[ParlTrack]

. – Palaikau šias rekomendacijas, teikiamas Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, skirtas iš naujo įvertinti ES santykius su Baltarusija. Reikalavimai nutraukti smurtą, kankinimus bei represijas prieš taikius protestuotojus turi būti besąlygiškai įgyvendinti. Taip pat visada pritariau sankcijų griežtinimui, todėl naujas paketas, skirtas A. Lukašenkai ir jo asmeninei aplinkai, nusiųstų stiprią žinutę apie ES poziciją. Rekomendacijos įtraukia ir kitus fundamentalius reikalavimus: raginimą paleisti sulaikytus protestuotojus ir politinius kalinius bei organizuoti naujus demokratinius prezidento rinkimus pagal ESBO rekomendacijas, įtraukiant tarptautinius stebėtojus. Pritariau rekomendacijų pataisoms, siūlančioms skatinti gilesnį bendradarbiavimą su opozicija, teikti skubią humanitarinę pagalbą, o taip pat ir naujoms iniciatyvoms. Siekiant užtikrinti Baltarusijos suverenitetą, turime siųsti aiškią žinią ir Rusijai, jog stebime tiek saugumo pajėgų ir kariuomenės judėjimą, tiek ir pokyčius informacinėje erdvėje. Todėl raginame ES institucijas įgyvendinti sparčias ir efektyvias priemones, kurios leistų užtikrinti demokratizacijos procesą Baltarusijoje.

2020/10/21

. – Palaikiau šią rezoliuciją. COVID-19 atskleidė nemažai švietimo spragų ES valstybėse. Būtina sumažinti skaitmeninio švietimo spragą, reikia daugiau investuoti į nuotolinio ugdymo programas, jų įgyvendinimą ir įgyvendinimo vertinimą, spartinti pokyčių tempą. Raginame įsitraukti valstybes nares ir pažangiu bei į besimokantįjį orientuotu būdu įtraukti skaitmeninimą bei inovacijas į ugdymą. Būtina skirti dėmesį mokytojo, pedagogo vaidmeniui, jo darbo pripažinimui.2021–2027 metų daugiametėje finansinėje programoje Europos Vadovų Taryba, deja, numato sumažinti finansavimą prestižinėms programoms, tokioms kaip „Erasmus+“; raginame padidinti finansavimą šiai programai trigubai. Šia rezoliucija taip pat raginame EK nuo bendrų neapibrėžtų principų pereiti prie realios programos kuriant Europos švietimo erdvę, kurią Komisija yra įsipareigojusi sukurti iki 2025 m. Iki tol turi būti įdiegtas automatinis abipusis kvalifikacijų, diplomų ir mokymosi laikotarpių užsienyje pripažinimas, pereita prie visavertės skaitmeninių įgūdžių bei švietimo strategijos. Aukštojo mokslo kokybė priklauso nuo kompleksinio švietimo, nuo ikimokyklinio iki suaugusiųjų, profesinio ir aukštojo švietimo, kas ir pabrėžiama rezoliucijoje.

2020/10/21

. – Europos Sąjunga yra atsakinga už 10 procentų globalaus miškų nykimo. Problemos rimtumas yra nepaneigiamas. Būtina imtis veiksmų, kad miškų nykimas visame pasaulyje būtų sustabdytas, peržiūrint ne tik valstybių narių elgesį su miškais, bet ir prekybos kelius bei į ES rinką patenkančius produktus, kurie galimai prisideda prie globalaus miškų nykimo. Vis dėlto šios rezoliucijos negalėjau palaikyti, nes svarbu parengti ne tik ambicingą, bet ir realią situaciją atspindintį, įgyvendinamą miškų išsaugojimo planą. Priemonės turi būti nustatytos teisingai, kad jas galėtų įgyvendinti smulkus ir vidutinis verslas, jos turi būti pamatuotos ir, deja, šia rezoliucija priimti sprendimai smulkiam ir vidutiniam verslui gali būti per didelė našta. Teisinės sistemos taikymo sprektras turi būti plečiamas palaipsniui, o norint aprėpti viską iš karto, rizikuojama užstrigti pačių sukurtoje biurokratijoje.

2020/10/22

. – Dokumente, VII Priedo pataisoje 165 ir dar keliose pateiktose pataisose buvo pasiūlyta sugriežtinti veganiškų ir vegetariškų patiekalų ženklinimą. Manau, kad toks siūlymas buvo racionalus. Nuoroda produkto pavadinime į „mėsą“ tais atvejais, kai produkte nėra mėsos, sprendžia tik neilgalaikę marketingo problemą: gamintojai galimai pritrauks tą pirkėjų kategoriją, kuriems kaip tik tai svarbu suvokti, kad jie perka „lyg ir mėsą, bet ne mėsą“. Esu įsitikinęs, kad taip pataikaujama „burgerių“ kultūrai, kuri nėra tokia jau ilgalaikė pastarųjų dešimtmečių Europos raidoje. Po jos atsiradusi įsitvirtinanti „veganiškoji“ kultūra ilgainiui tikrai pajėgs (tokia mano nuomonė) pasiūlyti įsimenančius pavadinimus sveikiems produktams iš daržovių be jokių užuominų į jų „mėsišką nebe mėsišką“ prigimtį. Leisdami (tikiuosi, kad tik kol kas) vartoti šios loginės sandaros pavadinimus, lyg ir sumažiname draudimų, bet iš tiesų tai ir neskatiname kurti naujų patrauklių pavadinimų naujiems patiekalams. O juk Europos kulinariniam paveldui niekada netrūko fantazijos – nei kuriant naujus patiekalus, nei jų pavadinimus.

2020/10/23

. – Žengtas svarbus žingsnis, siekiant apsaugoti Baltijos jūrą nuo besikeičiančių aplinkos faktorių. Palaikiau nuomonę, kad būtų pritarta pirmuoju skaitymu. Balsavau už menkių žvejybos nutraukimą rytinėje Baltijos dalyje. Dar pernai liepos mėnesį Europos Komisija priėmė pirmąsias neatidėliotinas priemones ir iki 2020 metų pradžios uždraudė žvejoti menkes, o 2020 metams nurodė žvejybą būtinai sumažinti net 92 procentais. Tai objektyviais duomenimis pagrįstas sprendimas, pabrėžiant, kad Baltijos ekosistema jau gerą dešimtmetį yra tikroje krizėje, o 2019 metais mokslininkai pateikė akivaizdžius duomenis, jog rytinės Baltijos jūros dalies menkių ištekliai išties yra kritinės būklės. Net ir visiškai nutraukus masinę žvejybą, atgaivinti Baltijos menkių išteklius gali nepavykti net iki 2024 metų. Priimtos priemonės apribos žvejų verslus, Lietuvos žvejybos laivyną taip pat. Jie galės pasinaudoti galimybe gauti ES paramą ir kompensacijas iš 2014–2020 m. Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, jei galutinai nutrauks menkių žvejybos veiklą.

2020/11/11

. – Palaikau ir sveikinu „EU4Health“ programą, kadangi aš pats jau ne kartą pasisakiau už didesnį ES vaidmenį sveikatos politikoje. Būtina investuoti į valstybių narių sveikatos sistemų atnaujinimą, jų skaitmeninimą, skatinti sveikos gyvensenos pasirinkimus, užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą dalijantis sveikatos duomenimis. COVID-19 pandemijos sukelta krizė aiškiai parodė, kad sveikatos sistemos ir pasiruošimas galimoms sveikatos krizėms reikalauja didesnio dėmesio ir investicijų. Manau, pagaliau atėjo metas sukurti tvarų, veiksmingą ir koordinuotą sveikatos apsaugos mechanizmą, kuris būtų naudingas visiems europiečiams. Taip pat, džiaugiuosi, kad ši programa įtrauks ir vėžio gydymo klausimus. Europoje nustatoma ketvirtadalis visų vėžio atvejų, o čia gyvena mažiau nei 10 proc. pasaulio gyventojų. Todėl būtina vėžio politiką susieti su kitomis politikos sritimis ir su kuo platesniu spektru finansinių instrumentų. Kartu tikiuosi, kad naujoji programa padės spręsti egzistuojančią gydymo netolygumų problemą. Inovatyvi ir efektyvi medicina, naujausiomis technologijomis pagrįsti gydymo būdai turi būti prieinami visiems. Sveikintina, kad į „EU4Health“ programą buvo įtrauktas Europos elektroninės sveikatos registro sukūrimas. Bendra duomenų erdvė turėtų užtikrinti geresnį sveikatos priežiūros pasiekiamumą bei kokybę.

2020/11/13

. – Palaikiau šią rezoliuciją, nors visiškai pritariu griežtam švino ribojimui ir gerai žinau apie jo daromą toksišką žalą gamtai. ES priklausančioms šalims švino ribojimas šaudmenyse nėra jokia naujiena, 23 šalyse šie ribojimai ir taip jau yra taikomi. Tačiau šiame Komisijos parengtame tekste yra dviprasmybių ir pagrįsto pagrindo nerimauti dėl reglamento įgyvendinimo. Matau aiškią problemą dėl prieštaravimo nekaltumo prezumpcijai. Kaltė turi būti įrodyta. O šiame dokumente remiamasi atvirkštine logika ir žmogus šalia pelkių turintis švino šovinį iškart laikomas kaltu. Savo nekaltumą jis turėtų įrodyti savo paties iniciatyva. Tai prieštarauja esminiams teisiniams principams. Taip pat reikėtų pakoreguoti ir patikslinti pelkių apibrėžimą. O galiausiai būtina atsižvelgti į profesionalių sportininkų interesus, kuriems, mano žiniomis, švininė amunicija yra labai svarbi, tačiau šis sektorius pasirūpina iššauto švino surinkimu ir perdirbimu.Šis reglamentas turėtų būti pataisytas, kad neliktų dviprasmybių ir prieštaravimų, o jo įgyvendinimas nebūtų apsunkintas, todėl palaikiau iniciatyvą įpareigoti Komisiją parengti naują šio reglamento projektą, kuriame būtų išlaikyti proporcingumo ir nekaltumo prezumpcijos principai.

2020/11/24

. – Pateikusieji šią rezoliuciją siekė, kad Komisija pateiktų naują reglamentą išimdami iš šio sąrašo chlortoluroną. Tačiau chlortoluronas neatitinka kriterijų, dėl kurių galėtų būti uždraustas. Pasitikiu Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) darbu ir neabejoju, kad jeigu specialistai įvertins, kad chlortoluronas netinka naudojimui, jis bus uždraustas. Neturiu pagrindo nepasitikėti medžiagos vertinimo kriterijais ir rezultatais, todėl pats nesiimu spręsti, kokia medžiaga gali ar negali būti patvirtinta. Be to, Komisija privalo patvirtinti medžiagas atitinkančias reikiamus kriterijus, nepaisant šios Parlamento rezoliucijos, tačiau šalys narės turi teisę pačios nuspręsti neleisti naudoti tam tikrų medžiagų. Dėl šios priežasties šios rezoliucijos nepalaikiau.

2020/11/25

. – Palaikau šį tekstą. Manau, kad jame yra daug teisingų įžvalgų, tačiau norėčiau išskirti porą pataisų, prieš kurias privalėjau balsuoti, nes esmingai joms nepritariu. Pirmiausia nepritariu tarpvalstybinių sąrašų idėjai. Manau, kad apie tai net neturėtume diskutuoti ir kiekviena šalis turi rinkti savo atstovus. Tarpvalstybiniai sąrašai rinkimuose tik dar labiau supainiotų ir nutolintų rinkėjus nuo Europos politikos. Taip pat nepritariu, kad visose ES šalyse narėse būtų leista balsuoti asmenims nuo 16 metų. Esu įsitikinęs, kad mes turime pradėti ne nuo amžiaus kartelės žeminimo, bet pirmiausia turime į savo švietimo sistemas integruoti kokybišką politinį švietimą, kad moksleiviai turėtų reikiamą išsilavinimą ir supratimą apie politinių ideologijų skirtumus ir prie balsadėžių galėtų priimti jiems tinkamus sprendimus.

2020/11/25

. – Išskirtinės situacijos reikalauja neatidėliotinų sprendimų. Europos Komisijos pasiūlymas dėl PVM neapmokestinimo vakcinoms ir in vitro diagnostikos medicinos priemonėms yra būtinas žingsnis, padedantis lanksčiau reaguoti į COVID-19 sveikatos krizės sukeltus iššūkius. Džiaugiuosi, kad panašiai kaip ir 2020 m. balandžio mėn. priimtas sprendimas ((ES) 2020/4915), jis suteikia valstybėms narėms galimybę laikinai PVM neapmokestinti būtinų priemonių, reikalingų pandemijai sustabdyti. Remiantis dabartiniu pasiūlymu, valstybės narės galės neapmokestinti PVM vakcinų nuo COVID-19 tiekimo ir su tomis vakcinomis glaudžiai susijusių paslaugų, suteikdamos teisę atskaityti anksčiau sumokėtą PVM. Tikiuosi, ši laikina priemonė padės užtikrinti, kad vakcinų nuo COVID-19 ir COVID-19 in vitro diagnostikos medicinos priemonių tiekimas bus labiau prieinamas visose valstybėse narėse. Būtent nuo vakcinų prieinamumo priklausys kaip greitai pajėgsime suvaldyti COVID-19 pandemiją, o šis sprendimas, tikiuosi, ženkliai prie to prisidės.

2020/11/26

. – Europos žaliojo kurso kontekste svarbu aiškiai pozicionuoti traukinius kaip pranašią, patogią ir aplinkai draugišką, susisiekimo ir krovinių gabenimo priemonę. 2021 metų paskelbimas geležinkelių metais yra reikšminga ir savalaikė iniciatyva. Ateinančiais metais turime pasiekti, kad geležinkelių transportas būtų matomas kaip tvari, novatoriška ir saugi transporto rūšis. Tai yra viena priemonių, galinti prisidėti prie Europos Sąjungos siekio tapti neutralia klimato atžvilgiu, įgyvendinimo. Tam bus pasitelkti įvairūs renginiai ir iniciatyvos bei skiriamas reikiamas finansavimas. Svarbu skatinti tarpvalstybines europines geležinkelių keliones, o dėl to ypatingai svarbu tinkamai įgyvendinti vieną didžiausių šiuo metu Europoje vykdomų geležinkelių projektų „Rail Baltica“ ir prijungti Baltijos šalis prie europinio geležinkelių tinklo, kad visiems europiečiams kelionės traukiniais būtų prieinamos vienodai. Pats visada, kai tik galiu, renkuosi kelionę traukiniu. Palaikydamas šią iniciatyvą tikiuosi, kad po metų vertinsime teigiamus šios iniciatyvos rezultatus ir vis daugiau ES piliečių savo kelionėms rinksis jei ne dviračius, tai traukinius.

2020/12/15

. – Komisijos pateiktas pasiūlymas dėl reglamento (ES) Nr. 1303/2013 keitimo (skirto ESI (Europos struktūrinių ir investicinių) fondų bendrų taisyklių nustatymui) – svarbus žingsnis norint greičiau reaguoti į COVID-19 sukeltas ekonomines ir socialines pasekmes. Ekonominės veiklos sustabdymas arba jos sulėtėjimas, perkrautos sveikatos sistemos neigiamai paveikė (ir tebeveikia) visas Europos Sąjungos nares, todėl būtina pasinaudoti galimais finansiniais instrumentais. Pasiūlymas turėtų padidinti lankstumą leidžiant nukrypti nuo įprastų sanglaudos išlaidų taisyklių nuostatų, konkrečiai susijusių su papildomu biudžetu. Taip pat turėtų būti sustiprintas vietinės ir regioninės valdžios institucijų, pilietinės visuomenės vaidmuo, padidinti komunikacijos ir skaidrumo reikalavimai. Tikiu, kad šis pasiūlymas dėl papildomų išteklių yra dar vienas pavyzdys, kad, reikalui esant, ES teisėkūra ir biudžetas gali būti panaudojami lanksčiau, ir laiku reaguoti į Europai kylančius iššūkius.

2020/12/15

. – Nauja strategija mažoms ir vidutinėms Europos įmonėms yra ypač reikalinga COVID-19 sukeltų iššūkių kontekste. Mažos ir vidutinės įmonės patyrė didelius sunkumus prisitaikant prie naujos pandemijos nulemtos realybės. O būtent jos sudaro labai svarbią dalį visos Europos ekonomikos. Todėl pastarosioms turime teikti ypatingą prioritetą. Manau, kad yra keletas esminių elementų, kurių dėka šis pranešimas turi skatinti paramą verslui: 1. Reikia ne tik deklaratyviai orientuotis į administracinės naštos mažinimą, bet ir tam kuo greičiau nustatyti privalomus („binding“) tikslus ir rodiklius kaip ta našta bus mažinama. Taip pat, priimant naujus teisės aktus turėtų būti atsižvelgiama į tai, kokį ekonominį poveikį jie atneš mažoms ir vidutinėms įmonėms. 2. Turėtų būti mažinamos kliūtys mažoms ir vidutinėms įmonėms gauti reikalingą finansavimą. 3. Būtina skatinti bei padėti užtikrinti skaitmeninių įgūdžių plėtojimą. Tikiuosi, kad pateikti pasiūlymai padės išlaikyti palankią aplinką verslui Europoje.

2020/12/16

. – Vandens pagrindų direktyva yra tinkama, tačiau akivaizdu, kad jos įgyvendinimas - ne. Pritariau šiai rezoliucijai. Geros kokybės vanduo yra kiekvieno žmogaus teisė, ir toks vanduo turi būti prieinamas ne išimtinai tik parduotuvėse esančiuose plastikiniuose buteliuose, tačiau kiekvieno iš mūsų namuose, bėgantis iš čiaupo. Ir ne tik namuose. Gaila ar negaila pigių skrydžių oro uoste sumokėti vieną kitą eurą už porą šimtų mililitrų vandens? Turime ar neturime teisės į gurkšnį vandens iš fontanėlio Barselonoje ar Strasbūre? Direktyva turi būti tinkamai įgyvendinta ir jos tikslai turi būti pasiekti: visi Europos paviršiniai ir požeminiai vandenys per ateinančius 6 metus turi pasiekti gerą būklę. Tačiau tam reikia ne tik Europos Sąjungos įsikišimo ir finansavimo. Kiekviena ES šalis narė turi įdėti savo reikiamą indėlį, nepiktnaudžiauti išimtimis ir teisingai taikyti „teršėjas moka” principą. Kad pasiektume direktyvos tikslus, turime integruoti jos nuostatas į skirtingus sektorius, tokius kaip žemės ūkis, transportas ir energetika. Situacija, kuomet mažiau nei pusė ES vandens telkinių yra geros būklės, yra nepateisinama ir turi būti veikiama ryžtingai.

2020/12/17

. – Visada palaikau priemones kultūros paveldui išsaugoti, o pandemijos kontekste ši rezoliucija tampa dar svarbesne ir reikalauja išskirtinio dėmesio. Kuomet muziejai ir kitos kultūros vietos lankytojams užvėrė duris, neišvengiamai tenka ieškoti skaitmeninių sprendimų, kurių, reikia pasidžiaugti, nemaža dalis ir yra įgyvendinta. Skaitmenizacija leidžia mums visiems nenutolti nuo kultūros, lankyti parodas, galerijas, stebėti teatro spektaklius. Tačiau to vertė visai nėra trumpalaikė, kol gyvename karantino sąlygomis. Kultūra skaitmeninėje erdvėje praturtina turinčius negalią ar dėl kitų priežasčių apsilankyti kultūros vietose negalinčius asmenis. Tai ilgalaikis sprendimas ir visai nereiškia, kad dėl jo turi būti prarastos darbo vietos ar visas turinys turi būti teikiamas nemokamai. O taip pat, žinoma, pandemijos akivaizdoje sektorius būtinai turi sulaukti atitinkamos finansinės paramos. Negalime sau leisti prarasti kvalifikuotų kultūros sektoriaus darbuotojų. Kultūros sektoriuje galimi ir būtini įvairūs kūrybiški sprendimai, kurie adaptuojantis prie kintančios situacijos ir visuomenės poreikių leistų kultūros sektoriui ne tik išgyventi, bet ir klestėti.

2021/01/20

. – Pritariu šiam pranešimui ir jį palaikau. TEN-T yra Europos ateitis ir dėl jo plėtimo diskutuosime ateinančius dešimtmečius. Kuriami transporto tinklai užtikrins ekonomikos konkurenciją, ekonominę ir socialinę gerovę. Deja, reikia pripažinti, kad dalis transporto projektų vėluoja, valstybės narės iki šiol neįgyvendino visų savo įsipareigojimų. Tokiame kontekste ypatingą dėmesį reikėtų skirti „Rail Baltica” projektui, kuris turėtų integruoti Baltijos valstybes į Europos geležinkeliu tinklus. Geležinkeliai, kurių metus šiemet švenčiame (2021 m. – Europos geležinkelių metai), ženkliai prisidės prie Žaliojo kurso tikslo iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui. Visi reikalingi resursai turėtų būti skirti tam, kad „Rail Baltica” projektui būtų teikiama ypatinga svarba ir jis būtų įgyvendintas laiku. Tai turi būti ne tik Baltijos regiono valstybių, bet ir visos Europos prioritetas.

2021/01/20

. – Pritariu šios rezoliucijos tikslams, prisiimant ne tik strateginę atsakomybę už Rytų erdvę, bet ir imantis daug aktyvesnio vaidmens, palaikant demokratines jėgas, siekiančias gyventi pagal teisinės valstybės principus. Naujausioje Bendros užsienio ir saugumo politikos ataskaitoje buvo išreikšta ambicinga pozicija, skirta sustiprinti Europos Sąjungos strateginiam vaidmeniui sprendžiant regionines krizes ir konfliktus. Akivaizdu, kad Rytų kaimynystės geopolitinė situacija yra labai sudėtinga, vertinant pastarųjų metų įvykius Baltarusijoje ir Rytų Ukrainoje. Privalu užtikrinti, kad visos ES 27 narės veiktų tikslingai ir laikytųsi finansinių įsipareigojimų. O auganti Rusijos įtaka Rytų Europoje turi būti sulaikyta realiais veiksmais, tai yra ne dialogo ar diplomatinių veiksmų pasvarstymais, o griežtomis ekonominėmis sankcijomis. Tik principinga Europos Sąjungos šalių laikysena gali priversti Rusiją atsakyti už nuolatinius tarptautinės teisės aktų pažeidimus, įskatinant ir Cheminių ginklų konvencijos pažeidimus panaudojant karinio tipo nervus paralyžiuojančias medžiagas šalies viduje ir net ES teritorijoje.

2021/01/20

. – Palaikiau šią rezoliuciją, kuri sustiprins mūsų atsparumo ir pasiruošimo, ginklų kontrolės ir branduolinio nusiginklavimo strategijas. 2020 metų bendra saugumo ir gynybos politikos ataskaita apžvelgė naujas strategines kryptis, skirtas sutvirtinti ir atnaujinti ES vaidmeniui globalioje politikoje. Praeiti metai pasižymėjo sudėtingais išbandymais, kurie atskleidė mūsų saugumo spragas. Ši saugumo ir gynybos politikos ataskaita apibrėžia naujas sritis, ties kuriomis ES šalys ir turėtų susitelkti. Kiekviena valstybė narė privalo investuoti į naująsias technologijas ir įrankius, kurie padės kovoti prieš skelbiamus naujos kartos hibridinius ir informacinius karus. Norint pasiekti šių tikslų, ES narėms rekomenduojama didinti gynybos išlaidas. Be to, ataskaitoje kalbama apie naujo įrankio – Europos taikos priemonės – įgyvendinimą, kuris skirtas finansuoti ES taikos užtikrinimo misijas, rengti karines pratybas ir mokymus, tokiu būdu remiant panašias vertybes turinčius partnerius, kartu sustiprinant ir mus pačius.

2021/01/20

. – Pasaulyje vykstant masinei migracijai, demokratinės jėgos privalo veikti ir užtikrinti paramą ir palaikymą. Štai apie 3,5 proc. iš 272 milijonų migrantų 2019 metais buvo laikomi pabėgėliais. Todėl šiame pranešime ir yra įvardijamas Europos Vadovų tarybos patvirtintas 2020–2024 m. ES veiksmų planas žmogaus teisių ir demokratijos srityje, kuris ragina suteikti paramą žmogaus teisių gynėjams bei ilguoju laikotarpiu įgyventi lanksčią konfliktų sprendimo strategiją, užtikrinančią demokratinių šalių palaikymą. Svarbu, kad taip pat yra nepamiršti ir politiniai kaliniai iš Rusijos, Ukrainos bei Baltarusijos, 2020 m. Sacharovo premijos laureatai. Jų visų kalinimas – neteisėtas ir pažeidžiantis visas demokratines ir fundamentalaus žmogiškumo normas.

2021/01/20

. – Palaikiau šį pasiūlymą: papildomos priemonės, skiriamos COVID-19 krizei, yra būtinos. Sunkumus patiria ne tik didėjančią socialinę atskirtį jaučiantys asmenys, ties skurdo riba atsidūrę ar darbo dėl pandemijos netekę žmonės. Pagalbos reikia ir tiems, kurie patys teikia pagalbą – nevyriausybinėms organizacijoms, socialiniams darbuotojams. Todėl Europos finansavimas turi būti prieinamas tiems, kuriems šiuo metu labiausiai reikia paramos (neįgaliesiems, senyvo amžiaus žmonėms, vienišoms mamoms, nepriteklių kenčiantiems vaikams, pajamų netekusiems); jiems turi būti suteikta humanitarinė pagalba būtiniausiomis prekėmis, maistu. Balsuodamas už šį pasiūlymą, tikiuosi ir valstybių narių skaidrios veiklos, kad pagalba kuo greičiau pasiektų ES piliečius, pandemijos krizėje susiduriančius su socialiniais sunkumais. Turime suvokti tvarumo svarbą, atsigaunant po krizės, įskaitant ir socialinį tvarumą.

2021/01/20

. – Palaikau šią priemonę, balsavau už ir tikiuosi, kad ji bus pradėta įgyvendinti kuo greičiau. Sėkmingam ir solidariam atsigavimui po pandemijos reikalingas išskirtinis finansavimas. Būtina nepraleisti progos savo prioritetus nukreipti „žalesnės“, inovatyvesnės, labiau skaitmeninės ir teisingesnės Europos link. Džiaugiuosi, kad pasiūlymas neaplenkia aplinkosauginių tikslų ir numato žaliąsias investicijas. Tikiuosi, kad valstybių narių parengti nacionaliniai planai bus skirti realiems reformų ir viešųjų investicijų projektams, kurie atitiks individualias Europos Semestro rekomendacijas. Europos Parlamentas turi būti įtrauktas į kiekvieną priemonės įgyvendinimo etapą, kad būtų vykdomas nuolatinis dialogas. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė – ne tik didžiulė paspirtis judėti į priekį, bet ir atsakomybė prieš ateities kartas. Europos finansus būtina naudoti tikslingai, nukreipiant juos į sistemingas ir tvarias transformacijas.

2021/02/09

. – Palaikau iniciatyvą užsibrėžti teisiškai įpareigojančius tikslus dėl žiedinės ekonomikos iki 2030 m. Neturime „antros planetos“, todėl turime išmokti nealinti savo Žemės. Žiedinė ekonomika turi pakeisti „linijinę“, o šiame pranešime yra tinkamai suformuluotos priemonės tam tikslui pasiekti. Turime perdirbti ir iš naujo panaudoti visas tam tinkamas medžiagas. Nepriimtina, kad atliekomis laikome tai, ką galėtume panaudoti dar kartą. Reikia pradėti įgyvendinti pokyčius dar pačioje grandinės pradžioje. Produktai turi būti gaminami taip, kad būtų lengva juos perdirbti. Taip mes pasiektume Žaliajame kurse numatytus tikslus. Veikti reikia dabar, o iki 2050 m. Europos Sąjungoje galėtume turėti veiksmingą žiedinę ekonomiką. Ji reikalinga aplinkos išsaugojimui, naudinga ekonomikai ir padės mums prisitaikyti, sukurti naujų darbo vietų bei išlaikyti konkurencingumą besikeičiančiame pasaulyje. Europa nėra labai turtinga ištekliais, tačiau, būdami inovatyvūs ir ambicingi, galime pirmauti ir parodyti pavyzdį visam pasauliui.

2021/02/09

. – EP priimtoji rezoliucija dėl pandemijos įtakos jaunimui ir sportui labai savalaikė. Būdamas universiteto dėstytoju suvokiu, kaip svarbu bendravimas gyvai paskaitose, diskusijos. Tai turi labai didelę įtaką jaunimo psichologinei būklei, socialiniams įgūdžiams, sėkmingai profesinei veiklai. Dabar to stokojama, ir ateity šioji jaunimo karta gali susidurti su sunkumais, problemomis įsitvirtinant darbo rinkoje. Stabtelėjo ir profesionalus, ir mėgėjiškas sportas. Pritariu rezoliucijos nuostatoms, pabrėžiant „Erasmus+“, Europos solidarumo korpuso, Jaunimo garantijų iniciatyvos ir vaiko garantijų sistemos svarbą. Valstybės narės gali pasinaudoti ir tokiais svertais, kaip Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, struktūriniai bei sanglaudos fondai ir kitais. Skatiname neužmiršti jaunimo ir ekonomikos atkūrimo planuose skirti 10 proc. švietimui ir 20 proc. Europos skaitmeninei strategijai ir bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimui.

2021/02/09

. – Pritariu šiai rezoliucijai, skirtai įvertinti 2017 m. ratifikuoto asociacijos ES susitarimo su Ukraina įgyvendinimą. Ukraina parodė, jog yra pasiryžusi įgyvendinti institucines ir teisinės reformas, įskaitant ir kovą su korupcija, nors korupcijos mastai vis dar kelia pagrįstą susirūpinimą. Valdžios decentralizacija ir savivaldos politinių galių praplėtimas taip pat yra teigimas procesas. Vis labiau atitrūkstant nuo Rusijos įtakos zonos, Ukraina per šiuos metus įrodė, kad sugeba laikytis Europos Komisijos nustatytų gairių ir mechanizmų siekiant glaudesnės integracijos. Tačiau tęsiantis kovai dėl valstybės suvereniteto savo ruožtu turime suteikti visas reikalingas priemones priešintis ne tik Rusijos dezinformacijos kampanijoms, tačiau ir kibernetinio saugumo atakoms. Žinoma, svarbu ir geopolitinis saugumas. Todėl galima pasidžiaugti, kad Ukraina sėkmingai dalyvauja bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijose, kovinėse grupėse ir operacijose, dėl ko NATO šaliai suteikė padidintų galimybių partnerės statusą. Ukraina yra svarbi mūsų geopolitinė ir prekybos partnerė, todėl turime siekti kuo glaudesnio bendradarbiavimo įvairiose srityse.

2021/02/10

. – Vos pradėjęs darbą Europos Parlamente iškart kėliau klausimus dėl Astravo AE veiklos ir saugumo. Todėl balsavau už šią rezoliuciją ir džiaugiuosi, kad ji sulaukė tvirto Parlamento narių palaikymo. Pirmiausia, pritariu, kad ENSREG turi atlikti išvadų rengimą iki 2021 m. kovo mėn., iki elektrinei pradedant vykdyti komercinę veiklą. Europos Komisija privalo rimtai veikti šiuo klausimu siūlant priemones, galinčias užtikrinti prekybos baltarusiška elektra nutraukimą. Antra, pritariu, kad sinchronizacijos panaikinimas su BRELL tinklu turi būti vykdomas kuo sparčiau, nes Baltijos šalys vieningai nenori vartoti Baltarusijoje gaminamos elektros ir taip remti autoritarinį Lukašenkos rėžimą. Rezoliucijoje tvirtai pabrėžiama, kad Astravo AE yra Baltarusijos ir Rusijos geopolitinis projektas, kuris kelią grėsmę Europos Sąjungos šalims narėms. Esu tvirtai įsitikinęs, kad Astravo AE kelia rimtą grėsmę aplinkai ir žmonių sveikatai.

2021/02/11

. – Programą „ES-sveikatos labui“ buvo būtina palaikyti, nes tai didžiausia iš visų ligi šiol buvusių ES sveikatos programų. Koordinuotas bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis, paisant kompetencijos pasidalijimo sveikatos politikos srityje, atneš pastebimą naudą visiems ES piliečiams. Džiaugiuosi, kad derybininkams pavyko susitarti dėl trigubai didesnio finansavimo (5,1 mlrd. EUR) nei buvo numatytas 2020 m. liepą. Europos Liaudies Partija siekė, o COVID-19 pandemija įrodė, jog norint sėkmingai kovoti su ateities sveikatos krizėmis, valstybių narių sveikatos sistemos turi sulaukti daug didesnių investicijų. Turime pasinaudoti išmoktomis pamokomis. Palaikau ir tai, kad programa orientuojasi ne tik į tarpvalstybines grėsmes sveikatai ar sveikatos sistemų infrastuktūros stiprinimą, bet ir į didesnį vaistų bei medicinos priemonių prieinamumą, jų įperkamumą, kovą su nepasitikėjimu skiepais. Egzistuojančių sveikatos netolygumų mažinimas, sveikatos priežiūros darbuotojų mokymai, sveikatos sistemų skaitmeninimo skatinimas, ES planas kovai su vėžiu – prioritetai, kuriuos taip pat buvo būtina įtraukti norint kovoti su ilgalaikiais iššūkiais. Tikiuosi, kad programos teikiamomis naudomis šiuo finansiniu laikotarpiu valstybės narės – tarp jų ir Lietuva – galės pasinaudoti kuo plačiau.

2021/03/09

. – Šis mechanizmas – svarbi Žaliojo kurso sudedamoji dalis. Skatindami savo pramonės sektorių mažinti emisijas, privalome jį apsaugoti nuo nesąžiningos konkurencijos ir apmokestinti importą iš mažiau klimato atžvilgiu ambicingų valstybių. Taip pat mechanizmas padės užkirsti kelią gamybos perkėlimui už ES ribų taip ,,nutekinant” emisijas kitur ir išvengiant ES reikalavimų. ES ėmėsi lyderystės kovoje su klimato kaita, tačiau turime imtis ir priemonių, kuriomis paskatinsime savo partnerius rinktis ambicingus sprendimus. Pritariu tvirtai ELP pozicijai pasipriešinti staigiam Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ETS) panaikinimui ir ypač nemokamų leidimų laipsniškam panaikinimui, kuomet pradės veikti naujasis mechanizmas. Turime atlikti išsamų poveikio vertinimą ir įsitikinti, kad taip nepakenksime įmonėms, tačiau tuo pat metu privalome užtikrinti, kad emisijos nebūtų apmokestinamos dvigubai, arba, kad nesuteiktume ES pramonei dvigubos apsaugos. Manau, kad šis pranešimas yra puikus atramos taškas Komisijai, rengiant teisėkūros pasiūlymą dėl ES pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmo.

2021/03/10

. – Išsamaus patikrinimo prievolė ir įmonių atskaitomybė – įrankis, kuris ateityje galėtų būti pasitelktas tvarių tiekimo grandinių užtikrinimui, siekiant išvengti neigiamo poveikio žmogaus teisėms, aplinkosaugai ir geram valdymui. Vis dėl to, kadangi Europoje dominuoja mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) – jos atstovauja net 99 proc. viso ES verslo – naujos priemonės turi būti priimamos ypač atsakingai, kad neužkrautų papildomos administracinės naštos bei nesukeltų nepagrįstų kaltinimų. Manau, kad yra būtina sukurti realistišką ir nuoseklų mechanizmą, kuris būtų pritaikomas proporcingai ir racionaliai. Tad prioritetas turėtų būti teikiamas toms įmonėms, kurios dirba su rizikingiausiais sektoriais. Manau, įpareigojimas kiekvienai ES MVĮ, neatsižvelgiant į jos dydį ar sektorių, kuriame jos dirba, laikytis išsamus patikrinimo – perteklinis ir nereikalingas. Prieš priimant sprendimus būtina atlikti išsamų poveikio vertinimą, išanalizuoti geruosius pavyzdžius, nustatyti aiškius reikalavimus bei rekomendacijas, kaip būtų tikslingiausia ir efektyviausia naudotis šia priemone. Tikslai, kurių ja siekiama, yra neabejotinai svarbūs, tačiau jie turi būti pasiekti apgalvotai, neužkraunant nepamatuojamų lūkesčių naštos Europos MVĮ.

2021/03/10

. – Pritariu rezoliucijai, skirtai ES narių skaitmeninės švietimo politikos gairių formavimui. Manau, kad svarbu užsibrėžti konkrečius tikslus, kurie visų pirma sprendžia skaitmeninių įgūdžių spragas bei užtikrina kokybišką kompiuterinio ir IT švietimo vystymą mokyklose. Pandemijos akivaizdoje švietimas pasitelkiant skaitmenines technologijas tapo kiekvieno moksleivio Europoje kasdienybe, tačiau iš anksto tam nebuvome pasiruošę, todėl turime užtikrinti, kad kiekvienas vaikas, o taip pat ir kiekvienas mokytojas turėtų prieigą, įrankius ir galimybę mokyti(s) iš namų. Šios problemos dažnai atsiremia į finansinius instrumentus ir jų efektyvų panaudojimą, todėl sveikinu sprendimą paskatinti ES valstybes nares bent 10 % Atsigavimo fondo lėšų skirti švietimui. Toks žingsnis leis užsibrėžtus tikslus įgyvendinti sklandžiau. Prie šio tikslo prisidės ir naujas Europos skaitmeninio švietimo centras, kuris įtrauks nacionalines ir regionines skaitmeninio švietimo iniciatyvas, o bendrųjų standartų sertifikavimas užtikrins kokybę. Sveikintinos ir kitos iniciatyvos, orientuotos į profesinį skaitmeninių įgūdžių tobulinimą, žinant, kad ateityje 90 % darbo vietų reikalaus konkrečių kompetencijų. Todėl jau dabar privalome pradėti orientuotis į darbo rinkos poreikius. O taip pat turime nepamiršti mokymosi visą gyvenimą koncepcijos ir padėti integruotis vyresnių kartų atstovams.

2021/03/25

. – Sprendimas dėl nuosavų išteklių yra būtinas ir labai svarbu jį patvirtinti kuo greičiau visose valstybėse narėse. Po ilgų derybų ES dėl artėjančios 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos buvo priimtas dar neregėtas solidarumą demonstruojantis biudžetas ir skatinamosios finansinės priemonės, iš kurių net 750 mlrd. skirta ekonomikos gaivinimui. Vis dėlto tam būtini nauji pajamų šaltiniai – atsakomybė už dabar mums reikalingą papildomą finansavimą neturėtų gulti ant ateities kartų pečių. Būtina patvirtinti naujas nuosavų išteklių formas. Todėl tikiuosi, kad neapdirbtų plastiko pakuočių atliekų kiekiu pagrįsti nuosavi ištekliai turės dvejopą naudą: ne tik privers teršėjus mokėti už naudojamą neapdirbamą plastiką, mažins plastiko atliekas bei sukurs paskatas perdirbti plastiko pakuotes, bet ir bus pirmasis žingsnis ieškant naujų galimybių refinansuoti ES atsigavimui ir žaliajam perėjimui reikalingas priemones. Nuosavi ištekliai leis ir toliau sėkmingai naudotis pridėtinę vertę atnešančiomis ES programomis, nemažinat jų biudžeto bei nedidinant valstybių narių įnašo.

2021/03/25

. – Pritariau tyrimų programai Horizon Europe, įgalinsiančiai vykdyti ilgalaikius ir trumpalaikius tyrimus tokiose svarbiose srityse kaip pandemijų suvaldymas, dekarbonizacija, skaitmeninės inovacijos ir kitose. Man svarbu, kad nemaža finansavimo dalis (iš bendrai skirtų 95,5 milijardų eurų) bus skirta sveikatos sistemų stiprinimui – ir kovojant su lėtinėmis ligomis, ir suvaldant pandemijų pasekmes. Į paramą gali pretenduoti ir Lietuvos mokslininkai, tad tikiuosi, kad Lietuvos vyriausybė tinkamai skatins juos, be kita ko, artindama mokslininkų atlyginimus prie europinio vidurkio.

2021/04/27

. – Nors beprecedentis JK sprendimas pasitraukti iš ES nuvilia, privalome gerbti buvusios valstybės narės pasirinkimą. Todėl balsavimas palaikant ES ir JK prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą buvo būtinas ir neišvengiamas. Alternatyva – jokio susitarimo – būtų skaudžiai paveikusi abiejų pusių verslą ir piliečius. Deja, tenka pripažinti, kad nuo šiol susidursime su nauja realybe, kurioje santykiai su JK neišvengiamai bus kitokie nei buvę jai esant ES nare. Aš asmeniškai, ypatingai gailiuosi dėl JK sprendimo pasitraukti ir nebedalyvauti Erasmus+ programoje. Manau, bus prarasta daug galimybių, kurios būtų praturtinę visų dalyvavusių valstybių, tarp jų ir Lietuvos, studentų bei akademinės bendruomenės patirtis bei atnešę akivaizdžios pridėtinės vertės. Tikiuosi, šis klausimas ateityje bus sprendžiamas ir rasime būdų kaip vėl užtikrinti universitetų tarpusavio bendradarbiavimą. Nepaisant visų išsakytų apgailestavimų, nuo dabar turėsime mechanizmą ir teisines priemones, užtikrinančias vienodas sąlygas ir padedančias apginti savo interesus. Laukia naujas santykių etapas, kurį įgyvendinant ir ieškant sprendimų, neturėtų būti pamirštas ir Europos Parlamentas.

2021/04/27

. – Sveikas dirvožemis yra ne mažiau svarbu nei grynas oras ar švarus vanduo. Pritariau Parlamento pozicijai įpareigoti Komisiją sukurti visos ES teisinį pagrindą dirvožemio išsaugojimui ir tvariam jo naudojimui. Turime susitarti dėl vienodų standartų ir apsaugoti visos Europos Sąjungos dirvožemį. Būdami Sąjungoje esame unikalioje pozicijoje ir turime geriau ją išnaudoti dalindamiesi gerosiomis praktikomis bei kaupdami duomenis. Geresnė dirvožemio apsauga prisidės ne tik prie mūsų maisto kokybės, bet ir padės pasiekti Europos žaliojo kurso tikslų. Žinoma, Europoje didžioji dalis dirvožemio yra privati nuosavybė ir mes privalome saugoti dirvožemį, tačiau tuo pat metu gerbti savininkų teises. Todėl vienintelis kelias yra padėti dirvožemio savininkams jį apsaugoti. Taip pat kuriant teisinį pagrindą turi būti gerbiamas subsidiarumo principas.

2021/04/28

. – Pandemijos akivaizdoje Europos Sąjungos piliečiams reikia greitų, efektyvių ir tarpusavyje koordinuotų sprendimų. Kol kas negalėdami pasiūlyti vakcinuotis kiekvienam to pageidaujančiam ES piliečiui jokiu būdu ir jokia forma negalime diskriminuoti nuo koronaviruso dar nepaskiepytų asmenų, priimdami šį reglamentą turime tai užtikrinti. Dėl šios priežasties pritariu Komisijos iniciatyvai šį sertifikatą paversti ne tik vakcinų pasu, tačiau įtraukti informaciją ir apie pasveikimą nuo COVID-19 sukeltos ligos bei atlikto COVID-19 testo rezultatą. Ne mažiau svarbu užtikrinti ir ES teisės aktus atitinkančią asmens duomenų apsaugą. Toks sertifikatas padės suvienodinti kontrolės mechanizmus atvykstantiems iš vienos valstybės narės į kitą, tačiau vis dėlto dar tikrai nesame pandemijos finišo tiesiojoje, todėl manau, kad tokio sertifikato turėjimas neturi būti laikomas priežastimi keliauti. Nors judėjimo laisvė yra pamatinė ES vertybė, šiomis neeilinėmis aplinkybėmis tvirtai tikiu, kad nebūtinos kelionės vis dar turėtų būti atidėtos.

2021/04/28

. – Šia rezoliucija išreiškėme principingą poziciją dėl priešiškų Rusijos pastarojo meto veiksmų ir atviro karinės jėgos demonstravimo. Rezoliucijoje pabrėžiamas ne tik Rusijos karinių dalinių dislokavimas prie Ukrainos sienų, bet ir Rusijos žvalgybos pareigūnų vaidmuo dėl sprogimo amunicijos sandėlyje Čekijoje, Aleksejaus Navalno kalinimas bei pasikėsinimas į jo gyvybę, Rusijos kenkėjiški veiksmai kibernetinėje erdvėje, kurioje aktyviai skleidžiama dezinformacija, propaganda ir rengiamos atakos, todėl sutinku jog ES turi būti pasiruošusi atremti informacinius karus. Palaikau rezoliucijoje išreikštą nuoširdų solidarumą Rusijos demokratinėmis jėgomis. Labai svarbu, kad buvo nubrėžtos aiškios linijos, kurias peržengus Maskvos lauks rimtos su energetika ir ekonomika susijusios pasekmės. Palaikau siūlymus sustabdyti naftos ir dujų importą iš Rusijos į ES, pašalinimą iš SWIFT mokėjimo sistemos bei valdžios institucijoms artimų oligarchų ir jų šeimų turto įšaldymą bei jų vizų panaikinimą, jeigu Rusija imsis tiesioginių karinių veiksmų. Europos Parlamentas privalo toliau išlaikyti griežtą toną Rusijos atžvilgiu.

2021/04/29

. – Testavimas yra vienas efektyviausių būdų suvaldyti COVID plitimą bei sekti epidemiologinę situaciją. Tačiau žinome, kad testų prieinamumas ir kainos šalyse narėse labai skiriasi ypač kalbant apie nemokamus testus dirbantiems sveikatos sektoriuje, mokyklose bei universitetuose. Taip pat, viena ES COVID-19 sertifikato sudedamųjų dalių bus testo rezultatas. Šiuo metu ne visiems ES piliečiams yra prieinama vakcina, kuri be išimčių yra nemokama, tačiau testai kai kada kainuoja, todėl dalis žmonių norėdami laisvai judėti ES patirs diskriminaciją kai sertifikatas pradės veikti. Siekiant išvengti diskriminacijos tiek testavimas, tiek vakcinavimas turėtų būti nemokami. EP kviečia šalis nares užtikrinti universalias, prieinamas, savalaikes ir nemokamas testavimo galimybes tam, kad būtų užtikrinta judėjimo laisvės teisė ES viduje, išvengiant diskriminacijos grįstos ekonominėmis ar finansinėmis galimybėmis. Nors aš sutinku, kad diskriminacijos šioje situacijoje reikia stengtis išvengti, todėl palaikiau šią rezoliuciją, tačiau taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad vis dėlto negalime šalių narių įpareigoti visus testuoti nemokamai, tai priklauso ir nuo pačios šalies pajėgumų.

2021/04/29

. – Palaikau šį pranešimą. Europos Sąjunga pasiekė istorinį susitarimą dėl ambicingo tikslo – iki 2050 metų tapti klimatui neutralia ekonomika. Jis ne tik užtikrins realią kovą su klimato kaita, bet ir parodys gerąjį pavyzdį priimant veiksmus, reikalingus Paryžiaus susitarimo įgyvendinimui. Nors toks žingsnis buvo neišvengiamas, reikia pripažinti, jis pareikalaus dar neregėtų resursų ir pastangų. Finansinė pagalba labiausiai nuo pertvarkos nukentėsiančioms teritorijoms ir sektoriams yra tiesiog būtina. Teisingos pertvarkos fondas įrodo, jog žodžiai „nepalikti nieko užnugaryje“ turės konkrečią prasmę. Valstybės narės paruoš nacionalinius teisingos pertvaros planus, kuriuose bus išskirti labiausiai paveikiamų regionų problemos ir poreikiai. Šie planai ne tik suteiks pagrindą pertvarkyti ekonomikas ir daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetančius sektorius, bet ir įvairiais būdais (pavyzdžiui, kuriant naujas verslo galimybes, perkvalifikuojant darbuotojus) padės išsaugoti darbo vietas. Jos – neabejotinas prioritetas. Teisingos pertvarkos fondas yra ne tik galimybė, bet ir iššūkis valstybėms narėms, tarp jų ir Lietuvai, tad būtina tinkamai juo pasinaudoti.

2021/05/18

. – Atsinaujinantis vandenilis laikomas Europos energetikos ateitimi, nes yra draugiškas aplinkai. Būdamas chemijos mokslų daktaru puikiai suprantu kaip tai veikia praktikoje, todėl, nors idėją palaikau, tačiau akivaizdu, dar reikia labai daug nuveikti, kad būtų išrastos technologijos, kurios rinkoje galėtų būti konkurencingos. Šiai dienai turime daug gražių idėjų, bet mažiau praktiškų sprendimų, kurių, norint, kad vandenilis padėtų įgyvendinti Žaliojo kurso tikslus, reikia greitai. Reikalingos didelės investicijos, todėl turime ne tik numatyti lėšas iš ES biudžeto, tačiau taip pat skatinti prie to prisidėti ir verslą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad mes vis dar nežinome, kada atsinaujinančio vandenilio technologija energetikoje taps realybe, todėl turime būti atsargūs ir veikti žingsnis po žingsnio, kad neigiamai nepaveiktume pramonės. Tikiu, kad tinkamai nukreipus investicijas ir technologijas, Europa šioje srityje gali tapti globalia lydere.

2021/05/19

. – Pastarųjų metų Turkijos vyriausybės vykdoma vidaus ir užsienio politika rodo akivaizdų demokratinės padėties šalyje pablogėjimą. Rezoliucijoje ypatingai yra akcentuojamas teisinės valstybės silpnėjimas ir sisteminis teisminių institucijų nepriklausomumo trūkumas, vis griežtesnis vykdomosios valdžios vykdomas stebėjimas ir politinis spaudimas teisėjams, prokurorams, advokatams ir asociacijoms. Pritariu ir akcentuojamoms grėsmėms ES valstybėms, kylančioms dėl Turkijos vykdomų agresyvių užsienio politikos veiksmų pažeidžiančių Graikijos ir Kipro teritorinius vandenis bei oro erdvę. Todėl sutinku, kad atėjo laikas rimtai apsvarstyti ES santykių su Turkija padėtį ir sudaryti išsamią, vieningą ir nuoseklią vidutinės trukmės ir ilgalaikę visų ES institucijų ir valstybių narių strategiją. Prezidentas Erdoganas privalo atnaujinti reformų procesą, norint vėl užmegzti dialogą ir bendradarbiavimą kaimyninių santykių srityje. Manau, kad vizų režimo liberalizavimo procesas, derybos dėl ES narystės turi būti tęsiamos tik tokiu atveju, jeigu Turkija parodys gebanti įgyvendinti ankstesnių pranešimų rekomendacijas ir įsipareigojimus. Siūlymas įšaldyti derybas yra griežtas veiksmas. Suprantama, kad Turkija išlieka svarbi geopolitiškai (yra NATO narė). O EP stipri reakcija yra būtinas veiksmas šiuo metu.

2021/05/19

. – Sprendimas sukurti bendrą ES COVID-19 sertifikatą yra teisingas ir aš tvirtai jį palaikau. Nors yra manančių, kad sertifikatas diskriminuoja dalį visuomenės, aš su tuo negaliu sutikti. Sertifikate pateikiama trijų tipų informacija, tad iš esmės jis yra prieinamas visiems, net ir nesutinkantiems ar dar negalintiems pasiskiepyti. Taip pat, sertifikatas nėra būtinas norint kirsti kitos valstybės sieną, todėl jis jokia forma nėra diskriminuojantis. 27 valstybių skirtingų tvarkų supaprastinimas yra siekiamybė ir, manau, šiuo atveju – dar viena ES sėkmės istorija. Tikiu, kad dauguma mūsų piliečių tikisi ir vertina tokius ES institucijų operatyviai ir vieningai priimtus sprendimus, kurie palengvina jų kasdienį gyvenimą ir padeda suvaldyti pandemijos sukeltą chaosą. Tačiau turime nepamiršti, kad pandemija klastinga ir virusas vis dar tarp mūsų, todėl nors sertifikatas palengvins asmenų judėjimą, jis neturėtų būti laikomas priežastimi ar paskata keliauti.

2021/06/08

. – Biologinės įvairovės išsaugojimas yra visų ES šalių narių siekiamybė, o numatyti konkretūs tikslai, ambicijos ir finansiniai ištekliai, tikiu, padės tai įgyvendinti. Skaičiuojama, kad per pastaruosius 40 metų dėl žmogaus veiklos laukinės gyvūnijos pasaulyje sumažėjo maždaug 60 %. Mes tiesiog privalome užkirsti kelią tolesniam biologinės įvairovės naikinimui. Man ypatingai rūpinti strategijos dalis – miškai. Jų apsaugojimas ir atkūrimas turi būti du svarbiausi ES Miškų strategijos tikslai. Būtina skatinti tvarų miškų valdymą, gerbti subsidiarumą ir daugiafunkcinį miškų vaidmenį. Ypatingai svarbu griežtai saugoti visus ES teritorijoje esančius pirmykščius miškus ir sengires, kurių ekosistemos yra pačios turtingiausios. Taip pat turime didinti miškų plotą visoje ES. Turime pasiekti, kad visi Europos Sąjungoje esantys miškai būtų geros būklės.

2021/06/08

. – Nepalaikau idėjos laikinai netaikyti PPO TRIPS sutarties. Tai nereiškia, kad esu prieš teisingą ir vienodą vakcinų prieinamumą. Priešingai, šiam tikslui turėtų būti dedama daugiau pastangų nei yra dedama dabar. Deja, tikiu, kad pastarasis pasiūlymas dėl laikino intelektinių teisių atsisakymo neužtikrins norimo rezultato. Vakcinų nebūtų gaminama daugiau, bet būtų pakenkta dabartiniams gamintojams bei visiems, investuosiantiems į ateities technologijas. Tam, kad pasaulis būtų pajėgus patenkinti milžinišką ir imlų laikui COVID-19 vakcinų poreikį, reikalingas valstybių susitelkimas. Šiuo atveju, pirmiausia tam tikrose šalyse turi būti peržiūrėtas vakcinų ar jų žaliavų eksporto draudimas. Antra, privalu daugiau dėmesio ir investicijų nukreipti į gamybos pajėgumų didinimą bei dalijimosi žiniomis skatinimą. Trečia, reikėtų neapleisti įsipareigojimo COVAX platformai. Manau, kelias iš pandemijos gniaužtų yra pasiekiamas ne atimant motyvaciją kurti vakcinas, bet skatinant bendradarbiavimą ir dalijimąsi (ne tik vakcinomis, bet ir žiniomis).

2021/06/09

. – Nepalaikau šio prieštaravimo. Pritariu, kad privalu atsižvelgti į žalingo poveikio aplinkai, biologinei įvairovei, gyvūnų gerovei ir žmonių sveikatai klausimus. Tačiau kuomet farmakologiškai aktyviai medžiagai (šiuo atveju imidaklopridui) yra atliekamas mokslinis rizikos vertinimas ir yra teikiamos rizikos valdymo rekomendacijos, kad būtų nustatyta didžiausia leidžiamoji liekanų koncentracija, turime kliautis mokslu (kartu ir atsakingomis ES institucijomis) bei egzistuojančiomis procedūromis. Be to, žalingo poveikio vertinimas neturėtų būti aplenktas ir tolesniuose veterinarinio produkto rinkodaros leidimo suteikimo žingsniuose. Jeigu būtų nustatyta, kad veterinarinis vaistas yra žalingas ir neužtikrina saugos žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai – jis nebūtų patvirtintas. Turime laikytis numatyto eiliškumo ir pasitikėti ES institucijų mokslinėmis žiniomis.

2021/06/09

. – Šiam prieštaravimui nepritariu ir jo nepalaikau. Turime laikytis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009 17 str. numatyto reikalavimo, kuris įpareigoja patvirtinimo laikotarpio termino pabaigą atidėti pakankamam laikui išnagrinėti paraišką, jei aplinkybės yra nepriklausomos nuo pareiškėjo. Taip pat būtina atsižvelgti į Europos ombudsmeno sprendimą byloje 687/2018/TE, kuriame nurodoma, kad privaloma pratęsti veikliųjų medžiagų patvirtinimą, jeigu pakartotinis vertinimas yra neužbaigiamas laiku ne dėl produkto gamintojo kaltės. Manau, esama situacija tikrai yra apmaudi, tačiau reikėtų įvertinti visą veikimo chronologiją ir susiklosčiusias aplinkybes. Tikiuosi, kad artėjame prie situacijos išsprendimo, kuomet galutinai bus nuspręsta ar galima atnaujinti veikliosios medžiagos patvirtinimą.

2021/06/09

. – Palaikau šią rezoliuciją, raginančią besąlygiškai paleisti Ramaną Pratasevičių ir Sofiją Sapegą bei pradėti tyrimą dėl Baltarusijos režimo įvykdyto teroristinio akto. Pastarųjų mėnesių Lukašenkos kontroliuojamų institucinių represijų suintensyvėjimas, kai daugiau negu 34 000 baltarusių tam tikru metu buvo sulaikyti už protestus prieš režimą, sulauks ryžtingo atsako, grįsto ekonominėmis priemonėmis. Pritariu siūlymams priimti ketvirtąjį paketą sankcijų, kad atsakingos institucijos bei asmenys, prisidėję prie lėktuvo ir žmonių pargrobimo, būtų įtraukti į sankcijų sąrašą. Siūlomos priemonės rezoliucijoje ragina nutraukti ryšius su Baltarusijos valstybiniais bankais, apriboti tarptautinių bankų kredito linijas, skirtas patronuojamiesiems bankams Baltarusijoje, ir apsvarstyti galimybę laikinai sustabdyti Baltarusijos prieigą prie SWIFT sistemos. Svarbu, kad rezoliucijoje suteikta dėmesio ir Astravo AE, kuri išlieka grėsme net tik Lietuvai bet ir ES šalims. Todėl akivaizdu, jog jokiais būdais negalime leisti tiesiogiai ar netiesiogiai naudoti Astravo atominėje elektrinėje pagamintos elektros ES rinkoje. Tikiu, kad Baltarusijai taikomos sektorinės sankcijos be jokių abejonių stipriai palies šios šalies pramonę, tačiau nereikia pamiršti ir Rusijos įtakos, kuri aktyviai daro įtaką Baltarusijos režimo veiksmams bei sprendimams.

2021/06/10

. – Europos klimato įstatymas yra vienas puikiausių pavyzdžių kaip toli mes, kaip Europos Sąjunga, pažengėme. Kartu sieksime tapti klimatui neutraliu žemynu iki 2050 m. Tai, kad susitarėme, kad tapsime klimatui neutralūs bendrai kaip ES, o ne kiekviena šalis atskirai, manau, demonstruoja mūsų solidarumą. Tos šalys, kurioms lengviau siekti ambicingų tikslų klimato atžvilgiu, padės toms, kurioms šį kelią eiti bus sudėtingiau. Ypač norisi atkreipti dėmesį į 2030 m. tikslą. Palaikiau „bent 55%“ ir kategoriškai negaliu sutikti su tais, kurie teigia, kad tai per mažai ambicinga. Tokio ambicingo tikslo mes dar niekada neturėjome, ir jį pasiekti nebus lengva, tačiau, būtent šis tikslas yra realistiškas ir įgyvendinamas. Tai rodo ir Komisijos atliktas poveikio vertinimas. Mums nereikia tikslų, kurie gražiai atrodo parašyti ant popieriaus, mums reikia tikslų, kuriuos galime pasiekti. Įstatymas priimtas ir dabar kiekvienas sektorius turės prisidėti, kad jis būtų tinkamai įgyvendintas. Tai didelis pozityvus lūžis ES politikoje ir aš jį ryžtingai palaikau.

2021/06/24

. – Palaikiau šį pranešimą. COVID-19 pandemija atvėrė, o gal tiksliau išryškino, spragas daugelyje sričių. Būtina mokytis iš gautų pamokų, kadangi įvairios ateities sveikatos krizės yra neišvengiama realybė. Pandemijos metu dar sykį įsitikinome, kokia svarbi yra ir kokia trapi gali būti tarptautinė prekyba. Jos dėka virusui įsismarkavus jau praėjusiais metais buvome aprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis ir kita reikalinga įranga, o dabar ES gaminamos vakcinos tiekiamos ne tik valstybėms narėms, bet ir į trečiąsias šalis. Privalome išlaikyti prekybą bei tiekimo grandines atviras, tuo pat metu intensyviai stiprinti ir diversifikuoti ES strategines sritis, kad nebūtume gyvybiškai priklausomi nuo vienos ar kelių valstybių. Svarbu, kad šiame pranešime atkreiptas dėmesys į Europos žaliąjį kursą ir iš jo kilusias iniciatyvas, tam tikrose valstybėse pritaikytų vakcinų eksporto ribojimų problemą, COVAX priemonės stiprinimą, skaitmenizacijos procesų svarbą. Džiugu, kad buvo pabrėžtos mokslininkų ir pramonės atstovų pastangos dabartinės krizės kontekste bei pripažinta intelektinės nuosavybės teisių reikšmė viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimui.

2021/07/06

. – ES ir NATO turi bendras vertybes ir strateginius tikslus, tačiau turi ir tuos pačius iššūkius bei grėsmes. Sutinku su rezoliucijos nuostata, jog Europa turi skirti daugiau demėsio stiprinant savo gynybinį pajėgumą. Akivaizdu, kad aplinkui esantys autoritariniai režimai bando didinti spaudimą Europai ir jos vykdomai politikai. Todėl ES turėdama nemažai strateginės kompetencijos, gali prisidėti prie NATO vykdomųjų veiklų vystymo. Pavyzdžiui, 2021 m. gegužės 6 d. Tarybos sprendimas sprendimą patvirtinti JAV, Kanados ir Norvegijos prašymus dalyvauti PESCO karinio mobilumo projekte sustiprins ES ir NATO pajėgumus bei leis nusibrėžti naujus tikslus atnaujintai transatlantinei partnerystei. Svarbu, kad rezoliucijoje yra minimos naujosios grėsmės demokratiniams režimams, tokios kaip kibernetiniai išpuoliai, užsienio šalių kišimasis, kišimasis į rinkimus ir dezinformacijos kampanijos, kurios bendrų ES ir NATO koordinuotų, proporcingų veiksmų dėka gali būti efektyviau suvaldytos. Reikia pripažinti, jog ES šalys turi atnaujinti požiūrį dėl saugumo ir gynybos klausimų, nes kovojant tiek su tradicinėmis grėsmėmis, tiek su naujos kartos iššūkiais yra reikalinga nuosekli ir vieninga pozicija su NATO.

2021/07/07

. – Senasis Žemynas senėja, o senėjimo procesai apima visas įmanomas sritis: nuo ekonomikos iki socialinių aspektų. Balsavau už raporto dėl senėjimo priėmimą. Dokumente atsispindi didelis dėmesys demografinėms problemoms ES, ypač – žmogaus orumui senėjant. Taip pat palaikau socialinius iššūkius, kuriuos patiria senėjanti visuomenė, bei fizinės ir emocinės sveikatos rezultatus senatvėje. COVID-19 pandemija taip pat atskleidė opias problemas, kurias patiria senyvo amžiaus žmonės: nuo socialinių paslaugų iki gydymo paslaugų neprieinamumo ar ribotų galimybių. Turime kompleksiškai spręsti senėjančios visuomenės iššūkius. Ypač sprendžiant vyresnio amžiaus žmonių priežiūros klausimus ir demencijos arba Alzhaimerio ir kitų ligų problemas. Tikiuosi, kad šis raportas paskatins ir ES nares valstybes aktyviau naudotis ES programomis (ESF+ ir ERPF) bei padėtų atnaujinti esamas erdves ar kurti infrastruktūrą, būtiną senyvo amžiaus žmonių įgalinimui ar priežiūrai. Svarbus aspektas, kurį akcentuoja ir mano atstovaujama ELP frakcija – gyvenimo kokybės įtaka senėjimo procesams ir oriai senatvei. Gerinti gyvenimo kokybę turime nuolat, tai mūsų prioritetas. Šiuo metu ES privalome būti solidarūs kartų atžvilgiu, užtikrinti jiems lygias galimybes į darbą ir kitų paslaugų prieinamumą.

2021/07/07

. – Priimta rezoliucija dėl ES visuotinio sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimo pasiūlė įtraukti naujus nusikaltimus, kurie turėtų būti taip pat baudžiami. Korupcija tapo vienu iš pagrindiniu diskusijos objektu, kadangi ji daro tiesioginę įtaką žmogaus teisių padėčiai ir dažnai kenkia institucijų bei teisinės valstybės veikimui, jos teisėtumui. JAV, Kanada ir Jungtinė Karalystė panašius mechanizmus baudžiančius dėl korupcijos jau įgyvendino, todėl dabartinės Europos Parlamente rezoliucijos priėmimas yra sveikintinas. Dėl efektyvesnio sankcijų taikymo, taip pat yra siūloma taikyti balsavimą kvalifikuota balsų dauguma, įgyvendinant sankcijas, vietoje vienbalsiškumo taisykles, kuri šiuo metu yra naudojama Taryboje. Tokiu būdu yra tikimasi, jog valstybės narės greičiau ir efektyviau galės priimti sankcijas bei jas taikyti. Svarbu, kad yra rekomenduojama sustiprinti ir Europos Parlamento vaidmenį, įsteigti specialią parlamentinę darbo grupę, kuri tikrintų sankcijų režimo įgyvendinimą bei gautų sankcijų vykdymo ataskaitas iš EIVT ir Komisijos. Todėl pritariu dabartiniam sankcijų režimo stiprinimui, kadangi ES turės platesnes galimybės nubausti autoritarinius režimus, tokius kaip Rusija ar Baltarusija.

2021/07/07

. – Pandemijos akivaizdoje Europos vaistų agentūros svarba išaugo žaibiškai. Agentūra atlieka sunkų ir be galo atsakingą darbą, kurio dėka šiandien Europoje turime net keturias saugias bei patikimas vakcinas, ir tai dar ne pabaiga. Ištikus krizei aiškiai pamatėme ir sistemos spragas, kurias turime ištaisyti. Tam, kad agentūra veiktų tinkamai, turime suteikti jai reikalingą mandatą ir išteklius. Turime ne tik galvoti kaip užbaigti šią pandemiją, bet ir ruoštis būsimoms, kad daugiau nebūtume užklupti nepasiruošę. Europos vaistų agentūros pakankamas įgalinimas yra to pasiruošimo dalis. Ypatingai pritariu vienai pagrindinių šio pranešimo dalių - raginimui įsteigti skaitmeninę ES duomenų bazę, kurios tikslas padėti aptikti ir užkirsti kelią medicininių produktų trūkumui. Palaikiau šį pranešimą ir palaikau idėją, kad norėdami turėti daugiau Europos savo šalių sveikatos sistemose, turime stiprinti Europos vaistų agentūrą.

2021/07/08

. – Pritariu, kad Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro funkcijos būtų išplėstos ir jis būtų įpareigotas stebėti, kaip infekcinių ligų plitimas daro įtaką neinfekcinių ligų situacijai.Pranešimas aiškiai orientuotas į didesnę sveikatos sistemų integraciją, o tai yra labai sveikintina.Mokslu grįsti rezultatai ne tik turėtų būti skleidžiami profesionalams viešai, bet ir pateikiami piliečiams prieinama forma, kad didintų visuomenės sveikatos raštingumą.Centro funkcijos turi būti perorientuotos taip, kad atsirastų galimybė modeliuoti ligų plitimo situacijas ir atskirose valstybėse, ir visoje Europos Sąjungoje, kad būtų įmanoma prognozuoti plitimo scenarijus.Turiu omenyje ne tik COVID-19, bet ir, pavyzdžiui, hepatito C, apie kurį ne kartą jau esu kalbėjęs, suvaldymą.Statistikos suvienodinimas įvairiose valstybėse, moderniųjų technologijų pasitelkimas, įskaitant ir dirbtinį intelektą, leistų galų gale sumažinti administracinę naštą bei taupyti resursus.Eidami tuo keliu, Europoje išgelbėtume tūkstančius gyvybių.

2021/09/15

. – Pritariu šiai rezoliucijai: vienas iš didžiausių dabartinės ES užsienio bei saugumo politikos iššūkių išlieka Rusija. Pastaraisiais metais Kremliaus įtaka ir kišimasis į ES ir Rytų kaimyninių šalių reikalus tik augo, o mūsų strateginis atsparumas, deja, ne visada būdavo pakankamas, kad tinkamai būtų įvertintos bei atremtos grėsmės. Neabejoju, jog ES yra reikalinga nauja strategija, skirta atremti agresyvią Rusijos užsienio politiką, įskaitant ir jos veikimą per Lukašenkos režimą. Manau, jog pateiktos rekomendacijos tinkamai įvardina siekį suteikti paramą Rusijos gyventojams, pilietinei visuomenei ir demokratijai. Turi keistis ir atgrasymo strategijos, įskaitant strateginės komunikacijos priemones. Kartu privalome sustiprinti ir finansinio atsparumo priemones, sustiprinant savo bankų sistemą ir užkardant Rusijos finansinį kišimąsi į ES ir valstybių narių demokratijos procesus. Pritariu, kad neteisėti finansiniai srautai, slepiamas turtas ir finansinės lėšos Rusijos oligarchų gali būti identifikuoti tik sustiprinus finansų kontrolę ir atliekant tarptautinius tyrimus. Išreiškiant viltį, kad Rusija demokratės, privalu suvokti, kad tas kelias bus ilgas.

2021/09/15

. – Staigi Kabulo vyriausybės griūtis po 20 metų trukusio valstybės bei demokratinių institucijų stiprinimo atnešė naujų geopolitinių iššūkių tiek Vidurio Rytų regionui, tiek ir ES. Politinė, ekonominė ir humanitarinė situacija Afganistane palaipsniui blogėja. Potencialioms grėsmėms, kurios artimiausiu metu gali kilti dėl naujos migracijos bangos arba radikalaus islamo sugrįžimo, turime pradėti ruoštis jau dabar. Todėl pritariu, kad ES turi kuo greičiau sudaryti ir įgyvendinti savo naują migracijos ir prieglobsčio paktą su Afganistano kaimyninėmis šalimis, tokiu būdu suvaldant migrantų srautus. Žinoma, šiuo metu yra aktualu suteikti humanitarinę pagalbą, koordinuotą kartu su JT institucijomis ir kitomis vietinėmis NVO, skirtą labiausiai pažeidžiamoms grupėms – moterims ir vaikams. Svarbu, kad finansinė Europos parama, skirta humanitarinei krizei suvaldyti, nepatektų į Talibano rankas. Todėl palaikau šią rezoliuciją ir siekį stiprinti ES atsparumą naujiems geopolitiniams iššūkiams.

2021/09/16

. – Pastaraisiais metais vis dažniau aptariamas bendros kibernetinio saugumo strategijos, kurios tikslas būtų sukurti geresnius nacionalinius, civilinės ir karininės srities kibernetinius pajėgumus, poreikis. Akivaizdu, kad tokios šalys kaip Rusija ir Kinija testuoja mūsų gynybinį pasirengimą įvairiose srityse, pavyzdžiui, koordinuojant kibernetinius išpuolius prieš valdžios institucijas ir privačias bendroves. Todėl norint apsaugoti svarbius kibernetinės infrastruktūros objektus, ES valstybės narės privalės dalintis informacija ne tik dėl incidentų, bet ir patirtimi kibernetinės gynybos srityje. Dėl konkrečių priemonių manau, jog tikslinga stiprinti bendradarbiavimą su ES Reagavimo į kompiuterinio saugumo incidentus grupe (CERT-EU) dėl valstybių narių institucijų, įstaigų ir agentūrų naudojimų tinklų apsaugos. Taip pat pritariu ir dėl ES karinio kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybų (CERT) tinklo įkūrimo, įskaitant plėtojimą ir bendro Europos tinklo, kurio paskirtis būtų reaguoti į kibernetinius išpuolius daug sparčiau. Rezoliucijoje buvo pabrėžiama partnerystės svarba tarp tarptautinių veikėjų, todėl ES bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijos ir operacijos bei ES PESCO ir NATO pažangiosios gynybos investicijų didinimas sustiprins gynybinius pajėgumus.

2021/10/06

. – Arktis šuo metu susiduria ne tik su klimato kaitos iššūkiais, tačiau ir su naujomis geopolitinėmis įtampomis. Rusijos ir Kinijos ekonominiai ir energetiniai užmojai dėl Arkties turės įtakos Europai, todėl svarbu yra jau dabar turėti bendrą viziją dėl tolimesnės strategijos Šiaurėje. Todėl pritariu šiai rezoliucijai, jog privalome prisidėti tiek prie Arkties geopolitinės raidos, tiek prie klimato kaitos suvaldymo. Dėl klimato kaitos klausimų, pritariu, kad yra reikalinga vieninga pozicija dėl tvaraus energijos Arkties išteklių naudojimo, todėl kuriant energijos ir energijos vartojimo efektyvumo politiką privaloma atsižvelgti ir į Paryžiaus klimato kaitos susitarimo tikslus. O geopolitiniai ir saugumo iššūkiai kyla dėl bendrų Rusijos ir Kinijos plėtojamų projektų, susijusių su energijos gavyba Šiaurės jūroje, todėl augant šių šalių techniniam pajėgumui ES privalo taip pat didinti savo pasiruošimą, pavyzdžiui, vystant ledlaužių sistemas. Tokiu būdu transporto kelių plėtra prisidės prie geresnių ryšių Šiaurės regione plėtojimo, o tuo pačiu sustiprins ir atsparumą potencialiam Kinijos ir Rusijos spaudimui.

2021/10/06

. – Praėjus vieneriems metams po smurto ir represijų bangos Baltarusijoje pradžios, situacija vis dar nepasikeitė. Tačiau aišku, jog ir toliau Europos Parlamentas dės pastangas suteikti visokeriopą pagalbą pilietinei visuomenei bei kitoms nuo režimo nukentėjusioms grupėms. Pritariu, kad ES privalo tęsti bendradarbiavimą su demokratinės Baltarusijos jėgomis bei siekti abipusio politinio dialogo, konsultuoti dėl potencialių reformų, kurios ateityje, Baltarusijai tapus demokratine, bus esminės valstybės vystymo procesuose. Tikslinės priemonės turi būti nukreiptos daryti maksimalų spaudimą. O ir kalbos apie penktąjį sankcijų paketą po truputį turėtų virsti realybe, tad politinės valios bei ES institucijų koordinavimo dėka pasiekti susitarimo turėtų būti įmanoma. Pritariu, jog glaudaus koordinavimo perspektyvos dėl ekonominių ir sektorinių sankcijų turi būti derinamos su kitais panašaus mąstymo partneriais, tokiais kaip JAV, Kanada ir JK.

2021/10/07

. – Balsavau už šį pranešimą. Norint užsitikrinti ir palaikyti tvarią ES maisto sistemą ambicingi tikslai yra reikalingi. Problemos, su kuriomis dabar susiduriame (nykstanti biologinė įvairovė, augantis antsvorio ir nutukimų atvejų skaičius, daugėja zoonozinių ligų ir t.t), yra nenuneigiamos. Tačiau prieš imantis konkrečių veiksmų privalu išsamiai įvertinti visas galimas jų pasekmes. Tinkamai atliktas poveikio vertinimas – būtinas žingsnis prieš priimant bet kokį ne vieno žmogaus gyvenimą pakeisiantį sprendimą. Poveikio vertinimas turėtų būti paremtas naujausiais moksliniais duomenimis, tvariomis praktikomis ir skaidriu duomenų naudojimu. Lygiai taip pat neišvengiamas bus ir paskatų kūrimas. Turime padėti Europos ūkininkams rasti jiems taip reikalingas prieinamas ir įperkamas alternatyvas. Todėl svarbu, kad pranešime pabrėžiamas ES finansavimo poreikis moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Džiugina, kad buvo paminėtas plačiajuosčio ryšio diegimas kaimiškose vietovėse. Manau, tai ypač aktualu Lietuvai, nes kaimo vietovėse esančių namų ūkių dalis, galinti naudotis naujos kartos plačiajuosčiu ryšiu, deja, atrodo nepakankama.

2021/10/19

. – Šis pranešimas – labai laiku ir reikalingas. Europos Parlamente privalome reaguoti į išaugusias Kinijos provokacijas Taivano atžvilgiu. Europos Sąjungos ir Taivano partnerystė yra grįsta tomis pačiomis demokratiją, žodžio laisvę, teisės viršenybę ginančiomis vertybėmis, todėl turime rodyti paramą savo partneriams. Ypatingai palaikau pranešime išsakytą raginimą Europos Komisijai skubiai pradėti poveikio vertinimą, viešąsias konsultacijas ir dvišalio investicijų susitarimo apimties vertinimą su Taivano valdžios institucijomis ruošiantis deryboms dėl dvišalių ekonominių ryšių stiprinimo. Vienareikšmiškai pasisakau už dvišalį investicijų susitarimą tarp ES ir Taivano. Taip pat svarbi pranešimo dalis – raginimas leisti Taivano atstovams stebėtojų statusu dalyvauti tarptautinių organizacijų susitikimuose. Dabartinė Taivano izoliacija nepriimtina. Esu dėkingas už pranešime išreikštą paramą Lietuvai dėl santykių su Taivanu gilinimo ir neadekvačios Kinijos reakcijos grasinant ekonominėmis sankcijomis.

2021/10/20

. – Nepalaikiau šios rezoliucijos. Sutinku, kad ES reikia užtikrinti visą įmanomą skaidrumą dėl vakcinų nuo COVID-19 kūrimo, jų pirkimo ir paskirstymo. Pastaraisiais metais vakcinų pirkimo metu dėl kontraktų, sudarytų tarp Komisijos, valstybių narių ir farmacijos pramonės, neprieinamumo iš tiesų buvo kilę pagrįstų abejonių ir nerimo. Ateityje tokia situacija neturėtų pasikartoti, nes skaidrumas ir atsakomybė yra vieni svarbiausių principų naudojant viešąsias lėšas. Pritariu ir tam, kad privalu rodyti solidarumą su kitomis pasaulio šalimis, įskaitant besivystančias šalis. Tik spartus ir globalus vakcinacijos procesas gali sustabdyti pavojingų viruso mutacijų plitimą. Tačiau nesutinku su rezoliucijoje remiama idėja dėl galimai priverstinio COVID-19 vakcinų technologijų perdavimo. Turime išlikti racionalūs ir atsargūs. Vienas neapgalvotas žingsnis gali nulemti, kad ne tik nepadidinsime vakcinų gamybos pajėgumų (gamybos nepakankamumas, o ne technologijų trūkumas lemia, jog vis dar neturime pakankamo vakcinų kiekio), bet ir atimsime paskatas plėtoti panašias technologijas ateityje. Jeigu norime ir toliau užtikrinti mokslininkų ir farmacijos kompanijų inovacijų gebėjimų vystymą, negalime taip paprastai nuvertinti jų įdirbio ir investuotų lėšų. Tikiu, kad būtent pasitikėjimu grįstas bendradarbiavimas nulems tolesnį reikiamų technologijų kūrimą ir plėtrą (pavyzdžiui, vystant vakciną nuo įvairių tipų vėžio).

2021/10/21

. – Strategija skirta metano kiekio mažinimui ES yra svarbi ir reikšminga, tad balsavau už. Metanas – stiprų šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurių sumažinimas lemtų lėtėjančią klimato kaitą, geresnę oro kokybę, kartu ir žmonių sveikatą. Reikėtų dėti visas pastangas, kad išmetamo metano kiekis kuo greičiau mažėtų, o esamas – būtų surenkamas ir panaudotas pagal žiedinės ekonomikos principus. Kadangi Europos Sąjungoje susidaro tik 5 % pasaulyje išmetamo metano kiekio, turime daug dėmesio skirti ir tarptautiniam bendradarbiavimui bei bendroms iniciatyvoms. Kitas būtinas aspektas – naujų technologinių sprendimų kūrimas ir diegimas energetikos, žemės ūkio, atliekų sektoriuose (pavyzdžiui, vystant žemės ūkio atliekų panaudojimą biodujų gamyboje). Kryptingai plėtojant reikiamą infrastuktūrą būtų galima užtikrinti platesnį modernių metodų įgyvendinimą valstybėse narėse, tarp jų ir Lietuvoje. Efektyvūs sprendimai prasideda nuo tikslių duomenų apie esamą padėtį surinkimo, todėl gerai, kad pranešimas pabrėžia privalomą stebėseną, ataskaitų teikimą ir tikrinimą metaną išskiriančiuose sektoriuose. Akivaizdu, kad metano koncentracija atmosferoje pavojingai didėja, prie to iš dalies prisidedant ir žmogaus veiklai, taigi atidėlioti nebegalime.

2021/10/21

. – Balsavau už šį pranešimą. Ne kartą pasisakiau sveikatos temos klausimais, nes tikiu, kad sveikata – ta sritis, kurioje ES veikdama kartu gali pasiekti daugiau. COVID-19 pandemijos metu tuo įsitikinti turėjome daug galimybių (bendrai įsigyjant vakcinas, dalijantis apsauginėmis priemonėmis ir t. t.). Kaip labai rimtas signalas imtis konkrečių veiksmų turėtų būti vertinamas faktas, kad 40 proc. vaistų, kuriais prekiaujama ES rinkoje yra pagaminta trečiosiose šalyse, o net maždaug 60–80 proc. vaistų veikliųjų medžiagų gaminama Kinijoje ir Indijoje. Manau, reikia aktyviau ieškoti būdų, kaip galėtume užtikrinti ES farmacijos sektoriaus autonomiškumą ir atsparumą. Tikiu, kad tai atneš naudos ne tik mūsų piliečiams, skirtingo dydžio ES įmonėms, farmacijos bendrovėms, mokslo bendruomenei, bet ir leis išvengti vaistų trūkumo problemos ateityje. Palankiai vertinu, kad šiame pranešime pabrėžiama nuolatinių inovacijų svarba. Būtina visoms valstybėms narėms, tarp jų ir Lietuvai, suteikti kuo daugiau paskatų plėtoti mokslinius tyrimus ir įvairias technologijas sveikatos srityje.

2021/11/24

. – Situacija prie Ukrainos sienos yra kritinė. Palaipsniui didėjantį Rusijos kariuomenės spaudimą Kremlius teisina bandymu apsisaugoti nuo galimos NATO agresijos. Su tokiais absurdiškais teiginiais Rusija daro spaudimą Ukrainai, jog ji netaptų nei NATO, nei ES nare. Tačiau pati Rusija ir jos remiami separatistai nesilaiko paliaubų susitarimo, tuo labiau nepalaiko konstruktyvaus dialogo Normandijos ketverto ir trišalės kontaktinės grupės veikloje.Todėl šia rezoliucija kaip vieša politine deklaracija primename, kad ES toliau vieningai laikosi tvirtos pozicijos dėl Ukrainos ir jos ateities perspektyvų kaip potencialios NATO ir ES narės. Pritariu rezoliucijoje išreikštiems siūlymams didinti spaudimą Rusijai pasitelkiant tikslines bei sektorines ekonomines sankcijas. O invazijos atveju būtų veikiama pagal Jungtinių Tautų chartijos 51 straipsnį, kuriuo remiantis individuali bei kolektyvinė savigyna yra leidžiama. ES ir mūsų Transatlantinių partnerių vertybinis tvirtumas yra geriausia atsvara nedemokratiniams režimams.

2021/12/16

. – Balsavau už sprendimą išplėsti Europos vaistų agentūros įgaliojimus, jie neilgai trukus turi būti pradėti vykdyti. Tikiu, kad tai – vienas iš žingsnių tvirtesnės sveikatos sąjungos link. Esu jau išreiškęs, kad COVID-19 pandemija įrodė kaip yra svarbu veikti kartu. Įvairios sveikatos problemos išliks ir pasibaigus pastarosios ligos protrūkiui, tad turime mokytis iš gautų pamokų. Padidintas finansavimas ir platesni įgaliojimai turėtų padėti pasiekti, kad į vaistų ar medicinos priemonių trūkumo problemas bus reaguojama tinkamai ir laiku, o tokių situacijų, su kuriomis buvo susidurta dėl jų nepakankamumo, bus išvengta. Savalaikis ir skaidrus veiksmingų gydimo priemonių kūrimas ypatingai svarbus ekstremaliųjų situacijų metu, tad viliuosi, kad ateities krizės sutiksime pasirengę geriau. Galų gale, priklausomybė nuo trečiosiose šalyse gaminamų vaistų veikliųjų medžiagų gali tapti opia problema, tad tikiuosi, kad jų stygiaus prevencijai bus skiriamas pakankamas dėmesys.

2022/01/19

. – Palaikiau šias rekomendacijas. Gyvūnų gerovė – klausimas, kurio ignoruoti negalima. Net jei ir nepaisytume šių dienų sveikatos konteksto, kuomet įvairios zoonozinės ligos sukelia didelį pavojų žmonių sveikatai, incidentai, susiję su netinkamu gyvūnų transportavimu, atrodo nederami, o kartais net ir žiaurūs. Geresnių gyvūnų transportavimo sąlygų poreikį patvirtino ir šio specialiojo komiteto atliktas darbas. Vis dėl to, kaip ir daugelyje sričių, čia irgi negalima pamiršti balanso: remiantis gautomis išvadomis reikėtų galvoti ne tik apie naujas taisykles ar sugriežtinimus, bet ir apie paskatas. Vertėtų ir toliau gerinti esamą infrastuktūrą, skatinti vietinių/ mobiliųjų skerdyklų kūrimą ir išlaikymą, tokiu būdu susitelkiant į trumpąsias tiekimo grandines. Tai padėtų daugiau orientuotis į gyvūninės kilmės produktų ir genetinės medžiagos, o ne gyvų gyvūnų pervežimus (kai tai yra įmanoma). Taip pat, svarbu užtikrinti, kad būtų nuolat atnaujinamos stebėjimo bei kontrolės sistemos, ne tik palaikomas ES standartų įgyvendinimas, bet ir tobulinami patys standartai.

2022/01/20

. – Žinoma, kad palaikiau šį pranešimą. Manau, jis – sudėtingų ir jautrių debatų, vykusių Specialiajame kovos su vėžiu komitete, įvairiapusė išraiška. Viliuosi, kad kartu tai bus traktuojama ir kaip dar vienas postūmis intensyviau artėti link vieningos Europos sveikatos sąjungos sukūrimo. Sveikintina, kad pranešime skatinama orientuotis į vėžio prevenciją. Pastaroji gali pasitarnauti kaip efektyvus instrumentas valdant įvairias su vėžiu susijusias rizikas. Džiaugiuosi ir tuo, kad nebuvo pamirštas atrankinių patikros tyrimų programų vaidmuo, nes jis itin reikšmingas aptinkant vėžį sukeliančius faktorius (pavyzdžiui, nustatant, ar žmogaus skrandyje randama skrandžio vėžį galinti sukelti Helicobacter pylori bakterija). Aš pats skirtinguose formatuose ne kartą pasisakiau, kaip yra svarbu užtikrinti vienodą atrankinių hepatito C patikros programų prieinamumą visose valstybėse narėse, tarp jų ir Lietuvoje. Kitas aspektas, kurį ypač palaikau – mokslo poreikių atitikimas palengvinant saugų keitimąsi sveikatos duomenimis. Tikiu, kad tinkamai reaguojant į mokslininkų reikalavimus, stiprinant bendradarbiavimą bei toliau skatinant ES investicijas į vėžio mokslinius tyrimus ne tik būtų galima, bet ir yra privalu, pasiekti vienodą įperkamų ir inovatyvių gydymo metodų prieinamumą visiems ES piliečiams, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą.

2022/02/16

. – Palaikiau šią rezoliuciją. Sutinku, kad norint panaikinti egzistuojančią nelygybę tarp skirtingų sveikatos sistemų būtina efektyviai išnaudoti sanglaudos fondus. Nors ne kartą sakiau, kad COVID-19 pandemija atskleidė ES bendradarbiavimo sveikatos srityje privalumus, deja, kartu ji išryškino ir nevienodas valstybių galimybes gydant savo piliečius. Efektyvus turimų instrumentų išnaudojimas galėtų užtikrinti, kad bus dedamos visos pastangos atsisakyti netolygaus sveikatos paslaugų prieinamumo, kartu bus mažinami ekonominiai ir socialiniai skirtumai tarp regionų. Sveikatos priežiūros infrastuktūros gerinimas, tvarios ir ilgalaikės investicijos į sveikatos priežiūros darbuotojus, spartus skaitmeninių sprendimų diegimas – būtinos sąlygos kovojant su nevienodomis galimybėmis sveikatos srityje. Tikiuosi, kad sanglaudos fondų pasitelkimas padės išspręsti ne tik atskirtį tarp atskirų valstybių, bet ir tarp juose esančių regionų. Toli nuo didelių sveikatos centrų nutolusių, ypač kaimuose gyvenančių, asmenų galimybės gauti jiems reikalingą gydymą – jautrumo ir supratimo reikalaujantis klausimas.

2022/03/08

. – Žinoma, balsavau už šią rezoliuciją ir ją palaikiau. Esamų aplinkybių kontekstas (Rusijos invazija į Ukrainą, bausmės už informacijos skleidimą Rusijoje) ne pirmą kartą įrodo, kad kovai su dezinformacija turi būti skiriamas reikiamas dėmesys ir resursai. Pritariu išsakytai nuomonei, jog ES, norėdama apsaugoti savo normas ir vertybes, turėtų tinkamai reglamentuoti šią sritį. Privalu rasti būdų, kaip kuo greičiau sukurti plačią teisinę bazę, galinčią padėti kovoti su skleidžiama propaganda. Atsvara melagingos informacijos skleidimui, kuriam ypatingai jautri socialinė žiniasklaida, turėtų būti mokslu ir žiniomis grindžiama komunikacija. Vis dėl to tikiu, kad pats pirmasis žingsnis kovojant su dezinformacija ir manipuliavimu – esamos situacijos pripažinimas. Tik suvokę trečiųjų šalių kišimosi į mūsų demokratinius procesus mastą galime pradėti ieškoti efektyvių būdų kaip tai suvaldyti. Manau, atsižvelgiant į pastarųjų savaičių sprendimus (pavyzdžiui, kuomet buvo uždraustos tokių žiniasklaidos priemonių kaip „Sputnik“ transliacijos), šiuo atžvilgiu einama teisinga linkme.

2022/03/09

. – COVID-19 virusas užtiko Europą nepasiruošusią. Pirmaisiais mėnesiais neturėjome medicininių kaukių, dezinfekcinių skysčių, pirštinių. Gydytojams stigo būtiniausių apsaugos priemonių ir aparatūros, todėl jie negalėjo suteikti pagalbos kiekvienam, kuriam jos tuo metu būtinai reikėjo. Šiandien jau esame viskuo apsirūpinę, pasiskiepiję ir išmokę gyventi su virusu. Tačiau jis jau ne kartą mus nustebino mutacijomis, todėl atsikvėpti vis dar per anksti. Taip pat turime būti pasiruošę, kad mus gali ištikti dar ne viena pandemija. Ir ji gali būti kitokia. Šįkart turime būti numatę kelis žingsnius į priekį. Turime apgalvoti ir geriau pasiruošti šios ir galimų pandemijų valdymui ateityje įvairiais pjūviais. Ne tik sveikatos, tačiau ir tarptautinio bendradarbiavimo, žmogaus teisių, ekonomikos, švietimo ir kitais. Manau, kad šis specialusis komitetas yra labai reikalingas, o jo parengtos išvados bus vienas kertinių šio Parlamento darbo vaisių.

2022/03/09

. – Pritariu specialiojo komiteto pranešimui dėl užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje. Nuo 2020 m. komitetas siekė įvertinti grėsmių lygį įvairiose srityse, įskaitant svarbius nacionalinius ir Europos rinkimus visoje ES, dezinformacijos kampanijas tradicinėje ir socialinėje žiniasklaidoje, kibernetines atakas, infrastruktūrą ir politinių grupių bei pilietinės visuomenės finansavimą. Jau daug metų piktybinės užsienio valstybės, tokios kaip Rusija, yra paskelbusios dezinformacijos kampanijas prieš ES nares. Putino karas prieš Ukrainą yra Rusijos informacinio karo, kuris tęsiasi daugelį metų, dalis. Tą patį ilgą laiką patiria ir Baltijos šalys. Tačiau dabar vykdomos informacinės atakos turės rimtų pasekmių. Jau praeitą savaitę valstybės narės susitarė dėl tokių propagandos kanalų, kaip „Sputink“ ir „Russia Today“ transliavimo stabdymo. Pritariu bendros ES strategijos kovojant su piktavališku užsienio šalių kišimusi ir dezinformacija įgyvendinimui. Taip pat būtina siekti griežčiau vykdyti Duomenų apsaugos reglamentą bei įgyvendinti privalomąsias taisykles dėl kišimosi naudojantis interneto platformas.

2022/03/09

. – Pritariu rezoliucijos siūlymui sudaryti tyrimo komitetą galimiems ES teisės pažeidimams arba netinkamo administravimo įgyvendinant Sąjungos teisę atvejams, susijusiems su programos „Pegasus“ ir lygiaverčių šnipinėjimo programų naudojimu, tirti. Spartus interneto technologijų augimas kelia naujų grėsmių demokratijoms bei pažeidžia žmogaus teisę į privatumą. Toks tyrimas galėtų atskleisti, kiek kitos ES vyriausybės naudoja „Pegasą“ prieš kritikus ir politinius oponentus. Todėl informacija apie atvejus, kai buvo piktnaudžiaujama šnipinėjimo programomis valstybėse narėse, privalo būti surinkta ir išanalizuota. Taip pat toks komitetas padės pasiruošti ateities iššūkiams teikdamas rekomendacijas, kaip apsaugoti ES institucijų narius ir darbuotojus nuo tokių šnipinėjimo programų. Per 12 mėnesių tyrimo komitetas pateiks savo galutinę ataskaitą, paremtą asmenų parodymais ir faktų nustatymo misijų veiklos rezultatais, o rekomendacijos galutinai bus pristatytos Europos Komisijai.

2022/03/09

. – Pritariau sanglaudos veiksmų dėl pabėgėlių Europoje teisės akto patvirtinimui, kuris skirtas palengvinti finansinę naštą ES narėms, kurios pasirinko globoti bėgančius nuo karo ukrainiečius. Lėšas pagal atnaujintas CARE taisykles bus galima perskirstyti, siekiant padėti ES šalims teikti skubią pagalbą (laikiną apgyvendinimą, maisto ir vandens tiekimą, medicininę priežiūrą ar švietimą) ukrainiečiams. Dabar pagal papildytas sanglaudos fondų taisykles, narės galės kreiptis atgaline tvarka norint, kad jų išlaidos būtų finansuotos net iki 100 proc., kai pagal senąją tvarką finansavimas siekė iki 85 proc. Reikia pabrėžti, kad valstybės narės jau šiuo metu gali naudotis Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Europos socialinio fondo (ESF) lėšomis, bei papildomais ištekliais, skiriamais pagal Sanglaudai ir Europos teritorijoms skirtą ekonomikos gaivinimo pagalbos iniciatyvą (REACT-EU), teikiat materialinę pagalbą. Pritariau ir ELP siūlymui svarstyti, kaip nepanaudotas sanglaudos fondų lėšas nukreipti į šalis, priimančias pabėgėlius iš Ukrainos, remti. Reikia nepamiršti ir Rytų Kaimynystės vaidmens, Rusijos inicijuoto karo akivaizdoje, todėl manau, kad ilgalaikė finansinė parama, skirta remti partnerystės šalis, padės sušvelninti ukrainiečių integracijos procesus.

2022/03/24

. – Balsavau už, pritariu, kad klausimą buvo būtina spręsti skubos tvarka. Šios, dėl agresyvių ir nedovanotinų Rusijos veiksmų prasidėjusios bei greičiausiai nuo Antrojo pasaulinio karo augančios, pabėgėlių krizės kontekste reikia naudotis visais prieinamais finansiniais instrumentais. Todėl sveikintina, kad iš Komisijos buvo sulaukta pasiūlymo lanksčiau naudotis Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo lėšomis. Jos jau dabar yra labai reikalingos norint, kad Ukrainos karo pabėgėlius priimančiose valstybėse narėse būtų tinkamai įgyvendinti Laikinosios apsaugos direktyvoje numatyti reikalavimai. Direktyvoje nustatyti standartai užtikrins, kad nuo karo siaubo bėgantiems ukrainiečiams būtų suteikta normalioms gyvenimo sąlygoms palaikyti reikiama pagalba (švietimas vaikams, sveikatos ir socialinės apsaugos garantijos ir kt.). Optimizuotas visų galimų ES instrumentų panaudojimas turėtų padėti sumažinti dėl žmonių priėmimo patiriamą papildomą finansinę naštą, kartu – parodyti tarpusavio solidarumą bei palaikymą.

2022/03/24

. – Moldovos sienų kontrolės stiprinimas turės teigiamą poveikį Europos Sąjungos išorės sienų saugumui, kaip ir pačiai Moldovos Respublikai. ES pasienio pagalbos misijos Ukrainoje ir Moldovoje papildys sienų valdymo komandų teikiamą pagalbą. Ypač dabartinių dienų kontekste, vykstant Rusijos sukeltam karui, yra aktualu užtikrinti palengvintas prieglobsčio procedūras Ukrainos piliečiams. Nuo karo pradžios, virš 300 000 ukrainiečių pasirinko Moldovą kaip prieglobsčio šalį, o tikėtina kad sieną kertančių žmonių skaičius tik augs. Taip pat ES privalo konkrečiai teikti ir Moldovai humanitarinę pagalbą, pasinaudojant civilinės saugos mechanizmu, bei dislokuoti didesnį Frontex pareigūnų skaičių, kurie padėtų operatyviau atlikti patikros procedūras. Todėl pritariau šiam teisiškai įpareigojančiam susitarimui, kuris palengvins procesų valdymą dėl sieną kertančių žmonių bei Moldovos ir ES tarp institucinį bendradarbiavimą dėl migracijos bei sienų kontrolės.

2022/03/24

. – Pritariau Europos Parlamento pasiūlymui naujoms, naudojimosi mobiliojo ryšio ir mobiliojo interneto paslaugomis be papildomų išlaidų ES šalyse, taisyklėms. Šios naujos taisyklės užtikrins galimybę ES piliečiams dar 10 metų naudotis mobiliojo tinklo duomenų paslaugomis, be jokių papildomų mokesčių. Jau nuo 2017 m. birželio 15 d. Sąjungoje buvo pritarta panaikinti papildomus mokesčius už mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas, su sąlyga, kad tarptinklinio ryšio paslaugomis bus naudojamasi sąžiningai ir kad, panaikinus papildomus mokesčius už mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas, bus sudaryta galimybė taikyti išimtį siekiant užtikrinti tvarumą - ryšį savo šalies kainomis. Manau šio reglamento įsigaliojimas atnešė naudos paprastiems vartotojams ir verslo subjektams, todėl natūralu, kad šis teisės aktas turi būti pratęstas. Be to, bus dar labiau apribotos išlaidos įmonėms, kai jų klientai keliauja į kitą ES šalį. Svarbu, kad ir mažesniems operatoriams bus sudarytos palankesnės sąlygos konkuruoti rinkoje su didžiųjų tinklų operatoriais, dėl netaikomų papildomų duomenų naudojimo įkainių.

2022/03/24

. – Balsavau už šią rezoliuciją. Nors makrofinansinė parama bus skiriama pagal dar 2021 m. lapkritį teiktą prašymą, pastarojo mėnesio aplinkybių ignoruoti negalima. Moldova nuo pat Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios susiduria su dideliais nuo karo bėgančių žmonių srautais. Balsavimo dieną tai buvo trečia daugiausiai Ukrainos karo pabėgėlių sulaukusi kaimyninė valstybė, nors ji pagal dydį ir gyventojų skaičių – viena mažesnių Europoje. Teikiama pagalba ir parama ukrainiečiams įrodo, kad Moldova kartu su ES palaiko ir propaguoja tas pačias vertybes. Tikiuosi, vykdant numatytas papildomas politikos priemones (pavyzdžiui, įgyvendinant teisingumo sektoriaus reformas, didinant skaidrumą bei atsakomybę) bus ne tik užtikrintas šios šalies finansinis stabilumas, bet ir pastebima reali ir pridėtinę vertę kurianti pažanga.

2022/03/24

. – Palaikiau šią rezoliuciją. Maistas – gyvybinis poreikis, todėl aprūpinimo juo klausimui neabejotinai turi būti teikiamas išskirtinis prioritetas. Dėl Rusijos karo Ukrainoje buvo sutrikdytos dvi vienos iš svarbiausių grūdinių kultūrų bei augalinio aliejaus rinkų pasaulyje. Pažeistos įvairių produktų tiekimo grandinės dalyje šalių gali nulemti ne tik pilnavertės mitybos neužtikrinimą, bet ir badą. Manau, maistas ir kita humanitarinė pagalba turėtų būti suteikiama ne tik į Europą nuo karo bėgantiems žmonėms, bet ir savo šalyje pasilikusiems ukrainiečiams. Dėl šios priežasties būtina palaikyti saugius ir nuolatinius ES humanitarinius koridorius vedančius į Ukrainą ir iš jos. Kitas aspektas - reikia skubių ir apgalvotų sprendimų labiausiai nuo susiklosčiusios situacijos (ženkliai išaugusios degalų ir trąšų kainos, sankcijos Rusijos, Baltarusijos eksporto prekėms ir kt.) nukentėjusiems sektoriams, pavyzdžiui žemės ūkiui, paremti.

2022/03/24

. – Balsavau už šią rezoliuciją. Kova su vandens tarša valstybėse narėse nėra visiškai sėkminga, įvairios problemos egzistuoja iki šiol. Manau, ypatingo dėmesio turėtų sulaukti Baltijos jūra, kaip viena iš labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Eutrofikacijos (ekosistemos pasikeitimas dėl perpildymo maistinėmis medžiagomis (azoto, fosforo junginiais)) klausimą dėl kylančio pavojaus biologinės įvairovės nykimui ir žmonių sveikatai reikia ne tik analizuoti, bet ir aktyviau spręsti. Vienas iš pirmųjų žingsnių turėtų būti išsamių žinių apie realią padėtį valstybėse narėse surinkimas bei duomenų palyginamumo užtikrinimas. Dėl šios priežasties pritariu rezoliucijoje išsakytam raginimui Komisijai suderinti nitratų matavimo ir eutrofikacijos vertinimo sistemas bei užtikrinti techninės pagalbos teikimą valstybėms narėms. Kitas svarbus aspektas yra esamos teisėkūros įvertinimas ir atnaujinimas. Nitratų direktyva, kurią siekiama apsaugoti vandenį nuo taršos nitratais, buvo priimta jau prieš 30 metų. Per šį laikotarpį keitėsi ne tik vandens būklė, bet ir ES siekiai, todėl teisinis reguliavimas turėtų būti pakoreguotas atsižvelgiant į šiandieninę situaciją (pavyzdžiui, Žaliojo kurso tikslus).

2022/04/05

. – Komisijos pateiktą pasiūlymą palaikiau ir balsavau už. Kaip bebūtų baisu, Rusijos pradėtas karas Ukrainoje iki šiol nesibaigia, ir iš šios šalies bėgančių žmonių, tarp kurių daugiausia moterys ir vaikai, skaičius išlieka didžiulis. Nors kaimyninės ir galutinės paskirties valstybės narės, tarp jų ir Lietuva, noriai priima Ukrainos pabėgėlius, reali finansinė pagalba joms reikalinga jau dabar, ypač norint ukrainiečiams tinkamai užtikrinti pirmą kartą istorijoje aktyvuotoje Laikinosios apsaugos direktyvoje numatytas garantijas. Teikiant socialines, sveikatos, švietimo ir kitas paslaugas nacionaliniams biudžetams teks neplanuotai sunki finansinė našta, kurią būtina kuo skubiau sumažinti. Manau, tai – ne paskutinis tokio tipo sprendimas, nes reikia ieškoti visų įmanomų būdų, kaip geriausiai būtų galima atliepti iš Ukrainos bėgančių žmonių, tuo pačiu ir jas priimančių valstybių narių, poreikius. Tikiuosi, kad atliekant teisinės sistemos pakeitimus bus atsižvelgiama į solidarumo bei skaidrumo principus.

2022/04/07

. – Būtinybė suteikti reikalingą humanitarinę pagalbą bėgantiems nuo karo vaikams ir jaunuoliams yra ES atsakomybė. Daugiau kaip 2,5 mln. vaikų buvo priversti palikti namus, o didelė jų dalis neteko ir tėvų. Su šia vaikams ir jaunimui, bėgantiems nuo karo Ukrainoje, skirta rezoliucija nustatomos gairės dėl struktūrinių paramos fondų ir humanitarinės pagalbos pritaikymo. Skiriamas europinis finansavimas įgalina valstybes nares rimtai pasirūpinti šia išskirtine ir labai gausia pabėgėlių grupe, teikti švietimo ir kitas reikiamas paslaugas. Jau nuo kovo mėnesio pagal atnaujintas sanglaudos veiksmų dėl pabėgėlių Europoje (CARE) taisykles ES valstybėms narėms galima perskirstyti lėšas ir kreiptis dėl išlaidų kompensavimo atgaline tvarka. Pagal papildytas sanglaudos fondų taisykles narės gali gauti net iki 100 proc. išlaidų finansavimą (pagal senąją tvarką finansavimas galėjo siekti iki 85 proc.). Tam Europos Komisija taip pat plėtoja sanglaudos politiką, kuri apims įvairių fondų panaudojimą. Čia galima paminėti Europos regioninės plėtros fondą, Europos socialinį fondą, sanglaudai ir Europos teritorijoms skirtą ekonomikos gaivinimo pagalbos iniciatyvą (REACT-EU). Svarbu, kad rezoliucijoje nemažai dėmesio teikiama švietimui. Platforma „School Education Gateway“ padės suburti valstybes nares, o šios galės dalytis mokymo medžiaga bei patirtimi ir į savo švietimo sistemą integruoti pedagogus iš Ukrainos.

2022/04/07

. – Šia rezoliucija Parlamentas išreiškė griežtą ir vieningą poziciją siekiant stabdyti Rusiją kare prieš Ukrainą. Komisijos ir Tarybos pasiūlytas penktasis sankcijų paketas ES priklausomybės nuo Rusijos energetikos nesumažins. Rusiškos anglies importo draudimas neturės jokios didesnės finansinės reikšmės, kadangi už anglį ES Rusijai sumoka 20 milijonų dolerių per dieną, o už naftą ir dujas – 40 kartų daugiau, tai yra 850 milijonų dolerių. Todėl reikia laikytis tvirtos pozicijos: visiškas rusiškos energetikos embargas. Taip pat reikia visiškai atsisakyti ne tik „Nordstream 2“, bet ir „Nordstream 1“. Reikalingas planas, kaip ir toliau būtų užtikrintas ES energijos tiekimo saugumas.Kitas svarbus rezoliucijos aspektas – Rusijos finansų sektorius. Reikia suvokti, kad selektyvios SWIFT sankcijos neturi ir, panašu, negali turėti jokio didesnio efekto Rusijos ekonomikai – tikėtina net ir ilguoju laikotarpiu. Todėl reikia išplėsti SWIFT draudimą įtraukiant į esamą sąrašą daugiau Rusijos bankų, kad Rusija būtų veiksmingai atskirta nuo finansų rinkų.Taip pat aktualus diplomatinio atstovavimo klausimas. Per pastaruosius metus, ypač Europoje, pasirodė pranešimų apie šnipinėjimą. Turime sumažinti Rusijos atstovavimo lygį ir sumažinti Rusijos diplomatinių ir konsulinių darbuotojų skaičių ES, nes karo metu veiksmai, susiję su šnipinėjimu, gali turėti rimtų pasekmių Ukrainos strateginiam atsparumui. Europos sankcijos energetikos, finansų ir diplomatijos srityse privalo būti perjungtos į „aukščiausią pavarą“.

2022/04/07

. – Palaikiau šį pranešimą ir balsavau už. Patvarieji organiniai teršalai (POT) daro nenuneigiamą žalą aplinkai ir žmonių sveikatai, todėl turi būti griežtai reglamentuojami, o tas reglamentavimas nuolat peržiūrimas. Pritariu pranešime išsakytai nuomonei dėl Komisijos pasiūlytų ribinių verčių tam tikroms medžiagoms sugriežtinimo. Manau, kad yra priimtinas tik toks perdirbimas, kuris užtikrina netoksiškų medžiagų ciklą. Kenksmingos medžiagos (o POT priskiriami prie pavojingiausių medžiagų pasaulyje) negali grįžti į vartojimą, net jei jos būtų perdirbamos vadovaujantis visais žiedinės ekonomikos principais. Kitu atveju iš šių medžiagų pagaminti produktai ir toliau išliktų užteršti, kenkiantys tiek žmonėms, tiek gyvūnams ir visai aplinkai. Itin svarbu, kad būtų atsakingai tvarkomos šių teršalų turinčios atliekos, kartu būtų sistemingai investuojama į modernių šalinimo sistemų kūrimą, jų prieinamumo didinimą. Tikiuosi, po šio reglamento keitimo POT patekimas į aplinką dar labiau sumažės.

2022/05/03

. – Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios dėl prarastos prekybos bei padidėjusių energijos ir transporto kainų Moldova patyrė daugybę nuostolių. Šalis priglaudė jau daugiau nei 100 tūkst. nuo karo bėgančių ukrainiečių, kuriais pasirūpinti taip pat reikalingi finansiniai ištekliai. Teigiamai vertinu Europos Sąjungos skirtą finansinę pagalbą humanitarinės krizės suvaldymui. Taip pat ES skyrė papildomus 60 mln. eur. poveikiui dėl kylančių energijos kainų pažeidžiamiems asmenims švelninti. Moldova jau daugiau nei dešimtmetį vykdo svarbiausias reformas demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių srityse, taip spartindama integracijos į ES procesą. 2022 m. kovo 3 d. sprendimas pateikti paraišką dėl stojimo į ES yra teisingas. Tikiu, kad 2022 m. birželio mėnesį Europos Vadovų Tarybos posėdyje narės turės aiškią poziciją dėl Moldovos narystės perspektyvos. O vertinant saugumo situaciją, ypač kylančias grėsmes Padnestrės regione, kuriame Rusija yra dislokavusi mažiausiai 1 500 kareivių, pritariu tam, jog ES ir Moldova privalo stiprinti bendradarbiavimą bei didinti kariuomenės pajėgumus, teikiant ginklus ir kitą techninio lygmens pagalbą.

2022/05/05

. – Karo prieš Ukrainą poveikis ES transporto ir turizmo sektoriams yra nenuginčijamas. To pasekmės - augančios kuro kainos ir logistikos bei tiekimo grandinių sutrikimai, darantys poveikį visoms transporto rūšims. Ukrainoje griaunami tiltai ir keliai bei kitokio pobūdžio infrastruktūra, ekonomistų skaičiavimais, jau dabar siekia apie 200 mlrd. eurų, todėl Komisijos patvirtintos priemonės padės valstybėms narėms, jų vežėjams ir darbuotojams tęsti transporto paslaugas bei remti pabėgėlių iš Ukrainos vežimą ir humanitarinės pagalbos teikimą. Pritariu Europos krizių valdymo mechanizmo sukūrimui, skirtam ES turizmo sektoriui. Jis padėtų tinkamai ir greitai reaguoti į didelio masto krizes, tokias kaip pandemija, karas ar humanitarinė krizė dėl klimato kaitos poveikio. Mechanizmas siektų rasti finansavimo sprendimus trumpalaikiams ir ilgalaikiams nepritekliams turizmo sektoriuje. Karas Ukrainoje paveikė visą Europoje turizmą, ypač rytuose. Turistai atsisako keliauti į tam tikras ES valstybes nares, pavyzdžiui, Lenkiją ar Baltijos valstybes, dėl greta vykstančio karo. Reikalinga veiksminga finansinė parama turizmo vietovėms, kurios labiausiai nukentėjo dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą, padariniams suvaldyti.

2022/05/05

. – Palaikiau šį pranešimą. Moldovos Respublika yra svarbi ES partnerė bei Rytų partnerystės dalis. Pastarųjų mėnesių įvykiai, kuomet iš Ukrainos į Moldovą dėl Rusijos pradėto karo pabėgo didelis srautas žmonių, įrodė, kad palaikome ir propaguojame tas pačias vertybes. Todėl sveikintina, kad šiame pranešime išskirtas poreikis dėl pagalbos Moldovai rengiantis narystei ES. Šalies kandidatės statuso suteikimas būtų itin reikšmingas politinis signalas, nurodantis, kad ir toliau esame pasirengę veikti išvien. Žinoma, Moldovoje ir toliau stinga tam tikrų pokyčių (pavyzdžiui, įgyvendinant teisingumo sektoriaus reformas, didinant skaidrumą), tačiau jie aktyvių pastangų dėka gali būti pasiekti. Tikiu, kad tolesnis ir gilesnis bendradarbiavimas su Moldova atitinka visų ES narių interesus bei abiem pusėms atneš pastebimą naudą.

2022/05/19

. – A. Lukašenkos valdoma Baltarusija tapo lygiaverte kaltininke invazijos prieš Ukrainą kontekste. Nuo 2020 m. prezidento rinkimų represijų tempas prieš baltarusius nelėtėja. 2022 m. gegužės 4 d. Baltarusijoje buvo priimtas Baudžiamojo kodekso 289 straipsnio pakeitimas, kuriuo įvedama mirties bausmė už „bandymus vykdyti teroro aktus“. Toks sprendimas stiprina nerimą, todėl jokia santykių normalizacija su ES šiuo metu yra neįmanoma.Balandžio mėnesį prasidėjo dar ir naujos represijos prieš mažiausiai 18 profesinių sąjungų vadovų bei Baltarusijos nepriklausomų profesinių sąjungų atstovus. Tarptautinė darbo organizacija turėtų sustabdyti Baltarusijos vyriausybę palaikančių profesinių sąjungų narystę joje, nes jos tapo tiesioginiu režimo įrankiu, vykdančiu represijas prieš darbuotojus. Be to, Baltarusija kare prieš Ukrainą teikia Rusijai visą logistinę paramą: teritorinę, oro, infrastruktūros...Pritariu rezoliucijoje reiškiamam raginimui ES institucijoms imtis visų reikiamų veiksmų tarptautinėse institucijose ir procesuose, taip pat Tarptautiniame baudžiamajame teisme (TBT), kuriame būtų tiriami su agresija prieš Ukrainą susijusių Baltarusijos pareigūnų veiksmai. Dėl blogėjančios situacijos Baltarusijoje ES institucijos turėtų didinti tiesioginę materialinę paramą baltarusių pilietinei visuomenei, nepriklausomai žiniasklaidai bei akademinei bendruomenei.

2022/05/19

. – Rusijos kariuomenė ir toliau negailestingai vykdo apšaudymus ir oro antpuolius, nukreiptus prieš gyvenamuosius rajonus ir civilinę infrastruktūrą. Situacija okupuotame Mariupolyje siaubinga: dešimtys tūkstančių civilių gyventojų buvo įkalinti, neturėdami beveik jokio maisto, vandens, vaistų, šildymo ar ryšio priemonių, o bėgant iš miesto humanitariniai koridoriai buvo atakuojami. Be to, po įvykdyto genocido Bučoje vis dar randama naujų masinių kapaviečių.ES institucijos ir tarptautinės organizacijos privalo pradėti bendrą tyrimą dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Suvienytos nacionalinės ir tarptautinės pastangos tirti siaubingus karo nusikaltimus Ukrainoje, o ES su Ukraina sudarė jungtinę tyrimo grupę, kuri rinktų įrodymus ir tirtų karo nusikaltimus bei nusikaltimus žmoniškumui. Pritariu, kad politiškai atsakingi asmenys Rusijoje ir Baltarusijoje būtų Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme bei kituose atitinkamuose tarptautiniuose tribunoluose ar teismuose patraukti baudžiamojon atsakomybėn už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui. Žinoma, nors ir kyla iššūkis dėl jurisdikcijos problemų atlikti tyrimą ir surinkti reikiamus įkalčius, valstybes narės galės pasinaudoti universalios jurisdikcijos principu tiriant karo nusikaltimus Ukrainoje, koordinuojant Komisijai.Taip pat pritariu tam, kad ES ir Vakarų partnerės konfiskuotą Rusijos oligarchų turtą panaudotų Ukrainai padarytai žalai atlyginti, remiantis teisinės valstybės ir valstybių atsakomybės už tarptautinius neteisėtus veiksmus principais.

2022/05/19

. – Balsavau už šią rezoliuciją. Neabejotina, kad Rusijos pradėtas karas Ukrainoje per pastaruosius mėnesius paveikė ne tik šias dvi šalis, bet ir ES (o kartu ir visą pasaulį). Manau, kad apie šio karo socialines ir ekonomines pasekmes diskutuosime dar ilgą laiką. Neabejoju, kad dėmesio centre bus ir ES atsparumo didinimas, ir parama Ukrainai. Tačiau šiandien privalu orientuotis ne tik į tai, kaip padėsime Ukrainai atkurti neįsivaizduojamais mastais sugriautus žmonių gyvenimus, infrastruktūrą bei užterštą aplinką. Visų pirma ir svarbiausia – turime padėti Ukrainai iškovoti pergalę prieš barbarišką agresorių. Todėl viliuosi, kad nebus prarastas bendradarbiavimas bei toliau bus vieningai palaikomi reikalingi sankcijų paketai. Taip pat svarbu nepamiršti realybės, su kuria šiandien susiduria daugelis ES namų ūkių: išaugusi infliacija, daliai nebepakeliamos elektros ir dujų kainos, mažėjanti perkamoji galia. Atsižvelgiant į problemų mastą, sprendimų europiniu lygiu reikia pradėti ieškoti jau šiandien. COVID-19 pandemija parodė, kad esame tam pajėgūs.

2022/05/19

. – Palaikiau šį pranešimą. Europai nusprendus, kad iki 2050 m. tapsime pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu, pirmiausia, reikia įgyvendinti tarpinius tikslus. O norint, kad iki 2030 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažintume bent 55 proc., palyginus su 1990 m., būtina priimti ir atnaujinti dalį esamos teisėkūros. Vienas iš tokių teisės aktų – Pastangų pasidalijimo reglamentas. Šiuo atveju svarbu tai, kad daugiau nei pusė ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio susidaro sektoriuose, kurie iki dabar nėra įtraukti į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (kelių transporto, pastatų, žemės ūkio, atliekų tvarkymo ir smulkiosios pramonės sektoriai). Sveikintina, kad buvo nuspręsta atnaujinti valstybių narių nacionalinius tikslus, tenkančius būtent šiems sektoriams. Nors ir pasiekiamas, grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo tikslas bent 55 proc., išlieka ambicingu ir pareikalausiančiu pertvarkų ne vienoje srityje. Todėl pritariu, kad didesnes pastangas turėtų įdėti ne tik individualūs asmenys ar pramonė, bet ir visos valstybės narės. Tikiuosi, nauji didesni tikslai, nustatyti Pastangų pasidalijimo reglamente, padės tai užtikrinti.

2022/06/08

. – Balsavau už šį pranešimą. Reglamentas – viena iš sudėtinių vadinamojo pasirengimo įgyvendinti 55% tikslą priemonių rinkinio dalių, tad džiaugiuosi, kad pavyko rasti sprendimą dėl bendros Europos Parlamento pozicijos. Šiuo atveju svarbu buvo orientuotis į tai, kad pasiūlytas bendras visos ES tikslas – iki 2030 m. pasiekti 310 mln. CO2 ekvivalento tonų atitinkantį grynąjį absorbuojamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, neviršytų realių ES galimybių ir neužkrautų nepasiekiamos naštos. Todėl manau, kad Komisijos pateiktas pasiūlymas, kuris nustato maždaug 15 proc. didesnį nei dabartinis per metus absorbuojamą CO2 ekvivalento kiekį, yra pakankamas. Norėdami užsitikrinti sėkmingą tikslų pasiekimą privalome aktyviai ieškoti būdų kaip kurti paskatas miškų savininkams bei ūkininkams. Būtent nuo pastarųjų atliekamų veiksmų priklausys, ar sugebėsime tinkamai išnaudoti miškus bei dirvožemį siekiant klimato neutralumo.

2022/06/08

. – Kremliaus nusikalstamas režimas jau daugiau nei 100 dienų tęsia nepateisinamą karinę agresiją prieš Ukrainą. ES ir toliau vieningai reiškia tvirtą paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei. Taip pat reikia prisiminti, kad Rusijos agresija ir vykdomas genocidas Ukrainoje tiesiogiai liečia visos Europos saugumą. Pritariu rekomendacijose išreikštam poreikiui stiprinti finansavimą bendrai Europos Sąjungos gynybai technologijų, energetikos ir informacinėse srityse, o taip pat ir karinio mobilumo projektuose. Tarybos 2022 m. gegužės mėn. oficialiai patvirtintinas Strateginis kelrodis aiškiai nubrėžė veiklos gaires ateinančiam dešimtmečiui, todėl ir šios rekomendacijos atspindi konkretų poreikį sustiprinti karinių pajėgų operacinį lygmenį, kaip pavyzdžiui Bendros saugumo ir gynybos politikos misijas, padidinant aktyvaus personalo skaičių. Jeigu norime užtikrinti Europos pasiruošimą bei tolimesnę karinę pagalbą Ukrainai, finansavimas Europos taikos priemonei (European Peace Facility ) privalo didėti jau dabar. Paramą Ukrainai gali užtikrinti ir pačios ES šalys narės, suteikdamos modernią ir efektyvią sunkiąją ginkluotę. Kitas žingsnis – sankcijos Rusijai taikant visišką embargą angliai, naftai ir dujomis. Ukraina yra Europos dalis, atsidūrusi karo fronte ir jame ginanti demokratijos vertybes, todėl ES narės kandidatės statusas be jokių abejonių jai privalo būti suteiktas jau birželio mėnesį.

2022/06/08

. – Reikia konstatuoti, kad į Rusijos veiksmus Moldovoje, Sakartvele ir Ukrainoje nebuvo reaguota tinkamai. Ekonominių ir sektorinių sankcijų pagalba bandoma pristabdyti Putiną, tačiau Europos ir jos rytų partnerių gynybinis pasirengimas privalo tapti daug geriau koordinuotas. Rytų partnerystės šalių gynyba tiesiogiai susijusi su visos Europos saugumu, todėl pritariu kad ES ir NATO narės organizuotų pajėgumų stiprinimo iniciatyvas Rytų partnerystės šalyse. Svarbu užtikrinti, kad mokymai ir gerosios praktikos perdavimas būtų koordinuojamas su Karinių misijų planavimo ir vykdymo centru (MPCC) ir Civilinių operacijų planavimo ir vykdymo centru (CPCC). Pritariu siūlymams pritaikyti Nuolatinio struktūrinio bendradarbiavimo (PESCO) iniciatyvas Rytų Partnerystės šalims. Tokie projektai strategiškai būtų naudingi visoms pusėms. Greitojo reagavimo į kibernetinį saugumą ekspertų grupės siuntimas į Ukrainą ir panašios iniciatyvos prisideda prie kovos su hibridinėmis Rusijos atakomis. Todėl ilgalaikė Europos gynybos strategija, net ir pasibaigus karui Ukrainoje, privalo apriboti Rusijos įtaką Rytų partnerystės šalyse.

2022/06/08

. – Palaikiau šią rezoliuciją visų pirma todėl, kad pastarojo meto įvykiai nedviprasmiškai liudija: nepaprastai svarbių ir neatidėliotinų europinių sprendimų priėmimas vis dažniau skęsta teisinėje rutinoje ir neleistinai lėtėja. Viso pasaulio geros valios žmonės negalėjo nepastebėti, kad, prireikus europinės paramos Ukrainai, kai šią agresyviai užpuolė Rusija, pagalbos teikimas buvo ir yra svarstomas pernelyg ilgai. Ypač tai pasakytina apie embargo Rusijos energetinių išteklių pirkimui. Stringa ir veiksmingesnių sprendimų priėmimas sveikatos, migracijos klausimais. Europa savo veiksmus visada grindžia teise, o tos teisės pagrindas – Sutartys. Tad, siekiant didesnio sutelktų veiksmų efektyvumo ir galimai greitesnio sprendimų priėmimo tempo (kai tai būtina), neišvengiamai tenka keisti bei papildyti Sutartis. Europos integracijos istorija, o ir kitų pasaulio valstybių patirtis nurodo į galimybę ar tikslingumą šiais tikslais sušaukti konventą, o kaip tik tam ir skirta ši rezoliucija. Nedetalizuodamas atskirų rezoliucijos nuostatų, teigiu, kad idėja šaukti konventą dėl Sutarčių revizijos yra savalaikė.

2022/06/09

. – Noriai pritariau Kroatijos prisijungimui prie euro zonos nuo 2023 sausio 1 d. Prisimenu, kaip narystės euro zonoje siekė Lietuva: 2006 m. – nesėkmingai, o 2015 m. tapo 19-ąja euro zonos nare. Dabar ja sėkmingai pasekė Kroatija, tapdama 20-ąja. Net ir po COVID-19 sukeltų iššūkių Kroatija pademonstravo ekonomikos atsigavimą, atitinka visus Mastrichto kriterijus ir yra visiškai pasiruošusi įsivesti eurą. Kroatijos prisijungimas sustiprins šalies ekonomiką, bus naudingas gyventojams, įmonėms ir neabejotinai turizmo sektoriui, tačiau lygiai taip pat sustiprins ir visą euro zoną.

2022/07/05

. – Balsavau už. Ši priemonė – ne pirmas ES žingsnis, atliktas pastaruoju metu, siekiant padėti Moldovai. Nors šalis nesusiduria su tiesiogine Rusijos karine agresija kaip Ukraina, neigiamos pasekmės, ypač ekonomikai, jaučiamos ir čia. Moldovos eksportas yra priklausomas nuo prekių tranzito per Ukrainą, o dalis žemės ūkio produkcijos (pavyzdžiui, slyvos ar valgomosios vynuogės) didele dalimi buvo eksportuojamos į tokias trečiąsias šalis, kaip Ukraina, Rusija, Baltarusija. Sutinku, kad atsižvelgiant į situacijos rimtumą ir norint padėti Moldovai realizuoti dar šiemetinį derlių, buvo reikalinga imtis sprendimų kuo greičiau. Sveikintina, kad dėl priimtų laikino liberalizavimo priemonių didesnė dalis prekybos dabar bus nukreipta į ES rinką. Tikiuosi, kad ir toliau bus tikslingai ieškoma būdų, kaip padėti Moldovai bei užtikrinti glaudesnius tarpusavio santykius.

2022/07/05

. – Europos Sąjungoje yra 27 skirtingos socialinės rūpybos sistemos, finansinės galimybės bei finansiniai mechanizmai. Griežtas Europos Sąjungos reglamentavimas šioje srityje kol kas neatrodo tinkamas ar tikslingas. Kai kurie pranešime esantys teiginiai yra veikiau akademiniai, sunkiai galintys rasti savo vietą praktikoje. Kita vertus, negalime sakyti, kad priežiūros srityje jokio europinio reglamentavimo niekada negalės būti. Problemos yra ir bus, ir Europa galės ir turės padėti jas išspręsti, tačiau šiame pranešime reiškiama ambicija dabartinėje situacijoje atrodo nereali. Mes negalime visoms šalims nubrėžti vienodų gairių ir primesti įsipareigojimus, nesuteikdami tam adekvačios finansinės bazės ir neatsižvelgdami į skirtingus šalyje nusistovėjusius priežiūros modelius, kuriuos pakeisti nebūtų taip ir paprasta. Dėl šios priežasties balsuodamas už šį pranešimą nusprendžiau susilaikyti.

2022/07/05

. – Palaikiau šį prieštaravimą ir balsavau už jį. Jeigu iš tikrųjų norime pasiekti tai, ką deklaruojame Europos žaliuoju kursu, privalome laikytis nuoseklių žingsnių. Atominės energetikos ir dujų įtraukimas į ekonominę veiklą, kuri laikoma ekologiška ir tvaria, yra sunkiai suprantamas, o dujų klausimas Rusijos karinės agresijos Ukrainoje kontekste atrodo netgi ypač nepriimtinai. Manau, svarbu atsižvelgti į tai, kad taksonomija ne uždraudžia investicijas, reikalingas pereinamuoju laikotarpiu, o tiesiog nurodo tvarumo ir ekologiškumo aspektą. Todėl aukštos energetikos kainos negali būti argumentas, nulemsiantis, kad dujas ir atominę energetiką laikysime ekologiška investicija. Apmaudu, tačiau šis deleguotasis aktas turėjo būti grąžintas Komisijai tobulinti tam, kad jis būtų paremtas mokslu ir juo grįstais argumentais. Dabartinis sprendimas ir jo rezultatas atrodo nuviliantis.

2022/07/06

. – Palaikiau šią rezoliuciją. Deja, pastarieji metai įrodo, kad daugiašališkumas, kaip priemonė palaikyti santykius, patiria išmėginimų. Agresyvus bei brutalus Rusijos vykdomas karas Ukrainoje verčia ieškoti būdų, kaip atnaujinti ir kuo skubiau efektyvinti skirtingus tarptautinio bendradarbiavimo formatus. Prie to turėtų prisidėti tarptautinių organizacijų, tokių kaip Pasaulio prekybos organizacija, reformavimas. Viliuosi, kad pastarosios sustiprinimas taip pat užkirs kelią įvairiems protekcionizmo ir ekonominės prievartos atvejams. Su Kinijos vykdoma ekonomine prievarta dėl glaudesnių prekybos santykių su Taivanu plėtojimo dabar susiduria ir Lietuva. Manau, neturime teisės pamiršti pagrindinių savo vertybių, tad privalu dėti tęstines pastangas stiprinti institucijas bei bendradarbiavimą. Deja, iššūkių laukia dar ne vienas, todėl gilesnė kooperacija su bendraminčiais ir toliau bus neišvengiama.

2022/07/06

. – Palaikiau šį pranešimą. Miškų nykimas – vienas iš veiksnių, dar labiau spartinančių klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo procesus. Būdami atsakingi ir sąmoningi vartotojai, privalome reikalauti, kad verslas savo veikla neprisidėtų prie beatodairiško miškų naikinimo. Tačiau kad ir kaip stengtumėmės prižiūrėti situaciją vidaus rinkoje, klausimas išlieka globalus, tad vien Europos pastangų nepakanka. To paties reikėtų tikėtis ir iš savo prekybos partnerių. Privalu siekti ir išsamiai tikrinti, kad ES rinkoje nebūtų jokios, žalingais aplinkai būdais, išgautos produkcijos, nepriklausomai nuo jos kilmės šalies. Žinoma, naujos patikros neturėtų užkrauti didelės papildomos naštos mažoms ir vidutinėms įmonėms – reikia orientuotis tiek į supaprastintas procedūras, tiek į siūlomą techninę pagalbą. Sveikintina, kad pranešime išskiriama administracinės ir finansinės naštos mažinimo siekiamybė.

2022/09/13

. – Europai išgyvenant energetikos kainų krizę, Žaliojo kurso ir ES energetikos sektoriaus savarankiškumo didinimo tikslai išlieka prioritetiniai. Ypatingai tie, kurie liečia atsinaujinančių energijos šaltinių diversifikaciją. Balsavime pritariau svarbiai nuostatai, kad iki 2030 m. atsinaujinančios energijos suvartojama dalis ES būtu padidinta iki 45 proc. Norint išvengti panašių į dabartinę krizinių situacijų, energijos naudojimo efektyvumas turi būti subalansuotas. Parlamentas siūlo sumažinti ES energijos suvartojimą 14,5 proc. Taip pat siekiama iki 2030 m. sumažinti Bendrijos pirminės (40 proc.) ir galutinės (42 proc.) energijos suvartojimą. Energijos vartojimo sumažinimas turėtų sumažinti paklausą ir tikėtina, numušti kainas energetikos rinkose.

2022/09/14

. – Palaikiau šį pranešimą dėl Atsinaujinančių energijos išteklių direktyvos peržiūros. Pritariu, kad šis direktyvos nuostatų atnaujinimas yra kritinis siekiant Žaliojo kurso tikslų. Tai leis padidinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą visos suvartojamos energijos kontekste. Šiuo pranešimu įtvirtinimas ypatingai svarbus įpareigojimas, kad iki 2030 m. atsinaujinantys ištekliai sudarytų 45 % visos suvartojamos energijos. Taip pat, manau, kad labai svarbūs ir tikslai iškelti konkretiems sektoriams, tokiems kaip transporto, pastatų, patalpų šildymo ir vėdinimo. Žinoma, svarbu atsižvelgti į skirtingas šalių narių situacijas, privalome palikti erdvės ir joms pačioms spręsti. Štai Lietuvoje 75 % centralizuotai tiekiamos šilumos pagaminama iš medienos biokuro, ir tai yra svarbus energetinės nepriklausomybės garantas, reikėtų tai skatinti. Platesnis atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas artina mus nepriklausomybės nuo Rusijos link, o tai visiems suteikia papildomos motyvacijos į priekį judėti sparčiai.

2022/09/14

. – Balsavau už. Tarpvalstybinio pobūdžio grėsmės sveikatai – tema, kuri pastaruosius kelerius metus buvo aptarinėjama skirtinguose Europos Parlamento kontekstuose. Dar nesenai gautos COVID-19 pandemijos pamokos ne veltui privertė daugiau laiko ir investicijų skirti sveikatos sričiai. Tikiuosi, šis reglamentas pasitarnaus kaip dar vienas žingsnis tvirtesnės Europos sveikatos sąjungos link. Teikiami pasiūlymai, ypač orientuoti į ES ir nacionalinį pasirengimą atsakant į rimtas grėsmes sveikatai, tokias kaip užkrečiamosios ligos, yra kaip niekad aktualūs. Nors šiuo metu COVID-19 situacija bent iš dalies atrodo kontroliuojama, niekada negalime žinoti, kaip greitai atsiras nauja grėsmė. Džiugu, kad nebuvo pamiršta tikra sėkmės istorija tapę bendri viešieji pirkimai. Šiuo modeliu turėtume galėti naudotis ir ateityje, orientuodamiesi į tai, kaip geriau užtikrinti maksimalų skaidrumą ir veiksmingumą. Mažoms valstybėms narėms, tokioms kaip Lietuva, bendri pirkimai suteikė vienodas galimybes įsigyjant medicinines priemones pandemijos akivaizdoje. Tačiau neturėtume apsiriboti jais kaip atsako priemone. Manau, vertėtų bendruosius viešuosius pirkimus naudoti ir dažniau, pavyzdžiui, įsigyjant retuosius vaistus.

2022/10/04

. – Iki 2024 m. pabaigos visi mobiliųjų telefonų, planšečių ir daugelio kitų prietaisų, parduodamų ES, įkrovikliai turės būti suvienodinti. 2026 m. šis įpareigojimas bus pritaikytas ir nešiojamiems kompiuteriams. Tai pasiūlymas, kurį beveik vienbalsiai palaikė visi Europos Parlamento nariai (kas būna tikrai nedažnai). Žinoma, jam pritariu ir aš. Šis sprendimas orientuotas į vartotoją, jo patogumą, tvaresnius pasirinkimus ir finansinę naudą, o taip pat akivaizdi nauda ir aplinkai – mažiau atliekų. Kiekvienas vartotojas turės galimybę pasirinkti ar perkant naują prietaisą jam reikalingas ir naujas įkroviklis, nesant poreikiui, jo bus galima nepirkti ir sumažinti galutinę pirkinio kainą. Džiaugiuosi tiek Europos Sąjungos pažanga inovacijų ir tvarumo link, tačiau kaip vartotojas ypač vertinu šio sprendimo praktinę naudą.

2022/10/04

. – Rusijai savo dujų eksportą į Europą pavertus ginklu, Europa sugebėjo įgyvendinti gyvybiškai svarbų žingsnį – užpildyti 90 % dujų saugyklų dar iki šaltojo sezono pradžios. Tačiau dabartinis energijos rinkoms daromas spaudimas verčia ieškoti naujų priemonių didinant ES energetikos sistemos atsparumą, laipsniškai naikinant priklausomybę nuo iškastinio kuro. Visgi pritariu, kad trumpuoju laikotarpiu ES turi įsikišti į energijos rinką, taip bandant sumažinti finansinę naštą vartotojams bei įmonėms. Europos energetikos apsaugos sistema, kuri turėtų apsaugotų Europos piliečius, įtrauks mišrias priemones: 5 proc. sumažinti energijos suvartojimą paklausos piko valandomis; apriboti pigiai pasigaminančių elektros gamintojų viršpelnius bei užsitikrinti iškastinio kuro sektoriaus solidarumo įnašą. Pritariu rezoliucijos siūlymams, kad ES narės ne vėliau kaip iki 2027 m. užsitikrintų visišką energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro, nors ir tikiu, kad bendrija tai galėtų pasiekti dar anksčiau. Nepamiršti ir atsinaujinančios energijos tikslai, kurie iš tiesų ir gali padėti užsitikrinti nepriklausomumą nuo Rusijos, jeigu valstybės narės padidins žaliosios energijos gamybą ir energijos vartojimo efektyvumą, ryžtingiau įgyvendinant Europos žaliąjį kursą bei žiedinę ekonomiką.

2022/10/05

. – Europos Parlamentas šioje rezoliucijoje griežtai smerkia neteisėtus 2022 m. rugsėjo mėnesį įvykusius fiktyvius referendumus, surengtus Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios regionams aneksuoti. Šiais referendumais Rusija eilinį kartą tyčiojasi iš JT Chartijos ir tarptautinės teisės, todėl tarptautinė bendruomenė privalo rinkti įrodymus ir padėti Tarptautiniam baudžiamajam teismui tirti karo nusikaltimus, bei nepripažinti bet kokių jėga vykdomų Ukrainos sienų pokyčių. Tarptautinė opozicija privalo ruošti tarptautinį tribunolą agresijos prieš Ukrainą nusikaltimams tirti, kuriame baudžiamojon atsakomybėn būtų patraukti V. Putinas ir visi Rusijos civiliniai ir kariniai pareigūnai bei jų tarpininkai, atsakingi už karo Ukrainoje organizavimą. Pritariu ir rezoliucijoje įtrauktiems Europos Komisijos siūlymams dėl aštuntojo sankcijų paketo, raginantiems rusiško kapitalo bankų atjungimą nuo SWIFT mokėjimų sistemos bei kriptoturto ir kriptovaliutų griežtinimo. Nauji draudimai eksportuoti bet kokius aukštųjų technologijų produktus bei strategines prekes irgi turėtų tikslingai paveikti įvairius Rusijos pramonės sektorius. Papildomai naujosios sankcijos turėtų ir privalėtų įtraukti ir Aliaksandrą Lukašenką bei Minsko režimą dėl tiesioginio talkininkavimo Rusijos kare bei dalyvavimo apšaudant Ukrainą iš Baltarusijos teritorijos.

2022/10/06

. – Bulgarija ir Rumunija jau daugiau nei 10 metų laukia kuomet bus priimtos į Šengeno erdvę. Visateisiai Europos Sąjungos piliečiai oro uostuose turi stoti į kitą eilę nei daugumos kitų ES ir ne tik ES šalių gyventojai. Tai diskriminacija. Abi šalys dar 2011 m. įvykdė visas būtinas sąlygas tapti Šengeno erdvės narėmis. Reikia pabrėžti, kad Parlamentas ir Komisija jau daugybę metų palaiko šių šalių prisijungimą prie Šengeno erdvės, tačiau sprendimo priėmimą stabdo Taryba. Ne kartą ją raginome ir šia rezoliucija vėl raginame iki 2022 m. pabaigos priimti ir taip per ilgai uždelstą sprendimą dėl visapusiško Šengeno acquis nuostatų taikymo Bulgarijai ir Rumunijai užtikrinant, kad 2023 m. abiejose šalyse būtų panaikinta asmenų kontrolė prie visų vidaus sienų.

2022/10/18

. – Palaikiau šį pasiūlymą, nors esu įsitikinęs, kad Europos Parlamentas turėjo užtikrinti greitesnį pasiūlymo priėmimą ir įgyvendinimą. Drauge su Europos liaudies frakcijos kolegomis siekėme, kad būtų priimta pataisa, leidusi nedelsiant priimti pasiūlymą. Tai būtų pademonstravę vieningą ir nedviprasmišką poziciją. Tačiau kitos frakcijos nusprendė procesą užvilkinti. Ne laiku ir ne vietoje. Šiuo pasiūlymu siekiama priimti bendrą ES tvarką pagal kurią rusiški pasai išduoti okupuotuose Ukrainos regionuose būtų nepripažįstami. Paprasta ir aišku. Šiais klausimais mūsų prioritetas turi būti veikti greitai ir vieningai, o ne pagal skirtingas ideologijas ar demonstruoti Europos institucijų galią vienoms prieš kitas. Visų mūsų pozicija Rusijos karo Ukrainoje atžvilgiu yra vienoda, todėl turime tai demonstruoti savo greitu ir efektyviu sprendimų priėmimu.

2022/10/20

. – Rusijos užpultuose Ukrainos miestuose, tokiuose kaip Mariupolis sunaikinta apie 90 procentų visų istorinę prasmę turinčių pastatų. Bendrai nuo vasario 24 d. Rusija sunaikino virš 400 kultūros paveldo objektų Ukrainoje. Tai prasidėjo dar 2014 m. Krymo totorių kultūros naikinimu. Laikinai okupuotose teritorijose niekšiškai naikinamas kultūros paveldas, plėšiami muziejai, deginamos knygos, artefaktai grobiami ir skelbiami Rusijos nuosavybe. Tokius nusikaltimus privalu dokumentuoti, veikti išvien su UNESCO. Todėl pritariu šiai rezoliucijai raginančiai Komisiją ir valstybes nares įtraukti kultūros paveldo apsaugą į ES humanitarinę pagalbą Ukrainai ir teikti tikslinę paramą Ukrainos kultūros veikėjams, vietos kultūrinei veiklai, universitetams ir pilietinei visuomenei planuojant Ukrainos atstatymą. Esamos iniciatyvos, skirtos kultūros atsigavimui, turėtų būti ne tik išlaikytos, bet ir papildytos naujais instrumentais, o paramos schemos turi būti aiškios ir lengvai prieinamos. Todėl bendras kultūrinio solidarumo su Ukraina ir bendro reagavimo į ekstremaliąją situaciją mechanizmas yra būtinas norint išsaugoti meno ir kultūros paveldo kūrinius.

2022/10/20

. – Nuo vasario 24 d. Rusijos vykdomas civilinės infrastruktūros naikinimas ir kiti sunkūs žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai prilygsta teroro aktams prieš Ukrainos gyventojus. Pritariu rezoliucijos pagrindiniam teiginiui, jog Rusija kaip valstybė yra terorizmo rėmėja, kuri „naudoja tiesioginio terorizmo priemones“. Žinoma, galima buvo pasirinkti griežtesnę retoriką ir konkrečiai įvardinti Rusiją, ne tik kaip terorizmą remiančią valstybę, o tiesiogiai - teroristinę valstybę. Deja, pagal ES teisinę bazę, tik asmenys ir organizacijos gali būti įtraukti į terorizmo rėmėjų sąrašus, todėl sutinku jog valstybės narės tarpusavyje bendradarbiaudamos turėtų sukurti atitinkamas teisines priemones, galinčias traktuoti Rusiją kaip teroristinę valstybę. Tačiau rezoliucijoje tikslingai pasiūlyta Tarybai įtraukti grupes ir subjektus į ES sudaromą teroristų sąrašą: „Vagnerio grupę“ ir 141-ąjį specialųjį motorizuotą pulką, dar žinomą kaip „kadyrovcai“, taip pat ir kitas Rusijos finansuojamas ginkluotas grupuotes, nereguliariąsias karines pajėgas ir įgaliotinius. Ši rezoliucija, tai dar vienas tikslingas žingsnis priartinantis Rusiją prie teisingumo, o ES prie specialiojo tribunolo įsteigimo Kremliaus nusikaltimams bausti.

2022/11/23

. – Rusijos karas prieš Ukrainą paskatino ES imtis aktyvesnių veiksmų plėtros politikoje. Rusijai ir Kinijai vis aktyviau kenkėjiškai veikiant Europos kaimynystėje, ES privalo išlaikyti spartesnį plėtros politikos tempą, didinti jos veiksmingumą, atnaujinti plėtros strategiją ir atlikti išsamų kritinį ES plėtros pajėgumų ir perspektyvų vertinimą. Būtina dar efektyviau bendradarbiauti su šalimis, kurios jau turi kandidatės statusą. Kandidačių statuso suteikimas Ukrainai ir Moldovai buvo teigiamas žingsnis, tačiau aiškesnę perspektyvą reikia nurodyti ir Sakartvelui. Trūksta tempo suteikiant kandidatėms prieigą prie vieningos rinkos, teikiant veiksmingą ne tik politinę, bet ir finansinę paramą, taikant IPA instrumentą, siūlant ekonomikos ir investicijų planus, pagrįstus skaitmeniniu ir tvariu perėjimu, inovacijomis. Tikiuosi, kad šia linkme ryžtingai ir bus einama.

2022/11/23

. – Palaikiau šią rezoliuciją. Deja, diabetas – viena labiausiai paplitusių neužkrečiamųjų ligų, kurios skaičiai, prognozuojama, tik augs. Šiai ligai, kaip ir kitoms lėtinėms ligoms, labai svarbi prevencija ir laiku suteiktas reikalingas gydymas. Apmaudu, kad iki šiol yra pastebimi netolygumai tarp skirtingų valstybių narių ir jų piliečiams suteikiamų galimybių. Todėl tikiuosi bus dedamos visos pastangos užtikrinti, kad ši atskirtis kaip įmanoma greičiau mažėtų, o naujų atvejų nedaugėtų. COVID-19 pandemija įrodė, kokia didelė nauda gali būti pasiekta tinkamai ir laiku nukreipiant investicijas į mokslinius tyrimus ir naujų gydymo metodų paieškas. To tikiuosi ir diabeto atveju, tačiau, pirmiausia, reikėtų nepamiršti ir geresnio sergančiųjų duomenų surinkimo bei jų apdorojimo, sukuriant reikalingus duomenų registrus. Be to, kol neturėsime išsikėlę aiškaus tikslo, nieko konkretaus ir nepasieksime. Todėl sveikintinas rezoliucijoje išreikštas pasiūlymas aktyviau raginti valstybes nares parengti, įgyvendinti ir stebėti nacionalinius diabeto planus bei strategijas, kuriuose būtų įvardinti konkretūs ir aiškūs tikslai.

2022/11/23

. – Neabejodamas balsavau už. Nebereikia nieko įtikinėti, kaip svarbu padėti brutalaus Rusijos pradėto karo naikinamai Ukrainai tiekiant stabilią finansinę, humanitarinę ir karinę paramą. Šis pasiūlymas, skirtas būtiniausių jos poreikių palaikymui ir paremtas Europos vardu prisiimamomis paskolomis, yra gyvybiškai svarbus. Ypač dėl to, kad Rusija ciniškai naikina kritinę Ukrainos infrastruktūrą. Viliuosi, pagaliau bus rastas stabilios ir aiškios paramos mechanizmas, kuris Ukrainos žmonėms suteiks bent šiek tiek stabilumo. Paramos reikalingumą iliustruoja tai, kad ne tik Ukraina, bet ir mes kovojame su terorizmą remiančia valstybe. Taip buvo nubalsuota ir Europos Parlamente praėjusią savaitę. Tikiuosi, kad šiame pasiūlyme nustatytos išankstinės sąlygos, nukreiptos į demokratinių procesų išlaikymą, padės įtikinti aktyviau prisidėti ir tarptautinius partnerius.

2022/11/24

. – Pritariu šiam sprendimui. Europos Sąjunga privalo turėti bendrą apibrėžtą tvarką dėl rusiškų pasų, išduotų okupuotuose regionuose, (ne)pripažinimo. Rusijos praktika išduoti rusiškus pasus okupuotose Ukrainos ir Gruzijos teritorijose yra nusikalstama. Tokie dokumentai jokiu būdu negali būti pripažįstami Europos Sąjungoje. Visoje vienodai. Sprendimus šių dokumentų nepripažinti ES šalys narės jau yra priėmusios, tačiau šiuo pranešimu užtvirtiname vieningą ES poziciją ir kuriame tvarką, kaip šie dokumentai turi būti traktuojami. Įpareigojame Europos Komisiją, konsultuojantis su šalimis narėmis, sukurti bendrą sąrašą, apimantį visus Rusijos išduotus kelionių dokumentus, kurie ES negali būti priimami.

2022/11/24

. – Nuo 2016 m. Sakartvelas dėjo pastangas vykdyti ekonomines, žmogaus teisių ir antikorupcijos asociacijos sutartyje numatytas reformas ir buvo vienas pirmaujančių Rytų partnerystėje. Prasidėjus agresyviam Rusijos karui Ukrainoje, kovo 3 d. Sakartvelas pateikė paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje. Tačiau per pastaruosius metus politinių partijų poliarizacija stipriai supurtė pagrindinius teisinės valstybės principus, dėl kurių sulėtėjo europeizacijos procesas. Pritariu išreikštai kritikai dėl būtinybės spręsti pernelyg didelę asmeninių interesų įtaką ekonominiame, politiniame ir viešajame gyvenime, prieš suteikiant Sakartvelui kandidato statusą. Būtina gerinti politinę aplinką ir stiprinti visų politinių ir institucinių veikėjų, taip pat jų ir žmonių tarpusavio pasitikėjimą. Sakartvelas privalo persvarstyti teisėjų atrankos procedūras siekiant išvengti politinių Aukščiausiojo teismo teisėjų paskyrimų. Žiniasklaidos laisvė besąlygiškai turi būti gerbiama, valdžios institucijos privalo susilaikyti nuo kišimosi, tuo labiau nuo žurnalistų persekiojimo. Žinoma, pagrįstai reikalaudami progreso iš kitų, turime progresuoti ir patys, siųsti Sakartvelui aiškesnę, pozityvią žinią dėl narystės ES bei konkrečių perspektyvų.

2022/12/14

. – Balsavau už šią rezoliuciją. Tai, kas pastaraisiais metais vyksta Ukrainoje – rezultatas ilgalaikio, naivaus ir savanaudiško nenoro pripažinti Rusijos galimybes tyčia kelti kančias siekiant savo imperialistinių užmačių. Įvykiai nutikę prieš 90 metų, deja, bet kada gali pasikartoti ir vėl. Tiesiog būtina pagaliau atmerkti akis ir įvertinti situaciją, kokia ji yra iš tikrųjų. O ji gana aiški – nors Sovietų Sąjungos nebėra, jos šlykščią autokratinę darbotvarkę tebebandoma įgyvendinti ir dabartiniais laikais. Į Ukrainos miestus ir kaimus nuolat skriejančios raketos ne kas nors kita, o bandymas palaužti ukrainiečių dvasią ir nacionalizmą. Pirmiausia, kas turėtų būti padaryta – tinkamas sovietų ir dabartinės Rusijos nusikaltimų įvertinimas. Tarp jų – ir Holodomoro pripažinimas genocidu. Tą Lietuva padarė dar 2005 m. Antra, tikslingai suplanuota agresija, skirta prievartiniam perauklėjimui ir svetimų šalių naikinimui nebegali tęstis. Kaip tęstis nebegali ir maisto, kaip ginklo, naudojimas (ką šiandien tikrai galima matyti bandant padaryti ir Ukrainoje). Turime dėti visas įmanomas pastangas, kad Rusijos neleistinas elgesys pagaliau būtų sustabdytas visiems laikams.

2022/12/15

. – Balsavau už. Bendrosios rinkos 30-sis jubiliejus – reikšmingas įvykis, puikiai iliustruojantis sėkmingą ES bendradarbiavimo istoriją ir jos pasiektus laimėjimus. Vis dėlto vieningos rinkos ir jos teikiamų privalumų negalima laikyti mums be jokių pastangų suteikta duotybe. COVID-19 pandemija įrodė, kad kiekvieną kartą būtina dėti dideles pastangas siekiant išlaikyti atsparią ir funkcionuojančią bendrąją rinką. Nors esama sistema tikrai veikia, visada yra galimybių kaip būtų ją galima tobulinti ir stiprinti. Palaikau rezoliucijoje išsakytą mintį, jog būtina toliau plėtoti bendrą skaitmeninę rinką, kartu formuojant bendrą požiūrį į dirbtinį intelektą bei gerinant dalijimąsi įvairiais duomenimis (ypač skatinu dalijimąsi sveikatos duomenimis mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslais), kartu neapleidžiant vartotojų apsaugos. Taip pat būtina aktyviau judėti bendrosios energijos rinkos sukūrimo link, išlaikyti bendrajai rinkai aktualių infrastruktūros projektų tinkamą finansavimą (pavyzdžiui, „Rail Baltica“ projektui). Tikiuosi, po dešimtmečio minint kitas reikšmingas vieningos rinkos metines šie tikslai bus ne tik pasiekti, bet ir viršyti.

2023/01/18

. – Rusijos nebaudžiamumas turi ribas ir ši rezoliucija tai įrodo. Siūloma įkurti specialųjį tribunolą agresijos nusikaltimams prieš Ukrainą tirti. ES šalys skatinamos pradėti parengiamuosius darbus specialiojo tribunolo steigimo klausimais. Tuo tarpu Rusija bijo būti saistoma tarptautiniais susitarimais dėl sąžiningo ir nešališko teismo, ji nesaisto savęs Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutu, nėra jo ratifikavusi. Pritariu, kad daug dėmesio būtų skirta specialiojo tribunolo veikimo tvarkos nustatymui bendradarbiaujant su Ukraina, remiant Ukrainos ir tarptautines institucijas, renkančias įrodymus, kurie bus reikalingi specialiajame tribunole. Kadangi bet kokį teisinį precedentą tribunolui ir jurisdikcijai bendru susitarimu turi sukurti Jungtinės Tautos ir jų Saugumo Taryba, šiuo metu tai yra neįmanoma dėl pačios Rusijos narystės. Rusijos pašalinimas iš JT Saugumo Tarybos privalo būti plačiai diskutuojamas. Pritariu rezoliucijoje paminėtam Europos Komisijos alternatyviam pasiūlymui steigti atsakomybės už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą mechanizmą, kuris įtrauktų specialų nepriklausomą tarptautinį tribunolą, pagrįstą daugiašale sutartimi, arba į nacionalinę teisingumo sistemą integruotą specializuotą teismą. O specialiojo tribunolo jurisdikcija privalo pasiekti ir Baltarusiją, traktuojant ją kaip prie agresijos nusikaltimo prisidedančią valstybę.

2023/01/19

. – Palaikiau šį pranešimą. Vieningos sistemos, skirtos remiamoms politinėms reklamoms sukūrimas – tai, ko jau senai reikėjo Europai. Į mūsų žemyną nelauktai grįžus brutaliam karui kaip niekada svarbu užtikrinti aukštus politinės reklamos standartus politinių kampanijų metu. Laikantis nustatytų skaidrumo reikalavimų būtų ne tik greičiau užkirstas kelias užslėptam ir neteisėtam trečiųjų šalių finansavimui (kuriuo įžūliai siekiama paminti ES demokratinius procesus), bet ir prisitaikyta prie šiuolaikinių technologinių realijų. Pastaruoju metu turėjome ne vieną galimybę įsitikinti, kad socialiniai tinklai ir įvairios interneto platformos gali ženkliai prisidėti prie propagandos ir dezinformacijos skleidimo, o tam būtina užkirsti kelią. Tad yra būtina ne tik aiškiai žymėti politines reklamas, bet ir tiksliau identifikuoti jų finansavimo šaltinius. Demokratinių rinkimų metu piliečiai nusipelno gauti tikslią ir sąžiningą informaciją apie asmenis, už kuriuos balsuoja.

2023/02/02

. – Politinio dialogo bei ekonominės integracijos suintensyvėjimas tarp Ukrainos ir ES buvo jaučiamas dar iki prasidedant karui. Ši rezoliucija dar kartą primena politinius ir ekonominius įsipareigojimus ir skatina dirbti šalies priėmimo į ES linkme. Matau, kad Ukraina, ir nuožmios prieš ją vykdomos agresijos sąlygomis, visomis išgalėmis stengiasi savo įsipareigojimų laikytis. Ji toliau privalo tęsti kovą su korupcija bei įgyvendinti Asociacijos susitarimo reikalavimus. Taryba dar 2022 m. birželį suteikė Ukrainai kandidatės statusą su sąlyga, kad bus imtasi ilgalaikių reformų teisinės valstybės ir kovos su korupcija srityse. Savo ruožtu ES šaliai teikia finansinę paramą. 2023 m. sausio 16 d. pasirašytas susitarimo memorandumas ir susitarimas dėl paskolos programos, numatant Ukrainai skirti 18 mlrd. EUR paramos paketą 2023 metams pagal „Makrofinansinė parama Ukrainai +“ priemonę įrodo, jog ES yra pasiryžusi teikti finansinę ir techninę pagalbą, siekiant šalyje atstatyti bent kokį stabilumą. Rezoliucijoje palankiai vertinu ir akcentuojamą poreikį teikti karinę pagalbą, tai yra ne tik paspartinti karinės paramos ir įrangos teikimą Ukrainai, tačiau ir apmokyti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ES teritorijoje. O bendrai, Ukraina amžinai nebus tik kandidatės statusą turinti šalis, todėl narystės perspektyvos aptarimas bei konkretūs uždaviniai privalo išlikti prioritetu.

2023/02/02

. – Balsavau už. Nesiliaujantis ir piktavališkas trečiųjų valstybių kišimasis į ES demokratinius procesus reikalauja stipraus atsako. Palaikiau INGE 2 komiteto užduočių išplėtimą, nes jis suteiks galimybę geriau reaguoti į situacijas, kuomet stengiamasi paveikti Europos Parlamento viduje vykstančius procesus (kaip kad gėdingas pastarųjų mėnesių korupcijos tyrimo skandalas, susijęs su Kataro bandymu daryti įtaką tam tikriems Europos Parlamento nariams). Apie būtinybę didinti Europos atsparumą įvairiuose kontekstuose kalbama jau ne vienerius metus, specialusis komitetas taip pat turėtų prisidėti prie šio svarbaus tikslo. Užuot neigus savo kaip institucijos pažeidžiamumą nuspręsta eiti tinkamu keliu – bus ieškoma skaidrumo ir kovos su korupcija taisyklių trūkumų. Viliuosi, iki numatyto galutinio pranešimo priėmimo termino, bus išanalizuotos ir parengtos kokybiškos rekomendacijos, padėsiančios pasiekti laukiamų rezultatų.

2023/02/14

. – Šio pakomitečio įsteigimas yra ilgo ir kryptingo Europos Parlamento narių darbo rezultatas. Eidama į 2019 m. Europos Parlamento rinkimus Europos liaudies frakcija akcentavo sveikatos klausimų svarbą, ypač kovą su vėžiu. Šioje kadencijoje turėjome laikinąjį BECA komitetą, kuriame ieškojome būdų ir strategijų kaip efektyviau kovoti su vėžiu ir ligos sukeliamomis pasekmėmis. Vėliau mus užklupusi COVID-19 pandemija dar kartą įrodė, kad buvome teisūs – sveikatos klausimus turime spręsti ir europiniu lygmeniu. Šiuo metu dirbame laikinajame COVI komitete, siekdami atlikti tinkamą analizę ir geriau pasiruošti potencialių pandemijų valdymui ateityje. Šis steigiamas pakomitetis yra dar vienas svarbus žingsnis link Europos Sveikatos Sąjungos. Beveik visose šalyse narėse yra Sveikatos ministerijos ar komitetai, džiaugiuosi, kad pagaliau ir Europos Parlamente turėsime instituciją, kuri visą savo dėmesį skirs visuomenės sveikatos klausimams.

2023/02/14

. – Balsavau už. Džiaugiuosi, kad artėjame prie momento, kuomet bus pradedama įgyvendinti vis daugiau Pasirengimo įgyvendinti 55% tikslą priemonių rinkinio iniciatyvų. Vienas iš jo elementų – atnaujintas Pastangų pasidalijimo reglamentas – būtina sąlyga siekiant įgyvendinti Europos žaliuoju kursu ir Europos klimato teisės aktu užsibrėžtus tikslus 2030-iesiems metams. Noras ateities kartoms užtikrinti klimato neutralumą yra neatsiejamas nuo didesnių valstybių narių įsipareigojimų tokiuose sektoriuose kaip kelių transportas, žemės ūkis, pastatai, mažoji pramonė bei atliekos. Žinoma, šiame aktualiame, tačiau reikia pripažinti sudėtingame perėjimo prie tvaresnių ekonomikos modelių kelyje, būtina išlaikyti ambicijų ir jų įgyvendinamumo pusiausvyrą. Tikiuosi, valstybės narės ne tik pasieks, bet ir viršys joms iškeltus lūkesčius. Prabangos atidėlioti svarbius sprendimus nebeturime. Ypač kai būtinybę greičiau pereiti prie tvaresnių veikimo modelių išryškino pastarųjų metų geopolitinė situacija.

2023/03/14

. – Siekdami sumažinti šitnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ES, ieškome būdų tai padaryti kiekvienoje srityje. Žemės naudojimo, žemės paskirties keitimo ir miškininkystės sektoriuose sutarta iki 2030 m. 15% padidinti ES anglies dvideginio absorbentų skaičių. Tam, kad šis tikslas būtų įgyvendintas, nustatyti įpareigojantys tikslai visoms ES šalims narėms, tiesa, visoms skirtingi. Bus stebima, kaip šalims sekasi vykdyti įsipareigotus tikslus. Nesant tinkamam progresui, šalys narės bus priverstos imtis papildomų priemonių, o už reikalavimų nesilaikymą bus skiriamos baudos. Pasiektą susitarimą dėl šio reglamento keitimo palaikau. Juo siekiama padidinti natūralų anglies dvideginio absorbavimą. Juk siekiame, kad iki 2050 m. Europa taptų pirmuoju klimatui neutraliu žemynu ir pagerintų biologinę įvairovę, o tai nuoseklus žingsnis įgyvendinant Europos žaliąjį kursą.

2023/03/14

. – Reikia nepamiršti, kad Rusijos vykdomo karo prieš Ukrainą kontekste, Lukašenka kariauja prieš baltarusius. Remiantis žmogaus teisių centro „Viasna“ duomenimis Baltarusijos politinių kalinių sąraše yra daugiau kaip 1 450 asmenų. Todėl be jokių abejonių pritariau šiai EP rezoliucijai smerkiančiai režimo sprendimą įkalinti žurnalistą Andzejų Poczbutą, Nobelio premijos laureatą Alesį Bialackį ir kitus pilietinės visuomenės atstovus nuo pat 2020 m. Tokie įkalinimai tik aiškiai parodo nuolatinius ir, deja, stiprėjančius režimo bandymus užgniaužti pilietinį įsitraukimą į žmogaus teisių apsaugą ir nepriklausomos žiniasklaidos išsaugojimą. Užsimezgęs politinis dialogas su demokratinės Baltarusijos atstovais privalo būti stiprinimas, o ES ir valstybių narių sankcijos asmenims ir subjektams, atsakingiems už represijas Baltarusijoje, privalo būti plečiamos. Apmaudu, kad Tarybai susitarus dėl 10-ojo sankcijų paketo Rusijai, Lukašenka ir jo artima aplinka nebuvo įtrauka. Ne kartą esu pasisakęs, jog A. Lukašenkos režimui Baltarusijoje reikia taikyti tokias pačias ribojamąsias priemones, kokios yra ir dar bus nustatytos Rusijai. O dabartinės taikomos sankcijos privalo būti periodiškai peržiūrimos, ne tik pratęsiant jų galiojimą, tačiau ir įvertinant ar jos nėra apeidinėjamos.

2023/03/15

. – Manau, kad šios direktyvos peržiūrėjimas yra viena svarbiausių 55 % tikslo priemonių rinkinio dalis. Šiuo balsavimu užbaigėme susitarimą dėl ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) direktyvos peržiūrėjimo. ES siekia, kad grynasis išmetamųjų teršalų kiekis būtų sumažintas bent 55 proc. iki 2030 m. Svarbu paminėti, kad sektoriai, kuriems šiuo metu taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, sudaro apie 41 % visų ES išmetamų teršalų. Ypač džiaugiuosi, kad pasiektu susitarimu pavyko išbalansuoti tarp ambicingų tikslų klimato atžvilgiu ir erdvės industrijai „kvėpuoti“. Nenorime uždusinti nei planetos, nei pramonės. Svarbu, kad nemokami apyvartiniai taršos leidimai (ATL) bus mažinami laipsniškai. Jų palaipsniui bus atsisakoma nuo 2026 m. iki 2034 m. Tačiau nors laipsniškumas labai svarbus, vis dėlto bus vadovaujamasi principu, kad teršėjas turi sumokėti, ir šis principas yra teisingas visų atžvilgiu. Neabejoju, kad tai paskatins investicijas į draugiškas klimatui technologijas. Taip pat svarbu paminėti, kad pereinamajam laikotarpiui numatytos lėšos iš ES biudžeto, kurios padės sušvelninti finansinę naštą pramonei dėl reikalingų naujų investicijų. Esu įsitikinęs, kad šis susitarimas viena didžiausių šios kadencijos pergalių.

2023/04/18

. – Palaikiau šį sprendimą ir balsavau už. Reikia pripažinti, kad siekiai iki 2030 m. ES sumažinti nustatytą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį ir iki 2050 m. tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu pareikalaus neįtikėtinai didelių pastangų. Todėl jau dabar būtina užtikrinti, kad egzistuos instrumentai, galintys išlaikyti ES konkurencingumą prieš tokių pat griežtų aplinkos apsaugos reikalavimų nesilaikančias trečiąsias šalis. ES ir toliau kvies parduoti savo gaminius ES vieningoje rinkoje, tačiau nesąžininga konkurencija nebebus toleruojama. Suderinta ES teisėkūros sistema leis užtikrinti, kad mūsų įmonės ir pramonė turės erdvės bei laiko prisitaikyti prie būsimų pokyčių. Tikiuosi, tai šalis partneres paskatins elgtis tvariau ir imtis panašių anglies dioksido apmokestinimo praktikų savo viduje. Negalime vieni kovoti su klimato kaita, tad būtina ne tik išlaikyti lyderystę, bet ir užsitikrinti kuo platesnį tarptautinį bendradarbiavimą.

2023/04/18

. – Galvodami apie tai, kaip sumažinti klimato kaitos padarinius, kartu galvojame ir apie tuos, kuriems vieniems tai padaryti bus per sunku. Pasiekėme svarbų susitarimą dėl Socialinio klimato fondo, kurio dėka bus padedama žemos ir žemesnės vidutinės klasės namų ūkiams, labai mažoms įmonėms ir transporto naudotojams pereiti prie klimatui draugiškos energijos ir transporto naudojimo. Sveikintina, kad derybų metu pavyko išauginti fondą iki 86,7 milijardų eurų. Fondas veikti pradės nuo 2026 m. Svarbu pažymėti, kad šalys narės turės pateikti Socialinius klimato planus, numatyti, kaip lėšos bus paskirstomos. Fondas bus skiriamas tiesioginėms išmokoms dėl pabrangusio transporto ir šildymo kainų. Taip pat jis bus skirtas investicijoms į ilgalaikes priemones, tokias kaip pastatų renovacija, dekarbonizacija, atsinaujinanti energetika, aplinkai draugiškos transporto priemonės. Žinoma, kad ir aš savo balsu palaikiau šį sėkmingą susitarimą.

2023/04/18

. – Balsavau už. Pagaliau galėsime efektyviau kovoti su miškų naikinimu, alinimu ir pertvarkymu ne tik ES viduje. Taip pat, ES vartotojai bus informuoti ar jų naudojama produkcija nebuvo išgauta nelegaliai naikinant miškus. Naujasis reglamentas turėtų ne tik sudaryti sąlygas geresnei miškų ir biologinės įvairovės apsaugai, bet ir sustiprinti ES gamintojų pajėgumus konkuruojant rinkoje. Išsamaus patikrinimo taisyklės padės pasiekti, kad įmonės, norėdamos ES rinkai tiekti arba iš jos eksportuoti tam tikros rūšies prekes arba produktus (jei jos galėtų būti susiję su miškų naikinimu), privalės įrodyti atitiktį gamybos šalyje galiojantiems tvarumo ir teisėtumo reikalavimams. Viliuosi, kad numatyti reikalavimai pakeis esamą miškų situaciją iš esmės, kartu – neužkraudami sunkiai pakeliamos administracinės naštos leis Europos įmonėms išvengti nesąžiningų varžybų su trečiosiomis šalimis.

2023/04/19

. – Rusijos invazija į Ukrainą smarkiai paveikė Moldovos ekonomiką: sumažėję prekybos srautai, prarastos užsienio investicijos, padidėjusios energijos bei transporto kainos. Negana to, Rusija dar ir pasitelkia provokacijas, dezinformaciją ir kitas hibridinio karo priemones siekdama pakenkti Moldovos stabilumui ir suverenitetui. Todėl balsavau už šią rezoliuciją. Pripažįstu poreikį ES sustiprinti savo paramą Moldovai, be kita ko, suteikiant daugiau techninių išteklių ir patirties kovojant su dezinformacija, kibernetinėmis ir kitomis atakomis. Turime padėti Moldovai stiprinti valstybės atsparumą, todėl pritariau, kad ES narės pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką įsteigtų patariamąją civilinę misiją. Šios misijos tikslas būtų sustiprinti Moldovos saugumo sektoriaus atsparumą krizių valdymo srityje. Energetinis saugumas – kita sudėtinga tema, todėl ES institucijos privalo padėti Moldovai pasinaudoti bendru dujų pirkimo mechanizmu per ES energetikos platformą, kad būtų užtikrintas tiekimo stabilumas ir galimybė gauti įperkamos energijos. Moldovos žmonės turi jausti ES paramą stipriau, nei tenka jausti Rusijos šantažus ir įtaką.

2023/04/19

. – Balsavau už. Trečiųjų valstybių kišimasis į demokratinius procesus ES yra nepateisinamas ir turi būti kuo greičiau sustabdytas. Nors INGE komiteto rekomendacijos priimtos daugiau nei prieš metus, šiandien matome, kad reikalingų veiksmų iš valstybių narių ir ES institucijų vis dar trūksta. Esamą situaciją būtina vertinti rimtai, o šalia mūsų vykstantis Rusijos pradėtas karas Ukrainoje problemą tik dar labiau akcentuoja. Todėl viliuosi, kad visos INGE2 komiteto siūlomos rekomendacijos bus pradėtos įgyvendinti kuo skubiau. Palaikau šioje rezoliucijoje išreikštą teigiamą ES sankcijų, nukreiptų į propagandinius kanalus, vertinimą ir viliuosi, kad sankcijų bus laikomasi dar nuosekliau. Nors pagaliau buvo įvertinta tokių žiniasklaidos priemonių kaip „Sputnik“ keliama žala, propaganda niekur nedingo, būtina akylai ją stebėti ir su ja kovoti. Tikėtina, kad piktavališkas užsienio valstybių kišimasis suintensyvės prieš 2024 m. vyksiančius Europos parlamento rinkimus, tad turime ruoštis.

2023/06/01

. – Palaikiau šią rezoliuciją ir balsavau už. Deja, brutalus Rusijos pradėtas karas Ukrainoje tebevyksta, tad turime užtikrinti pagalbą ne tik nuo jo tiesiogiai kenčiančiai Ukrainai, bet ir dėl šio karo neigiamas pasekmes patiriančiai Moldovos Respublikai. Kadangi jau antrus metus tebesitęsianti karinė agresija gerokai sutrikdė Moldovos prekybinius gebėjimus, reikalingi nuoseklūs, tikslūs ir tęstiniai Europos Sąjungos sprendimai plėtojant tarpusavio ekonominius santykius bei suteikiant paramą. Žinoma, Europos Komisija turėtų paisyti valstybių narių interesų ir atlikti išsamų nuolatinį stebėjimą, kad prireikus (pavyzdžiui, matant akivaizdžius neigiamus padarinius panašiems ar konkuruojantiems Europos Sąjungos gamintojų produktams) būtų grąžinti muitai, įprastai taikomi pagal esamą Asociacijos susitarimą.

2023/07/11

. – Balsavau už. Nors pritarimas atrodo gana techniškas ir trumpas – jis yra svarbi sklandaus tęstinio proceso, susijusio su Jungtinės Karalystės išstojimu iš Europos Sąjungos, dalis. Kaip ir dauguma Europos Parlamento narių pritariau, kad po Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos būtų išlaikomi ES28 Pasaulio prekybos organizacijos sąraše esantys kiekybiniai įsipareigojimai, tarifinių kvotų apimtis padalijant dvi atskiras muitų teritorijas – ES27 ir Jungtinės Karalystės. Viliuosi, netolimoje ateityje galėsime pritarti ir modernizuotam Europos Sąjungos-Čilės asociacijos susitarimui. Pastarasis būtų ne tik abipusiai naudingas, dar labiau įtvirtinant mūsų prekybos ir investavimo santykius su šia Lotynų Amerikos partnere, bet užtikrintų platesnes bendradarbiavimo galimybes, pavyzdžiui, įgyvendinat projektus, susijusius su Žaliuoju kursu.

2023/07/11

. – Gamtos atkūrimo reglamentas netikėtai tapo vienu kontraversiškiausių per visą kadenciją. Aš tikrai būčiau labai norėjęs tokį reglamentą palaikyti. Jo tikslas yra kiekvieno iš mūsų tikslas. Bet skaitant pasiūlyto reglamento tekstą ir diskutuojant su kolegomis tapo aišku, kad reglamento tekstas yra prastas ir jam reikia esminių pataisų. Trys EP atsakingi komitetai priėmė poziciją reglamentą atmesti. Buvau pasirengęs pritarti reglamento atmetimui ir aš. Tačiau sulaukęs daugybės nuoširdžių piliečių laiškų supratau, kad nors jie tikriausiai paties teksto ir neskaitė, tačiau jų noras, kad toks reglamentas būtų yra labai didelis ir man svarbus. Tuo pat metu niekaip negalėdamas palaikyti reglamento teksto tokio, koks jis buvo pateiktas, balsuodamas nusprendžiau susilaikyti. Nepritariu tikslui gamtą gražinti į 1950 m., Lietuvos atveju toks tikslas yra ydingas – turėtume iškirsti dalį miškų, išardyti drenažo sistemas... Taigi jis gali būti veikiau pragaištingas, negu naudingas Lietuvos gamtai. Reglamento poveikio vertinimas neapėmė socialinių ir ekonominių pasekmių. Reglamentas sunkiai skynėsi kelią ne tik Parlamente, bet ir Taryboje. Tvirtai tikiu, kad tokie svarbūs įstatymai turi būti parengti taip, kad dėl trapios daugumos į vieną ar į kitą pusę nereikėtų žaisti politinių žaidimų, o visi džiugiai jam pritartume. Belieka tikėtis, kad derybose pavyks rasti kompromisus.

2023/07/12

. – Balsavau už šią rezoliuciją. Dirbant Specialiojo COVID-19 pandemijos metu įgytos patirties ir rekomendacijų ateičiai komitete svarbiausia užduotis buvo įvertinti padarytas klaidas, pasimokyti efektyvių pandemijos valdymo sprendimų ir pasiruošti galimoms sveikatos krizėms ateityje. Svarbiu aspektu stiprinant valstybių narių sveikatos valdymą tapo ir bendresnės sveikatos apsaugos ES mastu poreikis. Iki pandemijos sveikatos apsauga buvo valstybių narių atsakomybė, bet COVID parodė, jog efektyviau galime įveikti krizes veikdami kartu. Tad rezoliucija skatiname ES toliau kurti Europos sveikatos sąjungą, kuri teiktų tikrą pridėtinę vertę, ypač tose šalyse, kurios neturi pakankamai resursų ar sveikatos srityje atsilieka nuo ES vidurkio. Kartu būtina spręsti ir egzistuojančią ryškią atskirtį tarp Rytų ir Vakarų, nes kai kur gydymas, medicininės paslaugos, modernūs vaistai tiesiog neprieinami dėl brangumo. Europa bendrai turi stiprinti savo sveikatos sistemą, turime mūsų vidaus rinkoje gaminti vaistus, jiems reikiamus komponentus, apsaugos ir medicinines priemones, turime daugiau dėmesio skirti bendriems medicininiams tyrimams, kurti bendras mokslines ir duomenų bazes. ES privalo mažinti savo priklausomybę nuo trečiųjų šalių sveikatos srityje ir stiprinti savo konkurencingumą pasaulyje. Rezoliucija aprėpia ir labai konceptualius sveikatos krizių valdymo aspektus: nuo kelionių pandemijų metu, skaidrumo, vaikų vakcinavimo iki vakcinų dalijimosi su trečiosiomis šalimis.

2023/07/12

Balsavau už pasiūlymą iš dalies pakeisti reglamentą ir įvesti naujus Europos aplinkos ekonominių sąskaitų modulius. Šis sprendimas atitinka mano įsipareigojimą siekti Europos žaliojo kurso tikslų. Svarbu iš valstybių narių gauti tikslius duomenis apie investicijas į klimatą, energiją ir aplinką, kad būtų užtikrinta mūsų ekologiško perėjimo sėkmė. Šie moduliai yra labai svarbūs veiksmingam politikos formavimui ir stebėjimui pagal Europos žaliąjį kursą ir Europos klimato teisės aktą. Be to, būsimos modulio kūrimo laiko juostos įtraukimas ir dėmesys ekosistemų paslaugų vertinimui bei bandomiesiems tyrimams rodo visapusišką požiūrį, kuris yra itin svarbus siekiant, kad tikslų įgyvendinimas neprasilenktų su atitinkamų vietovių realijomis. Pažymėtinas įsipareigojimas išvengti papildomos administracinės ar finansinės naštos valstybėms narėms bei įsipareigojimas siekti mūsų aplinkos ir klimato tikslų, užtikrinant patikimus ataskaitų teikimo mechanizmus ir skatinant tvarią ir atsparią Europos Sąjungos ateitį.

2023/11/09

Didėjantis elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) atliekų kiekis ES, įskaitant įvairius prietaisus, kelia dideles aplinkos ir sveikatos problemas. Tose atliekose yra pavojingų medžiagų bei vertingų išteklių, ir tai patvirtina tinkamo tvarkymo būtinybę. Šiuo pranešimu ir siūlomais pakeitimais siekiama užtikrinti direktyvos nuoseklumą. Pirmiausia, svarbu laikytis teisinio tikrumo principo ir užkirsti kelią nepagrįstam galiojimui atgaline data, ypač laukiant būsimos bendros EEĮ atliekų direktyvos peržiūros. Nuostatų, skirtų užkirsti kelią naštos ir išlaidų perkėlimui piliečiams ir vartotojams, įtraukimas atitinka mano svarbiausius prioritetus. Mano balsas „už“ yra visapusiško ir gerai apgalvoto požiūrio, kurio buvo imtasi persvarstant EEĮ atliekų direktyvą, įrodymas, užtikrinant jos veiksmingumą ir tinkamumą sprendžiant dabartinius iššūkius, tuo pačiu atveriant kelią harmoningai ir tinkamai veikiančiai reguliavimo sistemai ateityje.

2023/11/09

Europos Sąjungos institucijos, priimdamos naujus sankcijų paketus, bando didinti spaudimą Rusijai, taip ieškodamos vis naujų priemonių paveikti jos ekonomiką. Tačiau šią dieną pagrindinis sankcijų tikslas – priversti Rusiją nutraukti karą – vis dar nėra pasiektas. Rezoliucijoje tikslingai pabrėžiama, kad Rusija randa vis naujų būdų, kaip apeiti ES sankcijas, įskaitant ir naftos kainų ribojimą. Pabrėžiama, kad Rusija ir toliau importuoja svarbius komponentus iš Vakarų, nes gali rasti alternatyvių tiekėjų ir maršrutų, o pagrindinių prekių, pavyzdžiui, puslaidininkių, importas netgi viršijo lygį, buvusį iki sankcijų taikymo. Tvirtai pritariu rezoliucijos siūlymams ES lygmeniu sustiprinti ir centralizuoti sankcijų įgyvendinimo priežiūrą ir sukurti sankcijų vengimo prevencijos ir stebėsenos mechanizmą. Taip pat tikiu, kad trečiosios šalys, kurios padeda Kremliui apeiti sankcijas, turi būti daug griežčiau baudžiamos ne tik antrinėmis sankcijomis, bet ir diplomatinių santykių lygmeniu.

2023/11/09

Labai svarbu, kad net ir susiduriant su sudėtingomis geopolitinėmis aplinkybėmis, ES ryžtingai stiprina dvišalius santykius su bendramintėmis šalimis. Šiuo atveju buvo pasirašytas vienas iš pažangiausių laisvosios prekybos susitarimų su Naująja Zelandija. Verta paminėti, jog Europos Komisijos vertinime tikimasi, kad dėl šio pasirašyto laisvosios prekybos susitarimo ES investicijų srautai į Naująją Zelandiją galėtų išaugti 80 proc., o dvišalė prekyba – 30 proc. Sveikintina, kad prekybos susitarime daug dėmesio yra skiriama darnaus vystymosi, Žaliojo kurso bei aplinkosaugos srities įsipareigojimams. Taip pat svarbu, jog sutartyje buvo įtrauktas bendradarbiavimas žiedinės ekonomikos, tiekimo grandinių, skaitmeninės prekybos srityse. Šis prekybos susitarimas padės Naujajai Zelandijai priartėti prie ES nustatytų socialinių ir aplinkos apsaugos standartų. O pačiai ES šis susitarimas suteiks prieigą prie naujų rinkų bei galimybę atsverti vis didėjančią ekonominę bei politinę Kinijos įtaką Ramiojo vandenyno šalyse.

2023/11/22

Apdulkintojai yra gyvybiškai svarbūs žmonių gerovei, gamtos išsaugojimui ir žemės ūkio produktyvumo palaikymui. Mūsų balsavimas „už“ reiškia įsipareigojimą dėti daugiau pastangų ir skirti daugiau lėšų kovojant su apdulkintojų nykimu, atsižvelgiant į ES žaliojo kurso tikslus. Rezoliucijoje pabrėžiama, kad būtina skubiai paversti piliečių iniciatyvos „Gelbėkit bites ir ūkininkus“ reikalavimus į konkrečias ir veiksmingas politikos kryptis. Nepaisant to, jog buvo atsisakyta priimti kelias itin svarbias ELP frakcijos pasiūlytas pataisas, akcentuojančias augalų apsaugos priemonių svarbą, paliekant daugiau laisvės ūkininkams nuspręsti kaip šias priemones įgyvendinti, galima pasidžiaugti, jog buvo priimta ELP frakcijos pasiūlyta pataisa, kurioje akcentuojama trąšų svarba dirvožemio derlingumui ir maisto saugumui, tuo pačiu pabrėžiant būtinybę stiprinti veiksmus, siekiant subalansuoti azoto emisijas ir rasti tvarias alternatyvas. Sveikintina, jog rezoliucija pabrėžia vietos tinklų ir dalijimosi žiniomis platformų svarbą, kuriose ūkininkai galėtų keistis geriausia patirtimi ir prisidėti prie apdulkintojų, kurie yra neįkainojamos rūšys, išsaugojimo, taip užtikrinant mūsų žemės ūkio sistemų atsparumą ir aprūpinimo maistu potencialą.

2023/11/23

Balsavau už. Pusryčių direktyvų pataisos ne tik atlieps per pastaruosius 20 metų įvykusius rinkos ir technologijų pokyčius, bet ir labiau įgalins vartotojus gauti aktualią informaciją priimant sprendimus bei prisidės prie žemės ūkio tvarumo. Medaus kilmės nurodymas ant pakuotės padidina skaidrumą, suderinant informaciją su praktiniais aspektais vienos porcijos pakuotėse.Pataisa už ženklinimą „be pridėtinio cukraus“ vaisių sultyse padės paaiškinant turinį ir reaguojant į Europoje kylantį sveikesnių produktų poreikį. Standartizuojant uogienių terminus ir padidinus minimalų vaisių kiekį bus užtikrinamas aiškesnis ženklinimas. Šie pakeitimai atkartoja ES žaliąjį susitarimą ir strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, pirmenybę teikiant tvarioms maisto sistemoms, sveikesnei mitybai ir skaidrumui vartotojų atžvilgiu, bendrai prisidedant prie cukraus mažinimo produktuose, pirmenybės teikimo sveikesniems natūraliems produktams.Kovojant su sukčiavimu ženklinant medų ir skatinant sąžiningą konkurenciją, šiais pakeitimais siekiama paremti Europos bitininkus, kad jie toliau galėtų gaminti produkciją kaimo vietovėse, o vartotojams suteikti platesnį natūralių saldiklių pasirinkimą. Šis balsavimas reiškia įsipareigojimą siekti skaidrumo atsižvelgiant į besikeičiančią rinkos dinamiką ir technologijų pažangą.

2023/12/12

Balsuodamas parėmiau Europos sveikatos duomenų erdvės (EHDS) iniciatyvą už vieningos sveikatos duomenų sistemos visose Europos Sąjungos valstybėse kūrimą. Ši iniciatyva yra svarbus žingsnis užtikrinant sąveiką, suteikiančią galimybę greitai ir saugiai susipažinti su pacientų įrašais, kas yra labai svarbus tarpvalstybinės sveikatos priežiūros patobulinimas. Skaitmenindami piliečių sveikatos įrašus, palengvinsime sveikatos priežiūros specialistų prieigą visame žemyne ir suteiksime pacientams galimybę kontroliuoti savo duomenų prieinamumą elektroniniame sveikatos portale, ypač jautrius įrašus, pvz., susijusius su psichine sveikata. Tai sprendžia ankstesnes duomenų perkėlimo problemas valstybėse narėse ir atrakina nepanaudotus sveikatos duomenis moksliniams tyrimams ir inovacijoms, viso to kontekste taikant tvirtą, teisiškai įpareigojantį duomenų platinimo atsisakymo mechanizmą, apsaugantį pacientų privatumą. Nors vyko diskusijos dėl duomenų naudojimo ir pacientų sutikimo, buvo pasiektas kompromisas, leidžiantis pacientams atsisakyti jų duomenų platinimo. Vienas didžiausių pasiekimų, ko gero, yra tai, jog nuo šiol susirgus esant kitoje ES valstybėje narėje, vietiniai medikai matys paciento duomenis vietine kalba, kas leis išrašyti tinkamą gydymą.

2023/12/13

Vadovų Taryba pritarė Komisijos rekomendacijoms pradėti stojimo derybas su Ukraina ir Moldova bei suteikė Sakartvelui šalies kandidatės statusą. Tai žymi naują ES plėtros politikos etapą bei primena, kad tai tebėra svarbi strateginė į ateitį orientuota geopolitinė investicija į taiką, saugumą, stabilumą ir gerovę Europos žemyne. ES plėtrai vėl įgavus pagreitį, Kopenhagos kriterijai tampa pagrindiniu mechanizmu leidžiančiu objektyviai įvertinti kandidačių progresą teisinės valstybės, ekonomikos, demokratinių institucijų veikimo, viešojo administravimo reformų ir užsienio politikos suderinamumo srityse. Todėl pritariau rezoliucijos raginimams įvertinti kiekvienos šalies pažangą, siekiant narystės pagal jos pastangas ir tai, kokiu mastu ji priėmė ir įgyvendino esmines reformas ir ES acquis. Žinoma, į kiekvieną šalį kandidatę reikia atsižvelgti individualiai, įvertinant geopolitinį kontekstą bei bendrą saugumo situaciją. Tačiau, stojimo į bendriją procesas yra rimtas politinis įsipareigojimas, todėl šalys kandidatės privalo, bendradarbiaudamos su ES, siekti apčiuopiamų reformų, pagal Komisijos išdėstytas sąlygas.

2023/12/13

ES bando stiprinti bei palaikyti glaudžius santykius su vertybiškai artimais partneriais, o Taivanas – vienas iš jų. Visų pirma, Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje Taivanas yra įsipareigojęs remti Ukrainą, o kartu ir ketina derinti sankcijas prieš Rusiją. Tai parodo, jog Taivanas vadovaujasi bendromis vertybėmis: pagarba žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinei valstybei. Taip pat, svarbu pabrėžti, kad Taivanas yra itin svarbus partneris pasaulinėse tiekimo grandinėse, kadangi tai - pirmaujanti valstybė aukštųjų technologijų, ypač puslaidininkių ir elektronikos prekių srityje. Todėl pritariau rezoliucijos raginimui skatinti bendradarbiavimą ekonomikos, prekybos ir investicijų sektoriuose. Taip pat sveikintina, kad bus bandoma plėtoti bendradarbiavimą technologijų srityse, tokiose kaip atsinaujinančiųjų išteklių energetika ir tvari pramonė. Glaudesni santykiai su Taivanu užtikrins svarbesnį ES ekonominį ir politinį vaidmenį Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.

2023/12/13

Balsavau už. Programa „Erasmus+“ yra itin svarbi siekiant skatinti tarptautinius jaunimo ryšius ir kurti platesnį tarpusavio supratimą. Tvirtai tikiu, kad ši programa mus suartina ir veda link vieningesnės Europos Sąjungos. Rezoliucijoje pripažįstama daugybė programos sėkmių, tačiau joje taip pat Komisija raginama spręsti įvardintus iššūkius ir padaryti „Erasmus+“ įtraukesne ir veiksmingesne programa visiems. Konkrečios rekomendacijos apima paraiškos procesų supaprastinimą, mažiau galimybių turinčių žmonių dalyvavimo kliūčių pašalinimą, IT infrastruktūros tobulinimą, didesnės paramos suteikimą besimokantiems suaugusiems. Bendradarbiavimo su kitomis ES programomis stiprinimas bei veiksmingesnis programos reklamavimas taip pat iškeliami kaip svarbūs prioritetai. Parlamentas taip pat pareiškia esantis pasiryžęs užtikrinti esminį „Erasmus+“ biudžeto padidinimą 2028–2034 m. laikotarpiu ir įsipareigoja tris kartus padidinti dabartinį paketą, atsižvelgiant į programos reikalavimus.

2024/01/16

Vidurio Azija tampa vis svarbesniu strateginiu ES partneriu saugumo, prekybos bei energetikos bendradarbiavimo srityse. Tačiau reikia pripažinti, kad nuo Rusijos agresijos į Ukrainą pradžios Vidurio Azijos valstybės susiduria su dideliais regioniniais geopolitiniais pokyčiais ir iššūkiais. Didėjantis politinis bei ekonominis spaudimas iš Maskvos turi rimtą poveikį šių valstybių demokratinei raidai bei laisvai visuomenei. Pavyzdžiui, yra nustatyta, jog kai kurių Vidurio Azijos valstybių valdžios institucijos daro spaudimą žiniasklaidai, jog jos neutraliai nušviestų Rusijos invaziją į Ukrainą arba apskritai ją ignoruotų. Kremlius taip pat ieško būdų kaip pasinaudoti šiomis valstybėmis kaip tranzitinėmis importuojant bei eksportuojant sankcionuotas prekes. Didėjanti autoritarinių valstybių įtaka regione ilgainiui gali paveikti Vidurio Azijos valstybių santykius su ES. Todėl pritariau šiai rezoliucijai skirtai apžvelgti ES strategiją Vidurio Azijoje bei tvirtai manau, jog privalome plėsti savo ryšius su Vidurine Azija ir atlikti svarbesnį vaidmenį regione. ES yra suinteresuota veiksmingų prekybos ir energetikos koridorių tarp Europos ir Azijos diegimu. Taip pat, šia strategija siekiama skatinti dialogą ir bendradarbiavimą kultūrinio, socialinio ir ekonominio atsparumo srityse. O ir bendrai ES yra suinteresuota, jog Vidurio Azijoje vyktų politinės ir ekonominės reformos, kuriomis būtų stiprinama teisinės valstybės pagrindai, demokratija bei pagarba žmogaus teisėms.

2024/01/17

Balsavau už. Pranešimu siekiama sukurti bendrą Europos istorinę savivoką, pagrįstą mūsų bendromis vertybėmis. Tai priemonė užkirsti kelią piktnaudžiavimui istorine propaganda. Pranešime siekiama analizuoti istorinius įvykius iš įvairių pusių, kad būtų sukurtas subalansuotas supratimas. Vakaruose komunistinio režimo nusikaltimai dažnai nuvertinami ir istorinės manipuliacijos naudojamos pateisinti Rusijos agresiją Ukrainoje. Tenka pripažinti Europos klaidas, bet tai neturėtų užgožti pozityvių aspektų.

2024/01/17

Pastaraisiais metais pasaulyje vis labiau kyla pavojus daugiašalei, taisyklėmis grindžiamai tvarkai. Atsiranda nauji, dažniausiai ne iš demokratinių valstybių sudaryti tarptautiniai aljansai, kaip pavyzdžiui Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika (BRICS), kurie yra suinteresuoti „sulaužyti“ dabartinę tarptautinę sistemą. Dabartinės geopolitinės aplinkybės reikalauja, kad ES reaguotų į tarptautines konfliktines situacijas kuo greičiau, vadovaudamasi paskelbtomis žmogaus teisių laisvės, demokratijos, teisinės valstybės vertybėmis. Todėl balsavau už šią rezoliuciją, skirtą aptarti prevencinės diplomatijos vaidmenį. Sutinku, kad ES turi didinti pajėgumą veikti situacijose, kai nėra panašiai mąstančių partnerių, taip siekiant padidinti jos esamą geopolitinę įtaką konfliktų prevencijos ir sprendimo srityse. Tačiau, reikia pripažinti, kad vien retorika apsiginti nepadės, todėl bendrija visu pirma privalo didinti ES saugumo ir gynybos politikos veiksmingumą, ypač Rytų partnerystės šalyse. Per plenarinės sesijos debatus pabrėžiau, kad Rusija pripažįsta tik jėgą, tad ir turime stengtis taikyti atgrasymo ir prevencijos priemones dar iki prasidedant naujiems konfliktams ir skirti nuolatinį dėmesį post-sovietinei erdvei.

2024/01/17

Žinoma, balsavau už. Daugelį metų Lietuvoje kovojome su Rusijos bandymais pakenkti mūsų suverenitetui ir destabilizuoti demokratiją. Šios problemos pagaliau pripažįstamos ir sprendžiamos ES lygmeniu. Pateikti įrodymai dėl tam tikrų europarlamentarų dalyvavimo Rusijos žvalgybos tarnyboje nenustebino. Ši veikla buvo akivaizdi.Rezoliucijoje teisingai nurodomas platesnis Rusijos kišimosi į Europos vidaus reikalus modelis, įskaitant dezinformacijos skleidimą, manipuliavimą informacija ir palaikymą visuomenę skaldantiems judėjimams. Šie veiksmai kelia rimtą grėsmę mūsų Sąjungos saugumui ir stabilumui.Taip pat rezoliucijoje raginama imtis konkrečių veiksmų šiems iššūkiams spręsti, pavyzdžiui, pradėti tyrimus dėl įtariamų asmenų, stiprinti vidines priemones, skirtas kovoti su priešiškų žvalgybos tarnybų įsiskverbimu, ir ištirti tokių bylų, kaip „Nord Stream“ dujotiekio sprogimas, nagrinėjimą.Galiausiai rezoliucijoje pabrėžiamas vienybės ir budrumo poreikis didėjant Rusijos kišimuisi, ypač artėjant 2024 m. Europos Parlamento rinkimams. Būtina imtis aktyvių priemonių, kad apsaugotume savo demokratines institucijas ir apgintume mūsų piliečių interesus. Šioje rezoliucijoje kalbama ne tik apie atskirus kišimosi atvejus, bet ir pripažįstamos platesnės Rusijos pastangos sėti susiskaldymą ir nesantaiką Europos Sąjungoje. Pripažindami ir susidurdami su šia realybe, žengiame reikšmingą žingsnį į priekį užtikrindami visų ES valstybių narių interesus ir vientisumą.

2024/02/08

ES narės bei institucijos nuo pat invazijos pradžios vieningai deklaruoja, kad yra pasirengusios remti Ukrainą tol, kol ji laimės karą. Tam, kad šis uždavinys būtų pasiekiamas, ES susitarė dėl naujos Ukrainos paramos priemonės, kurios suma 2024–2027 metais turėtų būti 50 mlrd. EUR.Be jokių abejonių pritariu šiam sprendimui įsteigti ilgalaikę paramos priemonę Ukrainai, skirtą skatinti jos atsigavimą, atstatymą ir modernizavimą. Taip pat šia priemone siekiama padėti Ukrainai sklandžiau vykdyti reformas karo metu. Lėšos, skirtos rekonstrukcijai, bus orientuotos siekiant remti Ukrainą jos ekonominės integracijos su ES procese, skatinti socialinį bei ekonominį vystymąsi, padėti tarpvalstybiniam bendradarbiavimui bei integracijai į bendrąją rinką ir spartinti tvarų ekologinį ir skaitmeninį perėjimą. Žinoma, esminė šios priemonės sąlyga – Ukraina ir toliau gerbs laisvės, demokratijos ir teisinės valstybės principus ir jų laikysis. Todėl reikia tikėtis, kad ši nauja finansinė priemonė suteiks tvirtą pagrindą Ukrainai įgyvendinti rekonstrukciją bei šalies modernizavimą.

2024/02/27

Dėl Gamtos atkūrimo reglamento diskusijos ir balsavimai tęsėsi apie metus. Pirminis Komisijos pasiūlymas man nepasirodė subalansuotas ir priimtinas; manau, ir Komisija šiandien, reaguodama į ūkininkų protestus, galėtų tai pripažinti.Kuomet 2023 m. vasarą vyko pirmieji balsavimai dėl Komisijos pasiūlymo, aš jo nepalaikiau. Po trišalių derybų, rudenį, į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą šis reglamentas sugrįžo pataisytas į gerąją pusę. Įsigilinęs į atnaujintą dokumentą nusprendžiau, kad dabar jis yra daug labiau subalansuotas ir tokį jį jau galima palaikyti. Savo pozicijos laikiausi ir plenariniame posėdyje vykusiame balsavime.Naujasis reglamentas nustato ES tikslą iki 2030-ųjų atkurti bent 20 proc. ES sausumos ir jūros plotų, o iki 2050-ųjų – visas ekosistemas, kurias reikia atkurti. Taip pat būsime įpareigoti papildomai pasodinti 3 milijardus medžių. Tai pozityvus, gamtai ir mums visiems reikalingas tikslas. Prisiminkime, kad daugiau nei 80 proc. Europos buveinių yra prastos būklės, tad klausimo, kam to reikia, kilti neturėtų. Svarbiausia tikslų siekti subalansuotai, neužkraunant naštos tik daliai visuomenės grupių.

2024/02/27

Balsavau už. Sprendimas paremti ES ir Čilės susitarimą atspindi įsipareigojimą palaikyti abipusiškai naudingą partnerystę. Priėmus šį susitarimą 99,9 proc. ES eksporto į Čilę nebebus taikomi muitai ir galimas eksporto augimas sieks iki 4,5 mlrd. eurų – tai rodo didelę ekonominę naudą. Didelės Čilės išteklių, tokių kaip litis ir varis, atsargos yra labai svarbios Europos pramonei ir atitinka mūsų tvarumo ir technologinės pažangos tikslus.Geresnė prieiga prie Čilės viešųjų pirkimų rinkų atveria įvairias galimybes ES įmonėms, o susitarimas taip pat palengvina investicijas į atsinaujinančiųjų išteklių energiją, taip tikslingai ir tvariai panaudojant Čilės gamtos išteklius.Stiprėjantys geopolitiniai ryšiai su Čile yra strateginė atsvara autoritarinei Rusijos ir Kinijos įtakai Lotynų Amerikoje. Stiprinant ekonominį ir diplomatinį bendradarbiavimą ne tik palaikomos bendros demokratinės vertybės, teisinė valstybė ir žmogaus teisės, bet ir apsaugoma nuo išorės įtakos, kuri kelia grėsmę regiono stabilumui.Šio susitarimo priėmimas skatins ekonominį klestėjimą, tvarumą ir demokratinius principus, todėl ES ir Čilės strateginėmis partnerystės sustiprinimas greitai kintančioje pasaulio aplinkoje yra nepaprastai svarbus.

2024/02/29

Neabejodamas balsavau už. Rezoliucija, smerkianti Aleksejaus Navalno nužudymą ir tebesitęsiančius žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje, pabrėžia būtinybę skubiai pasmerkti pasikartojančias politines represijas ir užkardyti Putino diktatūrinio režimo smurtą.A. Navalno tragiška žūtis kalėjime, į kurį buvo neteisėtu būdu įgrūstas, yra dar vienas ryškus priminimas apie sistemingą politinių oponentų persekiojimą ir naikinimą Rusijos autoritariniame režime, prisimenant Boriso Nemcovo ir Maksimo Kuzminovo nužudymus, – tai tik dar kartą patvirtina apie vyraujančią baimės ir bauginimo atmosferą, kurią Rusijos vyriausybė sėja tiek šalyje, tiek užsienyje.Šioje rezoliucijoje reikalaujama nepriklausomo ir skaidraus tarptautinio A. Navalno mirties priežasties tyrimo, pabrėžiant atsakomybės ir teisingumo būtinybę. Ji smerkia dezinformacijos kampanijas, kuriomis siekiama suteršti A. Navalno palikimą, ir pasisako už koordinuotus ES veiksmus, įskaitant tikslines sankcijas, kad Rusijos valdžios institucijos atsakytų už politiškai motyvuotus teismus ir represijas.Be to, rezoliucijoje pabrėžiamas solidarumas su Rusijos pilietine visuomene ir opozicija, pasisakoma už jų apsaugą ir paramą didėjančių represijų akivaizdoje. Raginama paleisti visus politinius kalinius ir sulaikytuosius, smerkiami kankinimai, raginama ES palengvinti humanitarinių vizų išdavimą rizikos grupėms priklausantiems asmenims.Suprantant, jog Putino režimas neketina niekur trauktis, o panašūs nusikalstami veiksmai tik dažnės, turime toliau tikslingai dirbti, jog visi už šiuos žiaurumus atsakingi žmonės būtų patraukti atsakomybėn, o pats režimas prieitų savo liepto galą.

2024/02/29

Nepaisant politinių iššūkių ir viešoje erdvėje pasigirstančių kaltinimų Europai dėl „nuovargio“, Europos Sąjunga vis tiek išlieka didžiausia Ukrainos finansinė rėmėja, iki šiol skyrusi 88 mlrd. eurų paramos. Tačiau reikia pripažinti, kad dabartinė finansinė ir karinė parama Ukrainai vis dar nepriartino jos prie pergalės prieš Rusiją.Pritariu, jog ES turi dar labiau didinti politinę, ekonominę, finansinę, humanitarinę ir diplomatinę paramą Ukrainai. Taip pat sutinku, jog ES privalo ženkliai padidinti karinę paramą Ukrainai bei užmegzti ilgalaikį dialogą su Europos, o ne trečiųjų šalių gynybos bendrovėmis tam, kad būtų užtikrinta pastovi šaudmenų, sviedinių ir raketų, gamyba.Rezoliucijoje tikslingai akcentuojama ES politinė parama. Europos Parlamentas visą laiką aktyviai palaikė Ukrainos narystę bendrijoje, ES kandidatės statuso suteikimą bei ragino kuo greičiau pradėti derybas dėl narystės. Todėl pritariu, kad plėtros proceso metu ES turi imtis dar drąsesnių veiksmų siekiant Ukrainos integracijos į ES gynybos ir kibernetinio saugumo politiką ir programas.Tenka sutikti, kad šiuo metu pagrindinis ES paramos tikslas – Rusijos karinių pajėgų išstūmimas iš pagal tarptautinę teisę pripažintos Ukrainos teritorijos. Norinti pasiekti šį tikslą, ES ir toliau privalo rodyti beprecedentį solidarumą.

2024/02/29

Tvirtai palaikau šį pasiūlymą. Juo pasisakoma už laikinų prekybos liberalizavimo priemonių, kuriomis siekiama sustiprinti prekybos srautus tarp Europos Sąjungos ir Ukrainos, galiojimo pratęsimą. Ekonominė parama Ukrainai būtina dėl karo padarinių jos ekonomikai, įskaitant gyventojų dislokavimą, infrastruktūros sunaikinimą ir prekybos kliūtis, kurias sukelia Rusijos ribojama Ukrainos prieiga prie Juodosios jūros.Suprantant, jog Ukraina kaunasi ne tik už savo, bet ir visos Europos laisvę ir demokratinę ateitį, turime ją remti visomis išgalėmis ir nepasiduoti vidinėms priešpriešoms ar asmeniniams interesams. Pasisakiau prieš sprendimus, kurie galėtų užvilkinti šių, Ukrainai labai svarbių, priemonių galiojimo pratęsimą. Turime suprasti, jog kaina, kurią mokame teikdami paramą, yra niekis palyginus su tuo, kokią žalą kiekvieną dieną patiria Ukraina.

2024/03/13

Balsavau už. Atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją, kurią 2022 m. paženklino neprovokuota Rusijos agresija prieš Ukrainą, Moldova susidūrė su dideliais prekybos iššūkiais. Daugiausia dėl tranzito ir eksporto infrastruktūros priklausomybės nuo Ukrainos teritorijos, prie kurios prieiga karo metu tapo apribota. Siekiant sušvelninti šio konflikto ekonominius padarinius Moldovai ir sustiprinti jos ekonominius ryšius su Europos Sąjunga, būtina atnaujinti ir išplėsti prekybos liberalizavimo priemones.Siekiama stiprinti Moldovos ekonominę integraciją ir teikti esminę ekonominę paramą. Šiomis priemonėmis siekiama palengvinti Moldovos ir ES prekybą bei sušvelninti neigiamus besitęsiančio konflikto padarinius.Siūlomas apsaugos mechanizmas, pagrįstas nuolatine stebėsena, leis atlikti būtinus pakeitimus atsižvelgiant į besikeičiančias aplinkybes. Privalome remti Moldovą ir skatinti jos regioninę ekonominę integraciją.

2024/03/13

Armėnija pastaraisiais metais politinėje ir karinėje erdvėje vis labiau tolsta nuo Rusijos globos. Armėnijos sprendimas sustabdyti savo dalyvavimą Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje ir išreikštas noras stiprinti santykius su Europos Sąjunga bei teikti tam pirmenybę privalo būti priimtas kaip teigiamas signalas megzti tvirtesnius ilgalaikius dvišalius santykius. Todėl tvirtai pritariu šiai rezoliucijai, skirtai aktyvinti bendradarbiavimą ir remti Armėnijos demokratiją, jos teisinės valstybės principus bei kovą su korupcija. Ekonomiškai Armėnija vis dar išlieka priklausoma nuo Rusijos įtakos, tačiau ES turi platų arsenalą prekybinių bei investicinių instrumentų galinčių padėti transformuoti jos ekonomiką. Todėl sutinku, kad Europos bendrovėms ir investuotojams reikia imtis aktyvesnių veiksmų, kad toliau būtų stiprinami ekonominiai ir prekybiniai santykiai su Armėnija. Taip pat, ES privalo daug aktyviau tarpininkauti dėl tvarios ir ilgalaikės saugumo situacijos regione užtikrinimo, neužleisdama savo derybinės pozicijos Rusijai ir Turkijai. Tik aktyvus ES vaidmuo tarptautinėje erdvėje gali padėti Armėnijai pabėgti iš Rusijos įtakos zonos bei užtikrinti tvarų taikos susitarimą su Azerbaidžanu.

2024/03/13

Balsavau už prieglobsčio ir migracijos valdymo reglamentą, įeinantį į visapusį Europos migracijos ir prieglobsčio politikos reformų paketą.Trys pasirinkimų variantai valstybėms narėms į tai kaip valdyti migracijos srautus atspindi subalansuotą požiūrį numatant alternatyvas, tokias kaip perkėlimas, finansinis įnašas ar veiklos parama, reglamente atsižvelgiama į skirtingas kiekvienos šalies aplinkybes ir pajėgumus.Bendrame pakete nagrinėjami tokie kritiniai klausimai, kaip tyčinis migrantų srautų nukreipimas su siekiu destabilizuoti valstybes, ko pavyzdys būtų 2021 metais prieš Lietuvos sienas Baltarusijos vykdyta hibridinė ataka. Pritardamas šioms priemonėms palaikau mūsų nacionalinių sienų apsaugos sistemų stiprinimą ir ES biudžeto lėšų skyrimą reikalingai infrastruktūrai. Be to, pakete pabrėžiamas greitas ir koordinuotas atsakas į krizes, užtikrinantis solidarumą ir paramą valstybėms narėms, susiduriančioms su išskirtiniais migrantų antplūdžiais.Pasisakydami už visapusišką požiūrį, apimantį operatyvines, teisines, finansines ir diplomatines priemones, siekiame užkirsti kelią hibridinėms atakoms, kuriomis siekiama destabilizuoti ES, ir apsaugoti mūsų sienas, kartu išlaikant europines vertybes. Į Šengeno sienų susitarimą įtraukus nuostatas, kuriomis siekiama kovoti su migrantų panaudojimu, dar labiau sustiprinamas mūsų saugumas ir siunčiamas aiškus signalas autoritarinių režimų bandymams naudoti migrantus prieš ES ir jos valstybes nares.

2024/04/10

Balsavau už šį susitarimą skirtą Europos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje. Agentūros (Eurojust) ir Armėnijos institucijoms leista perduoti asmens duomenis, siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu bei apsaugoti bendrijos ir jos piliečių saugumą. Tikimasi, kad su šiuo susitarimu bus pagerintas bendradarbiavimas su Armėnijos valdžios institucijomis, dalyvaujančiomis tiriant sunkius nusikaltimus ir vykdant baudžiamąjį persekiojimą už juos. Galima pasidžiaugti, kad Armėnija nuosekliai siekia įgyvendinti teisinės sistemos suderinamumą su Europos standartais. Dėl vis glaudesnio bendradarbiavimo tarp ES ir Armėnijos, reikia tikėtis kad netolimoje ateityje, Armėnija visiškai įgyvendins visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimą. O tai leis Armėnijai sparčiau gerinti demokratijos ir teisinės valstybės standartus ir priartins eventualią Armėnijos narystę ES.

2024/04/10

158 Written explanations of Liudas MAŽYLIS

ParlTrack - 2011-2024