[ParlTrack]

Balsavau už šį pasiūlymą. Asmens duomenų perdavimas, numatytas Sprendime 2008/615/JHA siekiant pagerinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, ypač kovojant su terorizmu bei tarpvalstybiniais nusikaltimais, negali būti atliekamas kol konkrečioje valstybėje narėje neįgyvendintos visos sprendime numatytos nuostatos, susijusios su duomenų apsauga. Taryba konstatavo, jog Airija visiškai įgyvendino sprendimo nuostatas ir teikia rekomendaciją leisti Airijai gauti ir teikti duomenis, susijusius su automatiniu transporto priemonių registracijos duomenų keitimusi.

2019/09/17

Balsavau už šį pranešimą. Taisomojo biudžeto Nr. 1/2019 projektu siekiama į 2019 m. biudžetą įrašyti 2018 finansinių metų perteklių, kuris sudaro 1 802 mln. EUR. Tai kasmetinė procedūra, kai Europos Komisija gauna papildomų lėšų iš delspinigių ir baudų (2018 m. jos sudarė 1,27 mlrd. eurų) bei nevisiško ES programų įgyvendinimo (527,8 mln. eurų). Kartu priimtoje rezoliucijoje EP paragino ateityje iš baudų ir delspinigių gautas pajamas panaudoti kitiems ES tikslams, nemažinant valstybių įnašų.

2019/09/18

Balsavau už šį pranešimą. Pagal programą „Horizontas 2020“ 34,6 mln. eurų papildomai bus skirta kovai su klimato kaita, visų pirma ekologiško transporto, baterijų ir švaresnės aviacijos plėtrai, o 45,4 mln. eurų papildomai numatyta anglies dvideginio neišskiriančios energijos gamybai, taip pat su energetika bei klimato kaita susijusioms technologijoms.

2019/09/18

Balsavau už šį pranešimą, kuriuo Komisija siūlo iš Europos Sąjungos solidarumo fondo suteikti finansinę paramą, susijusią su ekstremaliomis oro sąlygomis, 2018 m. pasireiškusiomis Rumunijoje, Italijoje ir Austrijoje.2018 m. vasarą dėl nuolatinių liūčių Rumunijos šiaurės rytų regione kilo didelių potvynių visose šešiose regiono apskrityse. Jose padaryta didelė žala infrastruktūrai, pvz., užtvankoms, pylimams, keliams, tiltams, vandens valymo ir kanalizacijos sistemoms, elektros energijos ir dujų paskirstymui, geriamojo vandens tiekimo ir drėkinimo sistemoms, mokykloms ir kitiems viešiesiems pastatams. Taip pat buvo patirta didelių nuostolių žemės ūkio srityje ir padaryta žala privatiems namų ūkiams. Siūlomos pagalbos suma yra 8 192 300 EUR. 2018 m. rudenį ekstremalias oro sąlygas patyrė beveik visi Italijos regionai nuo šiaurės iki pietų, dėl jų įvyko žemės nuošliaužos, potvyniai, virto medžiai, dėl šių oro sąlygų žuvo 34 žmonės ir dingo 1 asmuo. Materialinė žala apėmė didelius kelių ir upių tinklų sutrikimus, žalą viešiesiems ir privatiems pastatams, elektros energijos ir dujų tinklų tiekimo nutraukimus ir didelius nuostolius ekonomikai medienos ir turizmo sektoriuose. Siūlomos pagalbos suma yra 8 192 300 EUR. 2018 m. spalio mėn. Pietų Austrijos Karintijos ir Rytų Tirolio regionai nukentėjo nuo tų pačių meteorologinių reiškinių kaip ir Italija. Siūlomos pagalbos suma yra 277 204 595 EUR.

2019/09/18

Balsavau už Taisomojo biudžeto Nr. 3/2019 projektą, kuris apima siūlomą Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimą siekiant suteikti pagalbą Rumunijai dėl potvynių šiaurės rytų regione, Italijai dėl potvynių ir nuošliaužų, kuriuos sukėlė didelis kritulių kiekis, nuo Alpių regiono šiaurės iki Sicilijos, taip pat Austrijai dėl tokių pačių reiškinių Alpių pietiniuose regionuose 2018 m. Skiriama suma sudaro 293 551 794 EUR.

2019/09/18

Balsavau už šį pranešimą, kuriuo siekiama skirti 610 000 EUR EGF fondo lėšų, kuriomis bus padengtos Komisijos techninės pagalbos išlaidos. Teikiant techninę pagalbą siekiama finansuoti stebėjimo, duomenų rinkimo ir informacijos veiklą, kurti žinių bazės sąsają ir teikti rekomendacijas valstybėms narėms dėl EGF naudojimo, stebėjimo ir vertinimo. Pagal EGF reglamento 11 straipsnio 1 dalį numatyta, kad Komisijos iniciatyva teikiamai techninei paramai gali būti kasmet skiriama 0,5 proc. metinės maksimalios EGF sumos.

2019/09/18

Pritariau šiai rezoliucijai. Joje EP ragina dėti visas pastangas mėginant užtikrinti, kad JK gyvenantys ES piliečiai ir 27 ES valstybėse gyvenantys JK piliečiai „nepatirtų JK išstojimo iš ES poveikio“, įskaitant užimtumo statusą ir socialines išmokas. Tolesnės derybos gali vykti tik su sąlyga, kad JK vykdys visus įsipareigojimus dėl piliečių teisių, finansinių įmokų ir Airijos bei Šiaurės Airijos taikos susitarimo. EP ratifikuos tik tokį susitarimą dėl JK ir ES ateities santykių, kuriame šie aspektai bus aiškiai įtvirtinti. EP pritartų „Brexit’o“ termino pavėlinimui, jei būtų aiškus jo tikslas, pavyzdžiui, išvengti išstojimo be susitarimo, surengti visuotinius rinkimus ar referendumą, atšaukti sprendimą išstoti iš ES arba patvirtinti išstojimo susitarimą.

2019/09/18

Balsavau už šią rezoliuciją. Galimybė be kliūčių naudoti augalų medžiagą (įskaitant augalo savybes) yra labai svarbi Europos augalų selekcijos ir ūkininkavimo sektorių inovaciniam pajėgumui, jų konkurencingumui ir naujų augalų rūšių kūrimui, siekiant užtikrinti pasaulio aprūpinimą maistu, kovoti su klimato kaita ir užkirsti kelią monopolijoms selekcijos sektoriuje, sykiu sudarant daugiau galimybių MVĮ ir ūkininkams. Pritariu raginimui Komisijai ir valstybėms narėms apsaugoti Europos augalų selekcijos ir ūkininkavimo sektorių bei bendrąjį viešąjį interesą ir užtikrinti, kad Sąjunga garantuotų prieigą prie medžiagų, gautų augalų selekcijoje taikant iš esmės biologinius procesus, ir šių medžiagų naudojimą, siekiant tam tikrais atvejais nekliudyti praktikai, pagal kurią taikoma išimtis selekcininkams, ir ūkininkų teisėms.

2019/09/19

Balsavau už šią rezoliuciją. Šiemet minimos 80-osios Antrojo pasaulinio karo, lėmusio iki tol žmonijai neregėto masto kančias ir keletą dešimtmečių trukusią ne vienos Europos šalies okupaciją, pradžios metinės. Ši rezoliucija yra dar viena proga priminti, jog neturime palikti istorijos užribyje. Privalome priešintis bandymams šlovinti komunistinių, fašistinių ir totalitarinių režimų veiksmus bei priešintis bet kokiems bandymams sumenkinti šių itin brutalių režimų nusikaltimus. Turime kovoti su augančia propaganda ir visomis neapykantos ir netolerancijos apraiškomis. Europos atminties diena, kurią minime kasmet, privalo būti labiau matoma ir girdima, kad niekados nepamirštume, kokią kainą teko sumokėti už laisvę, taiką ir demokratiją.

2019/09/19

Balsavau už šią rezoliuciją. Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistema palaipsniui sustiprinta ir toliau stiprinama, priėmus Ketvirtąją kovos su pinigų plovimu direktyvą 2015 m. gegužės mėn. ir Penktąją kovos su pinigų plovimu direktyvą 2018 m. birželio mėn., valstybių narių nacionalinės teisės aktais, kuriais tos direktyvos turi būti perkeltos į nacionalinę teisę iki 2017 m. birželio mėn. ir 2020 m. sausio mėn., ir kitais papildomais teisės aktais ir veiksmais. Europolo duomenimis, nustatoma, kad 0,70–1,28 proc. Sąjungos metinio BVP susiję su įtartina finansine veikla, tokia kaip pinigų plovimas, siejamas su korupcija, ginklų prekyba, prekyba žmonėmis, narkotikų platinimu, mokesčių slėpimu ir sukčiavimu, terorizmo finansavimu ar kita neteisėta veikla, kuri neigiamai veikia kasdienį ES piliečių gyvenimą. Daug valstybių narių nepakankamai įgyvendino Ketvirtąją kovos su pinigų plovimu direktyvą, ir Komisija pradėjo pažeidimų nagrinėjimo procedūrą prieš valstybes nares. Pritariu raginimams Komisijai kuo greičiau užbaigti nuodugnius įgyvendinimo teisingumo patikrinimus ir prireikus pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras, kad valstybė narės greičiau tinkamai perkeltų Ketvirtąją kovos su pinigų plovimu direktyvą į nacionalinę teisę.

2019/09/19

. ‒ I supported this report. On 29 March 2017, the United Kingdom submitted the notification of its intention to withdraw from the Union pursuant to Article 50 of the Treaty on European Union. This means that, if the Withdrawal Agreement 1 is not ratified, the Union’s primary and secondary law would cease to apply to the United Kingdom from the withdrawal date. The United Kingdom would then become a third country.The withdrawal of the United Kingdom from the Union without an agreement would affect the continued provision of road and air transport services between the Union and the United Kingdom, which would no longer have a basis in Union law upon withdrawal. This would lead to the breakdown in connectivity and severe disruptions as regards road and air transport between the Union and the United Kingdom. This proposal aims at extending the period of validity of Regulations (EU) 2019/501 and (EU) 2019/502 by seven months, corresponding to the length of the extension of the Article 50(3) TEU period. This extension is in line with the principles underlying contingency measures, in particular the principle that contingency measures should be strictly limited in time.

2019/10/10

Balsavau už šį pranešimą. Eurojusto ir Serbijos bendradarbiavimo susitarimas sudarytas pagal panašių susitarimų, kuriuos Eurojustas sudarė anksčiau, pavyzdį (pavyzdžiui, Eurojusto ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Eurojusto ir JAV, Eurojusto ir Norvegijos, Eurojusto ir Šveicarijos ir neseniai – Eurojusto ir Gruzijos). Tokių susitarimų tikslas – skatinti bendradarbiavimą kovojant su sunkiais nusikaltimais, ypač organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu. Juose, be kita ko, numatyti ryšių palaikymo pareigūnai, kontaktiniai punktai ir informacijos mainai. Toks susitarimas gali paskatinti glaudesnį bendradarbiavimą kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir yra naudingas Serbijai ir ES valstybėms narėms, nes organizuotas nusikalstamumas yra tarpvalstybinė problema. Toks susitarimas taip pat yra sveikintinas teisminio bendradarbiavimo srityje, atsižvelgiant į jau galiojantį Europolo ir Serbijos susitarimą ir CEPOL ir Serbijos darbo susitarimą, susijusį su policijos bendradarbiavimu.

2019/10/10

Balsavau už šį pranešimą.Taisomojo biudžeto Nr. 4/2019 projekto tikslas – patikslinti biudžetą tiek išlaidų, tiek pajamų požiūriu siekiant atsižvelgti į naujausius pokyčius. Taisomojo biudžeto Nr. 4/2019 projekte 1a išlaidų kategorijos „Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti“, 1b išlaidų kategorijos „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda– ir 2 išlaidų kategorijos „Tvarus augimas. Gamtos ištekliai“ biudžeto eilučių įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai sumažinami atitinkamai 112 mln. EUR ir 67,5 mln. EUR; kadangi Taisomojo biudžeto Nr. 4/2019 projektu taip pat siekiama 5 išlaidų kategorijoje 11,9 mln. EUR padidinti įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus, pakoreguoti kai kurių institucijų 2019 m. biudžetą dėl to, kad Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos buvo atidėtas iki 2019 m. spalio 31 d.

2019/10/10

Pritariau šiai rezoliucijai. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė sprendimą 2019 m. iš lankstumo priemonės mobilizuoti 1 164 mln. EUR sumą: 179 mln. EUR – 1a išlaidų kategorijai „Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti“, siekiant skirti daugiau lėšų svarbiausioms konkurencingumo srities programoms (konkrečiau, programoms „Horizontas 2020“ ir „Erasmus+“), ir 985,6 mln. EUR – 3 išlaidų kategorijai, kaip siūlė Komisija. Komisija jau pasiūlė atitinkamai pakoreguoti iš lankstumo priemonės mobilizuotas sumas – 1 090 mln. EUR, iš kurių 160 mln. EUR skiriama 1a išlaidų kategorijai, o 930 mln. EUR – 3 išlaidų kategorijai, todėl ankstesnė Parlamento pozicija netenka galios.

2019/10/10

Pritariau prieštaravimui. Flumioksazinas pasižymi didele biokoncentracijos rizika, jis yra labai toksiškas dumbliams ir vandens augalams ir yra vidutiniškai toksiškas sliekams, bitėms, žuvims ir vandens bestuburiams gyvūnams. Nepriimtina, kad, rizikuojant visuomenės sveikata ir gera aplinkos būkle, Sąjungoje ir toliau leidžiama naudoti medžiagą, kuri, kaip žinoma, atitinka veikliųjų medžiagų, kurios yra mutageninės, kancerogeninės ir (arba) toksiškos reprodukcijai ar turi endokrininę sistemą ardančių savybių, atmetimo kriterijus, taikomus siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinkos būklę.

2019/10/10

Pritariau prieštaravimui. 2015 m. chlorotoluronas Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/408 buvo įtrauktas į keistinų medžiagų sąrašą, nes laikomasi nuomonės, kad jis turi endokrininę sistemą ardančių savybių, galinčių daryti neigiamą poveikį žmonėms, be to, jis atitinka kriterijus, dėl kurių gali būti laikomas patvaria nuodingąja medžiaga. Nepriimtina, kad medžiagą, kaip žinoma, atitinkančią veikliųjų medžiagų, kurios yra mutageninės, kancerogeninės, toksiškos reprodukcijai arba turi endokrininei sistemai kenkiančių savybių, atmetimo kriterijus, nustatytus siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir užtikrinti gerą aplinkos būklę, ir toliau leidžiama naudoti Sąjungoje rizikuojant visuomenės sveikata ir gera aplinkos būkle.

2019/10/10

Pritariau prieštaravimui. Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 nustatyta, kad genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai turi nedaryti neigiamo poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, ir reikalaujama, kad Komisija, rengdama sprendimą, atsižvelgtų į visas atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas ir kitus teisėtus veiksnius, susijusius su svarstomu dalyku. Kukurūzai MZHG0JG padaryti atsparūs glifosato ir amonio gliufozinato herbicidams. Dėl šios priežasties tikėtina, jog kukurūzų MZHG0JG pasėliai bus purškiami didesniu glifosato ir gliufozinato kiekiu ir tai bus daroma dažniau, dėl to derliuje gali kauptis didesnis jų liekanų kiekis.

2019/10/10

Nemažai mokslinių tyrimų rodo, kad herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų kultūrų auginimas lemia platesnio masto herbicidų naudojimą. Dėl šios priežasties tikėtina, kad sojų A2704-12 pasėliams bus dažniau naudojami didesni kiekiai gliufozinato, o tai gali lemti didesnį liekanų kiekį nuimtose sojose. Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 nustatyta, kad genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai turi nedaryti neigiamo poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, ir reikalaujama, kad Komisija, rengdama sprendimą, atsižvelgtų į visas atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas ir kitus teisėtus veiksnius, susijusius su svarstomu dalyku; kadangi šie teisėti veiksniai turėtų apimti Sąjungos įsipareigojimus pagal JT darnaus vystymosi tikslus (DVT), Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos ir Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvenciją.

2019/10/10

Pritariau šiam prieštaravimui. Per trijų mėnesių konsultacijų laikotarpį valstybės narės EFSA pateikė daug kritinių pastabų, įskaitant tai, kad negalima daryti galutinės išvados (ypač dėl maisto produktų), atsižvelgiant į ilgalaikį tiriamo maisto ir (arba) pašarų poveikį reprodukcinei funkcijai arba vystymuisi, kad norint užbaigti rizikos vertinimą reikia papildomos informacijos, kad sudėties analizė rodo, jog genetiškai modifikuoti kukurūzai su sukauptais transformacijos įvykiais nėra lygiaverčiai įprastiniams kukurūzams ir kad dėl šios priežasties negalima užtikrinti saugos, kad aplinkos stebėsenos po pateikimo rinkai planas yra netinkamas ir kad reikia atlikti daugiau tyrimų dėl Cry baltymų biologinio vaidmens ir jų poveikio žinduoliams, o neatlikus šių tyrimų jie negali būti laikomi saugiais.

2019/10/10

Pritariau šiai rezoliucijai. Valstybinių ir nevalstybinių subjektų iš trečiųjų šalių pastangos daryti įtaką sprendimų priėmimui ES ir jos valstybėse narėse ir spaudimas ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintoms vertybėms piktavališkai kišantis yra platesnės tendencijos, kurią visame pasaulyje patiria demokratinės valstybės, dalis. Kadangi kišamasis iš užsienio gali būti vykdomas pačiais įvairiausias būdais, įskaitant dezinformacijos kampanijas socialinėje žiniasklaidoje viešajai nuomonei formuoti, su rinkimais susijusius kibernetinius išpuolius ir tiesioginę bei netiesioginę finansinę paramą politiniams veikėjams; užsienio kišimasis į rinkimus ES yra didžiulis iššūkis, nes kelia rimtą grėsmę Europos demokratinėms visuomenėms ir institucijoms, pagrindinėms teisėms ir laisvėms, teisinei valstybei, saugumui, ekonominei gerovei bei galiausiai pačiam Europos suverenitetui. Pritariu raginimui Komisijai toliau stebėti užsienio valstybių kišimosi poveikį visoje Europoje ir vykdyti įsipareigojimą, kurį iškilmingai prisiėmė išrinktoji jos pirmininkė Ursula von der Leyen – „mažinti išorės intervencijos į mūsų Europos Parlamento rinkimus grėsmę”.

2019/10/10

Pritariau šiai rezoliucijai, kuri patvirtina Parlamento suteikiamus derybų įgaliojimus, išdėstytus 2018 m. lapkričio 14 d. tarpiniame pranešime dėl DFP, dėl DFP sumų (kiekvienai programai ir išlaidų kategorijai atskirai ir bendros sumos), ES nuosavų išteklių, lankstumo nuostatų, laikotarpio vidurio peržiūros ir horizontaliųjų principų, tokių kaip Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų integravimas, klimato ir lyčių lygybės nuostatų integravimas į visas DFP politikos kryptis ir iniciatyvas, ir konkrečių siūlomo DFP reglamento ir tarpinstitucinio susitarimo pakeitimų. Kitos DFP suma turėtų būti 1 324,1 mlrd. EUR 2018 m. kainomis, t. y. 1,3 proc. ES 27 bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP); pabrėžia, kad ši bendra suma nustatyta remiantis reikiamo kiekvienos ES programos ir politikos krypties finansavimo lygio vertinimo pagal principą „iš apačios į viršų“ rezultatais; atsižvelgdamas į tai, primena Parlamento ketinimą skatinti pavyzdines programas (pvz., susijusias su jaunimu, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, aplinka ir klimato pokyčiais, infrastruktūra, MVĮ, skaitmeninimu ir socialinėmis teisėmis), išlaikyti realų esamų ES politikos krypčių (visų pirma sanglaudos, žemės ūkio ir žuvininkystės) finansavimą ir suderinti papildomus įsipareigojimus (pvz., migracijos, išorės veiksmų ir gynybos srityse) su papildomomis finansinėmis priemonėmis; yra tvirtai įsitikinęs, kad Europos pridėtinė vertė sukuriama sutelkiant išteklius ES lygmeniu ir užtikrinant veiksmingumą, solidarumą ir bendrą poveikį.

2019/10/10

Balsavau už šį pranešimą. Skurstantys dirbantieji sudaro didelę dirbančiųjų dalį. 2017 m. 9,4 proc. dirbančiųjų grėsė skurdas ir namų ūkiuose, kuriems grėsė skurdas, gyveno beveik 20,5 mln. dirbančiųjų. Dirbančiųjų skurdo rizika yra gerokai didesnė tam tikrų gyventojų grupių, visų pirma ne visą darbo dieną ir savarankiškai dirbančių asmenų, laikinųjų darbuotojų, jaunesnių žmonių, mažiau išsilavinusių asmenų ir vieno asmens namų ūkių atveju, o tam tikrais atvejais dirbančiųjų skurdo rizika gerokai padidėjo per pastaruosius keletą metų. Visoje ES moterys uždirba vidutiniškai 16 proc. mažiau nei vyrai, nors padėtis įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi, o 65–79 metų amžiaus į pensiją išėjusių vyrų ir moterų pensijų skirtumas yra maždaug 37,2. Nors ekonominės sąlygos ES šiuo metu yra palankios ir bendras užimtumas nuolat auga, nepaprastai svarbu greitai įveikti jaunimo nedarbo problemą ir problemas, su kuriomis susiduria nedirbantys ir nesimokantys jaunuoliai, taip pat reikia skubiai spręsti darbo rinkos segmentacijos ir nelygybės, pažeidžiamų grupių įtraukties, dirbančių asmenų skurdo ir produktyvumo problemas, ypač atsižvelgiant į galimą ekonomikos augimo sulėtėjimą ar recesiją.

2019/10/10

. – Šiandien balsavome už mano parengtą pranešimą. Reglamento dėl EGF keitimas yra vienas iš dokumentų, susijusių su „Brexit‘u“. Komisijos pasiūlyme yra papildomas vienas straipsnis, kad, įvykus „Brexit‘ui“ be išstojimo sutarties, Fondas galėtų teikti paramą dėl „Brexit‘o“ atleistiems darbuotojams. Nors naujasis reglamentas, kuris įsigalios 2020 m. pabaigoje, jau įtraukia „Brexit‘o“ sukeltas pasekmes, o jei „Brexit‘as“ įvyks su išstojimo sutartimi ir dėl to vis tiek bus atleisti darbuotojai, laikotarpis kol bus mobilizuojama parama užtrunka ilgiau nei metus ir jau turėtų būti vykdomas pagal naują reglamentą. Džiaugiuosi, jog buvo pritarta mano pranešimui, kas leis suteikti paramą mūsų žmonėms, kurie neteks darbo dėl „Brexit‘o“ sukeltų pasekmių.

2019/10/22

. – Balsavau už šį pranešimą. Nuo išstojimo iš Europos Sąjungos dienos Jungtinė Karalystė taps trečiąja šalimi ir jos teritoriniai vandenys ir jos išskirtinės ekonominės zonos vandenys nebebus Sąjungos vandenų dalis. Nesudarius susitarimo dėl išstojimo (ir kol bus sudarytas galimas būsimas Sąjungos ir Jungtinės Karalystės susitarimas dėl žvejybos), Sąjungos žvejybos laivai praras savo žvejybos teises vandenyse, į kuriuos Jungtinė Karalystė turi suverenias teises arba kurie priklauso jos jurisdikcijai. Lygiai taip pat ir Jungtinės Karalystės žvejybos laivai nebegalės patekti į ES vandenis nuo pirmosios išstojimo be susitarimo dienos. Kaip vieną iš nenumatytų atvejų priemonių siekiant pasirengti „Brexit‘ui“ be susitarimo, 2019 m. kovo mėn. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Reglamentą (ES) 2019/498, iš dalies keičiantį reglamentą dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo. Tais pakeitimais visų pirma buvo siekiama nustatyti supaprastintas procedūras ir sparčiau administruoti tokių leidimų išdavimą ES laivams, įplaukiantiems į Jungtinės Karalystės vandenis, ir Jungtinės Karalystės laivams, norintiems žvejoti ES vandenyse, – tuo atveju, jei bus patvirtintos abipusės prieigos prie vandenų teisės. Pakeitimais taip pat numatyta galimybė pratęsti kvotų mainų su Jungtine Karalyste praktiką, kuri taikoma šiuo metu, kol Jungtinė Karalystė yra Sąjungos narė.

2019/10/22

. – Balsavau už šį pranešimą. Išstojimo be susitarimo atveju Sąjungos ir Jungtinės Karalystės biudžetiniai santykiai nebūtų reguliuojami pagal sutartą teisinę tvarką. Tai lemtų daug netikrumo ir sunkumų įgyvendinant 2019 ir 2020 m. Sąjungos biudžetus visiems JK naudos gavėjams, o kai kuriais atvejais ir kitų valstybių narių naudos gavėjams. Šio pasiūlymo tikslas – pratęsti nenumatytų atvejų sistemos pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2019/1197, kurią Europos Parlamentas patvirtino 2019 m. balandžio 17 d., veikimą iki 2020 m. pabaigos. Siekiama kuo labiau sumažinti ES išlaidų programų ir kitų veiksmų naudos gavėjų didžiausius veiklos sutrikimus išstojimo metu ir iki 2020 m. pabaigos. Taip būtų sudarytos sąlygos tvarkingai įgyvendinti biudžetą, susijusį su iki išstojimo dienos arba nuo išstojimo dienos iki 2019 m. pabaigos su JK ir Jungtinės Karalystės subjektais pasirašytais arba patvirtintais teisiniais įsipareigojimais, taikant Reglamentą (ES, Euratomas) 2019/1197.

2019/10/22

. ‒ I voted for this resolution. The withdrawal of the United Kingdom from the European Union without an agreement would affect the continued provision of road and air transport services between the European Union and the United Kingdom, which would no longer have a basis in Union law upon withdrawal. This would lead to the breakdown in connectivity and severe disruptions as regards road and air transport between the European Union and the United Kingdom.It is necessary to ensure that the already adopted contingency regulations fully achieve their objectives as initially defined, insofar as linked to their period of application, despite the postponement of the date for the United Kingdom’s withdrawal. As a result, this proposal aims at extending the period of validity of Regulations (EU) 2019/501 and (EU) 2019/502 by seven months, corresponding to the length of the extension of the Article 50(3) TEU period. This extension is in line with the principles underlying contingency measures, in particular the principle that contingency measures should be strictly limited in time.

2019/10/22

Balsavau už šį pranešimą. Savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliucijoje dėl 2020 m. biudžeto sudarymo bendrųjų gairių Parlamentas nustatė aiškius politinius 2020 m. biudžeto, kuris turėtų būti tiltas į būsimą Europą ir užtikrinti Europos pridėtinę vertę ir prioritetus. Jaunimas išlieka svarbiausias Sąjungos biudžeto prioritetas. Tačiau nepaisant teigiamų jaunimo nedarbo lygio Sąjungoje mažėjimo tendencijų, esama didelių skirtumų tarp valstybių narių ir regionų ir tam tikrose Sąjungos dalyse jaunimas stokoja ateities galimybių, ir tai yra reali socialinė nepaprastoji padėtis. Palaikau EP poziciją Jaunimo užimtumo iniciatyvai skirti didesnį, negu siūlo Komisija, finansavimą, be kita ko, siekiant užtikrinti sklandų perėjimą prie „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) pagal kitą DFP, bei padidinti finansinius išteklius, kad būtų patenkinti būsimi programos „Erasmus+“ – pagrindinės švietimo ir mokymo, įskaitant profesinį rengimą ir mokymą, jaunimą ir sportą Europoje, programos – poreikiai. Programa „Erasmus +“ yra pagrindinė Sąjungos pavyzdinė programa, kuri plačiai žinoma jos piliečiams ir davė apčiuopiamų rezultatų, turinčių aiškią Europos pridėtinę vertę. Primename EP įsipareigojimą patrigubinti šios programos finansavimą pagal 2021–2027 m. DFP.

2019/10/23

Balsavau už šį pranešimą. Savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliucijoje dėl 2020 m. biudžeto sudarymo bendrųjų gairių Parlamentas nustatė aiškius politinius 2020 m. biudžeto, kuris turėtų būti tiltas į būsimą Europą ir užtikrinti Europos pridėtinę vertę ir prioritetus. Jaunimas išlieka svarbiausias Sąjungos biudžeto prioritetas. Tačiau nepaisant teigiamų jaunimo nedarbo lygio Sąjungoje mažėjimo tendencijų, esama didelių skirtumų tarp valstybių narių ir regionų ir tam tikrose Sąjungos dalyse jaunimas stokoja ateities galimybių, ir tai yra reali socialinė nepaprastoji padėtis. Palaikau EP poziciją Jaunimo užimtumo iniciatyvai skirti didesnį, negu siūlo Komisija, finansavimą, be kita ko, siekiant užtikrinti sklandų perėjimą prie „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) pagal kitą DFP, bei padidinti finansinius išteklius, kad būtų patenkinti būsimi programos „Erasmus+“ – pagrindinės švietimo ir mokymo, įskaitant profesinį rengimą ir mokymą, jaunimą ir sportą Europoje, programos – poreikiai. Programa „Erasmus +“ yra pagrindinė Sąjungos pavyzdinė programa, kuri plačiai žinoma jos piliečiams ir davė apčiuopiamų rezultatų, turinčių aiškią Europos pridėtinę vertę. Primename EP įsipareigojimą patrigubinti šios programos finansavimą pagal 2021–2027 m. DFP.

2019/10/23

Balsavau už šį pranešimą, kuriuo nepatvirtiname Europos prieglobsčio paramos biuro vykdomajam direktoriui, kad Biuro 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas. Atsižvelgiant į Audito Rūmų ataskaitą, reikšmingi ir sistemingi mokėjimų neatitikties EASO finansiniam reglamentui ir kitoms taikomoms taisyklėms bei nuostatoms atvejai daugiausiai susiję su viešaisiais pirkimais ir įdarbinimo procedūromis, dėl kurių atlikti mokėjimai. Sistemingas neatitikties pobūdis rodo, kad taikyta netinkama vidaus kontrolės sistema. Su reikalavimų neatitinkančiais mokėjimais susijusių klaidų suma sudaro ne mažiau kaip 7,7 mln. EUR arba 10,3 proc. visų Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – Biuras) 2017 m. atliktų mokėjimų. Raginame Biurą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie tolesnius veiksmus, kurių imtasi dėl OLAF pasiūlytų priemonių.

2019/10/23

Balsavau už šį pranešimą, kuriuo nepatvirtiname Tarybos generaliniam sekretoriui, kad Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas. Procedūra, pagal kurią biudžeto įvykdymo patvirtinimas suteikiamas atskiroms Sąjungos institucijoms ir įstaigoms, yra ilgalaikė praktika, kurios laikosi visos institucijos, išskyrus Tarybą. Ši procedūra buvo sukurta tam, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir demokratinė atskaitomybė Sąjungos piliečiams ir tęsiama būtina kova su sukčiavimu. Tačiau Taryba vėl nepateikė atsakymų į Parlamento pateiktus klausimus, į kuriuos atsakoma raštu, o Tarybos generalinis sekretorius nedalyvavo klausyme, kuris buvo surengtas 2018 m. lapkričio 27 d. vykdant metinę biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą. Taryba neatsakė ir į Parlamento pastabas, pateiktas jo 2019 m. kovo 26 d. rezoliucijoje dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, taip nepaisydama Parlamento vaidmens. Siekiant veiksmingo biudžeto kontrolės vykdymo būtinas Parlamento ir Tarybos bendradarbiavimas, vykdomas abiem institucijoms atsižvelgiant į viena kitos vaidmenis. Manome, kad abiejų institucijų bendradarbiavimas laikantis atviro ir oficialaus dialogo procedūros būtų teigiamas ženklas, siunčiamas Sąjungos piliečiams.

2019/10/23

Nepritariau prieštaravimui. Komisijos pateiktame pasiūlyme siūloma įgyvendinti dalį vertinimo priemonių, nustatytų bičių gairių dokumente, kurį valstybės narės atsisako įgyvendinti. Šiose gairėse numatomas aukštesnio lygio reguliavimas ir apsauga, nei dabartinis. Palaikau Komisijos siūlymą įgyvendinti bent dalį bičių gairėse numatytų priemonių, kas suteiks galimybę užtikrinti geresnę bičių apsaugą.

2019/10/23

Balsavau už šią rezoliuciją. 2018 m. gruodžio 11 d. Komisija priėmė šį pasiūlymą vadovaudamasi savo komunikatu dėl veiksmų plano dėl bendros ES PVM erdvės kūrimo.Pasiūlymo tikslas yra nustatyti išsamias taisykles naujųjų e. prekybos PVM taisyklių taikymui. 2019 m. kovo 12 d. ECOFIN taryba susitarė dėl bendro požiūrio dėl pasiūlymo.Pritariame Tarybos pakeitimams, kadangi jais dar labiau patikslinamas Komisijos pasiūlymas. ir siekiame kuo greičiau priimti savo poziciją siekiant sklandžiai ir greitai baigti teisėkūros procedūrą bei imtis reikiamų įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu veiksmų, o e. prekybos PVM dokumentų rinkinys įsigaliotų laikantis nustatyto termino, t. y. 2021 m. sausio mėn.

2019/11/14

Pritariau šiai rezoliucijai. 2019 m. birželio 20 d. Belgija pateikė paraišką dėl EGF lėšų mobilizavimo, dėl darbuotojų atleidimo. Paramą prašoma suteikti prekybos įmonės „Carrefour“ 1019 atleistų darbuotojų, jų tarpe finansavimą gaus 330 jaunų žmonių, kurie neturi darbo, išsilavinimo ar kvalifikacijų. Iš EGF fondo prašoma skirti 1 mln. 632 tūkst. eurų. Ši suma sudaro 60 proc. visos paramos sumos. Tai reiškia, kad Belgija turės finansuoti likusius 40 proc. iš savo biudžeto. Tai yra normali fondo finansavimo praktika. Belgija argumentuoja, jog dėl internetinės prekybos plėtros, ypač iš trečiųjų šalių, ženkliai sumažėjo pardavimų apimtys, todėl net 19 iš 45 bendrovės „Carrefour“ valdomų prekybos centrų tapo nepelningi. Privalome mobilizuoti paramą, kad nukentėję darbuotojai turėtų galimybę persikvalifikuoti bei gauti reikalingą pagalbą ieškant naujo darbo.

2019/11/14

Pritariau prieštaravimui. Nemažai tyrimų parodė, jog auginant herbicidams atsparias genetiškai modifikuotas kultūras naudojama daugiau herbicidų – daugiausia dėl herbicidams atsparių piktžolių atsiradimo. Dėl šios priežasties tikėtina, kad LLCotton25 pasėliams bus dažniau naudojami didesni kiekiai gliufozinato, o tai gali lemti didesnį liekanų kiekį nuimtoje medvilnėje. Raginame Komisiją nesuteikti leidimo herbicidams atsparioms genetiškai modifikuotoms kultūroms, kol su pesticidų liekanomis susijęs pavojus sveikatai bus išsamiai ištirtas kiekvienu konkrečiu atveju, o tam būtina atlikti išsamų liekanų, susidarančių purškiant genetiškai modifikuotas kultūras papildomais herbicidais, jų metabolitų ir bet kokio kombinacinio poveikio vertinimą.

2019/11/14

Pritariau prieštaravimui. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 396/2005, kuriuo siekiama užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį ir nustatyti konkrečius didžiausios leidžiamosios liekanų koncentracijos kiekius maisto produktuose ir pašaruose, pagamintuose trečiosiose šalyse, kai dėl pesticidų naudojimo liekanų koncentracija skiriasi nuo tos, kuri atsiranda vykdant žemės ūkio veiklą Sąjungoje. Taip iš tiesų yra importuojamų herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų kultūrų atveju, nes jiems naudojama daugiau herbicidų negu genetiškai nemodifikuotų kultūrų atveju. Raginame Komisiją nesuteikti leidimo importuoti jokių maistui ar pašarams skirtų genetiškai modifikuotų augalų, kurie yra atsparūs veikliajai medžiagai – herbicidui, kurio neleidžiama naudoti Sąjungoje.

2019/11/14

Pritariau prieštaravimui. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 396/2005, kuriuo siekiama užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį ir nustatyti konkrečius didžiausios leidžiamosios liekanų koncentracijos kiekius maisto produktuose ir pašaruose, pagamintuose trečiosiose šalyse, kai dėl pesticidų naudojimo liekanų koncentracija skiriasi nuo tos, kuri atsiranda vykdant žemės ūkio veiklą Sąjungoje. Nemažai tyrimų parodė, jog auginant herbicidams atsparias genetiškai modifikuotas kultūras naudojama daugiau papildomų herbicidų, labiausiai dėl to, kad atsirado herbicidams atsparių piktžolių. Dėl to reikia tikėtis, kad GM kukurūzai su sukauptais transformacijų įvykiais ne tik bus apdorojami didesnėmis gliufozinato, glifosato, kvizalofopo ir 2,4-D dozėmis, bet tai vyks pakartotinai, todėl liekanų kiekis derliuje gali būti didesnis. Todėl savo rezoliucijoje prašome Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą.

2019/11/14

Pritariau prieštaravimui. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 396/2005, kuriuo siekiama užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį ir nustatyti konkrečius didžiausios leidžiamosios liekanų koncentracijos kiekius maisto produktuose ir pašaruose, pagamintuose trečiosiose šalyse, kai dėl pesticidų naudojimo liekanų koncentracija skiriasi nuo tos, kuri atsiranda vykdant žemės ūkio veiklą Sąjungoje. Nemažai tyrimų parodė, jog auginant herbicidams atsparias genetiškai modifikuotas kultūras naudojama daugiau papildomų herbicidų, labiausiai dėl to, kad atsirado herbicidams atsparių piktžolių. Dėl šios priežasties tikėtina, jog genetiškai modifikuotų kukurūzų pasėliai bus purškiami didesniu gliufozinato ir glifosato kiekiu ir tai bus daroma dažniau, dėl to derliuje gali kauptis didesnis jų liekanų kiekis. Todėl savo rezoliucijoje prašome Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą.

2019/11/14

Balsavau už šią rezoliuciją. Išsamus lytinis švietimas yra mokymo programos grindžiama mokymo ir mokymosi apie kognityvinius, emocinius, fizinius ir socialinius lytiškumo aspektus procesas, kurio tikslas – užtikrinti, kad vaikai ir jaunuoliai įgytų žinių ir įgūdžių, taip pat kad formuotųsi jų požiūriai ir vertybės, būtini norint, kad jie rūpintųsi savo sveikata, gerove ir orumu. Švietimas yra ne tik atskira pagrindinė teisė, bet ir prielaida naudotis kitomis pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis, užtikrinamomis Europos Sąjungos sutarties 2 straipsniu, Lenkijos Konstitucija ir Chartija. Rezoliucijoje pabrėžiame, kad informacijos ir švietimo apie lytį ir lytiškumą neužtikrinimas jaunuolius ne apsaugo, o kelia grėsmę jų saugumui ir gerovei, nes taip jie tampa labiau pažeidžiami ir yra ne taip gerai pasirengę atpažinti seksualinio išnaudojimo, smurto ir prievartos atvejus, įskaitant smurtą šeimoje ir tokias smurto formas, kaip kibernetinis smurtas, patyčios internete ir keršto pornografija. Išsamus lytinis švietimas teigiamai veikia ir rezultatus lyčių lygybės srityje, įskaitant tai, kad pasikeičia žalingos lyčių normos ir požiūris į smurtą dėl lyties, padedama užkirsti kelią artimo partnerio smurtui ir seksualinei prievartai, nutraukiama tyla seksualinio smurto, seksualinio išnaudojimo ar prievartos atvejais, o jaunuoliai įgalinami ieškoti pagalbos.

2019/11/14

Balsavau už šį susitarimą. Ukraina yra svarbi Europos Sąjungos geopolitinė ir geostrateginė partnerė. ES yra didžiausia Ukrainos prekybos partnerė ir 2016 m. ES teko 40 proc. visos šios šalies prekybos. Ukrainai tenka 0,9 proc. visos ES prekybos, 2016 m. atitinkama apyvarta sudarė 29,6 mlrd. EUR. Siekdama pašalinti pavojų, kurį kelia galimas neribotas paukštienos – labai jautraus produkto ES – importas be muito, Komisija vedė derybas ir jas užbaigė iš dalies pakeisdama nuostatas dėl prekybos paukštiena ir paukštienos gaminiais, numatytas Asociacijos susitarime. Iš dalies pakeistomis formuluotėmis panaikinama spraga ir prekyba paukštiena vėl gali būti grindžiama taisyklėmis. Šiuo iš dalies pakeistu susitarimu siekiama apsaugoti ES gamintojų interesus ir juo bus apsaugoma nuo galimo neriboto paukštienos importo. Visi importuojami žemės ūkio maisto produktai privalo atitikti griežtus ES maisto saugos ir aukštos kokybės standartus. ES maisto saugos ir sveikatos standartai taikomi visiems produktams, parduodamiems ir vartojamiems ES, nesvarbu, ar jie pagaminti Sąjungoje, ar importuoti.

2019/11/26

Balsavau už šią rezoliuciją. Šiuo pasiūlymu siekiama kiek įmanoma suvienodinti PVM taikymą pagal ES ir NATO politiką vykdomai gynybos veiklai. Panašiai taip pat turėtų būti suvienodintos ir nuostatos dėl atleidimo nuo akcizų tvarkos, kaip numatyta Akcizų direktyvoje. PVM direktyvoje nenumatyta jokios bendros išimties, kuri būtų taikoma saugumo ir gynybos tikslais tiekiamų prekių ir teikiamų paslaugų apmokestinimui. Tačiau, joje numatyta, kad PVM neapmokestinamos bet kurios valstybės narės, kuri yra Šiaurės Atlanto sutarties šalis, ginkluotosioms pajėgoms, kurios dalyvauja bendrose gynybos operacijose už savo valstybės ribų, tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos. 2018 m. kovo mėn. Komisija ir vyriausioji įgaliotinė pateikė bendrą komunikatą dėl karinio mobilumo veiksmų plano. Plane pripažįstama būtinybė gynybos veiklai užtikrinti vienodas sąlygas, siekiant sumažinti administracinę naštą, gaišatį ir karinio mobilumo išlaidas, o valstybėms narėms suteikti daugiau paskatų bendradarbiauti. Plane nurodoma, kad Komisija turi įvertinti galimybes suvienodinti PVM taikymą gynybos veiklai, vykdomai pagal ES politiką ir NATO kontekste.

2019/11/26

Balsavau už šią svarbią rezoliuciją. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija yra viena iš plačiausiai ratifikuotų tarptautinių žmogaus teisių sutarčių, ją ratifikavo visos valstybės narės ir joje nustatyti aiškūs teisiniai įpareigojimai skatinti, saugoti ir puoselėti kiekvieno vaiko teises jų jurisdikcijos srityje. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 30-osios metinės suteikia ypatingą progą užtikrinti visapusišką jos įgyvendinimą politikoje ir praktikoje ir imtis papildomų priemonių siekiant užtikrinti visapusišką pagarbą kiekvieno vaiko, ypač priskiriamo prie pažeidžiamiausių, teisėms. Raginame valstybes nares įgyvendinti praktines priemones, kurios leistų vaikams mėgautis vaikyste be nerimo dėl pasaulio klimato, karinių konfliktų ir kitų gąsdinančių įvykių ir problemų, apie kuriuos praneša žiniasklaida. Raginame valstybes nares imtis ryžtingų veiksmų kovojant su seksualine prievarta prieš vaikus – investuoti į prevencines priemones, nustatyti konkrečias programas galimiems pažeidėjams ir teikti veiksmingą paramą aukoms.

2019/11/26

Balsavau už šią rezoliuciją. Komisija siūlo iš Europos Sąjungos solidarumo fondo suteikti finansinę paramą, susijusią su ekstremaliomis oro sąlygomis, 2019 m. pasireiškusiomis Graikijoje. 2019 m. vasario mėn. vakarinė Kretos dalis labai nukentėjo nuo ciklono ir itin smarkių liūčių. Dėl to kilę potvyniai ir nuošliaužos lėmė žmonių žūtis ir kaimų izoliaciją Retimno ir Chanijos regionuose, taip pat didelę žalą infrastruktūrai, ypač kelių tinklui, ir ekonominės veiklos, visų pirma žemės ūkio gamybos, sunaikinimą. Taip pat labai apgadinti pylimai, drenavimo sistemos, elektros energijos tinklas ir daugiausia finansiškai nepalankioje padėtyje esančių namų ūkių nuosavybėje esantys namai. Savo prašyme, kurį Komisija gavo 2019 m. gegužės 15 d., Graikijos valdžios institucijos bendrą tiesioginę žalą įvertino 182,1 mln. EUR arba 2,1 % nukentėjusio Kretos regiono BVP, t. y. žala įvertinta kaip viršijanti ribą ESSF lėšoms mobilizuoti NUTS 2 lygio regione (1,5 % regiono BVP). Taigi ši nelaimė atitinka regioninės gaivalinės nelaimės kriterijų, nustatytą pagal Europos Sąjungos solidarumo fondo (ESSF) reglamento 3 straipsnio 2 dalį.

2019/11/27

Balsavau už šią rezoliuciją. Lankstumo priemonės paskirtis – užtikrinti galimybę atitinkamais finansiniais metais finansuoti aiškiai nurodytas išlaidas, kurių nebūtų galima finansuoti laikantis vienai arba kelioms išlaidų kategorijoms nustatytų viršutinių ribų. Siekiant spręsti nuolatines migracijos, pabėgėlių antplūdžio ir saugumo grėsmių problemas, būtina mobilizuoti dideles papildomų lėšų sumas, kuriomis tokios priemonės būtų skubiai finansuojamos.

2019/11/27

Balsavau už šią rezoliuciją. Europos Sąjungos solidarumo fondo tikslas – užtikrinti Sąjungai galimybę reaguoti į ekstremalias situacijas, kurias lėmė didelės gaivalinės nelaimės, ir išreikšti europietišką solidarumą su nelaimės ištiktais regionais Europoje. Iš Fondo galima teikti finansinę pagalbą valstybėms narėms ir šalims, kurios derasi dėl narystės Sąjungoje, didelės gaivalinės nelaimės atveju, t. y. kai bendra tiesioginė šios nelaimės padaryta žala viršija 3 mlrd. EUR 2011 m. kainomis arba 0,6 proc. šalies bendrųjų nacionalinių pajamų, atsižvelgiant į tai, kuris dydis mažesnis. Jo lėšos taip pat gali būti mobilizuojamos regioninės nelaimės atveju. Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo sąlygos nustatytos atitinkamu pagrindiniu teisės aktu (Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2012/2002), kuris iš dalies pakeistas 2014 m. (Reglamentu (ES) Nr. 661/2014).

2019/11/27

Balsavau už šią rezoliuciją. 2020 m. biudžete numatyta bendra įsipareigojimų asignavimų suma – 168 688,1 mln. EUR, taigi pagal 2020 m. nustatytas DFP viršutines ribas lieka 1 492,3 mln. EUR marža. Tai reiškia 400,0 mln. EUR padidėjimą, palyginti su biudžeto projektu, kaip iš dalies pakeista Taisomuoju raštu Nr. 1/2020.2020 m. biudžete nustatytas mokėjimų asignavimų bendras lygis – 153 566,2 mln. EUR. Tai reiškia 49,1 mln. EUR padidėjimą, palyginti su biudžeto projektu, kaip iš dalies pakeista Taisomuoju raštu Nr. 1/2020. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija primena, kad jaunimo nedarbo mažinimas tebėra vienas iš svarbių bendrų politinių prioritetų, ir šiuo tikslu jie dar kartą patvirtina savo ryžtą kuo veiksmingiau panaudoti turimas biudžeto lėšas šiai problemai spręsti, visų pirma įgyvendinant Jaunimo užimtumo iniciatyvą. Europos Parlamentas ir Taryba kviečia Komisiją atidžiai stabėti šios iniciatyvos įgyvendinimo tendenciją ir iki 2020 m. birželio 30 d. pateikti ataskaitą. Jeigu Komisijos vertinimas patvirtins, kad reikia padidinti Jaunimo užimtumo iniciatyvai skiriamas lėšas, Komisija tuo pačiu metu pateiks taisomojo biudžeto projektą, pagal kurį Jaunimo užimtumo iniciatyvai skiriamos lėšos bus padidintos 50 mln. EUR.

2019/11/27

Balsavau už šią rezoliuciją. Nuo 1989 m. Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga yra įsitraukusios į ilgalaikį prekybos ginčą dėl Sąjungos sprendimo uždrausti gyvulių, kuriuos auginant naudoti hormonai, mėsą. Dėl šio ginčo 2009 m. sausio mėn. JAV paskelbė apie savo ketinimą padidinti tam tikriems produktams taikomus tarifus. Sąjunga šį veiksmą laikė ginčo eskalavimu. 2009 m. gegužės mėn. po ilgų derybų JAV ir Sąjunga pasirašė susitarimo memorandumą, pagal kurį per kitus kelerius metus palaipsniui pradėti taikyti tam tikri pakeitimai. Taikydama šį susitarimo memorandumą, Sąjunga suteikė naują galimybę patekti į rinką JAV eksportuojamai galvijienai, užaugintai be augimą skatinančių medžiagų, o JAV tam tikriems Sąjungos produktams sustabdė savo atsakomųjų tarifų taikymą. Bendras į Sąjungą įvežamos galvijienos kiekis nepadidės. JAV turės didesnę dalį esamos kvotos, kuri kiekvienais metais papildoma. Susitarimu su JAV bus apsaugoti Sąjungos suinteresuotųjų šalių interesai nuo muitų tam tikriems Sąjungos produktams didinimo grėsmės. Šiuo susitarimu numatoma užbaigti PPO ginčą, kai tik susitarimas bus visiškai įgyvendintas.

2019/11/28

Balsavau už šią rezoliuciją. 2009 m. ES ir JAV sudarė susitarimo memorandumą (Susitarimo memorandumas, atnaujintas 2014 m., kuriame pateikiamas laikinasis ilgalaikio ginčo Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) sprendimas dėl priemonių, kurias 1989 m. ES nustatė iš JAV eksportuotai mėsai, kurioje buvo aptikta dirbtinių galvijų augimą skatinančių hormonų. Susitarimo memorandume nustatyta 45 000 tonų tarifinė kvota galvijienai iš galvijų, kuriuos auginant nenaudoti hormonai, ir šia kvota gali naudotis visi reikalavimus atitinkantys tiekėjai iš šalių PPO narių. Pagal minėtą susitarimą nedaromas poveikis dabartinėms galimybėms jautienai patekti į ES rinką ir kad bendra jautienos, kurios sudėtyje nėra hormonų, patekimo į ES rinką tarifinė kvota negali būti padidinta. Šis susitarimas neturėtų daryti poveikio techninėms kvotos ypatybėms, apibrėžtoms Reglamento (ES) 481/2012 2 priede, įskaitant produktų kokybę ir atsekamumą, kad būtų galima užtikrinti kuo aukštesnį ES vartotojų apsaugos lygį.

2019/11/28

Balsavau už šią rezoliuciją. Griežtai nepritariame po 2019 m. spalio 20 d. įvykusių rinkimų prasiveržusiam smurtui ir griovimui, reiškiame užuojautą visiems nukentėjusiųjų šeimų nariams ir raginame patraukti baudžiamojon atsakomybėn atsakingus asmenis. Raginame naujas laikinąsias valdžios institucijas imtis reikiamų veiksmų siekiant pakeisti padėtį, atkurti pasitikėjimą ir įgyvendinti savo pagrindinę užduotį – suorganizuoti rinkimų procesą, raginame užmegzti dialogą, siekiant nedelsiant surengti naujus demokratinius, įtraukius, skaidrius ir sąžiningus rinkimus, ir iš naujo sukurti rinkimų organą, nes tai būtų išeitis iš dabartinės krizės, tuo pačiu metu išvengiant politinių atsakomųjų veiksmų. Raginame laikinąją vyriausybę nesiimti jokių ardomųjų priemonių, kuriomis būtų pabloginta padėtis.

2019/11/28

Balsavau už šią rezoliuciją. Pasaulinės temperatūros požiūriu pastarieji ketveri metai (2015–2018 m.) buvo šilčiausi pasaulyje. 2019 m. liepos mėn. buvo karščiausias užregistruotas mėnuo ir ši tendencija stebima toliau. Klimato kaita yra vienas didžiausių žmonijai tenkančių iššūkių, su kuriuo viso pasaulio valstybės bei subjektai turi visomis išgalėmis kovoti. Rezoliucijoje pabrėžiame, kad tarptautinis bendradarbiavimas laiku, solidarumas ir nuolatinis bei neblėstantis įsipareigojimas bendriems veiksmams yra vienintelis sprendimas norint realizuoti mūsų kolektyvinę atsakomybę už visos planetos išsaugojimą. Rimtos su klimato kaita susijusios grėsmės kelia ypač didelį susirūpinimą žmonėms visame pasaulyje. Ypač jaunesniųjų kartų atstovai vis aktyviau įsitraukia į kovą su klimato kaita. Teigiamai vertiname jų raginimus vadovautis didesniais kolektyviniais užmojais ir imtis skubių veiksmų, kad būtų pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslais ir nebūtų viršyta 1,5°C riba. Pabrėžiame, kad su klimato politika susijusius užmojus būtina įtraukti į visų sričių ES politiką, įskaitant prekybą. Raginame Komisiją užtikrinti, kad visi ES pasirašomi nauji prekybos ir investicijų susitarimai būtų visapusiškai suderinami su Paryžiaus susitarimu ir darnaus vystymosi tikslais, o aplinkos ir klimato nuostatos būtų teisiškai privalomos ir įvykdytinos.

2019/11/28

Balsavau už šią rezoliuciją. Paryžiaus susitarimas įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiojoje ataskaitoje dėl klimato kaitos ir žemės pabrėžiamas dramatiškas visuotinio atšilimo poveikis žemei. Reiškiame susirūpinimą dėl to, kad dirvožemio būklės blogėjimas dėl žmonių veiksmų, visų pirma dėl netvarių žemės ūkio metodų ir gausėjančių žemės naudojimo sutrikdymų, tokių kaip miškų gaisrai, toliau mažina žemės pajėgumą atlikti anglies absorbento funkciją. Jei ši dabartinė tendencija pasaulyje išsilaikytų, galima tikėtis, kad šios dramatiškos pasekmės bus dar rimtesnės. Raginame ES vadovus per 2019 m. gruodžio 12–13 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimą paremti ES ilgalaikį tikslą kuo greičiau ir vėliausiai iki 2050 m. pasiekti, kad grynasis išmetamų ŠESD kiekis ES viduje būtų nulinis. Raginame Tarybai pirmininkaujančią valstybę ir Komisiją kuo greičiau po susitikimo pranešti UNFCCC apie šį tikslą . Rezoliucijoje kostatuojame, jog ES praleido progą per 2019 m. rugsėjo mėn. vykusį JT aukščiausiojo lygio susitikimą klimato kaitos klausimais iškelti aukštesnius tikslus ir pademonstruoti vadovaujamąjį vaidmenį siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų. Manome, jog nepaprastai svarbu, kad Sąjunga per COP 25 aiškiai parodytų esanti pasirengusi labiau prisidėti prie Paryžiaus susitarimo tikslų siekio.

2019/11/28

Balsavau už šią rezoliuciją. Lyčių lygybė yra viena pagrindinių ES vertybių, o teisė į vienodas sąlygas ir nediskriminavimą yra pamatinė teisė, įtvirtinta Sutartyse ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ir ji turėtų būti visiškai užtikrinama. Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) lyčių lygybės indeksas rodo, kad nė viena ES šalis dar nėra iki galo pasiekusi moterų ir vyrų lygybės, o norint pasiekti šį tikslą, pirmiau turi būti panaikintas smurtas dėl lyties. Kova su smurtu dėl lyties yra vienas iš ES strateginės veiklos siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m. prioritetų. ES, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turi imtis visų reikiamų priemonių moterų teisėms propaguoti ir apsaugoti, kad jos gyventų nepatirdamos smurto nei viešajame, nei privačiame gyvenime. Nors jau praėjo aštuoneri metai nuo Stambulo konvencijos patvirtinimo, jos dar neratifikavo visos valstybės narės ir pati ES ir tai yra nepateisinama. Rezoliucijoje smerkiame visų formų smurtą dėl lyties ir apgailestaujame dėl to, kad moterys ir mergaitės ir toliau patiria psichologinį, fizinį, seksualinį ir ekonominį smurtą, įskaitant smurtą šeimoje, seksualinį priekabiavimą, kibernetinį smurtą, persekiojimą, žaginimą, ankstyvą ir priverstinę santuoką, moterų lyties organų žalojimą, vadinamuosius nusikaltimus dėl garbės, priverstinius abortus, priverstinę sterilizaciją, seksualinį išnaudojimą, prekybą žmonėmis bei kitų formų smurtą, kuris yra sunkus jų žmogaus teisių ir orumo pažeidimas.

2019/11/28

Balsavau už šią rezoliuciją. 1991 m. sausio 11–13 d. TSRS ginkluotosios pajėgos vykdė agresiją prieš nepriklausomą Lietuvos valstybę bei žmones, mėginusius taikiai apginti Vilniaus televizijos bokštą, kurių 14 žuvo ir beveik 800 buvo sužeisti. 2019 m. kovo 27 d. Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį vadinamojoje Sausio 13-osios įvykių byloje, kuriuo buvęs TSRS gynybos ministras Dmitrijus Jazovas, buvęs Sovietų armijos Vilniaus garnizono vadas Vladimiras Uschopčikas, buvęs KGB specialiųjų pajėgų vadas Michailas Golovatovas bei 64 Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai už dalyvavimą vykdant agresiją prieš Lietuvos valstybę buvo pripažinti kaltais dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Lietuvos Respublikos valdžios institucijos, atlikdamos su Sausio 13-osios įvykių byla susijusį ikiteisminį tyrimą, ne kartą kreipėsi į kompetentingas Rusijos Federacijos valdžios institucijas su prašymu suteikti teisinę pagalbą nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, tačiau Rusijos Federacija nebendradarbiavo. Rezoliucijoje raginame Rusijos Federacijos valstybines institucijas nutraukti baudžiamąsias bylas, iškeltas Lietuvos prokurorams, tyrėjams ir teisėjams, susijusiems su Sausio 13-osios įvykių byla, o Tarybos ir Komisijos pirmininkus, vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją bei valstybes nares toliau atidžiai stebėti tokias bylas, kelti šiuos klausimus per įvairių formatų posėdžius ir susitikimus su Rusijos Federacijos atstovais bei informuoti Parlamentą apie diskusijas su Rusijos valdžios institucijomis.

2019/11/28

2019 m. spalio 2 d. Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) arbitras, spręsdamas ginčą dėl subsidijų bendrovei „Airbus“ (DS316), leido JAV taikyti atsakomąsias priemones ES eksportui, kurių vertė – 7,5 mlrd. JAV dolerių (6,8 mlrd. EUR). Žemės ūkio maisto produktų eksporto vertė siekia 4,3 mlrd. EUR (60 % visos atsakomųjų priemonių vertės) ir jis nukentės dėl naujų muitų tarifų, kurių vertė bus lygi 1,1 mlrd. EUR. Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Ispanija, Italija, Vokietija ir Airija yra pagrindinės šalys, kurioms taikomas JAV sprendimas, tačiau taip pat nukentės kitų ES valstybių narių žemės ūkio maisto produktų. Rezoliucijoje apgailestaujame dėl žalos, kurią patiria ES žemės ūkio maisto produktų sektorius visoje žemės ūkio maisto produktų grandinėje dėl Jungtinių Amerikos Valstijų priimto sprendimo taikyti atsakomąsias priemones Europos Sąjungai dėl ginčo dėl bendrovės „Airbus“. Nepriimtina, kad žemės ūkio sektorius turi prisiimti didelę dalį teisinio ginčo, kilusio visiškai nesusijusiame sektoriuje, išlaidų ir smerkiame sprendimą taikyti muitus tokiai daugybei žemės ūkio produktų. Raginame Komisiją atidžiai stebėti ES žemės ūkio maisto produktų rinką, kad būtų galima laiku nustatyti sutrikdymus, kylančius dėl tarifų taikymo, kumuliacinį poveikį su kitais rinkos pokyčiais, įskaitant pokyčius dėl besitęsiančio Rusijos embargo, ir neigiamą perkeltų produktų poveikį maisto tiekimo grandinei.

2019/11/28

Balsavau už šią rezoliuciją. PPO sukurta siekiant stiprinti daugiašališkumą, skatinti įtraukią pasaulio ekonominę sistemą ir atvirą, taisyklėmis grindžiamą ir nediskriminacinę daugiašalę prekybos sistemą. PPO ginčų sprendimo sistema dėl savo privalomo pobūdžio ir dviejų lygių sprendimų priėmimo bei teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo sėkmingai prisidėjo prie PPO taisyklių laikymosi užtikrinimo ir daugiašalės prekybos sistemos saugumo ir nuspėjamumo, kad būtų išvengta vienašalių priemonių. PPO apeliacinis komitetas atlieka svarbų vaidmenį PPO ginčų sprendimo sistemoje, tačiau nuo 2017 m. Jungtinės Valstijos blokuoja bet kurių iš septynių Apeliacinio komiteto narių pakeitimą ir atmetė daug pasiūlymų pradėti atrankos procesą siekiant užpildyti likusias laisvas darbo vietas. Reiškiame susirūpinimą, dėl to, kad neradus sprendimo Apeliacinis komitetas po 2019 m. gruodžio 10 d. nustos veikti, o tai gali turėti labai rimtų pasekmių taisyklėmis grindžiamai daugiašalei prekybos sistemai. Raginame Komisiją toliau bendradarbiauti su visomis PPO narėmis, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas, kad pirmenybės tvarka būtų atnaujinta skyrimo procedūra, jei būtina, net ir po 2019 m. gruodžio 10 d.

2019/11/28

Balsavau už šią rezoliuciją. Derybos dėl naujojo Europos Sąjungos ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės partnerystės susitarimo tebevyksta, ir, tikėtina, užtruks ilgiau nei manyta iš pradžių. AKR ir ES santykiai labai svarbūs šiuo metu, kai daugiašalė sistema patiria spaudimą ir dėl jos keliamos abejonės. Kotonu susitarimas yra labai svarbi daugiašališkumo priemonė, nes ji apjungia daug valstybių ir dėl šios partnerystės turinio bei struktūros, ir kadangi šiai partnerystei turėtų būti teikiama didesnė svarba ir matomumas Jungtinėse Tautose ir kituose pasauliniuose forumuose. Dar 2015 m. tarptautinė bendruomenė prisiėmė didelius visuotinius įsipareigojimus pagal Darbotvarkę iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslus, Paryžiaus susitarimą ir Adis Abebos darbotvarkę, o darnus AKR ir ES bendradarbiavimas bus labai svarbus siekiant tų pasaulinių tikslų. Teigiamai vertiname ligšiolinę pažangą derantis dėl strateginių prioritetų, susijusių su regioninių protokolų pagrindu ir darbu juos rengiant. Raginame pagrindiniais AKR ir ES bendradarbiavimo tikslais laikyti skurdo panaikinimą ir darnaus vystymosi skatinimą, laikantis principo „nė vieno nepalikti nuošalyje“; o kova su atskirtimi, diskriminacija ir nelygybe turi būti šio susitarimo pagrindas.

2019/11/28

Pritariau šiai rezoliucijai. 2019 m. liepos 11 d. Jordanija pateikė oficialų prašymą suteikti 500 mln. EUR ES makrofinansinę paramą (MFP), kaip numatyta 2019 m. birželio 26 d. ES ir Jordanijos asociacijos tarybos susitikime. Pritariame, kad šiai šaliai būtų skirta trečioji 500 mln. EUR makrofinansinė parama, siekiant padėti jai atgaivinti ekonomiką ir vykdyti reformas. Pastaraisiais metais Jordanija smarkiai nukentėjo dėl neramumų regione, visų pirma kaimyninėse šalyse – Irake ir Sirijoje. Šie neramumai regione padarė didelę žalą šalies vidaus stabilumui. Todėl Jordanijos stabilumas yra būtinas, siekiant užkirsti kelią tam, kad Artimuosiuose Rytuose neblogėtų su dramatiška pabėgėlių krize susijusi padėtis.

2019/12/17

Balsavau už šią rezoliuciją, kuria pritariame Europos Sąjungos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl tam tikrų Tarybos sprendimo 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje, Tarybos sprendimo 2008/616/TVR dėl Sprendimo 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje, įgyvendinimo bei jo priedo ir Tarybos pamatinio sprendimo 2009/905/TVR dėl kriminalistinių laboratorinių tyrimų paslaugų teikėjų akreditacijos nuostatų taikymo (08744/2019 ir 10510/2019) sudarymui.

2019/12/17

Balsavau už šią rezoliuciją, kuria pritariame Europos Sąjungos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės susitarimo dėl tam tikrų Tarybos sprendimo 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje, Tarybos sprendimo 2008/616/TVR dėl Sprendimo 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje, įgyvendinimo bei jo priedo ir Tarybos pamatinio sprendimo 2009/905/TVR dėl kriminalistinių laboratorinių tyrimų paslaugų teikėjų akreditacijos nuostatų taikymo (08750/2019 ir 10513/2019) sudarymui.

2019/12/17

Pritariau šiam susitarimui. Pagal naujos redakcijos EURODAC reglamentą (Reglamentas (ES) Nr. 603/2013) teisėsaugos institucijoms leidžiama susipažinti su sistemos EURODAC duomenimis teroristinių ir kitų sunkių nusikalstamų veikų prevencijos, susekimo ir tyrimo tikslais. Taip norima sudaryti teisėsaugos institucijoms galimybę prašyti palyginti pirštų atspaudų duomenis su EURODAC centrinėje duomenų bazėje saugomais duomenimis, kai jos siekia tiksliai nustatyti asmens tapatybę arba gauti daugiau informacijos teroristinių ar kitų sunkių nusikalstamų veikų prevencijos, susekimo arba tyrimo tikslu. Nuo 2004 m. Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas dėl kriterijų ir mechanizmų, padedančių nustatyti valstybę, atsakingą už valstybėje narėje ar Šveicarijoje pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, apima ir su Dublino sistema susijusių EURODAC dalių taikymą. Nuo 2008 m. – Europos bendrijai, Šveicarijos Konfederacijai ir Lichtenšteino Kunigaikštystei sudarius protokolą dėl pastarojo prisijungimo prie minėtojo susitarimo – tai galioja ir Lichtenšteinui.

2019/12/17

Pritariau Tarybos sprendimui dėl Saliamono Salų prisijungimo prie Europos bendrijos ir Ramiojo vandenyno valstybių laikinojo partnerystės susitarimo projekto.

2019/12/17

Balsavau už šį pranešimą. Pastaraisiais metais e. prekyba sparčiai plėtėsi, tad vartotojams prekes ir paslaugas vis lengviau pirkti internetu. Vartotojai gali rinktis iš įvairių tiekėjų, produktų ir prekių ženklų. Už prekes jie irgi gali sumokėti internetu saugioje aplinkoje, neatsitraukdami nuo kompiuterio ar išmaniojo telefono. Tiekėjai pakeitė savo verslo modelius taip, kad galėtų naudotis e. prekybos sprendimais ir parduoti savo produktus vartotojams visame pasaulyje be fizinių mažmeninės prekybos punktų. Tačiau tokia galimybe naudojasi ir sukčiaujančios įmonės – jos siekia įgyti pranašumą rinkoje nesąžiningais būdais, nevykdydamos PVM prievolių. Komisijos pasiūlymu sukčiavimo e. prekybos PVM problemą siekiama spręsti stiprinant mokesčių administratorių ir mokėjimo paslaugų teikėjų bendradarbiavimą.

2019/12/17

Balsavau už šią rezoliuciją. Užjūrio asociacijos sprendimu (UAS) nustatyta užjūrio šalių ir teritorijų (UŠT), valstybių narių, su kurioms UŠT yra susijusios, ir Europos Sąjungos tarpusavio santykių teisinė sistema. Šio pasiūlymo tikslas – iš dalies pakeisti UAS VI priedą. Šiame priede pateikta sąvokos „kilmės statusą turintys produktai“ apibrėžtis ir nurodyti ES bei UŠT administracinio bendradarbiavimo metodai. Į jį įtrauktos nuostatos, kuriomis siekiama nuo 2017 m. sausio 1 d. įdiegti kilmės sertifikavimo sistemą, registruotųjų eksportuotojų (REX) sistemą, tačiau kurių taikymo požiūriu UŠT nustatyta išimtis iki 2019 m. gruodžio 31 d. Taigi UAS VI priedas turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų užtikrintas suderinamumas su Reglamento (ES) 2015/2447 nuostatomis dėl REX sistemos ir kad UŠT galėtų jas įdiegti ir įgyvendinti nuo 2020 m. sausio 1 d.

2019/12/17

Balsavau už šį pranešimą. 2018 m. gegužės–birželio mėn. Komisija, atsižvelgdama į kitą – 2021–2027 m. – daugiametę finansinę programą (DFP) ir naujus reglamentus dėl reformuoto Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), pateikė su biudžetu ir sektoriniais teisės aktais susijusių pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų rinkinį. Perėjimo prie kitos kartos išlaidų programų ir paramos sistemų 2021–2027 m. finansinio programavimo laikotarpiu sėkmę lems tai, ar bus laiku priimti visa apimantys DFP teisės aktai ir pagrindiniai aktai dėl reformuotų finansavimo priemonių. Todėl remiame lankstaus lėšų pervedimo reglamento tikslus ir raginame jį greitai priimti, kad būtų galima pakeisti reikalingas teisės aktų nuostatas. Prašome skaidriai ir laiku pranešti apie atitinkamus BŽŪP teisinio pagrindo pokyčius, turinčius įtakos metinėms 2020 m. ir vėlesnių metų biudžetų procedūroms. Tikimės, kad šios lankstaus lėšų pervedimo priemonės nepadarys poveikio ir nelems papildomo vėlavimo sektorių teisėkūros procese, kuriuo siekiama reformuoti bendrą žemės ūkio politiką.

2019/12/18

Balsavau už šio susitarimo sudarymą. Pagrindinis naujojo susitarimo tikslas – atsižvelgiant į reformuotos bendros žuvininkystės politikos prioritetus ir jos išorės aspektą užtikrinti atnaujintą strateginės Europos Sąjungos ir Gambijos Respublikos žvejybos partnerystės pagrindą. Protokolo tikslas – suteikti galimybę Europos Sąjungai ir Gambijos Respublikai glaudžiau bendradarbiauti siekiant skatinti darnios žuvininkystės politiką ir atsakingą Gambijos vandenyse esančių žvejybos išteklių naudojimą. Be to, protokolu siekiama Europos Sąjungos laivams suteikti žvejybos Gambijos vandenyse galimybių, neišnaudojant daugiau nei esamas perviršis, atsižvelgiant į turimus mokslinius vertinimus, visų pirma tuos, kuriuos pateikė Žvejybos rytų vidurio Atlante komitetas (CECAF), ir remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis bei Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) rekomendacijomis.

2019/12/18

Pritariau prieštaravimui. Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 II priedo 3.6.5 punktu, veikliosios medžiagos negali būti tvirtinamos, jeigu laikoma, kad jos turi endokrininei sistemai kenkiančių savybių, galinčių daryti neigiamą poveikį žmonėms, nebent augalų apsaugos produkte esančios tos veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos ar sinergiklio poveikis žmonėms siūlomomis realiomis naudojimo sąlygomis yra nežymus. Mankozebo poveikis siejamas su didesne susirgimo Parkinsono liga rizika, su kuria susiduria ūkininkai ir kiti žmonės, gyvenantys kaimo vietovėse Nyderlanduose ir Prancūzijoje. Raginame Komisiją atsiimti savo įgyvendinimo reglamento projektą ir pateikti komitetui naują projektą, kuriame būtų atsižvelgta į mokslinius visų susijusių medžiagų – ypač dimoksistrobino ir mankozebo – žalingų savybių įrodymus.

2019/12/18

Pritariau Europos prieglobsčio paramos biuro 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymui.

2019/12/18

Balsavau už šią rezoliuciją. Teisė į vienodą požiūrį ir nediskriminavimą yra pagrindinė teisė, įtvirtinta Sutartyse ir Chartijoje, ir jos turėtų būti visapusiškai paisoma. Visos valstybės narės pagal tarptautinę teisę ir ES sutartis prisiėmė įsipareigojimus ir pareigas laikytis pagrindinių teisių ir jas užtikrinti, apsaugoti ir įgyvendinti. Išpuoliai prieš LGBTI asmenų pagrindines teises kelia didelę grėsmę pagarbai pagrindinėms teisėms Europos Sąjungoje ir kadangi šie išpuoliai dažnai vykdomi kartu su išpuoliais prieš moterų ir mažumų teises. Griežtai smerkiame bet kokią LGBTI asmenų diskriminaciją ir išpuolius prieš jų pagrindines teises, kuriuos vykdo valdžios institucijos rinkimų laikotarpiu, įskaitant neapykantą kurstančias valdžios institucijų ir išrinktų pareigūnų kalbas, taip pat pastaruoju metu Lenkijoje paskelbtas zonas be vadinamosios LGBTI asmenų ideologijos. Raginame Komisiją griežtai pasmerkti šią viešą diskriminaciją. Ragina Komisiją parengti darbotvarkę, kuria visiems piliečiams būtų užtikrinamos lygios teisės bei galimybės, atsižvelgiant į valstybių narių kompetenciją, ir stebėti, ar tinkamai į nacionalinę teisę perkeliami ir įgyvendinami ES teisės aktai dėl LGBTI asmenų.

2019/12/18

Balsavau už šią rezoliuciją. dabartinės tarptautinės pelno mokesčio taisyklės gali būti neveiksmingos ir gali reikėti jas atnaujinti, nes jos buvo nustatytos XX a. pradžioje ir nebuvo pritaikytos prie skaitmeninės ekonomikos uždavinių, todėl šalys imasi vienašalių priemonių šiems uždaviniams spręsti. Po 2008–2009 m. finansų krizės ir daugybės žurnalistų ir pilietinės visuomenės organizacijų atskleistų mokesčių slėpimo, agresyvaus mokesčių planavimo, mokesčių vengimo ir pinigų plovimo praktikos pavyzdžių G 20 šalys susitarė šias problemas spręsti visame pasaulyje EBPO lygmeniu įgyvendinant mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS) projektą, kurio pagrindu buvo parengtas BEPS veiksmų planas, tačiau ES lygmeniu nėra bendro požiūrio į vykstančias tarptautines derybas. Raginame Komisiją ir valstybes nares susitarti dėl bendros plačių užmojų ES pozicijos EBPO derybose, užtikrinant, kad ES būtų vieninga ir rodytų pavyzdį, kad būtų užtikrintas sąžiningesnis apmokestinimo teisių paskirstymas ir minimalus apmokestinimo lygis, sudarant sąlygas sąžiningumui tarptautinėje mokesčių aplinkoje kovojant su mokesčių slėpimu, agresyviu mokesčių planavimu ir mokesčių vengimu.

2019/12/18

Balsavau už šią rezoliuciją. Europos Sąjunga grindžiama pagarbos žmogaus orumui, laisvei, demokratijai, lygybei, teisinės valstybės principams, žmogaus teisėms vertybėmis ir kadangi tos vertybės yra visuotinės ir bendros valstybėms narėms; teisinės valstybės principas, pagarba demokratijai, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, taip pat vertybėms bei principams, įtvirtintiems ES sutartyse ir tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose, yra įsipareigojimai, kuriuos prisiėmė Sąjunga ir jos valstybės narės, ir jų turi būti laikomasi. Pagal ES sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnį Sąjunga yra įgaliota imtis veiksmų, kad apsaugotų bendras vertybes, kuriomis ji grindžiama, ir kadangi teisinės valstybės principas turėtų būti taikomas vienodai visose valstybės narės. Raginame Maltos valdžios institucijas pradėti ir vykdyti tokius tyrimus. Pakartojame savo raginimą visapusiškai ir nuolat įtraukti Europolą visais nužudymo tyrimo ir visų susijusių tyrimų aspektais; ragina stiprinti Europolo dalyvavimą, nes jis duoda rezultatų. Apgailestaujame dėl to, kad pastarųjų metų pokyčiai Maltoje sukėlė rimtą ir nuolatinę grėsmę teisinei valstybei, demokratijai ir pagrindinėms teisėms, įskaitant žiniasklaidos laisvę, policijos ir teismų nepriklausomumą ir taikių susirinkimų laisvę; apgailestauja, kad trūksta tinkamų konstitucinių garantijų dėl valdžių padalijimo. Apgailestaujame, kad pastaraisiais metais, nepaisydama nuolatinių Europos Parlamento raginimų, Komisija nesiėmė jokių konkrečių priemonių prieš Maltos vyriausybę. Primygtinai raginame naująją Komisiją pagal ES teisinės valstybės priemones daugiau nebedelsiant pradėti dialogą su Maltos vyriausybe.

2019/12/18

Balsavau už šią rezoliuciją. Komisija, reaguodama į 2018 m. birželio 1 d. Europos Parlamento ir Tarybos raginimus spręsti apdulkintojų populiacijos mažėjimo problemą, paskelbė ES iniciatyvą dėl apdulkintojų. Raginame Komisiją ir valstybes nares didinti pagrindinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų, susijusių su apdulkintojais, finansavimą, kurti gydymo metodus kovojant su jiems kenksmingomis naujomis ligomis, parazitais ir virusais, ir investuoti į taksonominių kompetencijų stiprinimą ir plėtimą, be kita ko, pasitelkiant ES bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą. Raginame daugiau dėmesio skirti tos srities moksliniams tyrimams ir kitiems nei bitės ir drugeliai apdulkintojams.

2019/12/18

Balsavau už šią rezoliuciją. Išlaidos sveikatos priežiūrai sparčiai didėja ir sudaro 9,6 proc. visos ES BVP. Sveikatos priežiūros sistemos turi kuo labiau padidinti prieinamų, atsparių ir tvarių sveikatos priežiūros paslaugų ir ilgalaikės slaugos veiksmingumą ir efektyvumą ir užtikrinti, kad prireikus jomis galėtų pasinaudoti visi asmenys, taip pat teikti naujas paslaugas, kurios atitiktų visuomenės pokyčius, užtikrinti, kad visi slaugos paslaugų teikėjai teiktų nepriekaištingas paslaugas ir tobulinti pacientams svarbias sritis, įskaitant kintančius ir didėjančius jų sveikatos priežiūros ir slaugos poreikius, gerovę ir gyvenimo kokybę, kartu atsižvelgiant į pacientų skirtumus kalbant apie jų galimybes prisijungti prie interneto, turimus skaitmeninius įgūdžius ir sveikatos raštingumą. Novatoriški skaitmeniniai sveikatos ir slaugos sprendimai gali pagerinti ligų prevenciją ir paskatinti sveiką gyvenimo būdą, pagerinti piliečių gyvenimo kokybę ir sudaryti sąlygas veiksmingiau organizuoti ir teikti sveikatos ir slaugos paslaugas. Palankiai vertiname Komisijos komunikatą dėl sąlygų skaitmeninei sveikatos priežiūros ir slaugos transformacijai bendrojoje skaitmeninėje rinkoje sudarymo, kuriuo siekiama skatinti sveikatą, užkirsti kelią ligoms ir jas kontroliuoti bei padėti patenkinti neišgirstus piliečių poreikius, taip pat užtikrinti galimybę didinti sveikatos sistemų tvarumą ir sudaryti piliečiams palankesnes sąlygas vienodomis galimybėmis naudotis aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugomis, tinkamai panaudojant skaitmenines inovacijas.

2019/12/18

Balsavau už šį pranešimą. Pagal reglamento (ES) Nr. 603/2013 naują redakciją sudaromos sąlygos teisėsaugos institucijoms susipažinti su EURODAC duomenimis teroristinių ir kitų sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo tikslais. Tikslas – teisėsaugos institucijoms suteikti galimybę teikti prašymą palyginti pirštų atspaudų duomenis su EURODAC centrinėje duomenų bazėje saugomais duomenimis, kai jos siekia tiksliai nustatyti asmens, įtariamo padarius teroristinį ar sunkų nusikaltimą, tapatybę arba gauti išsamesnės informacijos prevencijos, nustatymo arba tyrimo tikslais. Pradėjus taikyti su teisėsauga susijusias Reglamento (ES) Nr. 603/2013 nuostatas Islandijai ir Norvegijai, jų teisėsaugos institucijoms būtų sudarytos sąlygos teikti prašymą palyginti pirštų atspaudų duomenis su kitų dalyvaujančių valstybių įvestais, EURODAC duomenų bazėje saugomais duomenimis, kai jos siekia nustatyti asmens, įtariamo padarius teroristinį ar sunkų nusikaltimą, arba aukos tapatybę arba gauti apie juos išsamesnės informacijos. Be to, juo būtų sudarytos sąlygos visų kitų dalyvaujančių valstybių (valstybių narių ar asocijuotųjų šalių) teisėsaugos institucijoms tais pačiais tikslais teikti prašymą palyginti pirštų atspaudų duomenis su Islandijos ir Norvegijos įvestais, EURODAC duomenų bazėje saugomais duomenimis.

2020/01/15

Pritariau šiam pasiūlymui. Atsižvelgdama į Teisingumo Teismo sprendimus atvirosios oro erdvės bylose, 2003 m. birželio 5 d. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas su trečiosiomis valstybėmis dėl galiojančių dvišalių oro susisiekimo paslaugų susitarimų tam tikrų nuostatų pakeitimo Sąjungos lygmens susitarimu (toliau – horizontalieji įgaliojimai). Tokiais susitarimais siekiama visiems ES oro vežėjams suteikti lygias galimybes vykdyti skrydžius maršrutais, jungiančiais Europos Sąjungą su trečiosiomis valstybėmis, ir taip užtikrinti, kad dvišaliai valstybių narių ir trečiųjų valstybių oro susisiekimo paslaugų susitarimai atitiktų Sąjungos teisę. Siekdama atitikti Teisingumo Teismo sprendimus ir laikydamasi horizontaliųjų įgaliojimų priede nustatytos tvarkos ir nurodymų, Komisija susitarė su Kinijos Liaudies Respublika (toliau – Kinija) dėl susitarimo (toliau – Susitarimas), kuriuo pakeičiamos tam tikros galiojančių dvišalių valstybių narių ir Kinijos oro susisiekimo paslaugų susitarimų nuostatos. Šiuo susitarimu galiojantys dvišaliai oro susisiekimo paslaugų susitarimai bus suderinti su Sąjungos teise ir tai padės siekti vieno iš pagrindinių su aviacija susijusios Sąjungos išorės politikos tikslų.

2020/01/15

Balsavau už šį pranešimą. 2019 m. lapkričio 8 d. Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) posėdyje Taryba susitarė dėl bendro požiūrio dėl tolesnio mažosioms įmonėms (MVĮ) taikytinų PVM taisyklių supaprastinimo. Siekiama nustatyti naujas taisykles, kad būtų sumažinta MVĮ tenkanti administracinė našta ir reikalavimų laikymosi išlaidos, ir padėti sukurti fiskalines sąlygas, kurios padėtų MVĮ augti ir veiksmingiau prekiauti kitose šalyse. Komisija, siekdama šio tikslo, nustatė kelias priemones, kurioms iš esmės pritariama ir Tarybos bendrajame požiūryje. Pasiūlyme išplečiamas PVM netaikymas neįsisteigusioms MVĮ, atsižvelgiant į bendrosios rinkos principus ir jų laikantis. Taip pat pratęsiamas pereinamasis laikotarpis, per kurį MVĮ pereina nuo išimtinės prie įprastos PVM sistemos.

2020/01/15

Balsavau už šią rezoliuciją. Rezoliucija yra pirminė Parlamento bendra reakcija į Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“. Parlamentas, palaipsniui vykstant žaliojo kurso darbams, pateiks išsamesnes pozicijas dėl konkrečių priemonių ir politikos veiksmų ir pasinaudos visais savo teisėkūros įgaliojimais, kad būtų peržiūrėti ir iš dalies pakeisti visi Komisijos pasiūlymai siekiant užtikrinti, kad jais būtų remiami visi žaliojo kurso tikslai.Reikia skubiai imtis veiksmų siekiant spręsti klimato kaitos ir su aplinka susijusias problemas, užtikrinti, kad visuotinis atšilimas neviršytų 1,5 ºC, ir išvengti didžiulio biologinės įvairovės praradimo, todėl palankiai vertiname Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“. Pritariame Komisijos įsipareigojimui pertvarkyti ES į sveikesnę, tvarią, sąžiningą, teisingą ir klestinčią visuomenę, kurios išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis bus neutralizuotas.Raginame, kad būtinas perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui visuomenės įvyktų ne vėliau kaip 2050 m. ir tai taptų Europos sėkmės istorija.Žaliasis kursas turėtų padėti Europai žengti ilgalaikio tvaraus augimo, klestėjimo ir gerovės keliu, užtikrinant, kad mūsų aplinkos, ekonominė ir socialinė politika būtų kuriama taip, kad garantuotų pertvarką laikantis teisingumo principo.

2020/01/15

Balsavau už šią rezoliuciją. Šiuo metu apie 3,2 mln. kitų 27 ES valstybių narių piliečių gyvena Jungtinėje Karalystėje ir 1,2 mln. Jungtinės Karalystės piliečių (toliau – JK piliečiai) gyvena 27 ES valstybėse narėse. Šie piliečiai kitoje valstybėje narėje apsigyveno remdamiesi teisėmis, kurios jiems suteikiamos pagal ES teisę, su sąlyga, kad jie ir toliau galės naudotis šiomis teisėmis visą savo gyvenimą. Apgailestaujame, jog JK paskelbė, kad nebebus taikomas laisvo asmenų tarp Sąjungos ir JK piliečių judėjimo principas. Manome,kad bet koks susitarimas dėl būsimų santykių tarp ES ir JK turėtų apimti plataus užmojo nuostatas dėl asmenų judėjimo. primygtinai ragina užtikrinti, jog JK piliečiams, kuriems taikomas Susitarimas dėl išstojimo, būtų garantuojamos būsimos laisvo judėjimo teisės visoje ES, taip pat jos būtų garantuojamos visą gyvenimą tiems piliečiams, kuriems taikomas Susitarimas dėl išstojimo ir kurie grįžta į JK ar į ES. Raginame 27 ES valstybes nares užtikrinti, kad visiems piliečiams, kuriems taikomas Susitarimas dėl išstojimo, būtų suteikiamos balsavimo teisės tos šalies, kurioje jie gyvena, vietos rinkimuose.

2020/01/15

Balsavau už šį pranešimą. Pagarba žmogaus teisėms ir jų propagavimas, nedalumas ir žmogaus teisų visuotinumo apsauga, taip pat demokratijos principų ir vertybių, teisinės valstybės principo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principų skatinimas yra ES etinio ir teisinio acquis , taip pat jos bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) bei visų ES išorės veiksmų ramsčiai. ES politikos priemonėmis turi būti užtikrinama labiausiai pažeidžiamų grupių asmenų, pvz., tautinių, kalbinių ir religinių mažumų, neįgalių asmenų, LGBTI bendruomenės, moterų, vaikų, prieglobsčio prašytojų ir migrantų, žmogaus teisių apsauga. Tvirtai remiame ES strateginį įsipareigojimą dėl lyčių lygybės ir nuolatines pastangas gerinti moterų ir mergaičių žmogaus teisių padėtį, atsižvelgiant į darnaus vystymosi tikslus iki 2030 m. Lyčių lygybė turėtų būti vienas iš pagrindinių prioritetų plėtojant ES darbo santykius, įvairių sričių politiką ir išorės veiksmus, nes pagal Sutartis lyčių lygybė yra ES ir jos valstybių narių principas. Raginame ES, pasibaigus strateginio įsipareigojimo galiojimui, priimti išsamią Lyčių lygybės strategiją. Raginame Komisiją parengti ir priimti komunikatą dėl Lyčių lygybės veiksmų plano po 2020 m. atnaujinimo, nes tai būtų svarbi ES priemonė, padedanti užtikrinti moterų ir mergaičių teises visame pasaulyje.

2020/01/15

Balsavau už šį pranešimą. Jau ilgą laiką blogėja ES saugumo aplinka, nes kyla daugybė iššūkių, kurie daro tiesioginį ar netiesioginį poveikį valstybių narių ir jų piliečių saugumui: ginkluoti konfliktai ir nestabilios valstybės Europos žemyne ir netoli jo, paskatinę masinį gyventojų perkėlimą ir žmogaus teisių pažeidimus, kuriems sąlygas sudarė tarpvalstybiniai organizuoto nusikalstamumo tinklai, džihadistų terorizmas, kibernetiniai išpuoliai, hibridinės grėsmės ir hibridinis karas prieš Europos šalis, nusiginklavimo pastangų ir tarptautinių ginklų kontrolės režimų silpnėjimas, didėjančios grėsmės gamtos ištekliams, energetinis nesaugumas ir klimato kaita. Būtina didinti Europos strateginį savarankiškumą ir imtis veiksmų siekiant sukurti bendrą gynybos politiką, tuo pačiu metu stiprinant konfliktų prevencijos ir sprendimo metodus, be kita ko, didinant finansinius, administracinius ir žmogiškuosius išteklius, skirtus tarpininkavimui, dialogui, susitaikymui, taikos kūrimui ir skubiam reagavimui į krizes.

2020/01/15

Balsavau už šį pranešimą. Jau ilgą laiką blogėja ES saugumo aplinka, nes kyla daugybė iššūkių, kurie daro tiesioginį ar netiesioginį poveikį valstybių narių ir jų piliečių saugumui: ginkluoti konfliktai ir nestabilios valstybės Europos žemyne ir netoli jo, paskatinę masinį gyventojų perkėlimą ir žmogaus teisių pažeidimus, kuriems sąlygas sudarė tarpvalstybiniai organizuoto nusikalstamumo tinklai, džihadistų terorizmas, kibernetiniai išpuoliai, hibridinės grėsmės ir hibridinis karas prieš Europos šalis, nusiginklavimo pastangų ir tarptautinių ginklų kontrolės režimų silpnėjimas, didėjančios grėsmės gamtos ištekliams, energetinis nesaugumas ir klimato kaita. Būtina didinti Europos strateginį savarankiškumą ir imtis veiksmų siekiant sukurti bendrą gynybos politiką, tuo pačiu metu stiprinant konfliktų prevencijos ir sprendimo metodus, be kita ko, didinant finansinius, administracinius ir žmogiškuosius išteklius, skirtus tarpininkavimui, dialogui, susitaikymui, taikos kūrimui ir skubiam reagavimui į krizes.

2020/01/15

Balsavau už šią rezoliuciją. Palankiai vertiname pasiūlymą surengti konferenciją dėl Europos ateities ir manome, kad praėjus 10 metų nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo dabar yra tinkamas laikas suteikti ES piliečiams naują galimybę surengti rimtas diskusijas dėl Europos ateities, kad būtų suformuota Sąjunga, kurioje visi norėtume gyventi. Manome, kad Konferencija suteiks galimybę įvardyti, ką ES daro gerai ir kokių naujų priemonių reikia, kad jai sektųsi geriau, kad padidėtų jos pajėgumai ir ji taptų demokratiškesnė. Turėtų būti siekiama taikyti principą „iš apačios į viršų“, kad būtų užmegztas prasmingas tiesioginis dialogas su piliečiais, o ilgainiui turėtų būti numatytas nuolatinis piliečių įtraukimo į svarstymus apie Europos ateitį mechanizmas. Piliečių dalyvavimas Konferencijos procese turėtų būti organizuojamas taip, kad būtų visapusiškai atspindėta mūsų visuomenės įvairovė. Labai svarbu užtikrinti jaunimo dalyvavimą, nes tai bus esminis ilgalaikio Konferencijos poveikio aspektas.

2020/01/15

Balsavau už šią rezoliuciją. ES, jos valstybės narės ir Europos Parlamentas dar kartą patvirtino, kad Nacionalinė Asamblėja yra vienintelė teisėta ir demokratiškai išrinkta Venesuelos institucija. 2019 m. sausį Nacionalinės Asamblėjos pirmininku buvo išrinktas Juan Guaidó ir vėliau jis buvo prisaikdintas kaip laikinasis Venesuelos prezidentas pagal Venesuelos Konstitucijos 233 straipsnį. Daugiau kaip 50 šalių, įskaitant 25 ES valstybes nares, taip pat ir pati ES jį pripažino laikinuoju Venesuelos prezidentu. Su Nacionalinės Asamblėjos pirmininko rinkimais Venesueloje 2020 m. sausio 5 d. susiję įvykiai prilygo neteisėto Nicolás Maduro režimo šalininkų surengtam parlamentiniam perversmui, pasižymėjusiam dideliais pažeidimais ir veiksmais, nukreiptais prieš demokratinį ir konstitucinį Nacionalinės Asamblėjos veikimą. Griežtai smerkiame N. Maduro režimo šalininkų ir sąjungininkų mėginimą įvykdyti parlamentinį perversmą ir jų pastangas užkirsti kelią Nacionalinei Asamblėjai, vienintelei teisėtai demokratinei Venesuelos institucijai, tinkamai vykdyti konstitucinius įgaliojimus, kuriuos jai suteikė Venesuelos gyventojai. Apgailestaujame dėl šių sunkių pažeidimų, kurie yra nesuderinami su teisėtu Nacionalinės Asamblėjos pirmininko rinkimų procesu ir yra dar vienas žingsnis gilėjančios krizės Venesueloje link. Raginame Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai sustiprinti ES atsaką į demokratijos atkūrimą Venesueloje, be kita ko, išplečiant tikslines sankcijas asmenims, atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus ir represijas ir išplėsti šių sankcijų taikymą jų šeimos nariams.

2020/01/16

Balsavau už šią rezoliuciją. Sąjunga grindžiama tokiomis vertybėmis kaip pagarba žmogaus orumui, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises – taip nustatyta ES sutarties 2 straipsnyje ir atspindėta ES pagrindinių teisių chartijoje bei įtvirtinta tarptautinėse žmogaus teisių sutartyse. Bet koks aiškus šiurkštaus vertybių, nurodytų ES sutarties 2 straipsnyje, pažeidimo valstybėje narėje pavojus nėra susijęs vien su konkrečia valstybe nare, kurioje minėtasis pavojus kyla, – jis daro poveikį ir kitoms valstybėms narėms, jų tarpusavio pasitikėjimui ir pačiam Sąjungos pobūdžiui bei jos piliečių pagrindinėms teisėms, numatytoms Sąjungos teisėje. ES sutarties 7 straipsnio 1 dalyje nustatomas prevencinis etapas, suteikiant Sąjungai galimybę imtis veiksmų, jeigu iškyla aiškus šiurkštaus bendrų vertybių pažeidimo pavojus. Atkreipiame dėmesį į Tarybos pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį surengtus klausymus reaguojant į Lenkijoje ir Vengrijoje esamas grėsmes bendroms Europos vertybėms ir pažymime, kad klausymai nėra rengiami reguliariai, struktūriškai ir atvirai. Būtina sukurti ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmą, kurį sudarytų kasmetinė nepriklausoma, įrodymais pagrįsta ir nediskriminacinė peržiūra, per kurią būtų vienodomis sąlygomis vertinama, kaip visos ES valstybės narės laikosi ES sutarties 2 straipsnyje nustatytų vertybių ir konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų.

2020/01/16

Balsavau už šią rezoliuciją. Naujo 2011–2020 m. strateginio biologinės įvairovės išsaugojimo plano tikslas yra „imtis veiksmingų ir neatidėliotinų veiksmų, kad būtų sustabdytas biologinės įvairovės nykimas siekiant užtikrinti, kad iki 2020 m. ekosistemos taptų atsparios ir toliau teiktų esmines paslaugas, tokiu būdu užtikrindamos ir išsaugodamos planetos gyvybės formų įvairovę ir prisidėdamos prie žmonių gerovės ir skurdo mažinimo“. Susiduriame su kritine aplinkos padėtimi, o tam reikia svarbių veiksmų Europos Sąjungos lygiu ir pasaulyje. Raginame Komisiją gamtos apsaugą ir atkūrimą įtraukti tarp svarbiausių Europos žaliojo kurso prioritetų šalia kovos su klimato kaita. Raginame į kitą DFP įtraukti biologinės įvairovės didinimo ir palankumo biologinei įvairovei užtikrinimo priemones, o biologinės įvairovės aspektą daugiau integruoti į visų sričių politiką, kuo būtų padaryta didelė ir teigiama pažanga įgyvendinant 2050 m. viziją.

2020/01/16

Balsavau už šį pranešimą. Remiantis SESV 228 straipsniu, Europos Parlamento išrinktas Europos ombudsmenas turi įgaliojimus priimti kiekvieno Sąjungos piliečio arba kiekvieno valstybėje narėje gyvenančio ar savo registruotą buveinę turinčio fizinio arba juridinio asmens skundus dėl netinkamo administravimo atvejų Sąjungos institucijų ar įstaigų veikloje, išskyrus Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kai šis vykdo teismines funkcijas. Pažymime, kad Komisija vis mažiau įgyvendina Europos ombudsmeno siūlomas rekomendacijas, siūlymus ir sprendimus ir raginame Komisiją labiau įsipareigoti savo veikloje šalinant visus Europos ombudsmeno nustatytus netinkamo administravimo atvejus.

2020/01/16

Balsavau už šią rezoliuciją. Esame susirūpinę dėl interesų konflikto, kilusio dėl EBI vykdomojo direktoriaus paskyrimo AFME generaliniu direktoriumi nuo 2020 m. vasario 1 d. Pažymime, kad šis užimtumas pasibaigus darbiniams santykiams viešajame sektoriuje, nenustačius veiklos pertraukos laikotarpio, kelia pavojų ne tik EBI reputacijai ir nepriklausomumui, bet ir visoms Sąjungos institucijoms bei visam Europos projektui. Užimtumas pasibaigus darbiniams santykiams viešajame sektoriuje ir „sukamųjų durų“ reiškiniai yra bendra visų institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų visoje ES ir jos valstybėse narėse problema. Pabrėžiame, kad norint veiksmingai spręsti šiuos klausimus reikalinga bendra teisinė sistema ir ragina Europos Audito Rūmus atlikti išsamią ekonominės ir pinigų sąjungos organų ir agentūrų situacijų, kuriose gali kilti interesų konfliktų, valdymo metodų analizę. Raginame Komisiją ES ir nacionaliniu lygmenimis įvertinti dabartinę praktiką užimtumo pasibaigus darbiniams santykiams viešajame sektoriuje srityje, siekiant nustatyti griežtesnes interesų konfliktų, kylančių, kai ES įstaigų vyresnieji pareigūnai palieka savo pareigas, kad pradėtų dirbti privačiajame sektoriuje, arba kai privačiojo sektoriaus asmenys paskiriami į aukštesnes pareigas ES įstaigoje, prevencines priemones, ir atsižvelgti į Komisijos išvadas rengiant suderintą teisinę sistemą, skirtą interesų konfliktams, kylantiems pasibaigus darbiniams santykiams viešajame sektoriuje.

2020/01/16

Pritariau nustatytam 2021 m. Parlamento mėnesinių sesijų kalendoriui

2020/01/30

Pritariau nustatytam 2022 m. Parlamento mėnesinių sesijų kalendoriui

2020/01/30

Balsavau už šį pranešimą. Pagal 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto 12 straipsnį Europos Parlamento narių įgaliojimus tikrina Europos Parlamentas ir šiuo tikslu Parlamentas atsižvelgia į valstybių narių oficialiai paskelbtus rezultatus ir priima sprendimus dėl bet kokių ginčų, kurių gali kilti dėl 1976 m. Akto nuostatų, išskyrus ginčus, kylančius dėl nacionalinių nuostatų, susijusių su 1976 m. Aktu. Visos valstybės narės pranešė Parlamentui išrinktųjų narių pavardes pagal Darbo tvarkos taisyklių 3 straipsnio 1 dalį, tačiau buvo nurodytos ne visos pavardės. Kai kurios valstybės narės dar nepateikė galinčių juos pakeisti asmenų, išvardytų eilės tvarka pagal gautų balsų skaičių, pavardžių sąrašo pagal Darbo tvarkos taisyklių 3 straipsnio 3 dalį, arba pavėlavo tokį sąrašą pateikti. Pakartojame prašymą, išsakytą kompetentingoms valstybių narių institucijoms, nedelsiant pateikti Parlamentui ne tik išrinktų narių pavardes, bet ir galinčių juos pakeisti asmenų, išvardytų eilės tvarka pagal gautų balsų skaičių, pavardes, taip pat primygtinai raginame tuos, kurie dar turi pateikti atitinkamus pranešimus, nedelsiant tai padaryti. Raginame kompetentingas valstybių narių institucijas nedelsiant užbaigti joms pateiktų galimų ginčų nagrinėjimą ir pranešti Parlamentui apie rezultatus ir raginame skaidriai įvertinti, kaip vyko Europos Parlamento rinkimai.

2020/01/30

Pritariau prieštaravimui. Titano dioksidas (TiO2) yra gamtoje plačiai paplitęs įvairių kristalinių struktūrų, įskaitant rutilą, brukitą ir anatazą, titano oksidas. TiO2 paprastai naudojamas labai įvairiuose sektoriuose, įskaitant kosmetiką, vaistus, keramiką, pakuotes, statybą, automobilių detales ir elektros bei elektroninę įrangą. 14-ą kartą derinant Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 prie technikos pažangos Komisija pasiūlė taikyti TiO2 miltelių pavidalo mišiniams suderintą klasifikaciją ir priskirti juos prie 2 kategorijos kancerogeninių medžiagų, nepaisant to, kad iš patvirtinimo įrodymų matyti, jog duomenų patikimumas pagal Klimischo skalę yra nepakankamas, ir kad daug valstybių narių pareiškė tvirtą prieštaravimą, nurodydamos, kad mokslinių įrodymų pagrindas kelia susirūpinimą, ir nepaisant galimų neigiamų padarinių kitų miltelių pavidalo junginių klasifikavimui. Manome, kad Komisijos deleguotuoju reglamentu viršijama tai, kas būtina ir proporcinga siekiant pašalinti galimą riziką sveikatai, kylančią dėl TiO2 miltelių poveikio darbo vietoje, ir kyla grėsmė, kad medžiaga kitomis formomis bus stigmatizuota kaip nesaugi. Raginame Komisiją atsiimti deleguotąjį reglamentą ir apsvarstyti kitas galimybes.

2020/01/30

Balsavau už šią rezoliuciją. Bendroji rinka buvo ir tebėra Europos ekonominės sėkmės pagrindas, Europos integracijos pagrindas ir ekonomikos augimo bei darbo vietų kūrimo variklis. Bendroji rinka neišnaudoja visų savo galimybių, o tolesnis mobiliųjų telefonų kroviklių ir kitų mažų ir vidutinio dydžio elektroninių prietaisų kroviklių rinkos susiskaidymas didina elektroninių atliekų kiekį ir vartotojų nusivylimą. Be to, vartotojai vis dar turi įsigyti skirtingus kroviklius pirkdami naujus skirtingų gamintojų prietaisus ir neturi kito pasirinkimo, kaip tik pirkti naują kroviklį, įsigydami naują prietaisą iš to paties pardavėjo. Rezoliucijoje pabrėžiame, jog reikia skubiai imtis ES reguliavimo veiksmų siekiant sumažinti elektroninės įrangos atliekų kiekį, įgalinti vartotojus priimti tvarius sprendimus ir sudaryti jiems sąlygas visapusiškai dalyvauti veiksmingoje ir visapusiškai veikiančioje vidaus rinkoje. Raginame Komisiją ilgiau nedelsti ir paskelbti mobiliųjų telefonų ir kitų suderinamų prietaisų universalių kroviklių įdiegimo poveikio vertinimo rezultatus, siekiant pasiūlyti privalomas nuostatas. Pabrėžiame, kad siekiant išvengti tolesnio vidaus rinkos susiskaidymo skubiai turi būti priimtas universalaus mobiliojo radijo ryšio įrenginių kroviklio standartas. Raginame Komisiją iki 2020 m. liepos mėn. priimti deleguotąjį aktą, kuriuo būtų papildoma Direktyva 2014/53/ES dėl radijo ryšio įrenginių, siekiant nustatyti universalaus mobiliojo ryšio telefonų ir kitų mažų ir vidutinio dydžio radijo prietaisų kroviklio standartą arba, jei būtina, ne vėliau kaip iki 2020 m. liepos mėn. priimti teisėkūros priemonę.

2020/01/30

Balsavau už šią rezoliuciją. Lyčių lygybė yra vienas iš bendrų ir pagrindinių Europos Sąjungos principų. Europos socialinių teisių ramsčio antrajame principe nurodyta, kad „vienodas požiūris į moteris ir vyrus ir jų lygios galimybės turi būti užtikrinamos ir skatinamos visose srityse, įskaitant dalyvavimą darbo rinkoje, darbo valandas, darbo sąlygas ir kilimą karjeros laiptais“ ir kad „moterys ir vyrai turi teisę į vienodą užmokestį už vienodos vertės darbą“. Gaila, tačiau visoje ES moterų pajamos neproporcingai mažesnės už vyrų pajamas ir remiantis naujausiais Komisijos duomenimis, ES vyrų ir moterų valandinis darbo užmokestis skiriasi 16 proc., priežiūra yra pagrindinis mūsų visuomenės ramstis ir ja daugiausia užsiima moterys; kadangi šį disbalansą atspindi vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas ir jų pensijų skirtumas; kadangi motinystė ir vaikų, vyresnio amžiaus, sergančių ar neįgalių šeimos narių ir kitų priklausomų asmenų priežiūra yra papildomas darbas arba tam tikrais atvejais darbas visą darbo dieną, beveik išimtinai atliekamas moterų. Raginame iki 2020 m. pabaigos nedelsiant peržiūrėti ir plačiais užmojais atnaujinti veiksmų planą dėl vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo – plane valstybėms narėms turėtų būti nustatyti aiškūs tikslai per ateinančius penkerius metus sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą ir turėtų būti užtikrinta, kad į šiuos tikslus būtų atsižvelgta rengiant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas.

2020/01/30

Pritariau šiam susitarimui. ES ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarimas (LPS) yra išsamiausias ir plačiausio užmojo susitarimas, kokį ES kada nors yra sudariusi su besivystančia šalimi. Tai plataus užmojo ES prekybos su besiformuojančios rinkos ekonomikos šalimis politikos modelis. Modelis, pagal kurį, siekdami skatinti augimą ir užimtumą, didinti konkurencingumą, kovoti su skurdu ir stiprinti struktūrines reformas, mes deramės kaip lygiaverčiai partneriai ir vadovaujamės bendra darbotvarke. Modelis, pagal kurį siekiame abipusės naudos puoselėdami mūsų partnerystę. Jau ne vieną dešimtmetį ES ir jos valstybės narės prisideda prie Vietnamo vystymosi daugelyje skirtingų sektorių ir įvairių regionų bei provincijų. Susitarimu siekiama skatinti abiejų šalių darnų vystymąsi. Jame numatyti įpareigojimai ginti pagrindines darbuotojų teises, apskritai žmogaus teises ir užtikrinti aplinkos apsaugą. Susitarimu taip pat siekiama remti Vietnamo pastangas augti ir vystyti savo ekonomiką siekiant naudos visiems jo gyventojams. Atsižvelgiant į darbo teises ir aplinkos problemas Vietname, į LPS įtraukti įpareigojimai įgyvendinti pagrindinius Tarptautinės darbo organizacijos standartus (pavyzdžiui, dėl laisvės prisijungti prie nepriklausomų profesinių sąjungų ir dėl vaikų darbo uždraudimo) ir JT konvencijas (pavyzdžiui, dėl kovos su klimato kaita ir biologinės įvairovės apsaugos).

2020/02/12

Pritariau šiam susitarimui. ES ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarimas (LPS) yra išsamiausias ir plačiausio užmojo susitarimas, kokį ES kada nors yra sudariusi su besivystančia šalimi. Tai plataus užmojo ES prekybos su besiformuojančios rinkos ekonomikos šalimis politikos modelis. Modelis, pagal kurį, siekdami skatinti augimą ir užimtumą, didinti konkurencingumą, kovoti su skurdu ir stiprinti struktūrines reformas, mes deramės kaip lygiaverčiai partneriai ir vadovaujamės bendra darbotvarke. Modelis, pagal kurį siekiame abipusės naudos puoselėdami mūsų partnerystę. Jau ne vieną dešimtmetį ES ir jos valstybės narės prisideda prie Vietnamo vystymosi daugelyje skirtingų sektorių ir įvairių regionų bei provincijų. Susitarimu siekiama skatinti abiejų šalių darnų vystymąsi. Jame numatyti įpareigojimai ginti pagrindines darbuotojų teises, apskritai žmogaus teises ir užtikrinti aplinkos apsaugą. Susitarimu taip pat siekiama remti Vietnamo pastangas augti ir vystyti savo ekonomiką siekiant naudos visiems jo gyventojams. Atsižvelgiant į darbo teises ir aplinkos problemas Vietname, į LPS įtraukti įpareigojimai įgyvendinti pagrindinius Tarptautinės darbo organizacijos standartus (pavyzdžiui, dėl laisvės prisijungti prie nepriklausomų profesinių sąjungų ir dėl vaikų darbo uždraudimo) ir JT konvencijas (pavyzdžiui, dėl kovos su klimato kaita ir biologinės įvairovės apsaugos).

2020/02/12

ES ir Vietnamo investicijų apsaugos susitarimas padės skatinti aukštos kokybės tarpusavio investicijas. Naujasis ES požiūris į investicijų apsaugą užtikrina geresnę pusiausvyrą tarp darbo vietas kuriančių investicijų skatinimo ir apsaugos, taip pat apsaugo vyriausybės teisę vykdyti politiką, kuria siekiama viešojo intereso. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, atsižvelgdami į ES turimą išimtinę kompetenciją tiesioginių užsienio investicijų srityje, įskaitant investicijų apsaugą, ES derybininkai įtraukė investicijų apsaugos nuostatas į ES ir Vietnamo bei ES ir Singapūro laisvosios prekybos susitarimus. Susitarime nustatomi tikslūs investicijų standartai, pavyzdžiui, nediskriminavimas, jokios ekspropriacijos be skubios ir tinkamos kompensacijos, galimybė pervesti ir susigrąžinti lėšas, susijusias su investicijomis, bendra sąžiningų ir vienodų sąlygų bei fizinio saugumo garantija, vyriausybių įsipareigojimas laikytis savo rašytinių ir teisiškai privalomų sutartinių įsipareigojimų investuotojui, įsipareigojimas kompensuoti nuostolius, patirtus tam tikromis aplinkybėmis, susijusiomis su karu ar ginkluotu konfliktu. Numatomas veiksmingo, nuolatinio ir nepriklausomo mechanizmo taikymas, kad būtų išvengta ginčų ir kad jie būtų išspręsti, pasitelkiant nuolatinę tarptautinę ir nepriklausomą investicinių ginčų sprendimo institucijų sistemą. Taip pat įtvirtinamos apsaugos nuo galimo piktnaudžiavimo sistema priemonės, pavyzdžiui, daugelio ir lygiagrečių ieškinių draudimas ir nuostatos, pagal kurias būtų galima iš anksto atmesti akivaizdžiai nepagrįstus skundus. Paskirstant procedūrines išlaidas taikomas principas „pralaimėjęs moka“.

2020/02/12

ES ir Vietnamo investicijų apsaugos susitarimas padės skatinti aukštos kokybės tarpusavio investicijas. Naujasis ES požiūris į investicijų apsaugą užtikrina geresnę pusiausvyrą tarp darbo vietas kuriančių investicijų skatinimo ir apsaugos, taip pat apsaugo vyriausybės teisę vykdyti politiką, kuria siekiama viešojo intereso. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, atsižvelgdami į ES turimą išimtinę kompetenciją tiesioginių užsienio investicijų srityje, įskaitant investicijų apsaugą, ES derybininkai įtraukė investicijų apsaugos nuostatas į ES ir Vietnamo bei ES ir Singapūro laisvosios prekybos susitarimus. Susitarime nustatomi tikslūs investicijų standartai, pavyzdžiui, nediskriminavimas, jokios ekspropriacijos be skubios ir tinkamos kompensacijos, galimybė pervesti ir susigrąžinti lėšas, susijusias su investicijomis, bendra sąžiningų ir vienodų sąlygų bei fizinio saugumo garantija, vyriausybių įsipareigojimas laikytis savo rašytinių ir teisiškai privalomų sutartinių įsipareigojimų investuotojui, įsipareigojimas kompensuoti nuostolius, patirtus tam tikromis aplinkybėmis, susijusiomis su karu ar ginkluotu konfliktu. Numatomas veiksmingo, nuolatinio ir nepriklausomo mechanizmo taikymas, kad būtų išvengta ginčų ir kad jie būtų išspręsti, pasitelkiant nuolatinę tarptautinę ir nepriklausomą investicinių ginčų sprendimo institucijų sistemą. Taip pat įtvirtinamos apsaugos nuo galimo piktnaudžiavimo sistema priemonės, pavyzdžiui, daugelio ir lygiagrečių ieškinių draudimas ir nuostatos, pagal kurias būtų galima iš anksto atmesti akivaizdžiai nepagrįstus skundus. Paskirstant procedūrines išlaidas taikomas principas „pralaimėjęs moka“.

2020/02/12

Susilaikiau dėl šio prieštaravimo. 2015 m. Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos, priimtame po 21-osios Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos (toliau – Paryžiaus susitarimas), šalys įpareigojamos „užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2°C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad temperatūros padidėjimas būtų ne didesnis nei 1,5°C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu“. Prieštaravime teigiama, jog naujos dujų infrastruktūros statybų projektai, išvardyti Komisijos deleguotajame reglamente, kelia naują priklausomybės nuo iškastinio kuro grėsmę, kuri nesuderinama su įsipareigojimais, prisiimtais pagal Paryžiaus susitarimą. Tačiau turime laikytis žaliojo kurso strategijos ir savo pramonę palaipsniui pritaikyti prie pokyčių pagal numatytą tvarkaraštį, todėl mūsų pozicija buvo susilaikyti dėl šio prieštaravimo.

2020/02/12

Komisijos reglamento projektu siekiama apriboti švino, naudojamo kaip stabilizatorius, vinilchlorido monomero polimeruose arba kopolimeruose (PVC), kiekį. Švinas yra toksiška medžiaga, kuri net ir nedidelėmis dozėmis gali daryti didelį poveikį sveikatai, įskaitant negrįžtamus neurologinius pažeidimu. Švinas taip pat kenkia aplinkai ir jis yra labai toksiškas vandens organizmams bei nesuyra aplinkoje. Komisijos reglamento projektas pateiktas pavėlavus 18 metų ir jame yra keletas elementų, kurie nesuderinami su REACH reglamento tikslu ar turiniu, todėl palaikiau prieštaravimą dėl šio reglamento projekto priėmimo.

2020/02/12

Balsavau už šią rezoliuciją. Moterų lyties organų žalojimas yra šiurkštus ir sistemingas žmogaus teisių pažeidimas, smurto prieš moteris ir mergaites forma bei lyčių nelygybės apraiška, nesiejama su jokia konkrečia religija ar kultūra, dėl kurios 30-yje šalių kenčia mažiausiai 200 mln. moterų ir mergaičių. Raginame Komisiją užtikrinti, kad pagal būsimąją Europos lyčių lygybės strategiją būtų numatyti veiksmai, kuriais būtų siekiama sustabdyti moterų lyties organų žalojimą ir pasirūpinti šios praktikos aukomis, kad jos kalba būtų įtrauki ir kad ji apimtų tvirtus įsipareigojimus bei aiškius rodiklius visose ES kompetencijai priklausančiose srityse, įskaitant reguliaraus ataskaitų teikimo ir griežtos stebėsenos mechanizmą, siekiant visų ES institucijų ir valstybių narių atskaitomybės. Raginame Komisiją ir EIVT užtikrinti, kad būsimojo ES veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje tikslai ir toliau apimtų moterų lyties organų žalojimo praktikos panaikinimą ir priežiūros paslaugų teikimą jos aukoms. Pakartojame savo raginimą Tarybai skubiai baigti Stambulo konvencijos ratifikavimo ES vardu procesą visapusiško prisijungimo be jokių apribojimų pagrindu bei paraginti ją ratifikuoti visas valstybes nares bei užtikrinti, kad ši konvencija būtų visapusiškai integruota į ES teisės aktų ir politikos sistemą, o visos konvencijos šalys, reaguodamos į moterų lyties organų žalojimo atvejus, užkirstų kelią šiai praktikai, pasirūpintų moterų apsauga ir imtųsi nusikaltėlių baudžiamojo persekiojimo bei teiktų tinkamas paslaugas aukoms.

2020/02/12

Balsavau už šią rezoliuciją. Vykstanti sparti technologinė pažanga dirbtinio intelekto (DI), mašinų mokymosi, sudėtingų algoritmais grindžiamų sistemų ir automatizuotų sprendimų priėmimo procese sukuria daug galimybių ir iššūkių, kurie daro poveikį beveik visiems vidaus rinkos sektoriams. Automatizuotų sprendimų priėmimo procesų vystymas stipriai prisidės prie žinių ekonomikos ir duos naudos visai visuomenei, be kita ko, dėl geresnių viešųjų paslaugų, vartotojams – dėl novatoriškų gaminių ir paslaugų, o įmonėms – dėl optimizuotų veiklos rezultatų. Tačiau dirbtinio intelekto ir automatizuotų sprendimų priėmimo procesų naudojimas ir vystymas taip pat kelia iššūkių vartotojų pasitikėjimui ir gerovei, ypač kalbant apie vartotojų įgalinimą atpažinti tokius procesus. Raginame Komisiją atidžiai stebėti, kaip įgyvendinamos naujos taisyklės pagal Geresnio vykdymo užtikrinimo direktyvą pagal kurią reikalaujama, kad prekybininkai informuotų vartotojus, kai prekių ar paslaugų kainos buvo individualizuotos remiantis automatizuotu sprendimų priėmimu ir vartotojų elgsenos profiliavimu, kas sudaro sąlygas prekybininkui įvertinti vartotojo perkamąją galią. Raginame Komisiją atidžiai stebėti Geografinio blokavimo reglamento įgyvendinimą siekiant užtikrinti, kad automatiniu sprendimų priėmimu vartotojai nebūtų diskriminuojami dėl jų pilietybės, gyvenamosios vietos ar laikinos buvimo vietos. Raginame Komisiją stebėti, ar prekybininkams taikomais įpareigojimais yra užtikrinamas veiksmingas vartotojų pasirinkimas ir pakankama vartotojų apsauga.

2020/02/12

Balsavau už šią rezoliuciją. 2020 m. sausio 31 d. vidurnaktį (Vidurio Europos laiku) Jungtinė Karalystė (JK) nustojo būti Europos Sąjungos (ES) valstybe nare. Politinėje deklaracijoje nustatyti plataus užmojo, plačios, glaudžios ir lanksčios prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo partnerystės, kurios pagrindas – visapusiškas ir subalansuotas laisvosios prekybos susitarimas (LPS), taip pat teisėsaugos ir baudžiamosios teisenos, užsienio politikos, saugumo ir gynybos bei platesnių bendradarbiavimo sričių parametrai ir nustatyta, kad tais atvejais, kai Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė derybų metu mano, kad tai atitinka jų abipusį interesą, būsimi santykiai gali apimti ne tik Politinėje deklaracijoje aprašytas bendradarbiavimo sritis. ES ir Jungtinė Karalystė išliks artimos kaimynės ir toliau turės daug bendrų interesų. Tokių glaudžių santykių įtvirtinimas visapusišku ES ir Jungtinės Karalystės partnerystės susitarimu galėtų būti laikomas tinkama būsimų santykių sistema, kuria galima apsaugoti ir skatinti šiuos bendrus interesus, įskaitant naujus prekybos santykius.

2020/02/12

Balsavau už šį pranešimą. Palankiai vertiname ECB vaidmenį užtikrinant euro stabilumą ir pabrėžiame, kad sutartimis nustatytas ECB nepriklausomumas yra būtina jam priskirtų kainų stabilumo užtikrinimo įgaliojimų įgyvendinimo sąlyga. Euras yra ne vien ekonominis, bet ir politinis projektas. Atkreipiame dėmesį į Sutartyse nustatytą reikalavimą kiekvienai valstybei narei, išskyrus Jungtinę Karalystę ir Daniją, įsivesti bendrą valiutą, kai šalis atitinka Mastrichto konvergencijos kriterijus. Dalyvavimas bankų sąjungoje turi būti laikomas privalumu toms šalims, kurios nori prisijungti prie euro zonos. Pripažįstame labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių svarbą ES ir raginame ECB ir toliau stebėti, kad šios įmonės turėtų galimybę gauti paskolas, ypač atsižvelgiant į lėtą jų finansinės padėties gerėjimą. Būtina skatinti viešąsias ir privačiąsias investicijas ES, todėl raginame dėti daugiau pastangų užtikrinant realiosios ekonomikos finansavimą. Raginame ECB ir toliau vykdyti parengiamąjį darbą siekiant užtikrinti ES finansų rinkų stabilumą visiems galimiems nenumatytiems atvejams ir neigiamiems padariniams, susijusiems su Jungtinės Karalystės išstojimu iš Europos Sąjungos, turint omenyje tai, kad tam tikri regionai ir valstybės yra labiau susiję nei kiti.

2020/02/12

Balsavau už šią rezoliuciją. Apskaičiuota, jog iš neteisėtos prekybos gyvūnais augintiniais ES su tuo susiję subjektai, įskaitant neteisėtus veisėjus, gali gauti labai didelį pelną, o rizika būti sugautiems yra minimali, ir taip padaryti neigiamą įtaką teisėtai dirbančių veisėjų įmonių pelningumui. Daugumą skelbimų, kuriuose siūloma pirkti augintinius internetu, yra įdėję neteisėti veisėjai. ES lygmeniu nėra nustatyta bendrų gyvūnų augintinių veisimo taisyklių, o dėl valstybių narių teisės aktų, reglamentuojančių veisėjų taikomų gyvūnų gerovės standartus, skirtumų labai skiriasi gyvūnų augintinių kainos vidaus rinkoje ir tuo naudojasi neteisėti prekiautojai. Neteisėtai veisiami šunys ir katės dažnai gyvena siaubingomis sąlygomis ir jų veisimo išlaidos būna kuo įmanoma mažesnės. Raginame valstybes nares pagerinti teisės aktų laikymosi užtikrinimą ir sugriežtinti sankcijas, kurios turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios, suklastotus gyvūnų augintinių pasus tiekiantiems ekonominės veiklos vykdytojams, veterinarams ir nacionalinėms kompetentingoms institucijoms iš kilmės, tranzito ir paskirties šalių, siekiant veiksmingai pažaboti gyvūnų augintinių kontrabandą. Raginame valstybes nares taikyti finansines nuobaudas pagal Reglamentą (EB) Nr. 2017/625, kurios nusvertų ekonominės veiklos vykdytojų, įskaitant gyvūnų veisėjus ir pardavėjus, gyvūnus reklamuojančius internete, naudą, gaunamą už ES ir nacionalinės teisės aktų pažeidimus. Raginame Komisiją ir valstybes nares parengti strategijas, kuriomis būtų užtikrinamas gyvūnų augintinių skelbimų internete reguliavimas ar savireguliacija, siekiant nutraukti klaidinančią reklamą ir geriau kontroliuoti internetinę prekybą katėmis ir šunimis.

2020/02/12

Balsavau už šį pranešimą. Šiuo reglamentu sukuriama Klastotų ir autentiškų dokumentų internete sistema (FADO). FADO siekiama teikti naujausią informaciją apie autentiškus ir suklastotus dokumentus ir prisidėti prie kovos su dokumentų ir tapatybės klastojimu kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms keičiantis informacija apie apsaugos priemones ir galimos klastotės požymius autentiškuose ir suklastotuose dokumentuose su trečiosiomis šalimis, pavyzdžiui, Sąjungos institucijomis, įstaigomis, organais ir agentūromis, ir, kai taikoma, su trečiosiomis valstybėmis, teritoriniais vienetais, tarptautinėmis organizacijomis, kitais tarptautinės teisės subjektais ir privačiais subjektais, o informacija apie autentiškus dokumentus – su plačiąja visuomene.

2020/02/13

Balsavau už šią rezoliuciją. Moterų ir vyrų lygybė yra pagrindinis ES principas, įtvirtintas Europos Sąjungos sutartyje ir Pagrindinių teisių chartijoje, todėl lyčių aspekto integravimas yra svarbi priemonė integruojant šį principą į visas ES politikos sritis, priemones ir veiksmus, įskaitant išorės aspektą. Moterų teisės ir lyčių lygybė – ne tik pagrindinės žmogaus teisės, kurias moterys ir vyrai turėtų ginti vienodai, bet ir išankstinės socialinio ir ekonominio vystymosi skatinimo ir skurdo mažinimo sąlygos, taip pat būtinas taikaus, klestinčio ir tvaraus pasaulio pagrindas. ES turi užimti vieningą poziciją ir imtis ryžtingų veiksmų, kad vienareikšmiškai pasmerktų priešišką reakciją prieš lyčių lygybę ir priemones, kuriomis kenkiama moterų teisėms, savarankiškumui ir emancipacijai visose srityse ir pripažinti, kad svarbus kovos su šia priešiška reakcija būdas – aktyviai skatinti teisėmis grindžiamą lyčių lygybę ir integruoti lyčių aspektą į visas sritis. Įsipareigojame tvirtai remti organizacijos „JT Moterys“, kuri yra pagrindinė JT moterų teisių propagavimo sistemos dalyvė ir suburia visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, darbą, kad būtų paskatinti politikos pokyčiai ir koordinuojami veiksmai. Raginame visas JT valstybes nares ir ES užtikrinti tinkamą organizacijos „JT Moterys“ finansavimą. Siekiame užtikrinti visapusišką Parlamento ir jo Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto dalyvavimą sprendimų priėmimo procese, susijusiame su ES pozicija 64-ojoje Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijos sesijoje.

2020/02/13

Balsavau už šį pasiūlymą. Europos Komisija inicijavo Reglamento (EEB) Nr. 95/93 pakeitimą, kuriuo siūloma suspenduoti „use it or lose it“ (80/20) taisyklės taikymo suspendavimą racionaliam laikotarpiui. Labai greitai pasaulyje paplitus SARS-CoV-2 virusui ir valstybėms vienai po kitos įvedant skrydžių ar asmenų judėjimo apribojimus, oro vežėjai yra priversti atšaukti daugumą skrydžių arba pastaruoju metu ir visiškai stabdyti veiklą. Dėl šios priežasties jau dabar aišku, kad dauguma, jei ne visi oro vežėjai, ES oro uostuose nesugebės išnaudoti 80 proc. jiems priskirtų laiko tarpsnių 2020 m. vasaros sezonui, tuo labiau, kad šiuo metu neįmanoma pasakyti, kada judėjimo ar skrydžių draudimai bus sušvelninti.Neigiamos SARS-CoV-2 plitimo pasekmės keičiasi ir blogėja kone kasdien, ir jei dar 2020 m. kovo pradžioje buvo prognozuojama, kad kelionių oro transportu poreikis Europoje kovo-birželio mėnesiais kris mažiausiai 40-60 proc., tai šiuo metu galima teikti, kad skaičiai bus gerokai didesni. Tai atneša nuostolius ne tik oro vežėjams, bet ir oro uostams. Šiuo metu reali grėsmė yra ir ta, kad oro vežėjai, staiga praradę tiek keleivių srautus, tiek galimybę vykdyti skrydžius, vienas po kito susiduria su mokumo problemomis ir kyla reali grėsmė, kad ne tik laiko tarpsnių panaudojimas, o ir vežėjų veiklos tęstinumas, ypač mažesniųjų, gali būti nebeužtikrintas.

2020/03/26

Balsavau už šį pasiūlymą. Koronaviruso krizė arba COVID-19 protrūkis staiga dramatiškai paveikė valstybes nares ir tai gali turėti didelį poveikį jų visuomenei ir ekonomikai. Kartu papildomų viešųjų išteklių reikia sveikatos priežiūros sistemoms ir kitai veiklai, tiesiogiai susijusiai su ligos protrūkiu, remti. Todėl Komisija siūlo „Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvą“, kuria siekiama skatinti investicijas sutelkiant turimas Europos struktūrinių ir investicijų fondų grynųjų pinigų atsargas, kad būtų galima nedelsiant kovoti su krize. Investicijos bus didelės ir greitai pasieks daugiau kaip 37 mlrd. EUR. Tuo tikslu Komisija siūlo Europos Parlamentui ir Tarybai skirti investicijoms apie 8 mlrd. EUR. Kad šios 37 mlrd. EUR Europos viešosios investicijos būtų greitai nukreiptos koronaviruso krizės padariniams šalinti, Komisija siūlo atsisakyti šių metų įsipareigojimo prašyti iki programos pabaigos grąžinti nepanaudotas Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Europos socialinio fondo (ESF), Sanglaudos fondo (SF) ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) išankstinio finansavimo lėšas. 2020 m. nesusigrąžintas sumas valstybės narės naudoja su COVID-19 protrūkiu susijusioms investicijoms iš ERPF, ESF, SF ir EJRŽF paspartinti. Atsižvelgiant į vidutines bendro finansavimo normas valstybėse narėse, 8 mlrd. EUR suma galės leisti panaudoti apie 29 mlrd. EUR struktūrinio finansavimo lėšų visoje ES.

2020/03/26

Balsavau už šį pasiūlymą. Koronaviruso sukelta krizė turi labai svarbų žmogiškąjį aspektą ir gali turėti didelį ekonominį poveikį. Todėl labai svarbu, kad ES ir jos valstybės narės imtųsi ryžtingų bendrų veiksmų, siekdamos sustabdyti viruso plitimą, padėti sergantiesiems ir kovoti su ekonominėmis pasekmėmis. Prie šio bendro koordinuoto atsako gali labai prisidėti ES solidarumo fondas – parodyti ES solidarumą su nepaprastojoje padėtyje atsidūrusiomis valstybėmis narėmis.Šiuo metu turimomis priemonėmis neįmanoma ES lygmeniu tinkamai reaguoti į didelio masto ekstremaliąsias visuomenės sveikatos situacijas, kaip antai COVID-19.Todėl šio reglamento tikslas – išplėsti ES solidarumo fondo taikymo sritį įtraukiant didelio masto ekstremaliąsias visuomenės sveikatos situacijas ir apibrėžiant konkrečius tinkamus finansuoti veiksmus. Komisija siūlo padidinti avansų ribą visoms atskirų nelaimių kategorijoms iki 25 proc. numatomo Europos Sąjungos solidarumo fondo įnašo, neviršijant 100 mln. EUR. Komisija taip pat siūlo padidinti bendrą asignavimų Europos Sąjungos solidarumo fondo avansams sumą metiniame biudžete nuo 50 mln. EUR iki 100 mln. EUR.

2020/03/26

I voted for this resolution. The COVID-19 outbreak has affected the society and economy in the European Union in a dramatic way requiring the Member States to adopt exceptional measures. The outbreak represents a severe public health emergency for citizens, societies and economies. Economic activities are disrupted causing liquidity constraints and a severe deterioration in the financial situation of economic actors (enterprises, and in particular SMEs). Member States are also facing increased demands on state resources to finance the public health systems and maintain public services. In order to provide an adequate response to the needs resulting from the COVID-19 outbreak, the Commission now proposes to activate, with a budget of EUR 2.7 billion, the Emergency Support Instrument, created in 2016 on the peak of the refugee crisis, to provide assistance with the Covid-19 outbreak4 to the Member States. In view of the rapid development of the crisis, the Commission also proposes to further reinforce the Union Civil Protection Mechanism/rescEU with an additional budget of EUR 300 million so as to facilitate wider stock-piling and coordination of essential resource distribution across Europe.

2020/04/16

Balsavau už šią rezoliuciją, kurioje patvirtiname Tarybos poziciją dėl 2020 m. Taisomojo biudžeto Nr. dėl pagalbos Graikijai reaguojant į padidėjusį migracijos spaudimą ir Su COVID-19 protrūkiu susijusioms neatidėliotinoms priemonėms bei dėl pagalbos atstatymo darbams po žemės drebėjimo Albanijoje ir kitų susijusių patikslinimų .

2020/04/17

Balsavau už šią rezoliuciją. Atsižvelgdama į padėties skubumą ir su COVID-19 protrūkiu susijusios visuomenės sveikatos krizės rimtumą visose valstybėse narėse, Komisija siūlo SPP skirti 2 700,0 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 1 380,0 mln. EUR mokėjimų asignavimų. Parama gali būti naudojama intensyviau ir sparčiau kaupti būtiniausius išteklius ir koordinuoti jų paskirstymą visoje Europoje, tenkinti apsaugos priemonių, importuojamų iš tarptautinių partnerių, transportavimo į ES ir išvežiojimo visoje ES poreikius,transportuoti pacientus, kuriems tai būtina, į kitų valstybių ligonines, galinčias pasiūlyti laisvų vietų, centralizuotai pirkti ir skirstyti būtinąsias medicinos priemones ligoninėms ir apsaugos priemonių, kaip respiratorių, dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų, asmeninių apsaugos priemonių, daugkartinių kaukių, vaistų, gydymo ir laboratorinių priemonių ir dezinfekavimo priemonių, kritines atsargas ligoninių darbuotojams, didinti testų gamybą ir padėti įsigyti svarbiausių pagrindinių cheminių medžiagų, skatinti spartų vaistų ir testavimo metodų kūrimą ir kitas būtinas priemones ir veiksmus, siekiant efektyviai kovoti su pandemija.

2020/04/17

Balsavau už šią rezoliuciją. Komisijai pasiūlius, 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė sprendimą 3 išlaidų kategorijai Saugumas ir pilietybė iš lankstumo priemonės mobilizuoti 778,1 mln. EUR sumą. Kaip nustatyta 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa, 14 straipsnyje, šiuo TBP siūloma su migracija susijusiam padidinimui (350 mln. EUR) panaudoti 2018 m. likusią bendrąją įsipareigojimų maržą. Likusiai padidinimo daliai, nepatenkančiai į bendrosios įsipareigojimų maržos taikymo sritį (73,3 mln. EUR) padengti, reikia mobilizuoti papildomų lankstumo priemonės lėšų. Patikslinta iš lankstumo priemonės 3 išlaidų kategorijai mobilizuojama suma – 851,4 mln. EUR (ankstesnė suma – 778,1 mln. EUR).

2020/04/17

Balsavau už šią rezoliuciją. Šiandien Komisija pateikia taisomojo biudžeto Nr. 2/2020 projektą, kuriame numatyta 3 išlaidų kategorijos įsipareigojimų asignavimus padidinti dar 3 000,0 mln. EUR, kad būtų padengtas Skubios paramos priemonės (SPP) atnaujinimas Sąjungoje, siekiant padėti valstybėms narėms kovoti su COVID-19 protrūkio pasekmėmis ir toliau stiprinti Sąjungos civilinės saugos mechanizmą („rescEU“), kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos platesniu mastu kaupti pagrindinius išteklius ir koordinuoti jų paskirstymą visoje Europoje. Atsižvelgdama į tai, kad nėra galimybių perskirstyti 3 išlaidų kategorijos asignavimų, ir į šiandien pateiktą pasiūlymą iš dalies pakeisti DFP reglamentą, panaikinant šios priemonės taikymo apribojimus, Taisomojo biudžeto Nr. 2/2020 projekte Komisija siūlo šiam padidinimui panaudoti visą pagal šią specialią priemonę turimą bendrosios įsipareigojimų maržos sumą – 2 042,4 mln. EUR.

2020/04/17

Balsavau už šią rezoliuciją. Šiandien Komisija teikia Taisomojo biudžeto Nr. 2/2020 projektą (TBP). Jame numatyta 3 išlaidų kategorijos „Saugumas ir pilietybė“ įsipareigojimų asignavimus iš viso padidinti 3 000,0 mln. EUR, kad būtų padengtas Skubios paramos priemonės (SPP) atnaujinimas Sąjungoje, siekiant padėti valstybėms narėms kovoti su COVID-19 protrūkio pasekmėmis ir toliau stiprinti Sąjungos civilinės saugos mechanizmą („rescEU“), kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos platesniu mastu kaupti pagrindinius išteklius ir koordinuoti jų paskirstymą visoje Europoje. Taip papildomi kiti su ta pačia išlaidų kategorija susiję padidinimai (iš viso 423,3 mln. EUR), kuriuos Komisija jau pasiūlė Taisomojo biudžeto Nr. 1/2020 projekte. Komisija siūlo panaudoti visą pagal šią specialią priemonę turimą bendrosios įsipareigojimų maržos sumą – 2 042,4 mln. EUR.

2020/04/17

Balsavau už šią rezoliuciją. Visose valstybėse narėse toliau didėja tiesioginis ir netiesioginis COVID-19 protrūkio poveikis. Dabartinė padėtis yra beprecedentė, todėl šiomis aplinkybėmis reikia imtis prie jos pritaikytų išskirtinių priemonių. Siekiant užtikrinti, kad būtų galima sutelkti visą fondų paramą COVID-19 protrūkio padariniams mūsų ekonomikai ir visuomenei šalinti, kaip laikiną ir išskirtinę priemonę, nedarant poveikio taisyklėms, kurios turėtų būti taikomos įprastomis aplinkybėmis, būtina suteikti laikiną galimybę įgyvendinant sanglaudos politikos programas taikyti 100 proc. bendro finansavimo iš ES biudžeto normą, taip pat suteikti papildomas galimybes perkelti lėšas tarp Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Europos socialinio fondo (ESF) ir Sanglaudos fondo ir tarp regionų kategorijų. Be to, siūloma atleisti valstybes nares nuo pareigos laikytis paramos telkimo pagal temas reikalavimų, kad išteklius būtų galima nukreipti į dabartinės krizės labiausiai paveiktas sritis. Ši leidžianti nukrypti nuostata leis sutelkti visus turimus ERPF, Sanglaudos fondo ir ESF išteklius kovai su beprecedenčiais iššūkiais, su kuriais valstybės narės susiduria dėl COVID-19 protrūkio.

2020/04/17

Balsavau už šią rezoliuciją. Tiesioginis ir netiesioginis COVID-19 protrūkio poveikis valstybėse narėse toliau didėja. Dabartinė situacija neturi precedento ir reikia imtis prie tokių aplinkybių pritaikytų išimtinių priemonių. Koronaviruso krizė yra beprecedentis iššūkis Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF) remiamiems labiausiai skurstantiems asmenims skirtiems veiksmams ir jų įgyvendinimui. Deja, labiausiai skurstantiems asmenims – pažeidžiamiausiems mūsų visuomenės nariams – krizė kelia ypatingą pavojų. Todėl reikia skubiai imtis specifinių priemonių, kad tokie žmonės netaptų šios ligos aukomis ir užtikrinti, kad EPLSAF pagalba ir toliau juos pasiektų, pavyzdžiui, suteikiant būtinų apsaugos nuo šios ligos priemonių. Skirstant maistą ir pagrindinę materialinę pagalbą, taip pat remiant socialinę įtrauktį susiduriama su vis didesniais logistiniais ir žmogiškųjų išteklių apribojimais, visų pirma dėl izoliavimo ir poreikio skubiai taikyti socialinių kontaktų ribojimo priemones, kad būtų sustabdytas viruso plitimas. Komisija siūlo iš dalies pakeisti EPLSAF reglamentą, kad būtų galima reaguoti į sunkumus, su kuriais susiduria valdžios institucijos ir organizacijos partnerės įgyvendindamos EPLSAF COVID-19 protrūkio metu.

2020/04/17

Balsavau už šią rezoliuciją . COVID-19 protrūkis staiga dramatiškai paveikė valstybes nares – jis daro didelį poveikį jų visuomenei ir ekonomikai, nes smarkiai lėtėja ekonominė veikla. Todėl visoje ES susiklostė išskirtinė padėtis, dėl kurios Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis reikia sutelkti visus turimus išteklius siekiant įveikti COVID-19 protrūkio sukeltus beprecedenčius sunkumus. Žvejybos ir akvakultūros sektoriuje ypač stipriai juntamas rinkos sutrikimas, kurį lėmė smarkiai sumažėjusi paklausa. Užsidarius prekybos vietoms, rinkoms, prekybos taškams ir platinimo kanalams labai sumažėjo kainos ir prekybos apimtys. Dėl sumažėjusios paklausos ir kainų, taip pat dėl tiekimo grandinės pažeidžiamumo ir sudėtingumo (greitai gendantys produktai, didelis darbo jėgos poreikis) žvejybos laivynų veikla ir iš jūros gaunamų produktų gamyba tapo nuostolingi. Todėl žvejai yra priversti likti uoste. Siūlomos specialios COVID-19 protrūkio poveikio žvejybos ir akvakultūros sektoriui švelninimo priemonės apima , tarp kitų , paramą žvejams, dėl COVID-19 protrūkio laikinai nutraukiantiems žvejybos veiklą. Siūloma, kad šios priemonės būtų laikomos tinkamomis finansuoti atgaline data nuo 2020 m. vasario 1 d. ir jomis būtų galima naudotis iki 2020 m. gruodžio 31 d.

2020/04/17

Balsavau už šią rezoliuciją. COVID-19 protrūkis ir su juo susijusi visuomenės sveikatos krizė yra precedento neturintis iššūkis valstybėms narėms ir didelė našta nacionalinėms valdžios institucijoms, sveikatos įstaigoms, ES piliečiams ir ekonominės veiklos vykdytojams. Dėl COVID-19 krizės susidarė ypatingos aplinkybės, dėl kurių prireikė didelių papildomų išteklių ir daugiau gyvybiškai svarbių medicinos priemonių, kurių nebuvo galima pagrįstai numatyti priimant Reglamentą (ES) 2017/745. 2017 m. balandžio 5 d. priimtu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/745 nustatoma nauja reglamentavimo sistema, kuria siekiama užtikrinti sklandų medicinos priemonių, kurioms taikomas tas reglamentas, vidaus rinkos veikimą, pagrindu laikant aukštą pacientų ir naudotojų sveikatos apsaugos lygį ir atsižvelgiant į šiame sektoriuje veikiančias mažąsias ir vidutines įmones. Siekiant užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą, aukštą visuomenės sveikatos apsaugos ir pacientų saugos lygį, teisinį tikrumą ir išvengti galimo rinkos sutrikdymo, būtina tam tikrų Reglamento (ES) 2017/745 nuostatų taikymą atidėti vieniems metams. Pasiūlymu siekiama, kad Komisija išimtiniais atvejais, reaguodama į nacionalines nukrypti leidžiančias nuostatas, galėtų kuo anksčiau priimti Sąjungos masto nukrypti leidžiančias nuostatas, kad būtų veiksmingai sprendžiama galimo gyvybiškai svarbių medicinos priemonių trūkumo visoje Sąjungoje problema.

2020/04/17

Balsavau už šią rezoliuciją. Dėl visame pasaulyje ir Europoje išplitusio viruso COVID-19 jau tragiškai mirė daugybė tūkstančių žmonių Europoje ir pasaulyje, padaryta nepataisoma žala ir per milijardą žmonių yra izoliuoti savo namuose. Ši krizė parodė, jog Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms, deja, nepakako solidarumo susitelkti ir bendrai koordinuoti savo atsaką į šią pandemiją. Tebesitęsianti pandemija ir izoliacija itin palietė pažeidžiamiausias visuomenės grupes, įskaitant vyresnio amžiaus žmones, neįgalius žmones, asmenis, kurie jau kenčia nuo prastos sveikatos, taip pat su smurtu šeimoje susiduriančius žmones, ypač moteris ir vaikus. Šios krizės suvaldymui būtinos skubios ir nebiurokratiškos priemonės , kad galėtume sutelkti turimus finansinius pajėgumus užtikrinti reikalingos medicininės įrangos ir apsauginių priemonių prieinamumą , didelius tyrimų pajėgumus bei finansavimą vaistų ir vakcinų tyrimams . Niekas nežino, kiek ilgai tęsis ši krizė, tačiau jos ekonominiai ir socialiniai padariniai bus ilgalaikiai ir žalingi .Todėl Komisija privalo pateikti naują ir prie dabartinės situacijos pritaikytą daugiametę finansinę perspektyvą, nukreiptą į socialines gerovės stiprinimą bei ekonomikos atgaivinimą. Privalome turėti Europinę vaiko garantiją, nedarbo išmokų perdraudimo Europinę schemą, minimalų darbo užmokestį, tam, kad užtikrintume labiausiai pažeidžiamų žmonių saugumą.

2020/04/17

Balsavau už šį pranešimą. Siūlomu Tarybos sprendimu siekiama patvirtinti Europos Sąjungos ir Juodkalnijos susitarimą dėl Reglamente (ES) 2016/1624 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų numatytų veiksmų, kuriuos Juodkalnijoje vykdo Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (toliau – agentūra), statuso. Derybos dėl šio susitarimo dėl statuso vyko prieš peržiūrint agentūros įgaliojimus ir prieš priimant naująjį Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų reglamentą – Reglamentą (ES) 2019/1896. Reglamente (ES) 2016/1624 numatytos įvairios agentūros bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis galimybės. Susitarimo dėl statuso esmė – užtikrinti teisiškai privalomą sistemą agentūros veiksmams vykdyti, kai į trečiosios šalies teritoriją siunčiami vykdomuosius įgaliojimus turintys būrio nariai. Reglamento (ES) 2016/1624 54 straipsnio 4 dalyje aiškiai nustatyta, jog Sąjunga ir atitinkama trečioji šalis susitarimą dėl statuso sudaro tais atvejais, kai į trečiąsias šalis numatoma siųsti Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų būrius dalyvauti veiksmuose ir būrio nariams suteikiami vykdomieji įgaliojimai arba kai tai būtina kitiems veiksmams trečiosiose šalyse vykdyti. Susitarimo dėl statuso tikslas – sukurti teisiškai privalomą sistemą, pagal kurią turėtų būti nustatoma operacijos apimtis, civilinės ir baudžiamosios atsakomybės taisyklės ir dislokuotų būrių narių užduotys ir įgaliojimai. Susitarimais dėl statuso taip pat turėtų būti užtikrinta visapusiška pagarba pagrindinėms teisėms ir turėtų būti nustatomi specialūs skundų teikimo mechanizmai, kurie būtų naudojami tuo atveju, jei vykdant veiksmus būtų pažeistos pagrindinės teisės.

2020/05/13

Siūlomu Tarybos sprendimu siekiama pritarti Europos Sąjungos ir Serbijos susitarimui dėl Reglamente (ES) 2016/1624 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (toliau – Agentūra) numatytų veiksmų, kuriuos Serbijoje vykdo Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, statuso. Derybos dėl šio susitarimo dėl statuso vyko prieš peržiūrint Agentūros įgaliojimus ir priimant naująjį reglamentą dėl Europos Sąjungos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, t. y. Reglamentą (ES) 2019/1896.Reglamente (ES) 2016/1624 numatytos įvairios Agentūros bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis galimybės. Susitarimo dėl statuso mintis yra užtikrinti teisiškai privalomą sistemą agentūros veiksmams vykdyti, kai į trečiosios šalies teritoriją siunčiami vykdomuosius įgaliojimus turintys būrio nariai. Reglamento (ES) 2016/1624 54 straipsnio 4 dalyje aiškiai nustatyta, jog Sąjunga ir atitinkama trečioji šalis susitarimą dėl statuso sudaro tais atvejais, kai į trečiąsias šalis numatoma siųsti Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros būrius dalyvauti veiksmuose ir būrio nariams suteikiami vykdomieji įgaliojimai arba kai tai būtina kitiems veiksmams trečiosiose šalyse vykdyti. Susitarimo dėl statuso tikslas – sukurti teisiškai privalomą sistemą, pagal kurią turėtų būti nustatoma operacijos apimtis, civilinei ir baudžiamajai atsakomybei taikomos taisyklės ir dislokuotų būrių narių užduotys ir įgaliojimai. Susitarimais dėl statuso taip pat turėtų būti užtikrinta visapusiška pagarba pagrindinėms teisėms ir turėtų būti nustatomi specialūs skundų teikimo mechanizmai, kurie būtų naudojami tuo atveju, jei vykdant veiksmus būtų pažeistos pagrindinės teisės.

2020/05/13

Balsavau už Tarybos sprendimą dėl Europos bendrijos ir Indijos Respublikos Vyriausybės mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo atnaujinimo projekto.

2020/05/13

Balsavau už Tarybos sprendimą dėl Europos bendrijos ir Ukrainos susitarimo dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje galiojimo pratęsimo projekto.

2020/05/13

Balsavau už Tarybos sprendimą dėl Europos Sąjungos ir Baltarusijos Respublikos susitarimo dėl be leidimo gyvenančių asmenų readmisijos sudarymo projekto.

2020/05/13

Balsavau už Tarybos sprendimą dėl Europos Sąjungos ir Baltarusijos Respublikos susitarimo dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo sudarymo projekto.

2020/05/13

Balsavau už šį pranešimą. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 Sąjunga įgaliojama užtikrinti, kad žvejybos ir akvakultūros veikla ilguoju laikotarpiu būtų darni ir būtų valdoma tokiu būdu, kuris dera su tikslais užtikrinti ekonominę, socialinę ir užimtumo naudą ir padėti užtikrinti maisto tiekimą. Be to, šiame reglamente nustatoma, kaip tie tikslai ir principai taikomi Sąjungai palaikant išorės santykius žuvininkystės srityje. Dėl šių priežasčių konvencijos pakeitimai yra būtini siekiant užtikrinti darnų ICCAT valdomų jūrų biologinių išteklių, taip pat rūšių, sugaunamų vykdant ICCAT rūšių žuvų žvejybos veiklą, valdymą. Siūlomų konvencijos pakeitimų pagrindimas – siekis išplėsti jos taikymo sritį aiškiai įtraukiant ryklius ir rajas ir taip suteikiant ICCAT visapusišką teisinį pagrindą jų apsaugai. Šie pakeitimai taip pat labai svarbūs siekiant padidinti RŽVO veiksmingumą. Siūlomas protokolas visiškai atitinka šiuos tikslus.

2020/05/13

Balsavau už šį pranešimą. Dabartinis Europos Sąjungos ir Mauritanijos Islamo Respublikos žvejybos partnerystės susitarimas (toliau – partnerystės susitarimas) buvo priimtas 2006 m. lapkričio 30 d. Pagrindinis protokolo tikslas – atsižvelgiant į turimus mokslinius vertinimus, visų pirma tuos, kuriuos atliko Žvejybos rytų vidurio Atlante komitetas (CECAF), ir remiantis patikimiausia moksline informacija bei Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) rekomendacijomis, Europos Sąjungos laivams suteikti žvejybos Mauritanijos vandenyse galimybių, neviršijant esamo perteklinio išteklių kiekio. Protokolu taip pat siekiama sustiprinti Europos Sąjungos ir Mauritanijos Islamo Respublikos bendradarbiavimą, kad būtų sukurta partnerystės sistema siekiant plėtoti darnios žuvininkystės politiką ir atsakingai naudoti žvejybos išteklius Mauritanijos Islamo Respublikos žvejybos zonoje, atsižvelgiant į abiejų šalių interesus. Pritariu Tarybos sprendimui dėl Europos Sąjungos ir Mauritanijos Islamo Respublikos susitarimo pasikeičiant laiškais, kuriuo pratęsiamas 2019 m. lapkričio 15 d. baigsiančio galioti Protokolo, kuriuo nustatomos Europos bendrijos ir Mauritanijos Islamo Respublikos žvejybos partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, galiojimas, sudarymo projektui.

2020/05/13

Balsavau už šį pranešimą. DFP atsarginių priemonių planu siekiama numatyti apsaugos sistemą, kuria būtų apsaugoti Sąjungos programų paramos gavėjai tuo atveju, jei dėl 2021–2027 m. DFP nebūtų galima susitarti laiku, kad ji įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d. DFP atsarginių priemonių planu turėtų būti užtikrintas patenkinamas Sąjungos biudžeto vykdymo nuspėjamumas ir tęstinumas. Be to, pagal šį planą turėtų būti sudaryta galimybė Sąjungai užtikrinti reagavimą į tiesiogines socialines ir ekonomines COVID-19 protrūkio pasekmes ir darbą ekonomikos gaivinimo srityje. DFP atsarginių priemonių planas apimtų vieną ar daugiau pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant panaikinti arba pratęsti visų susijusių išlaidų programų pagrindiniuose teisės aktuose nustatytus terminus ir, jei tai teisiškai būtina, visų pirma pagal pasidalijamojo valdymo programas, atnaujinti atitinkamas finansavimo sumas remiantis techniniu 2020 m. lygių pratęsimu. Į pasiūlymą (-us) dėl teisėkūros procedūra priimamo akto taip pat turėtų būti įtrauktas laikinas visų atitinkamų išlaidų programų tikslų perorientavimas, kad jomis būtų galima kuo geriau pašalinti tiesiogines COVID-19 protrūkio pasekmes. Pagal DFP atsarginių priemonių planą turėtų būti sudaryta galimybė 2021 m. biudžete tikslingai skirti daugiau lėšų atitinkamoms išlaidų programoms ir nustatyti skubiausias naujas teisėkūros priemones, veiksmus ir programas, kurios sudarytų ekonomikos atkūrimo ir atgaivinimo rinkinio, kuris būtinas po COVID-19 protrūkio, dalį.

2020/05/13

Pritariau pasiūlymui dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo Vokietija įgaliojama iš dalies pakeisti savo dvišalį kelių transporto susitarimą su Šveicarija, kad būtų leidžiama vykdyti kabotažo operacijas, teikiant keleivių vežimo keliais paslaugas tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais šių dviejų šalių pasienio regionuose.

2020/05/13

Pritariau pasiūlymui dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo Italija įgaliojama derėtis su Šveicarija dėl susitarimo dėl leidimo vykdyti kabotažo operacijas teikiant tarptautinio keleivių vežimo keliais paslaugas tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais šių dviejų šalių pasienio regionuose ir šį susitarimą sudaryti.

2020/05/13

Šiuo įgyvendinimo sprendimo projektu Taryba siekia leisti Jungtinei Karalystei dalyvauti automatinėje daktiloskopinių duomenų paieškoje ir teikti bei gauti daktiloskopinius duomenis pagal Priumo sprendimo 9 straipsnyje nustatytą sistemą. Tačiau, kaip savo įgyvendinimo sprendimo projekte nurodo Taryba, Jungtinė Karalystė neketina pateikti turimų įtariamųjų daktiloskopinių duomenų – tai prieštarauja Tarybos lūkesčiams ir panašiems sprendimams, priimtiems dėl kitų valstybių narių. Tai taip pat prieštarauja abipusiškumo principui, kuriuo grindžiama Priumo sistema. Todėl balsavau už Tarybos pasiūlymo atmetimą.

2020/05/13

Balsavau už šį pasiūlymą dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl padangų ženklinimo pagal degalų naudojimo efektyvumą ir kitus parametrus, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1369 ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1222/2009.

2020/05/13

Balsavau už šį pasiūlymą. Per pirmąjį svarstymą priimta Tarybos pozicija atspindi Parlamento ir Tarybos susitarimą, pasiektą tarpinstitucinėse derybose ankstyvuoju antrojo svarstymo etapu po to, kai tekstą patikrino teisininkai lingvistai. Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos (ENVI) komitetas per 2020 m. sausio 21 d. balsavimą jau patvirtino šių tarpinstitucinių derybų rezultatus ir rekomendavo patvirtinti per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją be pakeitimų.

2020/05/13

Įrodyta, jog auginant herbicidams atsparias genetiškai modifikuotas kultūras naudojama daugiau herbicidų, visų pirma dėl to, kad atsirado herbicidams atsparių piktžolių. Dėl to galima tikėtis, kad genetiškai modifikuotų sojų MON 87708 × MON 89788 × A5547 – 127 pasėliai bus apdorojami didesnėmis ir pakartotinėmis papildomųjų herbicidų (gliufozinato, dikambos ir glifosato) dozėmis, dėl kurių derliuje gali susidaryti didesnis liekanų kiekis. Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 nustatyta, kad genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai turi nedaryti neigiamo poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, ir reikalaujama, kad Komisija, rengdama sprendimą, atsižvelgtų į visas atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas ir kitus teisėtus veiksnius, susijusius su svarstomu dalyku; kadangi šie teisėti veiksniai turėtų apimti Sąjungos įsipareigojimus pagal Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus (DVT), Paryžiaus klimato susitarimą ir Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvenciją. Todėl pritariau prašymui Komisijai atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą ir nesuteikti leidimo importuoti jokių maistui ar pašarams skirtų genetiškai modifikuotų augalų, atsparių herbicidui, šiuo atveju gliufozinatui, kurio neleidžiama naudoti Sąjungoje.

2020/05/13

Atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų ataskaitą, balsavau už 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimą.

2020/05/14

Atsižvelgiant į Europos Audito Rūmų ataskaitą, balsavau už 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimą.

2020/05/14

Atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų ataskaitą, balsavau už 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimą.

2020/05/14

Atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų ataskaitą, balsavau už 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimą.

2020/05/14

Atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų ataskaitą, balsavau už 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimą.

2020/05/14

Atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų ataskaitą, balsavau už 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimą.

2020/05/14

Atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų ataskaitą, balsavau už 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimą.

2020/05/14

Atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų ataskaitą, balsavau už 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimą.

2020/05/14

Atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų ataskaitą, balsavau už 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimą.

2020/05/14

Atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų ataskaitą, balsavau už 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimą.

2020/05/14

Atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų ataskaitą, balsavau už 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimą.

2020/05/14

Atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų ataskaitą, balsavau už 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimą.

2020/05/14

Atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų ataskaitą, balsavau už 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimą.

2020/05/14

Atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų ataskaitą, balsavau už 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimą.

2020/05/14

Atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų ataskaitą, balsavau už 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimą.

2020/05/14

Atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų ataskaitą, balsavau už 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimą.

2020/05/14

Atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų ataskaitą, balsavau už 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimą.

2020/05/14

Atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų ataskaitą, balsavau už 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimą.

2020/05/14

Atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų ataskaitą, balsavau už 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimą.

2020/05/14

Atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų ataskaitą, balsavau už 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimą.

2020/05/14

Atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų ataskaitą, balsavau prieš 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimą.

2020/05/14

Atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų ataskaitą, balsavau prieš 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimą.

2020/05/14

Atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų ataskaitą, balsavau prieš 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimą.

2020/05/14

Atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų ataskaitą, balsavau už 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimą.

2020/05/14

Atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų ataskaitą, balsavau už 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimą.

2020/05/14

Atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų ataskaitą, balsavau už 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimą.

2020/05/14

Atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų ataskaitą, balsavau už 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimą.

2020/05/14

Atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų ataskaitą, balsavau už 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimą.

2020/05/14

Atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų ataskaitą, balsavau už 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimą.

2020/05/14

Atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų ataskaitą, balsavau už 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimą.

2020/05/14

Atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų ataskaitą, balsavau prieš 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimą.

2020/05/14

Atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų ataskaitą, balsavau už 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimą.

2020/05/14

Atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų ataskaitą, balsavau už 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimą.

2020/05/14

Atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų ataskaitą, balsavau už 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimą.

2020/05/14

Atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų ataskaitą, balsavau už 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimą.

2020/05/14

Atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų ataskaitą, balsavau už 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimą.

2020/05/14

Balsavau prieš 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimą, kadangi nepritariu siūlymui sujungti EIGE ir FRA agentūra.

2020/05/14

Atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų ataskaitą, balsavau už 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimą.

2020/05/14

Atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų ataskaitą, balsavau už 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimą.

2020/05/14

Atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų ataskaitą, balsavau prieš 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimą.

2020/05/14

Atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų ataskaitą, balsavau už 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimą.

2020/05/14

Atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų ataskaitą, balsavau už 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimą.

2020/05/14

Atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų ataskaitą, balsavau už 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimą.

2020/05/14

Atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų ataskaitą, balsavau už 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimą.

2020/05/14

Atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų ataskaitą, balsavau prieš 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimą.

2020/05/14

Atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų ataskaitą, balsavau už 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimą.

2020/05/14

Atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų ataskaitą, balsavau už 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimą.

2020/05/14

Atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų ataskaitą, balsavau prieš 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimą.

2020/05/14

Atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų ataskaitą, balsavau už 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimą.

2020/05/14

Atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų ataskaitą, balsavau už 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimą.

2020/05/14

I voted for this proposal. The outbreak of the Covid-19 pandemic has a serious impact on companies and cooperative societies, including SEs and SCEs. In particular, due to the confinement and social distancing measures, as well as to the need to concentrate their efforts on managing the economic activity constraints, SEs and SCEs face considerable difficulties to respect the deadline to hold their general meeting referred to in Article 54 of their respective regulations. While Member States have put in place emergency measures in the area of company law to support and help companies to comply with the current exceptional circumstances, such measures do not address the SEs nor the SCEs, because, in both cases, their Statute is an EU Regulation. A proposed temporary derogation should provide the flexibility for the SEs and the SCEs to hold their general meeting within 12 months of the end of the financial year, but in any case no later than 31 December 2020. This temporary derogation is necessary in order to allow the SEs and the SCEs to ensure the necessary preparations of the general meetings and to provide legal certainty as regards the fulfilment of the obligations laid down in the SE and SCE Regulations.

2020/05/14

Atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų ataskaitą, balsavau už 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimą.

2020/05/14

Balsavau už šį pasiūlymą. COVID-19 pandemija jau išplito visame pasaulyje. Pirminis atsakas sutelktas į gyvybių gelbėjimą visame pasaulyje, imantis įvairių priemonių viruso plitimui sustabdyti ir sveikatos priežiūros sistemoms stiprinti. Dėl daugelio šių priemonių visuomenė ir ekonomika atsidūrė aklavietėje. Nepaisant šių priemonių, dėl pasaulinio nuosmukio ir didelės įtampos finansų rinkose poveikio dauguma, jei ne visos, plėtros ir kaimyninės šalys partnerės šiais metais patirs nuosmukį. Tokiomis aplinkybėmis Europos Komisija siūlo panaudoti makrofinansinę paramą (MFP) dešimčiai kaimyninių šalių partnerių paremti per COVID-19 krizę. Europos Komisija pateikė Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dešimčiai šalių partnerių suteikti MFP, kurios bendra suma sudarytų 3 mlrd. EUR. Pagalba būtų teikiama vidutinės trukmės paskolų pavidalu. Siūloma ES MFP siekiama padėti šalims partnerėms patenkinti dalį jų neatidėliotinų išorės finansavimo poreikių, susijusių su šiuo metu įgyvendinamomis TVF programomis, taip sumažinant jų ekonomikos trumpalaikį mokėjimų balanso pažeidžiamumą, susijusį su COVID-19 krize. Siūloma pagalba būtų remiamas išorės stabilizavimas ir taip valdžios institucijoms būtų suteikta politinių galimybių įgyvendinti priemones, skirtas ekonominiams COVID-19 krizės padariniams šalinti, kartu skatinant įgyvendinti reformas, kuriomis siekiama gerinti makroekonominį valdymą, ekonomikos valdymą ir didinti skaidrumą, taip pat sudaryti sąlygas tvariam augimui atkurti.

2020/05/15

Balsavau už šį pranešimą. Dėl su COVID-19 pandemija susijusio staigaus paklausos sumažėjimo ir viruso plitimui suvaldyti priimtų viešųjų priemonių ekonomika patiria didelį nuosmukį. Dideli neigiami pandemijos padariniai juntami Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje. Padarinių sunkumas priklausys tiek nuo COVID-19 pandemijos trukmės, tiek nuo Europos ir nacionaliniu lygmenimis taikomų pagalbos ir atkūrimo priemonių. Konkrečiai pandemija daro precedento neturintį poveikį aviacijos sektoriui. Jei aviacijos sektoriuje nebus išspręsta likvidumo krizė, per kelis mėnesius gali kilti nemokumo problemų. Turint omeny svarų aviacijos sektoriaus indėlį į ekonomikos augimą ir užimtumą, COVID-19 pandemijos poveikis šiam sektoriui gali turėti toli siekiančių ir ilgai juntamų pasekmių ES ekonomikai, taip pat susisiekimui, prekybai, kelionių įperkamumui ir pasirinkimui. Sumažėjusi paklausa, uždarytos sienos ir laikinai apribotas susisiekimas oro transportu ES viduje bei tarp ES ir didelių tarptautinių rinkų gali dar gerokai sumažinti keleivių keliones oro transportu. Siekiant sumažinti šios pandemijos poveikį, būtinas plataus užmojo ir suderintas politinis atsakas. Kadangi aviacijos indėlis į bendrus ES ekonominės veiklos rezultatus ir jos reikšmė pasaulyje tokie dideli, labai svarbu, kad ES imtųsi veiksmų ES aviacijos sektoriui remti. Šiuo reglamentu ketinama laikinai pakeisti keletą galiojančių su aviacija susijusių teisės aktų nuostatų, kad Komisijai ir nacionalinėms valdžios institucijoms būtų lengviau šalinti tam tikrus neigiamus COVID-19 pandemijos padarinius ir krizės laikotarpiu švelninti poveikį aviacijos sektoriui.

2020/05/15

Balsavau už šį pranešimą. Šio reglamento projekto tikslas – nustatyti specialias laikinąsias priemones dėl tam tikrų pažymėjimų, licencijų ir leidimų atnaujinimo ar jų galiojimo laikotarpio pratęsimo, taip pat dėl tam tikrų periodinių patikrų ir mokymų atidėjimo, kurios reaguojant į dėl COVID-19 protrūkio susidariusias ypatingas aplinkybes turėtų būti taikomos kelių, geležinkelių ir vidaus vandenų transporto bei laivybos saugumo srityje. Dėl viešųjų priemonių, kurias buvo būtina įvesti dėl COVID-19 protrūkio, vežėjai ir kiti susiję asmenys daugeliu atvejų nebegali atlikti formalumų arba procedūrų, kurie būtini norint laikytis tam tikrų Sąjungos teisės nuostatų, susijusių su pažymėjimų, licencijų ir leidimų atnaujinimu, jų galiojimo pratęsimu ar tolesniu galiojimu. Be to, dėl tų pačių priežasčių valstybių narių kompetentingos institucijos gali nepajėgti vykdyti Sąjungos teisėje nustatytų įpareigojimų ir užtikrinti, kad atitinkami vežėjų pateikti prašymai būtų išnagrinėti nesibaigus nustatytiems terminams.

2020/05/15

Balsavau už šį pranešimą. 2017 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/352 nustatoma uosto paslaugų teikimo sistema ir bendros finansinio uostų skaidrumo taisyklės (toliau – Reglamentas (ES) 2017/352). 13 straipsnyje valstybėms narėms nustatytas reikalavimas užtikrinti, kad būtų renkamas uosto infrastruktūros mokestis.COVID-19 protrūkis daro didelį poveikį jūrų transporto sektoriui ir finansiniam veiklos vykdytojų tvarumui. Todėl uosto infrastruktūros mokesčių mokėjimo sustabdymas arba atidėjimas šiomis išskirtinėmis aplinkybėmis gali padėti laivų operatoriams. Naujoji pereinamojo laikotarpio nuostata suteiks valstybėms narėms galimybę leisti uostų valdymo įstaigoms arba kompetentingoms institucijoms priimti sprendimą: atšaukti uosto infrastruktūros mokesčius (atleisti nuo jų, t. y. apskritai nereikalauti jų mokėti) arba sustabdyti uosto infrastruktūros mokesčių mokėjimą (įšaldyti arba sustabdyti mokėjimą tam tikram laikotarpiui), arba sumažinti uosto infrastruktūros mokesčius (sumažinti mokėtinas sumas), arba atidėti uosto infrastruktūros mokesčių mokėjimą (reikalauti juos sumokėti vėliau).

2020/05/15

Balsavau už šį pranešimą. Šis pasiūlymas yra viena iš neatidėliotinų priemonių, kurias Komisija priima reaguodama į nepaprastąją padėtį, susiklosčiusią dėl COVID-19 protrūkio. Nors neįprasta, direktyvose (ES) 2016/797 ir (ES) 2016/798, sudarančiose 4-ojo geležinkelių dokumentų rinkinio techninį ramstį, valstybėms narėms suteikta galimybė pasirinkti vieną iš dviejų perkėlimo į nacionalinę teisę terminų – 2019 m. birželio 16 d. arba, pranešus Komisijai ir Europos Sąjungos geležinkelių agentūrai, 2020 m. birželio 16 d. 2019 m. abi direktyvas į nacionalinę teisę buvo perkėlusios tik aštuonios valstybės narės (Bulgarija, Graikija, Italija, Nyderlandai, Prancūzija, Rumunija, Slovėnija ir Suomija). Dėl COVID-19 protrūkio dauguma iš likusių septyniolikos valstybių narių paprašė atidėti perkėlimą į nacionalinę teisę, teigdamos, kad negalės užbaigti reikalingų teisės aktų iki 2020 m. birželio 16 d. Atsižvelgiant į išskirtines aplinkybes, visiškai suprantama, kad užbaigti perkėlimą į nacionalinę teisę iki 2020 m. birželio 16 d. gali būti neįmanoma. Būtina užtikrinti teisinį aiškumą ir tikrumą, visų pirma geležinkelių sektoriui ir įmonėms, kurios yra pagrindinės 4-ojo geležinkelių dokumentų rinkinio teikiamos naudos gavėjos. COVID-19 protrūkis kilo paskutiniuoju perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių priėmimo etapu. Vis dėlto valstybės narės turėtų galėti užbaigti procesą per papildomą trijų mėnesių laikotarpį. Todėl, Komisijos vertinimu, trumpas trijų mėnesių atidėjimas yra pagrįstas.

2020/05/15

Balsavau už šį susitarimą. Europos Sąjungos ir Žaliojo Kyšulio tausios žvejybos partnerystės susitarimas yra susitarimas dėl tunų. Ankstesnis protokolas, sudarytas 4 metų laikotarpiui, baigė galioti 2018 m. gruodžio mėn. Kaip ir ankstesnis protokolas, naujasis protokolas, kuris apima 2019–2024 m. laikotarpį, turi atitikti bendros žuvininkystės politikos (BŽP) reglamentą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama žuvininkystės darnumui ir geram valdymu ir sykiu pripažįstama BŽP politikos priemonių, Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo tikslų ir darnaus vystymosi tikslų suderinamumo svarba. Finansinis įnašas pagal šį naująjį protokolą sudaro 750 000 EUR per metus. Ši bendra suma padalyta į metinę 400 000 EUR sumą už prieigą prie žvejybos rajono (orientacinis laimikio kiekis – 8000 tonų per metus) ir 350 000 EUR sumą, skirtą nacionalinei žuvininkystės ir mėlynosios ekonomikos strategijai įgyvendinti.

2020/06/17

Balsavau už šį susitarimą. Europos Sąjungos ir Žaliojo Kyšulio tausios žvejybos partnerystės susitarimas yra susitarimas dėl tunų. Ankstesnis protokolas, sudarytas 4 metų laikotarpiui, baigė galioti 2018 m. gruodžio mėn. Kaip ir ankstesnis protokolas, naujasis protokolas, kuris apima 2019–2024 m. laikotarpį, turi atitikti bendros žuvininkystės politikos (BŽP) reglamentą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama žuvininkystės darnumui ir geram valdymu ir sykiu pripažįstama BŽP politikos priemonių, Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo tikslų ir darnaus vystymosi tikslų suderinamumo svarba. Finansinis įnašas pagal šį naująjį protokolą sudaro 750 000 EUR per metus. Ši bendra suma padalyta į metinę 400 000 EUR sumą už prieigą prie žvejybos rajono (orientacinis laimikio kiekis – 8000 tonų per metus) ir 350 000 EUR sumą, skirtą nacionalinei žuvininkystės ir mėlynosios ekonomikos strategijai įgyvendinti.

2020/06/17

Balsavau už šį susitarimą. Pirmasis Bisau Gvinėjos Respublikos ir Europos bendrijos žuvininkystės susitarimas buvo sudarytas 1980 m. Nuo tada EEB ( ES ) valstybių narių laivynai gali naudotis žvejybos šios šalies vandenyse galimybėmis. 2007 m. šalys pasirašė žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimą. Nuo tada vienas po kito einantys susitarimo įgyvendinimo protokolai būdavo tyliu sutikimu atnaujinami ir (arba) dėl jų būdavo deramasi. Po karinio perversmo susitarimas ES iniciatyva buvo sustabdytas nuo 2012 m. balandžio mėn. iki 2014 m. spalio mėn. Pastaruoju metu vykstant deryboms dėl šio protokolo pripažinta, kad reikia atnaujinti finansinius įnašus, susijusius su ES laivynams pagal šį protokolą suteikiamomis žvejybos galimybėmis. Dabartinis Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolas (2019–2024 m.) laikinai taikomas nuo pasirašymo dienos, tai yra nuo 2018 m. lapkričio 15 d. Šis žuvininkystės sektoriaus susitarimas sudaro sąlygas įvairių ES valstybių narių laivams žvejoti Bisau Gvinėjos vandenyse.

2020/06/17

Balsavau už šią rezoliuciją. ES ir Bisau Gvinėjos tausios žvejybos partnerystės susitarimo (TŽPS) tikslas yra stiprinti ES ir Bisau Gvinėjos bendradarbiavimą žuvininkystės srityje paisant abiejų šalių interesų, skatinant tausios žvejybos politiką ir patikimai bei tausiai naudojant žuvininkystės išteklius Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje, taip pat plėtoti Bisau Gvinėjos žuvininkystės sektorių ir jos mėlynąją ekonomiką. Palyginti su ankstesniu protokolu, ES finansinis įnašas, sudarantis metinę už prieigą prie žvejybos išteklių mokamą sumą, buvo padidintas nuo 9 iki 11,6 mln. EUR per metus, o įnašas, skiriamas Bisau Gvinėjos žuvininkystės sektoriaus politikai, buvo padidintas nuo 3 iki 4 mln. EUR per metus.

2020/06/17

Balsavau už šį susitarimą. Tomė ir Prinsipės Demokratinės Respublikos ir Europos bendrijos žuvininkystės partnerystės susitarimas įsigaliojo 2011 m. rugpjūčio 29 d. ir nuo tada automatiškai pratęsiamas. Paskutinis abiejų šalių žuvininkystės susitarimo protokolas įsigaliojo 2014 m. gegužės 23 d. ir baigė galioti 2018 m. gegužės 22 d. Komisija derėjosi su San Tomė ir Prinsipės Demokratinės Respublikos (toliau – San Tomė ir Prinsipė) vyriausybe, kad būtų sudarytas naujas susitarimo protokolas. Pasibaigus šioms deryboms, 2019 m. balandžio 17 d. parafuotas naujas protokolas. Protokolas apima penkerių metų laikotarpį nuo jo laikino taikymo pradžios dienos, t. y. jo pasirašymo dienos.

2020/06/17

Balsavau už šį susitarimą. Prieš keletą metų Šveicarijoje gerokai padidėjo mėsos, įskaitant „mėsą su prieskoniais“, importo apimtys. Procesas pradėtas 2015 m. pabaigoje, kai Šveicarijos parlamentas priėmė pasiūlymą pakeisti tam tikros mėsos su prieskoniais klasifikaciją ir taip gerokai padidinti atitinkamus tarifus. Ši priemonė įsigaliojo 2016 m. liepos 1 d. ES labiausiai nukentėjo nuo šios priemonės ir iš pradžių bandė išspręsti šį klausimą dvišaliu pagrindu. Galiausiai 2017 m. ES ėmėsi PPO lygmens veiksmų, tvirtindama, kad ši priemonė neatitinka PPO taisyklių. ES yra pagrindinė tiekėja ir todėl turi derybų teises (pagrindinis tiekėjas) pagal pirmiau nurodytą straipsnį. Laikydamasi PPO taisyklių, 2018 m. gegužės 16 d. ES pateikė Šveicarijai savo, kaip narės, kurios pagrindinis interesas yra tiekti atitinkamus mėsos produktus, pareiškimą dėl interesų. 2018 m. pabaigoje Taryba įgaliojo Komisiją derėtis dėl kompensacijos. Kaip kompensaciją Šveicarija pasiūlė 1 200 tonų padidinti savo PPO tarifinę kvotą jautienai. Visų pirma Šveicarija įsipareigojo pagal šią tarifinę kvotą 600 tonų kvotos dalį skirti tik jautienai su prieskoniais. Šiuo tikslu sukuriama nauja tarifų eilutė. Šveicarija taip pat toliau taiko ankstesnį mažesnį muitą jautienai, importuojamai siekiant ją perdirbti į sausą mėsą. Susitarimo projektas buvo parafuotas 2019 m. liepos mėn. Spalio 24 d. Taryba priėmė sprendimą dėl susitarimo pasirašymo, jis buvo pasirašytas 2019 m. gruodžio 9 d. Briuselyje.

2020/06/17

Balsavau už šį pranešimą. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas įsteigtas siekiant teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių. Vadovaujantis Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa 12 straipsnio nuostatomis ir Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 5 straipsnio nuostatomis, Fondas negali viršyti 150 mln. EUR kasmetinės maksimalios sumos (2011 m. kainomis). Atitinkamos sumos įtrauktos į Sąjungos bendrąjį biudžetą kaip atidėjiniai. Balandžio 16 d. Komisija priėmė naują pasiūlymą dėl sprendimo dėl EGF lėšų mobilizavimo. Tai susiję su 345 000 EUR Fondo lėšų mobilizavimu, šiomis lėšomis bus padengtos Komisijos techninės pagalbos išlaidos. Teikiant techninę pagalbą siekiama finansuoti stebėjimo, duomenų rinkimo ir informacijos veiklą, kurti žinių bazės sąsają ir teikti rekomendacijas valstybėms narėms dėl EGF naudojimo, stebėjimo ir vertinimo. Pagal EGF reglamento 11 straipsnio 1 dalį numatyta, kad Komisijos iniciatyva teikiamai techninei pagalbai gali būti kasmet skiriama 0,5 proc. metinės maksimalios EGF sumos (t. y. 175 748 000 EUR 2019 m. kainomis).

2020/06/17

Balsavau už šį pranešimą. Komisija siūlo mobilizuoti Europos Sąjungos solidarumo fondo (toliau – Fondas) lėšas siekiant suteikti finansinę paramą, susijusią su ekstremaliomis oro sąlygomis, 2019 m. rudenį pasireiškusiomis Portugalijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Austrijoje. Bendra suma, kurią siūloma mobilizuoti Ispanijai, Portugalijai, Italijai ir Austrijai, yra 278 993 814 EUR. Tam reikia iš dalies pakeisti 2020 m. biudžetą parengiant taisomojo biudžeto projektą. Atsižvelgiant į 6 495 606 EUR sumą, kuri jau išmokėta kaip avansai.

2020/06/17

Balsavau už šį pranešimą. Išlaidų srityje 2019 m. nepanaudota suma Komisijai vykdant mokėjimus siekia 592,3 mln. EUR (iš jų 351,5 mln. EUR – iš neatidėliotinos pagalbos rezervo, 94,5 mln. EUR – iš rezervo pagal 3 išlaidų kategoriją „Saugumas ir pilietybė“) ir 86,3 mln. EUR nepanaudoti atsižvelgiant į iš 2018 m. perkeltus asignavimus, o kitų institucijų 2019 m. nepanaudoti asignavimai siekia 82,4 mln. EUR ir nepanaudota 39 mln. EUR atsižvelgiant į iš 2017 m. perkeltus asignavimus. pakartoja savo poziciją, kad visos turimos ir nepanaudotos Sąjungos biudžeto lėšos, įskaitant perteklių, būtų naudojamos siekiant skubiai suteikti finansinę paramą labiausiai nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiems regionams ir įmonėms. Todėl raginame valstybes nares lėšas, susijusias su numatomu BNP pagrįstų įnašų sumažinimu dėl 2019 m. pertekliaus, skirti vien tik su COVID 19 susijusiems veiksmams, pageidautina Sąjungos lygmeniu, kad būtų užtikrintas optimalus lėšų paskirstymas.

2020/06/17

Balsavau už šį susitarimą. Šiuo susitarimu sukuriama ES ir Moldovos bendroji aviacijos erdvė, kuri yra ES Rytų partnerystės ir platesnės ES kaimynystės politikos dalis. Naujuoju susitarimu turi būti pakeisti galiojantys dvišaliai ES valstybių narių ir Moldovos susitarimai dėl oro eismo paslaugų. Šis išsamus susitarimas apima ne tik oro eismo teises, kad būtų galima vykdyti tiesioginius skrydžius tarp bet kurio ES oro uosto ir Moldovos, bet ir įvairius aviacijos klausimus, tokius kaip keleivių teisės, oro eismo valdymas, ekonominis reguliavimas, konkurencija ar socialiniai aspektai. Ratifikavus šį susitarimą, Moldovos oro susisiekimo standartai bus suderinti su ES sistema, todėl abi susitarimo šalys gaus abipusės naudos. Be to, kaip ES kaimynystės politikos priemonė, šis susitarimas yra svarbus stiprinant ekonominius santykius su Moldova.

2020/06/17

Balsavau už šį susitarimą. Balsavau už šį susitarimą. Šiuo Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Moldovos Respublikos bendrosios aviacijos erdvės susitarimo protokolu atsižvelgiama į tai, kad 2013 m. liepos 1 d. Kroatija įstojo į Europos Sąjungą. Šis susitarimas yra ES Rytų partnerystės ir platesnės ES kaimynystės politikos dalis. Naujuoju susitarimu turi būti pakeisti galiojantys dvišaliai ES valstybių narių ir Moldovos susitarimai dėl oro eismo paslaugų. Šiuo Protokolu nekeičiama bendrojo aviacijos erdvės susitarimo su Moldova, kuris yra ES kaimynystės politikos dalis, esmė. Jis remiasi ES valstybių narių ir Moldovos dvišaliais oro susisiekimo susitarimais ir juos pakeičia sukuriant bendrą ES ir jos Rytų partnerystės partnerių aviacijos erdvę. Jame numatomas laipsniškas abipusis rinkos atvėrimas suteikiant galimybę naudotis maršrutais ir pajėgumais, užtikrinamos vienodos sąlygos ekonominės veiklos vykdytojams remiantis ES principais ir numatomas Moldovos aviacijos teisės aktų suderinimas su ES teisės aktais tokiais klausimais kaip sauga, saugumas ir oro eismo valdymas.

2020/06/17

Balsavau už šį susitarimą. Protokolo tikslas – leisti Bulgarijos Respublikai ir Rumunijai tapti Europos bendrijos ir Maroko Karalystės Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo dėl oro susisiekimo šalimis. Protokole nenumatoma jokių susitarimo turinio pakeitimų. Protokole nustatyti būtini techniniai ir lingvistiniai susitarimo pakeitimai, kuriuos reikia padaryti, Bulgarijai ir Rumunijai įstojus į ES.

2020/06/17

Balsavau už šį susitarimą. Šiuo Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių aviacijos susitarimu reglamentuojami ES bei jos valstybių narių ir Jordanijos Hašimitų Karalystės santykiai aviacijos srityje. Jis sudaromas kaip ES kaimynystės politikos, pagal kurią taip pat siekiama sukurti ES ir jos kaimyninių Viduržemio jūros regiono valstybių bendrąją aviacijos erdvę, dalis. Šis susitarimas yra ES kaimynystės politikos dalis. Jis remiasi šia politika ir juo yra pakeičiama ES valstybių narių ir Jordanijos dvišalių oro susisiekimo susitarimų sistema, sukuriant ES ir jos Viduržemio jūros regiono partnerių Europos ir Viduržemio jūros regiono aviacijos erdvę. Jame numatomas laipsniškas abipusis rinkos atvėrimas, susijęs su galimybe naudotis maršrutais ir pajėgumais, užtikrinamos vienodos sąlygos ekonominės veiklos vykdytojams, remiantis ES principais ir numatomas Jordanijos aviacijos teisės aktų suderinimas su ES teisės aktais tokiais klausimais kaip sauga, saugumas ir oro eismo valdymas.

2020/06/17

Balsavau už šį susitarimą. Susitarimu siekiama tikslo sudaryti sąlygas glaudžiau bendradarbiauti aviacijos gaminių, dalių ir prietaisų sertifikavimo ir stebėsenos, taip pat gamybos priežiūros ir aplinkosauginio sertifikavimo srityse. Tai padidintų civilinės aviacijos saugą ir būtų sudarytos palankesnės sąlygos prekybai aviacijos gaminiais ir investicijoms į juos. Susitarimo struktūra yra tokia pat, kaip ir esamų Sąjungos ir trečiųjų šalių (JAV, Kanados ir Brazilijos) dvišalių aviacijos saugos susitarimų (BASA) struktūra.

2020/06/17

Balsavau už šį susitarimą. Šis susitarimas – tai tarptautinis ES, jos valstybių narių ir Gruzijos susitarimas dėl santykių aviacijos srityje reglamentavimo. Susitarimo tikslas – užtikrinti, kad palaipsniui būtų sukurta ES ir Gruzijos bendroji aviacijos erdvė. Naujuoju susitarimu turi būti pakeisti ligšioliniai dvišaliai susitarimai, pagal kuriuos buvo reglamentuojamos abiejų šalių teikiamos paslaugos. Šios priemonės imamasi atsižvelgiant į ES kaimynystės politiką, pagal kurią taip pat siekiama sukurti ES ir kaimyninių valstybių bendrąją aviacijos erdvę.

2020/06/17

Balsavau už šį susitarimą. Administracinis susitarimo taikymas pasirodė esąs svarbus žingsnis įgyvendinant plataus užmojo ES išorės politiką. Tai buvo labai naudinga abiem šalims ir labai padidėjo ES ir Izraelio sujungiamumas – nuo susitarimo pasirašymo buvo aptarnauta beveik 70 naujų miestų jungčių. Be to, šiame susitarime, kaip ir visuose su kaimyninėmis šalimis pasirašytuose visapusiškuose ES aviacijos susitarimuose, numatoma labai glaudi Izraelio reguliavimo konvergencija su ES aviacijos acquis, veiksmingai įtvirtinant Izraelį ES aviacijos reguliavimo sistemoje.

2020/06/17

Balsavau už šią rezoliuciją. Politinė deklaracija yra derybų kriterijus, ir joje nustatomi plačių užmojų, išsamios, tvirtos ir lanksčios bendradarbiavimo prekybos ir ekonomikos srityse partnerystės parametrai, kurių pagrindas yra visapusiškas ir suderintas laisvosios prekybos susitarimas, teisėsauga ir baudžiamasis teisingumas, užsienio politika, saugumas ir gynyba bei platesnės bendradarbiavimo sritys.ES įgaliojimais, kuriuos ja remdamasi Taryba patvirtino vasario 25 d., sukuriama derybų programa, kuria numatoma užmegzti tvirtą ir visapusišką ES ir Jungtinės Karalystės partnerystę, sukuriant nuoseklią struktūrą ir bendrą valdymo sistemą ir ES nesutiks su Jungtinės Karalystės požiūriu imtis pavienių veiksmų, kuriuo siekiama derėtis dėl atskirų savarankiškų susitarimų. Bet koks susitarimas dėl naujų ES ir Jungtinės Karalystės santykių turi būti nuoseklus ir pritaikytas atsižvelgiant į abiejų šalių geografinį artumą ir didelį abiejų šalių ekonomikos tarpusavio susietumą.

2020/06/18

Balsavau už šią rezoliuciją. Europos Sąjungoje yra apytiksliai 100 milijonų neįgaliųjų, kurie vis dar negali pasinaudoti savo pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir siekdami nepriklausomai gyventi kasdien patiria sunkumų. Daugiau kaip 60 proc. neįgaliųjų yra moterys ir didžioji dalis neįgaliuosius prižiūrinčiųjų asmenų taip pat yra moterys . Ragina Komisiją pateikti visapusišką plataus užmojo ilgalaikę Europos strategiją dėl negalios po 2020 m. (Strategiją po 2020 m.), kurioje būtų aiškiai nustatytos prioritetinės sritys, apimančios visas NTK nuostatas ir atspindinčios NTK komiteto bendrąsias pastabas, įskaitant pagrindinių terminų apibrėžtis, visų pirma bendrą ES lygmens „negalios“ apibrėžtį visose ES politikos srityse ir atsižvelgiant į NTK komiteto 2015 m. priimtas ES skirtas baigiamąsias išvadas, aiškūs ir išmatuojami plataus užmojo tikslai, įskaitant suplanuotų veiksmų su aiškiais terminais ir skirtų išteklių sąrašą šiose srityse: lygybė, dalyvavimas, laisvas judėjimas ir savarankiškas gyvenimas, prieinamumas, užimtumas ir mokymas, švietimas ir kultūra, skurdas ir socialinė atskirtis, išorės veiksmai, laisvė nepatirti smurto ir įžeidinėjimo, negalios integravimas ir informuotumo didinimas ir kt.

2020/06/18

Balsavau už šį pranešimą. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 575/2013 (Kapitalo reikalavimų reglamentu, KRR) ir Direktyva 2013/36/ES (Kapitalo reikalavimų direktyva, KRD) nustatoma Sąjungoje veikiančių kredito įstaigų prudencinė reguliavimo sistema. KRR ir KRD buvo priimti po 2008–2009 m. finansų krizės siekiant padidinti ES finansų sektoriuje veikiančių įstaigų atsparumą ir iš esmės yra grindžiami visuotiniais standartais, dėl kurių susitarta su ES tarptautiniais partneriais, visų pirma Bazelio bankų priežiūros komitetu (BBPK). Svarbu, kad kapitalas būtų teikiamas ten, kur jo labiausiai reikia, ir kad prudencinė sistema sklandžiai sąveikautų su įvairiomis atsako į COVID-19 pandemiją priemonėmis. Siūlomi pakeitimai prudencinės reguliavimo sistemos iš esmės nepakeis. Jie yra Komisijos atsako į COVID-19 pandemijos sukeltą ekstremaliąją situaciją dalis. Šie prudencinės sistemos patikslinimai palengvintų bendras pastangas, kuriomis siekiama sušvelninti pandemijos poveikį ir taip paspartinti atsigavimą.

2020/06/18

Balsavau už šią rezoliuciją. Konkurencija ir veiksmingas konkurencijos politikos įgyvendinimas turi duoti naudos visiems ES piliečiams, ypač tiems, kurių vartotojų padėtis silpna, ir kartu turi būti skatinamos inovacijos ir sąžininga bendrojoje rinkoje veikiančių įmonių konkurencija, visų pirma užtikrinant mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) galimybę konkuruoti sąžiningomis sąlygomis. Raginame Komisiją užtikrinti abipusiškumą su trečiosiomis valstybėmis viešųjų pirkimų ir investicijų politikos srityje, be kita ko, atsižvelgiant į socialinį ir aplinkosauginį dempingą. Primename, kad reikia atverti trečiųjų valstybių viešųjų pirkimų rinkas, į kurias dar nėra galimybės patekti. Pritariame Komisijos atliekamai valstybės pagalbos gairių peržiūrai visuose atitinkamuose sektoriuose, pvz., transporto, įskaitant oro ir jūrų transportą, laikantis Europos žaliojo kurso tikslų: taikant teisingos pertvarkos principą ir pripažįstant valstybių narių vyriausybių papildomąjį vaidmenį remiant investicijas į priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą ir švarią energiją, drauge užtikrinant vienodas sąlygas ir neleidžiant atsirasti rinkos iškraipymams. Raginame Komisiją atliekant Energijos mokesčių direktyvos peržiūrą išsiaiškinti, ar dėl dabartinio atleidimo nuo mokesčių nesudaromos nesąžiningos konkurencijos tarp sektorių sąlygos.

2020/06/18

Balsavau už šį sprendimą. Pagal šį sprendimą sudarytas specialusis komitetas turėtų parengti bendrą, visapusišką, ilgalaikį požiūrį į įrodymus, susijusius su užsienio šalių kišimusi į ES ir jos valstybių narių demokratines institucijas ir procesus, ne tik rengiant visus pagrindinius nacionalinius ir Europos rinkimus, bet ir nuolatinį kišimąsi visoje ES pačiomis įvairiausiomis formomis, įskaitant įprastoje ir socialinėje žiniasklaidoje rengiamas dezinformacijos kampanijas, siekiant formuoti viešąją nuomonę, kibernetinius išpuolius prieš ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, tiesioginę ir netiesioginę finansinę paramą, taip pat ekonominį spaudimą politiniams veikėjams ir pilietinės visuomenės ardymą.

2020/06/18

Balsavau už Specialiojo dirbtinio intelekto skaitmeniniame amžiuje komiteto įsteigimą, kurio įgaliojimai yra išnagrinėti būsimą dirbtinio intelekto poveikį ES ekonomikai skaitmeniniame amžiuje, visų pirma įgūdžių, užimtumo, finansinių technologijų, švietimo, sveikatos, transporto, turizmo, žemės ūkio, aplinkos, gynybos, pramonės, energetikos ir e. valdžios srityse, toliau tirti dirbtinio intelekto diegimo problemą ir jo indėlį į verslo vertę bei ekonomikos augimą; analizuoti trečiųjų šalių požiūrį ir jų indėlį papildant ES veiksmus, pateikti Parlamento atsakingiems nuolatiniams komitetams vertinimą, kuriame būtų apibrėžti bendri vidutinės trukmės ir ilgalaikiai ES tikslai, o taip pat nurodyti pagrindinius žingsnius, reikalingus jiems pasiekti.

2020/06/18

Balsavau už šią rezoliuciją. Raginame Komisiją atidžiai prižiūrėti išmokų paskirstymo procesą Čekijoje, ypač atsižvelgiant į ES fondo išmokas įmonėms, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso ministrui pirmininkui arba bet kuriam kitam vyriausybės nariui, dalyvaujančiam vykdant biudžetą. Raginame Komisiją be reikalo nedelsiant įvertinti, ar atvejai, kai „Agrofert“ grupei priklausančios įmonės toliau gauna nacionalinio biudžeto subsidijas, atitinka valstybės pagalbos taisykles; atkreipia dėmesį į galimą finansinių nuostolių riziką, kuri gali atsirasti dėl tokių atvejų, ir ragina nacionalines valdžios institucijas įvertinti šias situacijas. Manome, kad Čekijos ir ES mokesčių mokėtojai turėtų būti tinkamai informuoti apie tokią padėtį.

2020/06/19

Balsavau už šią rezoliuciją . Norint sukurti stabilesnę, konkurencingą ir darnią ekonominę ir pinigų sąjungą reikia tvirtos bankų sąjungos ir geriau išvystytos ir saugios kapitalo rinkų sąjungos, taip pat reikia sukurti biudžeto priemonę. kadangi bankų sąjungos užbaigimas yra itin svarbus tarptautinio euro pripažinimo ir jo didesnio vaidmens tarptautinėse rinkose veiksnys. Palankiai vertina Europos Komisijos pirmininkės ir ECB pirmininkės paramą siekiant baigti kurti bankų sąjungą ir, žvelgiant plačiau, ekonominę ir pinigų sąjungą, sukuriant, pavyzdžiui, biudžeto priemonę, kuri padėtų pasiekti stabilesnę, konkurencingesnę ir ta pačia kryptimi einančią Sąjungą. Rezoliucijoje raginame visus Europos bankus prisijungti prie JT atsakingos bankininkystės principais pagrįstos iniciatyvos ir atitinkamai kasmet savo balansuose teikti tvaraus finansavimo užtikrinimo ir su klimato kaita susijusios rizikos mažinimo pastangų ataskaitą. Raginame ES ir nacionalines už bankų sektorių atsakingas kompetentingas institucijas susipažinti su rekomendacijomis dėl atsakingos bankininkystės principų, Tvarios bankininkystės tinklo, Centrinių bankų tinklo ir Finansų sistemos žalinimo tinklo ir, kai įmanoma, jas įgyvendinti.

2020/06/19

Balsavau už šią rezoliuciją . ES biudžetas yra nepaprastai svarbus siekiant įveikti iššūkius, su kuriais susiduria Sąjunga ir kurie dėl COVID-19 krizės tapo dar labiau matomi ir dideli, ir kad jis turi atspindėti valstybių narių ir institucijų užmojų mastą. Pabrėžiame, kad pagrindinis 2021 m. biudžeto tikslas turėtų būti COVID-19 protrūkio poveikio švelninimas ir parama gaivinimui, grindžiamam Europos žaliuoju kursu ir skaitmenine transformacija. Sąjunga ir visos jos valstybės narės turi visiškai solidarizuotis su tais, kuriems labiausiai reikia pagalbos, kartu veikdamos kaip bendruomenė ir užtikrindamos, kad nė viena šalis nebūtų palikta viena kovoti su šia pandemija ir jos pasekmėmis, be kita ko, parengti 2021 m. biudžetą, atitinkantį šį istorinį iššūkį. Pabrėžiame, kad 2021 m. biudžetas turėtų būti pirmasis biudžetas, parengtas pagal atnaujintą, perorientuotą ir labai plataus užmojo 2021–2027 m. DFP.

2020/06/19

Balsavau už šį pranešimą. Pranešime pabrėžiama, jog Rytų partnerės prisiima vis daugiau įsipareigojimų ir atsakomybės už Rytų partnerystės iniciatyvą, todėl svarbu siekti taikyti nuolatines veiksmingo bendradarbiavimo, intensyvaus dialogo ir glaudžių ryšių įgyvendinant Rytų partnerystę paskatas, kurias sustiprintų Rytų partnerystės politikos transformacinis poveikis, nes taip remiamos reformos, kurias vykdant užtikrinami teigiami politiniai, socialiniai, ekonominiai ir teisiniai pokyčiai Rytų partnerystės šalyse, atsižvelgiant į jų užmojų ES atžvilgiu lygį. Būtina palaikyti asocijuotųjų šalių siekį palaikyti vis glaudesnius santykius su ES ir patvirtinti Rytų partnerystės šalių partnerių suverenią teisę laisvai pasirinkti savo bendradarbiavimo su ES ar integracijos į ją lygį ir nepaisyti bet kokio išorės spaudimo dėl savo pasirinkimo.

2020/06/19

Balsavau už šį pranešimą. Plėtra yra viena iš sėkmingiausių ES strateginės politikos priemonių ir veiksmingiausia užsienio politikos priemonė, kuria padedama plėsti pagrindinių Sąjungos vertybių – pagarbos žmogaus orumui, laisvės, demokratijos, taikos ir gerovės puoselėjimo, lygybės, teisinės valstybės principo ir pagarbos žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, taikymą visoje Europoje. Pranešime remiame Vakarų Balkanų šalių europinę perspektyvą ir siekiame stiprinti stojimo procesą užtikrinant, kad juo būtų sutvirtintos pagrindinės vertybės ir teisinės valstybės principas ir jis lemtų tvarius demokratinius, ekonominius bei ekologinius pokyčius ir socialinę konvergenciją, taip pat kad juo būtų užtikrinti geri kaimyniniai santykiai ir regioninis bendradarbiavimas, nes tai yra pagrindiniai plėtros ir stabilizacijos ir asociacijos proceso elementai, ir garantuojant, kad Sąjungos plėtra būtų vykdoma tuo pačiu metu diskutuojant dėl Europos ateities ir ES vidaus reformos.

2020/06/19

Balsavau už šią rezoliuciją. Greita, trumpalaikė ir ilgalaikė parama transporto ir turizmo sektoriams yra būtina siekiant užtikrinti jų išlikimą ir konkurencingumą, taip pat būtina įgyvendinti priemones, kurios suteiktų turistams pasitikėjimą vėl keliauti į Europą ir po ją, siekiant kuo labiau sumažinti papildomus nuostolius sektoriuje, taip pat užtikrinant jo tvarumą ilgesniuoju laikotarpiu. Pabrėžiame, kad dabartinė krizė taip pat suteikia istorinę galimybę modernizuoti turizmą ES ir padaryti jį tvaresnį ir labiau prieinamą neįgaliesiems, taip pat pradėti jį laikyti pramonės ekosistema, turinčia investicijų tikslus, žmogiškąjį kapitalą, technologinių inovacijų poreikius ir veiklos rezultatų rodiklius, taip pat svarbiu sektoriumi, kuris galėtų padėti pasiekti 2050 m. neutralaus poveikio klimatui tikslus. Dabartinės krizės metu, kai daugelis transporto įmonių patiria sunkumų dėl išlikimo, itin svarbu toliau investuoti į strateginę transporto infrastruktūrą ES lygmeniu; be to, pabrėžia, kad transporto sektoriaus gaivinimo planuose kartu su parama, kuria siekiama išsaugoti esamus transporto sektorius, daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama novatoriškoms augimo galimybėms;

2020/06/19

Balsavau už šį pranešimą. COVID-19 protrūkis sukėlė didelę visuomenės sveikatos krizę, kuri paveikė visas valstybes nares. Ši krizė – tai didelis iššūkis visuomenės sveikatos priežiūros sistemoms, ji veikiausiai ilgai turės rimtų pasekmių Sąjungos šalių ekonomikai. Dėl šios padėties iš esmės sutriko piliečių ir įmonių gyvenimas, nes dėl apribojimų, susijusių su daugelyje valstybių narių taikomomis izoliavimo priemonėmis, jiems tapo ypač sunku užsiimti savo veikla. Todėl būtina atidėti informacijos apie finansines sąskaitas, kurių gavėjai yra kitos valstybės narės rezidentai mokesčių tikslais, mainų terminą. Atidėjus šį terminą valstybės narės galėtų atitinkamai patikslinti nacionalinius terminus, iki kurių duomenis teikiančios finansų įstaigos turi pateikti tokią informaciją. Be to, taip pat reikėtų pratęsti informacijos apie Tarybos direktyvos 2011/16/ES IV priede apibūdintus tarpvalstybinius susitarimus pateikimo ir mainų terminus.

2020/06/19

Balsavau už šį pasiūlymą. Visose valstybėse narėse toliau didėja tiesioginis ir netiesioginis COVID-19 protrūkio poveikis. Dabartinė padėtis yra beprecedentė, todėl šiomis aplinkybėmis reikia imtis prie jos pritaikytų išskirtinių priemonių. Pranešta, kad ūkininkavimo ir maisto produktų sektoriuose dėl valstybėse narėse taikomų didelių judėjimo apribojimų, taip pat dėl privalomo parduotuvių, lauko prekyviečių, restoranų ir kitų apgyvendinimo ir maitinimo įstaigų uždarymo kyla daug sunkumų. Žemės ūkio sektoriaus ir kaimo bendruomenių patiriamas ekonominis sukrėtimas sukėlė likvidumo ir grynųjų pinigų srautų problemų ūkininkams ir žemės ūkio produktus perdirbančioms mažosioms kaimo įmonėms. Pasiūlymas apima nedidelius tikslinius pakeitimus, kuriais neviršijama to, kas būtina tikslui – suteikti išimtinę laikiną paramą ūkininkams ir žemės ūkio produktų perdirbimu, rinkodara ir (arba) plėtojimu užsiimančioms MVĮ, kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė – pasiekti.

2020/06/19

Balsavau už šį pranešimą. Siekiant išsaugoti Europos piliečių iniciatyvos priemonės veiksmingumą šios pandemijos metu, išsklaidyti iniciatyvų, kurių rinkimo, tikrinimo ar nagrinėjimo etapas nėra pasibaigęs, organizatorių būgštavimus ir jiems užtikrinti teisinį aiškumą, būtina imtis laikinųjų priemonių, kuriomis būtų galima pratęsti pritarimo šioms iniciatyvoms pareiškimų rinkimo laikotarpius. Panašių laikinųjų priemonių reikėtų imtis siekiant suteikti galimybę valstybėms narėms prašyti Europos Komisijos pratęsti tikrinimo laikotarpį tuo atveju, kai dėl kovos su pandemija priemonių jų kompetentingos institucijos negali tikrinimo užbaigti laiku. Analogiškai, Europos Parlamentui ir Europos Komisijai turėtų būti leidžiama atidėti viešąjį svarstymą ir susitikimą su organizatoriais iki, atsižvelgiant į visuomenės sveikatos padėtį šalyje, kurioje jie planuoja surengti šiuos susitikimus, vėl bus galima tai padaryti. Atitinkamas galiojančios iniciatyvos nagrinėjimo laikotarpis turėtų būti atitinkamai pratęstas.

2020/06/19

Balsavau už šią rezoliuciją. Georgeʼo Floydo mirtį lėmė vieno policijos pareigūno brutalus elgesys ir dėl to Šiaurės Amerikoje ir Europoje kilo tarptautinio masto nepasitenkinimas, kuris peraugo į riaušes ir protestus. Policijos brutalumas tebėra nuolatinė problema JAV ir daugelyje pasaulio šalių. Rezoliucijoje griežtai smerkiame visų formų rasizmą, ksenofobiją ir diskriminaciją. Pasisakome už teisę į saviraiškos laisvę ir teisę rengti taikius protestus. Smerkiame tai, kad ANTIFA ir kitos radikalios organizacijos užgrobė teisėtus protestus ir tai, kad jos protestus pavertė smurtinėmis demonstracijomis, dėl kurių prasidėjo neramumai ir buvo padaryta didelės žalos turtui, taip pat kilo pavojus žmonių gyvybėms, nes jie buvo raginami dalyvauti masiniuose protestuose nepaisant koronaviruso pandemijos ir akivaizdžiai nepaisant taisyklių, reglamentų ir sveikatos priežiūros ekspertų rekomendacijų.

2020/06/19

Balsavau už šią rezoliuciją. ES remia žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės skatinimą ir pagarbą joms kaip pagrindinėms vertybėms, kuriomis grindžiami mūsų ilgalaikiai santykiai su Kinijos Liaudies Respublika, laikantis ES įsipareigojimo puoselėti šias vertybes vykdant savo išorės veiksmus. ES ir toliau tvirtai remia nuolatinį Honkongo stabilumą ir gerovę pagal principą „viena šalis – dvi sistemos“ ir mano, kad Honkongo aukšto lygio autonomijos išsaugojimas remiantis Pagrindiniu įstatymu ir tarptautiniais įsipareigojimais, taip pat šio principo laikymasis yra labai svarbūs. Apgailestaujame dėl to, kad Pekinas Honkonge vienašališkai priėmė nacionalinio saugumo įstatymą, nes tai yra plataus masto išpuolis prieš miesto autonomiją, teisinę valstybę ir pagrindines laisves. Griežtai smerkiame nuolatinį ir vis stiprėjantį Kinijos kišimąsi į Honkongo vidaus reikalus, taip pat neseniai paskelbtą Kinijos pareiškimą, kad 1984 m. Kinijos ir Didžiosios Britanijos bendra deklaracija nebegalioja, nes tėra praeities dokumentas. Kinijos vyriausybė privalo laikytis bendros deklaracijos, kuri buvo JT užregistruota kaip teisiškai privaloma sutartis, kad būtų išsaugota Honkongo aukšto lygio autonomija ir jo teisės bei laisvės.

2020/06/19

Balsavau už šią rezoliuciją. Visapusiškai veikiančios Šengeno erdvės atkūrimas yra ypač svarbus siekiant apsaugoti judėjimo laisvės principą, nes tai yra vienas pagrindinių Europos integracijos laimėjimų ir pagrindinė būtina ES ekonomikos atsigavimo po COVID-19 pandemijos sąlyga. Šengeno erdvė yra esminis akivaizdus ir puoselėjamas ES projekto laimėjimas, dėl kurio daugiau nei 400 mln. žmonių gali nevaržomai keliauti, kuris piliečiams ir įmonėms yra neįkainojamas ir neturi istorinių ar pasaulinių analogų. Reiškiame susirūpinimą dėl dabartinės padėties, susijusios su daugybės valstybių narių nustatyta vidaus sienų kontrole, ir įvairių kitų taikytų priemonių, įskaitant sienų uždarymą visiškai arba iš dalies arba jų uždarymą tam tikrų rūšių keliautojams, įskaitant ES piliečius arba valstybių narių teritorijoje gyvenančius trečiųjų šalių piliečius, ir labai didelį šių priemonių poveikį asmenims ir įmonėms, įskaitant turizmo ir sezoninių darbuotojų sektorius. Remiame visuomenės sveikatos apsaugos priemones, nustatytas siekiant apriboti COVID-19 plitimą, kuriomis reikalaujama laikytis saugaus atstumo, įskaitant privalomas izoliavimo priemones, kurios valstybių narių sprendimu taikomos jų teritorijoje, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės, teikdamos oficialius pranešimus pagal Šengeno sienų kodeksą, nurodė per mažai priežasčių, kodėl sienų kontrolė yra tinkama priemonė siekiant apriboti COVID-19 plitimą.

2020/06/19

Balsavau už šią rezoliuciją. Laisvas darbuotojų judėjimas yra darbuotojų teisė ir pagrindinis Europos Sąjungos principas, būtinas tinkamam vidaus rinkos veikimui. Darbo jėgos judumas turėtų būti ne tik laisvas, bet ir teisingas. SESV 45 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodo požiūrio principas, kuriuo uždraustas bet koks su įdarbinimu, darbo užmokesčiu ir kitomis darbo ir užimtumo sąlygomis susijęs darbuotojų iš valstybių narių diskriminavimas dėl pilietybės. Šis principas vienodai taikomas tarpvalstybiniams ir sezoniniams darbuotojams, kuriems turi būti užtikrintos vienodos sąlygos su darbuotojais, kurie yra priimančiosios valstybės narės piliečiai, pagal ES teisės aktus, tiek lygių teisių, tiek vienodų darbo sąlygų ar vienodos apsaugos atžvilgiais.Raginame Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti priemones, siekiant užtikrinti, kad tarpvalstybiniams ir sezoniniams darbuotojams, tarpvalstybiniams verslininkams ir savarankiškai dirbantiems asmenims būtų suteikta tinkama apsauga nuo COVID-19 ir jos padarinių, įskaitant lengvą prieigą prie testų, ir kad jiems suprantama kalba būtų suteikta informacijos apie riziką bei saugumo priemones, kurių reikia imtis. Raginame įgyvendinti priemones, kad keliaujant būtų užtikrinta jų sveikata bei saugumas ir tinkamos būsto sąlygos, užtikrinant saugaus atstumo laikymąsi ne tik jų gyvenamojoje vietoje, bet ir darbo vietoje, taip pat su repatriacija susiję sprendimai, kurie nebūtų priimami darbuotojų nenaudai, jeigu tokių sprendimų prireiktų.

2020/06/19

Balsavau už šį pranešimą. Pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą remiami jaunuoliai, kurie nesimoko, nedirba ir nedalyvauja mokymuose (NEET), įskaitant ilgalaikius bedarbius ir tuos, kurie nėra registruoti kaip darbo ieškantys asmenys. Ja užtikrinama, kad tose Europos vietose, kurios patiria didžiausių sunkumų, jaunimas galėtų gauti tikslinę paramą. Paprastai pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą finansuojama pameistrystė, mokomoji praktika, įdarbinimas ir tolesnis mokymasis kvalifikacijai įgyti. Anksčiau tam tikra 2020 m. specialaus asignavimo Jaunimo užimtumo iniciatyvai dalis buvo perkelta į 2018 m. Dėl specialaus asignavimo Jaunimo užimtumo iniciatyvai padidinimo 116,7 mln. EUR taip pat buvo susitarta 2019 m., šį kartą atitinkamai nemažinant 2020 m. asignavimų. Biudžeto valdymo institucijos, vykstant metinėms deryboms dėl 2020 m. biudžeto, nusprendė specialų asignavimą Jaunimo užimtumo iniciatyvai 2020 m. padidinti 28 333 334 EUR dabartinėmis kainomis, kad bendra suma 2020 m. sudarytų 145 mln. EUR. Šis BNR dalinis pakeitimas yra būtinas, nes Jaunimo užimtumo iniciatyvai skiriamas specialus asignavimas nustatytas reglamento 92 straipsnio 5 dalyje. Šioje dalyje numatytas sumų padidinimas taip pat turi atsispindėti bendrosiose sumose, numatytose 91 straipsnio 1 dalyje ir VI priede. 2020 m. biudžeto padidinimas negali būti įgyvendintas nepriėmus šio pakeitimo.

2020/07/08

Balsavau už šį pranešimą. 2017 m. gruodžio 5 d. Taryba priėmė Direktyvą (ES) 2017/2455 (E. prekybos PVM direktyvą) ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/2454 (E. prekybos PVM reglamentą), kurie yra dokumentų rinkinio dėl e. prekybai taikomo PVM dalis. 2019 m. lapkričio 21 d. Taryba priėmė Direktyvą (ES) 2019/1995 (antrąją e. prekybos PVM direktyvą). Pagal naująją e. prekybos PVM sistemą bus sudarytos geresnės sąlygos vartotojams ir įmonėms, visų pirma pradedančiosioms įmonėms ir MVĮ, pirkti ir parduoti prekes internetu tarpvalstybiniu mastu. Pagal ją valstybėms narėms taip pat bus lengviau susigrąžinti apytikriai 5 mlrd. EUR PVM sumą, kuri kasmet prarandama vykdant prekybą internetu, užtikrinant, kad ne ES įmonėms nebūtų taikomos lengvatinės sąlygos parduodant prekes ES vartotojams tiek tiesiogiai, tiek per elektronines prekyvietes. Didžiosios e. prekybos PVM dokumentų rinkinio dalies taikymo pradžios data vienbalsiai pasirinkta 2021 m. Dėl COVID-19 protrūkio prasidėjus krizei kelios valstybės narės išreiškė susirūpinimą dėl parengiamojo darbo užbaigimo ir atitinkamai dėl naujųjų taisyklių taikymo pradžios 2021 m. sausio 1 d. Panašų susirūpinimą išreiškė ir pagrindiniai ekonominės veiklos vykdytojai, ypač pašto ir kurjerių paslaugų teikėjai. Todėl Komisija 2020 m. gegužės 8 d. pasiūlė atidėti dokumentų rinkinio dėl e. prekybai taikomo PVM taikymo datą šešiais mėnesiais (nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d.).

2020/07/08

Balsavau už šią rezoliuciją. Peticijų komitetas savo 2020 m. vasario 19 d. posėdyje aptarė peticijas Nr. 0594/2019, 0841/2019, 0842/2019 ir 0843/2019 dėl tėvų vykdomo vaikų grobimo ir lankymo teisių, susijusių su skirtingų pilietybių poromis, kai vienas partneris yra ES pilietis, o kitas – Japonijos. Šiose peticijose išreikštas susirūpinimas dėl to, kad Japonija prastai vykdo teismo sprendimus, reikalaujančius grąžinti vaikus pagal 1980 m. Hagos konvencijos procedūrą, o taip pat dėl to, kad nėra priemonių, skirtų užtikrinti bendravimo ir lankymo teisių laikymąsi, taip užkertant kelią tėvams iš ES palaikyti prasmingus santykius su savo vaikais, gyvenančiais Japonijoje. Išreiškiame susirūpinimą dėl vaikų, kurie kenčia dėl tėvų vykdomo vaikų grobimo Japonijoje, ir dėl to, kad atitinkami įstatymai ir teismo sprendimai nėra vykdomi visur. Primename, kad ES vaikai Japonijoje turi naudotis apsauga, numatyta tarptautiniuose susitarimuose, užtikrinančiuose jų teises. Pažymime, kad Japonija, kaip strateginė ES partnerė, vaikų grobimo atvejais, atrodo, nesilaiko tarptautinių taisyklių.

2020/07/08

Balsavau už šią rezoliuciją. Peticijų komitetas gavo peticiją Nr. 0470/2020, kurioje išreikštas susirūpinimas dėl intelekto sutrikimų turinčių asmenų ir jų šeimų teisių COVID-19 krizės metu ir ES paraginta užtikrinti, kad priemonės, kurių imamasi dėl COVID-19 krizės ir jos padarinių, būtų suderinamos su JT NTK ir su Pagrindinių teisių chartija. JT NTK, kuri yra pirmoji ES ir jos 28 valstybių narių ratifikuota tarptautinė sutartis dėl žmogaus teisių, 11 straipsnyje nustatyta, kad valstybės, kurios yra šios konvencijos šalys, turi imtis visų būtinų priemonių, kad užtikrintų neįgaliųjų apsaugą ir saugumą esant pavojingoms situacijoms ir humanitarinėms krizėms. COVID-19 krizė parodė, kad įtraukaus švietimo koncepcija dar nėra įgyvendinta realybėje ir besimokantys asmenys, turintys intelekto sutrikimų, daugelyje valstybių narių negali toliau mokytis izoliavimo laikotarpiu. Šeimoms nepakanka besimokančių jų narių, turinčių intelekto sutrikimų, švietimui skirtos paramos ir ypač galimybių naudotis skaitmeninėmis ir inovacinėmis technologijomis ir nuotolinio mokymosi programomis. Griežtai smerkiame bet kokį intelekto sutrikimų turinčių asmenų diskriminavimą medicinoje. Atitinkamos priemonės, kurių imasi valstybės narės, turi atitikti JT NTK nuostatas ir užtikrinti lygias galimybes be diskriminavimo naudotis sveikatos priežiūros ir socialinėmis paslaugomis. Pabrėžia, kad intelekto sutrikimų turintys arba psichikos ligomis sergantys asmenys nusipelno tokio paties gydymo, įskaitant intensyviąją terapiją, kaip ir bet kuris kitas COVID-19 susirgęs asmuo.

2020/07/08

Balsavau už šį pranešimą. Kelių transporto sektoriuje Sąjungos socialinės taisyklės turėtų padėti siekti politikos tikslų: pagerinti vairuotojų darbo sąlygas, užtikrinti sąžiningą kelių transporto įmonių konkurenciją ir didinti visų kelių eismo dalyvių saugumą. Bendras susitarimas, kurį Parlamentas pasiekė su Taryba, dar labiau sustiprino pasiūlymą, kuriuo būtų užtikrintos subalansuotos sąžiningos konkurencijos sąlygos ir griežtas vykdymo užtikrinimas. Pagal Direktyvos 96/71/EB 1 straipsnio 4 dalį ne valstybėje narėje įsisteigusioms įmonėms negali būti taikomos palankesnės sąlygos už tas, kurios taikomos valstybės narės teritorijoje įsisteigusioms įmonėms. Buvo patvirtinta, kad tas principas taip pat turėtų būti taikomas šioje direktyvoje numatytų specialių komandiravimo taisyklių atžvilgiu. Be to, valstybės narės privalo gerbti savo įsipareigojimą nediskriminuoti Sąjungos vežėjų, kai pagal Europos transporto forumą susitariama dėl patekimo į Sąjungos rinką sąlygų. Sąjunga taip pat turėtų derėtis dėl AETR susitarimo, siekdama jį suderinti su naujomis kontrolės priemonėmis (išmaniaisiais tachografais).

2020/07/08

Balsavau už šį pranešimą. Reglamente (EB) Nr. 561/2006 nustatytos vairavimo trukmei, pertraukoms ir poilsio laikui taikomos taisyklės, kurių turi laikytis krovinius ir keleivius keliais vežantys vairuotojai. Bendru susitarimu, kurį Europos Parlamentas pasiekė su Taryba ir Komisija, ketinama toliau tobulinti dabartines ES kelių transporto socialinės ir vidaus rinkos taisykles. Visų pirma, buvo pasiekti šie tikslai: kiek tai susiję su kassavaitinio poilsio laikotarpiais, susitarimu išlaikomas Komisijos tikslas taikyti lankstesnes sąlygas tolimojo krovinių vežimo srityje ir kartu užtikrinti, kad vairuotojai reguliariai grįžtų namo ilgam poilsio laikotarpiui. Ši galimybė numatyta kaip dabartinės taisyklės, pagal kurią leidžiama pasinaudoti sutrumpintu kassavaitiniu poilsiu kas antrą savaitę, išimtis. Ji suteikiama tik tarptautinio krovinių vežimo veiklą vykdantiems vairuotojams ir taikomos tam tikros sąlygos, t. y. dviem iš eilės einančiais sutrumpintais poilsio laikotarpiais naudojamasi už įsisteigimo valstybės narės ribų, iš eilės einantys sutrumpinti poilsio laikotarpiai kompensuojami prieš kitą normalų poilsio laikotarpį, o vairuotojas kas 3 savaites turi galimybę grįžti į savo gyvenamąją vietą. Susitarime išlaikomas draudimas reguliariam kassavaitiniam poilsiui transporto priemonėje.

2020/07/08

Susilaikiau dėl šio pranešimo. Palaikome siekį geriau kovoti su priedangos įmonėmis ir sutinkame, kad turi būti patikslintos nuostatos, susijusios su faktinės ir nuolatinės buveinės turėjimu, kad būtų galima įrodyti tikrą ryšį su įsisteigimo valstybe nare. Tačiau suderėtas reikalavimas grąžinti transporto priemonę kartą į aštuonias savaites į įsisteigimo valstybę narę yra diskriminacinis ir neproporcingas ES periferijoje įsisteigusių vežėjų atžvilgiu. Tačiau kalbant apie lengvųjų komercinių transporto priemonių įtraukimą pasakytina, kad, siekiant sumažinti administracinę naštą, reglamentas netaikomas lengvosioms komercinėms transporto priemonėms, atliekančioms tik nacionalines vežimo operacijas, taip pat labai mažoms lengvosioms komercinėms transporto priemonėms (iki 2,5 tonų).

2020/07/08

COVID-19 pandemija padarė precedento neturintį poveikį valstybėms narėms ir jų piliečiams. Siekdamos kovoti su pandemija, valstybės narės ėmėsi priemonių COVID-19 plitimui sustabdyti arba sulėtinti, įskaitant izoliavimo priemones, dėl kurių beveik visose valstybėse narėse viešasis gyvenimas praktiškai sustojo. Pandemija neišvengiamai daro didelį poveikį ir Europos piliečių iniciatyvai (EPI) – dalyvaujamosios demokratijos priemonei, kuri priklauso nuo piliečių dalyvavimo visoje ES. Teisė pateikti EPI yra įtvirtinta Europos Sąjungos sutartyje (ES sutarties 11 straipsnio 4 dalyje). Dėl nacionalinių judėjimo suvaržymų ir apskritai dėl visuotinio pandemijos paplitimo organizatoriams šiuo metu yra beveik neįmanoma sėkmingai tęsti vietos kampanijų ir rinkti popierinės formos pritarimo pareiškimų, kad reikiamus pareiškimus jie galėtų surinkti per nustatytą 12 mėnesių laikotarpį. Siekiant išsaugoti Europos piliečių iniciatyvos priemonės veiksmingumą šios pandemijos metu, išsklaidyti iniciatyvų, kurių rinkimo, tikrinimo ar nagrinėjimo etapas nėra pasibaigęs, organizatorių būgštavimus ir jiems užtikrinti teisinį aiškumą, būtina imtis laikinųjų priemonių, kuriomis būtų galima pratęsti pritarimo šioms iniciatyvoms pareiškimų rinkimo laikotarpius.

2020/07/09

Balsavau už šį pranešimą. Pagal naująją e. prekybos PVM sistemą bus sudarytos geresnės sąlygos vartotojams ir įmonėms, visų pirma pradedančiosioms įmonėms ir MVĮ, pirkti ir parduoti prekes internetu tarpvalstybiniu mastu. Pagal ją taip pat bus lengviau valstybėms narėms susigrąžinti apytikriai 5 mlrd. EUR PVM sumą, kuri kasmet prarandama vykdant prekybą internetu, užtikrinant, kad ne ES įmonėms nebūtų taikomos lengvatinės sąlygos parduodant prekes ES vartotojams tiek tiesiogiai, tiek per elektronines prekyvietes. Didžiosios e. prekybos PVM dokumentų rinkinio dalies taikymo pradžios data vienbalsiai pasirinkta 2021 m. sausio 1 d., suteikiant valstybėms narėms pakankamai laiko pritaikyti savo teisės aktus ir IT sistemas.2020 m. vasario 14 d. Dvi valstybės narės išreiškė susirūpinimą ir paprašė atidėti taikymo datą vieniems metams ar daugiau. Dėl COVID-19 protrūkio prasidėjus krizei dar kelios valstybės narės išreiškė susirūpinimą dėl parengiamojo darbo užbaigimo ir atitinkamai dėl naujųjų taisyklių taikymo pradžios 2021 m. sausio 1 d. Panašų susirūpinimą išreiškė ir pagrindiniai ekonominės veiklos vykdytojai, ypač pašto ir kurjerių paslaugų teikėjai. Todėl Komisija 2020 m. gegužės 8 d. pasiūlė atidėti dokumentų rinkinio dėl e. prekybai taikomo PVM taikymo datą šešiais mėnesiais (nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d.).

2020/07/09

Balsavau už šį pranešimą. Jame palankiai vertinamas EIB grupės pasiryžimas didinti ES konkurencingumą ir įsipareigojimas remti augimą ir darbo vietų kūrimą teikiant paramą inovacijoms, MVĮ, infrastruktūrai, socialinei sanglaudai ir klimatui bei aplinkai. Palankiai vertiname EIB MVĮ teikiamą didelę finansinę paramą, kuriai 2018 m. iš viso skirta 23,27 mlrd. EUR ir kuria galėjo pasinaudoti 374 000 įmonių ir 5 mln. darbuotojų. Atkreipiame dėmesį į 2019–2020 m. EIB investicijų ataskaitos rezultatus, susijusius su MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių finansavimu. Manome, kad MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių rėmimas turi ir toliau būti pagrindinis EIB tikslas, ir primygtinai raginame dėti daugiau pastangų ir daugiau dėmesio skirti MVĮ finansavimui, siekiant sumažinti tokių įmonių finansavimo trūkumą. Reikia sutelkti dėmesį į ilgalaikį finansavimą, visų pirma remiant projektus, kurie kitu atveju nebūtų finansuojami, ypač novatoriškoms pradedančiosioms įmonėms ir MVĮ.

2020/07/09

Balsavau už šį pranešimą. Jame palankiai vertinamas EIB grupės pasiryžimas didinti ES konkurencingumą ir įsipareigojimas remti augimą ir darbo vietų kūrimą teikiant paramą inovacijoms, MVĮ, infrastruktūrai, socialinei sanglaudai ir klimatui bei aplinkai.Palankiai vertiname EIB MVĮ teikiamą didelę finansinę paramą, kuriai 2018 m. iš viso skirta 23,27 mlrd. EUR ir kuria galėjo pasinaudoti 374 000 įmonių ir 5 mln. darbuotojų. Atkreipiame dėmesį į 2019–2020 m. EIB investicijų ataskaitos rezultatus, susijusius su MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių finansavimu. Manome, kad MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių rėmimas turi ir toliau būti pagrindinis EIB tikslas, ir primygtinai raginame dėti daugiau pastangų ir daugiau dėmesio skirti MVĮ finansavimui, siekiant sumažinti tokių įmonių finansavimo trūkumą. Reikia sutelkti dėmesį į ilgalaikį finansavimą, visų pirma remiant projektus, kurie kitu atveju nebūtų finansuojami, ypač novatoriškoms pradedančiosioms įmonėms ir MVĮ.

2020/07/09

ES biudžeto lėšomis remiami bendri tikslai ir padedama spręsti bendrus uždavinius ir kadangi geri veiklos rezultatai yra būtina sąlyga siekiant rezultatų ir prioritetų, reguliaraus sąnaudų, išdirbių, rezultatų ir poveikio vertinimo supaprastinimas atliekant veiklos auditą yra esminiai rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo elementai. Palankiai vertiname 30-ąją metinę ES finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu ataskaitą, taip pat per pastaruosius tris dešimtmečius padarytą pažangą kuriant ir plėtojant kovos su sukčiavimu ir pažeidimais ES lygmeniu teisės aktų pagrindus ir institucinę sistemą (OLAF ir Europos prokuratūra), užmezgant valstybių narių bendradarbiavimą tarpusavyje ir su Komisija, taip pat siekiant ES biudžeto apsaugos rezultatų, kurių nebūtų galima pasiekti be bendrų ES institucijų ir nacionalinių valdžios institucijų pastangų. Tačiau balsavime balsavau prieš šį pranešimą, kuis yra parengtas ID frakcijos atstovo, kuris propaguoja prieš ES vertybes nukreiptą politiką .

2020/07/09

Balsavau už šią rezoliuciją. Europos Sąjunga ir jos valstybės narės jau daugelį metų remia Venesuelos gyventojus ir pabėgėlius priimančias bendruomene .Tarptautiniai paramos teikėjai įsipareigojo iš viso skirti 2 544 mlrd. EUR, iš kurių tik 595 mln. EUR yra tiesioginės dotacijos, o likusi dalis yra tiesiog paskolos su sąlygomis. Tarptautinė bendruomenė turi rasti naujoviškų sprendimų, kaip panaudoti kitus galimus finansinius išteklius, neskaitant humanitarinės ir ilgalaikio bendradarbiavimo pagalbos, kad padėtų Venesuelos žmonėms išspręsti savo neatidėliotinų poreikių problemas. Išreiškiame susirūpinimą dėl humanitarinės nepaprastosios padėties, kuri kelia didelę grėsmę Venesuelos gyventojų gyvybei, rimtumo. Reiškiame solidarumą su visais Venesuelos žmonėmis, kurie buvo priversti bėgti iš savo šalies ieškodami būtiniausių gyvenimo sąlygų, pvz., maisto, geriamojo vandens, sveikatos priežiūros paslaugų ir vaistų prieinamumo. Atkreipiame dėmesį į gilėjančią migracijos krizę, kuri išplito visame regione, t. y. Kolumbijoje, Peru, Ekvadore, Bolivijoje, Čilėje, Brazilijoje, Panamoje ir Argentinoje, taip pat kai kuriose ES valstybėse narėse bei Karibų jūros regione, ir atkreipiame dėmesį į itin sudėtingas aplinkybes, kurias dar labiau apsunkina kova su COVID-19 pandemija. Palankiai vertiname kaimyninių šalių pastangas ir jų parodytą solidarumą. Prašome Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) toliau bendradarbiauti su šiomis šalimis ir teritorijomis ne tik teikiant humanitarinę pagalbą, bet ir teikiant daugiau išteklių ir vykdant vystymosi politiką.

2020/07/09

Balsavau už šį pranešimą. Atsižvelgdamos į ilgėjančią vidutinę gyvenimo trukmę ir demografinius pokyčius, valstybės narės turėtų užtikrinti darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų pensijų sistemų adekvatumą ir tvarumą, teikti lygias galimybes moterims ir vyrams įgyti teises į pensiją pagal valstybines arba profesines pensijų sistemas, kad būtų užtikrintos skurdo ribą viršijančios deramos pajamos iš pensijų. Pensijų reformos turėtų būti remiamos taikant vyresnių žmonių aktyvumu pagrįstas priemones, kuriomis bet kokio amžiaus darbuotojams būtų sudaromos optimalios galimybės dirbti kokybiškoje, našioje ir sveikoje aplinkoje iki išėjimo į pensiją, kartu gerbiant vyresnio amžiaus žmonių sprendimus ilgiau išlikti ekonomiškai aktyviems arba daugiau nedalyvauti darbo rinkoje.

2020/07/10

Balsavau už šį pranešimą .Taisomojo biudžeto Nr. 5/2020 projekto tikslas – toliau teikti paramą pabėgėliams ir priimančiosioms bendruomenėms reaguojant į krizę Sirijoje. Komisija pasiūlė užtikrinti 100 mln. EUR naujų įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų, kad būtų galima finansuoti projektus, susijusius su galimybėmis gauti išsilavinimą, parama pragyvenimui ir sveikatos apsaugos, sanitarijos, vandens ir atliekų tvarkymo paslaugų teikimu bei priimančiųjų bendruomenių ir pabėgėlių (Sirijos pabėgėlių ir Palestinos pabėgėlių iš Sirijos) socialine apsauga Jordanijoje ir Libane.

2020/07/10

Balsavau už šį pranešimą .Taisomojo biudžeto Nr. 5/2020 projekto tikslas – toliau teikti paramą pabėgėliams ir priimančiosioms bendruomenėms reaguojant į krizę Sirijoje. Komisija pasiūlė užtikrinti 100 mln. EUR naujų įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų, kad būtų galima finansuoti projektus, susijusius su galimybėmis gauti išsilavinimą, parama pragyvenimui ir sveikatos apsaugos, sanitarijos, vandens ir atliekų tvarkymo paslaugų teikimu bei priimančiųjų bendruomenių ir pabėgėlių (Sirijos pabėgėlių ir Palestinos pabėgėlių iš Sirijos) socialine apsauga Jordanijoje ir Libane.

2020/07/10

Palaikiau prieštaravimą. Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas yra neteisėtas, nes juo pažeidžiamas REACH reglamento 60 straipsnis, nes jis yra susijęs su naudojimo būdu, neatitinkančiu tame straipsnyje nustatytų reikalavimų, nes trūksta pagrindinės informacijos apie į paraišką įtrauktus naudojimo būdus, visų pirma, dėl susijusio tonažo, veiklos sąlygų, poveikio scenarijų ir rizikos valdymo priemonių ir nėra atliktas tinkamas saugesnių alternatyvų vertinimas ir nėra parengtas pakeitimo planas, tad patikrinti, ar yra tenkinamos leidimų išdavimo sąlygos, yra neįmanoma.

2020/07/10

Palaikiau šį prieštaravimą. Po ankstesnio 2019 m. kelių veikliųjų medžiagų, įskaitant flumioksaziną, leidimo naudoti pratęsimo pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/707 tik 8 iš 34 medžiagų leidimas naudoti buvo pratęstas arba nepratęstas, o pagal šį Komisijos įgyvendinimo reglamento projektą 26 medžiagų leidimai naudoti bus pratęsti dar kartą, t. y. daugumos medžiagų leidimai naudoti bus pratęsti trečią ar ketvirtą kartą. Manome, kad Komisijos įgyvendinimo reglamento projektas viršija Reglamente (ES) Nr. 1107/2009 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus ir kad jis nedera su Sąjungos teise, nes jame nepaisoma atsargumo principo. Griežtai smerkiame ilgus pakartotinio leidimų išdavimo proceso vėlavimus, taip pat vėlavimus nustatant endokrininę sistemą ardančias medžiagas. Manome, kad sprendimas dar kartą pratęsti flumioksazino patvirtinimo laikotarpį neatitinka saugumo kriterijų, išdėstytų Reglamente (EB) Nr. 1107/2009, ir jis nėra pagrįstas nei įrodymais, kad ši medžiaga gali būti saugiai naudojama, nei įrodymais, kad veiklioji medžiaga flumioksazinas itin būtina maisto gamybai Sąjungoje.

2020/07/10

Balsavau už šį pranešimą. Pagal Europos žaliąjį kursą ES įsipareigojo iki 2050 m. panaikinti Europos ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro ir užtikrinti neutralų savo anglies dioksido poveikį. Tam reikia spartesnio perėjimo nuo iškastinio kuro kaip pirminio energijos šaltinio prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių. Didesnė atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalis lems dar labiau decentralizuotą energijos gamybą. Kadangi įsipareigojame mažinti energetikos sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro, didės iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gaminamos elektros energijos dalis. Komisija tikisi, kad 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis sudarys 55 proc., o 2050 m. – daugiau kaip 80 proc. Didesnė atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalis neišvengiamai lems didesnį elektros energijos tinklo nestabilumą. Taigi, dėl įsipareigojimo iki 2050 m. užtikrinti neutralų anglies dioksido poveikį reikia labai padidinti kaupimo pajėgumus, kad būtų užtikrintas energijos tiekimo saugumas. Kalbant apie reglamentavimą, ES turi pašalinti visas galimas kliūtis, trukdančias greitai išnaudoti potencialą. Kai kuriuose sektoriuose jau padaryta didelė pažanga siekiant, kad reguliavimo reikalavimai būtų nuoseklesni. Pavyzdžiui, Elektros energijos rinkos direktyvoje nustatytos aiškios elektros energijos vidaus rinkos taisyklės. Spartus tokių nuostatų įgyvendinimas yra labai svarbus siekiant energijos kaupimo sisteminio pokyčio. Visgi dar reikia spręsti kai kuriuos klausimus, pavyzdžiui, dvigubo apmokestinimo ir dvigubų tinklo mokesčių kaupimo operatoriams problemas, kurios yra pagrindinė kliūtis patekti į šią naują rinką.

2020/07/10

Balsavau už šia rezoliuciją. TEN-E reglamente nustatyti transeuropinės energetikos infrastruktūros prioritetiniai koridoriai ir teminės sritys ir pateiktos bendro intereso projektų atrankos gairės. TEN-E reglamente nustatyta, kad bendro intereso projektams gali būti teikiama finansinė parama pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) ir kad tokių projektų atveju taikomos supaprastintos leidimų išdavimo procedūros, taip pat speciali reguliavimo tvarka, suteikianti galimybę naudotis tarpvalstybiniais išlaidų paskirstymo mechanizmais ir paskatomis, ir numatomas didesnis skaidrumas. Palankiai vertiname tai, jog Europos žaliojo kurso komunikate paskelbta, kad TEN-E gairių peržiūra įvyks 2020 metais. Raginame Komisiją ne vėliau kaip iki 2020 m. pabaigos pateikti pasiūlymą dėl TEN-E gairių peržiūros, kurioje būtų atsižvelgiama visų pirma į Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato tikslus, Sąjungos ilgalaikį įsipareigojimą mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“.

2020/07/10

Balsavau už šį pranešimą. Manome , kad bendradarbiavimas su Naująja Zelandija teisėsaugos srityje padės Europos Sąjungai toliau stiprinti savo saugumo interesų apsaugą, ypač terorizmo prevencijos ir kovos su juo, organizuoto nusikalstamumo sužlugdymo ir kovos su elektroniniais nusikaltimais srityse. Raginame Komisiją skubiai pradėti derybas su Naująja Zelandija dėl keitimosi asmens duomenimis tarp Europolo ir Naujosios Zelandijos institucijų, atsakingų už kovą su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu, visapusiškai laikantis Tarybos priimtų derybų gairių. Raginame Komisiją laikytis šioje rezoliucijoje pateiktų papildomų rekomendacijų. Reikalaujame, kad susitarime numatytas duomenų apsaugos lygis būtų iš esmės lygiavertis ES teisėje numatytam apsaugos lygiui, kaip teisėje, taip ir praktikoje.

2020/07/10

Balsavau už šią rezoliuciją. Įgyvendinant cheminių medžiagų strategiją tvarumui užtikrinti turėtų būti prisidedama prie tinkamo Sąjungos aplinkos politikos principų, apibrėžtų SESV 191 straipsnio 2 dalyje, įgyvendinimo. Raginame Komisiją parengti visapusišką cheminių medžiagų strategiją tvarumui užtikrinti, kad būtų sudarytos sąlygos paradigmos pokyčiui, kuris būtinas nulinės taršos tikslui įgyvendinti siekiant aplinkos be toksinių medžiagų, užtikrinant aukšto lygio žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugą, minimizuojant pavojingųjų cheminių medžiagų poveikį ypatingą dėmesį skiriant atsargumo principui ir veiksmingai darbuotojų apsaugai, kuo labiau ribojant bandymų su gyvūnais naudojimą, išsaugant ir atkuriant ekosistemas ir biologinę įvairovę bei skatinant inovacijas tvarių cheminių medžiagų srityje, kaip Europos strategijos, pagal kurią būtų kuriama išteklius efektyviai naudojanti, saugi ir tvari žiedinė ekonomika, pagrindą, sykiu stiprinant Sąjungos ekonomikos konkurencingumą ir inovacijų potencialą bei užtikrinant tiekimo saugumą ir didinant užimtumą ES.

2020/07/10

Balsavau už šią rezoliuciją. COVID-19 pandemija labai trikdo tiekimo grandinę, o tai turi įtakos ne keliais judančių mechanizmų (NKJM) gamintojų gebėjimui laikytis kai kurių 2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/1628 dėl reikalavimų, susijusių su ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių dujinių ir kietųjų dalelių išmetamųjų teršalų ribinėmis vertėmis ir tipo patvirtinimu, nustatytų terminų. Atsižvelgiant į šį sutrikimą, kurio nebuvo galima numatyti, NKJM ir traktorių su pereinamojo laikotarpio varikliais gamybos ir pateikimo rinkai datos atidedamos dvylikai mėnesių. Šių datų atidėjimas netaikomas pereinamojo laikotarpio varikliams, kuriems taikomos 58 straipsnio 5 dalies antroje, trečioje ir ketvirtoje pastraipose nurodytos datos.

2020/07/10

Balsavau už šią rezoliuciją. Koronaviruso protrūkis sukėlė beprecedentę ekstremaliąją visuomenės sveikatos situaciją. Visuomenei labai svarbu, kad būtų sukurtos vakcinos nuo šio viruso ir gydymo būdai, ir mes visi esame raginami užtikrinti, kad mūsų piliečiai kuo greičiau turėtų galimybę gauti saugius ir veiksmingus vaistus. Kai kurios vakcinos kuriamos iš genetiškai modifikuotų virusų, todėl joms gali būti taikoma GMO apibrėžtis. GMO reglamentavimo sistemą būtina pakeisti, kad būtų galima kuo greičiau pradėti šių vakcinų klinikinius tyrimus užtikrinant klinikinių tyrimų dalyvių teises, saugą, orumą ir gerovę, taip pat gautų duomenų patikimumą ir svarumą, tinkamą aplinkos apsaugą, o per aplinką ir tinkamą žmonių sveikatos apsaugą.

2020/07/10

Balsavau už šią rezoliuciją. Komisijos duomenimis, apie 1 proc. Sąjungos metinio bendrojo vidaus produkto, arba 160 mlrd. EUR, yra susiję su įtartina finansine veikla, pavyzdžiui, su korupcija siejamu pinigų plovimu, prekyba ginklais ir žmonėmis, neteisėta prekyba narkotikais, mokesčių slėpimu ir sukčiavimu, teroristų finansavimu ir kita neteisėta veikla, kuri daro neigiamą poveikį kasdieniam ES piliečių gyvenimui. Raginame Komisiją išplėsti bendrą kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu taisyklių sąvadą, kad jis būtų taikomas didesniam įpareigotųjų subjektų ratui, visų pirma siekiant įtraukti naujus ir perversminius rinkos sektorius, taip pat technologines inovacijas ir tarptautinių standartų pokyčius, ir užtikrinti, kad paslaugų teikimas būtų reglamentuojamas tokiu pat būdu kaip ir prekių tiekimas.

2020/07/10

Balsavau už šią rezoliuciją. SESV 168 straipsnyje nurodyta, kad už savo sveikatos politikos apibrėžimą ir už sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros organizavimą bei teikimą, įskaitant sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros valdymą ir jiems skiriamų išteklių paskirstymą, atsako valstybės narės. Tačiau tik veikiant išvien galima kovoti su tarpvalstybinėmis grėsmėmis, todėl būtinas visos tarptautinės bendruomenės bendradarbiavimas ir solidarumas. Raginame Europos institucijas ir valstybes nares pasimokyti iš COVID-19 krizės ir aktyviau bendradarbiauti sveikatos apsaugos srityje ir imtis įvairių priemonių, kad būtų sukurta Europos sveikatos sąjunga. Tvirtai remiame „sveikatos aspekto integravimo į visas politikos sritis“ požiūrį ir ragina jį visapusiškai įgyvendinti – horizontaliai integruoti sveikatos aspektus į visas sritis, pvz., žemės ūkio, transporto, tarptautinės prekybos, mokslinių tyrimų, aplinkos ir klimato apsaugos, ir nuolat vertinti jos poveikį sveikatai. Atkreipiame dėmesį į tai, kad COVID-19 krizė dar nesibaigė ir, jei nesielgsime apdairiai, bus naujų infekcijos ir mirčių atvejų ir pasisakome už veiksmingas infekcijų prevencijos ir kontrolės priemones.

2020/07/10

Balsavau už šią rezoliuciją. Iš tiesų valstybėms narėms pavyko rasti sudėtingą ir nelengvą susitarimą, ir tai rodo, jog nepaisant sunkumų Europa sugeba susivienyti ir ieškoti kompromisų. Pirmą kartą istorijoje Europa susitarė dėl bendrų pastangų dalinantis finansinę naštą. Neeiliniai iššūkiai reikalauja neeilinių sprendimų, o bendras skolos mechanizmas yra Europos solidarumo išraiška, kai įsipareigojimas grąžinti skolą bus grindžiamas ES nuosavų išteklių sistema, o ne guls ant mūsų piliečių pečių. Tačiau išlieka susirūpinimas dėl daugiametės finansinės perspektyvos, kuri yra nepaprastai svarbi, ypač šiuo sudėtingu laikotarpiu. Daugiametė finansinė perspektyva privalo būti orientuota į bendrą ES atsigavimą ir augimą .Negalime pateisinti biudžeto apkarpymų socialinei sričiai bei ženkliai sumažinti finansavimą tokioms programoms kaip „Horizontas“, „Erasmus+“, ESF+, „Skaitmenė Europa“ ir kitoms, kurios yra gyvybiškai būtinos ilgalaikiam ir tvariam ES augimui.

2020/07/23

Balsavau už šį pasiūlymą. Konkrečiau, siekiama užtikrinti, kad taikant įsipareigojimų panaikinimo taisyklę (N+2) būtų atsižvelgta į valstybių narių pateiktą mokėjimo prašymą, apimantį visus N+2 metus. Šiuo atžvilgiu įsipareigojimų panaikinimo terminą būtina suderinti su sąskaitų pateikimo terminu. Be to, siekiant užtikrinti įsipareigojimų panaikinimo metodo nuoseklumą ir suteikti valstybėms narėms N+2 taisyklę atitinkantį įgyvendinimo laikotarpį, siūloma 2018 ir 2019 m. nacionalinėms programoms skirtų papildomų asignavimų panaikinimą suderinti su taisyklėmis, taikomomis pagrindiniam nacionalinėms programoms skiriamam asignavimui.

2020/10/05

Balsavau už šį pasiūlymą. Pagal siūlomo sprendimo 1 ir 3 straipsnius Prancūzijai būtų leidžiama iki 50 proc., palyginti su įprastu tarifu, sumažinti Gvadelupoje, Prancūzijos Gvianoje, Martinikoje ir Reunjone pagaminto, bet žemyninėje Prancūzijoje parduodamo romo akcizo ir socialinio draudimo įmokų tarifus. Ši nukrypti leidžianti nuostata galioja nuo 1923 m. ir yra taikoma įvairiomis formomis, siekiant iš dalies kompensuoti didesnes vietos alkoholio pramonės gamybos sąnaudas. Nepalankią konkurencinę ekonominės veiklos vykdytojų padėtį lemia atokiausių Prancūzijos regionų nuošalumas, izoliuotumas, mažumas, sunkios topografinės bei klimato sąlygos ir ekonominis priklausomumas nuo keleto produktų – visų pirma cukranendrių, cukraus ir romo vertės grandinės – dėl kurių šių regionų ekonominė plėtra yra labai ribota. Sprendimu Prancūzija taip pat įpareigojama teikti ataskaitas dėl nukrypti leidžiančios nuostatos įgyvendinimo ir poveikio.

2020/10/05

Balsavau už šį pasiūlymą. Pagal siūlomo sprendimo 1 straipsnį vietoje gaminamiems produktams būtų leidžiama visiškai arba iš dalies netaikyti Arbitrio sobre Importaciones y Entregas de Mercancías en las Islas Canarias (AIEM) mokesčio, kuris taikomas prekėms Kanarų salose. Ši nukrypti leidžianti nuostata galioja nuo 2002 m. ir ja iš dalies kompensuojamos papildomos vietos gamybos sąnaudos, kurias lemia Kanarų salų izoliuotumas. Atleidimo nuo mokesčio poveikis kainoms negali būti didesnis kaip 15 proc. arba viršyti bendros metinės 150 mln. EUR ribos.

2020/10/05

Balsavau už šį pasiūlymą. Pagal siūlomo sprendimo 1 straipsnį vietoje gaminamiems produktams būtų leidžiama visiškai arba iš dalies netaikyti Arbitrio sobre Importaciones y Entregas de Mercancías en las Islas Canarias (AIEM) mokesčio, kuris taikomas prekėms Kanarų salose. Ši nukrypti leidžianti nuostata galioja nuo 2002 m. ir ja iš dalies kompensuojamos papildomos vietos gamybos sąnaudos, kurias lemia Kanarų salų izoliuotumas. Atleidimo nuo mokesčio poveikis kainoms negali būti didesnis kaip 15 proc. arba viršyti bendros metinės 150 mln. EUR ribos.Balsavau už šį pasiūlymą. Doko mokestis (pranc. „octroi de mer“) yra mokestis, taikomas importui (nepriklausomai nuo jo kilmės) ir prekybai Prancūzijos atokiausiuose regionuose. Šiuose regionuose vidaus gamybai yra būdingos didesnės gamybos sąnaudos, todėl Tarybos sprendimu Nr. 940/2014/ES numatoma tam tikriems vietoje pagamintiems produktams netaikyti doko mokesčio atokiausiuose regionuose siekiant kompensuoti nepalankią konkurencinę padėtį ir išlaikyti vietinę gamybą. Priemonių tikslas yra sumažinti atokiausių regionų įmonių patiriamas papildomas išlaidas, kurios trukdo joms visapusiškai dalyvauti bendrojoje rinkoje.

2020/10/05

Balsavau už šį pranešimą. Taisomojo biudžeto Nr. 7/2020 projekto tikslas – atnaujinti biudžeto pajamų dalį, kad būtų atsižvelgta į naujausius pokyčius. COVID-19 pandemija iš esmės pakeitė Sąjungos ekonomikos perspektyvas ir Komisijos 2020 m. pavasario prognozėje numatoma, kad šiais metais Sąjungos ekonomika susitrauks rekordiškai daug – 7,5 proc., o 2021 m. atsigaus 6,1 proc., o to nepakanka, kad būtų visiškai kompensuotas šių metų nuostolis, ir kadangi blogėjanti ekonominė padėtis atsispindi 2020 m. nuosavų išteklių prognozėje. Todėl reikia atlikti dviejų rūšių biudžeto pajamų patikslinimus, t. y. atnaujinti tradicinių nuosavų išteklių (TNI), taip pat pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) ir bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis (BNP) pagrįstų nuosavų išteklių įverčius, kad būtų atsižvelgta į naujesnes ekonomines prognozes ir į atnaujintą Jungtinės Karalystės korekciją.

2020/10/05

Balsavau už šį pranešimą. Per pastarąjį dešimtmetį keliose valstybėse narėse buvo įvykdyti gėdingi išpuoliai prieš teisinės valstybės principus, pagrindines teises ir kitas Sąjungos vertybes. Deja, atsižvelgiant į patirtį matyti, kad Sąjungos turimos priemonės, įskaitant ES sutarties 7 straipsnyje nustatytą procedūrą, yra neveiksmingos ir fragmentiškos. Siūlomame tarpinstituciniame susitarime siekiama nustatyti tvarką, pagal kurią Parlamentas, Taryba ir Komisija koordinuotų veiklą ir bendradarbiautų remdami ir stiprindami pagarbą Sąjungos vertybėms. Jį sudarys metinis stebėsenos ciklas, kuris apims visas Sąjungos vertybes visose valstybėse narėse remiantis objektyviais ir skaidriais kriterijais ir pagal kurį bus rengiama metinė ataskaita. Tarpinstitucinė darbo grupė vykdys bendradarbiavimą ir koordinavimą, o jai padės nepriklausomų ekspertų grupė. Metinėje ataskaitoje bus atsižvelgta ne tik į neigiamus pokyčius, bet ir į geriausią praktiką bei teigiamus veiksmus.

2020/10/07

Balsavau už šį pranešimą. Bendra prekybos politika, kurią sudaro prekybos susitarimai ir teisėkūros priemonės, turėtų padėti sukurti stabilią, nuspėjamą ir sąžiningą prekybos aplinką, kurioje galėtų klestėti ES įmonės ir būtų ginami ES piliečių interesai, ir šia politika turėtų būti užtikrinta, kad ES ir toliau išsaugotų savo esamą socialinį ir reguliavimo modelį, o prekybos politika būtų naudojama siekiant skatinti ES vertybes visame pasaulyje. ES turėtų dėti daugiau pastangų siekdama skatinti sąžiningą konkurenciją, užtikrindama vienodas sąlygas ir spręsdama šiuolaikines prekybos problemas. Tačiau norint pasiekti šiuos tikslus, reikia nustatyti tvirtą Sąjungos prekybos politikos kryptį ir užtikrinti jos teisingesnį ir skaidresnį visapusišką ir veiksmingą įgyvendinimą bei stebėseną. ES prekybos susitarimais turėtų būti sudarytos augimo galimybės pasinaudojant patekimu į rinką ir prekybos kliūčių pašalinimu; kadangi nepaprastai svarbu, kad derybos vyktų abipusės naudos dvasioje, siekiant kovoti su nesąžininga prekybos praktika ir užtikrinti atitiktį ES taisyklėms ir standartams.

2020/10/07

Balsavau už šį pranešimą. Europos žaliuoju kursu siekiama, kad iki 2050 m. Europa taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu, kartu gerinant Europos piliečių gyvenimo kokybę ir kuriant modernią, efektyviai išteklius naudojančią ir konkurencingą ekonomiką. Europos klimato teisės aktas yra Europos žaliojo kurso pagrindas, nes juo teisės akte įtvirtinamas Sąjungos tikslas ne vėliau kaip iki 2050 m. užtikrinti, kad grynasis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų nulinis. Dėl poveikio klimatui neutralumo tikslo Europa susidurs su istorinio masto pertvarka, kurią žemynas patirs per ateinančius dešimtmečius. Ši pertvarka atneš pokyčius visai mūsų visuomenei. Visose valstybėse narėse ir visuose ekonomikos sektoriuose būtini pokyčiai, kurie pakeis piliečių elgseną ir gyvenimo būdą, kad būtų palaipsniui panaikinta iškastiniu kuru grindžiama ekonomika ir pasiektas poveikio klimatui neutralumo tikslas. Siekiant, kad ši pertvarka būtų sėkminga, ji turi būti vykdoma socialiniu, ekologiniu ir ekonominiu požiūriu darniai ir būtina užtikrinti, kad nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje. Europos siekis pereiti prie poveikio klimatui neutralumo yra neatsiejamas nuo mūsų pastangų sukurti visiems piliečiams lygybe pagrįstą teisingą visuomenę. Mūsų piliečių ir socialinių partnerių dalyvavimas ir parama yra būtina sąlyga, kad Sąjungos pastangos kovojant su klimato kaita būtų sėkmingos.

2020/10/07

Balsavau už šį pasiūlymą. Šio pasiūlymo tikslas – atnaujinti Tarybos sprendimą 2003/17/EB, kuriuo pripažįstamas tam tikrų ES nepriklausančių šalių tam tikrų rūšių sėklos aprobavimo ir gamybos pagal direktyvas 66/401/EEB, 66/402/EEB, 2002/54/EB ir 2002/57/EB lygiavertiškumas. Teisinis pagrindas yra SESV 43 straipsnio 2 dalis. Iki šiol Ukraina nebuvo įtraukta į šalių, kurios naudojasi tokiu lygiavertiškumo pripažinimu, sąrašą, todėl joje surinktos javų sėklos importuoti į Europos Sąjungą šiuo metu negalima. Ukraina pateikė Komisijai prašymą, kad jos javų sėkla būtų įtraukta į Tarybos sprendimą 2003/17/EB kaip lygiavertė ES ir kitų šalių sėkloms. Gavusi šį prašymą, Komisija išnagrinėjo taikomus Ukrainos teisės aktus ir atliko Ukrainos javų sėklų aprobavimo ir sėklų sertifikavimo sistemos auditą. Bendri šio tyrimo rezultatai buvo teigiami. Ukrainos taikomi reikalavimai ir sistema yra lygiaverčiai Sąjungos reikalavimams ir jais užtikrinamos tokios pačios garantijos, kaip ir taikant Sąjungos sistemą. Šis pasiūlymas atitinka ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo tikslus, nes juo bus skatinama Sąjungos taisykles atitinkanti prekyba sėkla.

2020/10/07

Palaikiau šį prieštaravimą. Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 6 straipsnyje nustatyta, kad maisto priedą galima leisti naudoti tik tuo atveju, jei jis yra saugus, technologiškai pagrįstas ir jei jo naudojimas vartotojo neklaidina, o, priešingai, yra jam naudingas. Titano dioksidas (E 171) naudojamas tik estetiniais tikslais ir neturi maistinės vertės, taip pat neatlieka jokios naudingos technologinės funkcijos maiste. Nėra įtikinamos technologinės būtinybės naudoti titano dioksidą (E 171) ir daugeliui Prancūzijos rinkoje veikiančių maisto gamintojų ir mažmenininkų pavyko pašalinti titano dioksidą (E 171) iš savo produktų, kad būtų laikomasi Prancūzijos dekreto dėl maisto produktų, kurių sudėtyje yra šio priedo, pateikimo į rinką sustabdymo. Dėl šių priežasčių prieštaraujame Komisijos reglamento projekto priėmimui.

2020/10/07

Balsavau už šį prieštaravimą. Manome, kad šis Komisijos reglamento projektas nesuderinamas su Reglamento (EEB) Nr. 315/93 tikslu ir turiniu. Mano, kad ir toliau leidžiant didelę akrilamido koncentraciją maisto produktuose gali būti daromas neigiamas poveikis Europos vartotojų sveikatai; todėl mano, kad itin svarbu sumažinti akrilamido koncentraciją maisto produktuose.

2020/10/07

Balsavau už šį pranešimą. Miškai, miškininkystė ir visas su mišku susijęs sektorius atlieka svarbų vaidmenį padedant surasti tvarius daugelio mūsų laikų iššūkių sprendimus. Miškai ir kitos miškingos vietovės užima ne mažiau kaip 43 proc. ES ploto ir šiame sektoriuje ES tiesiogiai dirba ne mažiau kaip 500 000, o netiesiogiai – 2,6 mln. Europos piliečių. Be to, 60 proc. ES miškų priklauso privatiems subjektams. Europos miškai labai skiriasi dydžio, struktūros, biologinės įvairovės ir tvarkymo metodų požiūriais. Naujoji ES miškų strategija turėtų apimti priemones, kuriomis būtų stiprinama jos atliekama veiksmingo politikos koordinavimo funkcija įgyvendinant įvairias su miškais susijusias ES politikos strategijas ir jas įgyvendinant taip, kad būtų atsižvelgta į visą su miškais susijusią vertės grandinę. Ji turėtų užtikrinti darną ir sąveiką su kitais sektoriais, kurie turi įtakos šiam sektoriui. ES miškų strategija taip pat turėtų būti sąsaja tarp ES sektorių politikos ir valstybių narių nacionalinės miškų politikos ir ja turėtų būti užtikrinta, kad su miškais susijusio sektoriaus ekspertinės žinios būtų įtrauktos nuo pat pirmųjų politikos formavimo etapų, o tai padėtų sukurti darnią ir nuoseklią su miškais susijusią politiką. Be to, ES turėtų aktyviai daryti įtaką pasaulinei politinei aplinkai imdamasi veiksmų, kuriais būtų stabdomas miškų naikinimas pasaulyje, ir skatindama ne tik miškų atželdinimą ir apželdinimą mišku, bet ir tvarų miškų išteklių valdymą.

2020/10/07

Balsavau už šį pasiūlymą. Atsižvelgiant į šį Komisijos pasiūlymą dėl Prancūzijai skirto įgaliojimų suteikimo sprendimo, šiuo pasiūlymu siekiama iš dalies pakeisti Direktyvos (ES) 2016/798 3 straipsnio 7 punktą, kuriame apibrėžiama sąvoka „nacionalinė saugos institucija“, siekiant užtikrinti geležinkelių saugą pagal tą direktyvą ir geležinkelių sąveiką pagal Direktyvą (ES) 2016/797. Siekiama užtikrinti, kad įstaiga, kuriai valstybės narė ir trečioji šalis pavedė su geležinkelių sauga ir sąveika susijusias užduotis pagal ES sudarytą arba jos įgaliotą sudaryti tarptautinį susitarimą, pagal Sąjungos teisę galėtų būti laikoma nacionaline saugos institucija.

2020/10/08

I supported this proposal . The aim of this proposal is to empower France to negotiate an international agreement with the United Kingdom to ensure the safe and efficient operation of the Channel Fixed Link by retaining a single safety authority responsible for the whole of this infrastructure, and to lay down the specific requirements that the proposed agreement must comply with, such as the obligation for the Intergovernmental Commission to apply Union rules on railway safety and interoperability.

2020/10/08

Balsavau už šį pasiūlymą. COVID-19 pandemijos protrūkis ir susijusi visuomenės sveikatos krizė yra beprecedentis iššūkis valstybėms narėms ir didelė našta ekologine gamyba užsiimantiems veiklos vykdytojams. Veiklos vykdytojai deda visas pastangas į ekologinės gamybos ir prekybos srautų išlaikymą ir negali pasirengti naujų Reglamente (ES) 2018/848 nustatytų teisės nuostatų taikymui. Todėl labai tikėtina, kad valstybės narės ir ekologine gamyba užsiimantys veiklos vykdytojai negalės užtikrinti tinkamo to reglamento įgyvendinimo ir taikymo nuo 2021 m. sausio 1 d. Todėl, siekiant užtikrinti sklandų ekologinės gamybos sektoriaus veikimą, suteikti teisinį tikrumą ir išvengti galimo rinkos sutrikdymo, būtina atidėti Reglamento (ES) 2018/848 taikymo pradžios datą ir tam tikras kitas tame reglamente nurodytas nuo tos datos skaičiuojamas datas.

2020/10/08

Balsavau už šią rezoliuciją. Reiškiame besąlyginę paramą Bulgarijos žmonėms, kurie reikalauja ir tikisi teisingumo, skaidrumo, atskaitomybės ir demokratijos. Galimybė rengti taikias demonstracijas yra viena iš pagrindinių kiekvienos demokratinės šalies piliečių teisių, ir remia šią žmonių teisę rengti taikius protestus. Smerkiame bet kokios formos smurtą prieš taikius demonstracijų dalyvius. Pabrėžiame, kad saviraiškos laisvės ir informacijos laisvės principai turi būti gerbiami visais atvejais, o smurto ir neproporcingos jėgos panaudojimas yra nepriimtinas. Išreiškiame ypač didelį nerimą dėl kaltinimų jėgos naudojimu prieš moteris ir vaikus, įskaitant vaikus su negalia. Esame susirūpinę dėl neteisėtų ir perteklinių auditų, vykdytų privačių verslo subjektų, atvirai reiškusių palaikymą protestams, organizacijose. Smerkiame žiaurius ir neproporcingus policijos veiksmus per 2020 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėn. vykusius protestus ir raginame Bulgarijos valdžios institucijas užtikrinti visapusišką, skaidrų, nešališką ir veiksmingą policijos veiksmų tyrimą.

2020/10/08

Balsavau už šį pranešimą. Skaitmeniniai finansai, taip pat žinomi kaip finansinės technologijos, yra paremti naujų technologijų, sudarančių galimybes vykdyti ir gerinti finansų sektoriaus veiklą, naudojimu. Todėl skaitmeniniai finansai atlieka labai svarbų vaidmenį plėtojant finansinę veiklą ir didinant jos paplitimą, nes jų taikymas turi didelių privalumų, pavyzdžiui, didesnis veiksmingumas, mažesnės sąnaudos, geresnė vartotojų apsauga, duomenų valdymas ir skaidrumas. Skaitmeniniuose finansuose taikomos inovacijos gali prisidėti prie daugelio procesų automatizavimo, taip pat priimant daugelį investavimo ir administracinių sprendimų, ir jau prisidėjo prie veiksmingesnio sprendimų priėmimo ir veiklos atsekamumo pagerinus rinkos dalyviams prieinamų duomenų kokybę. Tačiau tuo pat metu vykstanti technologijų raida ir jų potencialių taikymo galimybių plėtra kituose sektoriuose yra vienas didžiausių iššūkių tiek ekonominiu, tiek reguliavimo požiūriu. Skaitmeninių finansų plėtra kelia riziką tokiose srityse, kaip finansinis stabilumas, finansiniai nusikaltimai ir vartotojų apsauga, todėl būtina nustatyti tinkamas reglamentavimo priemones.

2020/10/08

Balsavau už šį pranešimą. Dėl sudėtingo skandalo, kuris susijęs su Vokietijos mokėjimo paslaugų tiekėja „Wirecard“ – DAX30 bendrove, kuri 2020 m. birželio 24 d. pateikė prašymą paskelbti įmonę nemokia ir kuris atskleidė Europos reglamentavimo sistemos trūkumus, reikia nuodugniai įvertinti ir nustatyti, kokios klaidos buvo padarytos, kad tokį ilgą laiką buvo nepastebėtas didelio masto sukčiavimas. Atsižvelgiant į šį naujausią skandalą, dar kartą buvo pabrėžta, kad būtina nedelsiant pritaikyti Europos finansinės atskaitomybės, finansinių naujovių, mokėjimų ir susijusių sričių, įskaitant auditą ir kovos su pinigų plovimu bei kovos su terorizmo finansavimu, priežiūros struktūrą.

2020/10/08

Balsavau už šią rezoliuciją. 2013 m., kai buvo sukurta Jaunimo garantijų iniciatyva, ją įgyvendinant daugiau kaip 24 mln. jaunuolių suteikta galimybių ir padėta įsidarbinti arba dalyvauti tęstinio švietimo, pameistrystės arba stažuočių programose. Palankiai vertina tai, kad sustiprinta Jaunimo garantijų iniciatyva apims platesnę amžiaus grupę, kurią sudaro 15–29 metų jaunuoliai, ir tai, kad tiek laikinai, tiek ilgiau nesimokančiam, nedirbančiam ir mokymuose nedalyvaujančiam jaunimui bus taikomas labiau individualizuotas ir tikslingesnis požiūris. Raginame valstybes nares užtikrinti, kad jaunuoliams, kurie registruojasi dalyvauti įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą, būtų teikiami geros kokybės, įvairūs ir pritaikyti darbo, mokymo, pameistrystės arba mokomosios praktikos pasiūlymai, įskaitant teisingą atlyginimą, ir kad užimtumo pasiūlymai būtų suderinti su atitinkamais Europos socialinių teisių ramsčio principais, užtikrinant teisę į teisingą ir vienodą požiūrį darbo sąlygų atžvilgiu, įskaitant neįgaliųjų poreikiams pritaikytos darbo aplinkos užtikrinimą, galimybes naudotis socialine apsauga ir mokytis, pagrįstos trukmės bandomuosius laikotarpius ir draudimą piktnaudžiauti netipinėmis darbo sutartimis.

2020/10/08

Remiantis Biudžeto kontrolės komiteto antruoju pranešimu balsavau nepatvirtinti Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto generaliniam sekretoriui, kad Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2018 finansinių metų biudžetas įvykdytas.

2020/10/20

Remiantis Biudžeto kontrolės komiteto antruoju pranešimu balsavau nepatvirtinti Tarybos generaliniam sekretoriui, kad Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos 2018 finansinių metų biudžetas įvykdytas.

2020/10/20

Balsavau už šį pranešimą. Svarbu pripažinti esminį E. prekybos direktyvos vaidmenį skatinant e. prekybą Europoje. Nuo 2000 m., kai buvo priimta direktyva, ji tapo bendrosios skaitmeninės rinkos kertiniu akmeniu, kuris, vis labiau didėjant ekonomikos ir visuomenės skaitmeninimui, dabar turėtų būti tapęs viso vidaus rinkos projekto pagrindu. Tačiau, praėjus 20 metų, atsirado naujų ekonominių galimybių ir iššūkių. Siekiant pašalinti esamus neaiškumus ir išspręsti problemas, buvo priimtos naujos informacinės visuomenės paslaugų teikimo taisyklės. Be to, daug naujų skaitmeninių paslaugų išsivystė tiek, kad jų nebeapima galiojančių ES teisės aktų sistema, nepaisant Teisingumo Teismo pastangų užpildyti kai kurias esamas teisines spragas.Komisija Skaitmeninių paslaugų akto dokumentų rinkinyje turėtų pateikti pasiūlymą, kuriuo būtų siekiama užtikrinti, kad sisteminis tam tikrų interneto platformų vaidmuo nekeltų pavojaus vidaus rinkai nesąžiningai išstumiant novatoriškus rinkos dalyvius, įskaitant MVĮ. Didelės platformos, darančios didelį poveikį tinklui ir galinčios de facto veikti kaip „interneto prieigos valdytojos“, turėtų prisiimti ypatingą atsakomybę. Atsižvelgiant į tarpvalstybinį skaitmeninių paslaugų pobūdį, veiksminga priežiūra ir valstybių narių bendradarbiavimas yra labai svarbūs siekiant užtikrinti tinkamą Skaitmeninių paslaugų akto vykdymą. Šiuo tikslu siūloma sukurti mišrią priežiūros sistemą, grindžiamą ES koordinavimu bendradarbiaujant su nacionalinių valdžios institucijų tinklu.

2020/10/20

Balsavau už šį pranešimą. Skaitmeninių paslaugų pobūdis Europos Sąjungoje labai sparčiai ir iš esmės kinta. Dabartinė skaitmeninių paslaugų vidaus rinkoje teisinė sistema nustatyta 2000 m. Nuo tada verslo modeliai, technologijos ir socialinė realybė pasikeitė tokiu mastu, kad reikia iš esmės atnaujinti skaitmeninių paslaugų Europos Sąjungoje teikimą reglamentuojančias taisykles ir įstatymus. Europos Komisijos pirmininkė savo politinėse gairėse paskelbė Skaitmeninių paslaugų aktą, kad Sąjungos teisinę sistemą būtų galima priderinti prie naujos socialinės realybės ir verslo modelių 21-ojo amžiaus skaitmeninėje ekonomikoje. Tokios iniciatyvos poreikis tampa akivaizdus turint omenyje tai, kad nemažai valstybių narių nacionaliniu lygmeniu imasi teisėkūros priemonių, kuriomis sprendžiami klausimai, tiesiogiai susiję su skaitmeninių paslaugų teikimu Europos Sąjungoje. Tačiau, kai valstybės narės imasi priemonių tarpvalstybinio pobūdžio problemoms spręsti, paaiškėja, kad visoje Sąjungoje taikomos skirtingos taisyklės yra ne tik neveiksmingos, bet netgi žalingos, nes jos stabdo Europos įmonių augimą bendrojoje skaitmeninėje rinkoje. Siekiant užtikrinti tinkamą bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos veikimą, kaip nustatyta SESV 114 straipsnyje, būtina atnaujinti internetu veiklą vykdantiems komerciniams subjektams taikomas civilinės teisės ir prekybos taisykles.

2020/10/20

Balsavau už šį pranešimą. Nuo tada, kai prieš 20 metų buvo priimta Elektroninės prekybos direktyva, skaitmeninių paslaugų poveikis mūsų kasdieniam gyvenimui ir vartotojų sukurto turinio kiekis drastiškai padidėjo. Nors minėta priemonė buvo skaitmeninių paslaugų augimo visoje Sąjungoje pagrindas, dabartinis neteisėto turinio paplitimas internete ir nepakankamas veiksmų, kurių dėl tokio turinio imasi skaitmeninių paslaugų teikėjai, skaidrumas rodo, kad reikia reformos. Skaitmeninių paslaugų aktas turėtų būti grindžiamas esamais Sąjungos teisės aktais, įskaitant Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą ir E. privatumo direktyvą, ir šiame akte turėtų būti visapusiškai jų paisoma. Kalbant apie dabartines Elektroninės prekybos direktyvoje nustatytas taisykles, pranešėjas rekomenduoja toliau drausti bendrą stebėsenos pareigą, toliau taikyti ribotą atsakomybę už turinį ir vidaus rinkos sąlygą, kad būtų išvengta reikalavimus viršijančio įgyvendinimo ir nereikalingos reguliavimo naštos. Siekiant veiksmingiau spręsti neteisėto turinio problemą, skaitmeninių paslaugų teikėjams turėtų būti nustatyti teisiniai įpareigojimai, susiję su reikšmingu skaidrumu, suderintomis procedūromis ir procedūrinėmis apsaugos priemonėmis, atskaitomybe už turinio moderavimą, taip pat iniciatyviomis priemonėmis, kuriomis siekiama kovoti su neteisėto turinio rodymu jų infrastruktūroje. Turėtų būti įsteigta nepriklausoma Sąjungos įstaiga, kuri prižiūrėtų skaitmeninių paslaugų teikėjų procedūrines pastangas, analizuotų, ar jie arba jų naudojami algoritmai padeda platinti neteisėtą turinį, prireikus skirtų proporcingas sankcijas ir teiktų struktūrinę neteisėto turinio pašalinimo Sąjungos lygmeniu analizę.

2020/10/20

Balsavau už šį pranešimą. Šiuo reglamentu siekiama užtikrinti priežiūrą visuose itin sudėtingos technologijos etapuose. Šiame teisės akte išdėstytos nuostatos apima visus aspektus, susijusius su technologijų plėtojimu, diegimu ir savarankiška raida vykstant mašinų mokymusi ir (arba) giliajam mokymuisi. Ypatingas dėmesys skiriamas prevencijai, susijusiai su rizika, kylančia dėl vadinamųjų didelės rizikos technologijų, t. y. tais atvejais, kai yra didelė neigiamo išorinio poveikio tikimybė ir (arba) kai kalbama apie opius klausimus, kuriems būtina speciali apsauga, kaip apibrėžta šiame reglamente: jame reglamentuojamas itin opus klausimas, susijęs su individualiomis teisėmis, pvz., nuotolinio atpažinimo technologijos, nustatant daug jų naudojimo garantijų; taip pat labai griežtai reglamentuojama pagrindų ir terminų sistema, kad valdžios institucijos ja galėtų naudotis tik didelio masto ekstremaliųjų situacijų atvejais. Šiuo teisės aktu taip pat siekiama, kad rengiant, plėtojant, kontroliuojant ir prižiūrint šią reguliavimo sistemą dalyvautų plačioji visuomenė, ypač asmenys, kuriems jis darys didžiausią poveikį. Dokumente numatyta suteikti įgaliojimus visoms nacionalinėms priežiūros institucijoms (jame taip pat nurodoma, kad privaloma jas įsteigti), siekiant užtikrinti jų būtiną ir reguliarų dalyvavimą prisidedant prie pilietinės visuomenės. Taip pat nustatyti griežti skaidrumo ir atskaitomybės reikalavimai dirbtinio intelekto kūrėjams, diegėjams ir naudotojams. Taip pat numatomi naudotojų pilietinio elgesio įsipareigojimai ir užtikrinama būtina sąžiningo šių technologijų naudojimo apsauga.

2020/10/20

Balsavau už šį pranešimą. Atsakomybės samprata atlieka svarbų dvejopą vaidmenį mūsų kasdieniame gyvenime: pirma, pagal ją užtikrinama, kad žalą patyręs asmuo turėtų teisę reikalauti kompensacijos iš asmens, kuris, kaip įrodoma, yra už šią žalą atsakingas. Antra, pagal ją asmenims numatomos ekonominės paskatos, kad žalos apskritai būtų vengiama. Todėl taikant bet kurią į ateitį orientuotą atsakomybės sistemą turėtų būti siekiama subalansuoti veiksmingą asmenų, kurie gali patirti žalą, apsaugą ir veiksmų laisvę, pakankamą naujoms technologijoms, produktams ar paslaugoms vystyti. Nors dėl dirbtinio intelekto sistemų dabartinė mūsų atsakomybės tvarka išties susiduria su naujais teisiniais iššūkiais, daugeliu atveju savo esme jos ne taip ir skiriasi nuo kitų technologijų, kai kada grindžiamų net ir sudėtingesne programine įranga.

2020/10/20

Balsavau už šį pranešimą. Dirbtinis intelektas (DI) – tai 20-ojo amžiaus viduryje atsiradusi mokslinių tyrimų sritis. Jos išsikeltas plataus užmojo tikslas – suprasti, kaip veikia žmogaus kognityvinė sistema, kad būtų galima ją atkurti ir jos pagrindu sukurti panašius sprendimų priėmimo procesus. Dėl didelės skaičiavimo galios konvergencijos, duomenų rinkinių gausos ir veiksmingų algoritmų jau keletą metų dirbtinis intelektas žengia į naują erą. Šis naujas postūmis padeda kurti ir diegti dirbtinį intelektą daugelyje sektorių. Pavyzdžiui, jis leidžia automatizuoti klinikinių mėginių analizę arba reguliuoti šviesoforo signalus atsižvelgiant į kelių eismą be žmogaus įsikišimo. Šios technologijos potencialas inovacijų požiūriu yra didžiulis, todėl Europos Sąjunga turi parengti gerai veikiančius Europos dirbtinio intelekto ir viešosios politikos plėtojimo teisės aktus, kurie atitiktų aktualius klausimus, visų pirma susijusius su europiečių mokymu ir finansine parama taikomiesiems ir fundamentiniams moksliniams tyrimams. Į šiuos aktus būtinai turi būti įtraukti svarstymai apie intelektinės nuosavybės teises (INT), siekiant skatinti ir saugoti šios srities inovacijas ir kūrybą.

2020/10/20

Balsavau už šį pranešimą. ES sutarties 42 straipsnio 2 dalį bendra saugumo ir gynybos politika (BSGP) apima laipsnišką bendros ES gynybos politikos kūrimą, tai sudarys sąlygas pereiti prie bendros gynybos, jei tokį sprendimą vieningai priims Europos Vadovų Taryba; kadangi PESCO yra svarbus žingsnis siekiant šio tikslo; informuoti Parlamentą bei konsultuotis su juo dėl PESCO peržiūros ir užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgta į Parlamento požiūrį, laikantis ES sutarties 36 straipsnio, visų pirma kalbant apie pirmojo PESCO etapo, kuris baigsis 2020 m., dabartinę strateginę peržiūrą, kad būtų užtikrinta didesnė atskaitomybė, skaidrumas ir tikrinimas. Raginame įgyvendinti Sąjungos strateginę viziją ir nustatyti bendras grėsmes, be kita ko, įgyvendinant 2016 m. Visuotinėje ES strategijoje nustatyto lygmens užmojus ir tuo tikslu taip pat vykdant su strateginėmis kryptimis susijusį dabartinį darbą (šis darbas turi būti vykdomas bendradarbiaujant su visais atitinkamais susijusiais subjektais ir institucijomis) ir sustiprinti PESCO operatyvinį aspektą.

2020/10/20

Balsavau už šį pranešimą. Demokratija užtikrina gerovę, o gerovė palaiko demokratiją. Demokratinių šalių piliečiai gali džiaugtis gerovės vaisiais, nes jų šalyse žmogaus teisės ir saviraiškos laisvė yra visuomenės pagrindas. Labai svarbu atsižvelgti į šią tikrovę tiesiogiai ir be tarpininkų aptariant Moldovos Respubliką – vieną iš skurdžiausių Europos šalių, kaip teigiama Pasaulio banko ataskaitose, – šalį, kurioje per pastaruosius dešimt metų demokratijos ir korupcijos rodiklių pokyčiai buvo gana neigiami. Nuo Rytų partnerystės sukūrimo iki 2018 m. pabaigos Moldovos Respublika iš Briuselio gavo daugiau kaip vieną milijardą eurų bendrai sutartiems projektams. Statistiniai duomenys rodo, kad Moldovos piliečiai Europos Sąjungą ir Rytų partnerystę sieja su ekonomine gerove (83 proc.), žmogaus teisėmis (79 proc.) ir saviraiškos laisve (78 proc.). Šie duomenys nestebina, nes atspindi ekonominę ir socialinę tikrovę. Daugiau kaip 70 proc. Moldovos eksporto vyksta į Europos Sąjungos šalis. Ekonominiai sunkumai, kilę dėl Rusijos embargo, buvo įveikti per trumpą laikotarpį dėl ekonominių mainų su Europos šalimis. Daugiau kaip milijonas Moldovos piliečių gyvena ir dirba ES.

2020/10/20

Balsavau už šį pranešimą. Joje tvirtai remiame ES ir jos valstybių narių sprendimą nepripažinti suklastotų rinkimų rezultatų, kuriuos paskelbė Baltarusijos centrinė rinkimų komisija (CRK) ir, kilus didelėms abejonėms dėl rinkimų sąžiningumo, raginame nepripažinti Aliaksandro Lukašenkos teisėtu šalies prezidentu nuo to laiko, kai jo dabartinė kadencija baigsis 2020 m. lapkričio mėn. Raginame visas valstybes nares pasmerkti rinkimų klastojimą, opozicijos ir pilietinės visuomenės slopinimą, žmogaus teisių, saviraiškos laisvės ir žiniasklaidos laisvės apribojimus ir pagrindinių demokratinių vertybių bei teisinės valstybės principų pažeidimus. Primygtinai reikalaujame, kad rinkimų procesai Baltarusijoje visiškai atitiktų tarptautinius standartus, ESBO rekomendacijas ir Venecijos komisijos nuomones, ir raginti iš dalies pakeisti Baltarusijos Respublikos rinkimų teisės aktus, kad į juos būtų įtrauktos esminės procedūrinės ir teisinės apsaugos priemonės, kuriomis būtų didinama įtrauktis, sąžiningumas ir skaidrumas visais rinkimų proceso etapais, ir, visų pirma, nustatyti aiškius ir pagrįstus kandidatų registracijos ir parašų tikrinimo kriterijus ir mechanizmus, užtikrinti, kad visų rinkimų proceso dalyvių atstovai būtų įtraukti į rinkimų komisijas, ir suteikti visiems dalyviams vienodas galimybes naudotis žiniasklaidos priemonėmis.

2020/10/21

Balsavau už šį pranešimą. Jame patvirtiname, kad ES ir jos valstybės narės visapusiškai remia NPT ir jos tris vienas kitą stiprinančius neplatinimo, nusiginklavimo ir branduolinės energijos naudojimo taikiems tikslams ramsčius, ir raginame patvirtinti ankstesnio laipsniško metodo, pagrįsto įsipareigojimais, kurie nustatyti vykdant ankstesnius peržiūros procesus, visų pirma 1995, 2000 ir 2010 m., tinkamumą. Pabrėžiame, kad, siekiant palankių 2020 m. peržiūros konferencijos rezultatų ir priimant konkrečias, veiksmingas ir bendru sutarimu grindžiamas priemones, kuriomis būtų sudarytos sąlygos papildyti ankstesnius įsipareigojimus, būtina taikyti suderintą požiūrį, siejantį tris ramsčius. Pabrėžiame svarbų ES vaidmenį sudarant palankesnes sąlygas į taiką orientuotai politikai ir skatinant tarptautinį stabilumą.

2020/10/21

Balsavau už šią rezoliuciją. Staigus perėjimas prie skaitmeninių technologijų švietimo ir mokymo srityje taip pat atskleidė skaitmeninę atskirtį, susijusią su prieiga prie skaitmeninės infrastruktūros ir įrangos, mokymo internetu kokybe ir studentų, mokytojų bei profesijos mokytojų įgūdžiais. Apgailestaujame dėl to, kad Europoje vis dar turime mokinių ir studentų, kurie neturi prieigos prie skaitmeninio švietimo. Reikia gerinti junglumą Europos lygmeniu, ypač kaimo ir atokiose vietovėse, ir gerinti galimybes naudotis skaitmenine įranga. Išreiškiame susirūpinimą dėl mokytojų ir mokinių skaitmeninių įgūdžių stokos, kuri trukdo veiksmingam skaitmeniniam švietimui, todėl būtina investuoti į mokytojų ir instruktorių įgūdžių tobulinimo bei profesinio tobulėjimo galimybes visoje Europoje, siekiant užtikrinti, kad jie ne tik turėtų skaitmeninių įgūdžių, bet ir galėtų juos ugdyti.

2020/10/21

Balsavau už šią rezoliuciją. Paprastai suprantama, kad vizų abipusiškumo kriterijus, kaip vienas pagrindinių ES vizų politikos kriterijų, reiškia, kad ES piliečiams, keliaujantiems į trečiąją šalį, turėtų būti taikomos tokios pačios sąlygos kaip tos trečiosios šalies piliečiams, keliaujantiems į ES. Vizų abipusiškumo mechanizmo tikslas yra pasiekti tokį vizų abipusiškumą. Pagal ES vizų politiką atskiroms valstybėms narėms draudžiama nustatyti vizos reikalavimą trečiosios šalies piliečiams, jei ši šalis nurodyta Reglamento (ES) 2018/1806 II priede (šalys, kurių piliečiams netaikomas trumpalaikės vizos reikalavimas). Ragina Komisiją, remiantis SESV 265 straipsniu, priimti reikiamą deleguotąjį aktą per du mėnesius nuo šios rezoliucijos priėmimo datos.

2020/10/21

Balsavau už šį pranešimą. Ragina Komisiją parengti politinę strategiją, kuri pakeistų strategiją „Europa 2020“ ir kuria būtų siekiama panaikinti skurdą, sujungti pagrindines priemones, pvz., Europos žaliąjį kursą, Europos socialinių teisių ramstį ir Europos semestrą, numatant ilgesnio laikotarpio ekonominės gerovės viziją ir mūsų aplinkos ir socialinių modelių tvarumą laikantis JT DVT. Atkreipiame dėmesį į Komisijos 2020 m. konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir reiškiame susirūpinimą dėl to, kad valstybės narės padarė ribotą pažangą arba jos visai nepadarė įgyvendindamos šešias iš dešimties konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, kurios joms buvo pateiktos 2019 m., ir kad valstybėse narėse ir politikos srityse daroma nevienoda pažanga, o pažanga mokesčių bazės plėtimo, taip pat sveikatos ir ilgalaikės priežiūros srityse buvo ypač lėta. Pabrėžiame, kad konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos turėtų derėti su ES ekonominiais, socialiniais ir aplinkosaugos tikslais; pabrėžia, kad konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimas yra labai svarbus skatinant socialinę įtrauktį ir gerinant socialines teises, taip pat siekiant visiško ir kokybiško užimtumo ir socialiai teisingo perėjimo.

2020/10/21

Balsavau už šį pranešimą. Esame susirūpinę dėl pražūtingų socialinių COVID-19 krizės padarinių, ypač moterims, mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams ir šeimoms bei pažeidžiamoms grupėms, pvz., pagyvenusiems žmonėms, neįgaliesiems, mažumoms priklausantiems asmenims, pabėgėliams ir migrantams, taip pat darbuotojams, kurie yra kovos su krize priešakinėse linijose – dėl šių padarinių toliau didėja anksčiau egzistavusi nelygybė ir atsiranda naujų skirtumų, taip pat gali kilti grėsmė socialiniams ir užimtumo standartams Europoje. Pabrėžiame, kad tik ryžtingas ir koordinuotas Europos atsakas padės kompensuoti dabartinės krizės padarinius ir tai patvirtins, kad ES yra būtinas projektas, pagrįstas socialiniu teisingumu, solidarumu ir integracija. Raginame valstybes nares visapusiškai apsaugoti žmonių socialines teises ir pabrėžia, kad sanglaudos ir sanglaudai ir Europos teritorijoms skirtos ekonomikos gaivinimo pagalbos iniciatyvos (REACT-EU) paketas turi atlikti pagrindinį vaidmenį padedant nepalankiausioje padėtyje esantiems asmenims, užtikrinant tinkamą finansavimą iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF), remiant užimtumą, ypač jaunimo užimtumą, per Europos socialinį fondą (ESF), taip pat skatinant ES sanglaudą, be kita ko, atokiausiuose regionuose.

2020/10/21

Balsavau už šį pranešimą. Kalbant apie klimato kaitos poveikį, visame pasaulyje naikinant miškus išmetama apie 12 proc. viso pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio. Miškų naikinimas taip pat reiškia, kad nyksta biologinė įvairovė, kurios negalima atkurti pasodinus naują mišką. Kalbant apie miškų naikinimo ekonomines ir socialines pasekmes, reikia pažymėti, kad 1,6 mlrd. žmonių priklauso nuo miškų išteklių. Šalyse, kuriose teisinė valstybė silpna, žemės naudojimo teisės dažnai negerbiamos, o vietos gyventojai praranda prieigą prie miškų išteklių, kurie yra labai svarbūs vietos ekonomikai. Darnaus vystymosi tikslais, Paryžiaus susitarimu ir 7-uoju aplinkosaugos veiksmų planu Sąjunga įvairiais lygmenimis įsipareigojo saugoti Europos ir pasaulio miškus ir prisidėti prie tvaraus žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės. Europos Parlamentas nuolat ragina Komisiją stiprinti Sąjungos veiksmus kovojant su visuotiniu miškų naikinimu. Konkrečiai 2020 m. sausio 16 d. Europos Parlamentas rezoliucijoje dėl 15-osios Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos (COP 15) paragino Komisiją pasiūlyti deramus tinkamu patikrinimu grindžiamus teisės aktus siekiant, kad ES rinkai būtų pateikiami su miškų naikinimu nesusiję produktai.

2020/10/22

Balsavau už šį pranešimą. Kalbant apie klimato kaitos poveikį, visame pasaulyje naikinant miškus išmetama apie 12 proc. viso pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio. Miškų naikinimas taip pat reiškia, kad nyksta biologinė įvairovė, kurios negalima atkurti pasodinus naują mišką. Kalbant apie miškų naikinimo ekonomines ir socialines pasekmes, reikia pažymėti, kad 1,6 mlrd. žmonių priklauso nuo miškų išteklių. Šalyse, kuriose teisinė valstybė silpna, žemės naudojimo teisės dažnai negerbiamos, o vietos gyventojai praranda prieigą prie miškų išteklių, kurie yra labai svarbūs vietos ekonomikai. Darnaus vystymosi tikslais, Paryžiaus susitarimu ir 7-uoju aplinkosaugos veiksmų planu Sąjunga įvairiais lygmenimis įsipareigojo saugoti Europos ir pasaulio miškus ir prisidėti prie tvaraus žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės. Europos Parlamentas nuolat ragina Komisiją stiprinti Sąjungos veiksmus kovojant su visuotiniu miškų naikinimu. Konkrečiai 2020 m. sausio 16 d. Europos Parlamentas rezoliucijoje dėl 15-osios Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos (COP 15) paragino Komisiją pasiūlyti deramus tinkamu patikrinimu grindžiamus teisės aktus siekiant, kad ES rinkai būtų pateikiami su miškų naikinimu nesusiję produktai.

2020/10/23

Balsavau už šį pranešimą. Nuo stabilizacijos ir asociacijos proceso pradžios 1999 m. ES palaipsniui sudarė stabilizacijos ir asociacijos susitarimus (SAS) su kiekviena Vakarų Balkanų partnere. Šie SAS buvo laikomi priemone, padedančia regiono šalių ekonominiam vystymuisi ir politiniam stabilizavimui, ir vis dar yra vienas iš pagrindinių derinimo su ES acquis ir laipsniškos integracijos į ES rinką mechanizmų. Minėtuose susitarimuose numatytas dvišalės prekybos muitų ir netarifinių apribojimų panaikinimas ir jie taikomi prekėms, nurodytoms visuose Suderintos sistemos skirsniuose. Komisijos pasiūlymas pratęsti šių priemonių galiojimą dar penkeriems metams laikomas tinkamiausia priemone tvariai Vakarų Balkanų šalių partnerių ekonomikos plėtrai užtikrinti. Dėl to gali būti išvengta labai ilgo ir sudėtingo kiekvieno atskiro dvišalio prekybos susitarimo, kurie yra stabilizacijos ir asociacijos susitarimų dalis, keitimo proceso.

2020/11/11

Pritariau prieštaravimui, kuriame raginame Komisiją nesuteikti leidimų herbicidams atspariems GM kultūriniams augalams, kol nebus išsamiai ištirtos grėsmės sveikatai, susijusios su herbicidų liekanomis kiekvienu konkrečiu atveju, o atliekant tokį vertinimą reikalaujame visapusiškai įvertinti visas herbicidų liekanas, atsiradusias dėl GM kultūrinių augalų purškimo papildomais herbicidais, šių herbicidų skilimo produktus ir jų kombinatorinį poveikį. Raginame Komisiją visapusiškai integruoti papildomų herbicidų naudojimo ir jų liekanų rizikos vertinimą į herbicidams atsparių GM augalų rizikos vertinimą, neatsižvelgiant į tai, ar atitinkamą GM augalą ketinama auginti Sąjungoje, ar importuoti maistui ir pašarams. Raginame Komisiją nesuteikti leidimo jokiems deriniams su sukauptais transformacijos įvykiais, jeigu EFSA neatliko nuodugnaus jų vertinimo, remdamasi išsamiais pareiškėjo pateiktais duomenimis.

2020/11/11

Balsavau už prieštaravimą. Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas neatitinka Sąjungos teisės, nes jis nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 tikslu, pagal kurį, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002 nustatytais bendraisiais principais, siekiama nustatyti pagrindą, leidžiantį užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, taip pat aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį, kalbant apie genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus, kartu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą. Prašome Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą.

2020/11/11

Balsavau už prieštaravimą. Manome, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus. Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas neatitinka Sąjungos teisės, nes jis nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 tikslu, pagal kurį, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002 nustatytais bendraisiais principais, siekiama nustatyti pagrindą, leidžiantį užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, taip pat aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį, kalbant apie genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus, kartu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą. Todėl prašome Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą.

2020/11/11

Balsavau už šį pranešimą ir naują protokolą. Pagal žuvininkystės partnerystės susitarimus ES teikia finansinę ir techninę paramą mainais į teises žvejoti perteklinius išteklius valstybės išskirtinėje ekonominėje zonoje (IEZ) remiantis teisinėmis nuostatomis. Šiuose susitarimuose taip pat daug dėmesio skiriama išteklių išsaugojimui ir veiklos darnumui aplinkos atžvilgiu, užtikrinant, kad visiems ES laivams būtų taikomos tokios pačios kontrolės ir skaidrumo taisyklės, ir teikiant paramą pačios valstybės partnerės darnios žuvininkystės politikai. Be to, į visus žuvininkystės susitarimų protokolus įtraukta žmogaus teisių paisymo sąlyga. Senegalo Respublikos ir Europos Sąjungos žvejybos partnerystės susitarimas (toliau – susitarimas) įsigaliojo 2014 m. lapkričio 20 d. ir nuo tada automatiškai pratęsiamas. Naujausio protokolo galiojimas baigėsi 2019 m. lapkričio 19 d.

2020/11/11

Balsavau už šią rezoliuciją. 2014 m. lapkričio 20 d. įsigaliojo Europos Sąjungos ir Senegalo Respublikos tausios žvejybos partnerystės susitarimas. Kadangi dabartinis susitarimo įgyvendinimo protokolas nustojo galioti 2019 m. lapkričio 19 d. ir kadangi 2019 m. liepos 19 d. buvo parafuotas naujas protokolas. Protokolu bus sudarytos sąlygos tolesniam glaudžiam Europos Sąjungos ir Senegalo bendradarbiavimui siekiant užtikrinti atsakingą žvejybos išteklių naudojimą Senegalo vandenyse ir remti Senegalo pastangas plėtoti darnų išteklių valdymą ir apsaugoti jūrų biologinę įvairovę.

2020/11/11

Balsavau už šį pranešimą. Europos Sąjunga pasirašė naują tausios žvejybos partnerystės susitarimą su Seišelių Respublika ir protokolą, kuriuo įgyvendinamas šis susitarimas šešerių metų laikotarpiu (2020–2026 m.). Ankstesnis galiojęs ES ir Seišelių susitarimas buvo pasirašytas ir įsigaliojo 2007 m. ir buvo savaime pratęsiamas iki šiol. Paskutinis įgyvendinimo protokolas galiojo šešerius metus nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2020 m. sausio mėn. Susitarimu nustatomos taisyklės, kuriomis reglamentuojama Sąjungos žvejybos laivų veikla Seišelių vandenyse. Mainais į žvejybos teises ES teikia finansinę ir techninę paramą Seišeliams. Europos Sąjunga ir Seišeliai taip pat susitarė dėl mechanizmų ir taisyklių, kuriais siekiama skatinti tausią žvejybą, visų pirma gerinant žvejybos kontrolę, duomenų rinkimą, kovą su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba ir, be kita ko, bendradarbiavimą regioninėse žvejybos valdymo organizacijose, kurių narės yra ES ir Seišeliai.

2020/11/11

Balsavau už šį pranešimą. ES ir Kinijos sudaromas susitarimas dėl geografinių nuorodų yra pirmasis svarbus ES ir Kinijos pasirašytas dvišalis prekybos susitarimas. Kinija yra rinka, turinti didelį augimo potencialą Europos gėrimų ir maisto produktų požiūriu. Tačiau, kaip žinoma, Europos įmonės dažnai konkuruoja su Kinijos įmonėmis, kurios naudojasi vaikų darbu, neprisiima socialinių ar aplinkos apsaugos išlaidų ir vis dar naudoja ES uždraustas žaliavas, kai kuriais atvejais imasi dempingo ir nesąžiningos konkurencijos. Šiuo susitarimu siekiama užtikrinti aukštesnį apsaugos nuo didelę ekonominę vertę turinčių ES produktų imitavimo ir neteisėto naudojimo lygį užtikrinant, kad būtų paisoma intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisių. Pirmuoju susitarimo etapu tikimasi užtikrinti aukštesnį 100 ES žemės ūkio maisto produktų geografinių nuorodų apsaugos lygį. Susitarimu bus užtikrinta, kad puikios kokybės ir didelę paklausą turintys ES produktai, be kita ko, tokie kaip Champagne, Porto, Feta, Irish whiskey, Mozzarella di Bufala, Polska Wódka, Prosciutto di Parma, Queso Manchego ir daug kitų, būtų apsaugoti Kinijos rinkoje.

2020/11/11

Balsavau už šią rezoliuciją. Joje atkreipiame dėmesį į tai, kad susitarimas yra teigiamas signalas tarptautinei bendruomenei, įskaitant daugiašales institucijas. Palankiai vertiname aukštą apsaugos lygį, numatytą pagal susitarimą į sąrašą įtrauktoms 100 Europos ir 100 Kinijos geografinių nuorodų. Šis lygis viršija dabartinį apsaugos lygį, suteiktą pagal PPO sutartį dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS sutartis), visų pirma atsižvelgiant į maisto produktus, taip pat vynus ir spiritinius gėrimus. Numatyta apsaugoti dar 175 atitinkamai ES ir Kinijos geografines nuorodas per ketverius metus nuo susitarimo įsigaliojimo. ES apsauga apima daugiau kaip 3 300 geografinių nuorodų. Raginame Komisiją nedelsiant išplėsti šį susitarimą ir ateinančiais metais apsaugoti kuo daugiau kriterijus atitinkančių geografinių nuorodų, įskaitant žvejybos ir akvakultūros geografines nuorodas taip pat tinkamai informuoti Parlamentą apie derybų dėl susitarimo išplėtimo pažangą.

2020/11/11

Balsavau už šį pranešimą. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinei Karalystei nebebus taikomi ES PVM teisės aktai. Tačiau tam, kad būtų išvengta realios sienos tarp Airijos ir Šiaurės Airijos, remiantis Protokolu dėl Airijos ir Šiaurės Airijos, kuris yra Susitarimo dėl išstojimo dalis, Šiaurės Airijai ir toliau bus taikomos su prekių tiekimu susijusios ES PVM teisės aktų nuostatos. Kita vertus, paslaugų teikimo srityje Šiaurės Airija kartu su likusia Jungtinės Karalystės dalimi bus laikoma nepriklausančia Europos Sąjungai.

2020/11/11

Balsavau už šį pranešimą. Baltijos jūros ekosistemos būklė jau ne vieną dešimtmetį yra nestabili. Naujausi moksliniai Baltijos jūros būklės tyrimai rodo, kad susirūpinimą keliančius pokyčius nulėmė ne tik žvejyba, bet ir įvairūs aplinkos veiksniai, pvz., deguonies koncentracijos mažėjimas, taršos lygis, atšilimas, maisto stygius, parazitų plitimas ir didėjantis plėšrūnų skaičius. Po to, kai Komisija 2019 m. liepos 23 d. priėmė neatidėliotinas rytų Baltijos jūros menkių apsaugos priemones, kurios ir toliau daro tiesioginį poveikį žvejybos sektoriui visame Baltijos jūros regione, Taryba 2019 m. spalio 15 d. patvirtino 2020 m. kvotas, įskaitant vakarų ir rytų Baltijos jūros menkių ir vakarų Baltijos silkių kvotas. Dėl šių išskirtinių priemonių susidarys laivynų pajėgumų perteklius, o atitinkamos viso Baltijos jūros regiono pakrantės bendruomenės ir žvejybos įmonės patirs didelių neigiamų socialinių ir ekonominių padarinių. Kadangi atitinkami žvejybos sektoriaus subjektai negali patys sušvelninti šių neigiamų padarinių, būtų visiškai teisinga, jei ES imtųsi atitinkamų šių padarinių sušvelninimo priemonių. Šios priemonės turėtų apimti nebiurokratinę finansinę paramą siekiant sušvelninti atitinkamų laivynų pajėgumų mažinimo padarinius (veiklos nutraukimas visam laikui). Jeigu negali būti veiksmingai užtikrinta žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyra, valstybės narės turi parengti ir įgyvendinti tinkamus nacionalinius veiksmų planus ir bent kartą per metus informuoti Komisiją apie jų įgyvendinimo pažangą.

2020/11/11

Balsavau už šį pranešimą, kurio tikslas – toliau didinti VUT pajėgumą, veiksmingumą ir efektyvumą sukuriant platformą, kurioje Europos lygmeniu būtų galima palyginti jų veiklos rezultatus, nustatyti gerąją patirtį ir plėtoti tarpusavio mokymosi sistemą. Tinklas taip pat siekia suteikti VUT daugiau galimybių padėti rengti novatorišką, faktiniais duomenimis grindžiamą politiką.

2020/11/11

Balsavau už šį pranešimą. Raginame Sąjungą dėti daugiau pastangų skatinant socialinę sanglaudą ir didesnę konvergenciją Europoje; primena, kad iki COVID-19 protrūkio daugiau kaip 100 mln. europiečių kasdien susidurdavo su skurdu ir materialiniu nepritekliumi ir kad tikėtina, jog dėl krizės padėtis, ypač pažeidžiamų socialinių grupių padėtis, dar pablogės. Pažymime itin svarbų socialinės srities Europos fondų ir programų, visų pirma Europos socialinio fondo (ESF), Jaunimo užimtumo iniciatyvos, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF), Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) ir Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF), vaidmenį dabartinėje 2014–2020 m. DFP ir dar svarbesnį būsimo ESF+ ir EGF vaidmenį per ateinančius 7 metus, todėl primygtinai raginame, kad ESF + , ypač EPLSAF, būtų tinkamai finansuojamas, kad būtų galima įveikti skurdą Europoje.

2020/11/12

Balsavau už šią rezoliuciją. Bendras ES ir Seišelių tausios žvejybos partnerystės susitarimo tikslas – skatinti tausią žvejybą ir nustatyti taisykles, kuriomis reglamentuojama Sąjungos žvejybos laivų prieiga prie Seišelių žvejybos zonos. Naujuoju protokolu ES laivams suteikiamos žvejybos Seišelių žvejybos zonoje galimybės, suteikiant jiems prieigą prie atitinkamos gyvųjų jūrų išteklių pertekliaus dalies, remiantis patikimiausia turima moksline informacija ir IOTC rezoliucijomis bei rekomendacijomis ir neviršijant esamo perteklinio kiekio.

2020/11/12

Balsavau už šį pranešimą. Komisijos pasiūlytos naujosios programos tikslas – užtikrinti, kad ES išliktų sveikiausias regionas pasaulyje, turėtų visas įmanomas priemones sveikatos problemoms spręsti nacionaliniu ir ES lygmenimis ir būtų geriau pasirengusi bet kokiai naujai kylančiai grėsmei sveikatai, kuri gali kelti pavojų ES gyventojams. Programoje „ES – sveikatos labui“ numatyti nauji veiksmai, kuriais bus užpildytos COVID-19 pandemijos metu atsivėrusios spragos, susijusios su vaistų kūrimu ir gamyba, netinkamu vaistų ir įrangos tiekimu ligoninėms ir nepakankamais medicininiais žmogiškaisiais ištekliais, skaitmeninių priemonių ir paslaugų, kuriomis užtikrinamas priežiūros tęstinumas, naudojimu ir poreikiu krizės metu išlaikyti prieigą prie pagrindinių prekių ir paslaugų. Tokiu būdu ES turės daugiau priemonių, kad galėtų imtis skubių, ryžtingų ir suderintų veiksmų su valstybėmis narėmis tiek rengiantis krizėms, tiek jas valdant. Komisija pasiūlė plataus užmojo atskirą programą „ES – sveikatos labui“, pagal kurią būtų teikiama poreikių vertinime aptarta speciali su būsimomis sveikatos problemomis susijusi parama. Pagal šį pasiūlymą naujai programai skiriamas 9,4 mlrd. EUR finansavimas yra gerokai didesnis, palyginti su ankstesniais „Europos socialinio fondo +“ programos pasiūlymais (413 mln. EUR). Programa bus finansuojama pagal būsimą DFP (1,7 mlrd. EUR) ir ekonomikos gaivinimo priemonę (dabar vadinama „Naujos kartos ES“) (7,7 mlrd. EUR).

2020/11/13

Balsavau už šį pranešimą. Palankiai vertiname Tvarios Europos investicijų planą (angl. SEIP), kuris yra labai svarbus užtikrinant Žaliojo kurso sėkmę ir perėjimą prie tvaresnės, konkurencingos, žiedinės ir atsparesnės ekonomikos, laikantis Sąjungos aplinkosaugos įsipareigojimų, įskaitant klimato srities įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą ir ES klimato teisę. Pabrėžiame, kad šis planas turėtų būti suderinto ir įtraukaus Sąjungos reagavimo, kuriant atsparesnę ekonomiką ir visuomenę po COVID-19 pandemijos, pagrindas ir juo turėtų skatinama teritorinė, socialinė ir ekonominė sanglauda. Palankiai vertiname Komisijos Europos ekonomikos gaivinimo planą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama Europos žaliajam kursui ir skaitmeninimo strategijai.

2020/11/13

Balsavau už šį pranešimą. Siekiant skatinti tvarų integracinį augimą, investicijas ir užimtumą ir taip prisidėti prie gerovės didinimo, teisingesnio pajamų paskirstymo ir didesnės ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos Sąjungoje, „InvestEU“ fondas turėtų remti investicijas į materialųjį ir nematerialųjį turtą, įskaitant kultūros paveldą ir lyčių lygybę. Remiantis 2017 m. EIGE tyrimu, pagerinus lyčių lygybę iki 2050 mln. būtų sukurta iki 10,5 mln. papildomų darbo vietų, o ES užimtumo lygis pasiektų beveik 80 proc. Todėl „InvestEU“ fondo finansuojami projektai turėtų atitikti Sąjungos aplinkos ir socialinius standartus, įskaitant darbuotojų teisių standartus, ir didinti lyčių lygybę. Per „InvestEU“ fondą taikomos intervencinės priemonės turėtų papildyti Sąjungos paramą, teikiamą dotacijomis.

2020/11/13

Balsavau už šią rezoliuciją. COVID-19 pandemija tapo didele nelaime visai ES ir turėjo stiprų poveikį gyventojams. Dauguma pasaulio vietų, įskaitant ES, susiduria su antrąja COVID-19 atvejų banga ir vyriausybės priima naujas ribojamąsias priemones, siekdamos spręsti didėjančio atvejų skaičiaus problemą, įskaitant pakartotinį izoliavimo ir sanitarinių priemonių nustatymą, kaukių dėvėjimą ir griežtesnes baudas už reikalavimų nesilaikymą. Raginame valstybes nares užtikrinti su COVID-19 susijusių priemonių įgyvendinimą tinkamai atsižvelgiant į vykdymo priemonių proporcingumą. Su COVID-19 susijusios priemonės turi būti įgyvendinamos gerbiant ES pagrindines teises ir teisinės valstybės principą, ir šiuo atžvilgiu labai svarbu užtikrinti vienodą elgesį su asmenimis. Raginame valstybes nares įvertinti savo įgyvendintas priemones, kuriomis buvo apribota judėjimo laisvė, ir veikti kuo santūriau, taip pat užtikrinti visapusišką ES teisės, ypač Šengeno sienų kodekso ir Laisvo judėjimo direktyvos laikymąsi tais atvejais, kai svarstoma nustatyti naujus judėjimo laisvės apribojimus.

2020/11/13

Balsavau už šį pranešimą. Komisija siūlo mobilizuoti Europos Sąjungos solidarumo fondo (toliau – Fondas) lėšas siekiant suteikti bendrą 823 548 633 EUR finansinę paramą, susijusią su pagalba Kroatijai ir Lenkijai dėl 2020 m. šiose šalyse įvykusių gaivalinių nelaimių, taip pat išmokėti avansus septynioms valstybėms narėms (Kroatijai, Vokietijai, Graikijai, Vengrijai, Airijai, Portugalijai, Ispanijai) reaguojant į didelio masto ekstremaliąją visuomenės sveikatos situaciją, kurią 2020 m. pradžioje sukėlė COVID-19 pandemija.

2020/11/23

Balsavau už šį pranešimą. Taisomojo biudžeto Nr. 9/2020 projektas susijęs su pasiūlymu mobilizuoti Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšas siekiant suteikti pagalbą Kroatijai ir Lenkijai po gaivalinių nelaimių, kurios šiose valstybėse narėse įvyko 2020 m., ir numatyti išteklių avansams septynioms valstybėms narėms (Airijai, Graikijai, Ispanijai, Kroatijai, Portugalijai, Vengrijai ir Vokietijai) mokėti reaguojant į didelio masto ekstremaliąją visuomenės sveikatos situaciją, kurią 2020 m. pradžioje sukėlė COVID-19 pandemija. Komisija siūlo iš dalies pakeisti 2020 m. biudžetą ir padidinti pagal biudžeto eilutę 13 06 01 „Pagalba valstybėms narėms didelės gaivalinės nelaimės atveju, kai itin nukenčia gyvenimo sąlygos, gamtinė aplinka ar ekonomika“ skiriamus ir įsipareigojimų, ir mokėjimų asignavimus 823 548 633 EUR suma.

2020/11/23

Balsavau už šią rezoliuciją. Peticijų komitetas gavo peticiją Nr. 0546/2020 ir keletą kitų peticijų, kuriose išreikštas susirūpinimas dėl daugiau kaip 4 milijonų benamių ES piliečių situacijos. Benamių skaičius ES per pastaruosius 10 metų išaugo daugiau kaip 70 procentų. Galimybė turėti būstą yra pagrindinė žmogaus teisė, taikoma visiems žmonėms. Raginame ES ir jos valstybes nares iki 2030 m. panaikinti benamystę Sąjungoje ir nustatyti šį tikslą ES lygmeniu. Raginame Komisiją imtis ryžtingesnių veiksmų siekiant padėti valstybėms narėms mažinti ir panaikinti benamystę, nes tai yra vienas iš prioritetinių veiksmų įgyvendinant Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą ir laikantis Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų. Raginame Komisiją ir valstybes nares patvirtinti bendrą pagrindinę benamystės ES apibrėžtį ir suderintus rodiklius, kurie padėtų vienodai suprasti, sistemingai palyginti ir įvertinti benamystės mastą skirtingose ES valstybėse narėse.

2020/11/23

Balsavau už šią rezoliuciją. Judėjimo laisvei labai pakenkė tai, jog COVID-19 pandemijos metu valstybės narės visiškai ar iš dalies uždarė sienas. Dėl skuboto ir nekoordinuoto staigaus sienų uždarymo ir papildomų priemonių taikymo įstrigo tranzitu vykę asmenys ir padarytas didelis poveikis pasienio regionuose gyvenantiems asmenims, nes apribotos jų galimybės kirsti sieną darbo tikslais, norint teikti ir gauti paslaugas arba lankyti draugus ar šeimos narius. Pabrėžiame itin neigiamą vidaus ir išorės sienų uždarymo poveikį tarptautinio verslo, mokslo ir turizmo sektoriams. Užuot įvedusios sienų kontrolę, valstybės narės turėtų stengtis imtis būtinų priemonių, siekdamos sudaryti sąlygas kirsti sienas, kartu užtikrinant kuo didesnę saugą ir sveikatos apsaugą. Raginame Komisiją toliau dėti pastangas siekiant pandemijos metu gerinti ir remti bendradarbiavimą ir koordinavimą ES mastu tarp valstybių narių ir su jomis.

2020/11/23

Pritariau prieštaravimui. Komisija siūlo, įgyvendinant REACH reglamentą pirmą kartą nustatyti, kad šlapžemėse ir 100 metų atstumu nuo jų vartotojams (t. y. medžiotojams) būtų uždrausta išmesti tam tikras vartojimo prekes (t. y. šaudyti švininiais šratais), kurios buvo teisėtai pateiktos Sąjungos rinkai. Šiuo metu nustatyti apribojimai taikomi ne vartotojams, o gamintojams, importuotojams ir platintojams. Kadangi švininių šratų turėjimo apribojimai sumažintų teisinį aiškumą ir numatomumą, kadangi kai kuriose valstybėse narėse teisės pažeidimas laikomas nusikalstama veika, o kitose už tai skiriama tik administracinė bauda ir dėl to, kad turėjimas ir ketinimas naudoti yra dvi labai skirtingos teisinės sąvokos. Prieštaraujame Komisijos reglamento projekto priėmimui bei manome, kad Komisijos reglamento projektas viršija REACH reglamente numatytus įgyvendinimo įgaliojimus. Prašome Komisijos atsiimti savo reglamento projektą ir nedelsiant pateikti komitetui naują projektą.

2020/11/24

Balsavau už šį pranešimą. ES valstybės narės stipriai nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos sukeltos ekonomikos krizės. Dėl to reikia imtis skubių atsakomųjų priemonių ir padėti kapitalo rinkų dalyviams. Pakeitimų tikslas – sukurti kuo palankesnes sąlygas Europos valstybių ekonomikai atsigauti po dabartinės COVID-19 pandemijos. Investicinių paslaugų teikimo taisyklės gali atlikti labai svarbų vaidmenį skatinant po krizės atsigaunančių Europos įmonių rekapitalizaciją. Pakoregavus biržos prekėms taikomus reikalavimus, realiosios ekonomikos įmonėms bus lengviau reaguoti į rinkos nepastovumą, tačiau kartu jos galės sudaryti naujas biržos prekių sutartis, o tai svarbu ir tam, kad stiprėtų tarptautinis euro vaidmuo. Šia peržiūra yra siekiama dviejų pagrindinių tikslų: sukurti palankesnes sąlygas investicijoms į realiąją ekonomiką ir sukurti sąlygas, leidžiančias greitai rekapitalizuoti Europos įmones.

2020/11/25

Balsavau už šį pranešimą. Europa gerokai viršija kelias planetos mastu nustatytas ribas, o Europos vartojimas labai priklauso nuo išteklių, išgaunamų ir naudojamų už Europos ribų, yra neginčijamas faktas. Taigi 7-ajame ES aplinkosaugos veiksmų plane nustatytas tikslas iki 2050 m. gerai gyventi pagal mūsų planetos išgales. Nepaisant šioje srityje padarytos pažangos, kuri yra pavyzdys pasaulyje, mes vis dar labai toli nuo tikslo. Iš statistinių ataskaitų matyti, kad 2019 m. gegužės 10 d. Europoje buvo viršytos ribos – tą dieną žemyno ekologinis pėdsakas viršijo planetos biologinius pajėgumus ir kad mūsų poreikiams patenkinti prireiktų 2,8 tokių planetų kaip Žemė, jei visi planetos gyventojai vartotų kaip europiečiai. COVID-19 krizė parodė, kad mūsų šalių ekonomikos yra trapios ir gali greitai žlugti staigių sukrėtimų akivaizdoje. Todėl labai svarbu iš esmės pakeisti mūsų gamybos ir vartojimo Europoje būdus. Mūsų bendrosios rinkos kūrimo ir vartotojų apsaugos užtikrinimo būdai yra labai svarbus iššūkis siekiant šio paradigmos pokyčio, kuriame vyrauja tvarumas ir socialinis teisingumas, bei pereiti į naują bendrosios rinkos etapą, kuriame visi produktai ir paslaugos būtų socialiniu požiūriu teisingi ir ekologiški.

2020/11/25

Balsavau už šį pranešimą. Bendroji rinka sudaro sąlygas prekiauti milijonais produktų Europos Sąjungos viduje. Turime užtikrinti, kad tie produktai būtų saugūs, ir tokiu būdu apsaugoti vartotojų sveikatą. Reikia daugiau pastangų siekiant sustiprinti produktų saugą ir užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį. Esamos produktų saugos taisyklės turi būti įvertintos ir pritaikytos, atsižvelgiant į skaitmeninę transformaciją. Tai pasakytina ir apie konkretiems sektoriams skirtus teisės aktus, kaip antai Mašinų direktyvą, Radijo įrenginių direktyvą, Žemos įtampos direktyvą ir Žaislų direktyvą, ir apie Bendros gaminių saugos direktyvą. Būtinais šių taisyklių pakeitimais turi būti užtikrinta, kad vartotojai galėtų naudotis aukšto lygio visų produktų sauga ir kad ši sauga būtų veiksmingai stebima. Taip pat reikalingi pakeitimai, kad esamos saugumo taisyklės būtų taikomos ir produktams, kuriuose naudojamos naujos technologijos, pavyzdžiui, dirbtinis intelektas, daiktų internetas ir robotika. Todėl atsiranda būtinybė patikslinti esamus teisės aktus ir užpildyti reglamentavimo spragas.

2020/11/25

Balsavau už šį pranešimą. Žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas yra grindžiami pagrindiniu teise į saviraiškos ir informacijos laisvę principu, įtvirtintu ES pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje, EŽTK 10 straipsnyje ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 19 straipsnyje. Nepaisant šių apsaugos priemonių, žurnalistikai kyla vis didesnis pavojus. Nors daugiau asmenų turi prieigą prie turinio nei bet kada anksčiau, politinės poliarizacijos ir technologinių pokyčių derinys žurnalistams dažnai trukdo laisvai pranešti apie viešojo intereso klausimus. Neseniai paskelbtame organizacijos „Freedom House“ pranešime dėl žiniasklaidos laisvės teigiama, kad nors grėsmės visuotinės žiniasklaidos laisvei yra realios ir savaime keliančios susirūpinimą, jų poveikis demokratijai yra tikrai pavojingas. Nors COVID-19 pandemija prisidėjo prie jau anksčiau egzistavusių grėsmių žiniasklaidos laisvei padidinimo, ji taip pat atkreipė dėmesį į žiniasklaidos ir galimybės susipažinti su patikrinta informacija svarbą. Įrodyta, kad laisva ir nepriklausoma žiniasklaida yra pagrindinis patikimos ir gyvybiškai svarbios informacijos šaltinis, o profesionali žurnalistika yra itin svarbi esant ekstremaliajai visuomenės sveikatos situacijai.

2020/11/25

Balsavau už šį pranešimą. Bendrosios rinkos išsaugojimas turi būti vienas iš pirmojo etapo ES veiksmų ramsčių. Bendroji rinka iš COVID-19 krizės išeis labiau susiskaidžiusi ir nesubalansuota. Dalinis valstybės pagalbos taisyklių taikymo sustabdymas naudingas šalims, turinčioms daugiau finansinių išteklių. Reikia imtis skubių veiksmų siekiant pakeisti nacionalines paramos įmonėms ir darbuotojams sistemas Komisijos valdomomis ES programomis. Svarbiausias Ekonomikos gaivinimo fondo tikslas turėtų būti dėmesys labiausiai nukentėjusioms valstybėms narėms, kurios suteikė mažiau paramos. Kitas svarbus atkūrimo strategijos elementas turėtų būti įmonių rekapitalizavimo priemonės. Atsižvelgdami į pablogėjusį skolos ir nuosavo kapitalo santykį, turėtumėme didesnėms įmonėms teikti tvirtą fiskalinę paramą ir tiesioginę prieigą prie kapitalo, numatant aiškias pasitraukimo sąlygas ir valdymo neutralumą. Skirstant šiuos išteklius Ekonomikos gaivinimo fondas turėtų būti skirtas tam tikroms bendrovėms. Gamybos ekosistemoms, kurias pandemija paveikė stipriausiai, pvz., turizmui ir aviacijai, turėtų būti skirta didesnė negrąžinamos paramos dalis ir jos turėtų ilgiau naudotis specialia valstybės pagalbos sistema.

2020/11/25

Balsavau už šį pranešimą. Daugiašalė taisyklėmis grindžiama pasaulio tvarka yra gyvybiškai svarbi siekiant taikos, teisinės valstybės ir demokratijos pasaulyje. Manome, kad geopolitinė ES kartu su panašiai mąstančiais partneriais turi atlikti tvirtesnį vaidmenį tokią tvarką ginant ir atkuriant. ES turi ieškoti būdų, kaip sumažinti įtampą tarp galingųjų valstybių, visų pirma tuo atveju, kai tokia įtampa kliudo daugiašaliams veiksmams. Pabrėžiame, kad COVID-19 krizės metu išryškėjo poreikis stiprinti daugiašalį bendradarbiavimą, visų pirma bendradarbiavimą pasaulinio sveikatos valdymo srityje, ir poreikis reformuoti tarptautines institucijas. Raginame ES valstybes nares ir pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąjį įgaliotinį parengti ES daugiašališkumo veiksmų gairių projektą, siekiant skatinti ir pradėti vykdyti struktūrines daugiašalių organizacijų reformas.

2020/11/25

Balsavau už šį pranešimą. Kaip susitarta Europos konsensuse dėl vystymosi, ES įsipareigojusi padėti vystymosi srities šalyse partnerėse iki 2030 m. įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus. Šiame pranešime pranešėjas norėtų pabrėžti, kad visi ES vystymosi srities subjektai turi skubiai pradėti strategiškai naudotis esamomis pagalbos veiksmingumo ir efektyvumo priemonėmis. Padėtis nėra įprastinė. Pasaulis tampa sudėtingesnis. Didėja geopolitinė konkurencija dėl įtakos ir išteklių, taip pat daugėja vidaus konfliktų. Klimato kaita daro poveikį pažeidžiamiausiems asmenims. Pasaulio gyventojų skaičius didėja sparčiau negu bendrosios nacionalinės pajamos, todėl daugėja žmonių, kurie patiria skurdą ir neturi darbo. Manoma, kad nuo 2030 m. į darbo rinką per metus įsilies 30 mln. jaunų afrikiečių. Iš šių iššūkių matyti, jog būtina pasirūpinti, kad vystomasis bendradarbiavimas darytų tikrą poveikį ir padėtų siekti taikaus darnaus vystymosi, užtikrinant pragyvenimo saugumą ir atitinkamas galimybes. Turime kiekvienoje šalyje partnerėje strategiškiau ir tikslingiau įgyvendinti Europos konsensuse dėl vystymosi nustatytus politikos tikslus, sustiprindami ir papildydami ES užsienio politikos tikslus ir vertybes. Pagalbos veiksmingumo ir efektyvumo įsipareigojimai ir principai, taip pat tarptautiniai įsipareigojimai dėl finansavimo poreikių yra prisiimti ir nustatyti. Sąjunga turi veiksmingą priemonių ir pagalbos teikimo būdų rinkinį.

2020/11/25

Balsavau už šį pranešimą. ES atlieka svarbų vaidmenį užkertant kelią smurtui ir socialinei atskirčiai valstybėse narėse. Svarbu, jog ES ir jos valstybės narės parengtų konkrečias programas, kuriomis būtų siekiama panaikinti vaikų skurdą, nes ypatingas dėmesys turi būti skiriamas ypač neigiamam skurdo poveikiui vaikų socialiniam, psichologiniam ir fiziniam vystymuisi; taip pat poveikiui būsimų suaugusiųjų kartų sveikatai. Vaikams kyla neproporcinga socialinės ir ekonominės atskirties rizika ir kad vaikai susiduria su pagrindinių teisių pažeidimais dėl prievartos, smurto, išnaudojimo, skurdo ir visų formų socialinės atskirties. Pats skurdas yra socialinės neteisybės, pagrįstos lyčių nelygybe, diskriminacija ir nevienodomis galimybėmis naudotis prekėmis bei paslaugomis, forma. Raginame Komisiją ir Tarybą teikiant pasiūlymus dėl ekonominės politikos atsižvelgti į pagrindines teises ir užtikrinti, kad poveikio žmogaus teisėms vertinimai būtų atliekami kartu su visais priimamais sprendimais dėl jų patvirtinimo, siekiant įvertinti bet kokį galimą neigiamą poveikį žmogaus teisėms. Raginame valstybes nares visiems asmenims užtikrinti vienodas galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, kokybišku švietimu ir būstu.

2020/11/26

Balsavau už šią rezoliuciją. Turkija šiuo metu toliau vykdo savo neteisėtus, vienašališkus karinius veiksmus rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, prieštaraujančius ES valstybių narių Graikijos ir Kipro suverenumui. Turkijos tiesioginė parama Azerbaidžanui vykstant Kalnų Karabacho konfliktui viršija jos geoekonominius interesus ir atspindi platesnio užmojo geopolitinę darbotvarkę, kaip yra Turkijos veiksmų Libijoje ir Sirijoje atveju. Dėl nuolatinio ir vis didesnio Turkijos atsiribojimo nuo Europos vertybių ir standartų ES ir Turkijos santykiai tapo kaip niekada prasti. Raginame Turkijos vyriausybę atšaukti šį sprendimą ir vengti bet kokių vienašalių veiksmų, kurie galėtų dar labiau padidinti įtampą saloje, atsižvelgiant į neseniai paskelbtą JT ST raginimą. Raginame Turkiją išvesti karines pajėgas iš Kipro, pagal JT ST rezoliuciją Nr. 550 (1984) perduoti Varošos zoną teisėtiems jos gyventojams, ją laikinai administruojant JT, ir susilaikyti nuo veiksmų, keičiančių demografinę salos pusiausvyrą, vykdant neteisėtų gyvenviečių kūrimo politiką.

2020/11/26

Balsavau už šį pasiūlymą. Jungtinės Karalystės išstojimas iš Sąjungos turi įtakos ES ir Jungtinės Karalystės tarpusavio prekybai dvejopo naudojimo prekėmis: vadovaujantis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 428/2009, siekiant eksportuoti dvejopo naudojimo prekes iš ES į Jungtinę Karalystę, nuo 2021 m. sausio 1 d. bus reikalingas valstybės narės, kurioje įsisteigęs eksportuotojas, kompetentingos nacionalinės institucijos išduotas eksporto leidimas. Dėl to valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir ES eksportuotojams tektų didelė administracinė našta ir tai turėtų poveikio pastarųjų konkurencingumui. Todėl, siekiant sumažinti šią riziką ir Jungtinės Karalystės išstojimo poveikį ES konkurencingumui, tikslinga Jungtinę Karalystę įtraukti į reglamento IIa priedą ir taip kontroliuoti eksportą į Jungtinę Karalystę pagal Sąjungos bendrąjį eksporto leidimą Nr. EU001.

2020/11/26

Balsavau už šį pasiūlymą. Šia iniciatyva siekiama suteikti galimybę valstybėms narėms laikinai neapmokestinti pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) vakcinų nuo COVID 19 ir COVID 19 in vitro diagnostikos medicinos priemonių (testų rinkinių) tiekimo, taip pat paslaugų, kurios yra glaudžiai susijusios su tokiomis vakcinomis ir medicinos priemonėmis. Be to, šia iniciatyva valstybėms narėms, kaip ir vakcinų atveju, suteikiama galimybė taikyti lengvatinį PVM tarifą COVID 19 in vitro diagnostikos medicinos priemonėms ir glaudžiai susijusioms paslaugoms.

2020/11/26

Balsavau už šią rezoliuciją. Griežtai smerkiame Konstitucinio Teismo nutartį ir neigiamą poveikį moterų lytinei ir reprodukcinei sveikatai bei teisėms Lenkijoje. Dėl nutarties moterų sveikatai ir gyvybei kyla pavojus. Primename, kad griežtai kritikavome bet kokius teisėkūros pasiūlymus ar apribojimus, kuriais siekiama nustatyti papildomus draudimus ir riboti galimybes Lenkijoje saugiai ir teisėtai pasidaryti abortą ir kuriais Lenkijoje beveik uždrausta naudotis su abortais susijusios priežiūros paslaugomis, nes dauguma teisėtų abortų daroma dėl sunkių ir negrįžtamų vaisiaus apsigimimų ar nepagydomos ligos, keliančios pavojų vaisiaus gyvybei. Primename, kad visuotinė galimybė naudotis sveikatos priežiūros ir lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis bei teisėmis yra pagrindinė žmogaus teisė. Pažymime, kad teisės į abortą apribojimas ar draudimas jokiu būdu neeliminuoja abortų ir tik nustumia juos į pogrindį, dėl to padaugėja neteisėtų, nesaugių, slaptų ir gyvybei pavojingų abortų.

2020/11/26

Balsavau už šį pasiūlymą. Jo tikslas yra perkelti į ES teisę Amerikos tropinių tunų komisijos (IATTC) priimtas kontrolės, išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemones. Šiuo pasiūlymu iš dalies pakeisti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 520/2007 nustatomos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, susijusios su žvejyba IATTC rajone ir su tunų ir tunams giminingų rūšių žuvų, kitų rūšių žuvų, kurias žvejoja tunus ir tunams giminingų rūšis žvejojantys laivai, bei tai pačiai ekosistemai priklausančių rūšių ištekliais. Reglamentas taikomas IATTC konvencijos rajone žvejojantiems ES laivams.

2020/12/14

Balsavau už šį pranešimą. Europos Sąjungos ir Japonijos susitarimas yra Komisijos Europos aviacijos strategijos, kuria siekiama remti Europos įmones ir užtikrinti geresnes sąlygas keleiviams, dalis. Susitarimu ES ir Japonija pripažins atitikties išvadas ir sertifikatus, išduotus kitos Šalies kompetentingų institucijų nustatytų procedūrų rezultate. Toks abipusis pripažinimas padės išvengti jau atliktų vertinimų dubliavimo, sutaupyti laiko ir išlaidų, kartu užtikrinant palyginamą reikalavimų laikymosi lygį. Be to, BASA skatins bendradarbiavimą, labai aukštą civilinės aviacijos saugos ir aplinkosauginio veiksmingumo lygį ir laisvą civilinės aviacijos produktų ir paslaugų judėjimą. Bendradarbiavimo sritis gali apimti tinkamumo skraidyti ir aplinkos sertifikavimą, taip pat darbuotojų licencijavimą ir mokymą bei kitas su aviacijos sauga susijusias sritis, kurioms taikoma Tarptautinė civilinės aviacijos konvencija (Čikagos konvencija). Todėl bus sustiprintas civilinės aviacijos pramonės tarptautinis aspektas, o Europos bendrovės galės lengviau patekti į Japonijos rinką, nes bus užtikrintas itin svarbus abipusiškumas ir bendradarbiavimas. Taip pat pažymėtina, kad COVID-19 pandemija aviacijos pramonei daro neįprasto sunkumo poveikį. Šiuo Susitarimu prisidedama prie aviacijos sektoriaus atsigavimo.

2020/12/14

Balsavau už šį pranešimą. 2019 m. liepos mėn. Taryba patvirtino įgaliojimus Europos Komisijai pradėti derybas siekiant parengti naują ES ir Mauritanijos Islamo Respublikos žvejybos partnerystės susitarimą ir protokolą. Be to, pagal suteiktus įgaliojimus Komisija galėjo derėtis dėl protokolo, kuriuo įgyvendinamas tas susitarimas ir kuriuo nustatomos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, galiojimo pratęsimo ne daugiau kaip vieneriems metams, nes jis turėjo nustoti galioti 2019 m. lapkričio mėn. Tikslas buvo išvengti žvejybos veiklos pertrūkių, jei derybos dėl naujojo ŽPS užtruktų ilgiau, nei tikėtasi. Žvejybos susitarimas su Mauritanija yra itin svarbus ES valstybių narių pelaginės žvejybos laivynų metiniams žvejybos planams. Būtų pageidautina pratęsti dabartinio protokolo galiojimą. Tačiau, nors tai ir būtų pageidautina veiksmų kryptis, tačiau protokolo galiojimo pratęsimas antrą kartą neturėtų būti naudojamas kaip žalia šviesa deryboms užtęsti ilgiau nei būtina. Raginame Europos Komisiją kuo greičiau tęsti derybas, kad 2021 m. pavasarį būtų galima pateikti naują žvejybos partnerystės susitarimą ir protokolą.

2020/12/14

Balsavau už šį pranešimą. Europos Sąjungos ir Kuko Salų tausios žvejybos partnerystės susitarimas įsigaliojo 2017 m. gegužės 10 d. Susitarimo įgyvendinimo protokolas buvo taikomas nuo 2016 m. spalio 14 d. ketverius metus ir nustojo galioti 2020 m. spalio 13 d. 2020 m. liepos 7 d. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas su Kuko Salų Vyriausybe dėl susitarimo naujo įgyvendinimo protokolo sudarymo. Dėl COVID-19 krizės vėluoja derybų pažanga, todėl Komisija pagal savo įgaliojimus Sąjungos vardu derėjosi dėl susitarimo pasikeičiant Europos Sąjungos ir Kuko Salų vyriausybės laiškais, kuriuo pratęsiamas Europos Sąjungos ir Kuko Salų Vyriausybės tausios žvejybos partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolo galiojimas ne daugiau kaip vienerių metų laikotarpiui. Šios derybos buvo sėkmingai užbaigtos ir 2020 m. liepos 29 d. susitarimas pasikeičiant laiškais buvo parafuotas. Susitarimo pasikeičiant laiškais tikslas – sudaryti sąlygas Sąjungai ir Kuko Salų vyriausybei toliau bendradarbiauti siekiant skatinti tausios žvejybos politiką ir racionalų Kuko Salų vandenyse esančių žvejybos išteklių naudojimą ir leisti Sąjungos laivams vykdyti žvejybos veiklą šiuose vandenyse. Siekiant užtikrinti Sąjungos laivų žvejybos veiklos Kuko Salų vandenyse tęstinumą, susitarimas pasikeičiant laiškais turėtų būti taikomas laikinai, kol bus užbaigtos jo įsigaliojimui būtinos procedūros.

2020/12/14

Balsavau už šį pranešimą. Bendros žemės ūkio politikos reformos teisėkūros procedūra nebuvo laiku baigta, kad valstybės narės ir Komisija būtų galėjusios parengti visus elementus, kurie yra būtini siekiant naują teisinę sistemą ir BŽŪP strateginius planus taikyti nuo 2021 m. sausio 1 d. Todėl Europos Komisija 2019 m. spalio 31 d. pateikė pasiūlymą dėl BŽŪP reglamentavimo pereinamuoju laikotarpiu 2021 m. Vėluojant susitarti dėl BŽŪP reformos ir 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos atsiranda netikrumas ūkininkams ir žemės ūkio sektoriui. Siekiant panaikinti šį netikrumą, šis pranešimas parengtas vadovaujantis Komisijos pasiūlymu užtikrinti tolesnį dabartinių taisyklių taikymą ir išmokų ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams mokėjimą.

2020/12/15

veiksnių yra dėmesys geležinkeliui ir pastangos šioje srityje: traukiniai turėtų būti įperkamesni, važinėti dažniau, būti geriau sujungti ir efektyviau naudoti energiją. Geležinkeliai yra viena iš labiausiai aplinką tausojančių ir efektyviai energiją vartojančių transporto rūšių, todėl jiems turi tekti svarbus vaidmuo spartinant transporto priemonių išmetamų teršalų kiekio mažinimą. Didelė dalis geležinkelio linijų yra elektrifikuotos, geležinkelyje vis labiau naudojama atsinaujinančioji energija ir jame išmetama gerokai mažiau CO2 nei keliaujant tuo pačiu maršrutu kelių ar oro transporto priemonėmis. Be to, tai viena saugiausių transporto rūšių, jungianti žmones ir įmones visoje ES. Ne tik pritariame pasiūlymui dėl Europos geležinkelių metų (2021 m.), bet ir raginame Europos Komisiją siekti platesnio užmojo tikslų. Mūsų visuomenei reikia pereiti nuo kelių transporto ir aviacijos prie geležinkelių. Tam reikės investicijų į geležinkelių infrastruktūros pajėgumus tiek plečiant tinklą, tiek diegiant skaitmenines eismo valdymo technologijas, pavyzdžiui, ERTMS.

2020/12/15

Balsavau už šį pranešimą. Taisomojo biudžeto Nr. 10/2020 projekto tikslas – padidinti mokėjimų asignavimų lygį pagal atnaujintą prognozę ir atsižvelgus į perskirstymus, pasiūlytus bendrajame perkėlime (DEC 16/2020), patikslinti pajamų dalį, kad būtų atsižvelgta į valiutos kurso skirtumų ir surinktų papildomų baudų poveikį, ir į biudžetą įtraukti kitus labiau apribotus išlaidų patikslinimus, susijusius su Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir kai kurių decentralizuotų agentūrų (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA), Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (EIOPA), Europos bankininkystės institucijos (EBI) ir Europos darbo institucijos (EDI)) asignavimų lygiu.

2020/12/15

Balsavau už šį pranešimą. REACT-EU – tai Europos Komisijos pateiktas pasiūlymas siekiant reaguoti į ekonominius COVID-19 pandemijos padarinius. Ekonominės veiklos nutraukimas arba jos sulėtėjimas visoje Sąjungoje padarė didelę ekonominę ir socialinę žalą, o REACT-EU bus viena iš priemonių, padėsiančių ją ištaisyti. Pasiūlymas parengtas atsižvelgiant į du ankstesnius pasiūlymus, susijusius su sanglaudos politika, t. y. Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvą (CRII) ir Išplėstinę atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvą (CRII+), kuriomis buvo iš dalies pakeistos išlaidų regioninei politikai taisyklės siekiant palengvinti atsigavimą. Pasiūlyme numatyta 2020 finansiniais metais skirti papildomą 5 mlrd. EUR sumą, kuri bus įtraukta į biudžetą. Laikinosios priemonės, visų pirma skirtos sutrumpinto darbo laiko programoms ir savarankiškai dirbančių asmenų paramai, išimties tvarka finansuojamos ESF lėšomis, ir tai neturėtų tapti įprasta jo funkcija. Tokia parama turi būti atidžiai apsvarstyta, siekiant, kad dėl lėšų perskirstymo kilus krizėms nekiltų pavojus kitoms pažeidžiamoms grupėms, kad būtų užkirstas kelias finansinę paramą gaunančių subjektų piktnaudžiavimui ir užtikrinta kontrolė, kurią vykdant dalyvautų Europos Parlamentas ir atitinkami suinteresuotieji subjektai.

2020/12/15

Balsavau už šį pranešimą. Remiantis politiniu susitarimu parengtas Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo. Tarpinstituciniame susitarime išdėstytos daugiametės finansinės programos įgyvendinimo nuostatos. Jį sudaro keturios dalys:I dalyje pateikiamos nuostatos, susijusios su daugiamete finansine programa (DFP) ir teminėmis ir neteminėmis specialiomis priemonėmis;II dalis yra susijusi su tarpinstituciniu bendradarbiavimu biudžeto klausimais;III dalyje pateikiamos nuostatos, susijusios su Sąjungos lėšų patikimu finansų valdymu;IV dalyje pateikiamos nuostatos, susijusios su duomenų apie paramos gavėjus kokybe ir palyginamumu siekiant Sąjungos biudžeto apsaugos.

2020/12/16

Balsavau už šį pranešimą. Komisijos komunikatas „Tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategija“ paskelbtas dieną prieš tai, kai PSO pripažino COVID-19 ekstremaliąją situaciją pandemija. Todėl pagrindinis šio pranešimo tikslas yra atnaujinti pirminį komunikato turinį atsižvelgiant į pandemijos sukeltus ekonominius ir socialinius pokyčius ir taikant pragmatišką bei įtraukų požiūrį analizuoti naujus iššūkius, kurie dabar daro poveikį 25 mln. šiuo metu vidaus rinkoje veikiančių Europos MVĮ. Labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms palankūs struktūriniai pokyčiai taip pat reiškia, kad labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės bus apsaugotos nuo nesąžiningo rinkos milžinų spaudimo Sąjungoje ir už jos ribų. Todėl ES ir nacionalinės valdžios institucijos turi dėti daugiau pastangų, kad apsaugotų labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones nuo bet kokio didesnių grupių piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi. Valstybės narės taip pat turėtų imtis skubių veiksmų, kad užkirstų kelią tolesniam darbo rinkos destabilizavimui, kuris jau daro poveikį Europos visuomenei, nes išaugo nedarbo lygis ir taikomi žemesni darbo teisių standartai.

2020/12/16

Balsavau už šį pranešimą. 2017 m. vasario 14 d. Europos Komisija pateikė pasiūlymą (COM(2018)85 final), kurio tikslas – reformuoti ES komitologijos sistemą (Reglamentas (ES) Nr. 182/2011). Šiuo pasiūlymu siekiama didinti ES teisės įgyvendinimo skaidrumą ir atskaitomybę tam tikrose itin jautriose politikos srityse imantis šių priemonių:• pakeičiant balsavimo taisykles paskutiniuoju komitologijos procedūros etapu (vadinamajame apeliaciniame komitete), kad būtų atsižvelgiama tik į balsavimą už arba prieš aktą. Tokiu būdu siekiama sumažinti susilaikančiųjų skaičių ir atvejų, kai komitetas negali priimti pozicijos ir Komisija privalo veikti be aiškaus valstybių narių įgaliojimo, skaičių.• įtraukiant nacionalinius ministrus, t. y. leidžiant Komisijai antrą kartą kreiptis į apeliacinį komitetą ministrų lygiu, jei nacionaliniai ekspertai nepareiškia savo pozicijos.• didinant balsavimo skaidrumą apeliacinio komiteto lygmeniu.• užtikrinant politinį indėlį, t. y. suteikiant Komisijai galimybę perduoti klausimą Ministrų Tarybai, kad ši pareikštų savo nuomonę, jei apeliacinis komitetas negali priimti pozicijos.

2020/12/17

Balsavau už šį prieštaravimą. Neseniai atliktame tarpusavio vertinimu pagrįstame moksliniame tyrime nustatyta, kad dėl sojų importo iš Brazilijos Sąjunga yra regionas, turintis didžiausią anglies pėdsaką pasaulyje, t. y. 13,8 proc. didesnį nei didžiausia sojų importuotoja Kinija, dėl didesnės išmetamųjų teršalų, susijusių su Sąjungos indėliu į miškų naikinimą, dalies. Manome, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektu viršijami Reglamente (ES) Nr. 1829/2003 numatyti įgyvendinimo įgaliojimai. Manome, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas neatitinka Sąjungos teisės, nes jis nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 tikslu, pagal kurį siekiama nustatyti pagrindą, leidžiantį užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, taip pat aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį, kalbant apie genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus, kartu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą.

2020/12/17

Balsavau už šį prieštaravimą. Nemažai tyrimų parodė, kad auginant herbicidams atsparias genetiškai modifikuotas kultūras naudojama daugiau papildomų herbicidų ir taip yra daugiausia dėl to, kad atsirado herbicidams atsparių piktžolių .Dėl šios priežasties tikėtina, kad genetiškai modifikuotų kukurūzų pasėliai bus purškiami didesniu glifosato kiekiu ir tai bus daroma dažniau, dėl to derliuje gali kauptis didesnis jų liekanų kiekis. Manome, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus.

2020/12/17

Balsavau už šį prieštaravimą. Nemažai tyrimų parodė, kad auginant herbicidams atsparias genetiškai modifikuotas kultūras naudojama daugiau papildomų herbicidų ir taip yra daugiausia dėl to, kad atsirado herbicidams atsparių piktžolių .Dėl šios priežasties tikėtina, kad genetiškai modifikuotų kukurūzų pasėliai bus purškiami didesniu glifosato kiekiu ir tai bus daroma dažniau, dėl to derliuje gali kauptis didesnis jų liekanų kiekis. Manome, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus.

2020/12/17

Balsavau už šį prieštaravimą. Nemažai tyrimų parodė, kad auginant herbicidams atsparias genetiškai modifikuotas kultūras naudojama daugiau papildomų herbicidų ir taip yra daugiausia dėl to, kad atsirado herbicidams atsparių piktžolių .Dėl šios priežasties tikėtina, kad genetiškai modifikuotų kukurūzų pasėliai bus purškiami didesniu glifosato kiekiu ir tai bus daroma dažniau, dėl to derliuje gali kauptis didesnis jų liekanų kiekis. Manome, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus.

2020/12/17

Balsavau už šį prieštaravimą. Nemažai tyrimų parodė, kad auginant herbicidams atsparias genetiškai modifikuotas kultūras naudojama daugiau papildomų herbicidų ir taip yra daugiausia dėl to, kad atsirado herbicidams atsparių piktžolių .Dėl šios priežasties tikėtina, kad genetiškai modifikuotų kukurūzų pasėliai bus purškiami didesniu glifosato kiekiu ir tai bus daroma dažniau, dėl to derliuje gali kauptis didesnis jų liekanų kiekis. Manome, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus.

2020/12/17

Balsavau už šią rezoliuciją. Tvirtai remiame Europos piliečių iniciatyvos priemonę, ir raginame visapusiškai išnaudoti jos potencialą. Pabrėžiame, kad Europos piliečių iniciatyva suteikia ypatingą galimybę piliečiams nustatyti ir įvardyti savo siekius ir prašyti imtis ES lygmens veiksmų. Pabrėžiame, jog siekiant, kad Europos integracijos projektas taptų artimesnis piliečiams, turėtų būti sudarytos sąlygos piliečiams aktyviai dalyvauti jiems įtaką darančiuose politiniuose procesuose. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Reglamentas dėl Europos piliečių iniciatyvos ir labai svarbu, kad ES ir nacionalinės valdžios institucijos dėtų visas pastangas, kad vėl būtų sėkmingai priimta ši ES dalyvavimo priemonė.

2020/12/17

Balsavau už šią rezoliuciją. Europos darbo rinkoje vyksta dideli pokyčiai. Šie pokyčiai sukuria naujas galimybes ir iššūkius, kurie daro poveikį visoms valstybėms narėms ir visiems europiečiams. Socialinės rinkos ekonomika grindžiama socialiniu teisingumu ir socialiniu sąžiningumu. Turėtume padėti mūsų visuomenei veiksmingai prisitaikyti prie pokyčių, kad ji taptų atsparesnė, siekiant įgyvendinti aukščiausius gyvenimo kokybės standartus ir skatinti gerovę. Suprantame, kad pereinant prie žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos, taip pat senėjant mūsų visuomenei, Europos ekonomika, darbo santykiai ir socialiniai reikalai turės atitinkamai ir labai greitai prisitaikyti. io pranešimo tikslas – pabrėžti svarbiausius iššūkius, su kuriais susidurs Europos darbo rinka, regionai, sektoriai ir darbuotojai per ateinančius dešimt metų, ir apibūdinti pagrindines iniciatyvas, kurių reikia imtis šioje srityje. Todėl pranešėjai ragina kitais metais Porte vyksiančiame socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime patvirtinti pagrindinę socialinę darbotvarkę (Porto darbotvarkė).

2020/12/17

Balsavau už šią rezoliuciją. Europos Sąjunga ėmėsi įvairių veiksmų finansinės ir ekonominės veiklos skaidrumui bei ilgalaikiškumui puoselėti, pvz., Akcininkų teisių direktyvos, tvaraus augimo finansavimo veiksmų plano, Reglamento dėl informacijos atskleidimo ir Taksonomijos reglamento peržiūros. Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvos priėmimas 2014 m. irgi buvo svarbus žingsnis siekiant skatinti skaidrumą, kad būtų galima vertinti, stebėti ir valdyti įmonių veiklos rezultatus bei jų ilgalaikį poveikį visuomenei ir aplinkai. Tačiau trūkumai, nustatyti ją įgyvendinant, rodo, kad nefinansinės informacijos atskleidimas Sąjungoje turi būti griežtinamas. Skaidrumas yra esminis atskaitomybės užtikrinimo elementas, todėl teigiamai vertiname Komisijos įsipareigojimą peržiūrėti dabartinę direktyvą. Be to, nuoseklus ES požiūris į tvarų įmonių valdymą turėtų būti užtikrinamas nustatant konkrečias prievoles veikti, o ne tik teikti informaciją. Būtina parengti naują sistemą įmonių valdybų prievolėms, susijusioms su tvarumu, apibrėžti.

2020/12/17

Balsavau už šį pranešimą. Profesinis rengimas ir mokymas yra esminė Europos švietimo ir mokymosi visą gyvenimą sistemų dalis, suteikianti jaunimui ir suaugusiesiems užimtumui reikalingų žinių, praktinės patirties, įgūdžių ir gebėjimų; kadangi Europos Sąjungos profesinio mokymo įstaigose mokosi apytikriai pusė vidurinį išsilavinimą įgyjančių asmenų. Profesinis rengimas ir mokymas gali būti labai svarbūs sprendžiant uždavinius, kuriuos kelia spartėjančios makroekonomikos tendencijos ir būsima pertvarka, ir gali atlikti esminį vaidmenį užpildant didėjančias įgūdžių spragas ES darbo rinkoje. Profesinis rengimas ir mokymas, jeigu jis yra orientuotas į kokybę, gali suteikti tinkamų ir kokybiškų žinių, įgūdžių ir gebėjimų visais lygmenimis visų dydžių ir sektorių įmonėse, taip pat asmenims, besimokantiems pagal pirminio ir tęstinio mokymo programas, pritaikytas prie jų individualių poreikių. Pabrėžiame, kad profesinis rengimas ir mokymas yra svarbus užpildant įgūdžių spragas ES darbo rinkoje, suteikiant jauniems besimokantiems asmenims įgūdžių, kurių jiems reikia įsidarbinant, taip pat keliant darbuotojų kvalifikaciją ir juos perkvalifikuojant, kad šie darbuotojai galėtų priderinti savo gebėjimus prie darbdavių poreikių, o tai ypač svarbu MVĮ ir naujoms investicijoms į ekonomiką.

2020/12/17

Balsavau už šį pranešimą. Abi 2020 m. EKS nuo 2020 m. kovo mėn. buvo priverstos nukelti arba atšaukti visus renginius, ir visiškai neaišku, kada padėtis normalizuosis. Praktiškai jos negali įgyvendinti savo EKS metų programų ir pasinaudoti gero pasirengimo rezultatais. Nors pratęsus 2020 m. EKS kultūros programų įgyvendinimą 2021 m. dviejų miestų patiriami didžiuliai nuostoliai ir nebūtų kompensuoti, tai vis dėlto paskatintų papildomą domėjimąsi abiejų 2020 m. EKS veikla pirmaisiais 2021 m. mėnesiais. Tai joms būtų naudinga dar ir dėl to, kad jos ilgiau susilauktų su EKS vardu susijusios dėmesio.

2020/12/17

Balsavau už šią rezoliuciją. Vanduo yra būtinas gyvybei, o vandens išteklių valdymas yra itin svarbus ES ekosisteminių paslaugų išsaugojimui, taip pat išteklių naudojimui ir ekonominei gamybai. ES turi rasti efektyvius dabartinių su vandeniu susijusių problemų sprendimus ir efektyviai valdyti esamus vandens išteklius, kadangi jie daro tiesioginį poveikį žmonių sveikatai, aplinkai, jos kokybei ir ekosistemoms, energijos gamybai, žemės ūkiui ir apsirūpinimo maistu saugumui. Palankiai vertiname Komisijos vertinimą, kad Vandens pagrindų direktyva yra tinkama, bet pažymime, kad jos įgyvendinimą reikia tobulinti ir paspartinti įtraukiant atitinkamas valstybių narių kompetentingas institucijas ir toliau integruojant Vandens pagrindų direktyvos tikslus į sektorių politiką, visų pirma žemės ūkio, transporto ir energetikos politiką, siekiant užtikrinti, kad vėliausiai iki 2027 m. būtų pasiekta gera visų paviršinio ir požeminio vandens telkinių būklė.

2020/12/17

Balsavau už šią rezoliuciją. Sąjungos saugumo politika turi ir toliau būti grindžiama vertybėmis, kuriomis buvo grindžiama ES ir kurios yra įtvirtintos ES sutarties 2 straipsnyje, įskaitant asmens laisves, demokratijos ir teisinės valstybės principus, ir Pagrindinių teisių chartijoje. Įgyvendinant ES saugumo sąjungos strategiją turėtų būti tinkamai reaguojama, siekiant veiksmingai spręsti esamus ir būsimus uždavinius šiomis sparčiai kintančiomis ir Europos saugumui grėsmę keliančiomis aplinkybėms. Komisija nustatė, kad kibernetiniai nusikaltimai, įskaitant tapatybės vagystes, ir iššūkiai kibernetiniam saugumui, hibridinės grėsmės, teroristiniai išpuoliai ir organizuotas nusikalstamumas – pradedant prekyba žmonėmis, ginklais, narkotikais ir baigiant finansiniais, ekonominiais nusikaltimais ir nusikaltimais aplinkai – yra pagrindinės grėsmės saugumui. Palankiai vertiname paskelbtą naują ES saugumo sąjungos strategiją ir pabrėžiame, kad reikia veiksmingai įgyvendinti ir įvertinti galiojančius ES teisės aktus šioje srityje. Pritariame Komisijos nuomonei, kad nustačius reguliavimo ir vykdymo sistemos spragas, reikia imtis tolesnių veiksmų teisėkūros ir ne teisėkūros iniciatyvų forma.

2020/12/17

Balsavau už šią rezoliuciją. Lyčių lygybė yra pagrindinė ES vertybė ir svarbiausias tikslas, o teisė į vienodas sąlygas ir nediskriminavimą yra pamatinė teisė, įtvirtinta Sutartyse ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ir ji turėtų būti visiškai užtikrinama. Speciali Tarybos sudėtis, skirta lyčių lygybės klausimams, būtų pagrindinis elementas atnaujinant derybas dėl pagrindinių su lyčių lygybe susijusių dokumentų, būtent Stambulo konvencijos ratifikavimo, direktyvos dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir atitinkamų priemonių (Direktyva dėl moterų valdybose) ir Tarybos direktyvos dėl vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos, principo įgyvendinimo (Kovos su diskriminacija direktyva), priėmimo, ir skatinant spręsti kitus lyčių lygybės, pavyzdžiui, smurto dėl lyties įtraukimo į ES pripažįstamų nusikaltimų sąrašą ir būsimos direktyvos dėl smurto dėl lyties priėmimo, klausimus, kurių reikėtų imtis ateinančiais metais. Todėl raginame Tarybą ir Europos Vadovų Tarybą sukurti Tarybos sudėtį, skirtą lyčių lygybės klausimams, kad būtų lengviau integruoti lyčių aspektą į visas ES politikos sritis ir teisės aktus.

2020/12/17

Balsavau už šį pranešimą. Dėl pandemijos COVID-19 kilusi sveikatos krizė parodė, jog Darbo tvarkos taisyklėse reikia numatyti išsamesnes procedūras, siekiant užtikrinti neribojamą Parlamento veiklą esant įvairioms ypatingoms aplinkybėms. Pabrėžiame, kokios svarbios yra laikinosios priemonės, kurias pagal teisinės viršenybės principą šios sveikatos krizės metu priėmė Parlamento pirmininkas ir valdymo organai, siekdami reaguoti į tokias ypatingas aplinkybes. Šioms priemonėms nebuvo jokių alternatyvių priemonių, kurios padėtų užtikrinti Parlamento veiklos tęstinumą, kaip reikalaujama Sutartyse, ir jos leido Parlamentui krizės metu vykdyti savo teisėkūros, biudžeto ir politinės kontrolės funkcijas laikantis Sutartyse numatytų procedūrų. Pabrėžiame, kad laikinosios priemonės buvo visiškai pagrįstos ir kad jos užtikrino visų balsavimų, vykusių jų taikymo laikotarpiu, galiojimą.

2020/12/17

Balsavau už šį pranešimą. Pagal 1986 m. vasario 12 d. Kenterberyje pasirašytos Prancūzijos Respublikos ir Jungtinės Karalystės sutarties dėl privačių koncesininkų vykdomos Lamanšo sąsiaurio nuolatinės transporto jungties statybos ir eksploatavimo (toliau – Kenterberio sutartis) 10 straipsnį buvo įsteigta Tarpvyriausybinė komisija, kuri sprendžia visus su Lamanšo sąsiaurio nuolatinės transporto jungties statyba ir eksploatavimu susijusius klausimus. Siekiant užtikrinti susisiekimą tarp Sąjungos ir Jungtinės Karalystės, labai svarbu, kad geležinkelio įmonės tęstų veiklą iki Kalė Freteno sienos kirtimo stoties. Šiuo tikslu pagal Direktyvą 2012/34/ES Jungtinės Karalystės išduotų licencijų ir Tarpvyriausybinės komisijos išduotų saugos sertifikatų galiojimo laikotarpis turėtų būti pratęstas devyniems mėnesiams nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos. Tai yra Prancūzijos valdžios institucijų prašomas laikotarpis. Tiek pratęsus terminą būtų suteikta pakankamai laiko derėtis dėl Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės tarpvalstybinio susitarimo pagal Direktyvos 2012/34/ES 14 straipsnį ir susitarimo, kaip numatyta Sprendime (ES) 2020/1531, ir juos sudaryti, taip pat imtis visų kitų Sąjungos teisėje numatytų priemonių, kurių reikės siekiant išvengti sutrikimų.

2020/12/17

Balsavau už šią rezoliuciją. Stebimi klimato pokyčiai jau daro plataus masto poveikį ekosistemoms (ir ypač biologinei įvairovei), socialiniam ir ekonomikos sektoriams (didina nelygybę) ir žmonių sveikatai. Klimato kaitos poveikis ir toliau stebimas visame pasaulyje ir ES, ir kadangi yra daugiau įrodymų, kad ateityje dėl klimato kaitos padidės ekstremalių su klimatu susijusių įvykių skaičius daugelyje ES regionų, taip pat trečiosiose šalyse, įvyks infekcinių ligų nešiotojų antplūdžiai, dėl kurių vėl gali atsirasti infekcinių ligų, kurios anksčiau buvo išnaikintos ES. Prisitaikymas prie klimato kaitos yra ne tik naudingas ES ekonominiams interesams, bet būtinas visuomenės gerovei. Raginame iš naujo ir geriau sutelkti dėmesį į prisitaikymą prie klimato kaitos bei laukiame kol Komisija pateiks naują strategiją, kuri yra pagrindinis ES klimato politikos komponentas. Naujoji strategija turėtų būti neatsiejama Europos žaliojo kurso dalis, siekiant sukurti atsparią ES, kad sukūrus ir palaikant didelių prisitaikymo ir reagavimo pajėgumų sistemas greitai kintančiomis klimato sąlygomis būtų skatinamas darnus ekonominis vystymasis, užtikrinama gyvenimo kokybė ir visuomenės sveikata, užtikrinamas aprūpinimas vandeniu ir maistu, gerbiama ir saugoma biologinė įvairovė, pereinama prie švarių energijos šaltinių ir užtikrinamas klimato bei socialinis teisingumas.

2020/12/17

Balsavau už šį pranešimą. Pagal Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 227 straipsnio 7 dalį Peticijų komitetas kasmet teikia pranešimą apie savo svarstymų rezultatus. Pranešimo tikslas – išsamiai apžvelgti komiteto 2019 m. atliktą darbą ir pateikti gautų ir išnagrinėtų peticijų statistinę analizę, o taip pat apžvelgti kitą Parlamento veiklą, pavyzdžiui, pranešimų ir nuomonių priėmimą, klausymų organizavimą ir komiteto santykius su kitomis ES institucijomis. Pagrindinis Peticijų komiteto darbas yra susijęs su ES piliečių ir gyventojų teise teikti peticijas Europos Parlamentui pagal SESV 227 straipsnį

2020/12/17

Balsavau už šį pranešimą. Susitarimas dėl bendradarbiavimo sprendžiant Šiaurės jūros taršos nafta ir kitomis kenksmingomis medžiagomis klausimus (Bonos susitarimas) yra regioninis susitarimas siekiant apsaugoti jūros aplinką ir pakrantės valstybių, kurios yra susitariančiosios šalys, interesus. Juo daugiausia siekiama kovoti su tarša Šiaurės jūroje ir apsaugoti pakrantės teritorijas nuo nelaimių jūroje ir ilgalaikės laivų ir jūroje veikiančių įrenginių sukeliamos taršos. Aktyviai bendradarbiaudamos ir teikdamos savitarpio pagalbą, Susitarimo susitariančiosios šalys vykdo priežiūrą, kad padėtų aptikti taršą ir kovoti su ja, taip pat užkirsti kelią kovos su tarša taisyklių pažeidimams. Pakeitimu dėl MARPOL išplečiama susitarimo taikymo sritis į ją įtraukiant laivų sukeliamą oro taršą, kaip nustatyta pagal MARPOL konvencijos VI priedą. To tikslas – gerinti susitariančiųjų šalių bendradarbiavimą ir jų veiklos koordinavimą kovojant su neteisėta laivybos sukeliama oro tarša, kad būtų sumažinti neigiami jūroje deginamo didelį sieros ar azoto kiekį turinčio kuro padariniai žmonių sveikatai, biologinei įvairovei ir visai jūros aplinkai. Atitinkamai iš dalies keičiami įvairūs susitarimo aspektai, konkrečiai – jo pavadinimas, preambulė ir 1, 5, 6 ir 15 straipsniai.

2021/01/19

Balsavau už šį pranešimą. Sąjungos įmonės, siekdamos apsidrausti nuo užsienio valiutų, kurios nėra laisvai konvertuojamos arba kurių kursas kontroliuojamas, kursų svyravimo, sudaro valiutos išankstinius ir apsikeitimo sandorius be apsikeitimo pagrindine suma. Jeigu Sąjungos įmonės, eksportuojančios į besiformuojančias rinkas arba tose rinkose turinčios turto, negalės naudotis neatidėliotinais užsienio valiutos kursais apskaičiuodamos išmokėtinas sumas pagal valiutos išankstinius ir apsikeitimo sandorius, jos patirs neigiamą poveikį, nes nebebus apsaugotos nuo besiformuojančių rinkų valiutų kursų svyravimo rizikos. Todėl Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 648/2020dabar yra iš dalies keičiamas siekiant suteikti rinkos dalyviams aiškumo, kad sandoriams, sudarytiems arba pakeistiems iki tarpuskaitos arba garantinės įmokos reikalavimų taikymo pradžios ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandoriams, kuriuose nurodyta bazinė palūkanų norma (toliau – anksčiau sudaryti sandoriai), šie reikalavimai nebus taikomi, kai jie pakeičiami turint vienintelį tikslą įgyvendinti bazinių palūkanų normų reformą arba pasirengti jos įgyvendinimui.

2021/01/19

Balsavau už šį pranešimą. Dėl COVID-19 pandemijos protrūkio pasikeitė daugelio metų Sąjungos ir viso pasaulio ekonominės perspektyvos. Trumpalaikis COVID-19 krizės poveikis atskirose valstybėse narėse priklausys nuo izoliavimo priemonių trukmės ir griežtumo, gamybos struktūros ir ekonominės politikos priemonių, kurių imamasi siekiant sušvelninti tiesioginį krizės poveikį. Šiuo reglamentu siūloma nustatyti atskirą techninės paramos priemonę, kuria galėtų naudotis visos valstybės narės ir kuri pakeistų Struktūrinių reformų rėmimo programą (SRRP). Techninės paramos priemone bus užtikrinama, kad Komisija galėtų ir toliau dalytis vietos sąlygoms pritaikyta patirtimi siekiant užtikrinti, kad valstybės narės turėtų reikiamus institucinius ir administracinius gebėjimus kurti ir įgyvendinti augimą skatinančias reformas ir galėtų didinti Europos ekonomikos atsparumą pasitelkdamos veiksmingas ir gerai veikiančias administracines struktūras.

2021/01/19

Balsavau už šį pranešimą. Pasaulyje, kuriame vis dažniau imamasi atsakomųjų veiksmų, buvo svarbu sustiprinti Sąjungos prekybos teisių vykdymą, padidinti Sąjungos patikimumą ir galiausiai įtikinti mūsų prekybos partnerius laikytis prekybos susitarimuose nustatytų vykdomos veiklos taisyklių. Dėl pastarųjų įvykių PPO ir Apeliacinio komiteto ginčų sprendimo mechanizmo blokavimo Europos Sąjunga turėjo iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) Nr. 654/2014. Be to, ES turi galėti apsaugoti savo interesus pagal tarptautinius prekybos susitarimus, kai trečiosios šalys priima neteisėtas priemones ir tuo pačiu metu blokuoja ginčų sprendimo procesą. Sąjunga turi nedelsdama imtis veiksmų, kad apsaugotų savo interesus. Pritariame Komisijos pasiūlymui, kad būtina skubiai numatyti priemones, nes reikia pašalinti dabartinių teisės aktų spragas. Turime užtikrinti Europos Sąjungos gebėjimą apsaugoti savo interesus pagal tarptautinius prekybos susitarimus, kai trečiosios šalys priima neteisėtas priemones ir tuo pačiu metu blokuoja ginčų sprendimo procesą. Palankiai vertiname ES ir 15 kitų PPO narių 2020 m. kovo 27 d. sudarytą daugiašalį laikinąjį arbitražo susitarimą, kuris įsigaliojo 2020 m. balandžio 30 d. ir sudaro sąlygas išeiti iš laikinos PPO apeliacinių skundų dėl prekybos ginčų nagrinėjimo aklavietės.

2021/01/19

Balsavau už šį pranešimą. 2002 m. Pagrindų sprendimas dėl Europos arešto orderio (toliau – EAO) yra pirmoji tarpusavio pripažinimo priemonė ES baudžiamosios teisės srityje, taigi ir priemonė, kurią įgyvendinant sukaupta daugiausia patirties tarpusavio pripažinimo srityje. Jis pagrįstas ankstesnės ES sutarties 31 straipsnio a ir b punktais ir 34 straipsnio 2 dalies b punktu, Komisiją jį siūlė priimti pagal buvusį trečiąjį ramstį. Į nacionalinę teisę šis teisės aktas turėjo būti perkeltas iki 2003 m. gruodžio 31 d. Taigi valstybės narės turi 16 metų patirtį, susijusią su minėta priemone. Šioje priemonėje dalyvauja visos valstybės narės. Pranešime naudojamasi galimybe įvertinti, kaip Pagrindų sprendimu 2002/584/TVR įtvirtintas mechanizmas buvo taikomas susijusiose valstybėse narėse. Atsižvelgiant į turimus statistinius duomenis, EAO sistema sėkminga ir dėl esamų nedidelių problemų nekvestionuotina. Vienas iš pagrindinių pridėtinės vertės aspektų yra jos taikymas visose ES valstybėse narėse; todėl darant bet kokius pataisymus ir patobulinimus reikėtų į tai atsižvelgti ir tuo remtis.

2021/01/20

Balsavau už šį pranešimą. Koronaviruso pandemijos sukeltos ekonominės pasekmės tik padidino būtinybę augimui ir darbo vietų kūrimui nedelsiant išnaudoti visą paslaugų sektoriaus potencialą. Todėl laisvas paslaugų judėjimas bendrojoje rinkoje turi būti vienas iš svarbiausių politinės darbotvarkės klausimų. Šia rezoliucija siekiama suteikti daugiau aiškumo ir skaidrumo tiek įmonėms, tiek ir vartotojams, taip pat spręsti bendrosios rinkos susiskaidymo problemą, nes valstybėms narėms tenka atsakomybė visapusiškai įgyvendinti Paslaugų direktyvos nuostatas ir principus. Rezoliucijoje rekomenduojame: I) tiesiogiai šalinti nacionalines kliūtis bendrojoje rinkoje; II) užtikrinti tinkamą galiojančių teisės aktų vykdymą; III) didinti reglamentavimo aiškumą sukuriant nacionalinius informacijos portalus ir IV) suteikti papildomų vertinimo priemonių naudojantis bendrosios rinkos rezultatų suvestinėmis ir ribojimo rodikliais.

2021/01/20

Balsavau už šį pranešimą. Kultūros paveldas yra mūsų bendras turto šaltinis, kuris buvo paveldėtas iš praeities, yra puoselėjamas ir naudojamas mūsų dienomis ir bus perduotas ateities kartoms. Kultūros paveldui skiriamas ES finansavimas išlieka išsklaidytas – jį galima gauti iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų, įvairių programų, įskaitant programas „Kūrybiška Europa“, „Europos horizontas“, „Erasmus+“ ir būsimą Skaitmeninės Europos programą. Pranešime pakartojamas Parlamento raginimas Komisijai sukurti vieną bendrą ES portalą, kuriame būtų telkiama informacija apie visas ES programas, pagal kurias finansuojamas kultūros paveldas. Be to, raginame užtikrinti sąveiką tarp kitų sektorių politikos sričių, taip pat įvairių ES programų ir finansavimo schemų, kad kultūros paveldas iš tiesų atsidurtų priešakyje. Manome, kad itin svarbu užtikrinti tinkamą biudžetą programoms „Erasmus+“ ir „Kūrybiška Europa“, kurioms gresia didelis finansavimo sumažinimas. Žiūrint plačiau, turi būti skiriamas pakankamas finansavimas daugiametei finansinei programai (DFP), ypač atsižvelgiant į naujas iniciatyvas, visų pirma į Europos žaliąjį kursą. Jei norime toliau siekti įgyvendinti padidėjusius ES užmojus, nenaudinga derantis dėl DFP susitelkti į 1,00 % ES BNP ribinę vertę.

2021/01/20

Balsavau prieš šį pranešimą. Dirbtinis intelektas (DI), robotika ir susijusios technologijos vystosi labai greitai ir turi tiesioginį poveikį visiems mūsų visuomenės aspektams, įskaitant pagrindinius socialinius ir ekonominius principus ir vertybes. Dirbtinis intelektas kelia karinės doktrinos ir įrangos revoliuciją iš esmės pakeisdamas armijų veikimo būdą, visų pirma dėl naujų technologijų ir autonominių pajėgumų integravimo ir naudojimo. Sąjungai ir jos valstybėms narėms tenka ypatinga atsakomybė užtikrinti, kad DI, robotika ir susijusios technologijos – kadangi gali būti naudojamos tarpvalstybiniu mastu – būtų orientuotos į žmogų, t. y. iš esmės skirtos tarnauti žmonijai ir bendram gėriui, siekiant prisidėti prie piliečių gerovės ir bendrų interesų. Europos Komisijos baltojoje knygoje nėra keliamas karinių dirbtinio intelekto naudojimo aspektų klausimas, todėl bet kokie bandymai iš anksto detaliai apibrėžti DI naudojimo potencialą gynybiniame sektoriuje yra skuboti. Turime pradėti išsamias diskusijas atsakinguose komitetuose, kad galėtume geriau įvertinti esamą situaciją bei suformuluoti vieningą ES poziciją.

2021/01/20

Balsavau už šį pranešimą. Pagrindinis ES bendros transporto politikos tikslas – sukurti bendrą transporto erdvę visoje Europoje. Pagrindinė politikos priemonė šiam tikslui pasiekti yra transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) politika. Ji skirta visą Europą apimančio geležinkelio linijų, kelių, vidaus vandenų kelių, jūrų laivybos maršrutų, uostų, oro uostų ir geležinkelių terminalų tinklo įgyvendinimui ir plėtrai. Ja siekiama nustatyti ir užpildyti spragas, pašalinti trukdžius ir technines kliūtis, kad būtų sustiprinta bendra socialinė, ekonominė ir teritorinė sanglauda ES.Nors pastaraisiais metais padaryta pažanga, politiką būtina persvarstyti, nes nuo paskutinės peržiūros įvyko nenumatytų pokyčių, darančių poveikį transporto sektoriui, ir tapo akivaizdu, kad tam tikrų pagrindinio tinklo koridorių tiesimo darbai vėluos ir gali būti neužbaigti iki nustatytų terminų.Labai svarbu atnaujinti Europos daugiarūšio transporto infrastruktūrą ir užtikrinti jos veiksmingumą ateityje, kad būtų užtikrintas ES vidaus rinkos veikimas, ES konkurencingumas ir remiamas perėjimas prie pažangaus, tvaraus, veiksmingo ir saugaus judumo.

2021/01/20

Balsavau už šį pranešimą. Smerkiame jog, daugėja dezinformacijos kampanijų, kuriomis siekiama suklaidinti visuomenę dėl ES veiklos, taip pat nusitaikant į priemones, kurių imtasi siekiant užtikrinti tinkamą ES teisės aktų įgyvendinimą valstybėse narėse. Raginame Komisiją kovoti su šiuo reiškiniu, nes juo siekiama pakenkti demokratiniam procesui ir piliečių pasitikėjimui ES demokratinėmis institucijomis. Raginame Komisiją įgyvendinti aiškų, išsamų ir didelio masto veiksmų, kuriais būtų kovojama su internete skleidžiamos dezinformacijos sklaida ir poveikiu Europoje ir užtikrinama Europos vertybių ir demokratinių sistemų apsauga, rinkinį.

2021/01/20

Balsavau už šį pranešimą. COVID-19 pandemija yra įspėjimas, jog reikia stipresnės, savarankiškesnės, vieningesnės bei ryžtingesnės užsienio ir saugumo politikos, jog Sąjunga galėtų imtis svarbesnio vadovaujamojo vaidmens tarptautinėje arenoje siekdama ginti ir plėtoti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, pagal kurią užtikrinamas daugiašališkumas, demokratija ir žmogaus teisės, ir ryžtingiau propaguoti savo vertybes ir interesus visame pasaulyje. Pabrėžiame, kad siekiant šio tikslo ES visų pirma turi sėkmingai padėti artimiausioje kaimynystėje esančioms savo partnerėms. Sąjunga turi glaudžiai bendradarbiauti su pagrindiniais partneriais visame pasaulyje ir aktyviai ginti pagrindines tarptautinės teisės ir daugiašalės sistemos institucijas.

2021/01/20

Balsavau už šį pranešimą. Atsižvelgiant į šiuo metu didėjančias daugialypes grėsmes pasauliniam, regioniniam ir nacionaliniam saugumui ir stabilumui, su kuriomis ES susiduria labai daugiapolėje ir nenuspėjamoje aplinkoje vis atkakliau konkuruojant pasaulinėms ir regioninėms galioms ir kintant jų aljansams, Europos subjektai galės plėtoti tvirtesnę bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP) tik naudodami bendrą stiprios ir vieningos Europos Sąjungos ir jos valstybių narių įtaką, glaudžiai bendradarbiaudami su panašiai mąstančiomis demokratinėmis šalimis, kad naujoje geopolitinėje aplinkoje galėtų atlikti stipresnį ir svarbesnį vaidmenį tarptautinėje arenoje ir padėti užtikrinti taiką, žmonių saugumą, darnų vystymąsi, gerovę, laisvę, pagarbą pagrindinėms teisėms ir vertybėms ir demokratiją. BSGP yra pirmiausia grindžiama Sąjungos gebėjimu dislokuoti civilines ir karines misijas ir operacijas įvykus krizinėms situacijoms, kurios daro įtaką Sąjungos ir jos valstybių narių saugumui, arba prireikus tarptautinės intervencijos pagal tarptautinę teisę ir JT chartiją bei rezoliucijas. Rekomenduojame reguliariai tinkamai vertinti misijas ir operacijas, siekiant nustatyti, kuriose srityse jų veiksmingumą būtų galima dar labiau padidinti.

2021/01/20

Balsavau už šį pranešimą. Vertiname atsaką į COVID-19 pandemiją tose valstybėse, kuriose teisė į gyvybę ir sveikatą tapo pirmąja būtinybe. Pabrėžiame, kad kartu labai svarbu užtikrinti tinkamą žmonių gyvenimo lygį ir kad priemonės, kuriomis siekiama reaguoti į pandemiją, turi būti grindžiamos žmogaus teisių ir nediskriminavimo principai, ir turėtų užtikrinti tvirtą pažangą siekiant darnaus vystymosi tikslų. Reiškiame didelį susirūpinimą, kad dėl krizės kai kuriose šalyse demokratijos ir žmogaus teisių standartai bei naudojimasis pagrindinėmis laisvėmis patyrė nuosmukį. Daugėja neapykantą kurstančių kalbų dėl rasės, etninės kilmės, religijos ar kastos, imamasi veiksmų prieš viruso plitimu kaltinamas pažeidžiamas grupes, plinta smurtas šeimoje bei smurtas dėl lyties ir lyčių nelygybė.

2021/01/20

Balsavau už šį pranešimą. Raginame Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) parengti visuotinę ES glaudesnių sąsajų strategiją (toliau – strategija), kuria būtų išplėsta dabartinė strategija dėl ES ir Azijos glaudesnių sąsajų, siekiant suderinti mūsų glaudesnių sąsajų koncepciją ir glaudesnių sąsajų politikos priemones, kad būtų sustiprintas ES atliekamas tikros ir nepakeičiamos geopolitinės ir geoekonominės veikėjos ir kultūrų sąveikos skatintojos vaidmuo, bei stiprinti partnerystę su viso pasaulio demokratinėmis šalimis, kurios palaiko mūsų pagrindines vertybes. Konkretūs regioniniai prioritetai ir politika, pvz., Rytų partnerystė, Europos kaimynystės politika (EKP), bendras komunikatas dėl santykių su Lotynų Amerika ir Karibų jūros regionu bei būsima Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono strategija, turėtų būti suderinti su Strategija. Tikimės, kad strategija bus prisidedama įgyvendinant pagrindines ES bendrosios politikos kryptis – kurti tvirtą ir sąžiningą Sąjungą, investuoti į taikius ir pagarbius tarptautinius santykius, prisidedant prie tvarios ekonominės ir socialinės pažangos, įskaitant ambicingus prekybos susitarimu, skatinančius Europos žaliąjį kursą ir skaitmeninę transformaciją, taip pat skatinant teisingumą pasaulyje.

2021/01/21

Balsavau už šį pranešimą. Ne vėliau kaip 2020 m. turėjo būti užtikrinta gera ekologinė jūrų aplinkos būklė ir užtikrinta, kad visi žuvų ištekliai būtų naudojami tausiai. Pagal BŽP priimtos priemonės pradeda duoti vaisių ir didėja tausiai naudojamų žuvų išteklių skaičius, todėl buvo galima padidinti tam tikrų rūšių, kurioms dar neseniai grėsė pavojus, sužvejojamų žuvų kiekį. Vis dėlto Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje ir BŽP nustatyti tikslai nebuvo pasiekti. Atsižvelgiant į uždavinio mastą ir naujus klimato kaitos keliamus pavojus, vien tik išteklių išsaugojimo ir aplinkos apsaugos principų nebepakanka, būtina pereiti prie išteklių atsikūrimo ir atkūrimo strategijos. Vienas iš pagrindinių BŽP tikslų nuo 2013 m. – sustabdyti visų Europos išteklių peržvejojimą ir ne vėliau kaip 2020 m. pradėti ištekliams taikyti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio tikslą. Reikia visapusiškai įgyvendinti BŽP ir imtis papildomų priemonių. Norint pasiekti tikslą, kad jūros būtų geros aplinkos būklės, turėtų būti užtikrintas aukštas pusės šių 30 proc. saugomų teritorijų, t. y. 15 proc. Europos vandenų, apsaugos lygis. Šios teritorijos turėtų apimti teritorijas, kuriose visa žvejyba ir ekonominė veikla yra draudžiama (uždrausta veiklos zona), taip pat pagal BŽP nustatytus žuvų išteklių atkūrimo rajonus ir teritorijas, kuriose draudžiami žalingiausi žvejybos būdai. Turi būti atkurtos nualintos teritorijos, kurių aplinka praeityje buvo sunaikinta.

2021/01/21

Balsavau už šią rezoliuciją. Aleksejus Navalnas, žinomiausias kovos su korupcija aktyvistas ir opozicijos politikas, buvo suimtas, kai grįžo į Rusiją po skubaus medicininio gydymo ir reabilitacijos, kurių prireikė dėl pasikėsinimo nužudyti panaudojant uždraustą cheminę paralyžiuojamąją nuodingąją medžiagą. Raginame nedelsiant ir besąlygiškai paleisti Aleksejų Navalną ir griežtai smerkiame jo savavališką suėmimą iš karto ir laisvės atėmimo bausmės skyrimą teismo procesuose, kurie neatitinka pagrindinių teisinės valstybės principų, įskaitant teismų nepriklausomumą, teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisę į advokatą.Griežtai smerkiame pasikėsinimą nužudyti Aleksejų Navalną, kuris buvo apnuodytas kariniams tikslams naudojama chemine paralyžiuojamąja nuodingąja medžiaga, kuri priskiriama medžiagų grupei „Novičok“, ir reiškiame be galo didelį susirūpinimą, kad cheminė paralyžiuojamoji nuodingoji medžiaga vėl buvo naudojama prieš Rusijos piliečius, o tai primena Sergejaus Skripalio atvejį 2018 m. Primename, kad cheminių ginklų naudojimas bet kokiomis aplinkybėmis yra pagal tarptautinę teisę smerktinas nusikaltimas, ypač pagal Cheminio ginklo uždraudimo konvenciją, todėl jį reikia tirti tarptautiniu mastu.

2021/01/21

Susilaikiau dėl šios rezoliucijos. 2020 m. gruodžio 6 d. surengti rinkimai į Venesuelos Nacionalinę Asamblėją neatitiko tarptautiniu mastu pripažintų sąlygų, kaip ragino ES, Tarptautinė kontaktinė grupė dėl Venesuelos, Limos grupė ir daugelis kitų tarptautinių subjektų. Rinkimai taip pat neatitiko Venesuelos įstatymuose nustatytų sąlygų. Tačiau bendroje rezoliucijoje neišliko esminių SD frakcijos pasiūlymų, todėl balsuodama susilaikiau.

2021/01/21

Balsavau už šį pranešimą. Kovojant su COVID-19 būstas tapo bene svarbiausiu veiksniu, o tai dar aiškiau parodė, kad pagrindinė teisė gyventi įperkamuose, tinkamuose ir sveikuose namuose turint galimybę naudotis paslaugomis, parduotuvėmis ir lauko erdvėmis turėtų būti užtikrinta visiems. Pagal Europos socialinių teisių ramstį pripažįstama teisė į socialinį būstą ir paramą aprūpinant būstu tuos, kuriems to reikia, teisė į tinkamą prieglobstį ir paslaugas benamiams ir poreikis apsaugoti pažeidžiamus asmenis nuo iškeldinimo. Dabar Ramstyje įtvirtintas teises reikia paversti tikrove. Šiuo klausimu ataskaitoje pateikiama daug pasiūlymų. Nors ES neturi tiesioginių įgaliojimų būsto srityje, ES politika, finansavimo programos ir finansavimo priemonės daro didelį poveikį būsto rinkoms. ES integruotoje strategijoje būtų nagrinėjamas įvairių sričių Europos politikos poveikis būsto įperkamumui skirtingais aspektais ir ja būtų užtikrinama, kad vietos, regioninėms ir nacionalinėms valdžios institucijoms būtų sukurta sistema, pagal kurią jos galėtų apibrėžti būsto pasiūlą, ją valdyti ir į ją investuoti. Būsto įperkamumas turėtų ir toliau sudaryti neatskiriamą Europos semestro dalį, atsižvelgiant į nacionalinių būsto rinkų susiskaidymą ir būsto valdų įvairovę.

2021/01/21

I supported this report . The right to disconnect grants workers not only balance between work and private life, in a time when digital devices blur this boundary, but also fair working conditions and mental and physical health. This report stresses the importance of taking action on the right to disconnect, in particular in recital H and paragraphs 7-12 and 26. We call on the Commission to act immediately and put forward a legislative proposal on the right to disconnect. All workers deserve rights in the digital world too. The report and amendment 2 have no legislative power or competences to interpret, change or disregard the Treaties. Neither can limit the Commission’s legislative initiative to propose legislation. We urge the Commission to quickly present a legislative proposal on the right to disconnect and start consultation with social partners based on Article 154 TFEU.Amendment 2 should not be interpreted as making any legislative proposal on the right to disconnect contingent on the European Social Partners Framework Agreement on Digitalisation, which addresses only the arrangements for connecting and disconnecting and no other aspects of the right to disconnect. Social partners in Europe are fully autonomous in what they negotiate and the European Parliament cannot interfere in this process.

2021/01/21

Balsavau už šią rezoliuciją. Dėl mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES valstybės narės patiria didžiulių finansinių nuostolių, todėl eikvojami nacionalinių biudžetų ištekliai ir kenkiama vyriausybių pajėgumams. Šiuo metu apskaičiuota, kad pelno mokesčio vengimas sudaro 500 mlrd. USD per metus. Toks pelno mokesčio sumažėjimas yra ypač problemiškas siekiant atsigauti po sanitarinės, socialinės ir ekonomikos krizės, kurią sukėlė COVID-19 pandemija, ir finansuojant žaliąją pertvarką, todėl ES sąrašą reikia persvarstyti ES lygmeniu. Rekomenduojame įteisinti jo procesą, visų pirma pasitelkiant teisiškai privalomą dokumentą. Reikalaujame, kad Taryba, padedama valstybių narių ir tinkamai dalyvaujant Europos Parlamentui, įgaliotų Komisiją įvertinti trečiuosius jurisdikciją turinčius subjektus remiantis aiškiais ir skaidriais kriterijais, taip pat pateikti pasiūlymą dėl sąrašo sudarymo Tarybai, kuris turėtų būti viešai paskelbtas prieš Tarybai oficialiai patvirtinant sąrašą ir jo pataisas; ragina Tarybą suteikti Parlamentui stebėtojo vaidmenį Elgesio kodekso grupės diskusijose. Manome, kad tokie pakeitimai užtikrintų įtraukimo į sąrašą proceso nešališkumą, objektyvumą ir atskaitomybę.

2021/01/21

Balsavau už šią rezoliuciją. Per praėjusius metus Kroatiją nuniokojo dideli žemės drebėjimai: vienas žemės drebėjimas, kurio stiprumas siekė 5,5 balo, 2020 m. kovo 22 d. sukrėtė Zagrebo miestą ir Zagrebo bei Krapinos-Zagorės apskritį, kiti du žemės drebėjimai, kurių stiprumas siekė atitinkamai 5,2 balo ir 6,4 balo, 2020 m. gruodžio 28 ir 29 d. supurtė Sisako-Moslavinos apskritį ir galiausiai dar vienas žemės drebėjimas, kurio stiprumas siekė 5,0 balo, tą pačią apskritį vėl supurtė 2021 m. sausio 6 d. Išreiškiame didžiausią solidarumą su visais nuo žemės drebėjimų nukentėjusiais asmenimis ir jų šeimomis, taip pat Kroatijos nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijomis, kurios deda pagalbos pastangas, ir reiškiame savo giliausią užuojautą. Raginame Komisiją ir Kroatijos valdžios institucijas nustatyti visus galimus būdus nedelsiant suteikti pagalbą ir paramą užtikrinant deramas ir saugias gyvenimo sąlygas daugeliui žmonių, kurie neteko namų ir vis dar neturi saugaus būsto – bent jau parūpinti konteinerius, kurie ateinančiais mėnesiais sunkiomis žiemos sąlygomis galėtų tapti minimalia pastoge. Raginame ypatingą dėmesį skirti neįgaliesiems, pagyvenusiems asmenims ir ypatingų poreikių turintiems vaikams ir paaugliams, nes jie yra pažeidžiamiausi visuomenės nariai.

2021/01/21

Balsavau už šį pranešimą. COVID-19 pandemija sudrebino pačius gyvenimo pamatus Europoje ir visame pasaulyje. Tačiau mūsų visuomenėje šią krizę ne visi išgyvena vienodai. Pajamų nelygybė, geografija, amžius ir ypač lytis atskirai ir kartu nulėmė, kokį poveikį ši krizė daro ir darys piliečiams. Socialinė ir biologinė lytis yra esminis veiksnys ne tik klinikiniais COVID-19 pandemijos aspektais, bet ir atsako į krizę požiūriu. Nuo skubių ir neatidėliotinų klausimų, pavyzdžiui, smurto šeimoje ir nerimą keliančio didelio vyrų mirtingumo, iki labiau struktūrinių ir esminių klausimų, susijusių su suvokiama įvairių vaidmenų visuomenėje verte, tapo akivaizdu, kad lytis yra labai svarbus šio viruso ir su juo susijusios krizės aspektas. Ateityje plėtojant politiką ir ją įgyvendinant reikia mokytis iš įgytos patirties ir dabartinės krizės, kad nebūtų kartojamos praeities klaidos, taip pat reikia parengti lyčių požiūriu pritaikytus veiksmus visiems būsimų krizių etapams, taip siekiant užkirsti kelią neigiamam poveikiui moterų teisėms. Raginame Komisiją sudaryti geresnes sąlygas sukurti nuolatinį tinklą, kuriame valstybės narės dalytųsi geriausia patirtimi, kaip spręsti su lytimi susijusius COVID-19 klausimus. Raginame Tarybą sukurti specialų lyčių lygybės darinį ir formalią darbo grupę, kad būtų įgyvendintos bendros ir konkrečios priemonės, kuriomis siekiama spręsti uždavinius, kylančius moterų teisių ir lyčių lygybės srityje, ir užtikrinti, kad lyčių lygybės klausimai būtų aptariami aukščiausiu politiniu lygmeniu.

2021/01/21

Balsavau už šį pranešimą. Šiais metais, pažymint 25-ąsias Pekino platformoje išdėstytų tikslų priėmimo metines, visame pasaulyje bus atliekami įvairūs vertinimai siekiant išsiaiškinti, kokia pažanga padaryta siekiant užtikrinti lyčių lygybę. Moterys kasdien vis dar kenčia nuo smurto, yra netgi žudomos, joms dėl didelės segregacijos švietimo srityje ir darbo rinkoje, nevienodo darbo užmokesčio vis dar neužtikrinta ekonominė nepriklausomybė, o neapmokamo priežiūros darbo našta daugiausia gula ant moterų pečių. Be to, moterims ir toliau nesudaromos sąlygos įsitvirtinti tose pareigose, kuriose priimami svarbūs sprendimai. Pasiūlymą dėl naujos ES lyčių lygybės strategijos, kurį Komisija pateikė per pirmąsias šimtą savo darbo dienų, galima laikyti aiškiu politiniu ženklu remti visas pastangas užtikrinti lyčių lygybę. Strategijoje apibrėžiami bendri tikslai ir reikalingos priemonės moterų teisių ir lyčių lygybės srityje ES, siekiant panaikinti smurtą dėl lyties ir stereotipus, užtikrinti vienodą dalyvavimą ir galimybes darbo rinkoje, be kita ko, darbo užmokesčio skaidrumą, kad už vienodos vertės darbą iš tiesų būtų atlyginama vienodai, taip pat siekiant galiausiai užtikrinti lyčių pusiausvyrą tose pareigose, kurias einant priimami svarbūs sprendimai. Be to, dokumente įtvirtinta lygių prižiūrinčiųjų asmenų ir lygių uždirbančiųjų asmenų koncepcija, jame pasiūlytos priemonės, kurios padės moterims ir vyrams po lygiai dalintis apmokamu ir neapmokamu darbu.

2021/01/21

Balsavau už šį pranešimą. Primygtinai raginame valstybes nares visiškai į nacionalinę teisę perkelti ir įgyvendinti Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyvą, be to, raginame Komisiją veiksmingai stebėti, kaip tai daroma, siekiant užtikrinti, kad abu tėvai galėtų pasinaudoti tėvystės, vaiko priežiūros ir slaugos atostogomis. Raginame valstybes nares vertinti IRT kaip priemonę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai remti, stebėti darbo srities skaitmeninimo, įskaitant skaitmeninį sektorių, tendencijas ir prireikus pritaikyti savo jau esamas profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros priemones, siekiant vienodai padalyti slaugos pareigas. Raginame Komisiją ir valstybes nares pradėti taikyti atitinkamą politiką, kad savarankiškai dirbantiems asmenims, būtų lengviau naudotis socialinės apsaugos sistemomis, visų pirma verslininkėms IRT ir skaitmeniniame sektoriuose, ir jų teise į motinystės atostogas ir vaiko priežiūros paslaugas. Pažymime, kad darbo nuotoliniu būdu tvarka suteikia galimybę dirbti iš namų ir gali lemti geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, tačiau valstybės narės turi jį stebėti ir tinkamai reglamentuoti.

2021/01/21

Balsavau už šį pranešimą. Žmonių Europos kontekste Komisija didelį dėmesį skiria tam, kad Sąjungos teisė būtų paprastesnė ir aiškesnė siekiant, kad ji taptų suprantamesnė ir prieinamesnė piliečiams, kurie įgytų naujų galimybių ir galėtų pasinaudoti konkrečiomis jiems suteiktomis teisėmis. Šis tikslas nebus pasiektas, jei daug nuostatų, kurios buvo iš dalies ir dažnai iš esmės keičiamos keletą kartų, liktų išsibarsčiusios įvairiuose aktuose, ir todėl dalies jų reikėtų ieškoti pradiniame akte, o kitų – vėlesniuose keičiančiuose aktuose. Todėl siekiant surasti konkrečiu momentu galiojančias taisykles reikia atlikti tiriamąjį darbą lyginant įvairius teisės aktus. Dėl šios priežasties siekiant, kad teisė būtų aiški ir skaidri, svarbu kodifikuoti taisykles, kurios buvo dažnai keičiamos. Šiuo pasiūlymu siekiama kodifikuoti 1991 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvą 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės. Nauja direktyva pakeis įvairius aktus, kurių nuostatos buvo į ją įtrauktos. Šis pasiūlymas nekeičia kodifikuojamų teisės aktų turinio, nes jame tik sujungiami šie aktai, atliekant kodifikavimui būtinus formos pakeitimus.

2021/02/08

Balsavau už šį pranešimą. Ši priemonė turėtų padėti atgaivinti ekonomiką ir didinti atsparumą per reformas ir investicijas, kurios naudingos visuomenei, demografijai, ypač vaikams, jaunimui ir pažeidžiamoms grupėms, pasitelkiant švietimą ir mokymą, gerinti verslo aplinką, nemokumo sistemas, kovą su agresyvia mokesčių praktika, modernizuoti ekonomiką ir pramonę, mokslinius tyrimus ir inovacijas, tvarią skaitmeninę, energetikos ir transporto infrastruktūrą ir sujungiamumą. Priemonė taip pat turėtų padėti plėtoti tvarią žiedinę ekonomiką, remti verslumą, įskaitant MVĮ, sveikatos ir priežiūros sektorius, kultūrą ir žiniasklaidą, sportą, turizmą ir apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektorius, žemės ūkį ir žemės ūkio maisto produktų sektorius, stiprinti biologinę įvairovę ir aplinkos apsaugą, maisto tiekimo grandines, gilinti žaliąją pertvarką mažinant klimato kaitos poveikį ir prie jo prisitaikant, taip pat padėti investuoti į tvarų ir energiją taupantį būstą. Reformos ir investicijos turėtų stiprinti socialinės apsaugos ir gerovės sistemas, viešąjį administravimą ir visuotinės svarbos paslaugas, įskaitant teisingumą ir demokratiją, taip pat prisidėti sprendžiant demografines problemas. Reikėtų raginti valstybes nares skirti ne mažiau kaip 2 proc. bendro biudžeto kultūros ir kūrybos sektoriams ir 10 proc. – investicijoms į kokybę ir įtraukų švietimą

2021/02/09

Balsavau už šią rezoliuciją, kurioje palankiai vertiname ECB vaidmenį užtikrinant euro stabilumą. Pabrėžiame, kad sutartimis nustatytas ECB nepriklausomumas yra būtina jam priskirtų kainų stabilumo užtikrinimo įgaliojimų įgyvendinimo ir demokratinio teisėtumo išsaugojimo sąlyga. Pažymime, kad nepriklausomumas užtikrinamas, jei ECB nesiekia gauti ir nepriima jokių Sąjungos institucijų ar įstaigų, jokios valstybės narės vyriausybės ir jokio kito subjekto nurodymų. Pabrėžiame, kad šio nepriklausomumo pažeisti negalima ir kad centrinio banko nepriklausomumas turėtų visada būti papildomas atitinkamu atskaitomybės lygiu. Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) nustatyta, jog, be pagrindinių ECB įgaliojimų palaikyti kainų stabilumą, ECB taip pat turi remti bendrą ekonominę politiką Sąjungoje ir padėti siekti Sąjungos tikslų, jei tai neprieštarauja jo pirminiams įgaliojimams. Raginame ECB ir toliau dėti pastangas siekiant užtikrinti finansų rinkų stabilumą visais galimais nenumatytais atvejais, susijusiais su Jungtinės Karalystės išstojimu iš ES.

2021/02/09

Balsavau už šį pranešimą. Palankiai vertiname Komisijos naują žiedinės ekonomikos veiksmų planą, kuris padės ne vėliau kaip iki 2050 m. pasiekti neutralaus poveikio klimatui tikslą ir atsieti ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo. Pabrėžiame, kad iš tiesų žiedinė ekonomika yra paremta nulinės taršos darbotvarke ir atliekų hierarchija, o prioritetas turėtų būti teikiamas atliekų prevencijai, daiktų gamybai iš atliekų, mažesniam išteklių ir energijos naudojimui. Visiškai pritariame Komisijos tikslui sutelkti dėmesį į gaminių aplinkosauginį pėdsaką, nes 80 proc. gaminių poveikio aplinkai nustatoma projektavimo etapu.

2021/02/09

Balsavau už šį pranešimą. Šio pranešimo tikslas – įvertinti, kaip įgyvendinama Direktyva 2011/36/ES, kuria nustatomos būtiniausios taisyklės, susijusios su nusikalstamų veikų apibrėžtimi ir sankcijomis prekybos žmonėmis srityje, daugiausia dėmesio skiriant migracijai ir lyčių aspektui. Jis apima perkėlimo į nacionalinę teisę priemones valstybių narių lygmeniu, praktinį direktyvos įgyvendinimą valstybėse narėse, teigiamus pokyčius ir sunkumus, su kuriais susiduriama. Daugelis aukų ir prekiautojų žmonėmis tebėra nenustatyti ir neįtraukti į oficialią statistiką. Todėl daugelis statistinių duomenų ir ataskaitų yra neišsamūs ir tinkamai neatspindi padėties. Valstybės narės turėtų intensyviau kovoti su prekyba žmonėmis migracijos kontekste. Reikia dėti daugiau pastangų siekiant kovoti su nebaudžiamumu ir patraukti atsakomybėn tuos, kurie išnaudoja aukas ir naudoja prieš jas prievartą, įskaitant tuos, kurie sąmoningai naudojasi aukų paslaugomis.Reikia labiau koordinuoto požiūrio į tarpvalstybinius nusikaltimų vykdytojų nustatymo aspektus stebint pelno srautus. Beveik visose šalių ataskaitose pabrėžiama, kad nepakankamas finansavimas buvo pagrindinė kliūtis siekiant apsaugoti prekybos žmonėmis aukas ir joms padėti.

2021/02/09

Balsavau už šį pranešimą. Pagrindinis pranešimo tikslas – sudaryti sąlygas Parlamentui priimti įrodymais ir informacija pagrįstus sprendimus per būsimas derybas dėl migracijos ir prieglobsčio pakto, kuriame pasienio procedūroms tenka esminis vaidmuo. Pasiūlymo dėl pakto požiūriu pasienio procedūros nepaprastai svarbios. Nežiūrint į tai, Komisija iki šiol nėra mėginusi įvertinti, kaip jos įgyvendinamos, sužinoti, ar pasiekti jų tikslai, ir nustatyti, kokias išvadas galima padaryti rengiantis priimti naujus teisės aktus. EPRS įgyvendinimo įvertinimas rodo, kad pasienio procedūrų samprata nėra tinkamai apibrėžta ES prieglobsčio teisėje. Tai kelia rimtą susirūpinimą dėl šių procedūrų taikymo, visų pirma pagrindinių teisių ir procesinių garantijų požiūriais. Nerimą kelia tai, kad valstybės narės netaiko tinkamų mechanizmų specialių poreikių turintiems asmenims identifikuoti, siekiant juos atleisti nuo pasienio procedūros. EPRS įgyvendinimo įvertinimas rodo, kad visose apžvelgtose valstybėse nepakanka deramų ir veiksmingų pažeidžiamumo nustatymo mechanizmų, o kai kuriose valstybėse narėse jų apskritai nėra.

2021/02/09

Balsavau už šį pranešimą. ES institucijų veikla turėtų būti suderinama su teisinės valstybės principu, o ES institucijos turi siekti užtikrinti kuo didesnius skaidrumo, atskaitomybės ir sąžiningumo standartus. Šie principai yra esminiai komponentai skatinant gerą valdymą ES institucijose ir užtikrinant didesnį ES veikimo ir jos sprendimų priėmimo proceso atvirumą. Piliečių pasitikėjimas ES institucijomis nepaprastai svarbus demokratijai, geram valdymui ir veiksmingam politikos formavimui. Skaidrumas ir galimybė susipažinti su dokumentais taip pat turėtų būti užtikrinti suteikiant teisę žinoti, kaip visais lygmenimis įgyvendinama įvairių krypčių ES politika ir kaip naudojamos ES lėšos. Atvirumas ir pilietinės visuomenės dalyvavimas yra būtinos sąlygos skatinant gerą ES institucijų valdymą, o pagal pagrindinius demokratijos principus piliečiai turi teisę žinoti ir stebėti sprendimų priėmimo procesą.

2021/02/09

Balsavau už šį pranešimą. Po 2008 m. kilusios pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės dirbančiųjų skurdas ES išaugo nuo 8 iki 10 proc., o šiuo metu visą pasaulį apėmusios precedento neturinčios pasaulinės COVID-19 pandemijos ekonominės ir finansinės pasekmės bus dar didesnės, o tai darys tiesioginę įtaką skurdo didėjimui, ypač tarp moterų ir pažeidžiamiausių visuomenės grupių, nes didžiausią jų poveikį pajus paslaugų, turizmo, apgyvendinimo ir priežiūros sektorių darbuotojai, savarankiškai dirbantys asmenys, mažų garantijų darbo sąlygomis dirbantys asmenys, laikinieji ir sezoniniai bei kiti darbuotojai, kurių didesnę dalį sudaro moterys, tai taip pat bus juntama įvairiuose kituose ekonomikos sektoriuose, kuriems poveikį darys darbo vietų praradimas, darbo užmokesčio mažinimas ir (arba) darbo laiko trumpinimas, taip pat padidėję priežiūros paslaugų poreikiai pandemijos metu.Moterų skurdo didėjimas reiškia didesnį visos visuomenės skurdo didėjimą, ypač vaikų skurdą, todėl palankiai vertiname Komisijos įsipareigojimą įgyvendinti „vaiko garantiją“. Raginame Komisiją integruoti lyčių aspektą į visas iniciatyvas ir papildomas ES finansavimo programas, visų pirma į priemonę „Next Generation EU“ ir sustiprintą 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą, ir jas taikyti, siekiant užtikrinti, kad ekonominės politikos atsakas į COVID-19 pandemiją būtų pritaikytas konkretiems moterų poreikiams ir patirčiai, ir pasiūlyti konkretų finansavimą siekiant remti moteris mažų garantijų ir neformaliuose sektoriuose ir skatinti moterų verslininkių mikrofinansavimą.

2021/02/09

Balsavau už šią rezoliuciją. Dėl besitęsiančios COVID-19 pandemijos neproporcingai skaudžiai kenčia jaunimas, todėl tikėtina, kad jie patirs didelį neigiamą ir ilgalaikį ekonominį poveikį, taip pat poveikį sveikatai ir gerovei, įskaitant prarastas išsilavinimo ir savanoriškos veiklos bei mokymosi galimybes, itin svarbiame jų gyvenimo raidos etape. COVID-19 pandemijos poveikis ES jaunimo ir švietimo darbo su jaunimu ir savanoriškos veiklos su jaunimu programų veikimui, nacionalinėms švietimo sistemoms, užimtumui ir pajamoms bei piliečių laisvėms didina nelygybę, kaip matyti iš EBPO statistikos, pagal kurią tik apie pusė mokyklų mokinių gali naudotis didžiąja mokymo programos dalimi arba ja visa, nepaisant to, kad šalys teikia nuotolinio mokymosi sprendimus.Primygtinai raginame Komisiją ir valstybes nares imtis visų būtinų priemonių kovojant su pražūtingais padariniais jaunimo užimtumui, be kita ko, vykdant makroekonominę (fiskalinę ir pinigų) politiką, kuria valstybės išlaidos nukreipiamos į įdarbinimo subsidijų ar jaunimo garantijų teikimą, siekiant remti pagal poreikius pritaikytas darbo vietų išsaugojimo ir kūrimo schemas ir jaunimui pritaikytas kvalifikacijos kėlimo arba perkvalifikavimo programas, taip pat investicijas į ekonomikos sektorius, galinčius pritraukti jaunus darbo ieškančius asmenis ir pasiūlyti kokybiškas darbo vietas ir deramas darbo bei atlyginimo sąlygas.

2021/02/09

Balsavau už šį pranešimą. Reglamente (EEB) Nr. 95/9 nustatytos laiko tarpsnių paskirstymo ES oro uostuose taisyklės. Jo 10 straipsnyje išdėstyta taisyklė „naudok arba prarasi“, pagal kurią oro vežėjai privalo per tam tikrą (vasaros arba žiemos) laikotarpį, kuriam sudaromas tvarkaraštis, panaudoti ne mažiau kaip 80 % jiems paskirtų laiko tarpsnių, kad galėtų išsaugoti pirmumo teisę į tas pačias laiko tarpsnių serijas kitu lygiaverčiu laikotarpiu, kuriam sudaromas tvarkaraštis (įgytų arba ankstesnių teisių išsaugojimas). Dėl COVID-19 pandemijos sumažėjus keleivinio transporto paklausai, nuo 2020 m. kovo 1 d. oro vežėjai gerokai pakoregavo savo tvarkaraščius, todėl koordinuojamuose oro uostuose laiko tarpsnių panaudojimo norma buvo gerokai mažesnė už Laiko tarpsnių reglamentu nustatytą 80 % ribą. Siekiant tai išspręsti, ES priėmė Laiko tarpsnių reglamento pakeitimą – taisyklės „naudok arba prarasi“ netaikymą visą 2020 m. vasaros laikotarpį. Tuo pakeitimu Komisijai taip pat suteikti įgaliojimai pratęsti taisyklės netaikymo laikotarpį priimant vieną ar daugiau deleguotųjų aktų. 2020 m. spalio 14 d. Komisija priėmė deleguotąjį aktą, kuriuo taisyklės „naudok arba prarasi“ netaikymo laikotarpis pratęsiamas iki 2020–2021 m. žiemos laikotarpio, kuriam sudaromas tvarkaraštis, pabaigos, t. y. iki 2021 m. kovo 27 d.

2021/02/10

Balsavau už šį pranešimą. Šio reglamento tikslas – nustatyti tam tikrų pažymėjimų, licencijų ir leidimų atnaujinimui ir jų galiojimo laikotarpio pratęsimui, taip pat tam tikrų periodinių patikrinimų ir kvalifikacijos kėlimo kursų atidėjimui taikytinas papildomas konkrečias laikinąsias priemones, kurios, reaguojant į dėl tebesitęsiančios COVID-19 pandemijos susidariusias ypatingas aplinkybes, kartu su Reglamente (ES) 2020/698 nustatytomis priemonėmis turėtų būti taikomos kelių, geležinkelių ir vidaus vandenų transporto bei laivybos saugumo srityje.

2021/02/10

Balsavau už šį pranešimą. AS / IVLPS yra Europos Sąjungos santykių su Ukraina kertinis akmuo, pagrįstas politine asociacija ir ekonomine integracija bei sudarantis reformų planą, kurio visapusiškas įgyvendinimas turėtų būti laikomas pagrindiniu žingsniu siekiant laipsniškai suartėti su Sąjunga, bei apibrėžia demokratinių reformų ir pasitikėjimo institucijomis, kaip veiksmingiausio saugumo mechanizmo, svarbą. Raginame Komisiją naudoti turimus mechanizmus, kuriuos taikant būtų palengvinamas ir remiamas Ukrainos reformų įgyvendinimas. Siūlome, glaudžiai bendradarbiaujant su pilietine visuomene, sukurti ir įgyvendinti kokybinius ir kiekybinius mechanizmus, kuriuos taikant būtų stebimas Ukrainos reformų įgyvendinimas, ir nustatyti aiškius kriterijus, rekomendacijas bei sąlygiškumo principus ir juos naudoti, kad būtų pagerinta metinių įgyvendinimo ataskaitų, kurios turėtų tapti veiksmingomis reformų gairėmis, metodika. Raginame Komisiją iki 2020 m. pabaigos pasiūlyti Ukrainai ir kitoms asocijuotosioms ES šalims, koordinuojant veiksmus su tarptautinėmis finansų įstaigomis, išsamų, sąlyginį ir specialiai pritaikytą ekonomikos ir investicijų planą, atsižvelgiant į kovą su COVID-19 pandemijos padariniais.

2021/02/10

Balsavau už šią rezoliuciją. COVID-19 krizė pakeitė darbo rinką, jos metu prasidėjo atleidimai iš darbo ir dauguma darbo vietų tapo nereikalingos, taip pat pasimatė skaitmeninių įgūdžių ir skaitmeninio raštingumo svarba, padidėjo skaitmeninis susiskaidymas ir išaugo poreikis atnaujinti Europos darbuotojų įgūdžius, visų pirma skaitmeninius ir technologinius įgūdžius ir atsparumą bei gebėjimą prisitaikyti. Dėl pandemijos sutriko švietimo ir mokymo veikla, ypač nukentėjo profesinio rengimo ir mokymo programose dalyvaujantys mokiniai ir išaugo nedarbo lygis, visų pirma jaunimo, kuris stengiasi pereiti iš švietimo sistemos į darbo rinką. Tam, kad jaunimas ir suaugusieji būtų pasirengę žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai ir kad pagrindinės amžiaus grupės ir vyresnio amžiaus darbuotojai išlaikytų ir tobulintų reikalingus įgūdžius, kad išsaugotų savo galimybes įsidarbinti ir tęsti darbinę veiklą, labai svarbu modernizuoti profesinio rengimo ir mokymo sistemas. Palankiai vertiname Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl profesinio mokymo siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo. Pabrėžiame, kad profesinio rengimo ir mokymo programos turi būti tikslingos, orientuotos į ateitį, prieinamos, įtraukios ir tarpusavyje susijusios ES lygmeniu, taip pat orientuotos į mokinius, ir sudaryti galimybes parengti lanksčius individualius planus, užtikrinti profesinio rengimo ir mokymo mokiniams ir mokytojams įgūdžių rinkinį, kuris padėtų tapti aktyviais ir demokratiškais piliečiais, taip pat klestėti darbo rinkoje ir visuomenėje.

2021/02/10

Balsavau už šią Lietuvai ypatingai svarbią rezoliuciją. Vos penkiasdešimt kilometrų nuo Lietuvos sienos realiai pradėjusi veikti Astravo atominė elektrinė kelia didžiulį nerimą mūsų žmonėms ir dideles sveikatos, saugos ir aplinkos apsaugos grėsmes visai Europos Sąjungai ir jos piliečiams. Šis geopolitinis projektas de facto pradėjo veiką jau praėjusias metais neturėdamas oficialios eksploatavimo licencijos ir neatitikdamas reikalaujamų tarptautinių standartų. Jau kitą mėnesį planuojama pradėti komercinę elektros gamybą Astravo atominėje elektrinėje ir tai kelią didelį susirūpinimą bei kartu reikalauja imtis skubių veiksmų iš ES pusės, siekiant sustabdyti elektrinės paleidimo procesą tol, kol ši elektrinė atitiks visus tarptautinius saugos ir saugumo standartus. Baltijos šalys solidariai susitarė nutraukti komercinius elektros mainus su Baltarusija, tačiau vien tai neišspręs esminės problemos. Būtina kuo skubiau Baltijos šalis integruoti į Europos energijos rinką, kad galėtume užtikrinti savo energetinį nepriklausomumą. Tačiau dabar didžiausias dėmesys privalo būti skirtas branduolinio saugumo užtikrinimui ir labai tikimės tiek aktyvaus Europos Komisijos vaidmens, tiek ir Baltarusijos valdžios bendradarbiavimo šiame procese.

2021/02/11

Balsavau už šią rezoliuciją. Reiškiame užuojautą ir paramą Mianmaro piliečiams, taikiai ir teisėtai kovojantiems dėl demokratijos, laisvės ir žmogaus teisių. Griežtai smerkiame 2021 m. vasario 1 d. karinį valstybės perversmą, kurį 2021 m. vasario 1 d. surengė karinės pajėgos „Tatmadaw“, vadovaujamos generolo Min Aung Hlaingo, ir raginame „Tatmadaw“ visapusiškai gerbti 2020 m. lapkričio mėn. demokratinių rinkimų rezultatus, siekiant nepakenkti visai pastaraisiais metais padarytai demokratinei pažangai, nedelsiant atkurti civilinį valdymą, panaikinti nepaprastąją padėtį šalyje ir leisti visiems išrinktiems parlamento nariams vykdyti savo įgaliojimus, kad būtų atkurta konstitucinė tvarka ir demokratinių normų taikymas. Raginame ES ir jos valstybes nares, taip pat tarptautinę bendruomenę nepripažinti Mianmaro karinės vadovybės, įskaitant generolą Min Aung Hlaingą, generolą Soe Winą ir laikinai prezidento pareigas einantį Myint Swe, ir imtis atitinkamų veiksmų. Primename, kad Mianmaras turi įgyvendinti savo prievoles ir įsipareigojimus, susijusius su demokratiniais principais ir žmogaus teisėmis, kurie yra itin svarbi VIG sistemos dalis. Raginame Komisiją, neatmetant jokių galimų priemonių, įskaitant sankcijų parengimą asmenims, atsakingiems už perversmą, parengti laipsniškas baudžiamąsias sankcijas, kad būtų tinkamai reaguojama į esamus pažeidimus ir galimus tolesnius pažeidimus, kartu atsižvelgiant į teigiamą anksčiau suteiktų prekybos lengvatų poveikį pilietinei visuomenei ir pilietinei ekonomikai.

2021/02/11

Balsavau už šią rezoliuciją. Šiandien, praėjus ketvirčiui amžiaus, tenka konstatuoti, jog nors mergaičių ir moterų atžvilgiu padaryta pažanga, ypač Europoje, tačiau bendra pažanga daroma nepriimtinai lėtai, ir kyla pavojus, jog sunkiai pasiekti laimėjimai lyčių lygybės srityje pakryps į blogąją pusę. Iki šio nei viena iš ES valstybių narių neįgyvendinimo Pekino konvencijoje nustatytų tikslų. Nors visos valstybės narės yra ratifikavusios Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, kuri įsigaliojo daugiau nei prieš keturiasdešimt metų, tačiau pažanga moterų ir vyrų lygybės srityje daromai pernelyg lėtai, o išliekanti ir net didėjanti nelygybė, deja, yra skaudi realybė. Lyčių nelygybė yra ne vien tik ekonominis reiškinys. Tai ir smurtas prieš moteris, seksualinis moterų ir mergaičių išnaudojimas, feminicidas. Šias metais minėsime dešimtąsias Stambulo konvencijos metines. Gėda, kad iki šiol šios konvencijos neratifikavo kai kurios valstybės narės. Kol to nebus padaryta, kova su smurtu prieš moteris ir mergaites liks vien deklaracija. Raginame tiek valstybes nares, tiek Tarybą ir Komisiją imtis visų priemonių, kad ši konvencija būtų ratifikuota, kad mes galėtume pasiųsti aiškią žinią visoms ES moterims ir mergaitėms, jog jų apsauga nuo smurto yra ES prioritetas.

2021/02/11

Balsavau už šį pranešimą. COVID-19 pandemija yra didžiulis simetrinis sukrėtimas pasaulio ir Sąjungos ekonomikai, turintis didelį asimetrinį socialinį ir ekonominį poveikį visose valstybėse narėse ir regionuose. Dėl būtinų koronaviruso plitimo stabdymo priemonių ekonominė veikla ES labai sumažėjo. Pagal Komisijos 2020 m. vasaros Europos ekonominę prognozę numatoma, kad ES BVP sumažėjimas 2020 m. sieks maždaug 8,3 % – daugiau nei numatyta Komisijos 2020 m. pavasario Europos ekonominėje prognozėje ir daug daugiau nei per 2009 m. finansų krizę, o kai kuriuose sektoriuose sumažėjimas bus dar didesnis. „InvestEU“ fondas turėtų prisidėti prie Sąjungos konkurencingumo ir socialinės bei ekonominės konvergencijos bei sanglaudos didinimo, be kita ko, inovacijų ir skaitmeninimo srityse, prie išteklių naudojimo efektyvumo didinimo pagal žiedinės ekonomikos principus, prie Sąjungos ekonomikos augimo tvarumo ir įtraukumo, taip pat Sąjungos kapitalo rinkų socialinio atsparumo ir integruotumo, be kita ko, taikant tokius sprendimus, kuriais siekiama mažinti tokių rinkų susiskaidymą ir diversifikuoti Sąjungos įmonėms skiriamo finansavimo šaltinius. Naujajai ES investicijų programai bus skirta 26 milijardai eurų, kurie, tikėtina, padės ES pritraukti apie 400 milijardų eurų investicijų iki 2027 m. EP dėka dalis paramos bus skirta mažosioms ir vidutinėms įmonėms, nukentėjusioms nuo pandemijos.

2021/03/09

Balsavau už šią rezoliuciją. Dėl 2021–2027 m. laikotarpiu numatomos įgyvendinti programos EP ir ES Tarybos derybininkai susitarė pernai gruodį. Pasiektas kompromisas numato, kad programa „ES – sveikatos labui“ apims tas sritis, kuriose ES pagalba sukuria pridėtinę vertę: kovą su tarpvalstybinėmis grėsmėmis sveikatai, vaistų ir medicinos prietaisų prieinamumo didinimą, taip pat Europos sveikatos duomenų erdvės kūrimą. Išsamesnė informacija pateikta čia. Reaguodama į pandemiją pernai gegužę Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl 2021–2027 m. programos „ES – sveikatos labui“. Ja siekiama stiprinti ES pasirengimą didelėms tarpvalstybinėms grėsmėms sveikatai ir didinti valstybių sveikatos sistemų atsparumą.

2021/03/09

Balsavau už šį pranešimą. Pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmo tikslas turėtų būti išvengti anglies dioksido nutekėjimo rizikos ES ir taip prisidėti prie bendro tikslo – sumažinti pasaulyje išmetamų teršalų kiekį ir padėti ES įvykdyti savo įsipareigojimus. ES pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmas yra skirtas vien klimato srities tikslams siekti ir anglies dioksido nutekėjimo rizikai mažinti, ir tai turėtų būti daroma proporcingai ir subalansuotai, grindžiama įrodymais ir šis mechanizmas neturi būti netinkamai naudojamas kaip protekcionizmo didinimo, nepateisinamos diskriminacijos ar apribojimų nustatymo priemonė jau ir taip didelę naštą patiriančioje pasaulinėje tarptautinės prekybos aplinkoje, todėl raginame vengti pernelyg didelės biurokratijos. Pranešime pažymime, kad viena iš šios priemonės pasekmių bus užkirstas kelias gamybos perkėlimo už ES ribų pavojui, kadangi toks perkėlimas galėtų panaikinti ES pastangas mažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir populiarinti ES tarptautinę aplinkos apsaugos politiką.

2021/03/10

Balsavau už šį pranešimą. DAB7 pasiūlymu siekiama, kad ES mokesčių skaidrumo taisyklės būtų taikomos ir skaitmeninėms platformoms. Numatoma, kad valstybės narės automatiškai keisis informacija apie skaitmeninėse platformose pardavėjų gaunamas pajamas. Dėl to ne tik bus sudarytos sąlygos nacionalinėms valdžios institucijoms nustatyti atvejus, kai mokesčiai turėtų būti mokami, bet ir bus sumažinta administracinė našta, kuri tenka platformoms, turinčioms laikytis skirtingų nacionalinių duomenų teikimo reikalavimų. DAB7 pasiūlymas – svarbus žingsnis, kuriuo siekiama toliau kovoti su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir mokesčių vengimu ir didinti informacijos mainus tarp Sąjungos mokesčių administratorių. Todėl Komisijos pasiūlymas yra sveikintinas, nes dėl jo mes dar labiau priartėjame prie visapusiškų informacijos apie visas ES mokesčių mokėtojų gaunamas pajamas ir įgytą turtą mainų.

2021/03/10

Balsavau už šią rezoliuciją. Pernai vasarį publikuota Europos Komisijos studija atskleidė, kad tik kas trečia ES bendrovė tikrina savo tiekėjus, nors 70 proc. apklaustų įmonių pripažino, kad tam būtinos ES taisyklės. Rezoliucijoje raginame Europos Komisiją nedelsiant pasiūlyti taisykles, kurios sustiprintų įmonių atsakomybę už žmogaus teisių, aplinkosaugos ir gero valdymo standartų laikymąsi. Įmonės turėtų ne tik jų laikytis pačios, bet ir užtikrinti, kad jų tiekėjai nepažeistų darbuotojų teisių, nenaudotų priverstinio ar vaikų darbo, taip pat laikytųsi aplinkosaugos ir gero valdymo reikalavimų. Tokios taisyklės taip pat užtikrintų geresnę nukentėjusiųjų teisių apsaugą. Jos turėtų būti taikomos visoms įmonėms, taip pat ir įsikūrusioms trečiosiose šalyse, kurios norėtų veikti ES vidaus rinkoje.

2021/03/10

Balsavau už šį pranešimą. Europos semestras atlieka labai svarbų vaidmenį koordinuojant ekonomikos, biudžeto ir užimtumo srities politiką valstybėse narėse, nes padeda užtikrinti patikimus viešuosius finansus, užkirsti kelią perviršiniam makroekonominiam disbalansui, remti struktūrines reformas ir skatinti investicijas, taip pat šis semestras šiuo metu yra sistema, kuria padedama Sąjungai ir valstybėms narėms, remiantis ES politikos prioritetais, įveikti su ekonomikos atsigavimu susijusius iššūkius. Jeigu ES negalės tinkamai reaguoti į dabartinę krizę, kyla pavojus, kad ir euro zona, ir ES apskritai dar labiau atsiliks įgyvendindamos su aplinkos tvarumu, konkurencingumu, produktyvumu, tvarumu ir makroekonominiu stabilumu susijusius tikslus. COVID-19 krizė nebus įveikta vien tik laikantis dabartinės fiskalinės krypties, todėl pabrėžiame, kad svarbu įgyvendinti išsamias, ekonomikos augimą skatinančias, subalansuotas, tvarias ir socialiai teisingas konkrečiai pritaikytas struktūrines reformas, kuriomis būtų siekiama, be kita ko, tvaraus ir socialiniu požiūriu integracinio augimo ir darbo vietų kūrimo, o tai gali padėti veiksmingai remti ekonomikos atsigavimą, taip pat remti skaitmeninę transformaciją ir perėjimą prie žaliosios ekonomikos, kokybišką užimtumą, skurdo mažinimą ir JT DVT, kurie taip pat gali paskatinti konkurencingumą ir bendrąją rinką, didinti konvergenciją ir stiprinti tvarų augimą Sąjungoje ir valstybėse narėse.

2021/03/11

Balsavau už šį pranešimą. COVID-19 pandemija, nors tebesitęsia, jau pareikalavo daug gyvybių, smarkiai pakenkė sveikatos ir priežiūros sistemoms ir mūsų ekonomikai, padarydama milžinišką poveikį žmonių gyvenimo būdui ir darbui. Iš didelį nerimą keliančių ekonomikos skaičių matyti, kad bus sunkių socialinių ir politinių padarinių, dar labiau apsunkinsiančių jau ir anksčiau susirūpinimą kėlusią padėtį ir vykstančias esmines struktūrines permainas dėl žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, kuri turi įtakos mūsų gamybos ir vartojimo būdams ir ypač paveiks darbo pasaulį. Pagal COVID-19 sveikatos, ekonomikos, socialinį ir politinį scenarijų labai svarbu užtikrinti, kad dėtume visas įmanomas pastangas ir įgyvendinsime tinkamą politiką, kad įveiktume pandemiją ir atkurtume savo ekonomiką bei užtikrintume, kad mūsų sistemos bus atsparios. Atsigavimas po pandemijos negali būti sutelktas vien tik į ekonominį aspektą, tačiau privalo stiprinti Europos socialinį modelį. Pandemija ypatingai skaudžiai palietė moteris, nes labiausiai nukentėjo tie sektoriai, kuriuose tradiciškai dominuoja moterys. Todėl labai tikiuosi, jog socialinis aspektas taps dominuojančia tema semestre ir kad socialinė politika taps prioritetu kovojant su šios krizės padariniais.

2021/03/11

Balsavau už šią rezoliuciją. Dėl konflikto Sirijoje beveik 7 mln. pabėgėlių ir daugiau kaip 13 mln. žmonių buvo priklausomi nuo humanitarinės pagalbos, įskaitant 6 mln. moterų ir vaikų, 6,8 mln. šalies viduje perkeltųjų asmenų ir daugiau kaip 3 mln. asmenų, gyvenusių sunkiai pasiekiamose apgultose vietovėse. Vien per pastaruosius metus Sirijos humanitariniai poreikiai išaugo penktadaliu ir šiuo metu dar 4,5 mln. Sirijos gyventojų kenčia dėl maisto stygiaus, o 90 proc. šių asmenų gyvena žemiau skurdo ribos. Griežtai smerkiame visus žiaurumus ir žmogaus teisių bei tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, pirmiausia įvykdytus B. Assado režimo, tačiau taip pat ir įvykdytus Rusijos, Irano bei Turkijos subjektų, ir raginame Rusiją, Iraną ir „Hezbollah“ išvesti visas savo vadovaujamas pajėgas bei jiems prijaučiančius kovotojus, išskyrus tuos, kurie pagal JT Saugumo Tarybos įgaliojimą priklauso tarptautinėms taikos palaikymo ar stabilizavimo pajėgoms. Apgailestaujame dėl Rusijos ir Irano vaidmens remiant beatodairiškas Sirijos režimo represijas, vykdomas prieš savo šalies civilius gyventojus, ir tai, kad jie perėmė Sirijos politinį procesą ir ekonominius išteklius. Raginame Turkiją išvesti savo karius iš Sirijos šiaurės, kurią ji neteisėtai okupuoja neturėdama JT mandato ir smerkiame Turkijos vykdomą neteisėtą Sirijos kurdų perkėlimą iš okupuotos Sirijos šiaurės į Turkiją sulaikymo ir persekiojimo tikslu, pažeidžiant Turkijos tarptautinius įsipareigojimus, prisiimtus pagal Ženevos konvencijas.

2021/03/11

Balsavau už šią rezoliuciją. Teisė į vienodą požiūrį ir nediskriminavimą yra viena iš pagrindinių teisių, įtvirtintų ES sutartyse ir Chartijoje, kurios turėtų būti visapusiškai paisoma. Visos valstybės narės pagal tarptautinę teisę ir ES sutartis yra prisiėmusios įsipareigojimų ir turi pareigų laikytis pagrindinių teisių ir jas užtikrinti, saugoti ir įgyvendinti. Kova su nelygybe ES yra bendra atsakomybė, kuriai visais valdžios lygmenimis reikalingos bendros pastangos ir bendri veiksmai. LGBTIQ asmenys Lenkijoje patiria nuolatinę diskriminaciją, tačiau tai yra problema ir visoje Europos Sąjungoje, nes mažinant nuolatinę LGBTIQ asmenų diskriminaciją ir jų patiriamą priekabiavimą padaryta nedidelė pažanga arba jos visai nepadaryta. Visoje ES vis dar paplitę tokie reiškiniai kaip vieša LGBTIQ asmenų diskriminacija, prieš juos nukreipta neapykantos retorika ir neapykantos nusikaltimai ir šiais išpuoliais pažeidžiamos pagrindinės LGBTIQ asmenų teisės, o valdžios institucijų atsakas pernelyg dažnai būna nepakankamas. LGBTIQ asmenys visose valstybėse narėse vis dar susiduria su didesne diskriminacija visose gyvenimo srityse, įskaitant darbą ir mokyklą, ir prieš juos dažniau vykdomi fiziniai, emociniai ir seksualiniai išpuoliai – tiek internete, tiek realiame gyvenime. LGBTIQ asmenys visoje Europos Sąjungoje turėtų naudotis laisve gyventi ir viešai rodyti savo seksualinę orientaciją, lytinę tapatybę, lyties raišką ir lyties požymius, nesibaimindami dėl šių priežasčių susidurti su nepakanta, diskriminacija ar persekiojimu.

2021/03/11

Balsavau už šią rezoliuciją. Vaikai turi teisę gauti įtraukų, finansiškai prieinamą ikimokyklinį ugdymą, geros kokybės priežiūrą ir laisvalaikį. Vaikai, ypač kilę iš nepalankias sąlygas turinčių namų ūkių, turi teisę į apsaugą nuo skurdo ir į specialias priemones, kuriomis būtų stiprinamos lygios galimybės ir kovojama su diskriminacija ir segregacija švietimo srityje. Investicijos į ikimokyklinį ugdymą duoda didelę ekonominę ir socialinę grąžą. Teigiamai vertiname Komisijos iniciatyvą parengti naują išsamią vaiko teisių strategiją praėjus dešimčiai metų po 2011 m. ES vaiko teisių darbotvarkės. Raginame pateikti tinkamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, su teisėkūra nesusijusius pasiūlymus, privalomus ir neprivalomus ES aktus, kuriais būtų sprendžiamos vaikų patiriamos problemos. Manome, jog itin svarbu, kad į ES strategiją būtų įtrauktos konkrečios priemonės, skirtos investuoti į vaikus ir taip panaikinti vaikų skurdą, įskaitant Europos vaiko garantijų sistemos sukūrimą bei reikiamų išteklių skyrimą. Raginame Komisiją pagal savo įsipareigojimą per 2021 m. pirmąjį ketvirtį pateikti pasiūlymą dėl Europos vaiko garantijų sistemos sukūrimo, o valstybes nares – greičiau ją įgyvendinti ir į kovą su vaikų skurdu ir socialine atskirtimi investuoti visus galimus išteklius.

2021/03/11

Balsavau už šį pranešimą. Reglamentas, kuriuo nustatomos nuosavų išteklių sistemos įgyvendinimo priemonės, yra 2018 m. gegužės mėn. Komisijos pateikto teisės aktų rinkinio dalis. Į 2018 m. pateiktą Reglamentą, kuriuo nustatomos nuosavų išteklių sistemos įgyvendinimo priemonės, buvo įtrauktos bendro ir techninio pobūdžio nuostatos, kurios taikomos visų kategorijų nuosaviems ištekliams, ir tam būtų naudingas aktyvesnis Europos Parlamento dalyvavimas teisėkūros procedūroje pagal Sutarties 311 straipsnio ketvirtą pastraipą, kurioje numatyta, kad dėl tam tikrų įgyvendinimo taisyklių gali būti sprendžiama pagal pritarimo procedūrą. Europos Parlamentui pateiktame Tarybos reglamento projekte įrašytos nuostatos dėl metinio balanso (paprastai pertekliaus) apibrėžimo ir apskaičiavimo, taip pat dėl nacionalinėms valdžios institucijoms taikomų kontrolės, priežiūros ir ataskaitų teikimo reikalavimų.

2021/03/24

Balsavau už šį pranešimą. UNESCO duomenimis, COVID-19 krizės įkarštyje švietimo ir mokymo įstaigų uždarymas paveikė beveik 1,6 mlrd. besimokančiųjų daugiau kaip 190 šalių, t. y. 94 proc. pasaulio besimokančių asmenų, ir šį poveikį visame pasaulyje vis dar patiria 60 proc. besimokančiųjų. Tokia pati situacija susiklostė formaliojo ir neformaliojo švietimo aplinkoje: lopšeliai, ikimokyklinio ugdymo įstaigos, profesinio rengimo ir mokymo įstaigos, universitetai, jaunimo klubai ir suaugusiųjų švietimo įstaigos buvo uždarytos ir daugeliu atvejų, kai infrastruktūra buvo prieinama, ugdymas perėjo į internetinę erdvę. Skaitmeninis švietimas buvo daugiau nei priemonė – jis tapo būtinybe ir plačiu mastu taikomu sprendimu, kad būtų galima prisitaikyti prie taikomų karantino reikalavimų ir suteikti švietimo paslaugas kuo didesniam skaičiui besimokančiųjų. Ši nauja tikrovė parodė, kad reikia Europos lygmens požiūrio į skaitmeninį švietimą ir kad ES turi dirbti su pasaulinio masto institucijomis ir veikėjais, pavyzdžiui, Jungtinėmis Tautomis, Pasaulio banku ir Europos Taryba, siekiant rasti tinkamus sprendimus naujiems uždaviniams spręsti. ES, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis reikia nustatyti aiškius investicijų tikslus. Siekiant rasti sprendimus, skirtus dabartiniams švietimo ir gebėjimų poreikiams patenkinti, reikia skirti ne mažiau kaip 10 proc. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų, o valstybės narės turėtų toliau didinti švietimui skiriamą finansavimą.

2021/03/25

Balsavau už šį pranešimą. Jūros tarša šiukšlėmis kyla iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, vandens kelių ir upių taršos, prasto atliekų tvarkymo, gamtinių reiškinių, pavyzdžiui, potvynių ar lietaus, kurie nušluoja miestų teritorijas ir nuneša šiukšles į jūrą, taip pat nekontroliuojamo teršimo ar netgi avarijų. Nors jūrų tarša daro poveikį žvejybos ir akvakultūros sektoriui, jis taip pat prie jos prisideda. Jungtinio tyrimų centro duomenimis, žvejybos ir akvakultūros atliekos sudaro 27 % jūrą teršiančių šiukšlių. Tai transportavimo dėžės, plūdurai, narvai, taip pat palikti žvejybos įrankiai, užsikabinę už dugno arba nuplyšę po vandeniu ir prarasti dėl sudėtingų meteorologinių sąlygų, taip pat remonto prieplaukoje arba laive atliekos ir rečiau tyčia išmetamos atliekos. Norint kovoti su jūrą teršiančiomis šiukšlėmis ir reaguoti į jų poveikį žuvininkystei, reikia imtis veiksmų nuo pradinės grandies iki galutinės grandies ir atsižvelgti į atliekų gyvavimo ciklą, jų ryšį su vandens ciklu, nesvarbu, ar tai gamtinis, ar nuotekų ciklas (pasklidoji tarša). Europos Sąjunga turi atitinkamą teisės aktų sistemą, kuria siekiama mažinti jūros taršą šiukšlėmis, atsirandančiomis tiek sausumoje, tiek dėl veiklos jūroje. Šis teisynas turi būti kuo labiau išplėstas, jo turi būti laikomasi ir jis turi būti stiprinamas koordinuotai, kad per visus politikos ciklus nebūtų silpninami ir nuvertinami geros jūrų ir pakrančių ekosistemų aplinkos būklės tikslai.

2021/03/25

Balsavau už šį pranešimą. Klimato kaita yra pagrindinis 21-ojo amžiaus uždavinys, o šio pranešimo dėl sanglaudos politikos ir regioninių aplinkos strategijų kovojant su klimato kaita tikslas – apibrėžti šios politikos vaidmenį keliais ateinančiais metais. Ateinantys keleri metai yra ypač svarbūs, nes šiuo metu vidutinė pasaulio temperatūra jau yra 1,2 °C aukštesnė (palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra), o Paryžiaus susitarime nustatyta 1,5 °C riba jau gali būti pasiekta iki 2027 m. pabaigos – 2021–2027 m. sanglaudos politikos programos metu.Sanglaudos politika yra didžiausia ir svarbiausia investavimo priemonė Europoje, todėl jai tenka esminis vaidmuo kovojant su klimato kaita. Per ateinančius dešimt metų bus apibrėžti tolesni veiksmai ir politinės galimybės ateinantiems dešimtmečiams. 2019 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamentas paragino paskelbti ekstremaliąją klimato ir aplinkos padėtį ir daugiausia dėmesio skyrė investicijų programai, kad būtų skubiai imamasi konkrečių veiksmų, kurių reikia siekiant kovoti su šia grėsme ir ją pažaboti, kol dar ne per vėlu, o konkrečiau – įgyvendinti savo žemės ūkio, prekybos, transporto, energetikos ir infrastruktūros investicijų politikos plataus masto reformą.

2021/03/25

Balsavau už šį pranešimą. Dabartinė COVID-19 krizė dar labiau išryškino skaitmeninimo, skaitmeninės infrastruktūros, priemonių ir įgūdžių svarbą. Akivaizdu, kad Europa turi pasinaudoti visomis įmanomomis priemonėmis, kad paspartintų atsigavimą. Pandemija taip pat akivaizdžiai parodė, kad politikos sprendimus grįsti tradicine statistika jau greičiausiai niekada nebus veiksminga. Atsirandantys pajėgumai rinkti, analizuoti ir naudoti duomenis pažangesniu būdu gali padėti politikos formuotojams pereiti prie tikralaikiais duomenimis grindžiamų sprendimų priėmimo. Kuriant „tikralaikes paslaugas“ taip pat galima sumažinti biurokratinę naštą, sutaupyti laiko bei lėšų ir suteikti naujų galimybių piliečiams ir įmonėms, ypač MVĮ. Europos duomenų strategijos tikslas – užtikrinti, kad duomenų ekonomika būtų skaidri, patikima ir orientuota į žmogų, kad būtų laikomasi žmogaus teisių ir demokratijos normų, taip pat suteikiama piliečiams naujų galimybių naudotis savo duomenimis ir gauti iš jų naudos, o ne vien suteikti galimybę naudoti šiuos duomenis kaip žaliavą. Skaitmeninimas neturi nei didinti naujos socialinės nelygybės, nei leisti jai atsirasti. Duomenų strategija turi būti integruota į platesnę pramonės strategiją, kuria užtikrinamas socialinis ir aplinkos tvarumas. Nauji darbo modeliai duomenų ekonomikoje turi paskatinti darbuotojų įgalėjimą, o ne lenktynes dėl žemesnių standartų.

2021/03/25

Balsavau už šį pranešimą. COVID-19 pandemija daro didelį poveikį valstybių narių žmonėms, įmonėms, sveikatos priežiūros sistemoms ir ekonomikai. Komisija savo 2020 m. kovo 27 d. komunikate „Proga Europai atsigauti ir paruošti dirvą naujai kartai“ pažymėjo, kad likvidumas ir galimybė gauti finansavimą artimiausiais mėnesiais bus nuolatinis iššūkis. Todėl labai svarbu paremti atsigavimą nuo COVID-19 pandemijos sukelto didelio ekonominio sukrėtimo nustatant tikslinius galiojančių finansų srities teisės aktų pakeitimus. Šis priemonių rinkinys priimtas kaip kapitalo rinkų gaivinimo dokumentų rinkinys. Dėl COVID-19 krizės visų pirma kyla rizika, kad padidės neveiksnių pozicijų skaičius ir poreikis jomis prekiauti rinkoje. Be to, krizės sąlygomis labai svarbu, kad sistemiškai svarbių finansų sistemos dalių rizika būtų mažinama ir kad skolintojai sustiprintų savo kapitalo poziciją. Nors sintetinis pakeitimas vertybiniais popieriais yra vienas iš būdų tai pasiekti, bankai tuo pat metu turėtų siekti padidinti savo kapitalo poziciją pritraukdami naują nuosavą kapitalą.

2021/03/25

Balsavau už šį pranešimą. Ekonomikos atsigavimo procese svarbus vaidmuo teks kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms (toliau – įstaigos). Tuo pat metu tikėtina, kad jas paveiks prastėjanti ekonominė padėtis. Kompetentingos institucijos įstaigoms suteikė laikiną kapitalo, likvidumo ir veiklos paramą, kad įstaigos galėtų ir toliau atlikti savo vaidmenį finansuojant realiąją ekonomiką sudėtingesnėmis aplinkybėmis. Siekdami to paties tikslo, Europos Parlamentas ir Taryba, reaguodami į COVID-19 krizę, jau priėmė tam tikrus tikslinius reglamentų (ES) Nr. 575/2013 ir (ES) 2019/876 pakeitimus, kurie yra svarbi gerai veikiančių finansų rinkų dalis, nes jis padeda diversifikuoti įstaigų finansavimo šaltinius ir atlaisvinti reguliuojamąjį kapitalą, kurį galima perskirstyti tolesniam skolinimui remti. Be to, pakeitimas vertybiniais popieriais įstaigoms ir kitiems rinkos dalyviams suteikia papildomų investavimo galimybių, taip sudarant sąlygas portfelio diversifikavimui ir palengvinant finansavimo srautą įmonėms ir asmenims tiek valstybėse narėse, tiek tarpvalstybiniu mastu visoje Sąjungoje.

2021/03/25

Balsavau už šį pranešimą. Europos Komijos pristatyta siūloma ES dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės režimo reforma naudojantis nauja reglamento dėl dvejopo naudojimo prekių redakcija – svarbus teisės aktas, padėsiantis pasiekti šiuos tikslus. Reglamentas dėl dvejopo naudojimo prekių turi galimybių paremti ES užsienio politiką ir saugumo politiką puoselėjant taiką ir stabilumą pasaulyje. Siūlomas žmogaus teisių aspekto įtraukimas suteikia ES papildomą priemonę žmogaus teisėms ginti pasaulio mastu, o veiksmingas eksporto kontrolės mechanizmas yra itin svarbus siekiant palaikyti laisvą ir sąžiningą prekybą. Kaip stipriausias prekybos blokas pasaulyje, ES ir toliau yra reikšminga veikėja, daranti didelį poveikį, ir jai tenka didelė atsakomybė pasaulio prekybos sistemoje. ES eksporto kontrolės režimas turi būti veiksmingas. Siekiant veiksmingai reaguoti į naujas grėsmes ir uždavinius, ES valstybės narės turi sudarinėti kontroliuojamų prekių sąrašą palaipsniui ir koordinuotai. Siekiame, kad šis procesas taptų įtraukesnis, apimtų susijusius tarptautinius organus ir visų pirma pilietinę visuomenę, taip pat siekiame užtikrinti, kad šis procesas atspindėtų ES valstybių narių suderinto požiūrio poreikį, atitinkantį Bendrijos metodą, kuriuo užtikrinamas ES vidaus rinkos veikimas.

2021/03/25

Balsavau už šį pranešimą, kurio tikslas – informuoti Parlamentą apie dviejų direktyvų įgyvendinimo padėtį, kad būtų galima padaryti išvadas ir pateikti rekomendacijas dėl konkrečių veiksmų, kurių reikia imtis siekiant pagerinti įgyvendinimą arba galbūt pasiūlyti peržiūrėti teisės aktus. Pranešime apžvelgtas šių dviejų direktyvų įgyvendinimas ir taikymas valstybėse narėse, jų poveikis vidaus rinkos atvėrimui gynybos produktams ir Europos gynybos įrangos rinkos (EDEM) sukūrimui bei jų indėlis konsoliduojant Europos gynybos pramoninę ir technologinę bazę (EGPTB), sutelkiant dėmesį į MVĮ dalyvavimą. Abiejų direktyvų – jos sudaro vadinamąjį gynybos dokumentų rinkinį – tikslai yra atverti vidaus rinką gynybos produktams, sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniams viešiesiems pirkimams ir sukurti ES masto pramoninę bazę Europos gynybos ir saugumo sektoriuose. Daugelyje valstybių narių buvo vėluojama perkelti direktyvas į nacionalinę teisę ir jas įgyvendinti. Pirmąją vertinimo ataskaitą Komisija užbaigė 2016 m., joje ji įvertino 2009–2016 m. taikytus įgyvendinimo metodus. Tam tikrus Viešųjų pirkimų gynybos srityje direktyvos ir Siuntimo direktyvos elementus dar galima patobulinti, pavyzdžiui, juos labiau suderinti su bendra Viešųjų pirkimų direktyva. Tačiau šių direktyvų peržiūrėti nereikia, nes esamos reglamentavimo sistemos turėtų pakakti, jei ji bus teisingai įgyvendinama ir tinkamai taikoma.

2021/03/25

Balsavau už šią rezoliuciją. Manome, kad reikia nedelsiant apsvarstyti padėtį, susijusią su teisinės valstybės principų laikymusi kai kuriose valstybėse narėse. Primygtinai raginame Komisiją visapusiškai pasinaudoti savo įgaliojimais ir ištirti kiekvieną galimo valstybės narės teisinės valstybės principų pažeidimo atvejį, kuris daro pakankamai tiesioginį poveikį arba dėl kurių kyla rimtas pavojus, kad gali būti daromas poveikis patikimam biudžeto finansų valdymui. Raginame Komisiją į savo metinę Teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą įtraukti skyrių, kuriame būtų pateikta atvejų, kai teisinės valstybės principų pažeidimai konkrečioje valstybėje narėje galėtų daryti pakankamai tiesioginį poveikį arba, kai kyla didelis pavojus, kad jis galėtų daryti tokį poveikį patikimam biudžeto finansų valdymui, analizė.

2021/03/25

Balsavau už šią rezoliuciją. Nustatytos įvairių kategorijų nuosavų išteklių teikimo Komisijai procedūros ir terminai. Tradiciniai nuosavi ištekliai (TNI) ir PVM bei BNP pagrįsti nuosavi ištekliai yra įtraukti į Reglamentą dėl nuosavų išteklių teikimo (MAR1), kuris buvo peržiūrėtas 2015–2016 m., tačiau naujiems nuosaviems ištekliams Komisija pasiūlė atskirą Reglamentą dėl nuosavų išteklių teikimo (MAR2). Iš siūlomų naujų kategorijų, t. y. bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės, Europos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema pagrįstų ir plastiko atliekomis pagrįstų nuosavų išteklių, tik pastarieji yra įtraukti į naują Sprendimą dėl nuosavų išteklių, priimtą 2020 m. gruodžio mėn. (laukiama ratifikavimo) ir todėl jiems taikomas reglamento MAR2 projektas, kurį Taryba perdavė Europos Parlamentui konsultacijai 2021 m. vasario 10 d. Reglamentas visų pirma apima valstybių narių ir Komisijos teises ir pareigas apmokestinant, renkant ir pervedant plastiko atliekomis grindžiamo mokesčio sumas, t. y. statistiškai pagrįstą nacionalinį įnašą. Reglamentus sudaro nuostatos dėl dokumentų saugojimo, administracinio bendradarbiavimo, įtraukimo į sąskaitas ir ataskaitų teikimo, apskaičiavimo metodo, iždo ir apskaitos tvarkos, ankstesnių metų patikslinimų, dvyliktųjų dalių atkėlimo į priekį, delspinigių už pavėluotą mokėjimą ir komitologijos procedūrų.

2021/03/25

Balsavau už šią rezoliuciją. Reglamentas, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas Nr. 1553/89 dėl galutinių vienodų nuosavų išteklių, kaupiamų iš pridėtinės vertės mokesčio, surinkimo priemonių, – tai 2018 m. gegužės mėn. Komisijos pasiūlyto nuosavų išteklių reformos dokumentų rinkinio dalis. Komisija pasiūlė iš esmės supaprastinti PVM pagrįstų nuosavų išteklių apskaičiavimo ir įgyvendinimo procesus. Europos Parlamentas jau seniai prašė tai padaryti ir tam pritarė įvairiose rezoliucijose ir 2020 m. rugsėjo mėn. teisėkūros nuomonėje dėl nuosavų išteklių sistemos. Nuostata dėl greitos peržiūros gali būti nereikalinga ir neproduktyvi. Pagal tokį mechanizmą valstybėms narėms gali būti leidžiama ginčyti savo atsakomybę, ir dėl to gali būti vėluojama. Tam tikromis aplinkybėmis tai taip pat gali turėti stabdomąjį poveikį kalbant apie delspinigius, taigi taip galėtų būti pakenkta su šių palūkanų mokėjimu susijusiam motyvaciniam tikslui. Taigi dėl su greita peržiūra susijusios nuostatos padaugėtų prašymų atlikti peržiūrą ir taip galėtų būti nutraukti ir sutrikdyti įprasti nuosavų išteklių teikimo procesai. Prireiktų administracinių pajėgumų ir papildomų darbuotojų nacionaliniu lygmeniu ir Komisijoje. Patiriamos administracinės išlaidos ir pasekmės, susijusios su galimais delspinigiais, galėtų būti neproporcingos. Galėtų būti labai pakenkta tinkamam nuosavų išteklių sistemos veikimui. Tai savo ruožtu taip pat galėtų būti naudojama kaip pagrindimas siekiant atmesti naujų nuosavų išteklių nustatymą

2021/03/25

Balsavau už šią rezoliuciją. Atsižvelgiant į itin neaiškias ekonomikos perspektyvas, nes nesitikima, kad ji 2022 m. pasieks iki pandemijos buvusį lygį, ir būtinybę užtikrinti greitą, sąžiningą bei įtraukų atsigavimą po ekonominės, socialinės ir su užimtumu susijusios žalos, kurią padarė COVID-19 pandemija, 2022 m. Sąjungos biudžetas turėtų atlikti dar svarbesnį vaidmenį užtikrinant teigiamą ir apčiuopiamą poveikį piliečių gyvenimui ir prisidedant prie Europos ekonomikos skatinimo, pasinaudojant tvariomis investicijomis ir remiant darbo vietų išsaugojimą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą visoje Sąjungoje, taip pat įgyvendinant klimato kaitos ir skaitmeninės pertvarkos uždavinius ir didesnį Sąjungos užmojį klimato srityje iki 2030 m., kad ne vėliau kaip 2050 m. būtų pasiektas poveikio klimatui neutralumas, ir sudarant palankesnes sąlygas mažinti ekonominius, socialinius, teritorinius, švietimo, kartų bei lyčių skirtumus. Būtina sudaryti ateities perspektyvomis grindžiamą biudžetą, kuriuo būtų prisidedama prie ekonomikos gaivinimo proceso ir sudaromos sąlygos Sąjungai didinti investicijas ir kovoti su nedarbu, skatinti skaitmeninę ir žaliąją pertvarką, sutelkti dėmesį į tvirtą Europos sveikatos sąjungą, skatinti įtraukų ekonomikos gaivinimą, daug dėmesio skiriant jaunajai kartai, ir užtikrinti saugią bei klestinčią aplinką ES piliečiams.

2021/03/25

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, oro tarša kelia didžiausią pavojų sveikatai Europoje, nes dėl jos per metus pirma laiko miršta daugiau kaip 400 000 žmonių, ir ji taip pat daro tiesioginį neigiamą poveikį aplinkai. Oro kokybės gerinimas jau dešimtmečius įtraukiamas į ES darbotvarkę. Šiuo metu pagrindinis ES strateginis dokumentas dėl oro kokybės yra 2013 m. priimta Europos švaraus oro programa. Joje nustatyti du iki 2030 m. pasiektini pagrindiniai tikslai: sumažinti kietųjų dalelių ir O₃ sukeliamos pirmalaikės mirties atvejų skaičių 52 proc. ir sumažinti ekosistemos plotą, kuriame viršijami eutrofikaciją lemiantys kiekiai, iki 35 proc. Abu tikslai turi būti pasiekti derinant reguliavimo ir su reguliavimu nesusijusias priemones. Visai neseniai Europos žaliajame kurse nustatytas ES įsipareigojimas siekti mažinti oro taršą pagrindiniuose sektoriuose, kuriuose išmetama daugiausia teršalų, ir spręsti tarpusavyje susijusias oro taršos problemas priimant nulinės taršos veiksmų planą, į kurį, be kitų pagrindinių tikslų, bus įtrauktas oro kokybės gerinimo ES tikslas.

2021/03/25

Balsavau už šią rezoliuciją. Palankiai vertiname 2020 m. kovo 9 d. Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Visapusiškos strategijos su Afrika kūrimas“ ir manome, kad tai yra žingsnis kuriant tikrą geopolitinę partnerystę. Pabrėžiame, kad Europa ir Afrika yra geografiškai arti, turi tvirtus istorinius, kultūrinius, taip pat socialinius ir ekonominius ryšius ir tampa vis artimesnės dėl vis daugiau daugelio bendrų iššūkių ir strateginių interesų, apimančių sritis nuo žmogaus teisių ir demokratijos puoselėjimo, bendruomenių ištraukimo iš skurdo ir deramų gyvenimo sąlygų užtikrinimo suteikiant ekonominių galimybių ir užtikrinant tvarų vystymąsi ar gerą valdymą, migracijos potencialo siekiant prasmingų užimtumo galimybių ir vystymosi, prekybos ir investicijų santykių, saugumo, kovos su terorizmu ir kovos su organizuotu nusikalstamumu ir prekyba žmonėmis stiprinimo iki daugiašalių institucijų reformos ir pasaulinės prekybos, aplinkos, aprūpinimo maistu, vandens prieinamumo, gyventojų skaičiaus augimo, urbanizacijos, energetikos klausimų, visuomenės sveikatos gerinimo, galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir klimato kaitos bei partnerystės teikiamas galimybės.

2021/03/25

Balsavau už šią rezoliuciją. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, SESV 195 straipsnyje pirmą kartą pripažįstama turizmo svarba Sąjungos institucinėje struktūroje. Tokiu būdu Sąjunga papildo valstybių narių veiksmus, didindama turizmo pramonės įmonių konkurencingumą. Šiuo įtvirtinimu Sąjungai suteikiama galimybė imtis veiksmų Europos lygmeniu, reaguojant į bendrus šios pramonės uždavinius, numatant verslo aplinkos, kurioje sudaromos sąlygos ekonominiam ir socialiniam paskirties vietų vystymuisi, sukūrimą ir pritaikymą, kartu visapusiškai laikantis subsidiarumo principo ir valstybių narių kompetencijos ir į juos tinkamai atsižvelgiant. Tačiau COVID-19 pandemija ir dėl jos kilusi krizė atskleidė, kad reikia kuo skubiau imtis veiksmų Europos lygmeniu ir plačiau aiškinti bei taikyti SESV 195 straipsnį.Palyginti su praėjusiais metais, užsakymų skaičius turizmo ir kelionių pramonės srityje sausio–rugpjūčio mėn. smarkiai sumažėjo (92 proc.), 85 proc. sumažėjimas pastebimas kalbant apie apgyvendinimą, restoranus, kelionių organizatorius ir tolimųjų reisų keleivius, 90 proc. apie oro linijas ir kruizinių laivų bendroves. Remiantis nuosaikesniais scenarijais, šiuo metu Sąjungoje kyla pavojus prarasti 6 mln. darbo vietų. Sąjungai reikia bendros būtinų ir nebūtinų kelionių sistemos su aiškiais ir skaidriais kriterijais, kad keliautojai galėtų priimti pagrįstus sprendimus ir kad pramonė galėtų prisitaikyti ir taikyti reikalavimus atitinkančias higienos priemones.

2021/03/25

Balsavau už šią rezoliuciją. Per dvidešimt egzistavimo metų euras tapo teigiamu Europos vienybės, integracijos ir ekonominės galios bei jos padėties pasaulyje simboliu, nes tapo Europos demokratijos, laisvų rinkų ir tarptautinio bendradarbiavimo vertybių sklaidos kanalu. Pabrėžiame, kad dėl svarbesnio euro vaidmens tarptautiniu lygmeniu galėtų sustiprėti tarptautinės finansų sistemos atsparumas, būtų suteiktas didesnis pasirinkimas rinkos dalyviams visame pasaulyje ir tarptautinė ekonomika taptų mažiau pažeidžiama įvykus sukrėtimams, susijusiems su daugelio sektorių stipria priklausomybe nuo vienos valiutos. Manome, kad euro internacionalizavimas galėtų būti pagrindinis veiksnys siekiant padėti pagrindus atgaivintai tarptautinei pinigų sistemai, kuri ir toliau priklausys nuo riboto valiutų skaičiaus, kad ji taptų labiau subalansuota ir tvaresnė.

2021/03/25

Balsavau už šią rezoliuciją. Remiantis Pagrindinių teisių agentūros (FRA) atlikto pagrindinių teisių tyrimo rezultatais, žmonės vis daugiau žino apie savo teises pagal BDAR. Nepaisant to, kad organizacijos yra įgyvendinusios priemones, kad duomenų subjektams būtų lengviau naudotis savo teisėmis, žmonės ir toliau susiduria su sunkumais bandant pasinaudoti šiomis teisėmis, visų pirma teise susipažinti su duomenimis, teise perkelti duomenis ir teise į didesnį skaidrumą. Pabrėžiame, kad reikia sudaryti palankesnes sąlygas naudotis BDAR numatytomis asmens teisėmis, pavyzdžiui, duomenų perkeliamumu arba teisėmis, susijusiomis su automatizuotu duomenų tvarkymu, įskaitant profiliavimą. Palankiai vertiname EDAV gaires dėl automatizuoto sprendimų priėmimo ir dėl duomenų perkeliamumo. Raginame EDAV remti interneto platformas, siekiant sukurti vieną kontaktinį centrą visoms pagrindinėms skaitmeninėms platformoms, iš kurių naudotojo prašymus būtų galima persiųsti tinkamam gavėjui.

2021/03/25

Balsavau už šią rezoliuciją. Palankiai vertiname Albanijos strateginę orientaciją ir įsipareigojimą integruotis į ES, kurie pasireiškia gerų kaimyninių santykių palaikymu ir tęsiamu su naryste susijusių reformų įgyvendinimu. Palankiai vertiname Europos Vadovų Tarybos 2020 m. kovo 26 d. pareiškimą dėl stojimo derybų su Šiaurės Makedonija ir Albanija pradžios. Pabrėžiame, koks svarbus yra integracijos procesas, nes jis skatina reformas, ir palankiai vertiname tai, kad Albanijos piliečiai šiam procesui pritaria. Palankiai vertiname Albanijos pastangas skatinti toleranciją ir įvairias religijas išpažįstančių žmonių santarvę, taip pat spręsti išankstinio nusistatymo ir diskriminacijos, įskaitant antisemitizmą, problemas, kaip patvirtinta parlamentui pritarus Tarptautinio Holokausto aukų atminimo aljanso antisemitizmo apibrėžčiai – dėl to Albanijai tapo pirmąja šiai formuluotei pritarusia šalimi, kurios didžiąją dalį gyventojų sudaro musulmonai. Raginame nuolat dėti pastangas užtikrinti saviraiškos laisvę ir įsitikinimų ar religijos laisvę.

2021/03/25

Balsavau už šią rezoliuciją. Per pastaruosius dvejus metus ES ir Kosovo santykių pagrindinė sistema ir pagrindas nepasikeitė. Kosovas vis dar yra įsipareigojęs siekti narystės Europos Sąjungoje, o Europos Sąjungos institucijos, ypač Europos Parlamentas, yra įsipareigojusios padėti Kosovui pasiekti stabilumą ir gerovę. Esame įsipareigoję pasiūlyti Kosovui realią europinę perspektyvą. Vis dėlto, padėtis, susijusi su Kosovo tarptautiniu pripažinimu, labai nepagerėjo. Kosovas susiduria su daugelių tų pačių socialinių ir ekonominių problemų. Deja, Europos Sąjunga negalėjo įvykdyti savo pažadų dėl bevizio režimo suteikimo Kosovo piliečiams, nors Komisija ir Parlamentas per pastaruosius dvejus metus ne kartą pareiškė savo paramą šiuo klausimu. Tačiau per šį laikotarpį įvyko daug Kosovo ir jo santykių su Europos Sąjunga pokyčių. 2020 m. paskyrus ES specialųjį įgaliotinį Belgrado ir Prištinos dialogui, Belgrado ir Prištinos dialogas įgavo naują pagreitį, o tai yra svarbus teigiamas pokytis siekiant ilgalaikio padėties stabilizavimo ir normalizavimo regione.

2021/03/25

Balsavau už šią rezoliuciją. Šiaurės Makedonija nuolat darė pažangą ir parodė konkretų įsipareigojimą siekdama narystės ES, sustiprindama tarpusavio pasitikėjimo aplinką, dėl to 2020 m. kovo 26 d. buvo priimtas Europos Vadovų Tarybos sprendimas pradėti stojimo derybas. Raginame toliau aktyviai dėti pastangas siekiant sistemingai kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, taikant sistemingas prevencijos priemones, atliekant finansinius tyrimus, baudžiamąjį persekiojimą už finansinius nusikaltimus, įskaitant pinigų plovimą ir terorizmo finansavimą, ir patvirtinant atitinkamas sankcijas. Raginame toliau dėti pastangas, kad būtų pradėtos operacijos, kuriomis siekiama išardyti nusikaltėlių tinklus, susijusius su įvairių formų neteisėta prekyba, pvz., šaunamaisiais ginklais, žmonėmis ir narkotikais. Primygtinai raginame šalį toliau derinti savo teisės aktus su acquis ir atlikti sistemingus finansinius tyrimus bei gerinti neteisėtai įgyto turto nustatymą, paiešką, įšaldymą, konfiskavimą ir valdymą.

2021/03/25

Balsavau už šią rezoliuciją. Serbija privalo būti vertinama kaip bet kuri šalis, pretenduojanti tapti ES valstybe nare, pagal jos nuopelnus, atsižvelgiant į tai, kaip ji įgyvendina, taiko su naryste susijusius būtinus kriterijus ir bendras vertybes ir jų paiso, ir stojimo tvarkaraštis ir pažanga nustatomi pagal būtinų reformų įgyvendinimo kokybę ir su jomis susijusias pastangas ar nėra pasiekta tvarių rezultatų teisminių institucijų ir pagrindinių teisių (23 skyrius) ir teisingumo, laisvės bei saugumo (24 skyrius) srityse. Taryba nusprendė kol kas neatidaryti daugiau derybų su Serbija skyrių. Palankiai vertiname tai, kad narystė ES ir toliau yra Serbijos strateginis tikslas ir kad tai yra vienas iš naujai suformuotos vyriausybės prioritetų. Atkreipiame dėmesį į faktą, kad visos parlamentinės partijos palaiko Serbijos integracijos į ES procesą. Raginame Serbijos valdžios institucijas viešosiose diskusijose aktyviau ir nedviprasmiškai kalbėti apie savo įsipareigojimą puoselėti Europos vertybes ir tikimės aiškaus ir nedviprasmiško Serbijos įsipareigojimo tiek žodžiais, tiek veiksmais vykdyti savo su stojimu į ES susijusias pareigas aiškiai ir patikrinamu būdu.

2021/03/25

Balsavau už šią rezoliuciją ir susitarimo sudarymą. 2018 m. spalio mėn. Ženevoje ES oficialiai pradėjo derybų procesą (pagal Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT 1994) XXVIII straipsnį) su keliomis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narėmis. Pagrindinis derybų principas – 2017 m. ES ir Jungtinės Karalystės suformuluotas bendras požiūris dėl to, kaip reikėtų paskirstyti kiekybinius įsipareigojimus, nurodytus 28 ES valstybių narių PPO sąraše, į kurį įtrauktos 143 ES žemės ūkio, žuvininkystės ir pramonės produktų PPO tarifinės kvotos. Laikantis šio požiūrio, esamas kiekvienos tarifinės kvotos kiekis ateityje būtų visapusiškai išlaikytas, tačiau būtų padalytas dviem atskiroms – 27 ES valstybių narių ir Jungtinės Karalystės – muitų teritorijoms. 2018 m. birželio 15 d. Taryba įgaliojo Komisiją pagal GATT XXVIII straipsnį pradėti derybas su atitinkamomis PPO narėmis siekiant paskirstyti Sąjungai suteiktas PPO nuolaidas, taikomas tarifinėms kvotoms.

2021/04/26

Balsavau už šią rezoliuciją. 2003 m. ES paskelbė savo Veiksmų planą dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (FLEGT). Jį įgyvendinant siekiama kovoti su neteisėta medienos ruoša pasaulyje. ES, sudarydama savanoriškus partnerystės susitarimus (SPS) su medieną gaminančiomis trečiosiomis šalimis, sudaro sąlygas į bendrąją rinką importuoti teisėtai gaunamą medieną ir medienos produktus. Šie susitarimai yra privalomi prekybos susitarimai. Juos sudarius taip pat prisidedama prie geresnio miškų sektoriaus reguliavimo ir valdymo eksportuojančioje šalyje. Hondūras yra pirmoji Lotynų Amerikos šalis, pradėjusi ir užbaigusi derybas dėl savanoriško partnerystės susitarimo su ES. Derybos prasidėjo 2013 m. ir buvo užbaigtos 2018 m. Hondūras yra pirmoji istorijoje SPS partnerė, prie derybų stalo pakvietusi čiabuvius kaip atskirą interesų grupę. Pirmasis svarbus žingsnis, siekiant užbaigti derybas dėl SPS, žengtas. Ratifikavus susitarimą ir jam įsigaliojus, itin svarbus bus įgyvendinimo etapas. Būtina medienos teisėtumo užtikrinimo sistema, kurią įgyvendinant būtų vykdoma veiksminga tiekimo grandinės kontrolė ir taikomi atitikties tikrinimo mechanizmai, taip pat ją taikant turėtų būtų vykdomi nepriklausomi auditai. Tik tuomet bus galima pradėti išduoti FLEGT licencijas. Pradėjus išduoti šias licencijas bus sudarytos sąlygos produktams patekti į bendrąją rinką, nes jie atitiks Sąjungos medienos reglamente nustatytus kriterijus.

2021/04/26

Balsavau už šią rezoliuciją. 2010 m. ES patvirtino kelių eismo saugumo politiką, kuria siekiama iki 2020 m. 50 proc. sumažinti žūčių keliuose skaičių. 2011 m. Komisija paskelbė Baltąją knygą „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“, kurioje išdėstė tikslą, kad iki 2050 m. keliuose žūstančių žmonių skaičius taptų artimas nuliui. Pagal šią politikos programą, 2014 m. Europos institucijos priėmė Techninės apžiūros dokumentų rinkinį, kurį sudaro trys teisės aktai ir kuriais siekiama pagerinti transporto priemonių techninės apžiūros kokybę, suderinti patikrinimų kelyje reikalavimus ir pradėti taikyti pirmąją Europos kovos su odometro duomenų klastojimu priemonę.

2021/04/26

Balsavau už šią rezoliuciją. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui į Baltijos jūrą buvo išmesta ne mažiau kaip 50 000 tonų įprastinių ir cheminių ginklų, kuriuose yra pavojingų medžiagų (pvz., garstyčių ir ašarinių dujų, nervus paralyžiuojančių ir dusinančių cheminių medžiagų). Rezoliucijoje raginame tarptautinę bendruomenę vadovautis bendradarbiavimo ir tikro solidarumo dvasia sustiprinti vykdomą išmestos amunicijos stebėseną, kad būtų kuo labiau sumažintas galimas pavojus jūrų aplinkai ir joje vykdomai veiklai. Raginame visas valstybes, turinčias slaptos informacijos apie ginklų paskandinimą ir tikslią jo vietą, išslaptinti šią informaciją ir leisti susijusioms valstybėms, Komisijai ir Europos Parlamentui skubiai su ja susipažinti. Raginame Komisiją ir „Interreg“ Baltijos jūros regiono jungtinį programavimo komitetą užtikrinti pakankamą finansavimą moksliniams tyrimams ir veiksmams, kurių reikia imtis siekiant pašalinti Baltijos jūroje išmestos amunicijos keliamą pavojų. Palankiai vertiname HELCOM pastangas ir konstruktyvius mokslinius tyrimus įgyvendinant CHEMSEA, DAIMON ir DAIMON 2 projektus, finansuojamus pagal Baltijos jūros regiono programą „Interreg“.

2021/04/26

Balsavau už šią rezoliuciją. COVID-19 pandemija sukėlė sunkią plataus masto visuomenės sveikatos krizę. Ji skaudžiai paveikė viso pasaulio piliečius, visuomenę ir ekonomiką. Sveikatos krizės mastas ir politikos priemonės, kurių imtasi jai suvaldyti, neturi precedento. Europos ekonomikos gaivinimo priemonėje numatytos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės bus įgyvendinamos taikant jau esamas įgyvendinimo priemones, numatytas keliose specialiosiose Sąjungos programose, kurias Komisija pasiūlė pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą, kaip antai: bendrojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje ir jos specialiojoje programoje, kuria įgyvendinama programa „Europos horizontas“, Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonėje, Europos žemės ūkio fonde kaimo plėtrai. Todėl būtina iš dalies pakeisti Komisijos pasiūlymus, susijusius su minėtomis Sąjungos programomis.

2021/04/27

Balsavau už šią rezoliuciją. Norint baigti kurti bendrąją skaitmeninę rinką ir pasinaudoti didėjančiomis galimybėmis, kurias teikia skaitmeninių ir fizinių technologijų susiliejimas, reikia paspartinti investicijas. Programa „Europos horizontas“ bus prisidėta prie šių pastangų, nes ja gerokai padidinamos pagrindinių skaitmeninių mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos išlaidos, palyginti su bendrąja mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“. Tai turėtų užtikrinti, kad Europa ir toliau liktų skaitmeninės srities pasaulio mokslinių tyrimų ir inovacijų lydere.

2021/04/27

Balsavau už šią rezoliuciją. 2019 m. liepos 11 d. Komisija paskelbė naujus pasiūlymus dėl EIT, kuriuos sudaro naujos redakcijos pasiūlymas dėl atnaujinto EIT reglamento ir pasiūlymas dėl sprendimo dėl naujos 2021–2027 m. EIT Strateginės inovacijų darbotvarkės (SID). EIT reglamento išdėstymas nauja redakcija reiškia, kad priimamas naujas reglamentas, kuriame į vieną tekstą įtraukiami esminiai esamo reglamento pakeitimai ir nepakeistos to reglamento nuostatos. Komisija manė, kad reglamentą būtina atnaujinti, nes galiojančio EIT reglamento nuostatose daroma tiesioginė nuoroda į programą „Horizontas 2020“, kuri baigiasi metų pabaigoje. Todėl pasiūlymu dėl naujos redakcijos siekiama užtikrinti, kad EIT reglamentas būtų suderintas su programa „Europos horizontas“, visų pirma panaikinant nuorodas į programą „Horizontas 2020“ ir įgyvendinimo sprendimus, kurie bus priimti įgyvendinant programą „Europos horizontas“. Siūlomame EIT reglamente daugiausia dėmesio skiriama pagrindiniams EIT ir ŽIB veikimo principams. Juo siekiama užtikrinti didesnį teisinį aiškumą programos „Europos horizontas“ atžvilgiu ir įtvirtinti ŽIB finansinio tvarumo principą. 2021–2027 m. laikotarpiu EIT yra neatskiriama programos „Europos horizontas“ dalis. Kitoje DFP Europos Komisija nustatė 3 mlrd. eurų siekiančio biudžeto projektą, taip pat jo pagrindimą, pridėtinę vertę, veiksmų sritis ir bendras veiklos kryptis.

2021/04/27

Balsavau už šią rezoliuciją. Nuo pat įsteigimo 2008 m. Europos inovacijų ir technologijos institutas (EIT) ir jo žinių ir inovacijos bendrijos (ŽIB) atliko svarbų vaidmenį praturtindami inovacijų ekosistemas, mokydami tūkstančius mokslininkų, kurdami naujas įmones ir gerindami universitetų, mokslinių tyrimų įstaigų ir privačiojo sektoriaus bendradarbiavimą ir technologijų perdavimą. EIT padeda šalinti pagrindines inovacijų kliūtis Sąjungoje, bet dar nėra išnaudojusi viso savo potencialo. Ši peržiūra, kai koreguojami kai kurie aspektai ir atsižvelgiama į naujas aplinkybes, turėtų būti grindžiama pasiekimais. Dėl kitų regionų skaitmenizacijos ir konkurencijos Sąjungai reikia naujo pagreičio, kad ji galėtų pasiekti visus savo tikslus, įskaitant Europos žaliąjį kursą, ir kartu tapti technologiniu požiūriu suverenia valstybe.

2021/04/27

Balsavau už šią rezoliuciją. Per COVID-19 pandemiją, 2020 m. kovo mėn. viduryje, „rescEU“ pajėgumams buvo priskirtos medicininės atsargos, apimančios medicinines reagavimo priemones, pavyzdžiui, intensyviosios priežiūros medicininę įrangą, asmeninę apsaugos įrangą, laboratorines atsargas, skiepų ar terapiją, siekiant pasirengti didelio masto tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėms sveikatai ir į jas reaguoti.Sąjungos mechanizmas buvo viena iš nedaugelio solidarumo priemonių, taikytų dabartinės sveikatos krizės metu. Vis dėlto ši krizė parodė, kad būtinas spartesnis ir veiksmingesnis solidarumas. Net ir sukūrus „rescEU“, Sąjungos mechanizmas vis dar priklauso nuo valstybių narių noro ir pasirengimo, nes jos yra atsakingos už pajėgumų įsigijimą. Kaip parodė pastarieji mėnesiai, ši Europos tarpusavio solidarumo sistema susilpnėja tada, kai visose arba daugumoje valstybių narių vienu metu susidaro ta pati ekstremalioji situacija. Kadangi tam būtini valstybių narių veiksmai, Sąjunga vis dar negali laiku ir reikiamais ištekliais užpildyti šių esminių spragų. Prireikė daugiau kaip vieno mėnesio nuo būtino įgyvendinimo akto dėl į „rescEU“ pajėgumus įtraukti medicininių atsargų kaupimą priėmimo iki jų pirmojo dislokavimo valstybėje narėje. Siekiant užtikrinti veiksmingą bendrą Sąjungos atsaką į didelio masto ekstremaliąsias situacijas, būtina daugiau lankstumo ir didesnio nepriklausomumo, kad būtų galima veikti Sąjungos lygmeniu tais atvejais, kai nukentėjusios valstybės narės negali to padaryti.

2021/04/27

Balsavau už šią rezoliuciją. 2003 m. ES paskelbė savo Veiksmų planą dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (FLEGT). Jį įgyvendinant siekiama kovoti su neteisėta medienos ruoša pasaulyje. ES, sudarydama savanoriškus partnerystės susitarimus (SPS) su medieną gaminančiomis trečiosiomis šalimis, sudaro sąlygas į bendrąją rinką importuoti teisėtai gaunamą medieną ir medienos produktus. Šie susitarimai yra privalomi prekybos susitarimai. Juos sudarius taip pat prisidedama prie geresnio miškų sektoriaus reguliavimo ir valdymo eksportuojančioje šalyje. Hondūras yra pirmoji Lotynų Amerikos šalis, pradėjusi ir užbaigusi derybas dėl savanoriško partnerystės susitarimo su ES. Derybos prasidėjo 2013 m. ir buvo užbaigtos 2018 m. Hondūras yra pirmoji istorijoje SPS partnerė, prie derybų stalo pakvietusi čiabuvius kaip atskirą interesų grupę. Pirmasis svarbus žingsnis, siekiant užbaigti derybas dėl SPS, žengtas. Ratifikavus susitarimą ir jam įsigaliojus, itin svarbus bus įgyvendinimo etapas. Būtina medienos teisėtumo užtikrinimo sistema, kurią įgyvendinant būtų vykdoma veiksminga tiekimo grandinės kontrolė ir taikomi atitikties tikrinimo mechanizmai, taip pat ją taikant turėtų būtų vykdomi nepriklausomi auditai. Tik tuomet bus galima pradėti išduoti FLEGT licencijas. Pradėjus išduoti šias licencijas bus sudarytos sąlygos produktams patekti į bendrąją rinką, nes jie atitiks Sąjungos medienos reglamente nustatytus kriterijus.

2021/04/27

Balsavau už šią rezoliuciją. Savo paskutinėje ataskaitoje dėl tarpinstitucinio susitarimo dėl Skaidrumo registro (2014/2010(ACI) pakeitimo) Parlamentas primygtinai reikalavo, kad Komisija iki 2016 m. pabaigos pateiktų pasiūlymą dėl privalomo registro pagal SESV 352 straipsnį. Jis taip pat paragino pasiūlymuose dėl išsamios Sutarčių reformos nustatyti konkretų Skaidrumo registro teisinį pagrindą taikant įprastą teisėkūros procedūrą. Galiausiai 2016 m. rugsėjo mėn. Komisija pateikė pasiūlymą remdamasi SESV 295 straipsniu – vėl kaip naują tarpinstitucinį susitarimą. Toks teisinis pagrindas turi tam tikrų apribojimų, nes juo institucijoms leidžiama tik organizuoti savo bendradarbiavimą, tačiau juo nesuteikiama konkrečių galimybių įpareigoti trečiąsias šalis, t. y. pačius interesų grupių atstovus. Tokios sistemos, grindžiamos SESV 295 straipsniu, veikimas priklauso nuo organizacinio suverenumo, kuriuo naudojasi kiekviena institucija savarankiškai ir kuris taikant apribojimus savo vidaus struktūroje leidžia nustatyti de facto pareigas interesų grupių atstovams registruotis, kad jie galėtų bendrauti su sprendimus priimančiais asmenimis. Vis dėlto kiekviena institucija turi konkrečių su šiuo požiūriu susijusių apribojimų. Pažymėtina, kad tolesnio sistemos plėtojimo tikslas vienodai tenka visoms trims susitarimą pasirašiusioms institucijoms, o Parlamentas taip pat turėtų primygtinai reikalauti, kad jos toliau dalyvautų ir prisidėtų prie registro plėtojimo, nustatydamos papildomas skaidrumo priemones. Reikėtų padidinti dalyvavimą abiejose kitose institucijose, pavyzdžiui, išplečiant sąlygų priemonių taikymo sritį įtraukiant papildomas pareigūnų kategorijas.

2021/04/27

Balsavau už rezoliucijos atmetimą. Komisijos reglamento projektu viršijami Reglamente (EB) Nr. 396/2005 nustatyti įgyvendinimo įgaliojimai. Prašome Komisijos atsiimti savo reglamento projektą ir pateikti komitetui naują projektą, laikantis atsargumo principo.

2021/04/27

Balsavau už rezoliucijos atmetimą. Šis Komisijos reglamento projektas nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 396/2005 tikslu ir turiniu. Prašome Komisijos atsiimti savo reglamento projektą ir pateikti komitetui naują projektą, laikantis atsargumo principo.

2021/04/27

Balsavau už šį susitarimą. Teigiamai vertiname Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą ir pripažįstame, kad jis turės plataus masto konstitucinių ir teisinių pasekmių tiek JK, tiek ES ir turės didelį poveikį JK ir ES piliečių gyvenimui ir verslui. Todėl palankiai vertiname Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime nustatytą nuolatinį abiejų šalių įsipareigojimą puoselėti demokratijos, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms vertybes ir principus, kuriais grindžiama šalių vidaus ir tarptautinė politika, ir bendrąsias taisykles dėl žmogaus teisių sąlygų, pagal kurias leidžiama visiškai arba iš dalies nutraukti arba sustabdyti susitarimą dėl žmogaus teisių pažeidimų. Pritariame ginčų sprendimo mechanizmui, taikomam bendrai ekonominei partnerystei ir sukurtam pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą remiantis tarptautine viešąja teise, ir kurį sudaro politinės konsultacijos, arbitražo procedūros ir sustabdymo bei kryžminių atsakomųjų veiksmų taikymo galimybės, tačiau manome, kad reikėtų patikslinti pagrindines reikšmingumo, didelio poveikio ir įrodinėjimo pareigos apibrėžtis, siekiant užtikrinti, kad mechanizmas tinkamai veiktų praktikoje.

2021/04/27

Balsavau už šią rezoliuciją. Palankiai vertiname ES ir JK prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą (toliau – Susitarimas), kuriuo apribojami neigiami Jungtinės Karalystės (JK) išstojimo iš Europos Sąjungos (ES) padariniai ir sukuriama bendradarbiavimo sistema, kuri turėtų būti tvirtos ir konstruktyvios ateities partnerystės pagrindas, ir kuriuo išvengiama didžiausią trikdomąjį poveikį turinčių išstojimo be susitarimo scenarijaus elementų ir užtikrinamas teisinis tikrumas piliečiams ir įmonėms. Pakartojame, kad JK išstojimas iš ES yra istorinė klaida, ir primena, kad ES visada gerbė JK sprendimą ir kartu reikalavo, kad JK taip pat prisiimtų išstojimo iš ES pasekmes, ir pabrėžia, kad trečioji šalis negali turėti tokių pačių teisių ir privilegijų kaip valstybė narė. Primename, kad visą JK išstojimo iš ES procesą Parlamentas siekė apsaugoti ES piliečių teises, apsaugoti taiką ir gerovę Airijos saloje, apsaugoti žvejų bendruomenes, puoselėti ES teisinę tvarką, apsaugoti ES sprendimų priėmimo autonomiškumą, išsaugoti muitų sąjungos ir vidaus rinkos vientisumą, vengiant socialinio, aplinkosauginio, fiskalinio ar reglamentavimo dempingo, nes tai būtina siekiant apsaugoti Europos darbo vietas, pramonę bei konkurencingumą ir įgyvendinti Europos žaliajame kurse nustatytus tikslus.

2021/04/27

Balsavau už šią rezoliuciją. Remdamasi iki šiol atliktu techniniu darbu, Komisija savo pasiūlyme dėl Reglamento dėl skaitmeninio žaliojo kuris pateikiamas kartu su šiuo pasiūlymu, siūlo sukurti ES masto skiepijimo pažymėjimų, kurie yra skaitmeninio žaliojo pažymėjimo dalis, išdavimo, tikrinimo ir pripažinimo ES sistemą. Ši sistema kartu turėtų apimti kitus COVID-19 pandemijos metu išduodamus pažymėjimus, t. y. dokumentus, kuriais patvirtinamas neigiamas SARS-CoV-2 infekcijos tyrimo rezultatas, taip pat dokumentus, kuriais patvirtinama, kad atitinkamas asmuo jau yra persirgęs SARS-CoV-2 infekcija. Taip sudaroma galimybė asmenims, kurie nėra paskiepyti arba kurie dar neturėjo galimybės pasiskiepyti, taip pat pasinaudoti tokia sąveikia sistema, kuri palengvintų jų keliavimą. Nors, pavyzdžiui, vaikai kol kas negali pasinaudoti skiepais nuo COVID-19, jie turėtų turėti galimybę gauti tyrimo rezultatų arba persirgimo liga pažymėjimą, kurį jų vardu taip pat galėtų gauti jų tėvai.

2021/04/28

Balsavau už šią rezoliuciją. Remdamasi iki šiol atliktu techniniu darbu, Komisija savo pasiūlyme dėl Reglamento dėl skaitmeninio žaliojo pažymėjimo ,kuris pateikiamas kartu su šiuo pasiūlymu, siūlo sukurti ES masto skiepijimo pažymėjimų, kurie yra skaitmeninio žaliojo pažymėjimo dalis, išdavimo, tikrinimo ir pripažinimo ES sistemą. Ši sistema kartu turėtų apimti kitus COVID-19 pandemijos metu išduodamus pažymėjimus, t. y. dokumentus, kuriais patvirtinamas neigiamas SARS-CoV-2 infekcijos tyrimo rezultatas, taip pat dokumentus, kuriais patvirtinama, kad atitinkamas asmuo jau yra persirgęs SARS-CoV-2 infekcija. Taip sudaroma galimybė asmenims, kurie nėra paskiepyti arba kurie dar neturėjo galimybės pasiskiepyti, taip pat pasinaudoti tokia sąveikia sistema, kuri palengvintų jų keliavimą. Nors, pavyzdžiui, vaikai kol kas negali pasinaudoti skiepais nuo COVID-19, jie turėtų turėti galimybę gauti tyrimo rezultatų arba persirgimo liga pažymėjimą, kurį jų vardu taip pat galėtų gauti jų tėvai.Pasiūlyme dėl Reglamento dėl skaitmeninio žaliojo pažymėjimo nustatyta sistema taikoma Sąjungos piliečiams ar jų šeimos nariams, kurie gali būti trečiosios šalies piliečiai. Šio pasiūlymo tikslas – užtikrinti, kad ta pati sistema būtų taikoma kitiems trečiųjų šalių piliečiams, kurie teisėtai yra arba teisėtai gyvena ES valstybės narės teritorijoje ir kurie pagal Sąjungos teisę turi teisę vykti į kitą valstybę narę.

2021/04/28

Balsavau už šią rezoliuciją. Mūsų ekonomikoje vyksta dideli pokyčiai dėl skaitmeninimo ir globalizacijos. Jie turėjo teigiamą poveikį visuomenei ir ekonomikai, pvz., buvo sukurtos pigesnės, galingesnės ir plačiu mastu standartizuotos technologijos. Tačiau dėl šio proceso kyla naujų uždavinių esamai tarptautinei mokesčių sistemai, dėl to gali atsirasti neapmokestinimas, mažas apmokestinimas, rinkos iškraipymai ir su mokesčiais susijęs netikrumas. Todėl nusistovėjusią mokesčių sistemą reikia iš esmės pertvarkyti, kad ji būtų pajėgi spręsti naujus skaitmeninimo keliamus uždavinius. Galutinis tikslas yra sukurti sąžiningą ir veiksmingą tarptautinę mokesčių sistemą, kuri taip pat apimtų konkrečias globalizuotos skaitmeninės ekonomikos ypatybes.

2021/04/28

Balsavau už šią rezoliuciją. Raginame Maltos Vyriausybę skirti visus reikalingus išteklius, kad būtų įvykdytas teisingumas ne tik kiekvienam prie Daphnės Caruanos Galizios nužudymo prisidėjusiam asmeniui, bet ir tiems, kurie susiję su visomis kitomis šiuo metu tiriamomis bylomis ar pranešimais dėl jos atskleistų faktų prieš tai, kai ji buvo nužudyta. Tikime, kad Daphne Caruana Galizia atliko labai svarbų darbą atskleidžiant korupciją Maltoje ir kad pastaruoju metu per susijusius tyrimus nustatyti dalykai patvirtina didžiulę nepriklausomos žiniasklaidos ir aktyvios pilietinės visuomenės, kaip pamatinių teisingumo, demokratijos ir teisinės valstybės ramsčių, svarbą. Apgailestaujame dėl to, kad metams bėgant Maltoje vykstantys procesai lėmė dideles ir nuolatines grėsmes teisinei valstybei, demokratijai ir pagrindinėms teisėms, taip pat sukėlė abejonių dėl žiniasklaidos laisvės, teisėsaugos ir teismų nepriklausomumo nuo politinio kišimosi ir taikių susirinkimų laisvės. Manome, kad turėtų būti labiau sustiprintos valdžių atskyrimo konstitucinės garantijos, ir raginame Maltos Vyriausybę tęsti savo institucijų stiprinimo pastangas.

2021/04/28

Balsavau už šią rezoliuciją. 2017 m. rugsėjo 27 d. Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų išdėstymo nauja redakcija, kad geležinkelių keleiviai būtų geriau apsaugomi vėlavimo, atšaukimo ar diskriminacijos atvejais. Remiantis pasiektu susitarimu, iš esmės patobulinamos esamo reglamento nuostatos, susijusios su įvairiais klausimais, pvz.: nuo šiol bus taikoma visapusiška sistema, skirta riboto judumo asmenims: nuo 2026 m. birželio 30 d. pagalbą kelionės metu jie galės gauti iš anksto apie tai pranešę prieš 24 val. (šiuo metu jie turi apie tai pranešti prieš 48 val.). Kol kas bus taikomas 36 val. išankstinio pranešimo terminas. Prireikus riboto judumo asmenys galės keliauti nemokamai padedami palydovo arba šuns vedlio.Vėluojant daugiau nei 100 min., geležinkelių operatoriai bus įpareigoti pasiūlyti keleiviams galimybę keliauti kitu maršrutu nepriklausomai nuo aplinkybių ir padėti jiems rasti geriausias alternatyvas, kaip yra ir oro vežėjų atveju. Reikalaujant aplinkybėms, keleiviams turės būti parūpinama maisto ir gaiviųjų gėrimų bei atlyginamos apgyvendinimo išlaidos.

2021/04/29

ES piliečiai ir politiniai vadovai sutaria, kad ES turėtų kolektyviai prisiimti daugiau atsakomybės už savo saugumą. 2017 m. kovo 25 d. Romoje paskelbtoje bendroje deklaracijoje 27 valstybių narių vadovai, Europos Vadovų Taryba, Europos Parlamentas ir Europos Komisija pareiškė, kad Sąjunga stiprins savo bendrą saugumą ir gynybą ir skatins konkurencingesnę ir labiau integruotą gynybos pramonę. Šiuo pasiūlymu siekiama sukurti Europos gynybos fondą pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą. Europos gynybos fondas turėtų būti priemonė, paskatinsianti Europos gynybos technologinės ir pramoninės bazės konkurencingumą ir novatoriškumą ir taip padėsianti užtikrinti ES strateginę autonomiją. Jo paskirtis – paskatinti bendradarbiavimo programas, kurios nebūtų įmanomos be ES finansinio įnašo, paremiant mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą, kad būtų sukurtos reikiamos paskatos bendradarbiauti kiekvienu pramoninio ciklo etapu. Bus ypač skatinami bendri tarpvalstybiniai projektai, kuriuose aktyviai dalyvauja mažos ir vidutinės įmonės. Taip bus užtikrintas fondo atvirumas gavėjams iš visų valstybių narių, neatsižvelgiant į jų dydį ir geografinę padėtį Sąjungoje.

2021/04/29

Balsavau už šią rezoliuciją. Tarybos reglamente (ES) Nr. 389/2012 nustatytas valstybių narių administracinio bendradarbiavimo teisinis pagrindas. Patvirtinti siuntėjai ir patvirtinti gavėjai yra ekonominės veiklos vykdytojai, dalyvaujantys akcizais apmokestinamų prekių, kurios buvo išleistos vartoti vienos valstybės narės teritorijoje, o vėliau pergabentos į kitos valstybės narės teritoriją, gabenimo procese.Jei patvirtintas siuntėjas arba patvirtintas gavėjas tik retkarčiais siunčia arba gauna akcizais apmokestinamas prekes, valstybė narė gali jiems suteikti laikiną patvirtinimą, skirtą konkrečiam akcizais apmokestinamų prekių kiekiui, vienam gavėjui ar siuntėjui ir konkrečiam laikotarpiui.Komisijos pateiktu pasiūlymu siekiama iš dalies pakeisti Reglamento (ES) Nr. 389/2012 19 straipsnio taikymo sritį, kad būtų įtraukiama informacija, kurią valstybės narės elektroninės bazės registruose privalo nurodyti apie patvirtintus siuntėjus ir patvirtintus gavėjus, kurie tik retkarčiais gabena akcizais apmokestinamas prekes ir kuriems suteiktas laikinas patvirtinimas.

2021/04/29

Balsavau už šią rezoliuciją. Pabrėžiame, kad Parlamentas turi pirmauti taikant labiau skaitmeninius, lankstesnius ir efektyvesniu energijos vartojimu grindžiamus darbo metodus ir posėdžių praktiką, pasimokyti iš patirties, susijusios su COVID-19 pandemija, ir naudotis jau įvykdytų investicijų į technologijoms rezultatais. Raginame atlikti išsamią ir plataus užmojo peržiūrą, kaip Parlamento nariai, darbuotojai ir pareigūnai vykdo savo parlamentinį darbą. Manome, kad atliekant tokią peržiūrą daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama veiksmingam institucijos veikimui ir taip pat turėtų būti įvertintas nuotolinių ir mišrių sąlygų poveikis susitikimų kokybei, kartu vengiant pernelyg apibendrinti priemones, skirtas išskirtinėms aplinkybėms įveikti. Raginame išplėsti savanorišką nuotolinį darbą, kad nuotoliniu būdu būtų dirbama daugiau dienų ir atliekama daugiau funkcijų. Raginame teikti pirmenybę mišriems arba visiškai nuotoliniams posėdžiams, kai jie nesusiję su politinių sprendimų priėmimu, pvz., klausymams ir keitimuisi nuomonėmis arba vidaus ir parengiamiesiems posėdžiams, kartu pripažįstant, kad fizinis dalyvavimas tebėra veiksmingesnis būdas vesti politines derybas, apimant vertimo žodžiu ir nuotolinio vertimo žodžiu paslaugas, kai tik reikia.

2021/04/29

Balsavau už šią rezoliuciją. Tvirtai remiame Ukrainos nepriklausomybę, suverenumą ir teritorinį vientisumą su jos tarptautiniu mastu pripažintomis sienomis. Tvirtai remiame ES politiką nepripažinti neteisėtos Krymo Autonominės Respublikos ir Sevastopolio miesto aneksijos. Palankiai vertiname visas ribojamąsias priemones, kurių ES ėmėsi dėl neteisėtos aneksijos. Raginame nedelsiant paleisti visus neteisėtai sulaikytus ir įkalintus Ukrainos piliečius Krymo pusiasalyje ir Rusijoje, ir apgailestaujame dėl tebesitęsiančių žmogaus teisių pažeidimų Kryme ir okupuotose Rytų Ukrainos teritorijose. Apgailestaujame dėl dabartinės ES ir Rusijos santykių padėties, kurią lėmė Rusijos agresija ir nuolatinis Ukrainos destabilizavimas, priešiškas elgesys ES valstybių narių bei jų visuomenės atžvilgiu ir atviri išpuoliai prieš jas, kuriuos, be kita ko, rodo kišimasis į rinkimų procesus, dezinformacijos naudojimas, sintetinė vaizdakaita, piktavališki kibernetiniai išpuoliai, sabotažas ir cheminiai ginklai, taip pat smarkiai pablogėjusi žmogaus teisių padėtis ir sumažėjusi pagarba teisei į saviraiškos, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę Rusijoje. Griežtai smerkiame priešišką Rusijos elgesį Europoje ir raginame jos vyriausybę nutraukti šiuos veiksmus, kurie pažeidžia tarptautinius principus ir normas ir kelia grėsmę stabilumui Europoje, kas trukdo vykdyti konstruktyvią dvišalę darbotvarkę su šia svarbia kaimyne.

2021/04/29

Balsavau už šią rezoliuciją. Europos vaiko garantijų sistemos tikslas yra užkirsti kelią socialiniai atskirčiai ir kovoti su ja, kad pažeidžiami vaikai galėtų naudotis pagrindinių paslaugų rinkiniais. Vaikų skurdas ir socialinė atskirtis yra daugialypė problema ir siūloma sistema bus veiksminga tik taikant platesnį integruotų priemonių rinkinį. Dabar pagrindinė užduotis tenka valstybėms narėms surasti politinės valios ir sukurti bei įgyvendinti veiksmingą ir gyvybingą sistemą , kuri užtikrintų, jog nei vienam vaikui netektų patirti skurdo ir nepritekliaus, kad visi vaikai turėtų saugią aplinką ir galimybę naudotis švietimo, medicinos paslaugomis.

2021/04/29

Balsavau už šią rezoliuciją. Veiksmingas testavimas laikomas lemiama priemone siekiant sustabdyti SARS-CoV-2 ir susirūpinimą keliančių jo atmainų plitimą, nustatyti infekcijas ir apriboti izoliacijos ir karantino priemones ir kadangi jis ir toliau atliks pagrindinį vaidmenį sudarant palankesnes sąlygas laisvam asmenų judėjimui ir užtikrinant tarpvalstybinį vežimą ir tarpvalstybinį paslaugų teikimą pandemijos metu. Tyrimų prieinamumas ir įperkamumas valstybėse narėse labai skiriasi, ypač kai kalbama apie nemokamus tyrimus pirminės grandies darbuotojams, įskaitant sveikatos sektoriaus, mokyklų, universitetų ir vaikų priežiūros įstaigų darbuotojus. Raginame valstybes nares užtikrinti, kad tyrimai būtų nemokami, ypač pirminės grandies darbuotojams, įskaitant sveikatos priežiūros darbuotojus ir jų pacientus, taip pat mokykloms, universitetams ir vaikų priežiūros įstaigoms. Raginame Komisiją ir valstybes nares nustatyti laikiną COVID-19 testų, kurie atliekami ne tam, kad būtų gautas ES COVID-19 pažymėjimas, viršutinę kainos ribą.

2021/04/29

Balsavau už šią rezoliuciją. Turime ir toliau gerinti ir gilinti ES ir Indijos, kaip strateginių partnerių, santykius ir laikytis įsipareigojimo rengti reguliarius daugiapakopius dialogus, įskaitant aukščiausiojo lygio susitikimus. Būtina stiprinti pažangą, padarytą strateginės partnerystės srityje nuo praėjusiais metais įvykusio aukščiausiojo lygio susitikimo, ir daryti apčiuopiamą pažangą prioritetiniais klausimais, visų pirma atsparios visuotinės sveikatos, klimato kaitos ir aplinkos atžvilgiu tvaraus augimo, skaitmeninimo ir naujų technologijų, sujungiamumo, prekybos ir investicijų, užsienio, saugumo ir gynybos politikos, taip pat žmogaus teisių klausimais.

2021/04/29

Balsavau už šį pranešimą. Palankiai vertiname Teisingos pertvarkos mechanizmo trijų ramsčių struktūrą, kurią sudaro Teisingos pertvarkos fondas, speciali schema pagal programą „InvestEU“ ir EIB grupės viešojo sektoriaus paskolų priemonė. Teisingos pertvarkos fondas visų pirma bus naudojamas dotacijoms teikti, o didžiausias dėmesys bus skiriamas ekonomikos įvairinimui, darbuotojų ir darbo ieškančių asmenų perkvalifikavimui ir aktyviai įtraukčiai, o kiti du ramsčiai atitinkamai pritrauks privačias investicijas ir viešąjį finansavimą.

2021/05/18

Balsavau už šį pranešimą. Po 2002 m. Vidurio Europą sukrėtusių smarkių potvynių buvo įsteigtas ES solidarumo fondas. Iš pradžių jo tikslas buvo teikti neatidėliotiną finansinę paramą ES valstybėms narėms ir narystės siekiančioms šalims, susiduriančioms su didelėmis gaivalinėmis nelaimėmis nacionaliniu ir regionų lygmenimis dėl potvynių, audrų, žemės drebėjimų, ugnikalnių išsiveržimų, miškų gaisrų ar sausrų. Taigi šiuo fondu išreiškiamas tikras Europos solidarumas, kuriuo remiantis sutelkiami papildomi finansiniai ištekliai siekiant padengti dalį viešųjų išlaidų, kurias patiria valstybės, susidūrusios su nelaimėmis, kurių mastas pagrindžia intervencinius veiksmus Europos lygmeniu. Prašome Komisijos pasiūlyti persvarstyti reglamentą, kuris turėtų įsigalioti kuo anksčiau pagal kitą daugiametę finansinę programą (DFP), kad būtų supaprastinta ir paspartinta paraiškų teikimo procedūra valstybėms narėms, padidintas išankstinių mokėjimų lygis iki 33 proc., paspartintas galutinis išmokėjimas, visapusiškai integruotas ESSF reglamento 3 straipsnyje nustatytas „geresnio atstatymo“ principas ir įtrauktas salų bei pakrančių aspektas, siekiant atsižvelgti į šių teritorijų, patiriančių ypatingą riziką, prisitaikymą prie klimato kaitos. Rekomenduojame išplėsti fondo lėšų skyrimo tinkamumo aprėptį ir skirti ESSF lėšų taip pat potencialioms šalims kandidatėms – tai būtų dar vienas solidarumo su trečiosiomis šalimis, siekiančiomis įstoti į ES, ženklas.

2021/05/18

I voted for this report. It aims to extend the exchange, assistance and training programme for the protection of the euro against counterfeiting (Pericles) to the non-participating Member States of the European Union (2021-2027). This proposal aims to extend the Regulation establishing an exchange, assistance and training programme for the protection of the euro against counterfeiting (Pericles IV) to the Member States that do not have the euro as their official currency. Entities from those Member States shall be considered eligible for funding when they are competent authorities within the meaning of the programme.

2021/05/18

Balsavau už šį pranešimą. 2018 m. spalio mėn. Ženevoje ES oficialiai pradėjo derybų procesą (pagal Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT 1994) XXVIII straipsnį) su keliomis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narėmis. Pagrindinis derybų principas – 2017 m. ES ir Jungtinės Karalystės suformuluotas bendras požiūris dėl to, kaip reikėtų paskirstyti kiekybinius įsipareigojimus, nurodytus 28 ES valstybių narių PPO sąraše, į kurį įtrauktos 143 ES žemės ūkio, žuvininkystės ir pramonės produktų PPO tarifinės kvotos. Laikantis šio požiūrio, esamas kiekvienos tarifinės kvotos kiekis ateityje būtų visapusiškai išlaikytas, tačiau būtų padalytas dviem atskiroms – 27 ES valstybių narių ir Jungtinės Karalystės – muitų teritorijoms.

2021/05/18

Balsavau už šį pranešimą.1995 m. liepos 17 d. Briuselyje pasirašytas Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimas, įsteigiantis asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Tuniso Respublikos. Susitarimas įsigaliojo 1998 m. kovo 1 d.Pagal savo Stojimo aktą Kroatijos Respublika prie Europos Sąjungos ir jos valstybių narių jau pasirašytų ar sudarytų tarptautinių susitarimų įsipareigoja prisijungti sudarydama prie tų susitarimų pridedamus protokolus. Pridedamas pasiūlymas yra Susitarimo protokolui, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, sudaryti skirta teisinė priemonė.

2021/05/18

Balsavau už šį pranešimą. 2012 m. birželio mėn. ES ir Centrinės Amerikos šalys pasirašė asociacijos susitarimą, kuriuo sukuriama nauja dvišalių santykių sistema. Šis asociacijos susitarimas grindžiamas trimis vienodai svarbiais tarpusavyje susijusiais skyriais: politinis dialogas, bendradarbiavimas ir prekyba. Šis asociacijos susitarimas akivaizdžiai naudingas visoms susijusioms šalims. Vis dėlto kai kurioms Centrinės Amerikos valstybėms, dėl jų ekonominės struktūros, šis susitarimas gali būti naudingesnis, nei kitoms. Politinio dialogo ir bendradarbiavimo skyrių taikymas yra labai svarbus pastarųjų valstybių socialiniam ir ekonominiam vystymuisi. Pritariame siūlymui greitai atnaujinti šį asociacijos susitarimą ir pritariame papildomo protokolo dėl Kroatijos dalyvavimo Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos šalių asociacijos susitarime sudarymui.

2021/05/18

Balsavau už šį pranešimą. Tokio susitarimo tikslas – patvirtinti aiškių ir neribojančių ES ir JAV nuomos su įgula sutarčių sudarymą, patikslinant susijusias JAV ir ES ATA nuostatas. Tokiu būdu šalys siekia kuo labiau padidinti naudą vartotojams, oro transporto bendrovėms, darbuotojams ir bendruomenėms abipus Atlanto, kad būtų geriau atspindėtos pasaulinės aviacijos pramonės realijos ir sustiprinta transatlantinė oro susisiekimo sistema. Susitarime paaiškinamos JAV ir ES ATA nuomos su įgula taisyklės ir nurodoma, kad nė viena šalis negali nustatyti laiko apribojimų bet kokios nuomos su įgula veiklai, kuri turi būti laikoma bet kokiu dviejų oro vežėjų susitarimu dėl orlaivių su įgula suteikimo tarptautiniam oro susisiekimui. Bet kokio galimo ginčo atveju nuomos su įgula sutartis yra susijusi su JAV ir ES ATA nustatytais ginčų sprendimo mechanizmais.

2021/05/18

Balsavau už šį pranešimą. Atokiausiems Sąjungos regionams taikomos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) nuostatos. Pagal SESV nuostatas, visų pirma pagal jos 110 straipsnį, Prancūzijos atokiausiuose regionuose vietos produktų iš esmės neleidžiama apmokestinti kitaip nei žemyninės Prancūzijos, kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių kilmės produktų. Vis dėlto dėl nuolatinių sunkumų, kurie daro neigiamą poveikį atokiausių regionų socialinei ir ekonominei padėčiai, SESV 349 straipsnyje numatyta galimybė šiems regionams nustatyti konkrečias priemones. Šios priemonės susijusios su įvairiomis politikos kryptimis, įskaitant mokesčių politiką. Siūlomas leidimo nukrypti nuo mokesčių taisyklių tvarkos pratęsimas, kuris visiškai atitinka 349 straipsnį, yra pagrįstas dėl atokiausių regionų gamybai būdingų ekonominių sunkumų ir dėl būtinybės kompensuoti nepalankią konkurencinę padėtį, kurioje yra atokiausi regionai, kad būtų galima išlaikyti vietos gamybą.

2021/05/18

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname bendrą ES tikslą užtikrinti tausų žuvų išteklių naudojimą ir jūrų ekosistemų apsaugą. Pabrėžiame, kad į jūrą išmetamų žuvų kiekio mažinimas ir kuo didesnis nepageidaujamo laimikio sumažinimas yra viešosios politikos prioritetas, suformuluotas atsižvelgiant į susirūpinimą dėl atsakomybės, gamtos išteklių išsaugojimo ir švaistymo, taip pat į poreikį moksliniais tikslais visapusiškai atsižvelgti į visas mirtingumo dėl žvejybos priežastis. Veiksmingos žvejybos valdymo sistemos, įskaitant gebėjimą panaudoti visus elementus siekiant tinkamai įgyvendinti įpareigojimą iškrauti laimikį ir BŽP tikslus, turi būti grindžiamos tiksliais ir patikimais laimikių dokumentais ir moksliniais duomenimis. Raginame Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad prireikus būtų visapusiškai įgyvendinti taikytini ES teisės aktai, ir imtis tolesnių veiksmų siekiant užtikrinti visapusišką dokumentavimą ir duomenų rinkimą taip, kad jis būtų proporcingas mažos apimties priekrantės žvejybos laivynų žvejybos pajėgumui.

2021/05/18

Balsavau už šį pranešimą. PVM direktyvoje numatyta, kad 143 straipsnio 1 dalies fa punkte ir 151 straipsnio 1 dalies aa punkte numatyta išimtis dėl atskaitytino PVM importuojant ir tiekiant prekes bei paslaugas taikoma Europos įstaigoms, kurioms taikomas Protokolas dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų. Remiantis atitinkamu PPI aiškinimu, ši išimtis griežtai taikoma tik tuo atveju, kai prekės arba paslaugos skirtos oficialiam tos ES įstaigos naudojimui. Ji nebūtų taikoma prekių ir paslaugų, kurias ketinama nemokamai tiekti ir teikti valstybėms narėms arba nacionalinėms sveikatos priežiūros institucijoms ar ligoninėms, pirkimui, nes tai nelaikoma oficialiu naudojimu. Tačiau būtent tokie atvejai gali būti labai svarbūs reaguojant į krizes, pavyzdžiui, COVID-19 pandemiją, todėl šiuo požiūriu dabar galiojantis atleidimas nuo PVM laikomas nepakankamu. Todėl šiuo pasiūlymu siekiama nustatyti platesnio masto atleidimą nuo PVM Komisijai arba pagal Sąjungos teisę įsteigtai agentūrai ar įstaigai įsigyjant prekių ir paslaugų joms vykdant Sąjungos teisės aktais suteiktus viešojo intereso įgaliojimus.

2021/05/18

Balsavau už šį panešimą. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas įsteigtas siekiant teikti papildomą pagalbą darbuotojams, nukentėjusiems nuo esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių. 2020 m. lapkričio 12 d. Estija pateikė paraišką „EGF/2020/002 EE tourism“ finansinei paramai iš EGF mobilizuoti, nes įvairiuose pagalbiniuose sektoriuose, susijusiuose su turizmu NUTS 2 lygmens regione (Eesti (EE00)) iš darbo buvo atleista 10 080 darbuotojų. Įvertinusi šią paraišką Komisija, laikydamasi visų EGF reglamento taikytinų nuostatų, padarė išvadą, kad EGF finansinės paramos suteikimo sąlygos yra įvykdytos. Pritariame Komisijai, kad įvykdyti visi procedūriniai reikalavimai ir todėl Estija pagal pateiktą paraišką turi teisę gauti 4 474 480 EUR finansinę paramą, kuri sudaro 60 proc. visų siūlomų veiksmų išlaidų.

2021/05/18

Balsavau už šį pranešimą. Komisija siūlo mobilizuoti Europos Sąjungos solidarumo fondo (ESSF) lėšas, kad būtų galima suteikti finansinę paramą 2020 m. rugpjūčio–spalio mėn. stichines nelaimes patyrusioms Graikijai ir Prancūzijai, taip pat dėl 2020 m. susidariusios su Covid-19 susijusios ekstremalios visuomenės sveikatos situacijos suteikti finansinę paramą 17 valstybių narių bei 3 narystės siekiančioms šalims.

2021/05/18

Balsavau už pateiktą taisomąjį biudžeto projektą. Komisijos pasiūlymo tikslas iš esmės yra dvejopas: viena vertus, suteikti papildomą finansavimą COVID-19 pandemijos prevencijai, pasirengimui jai ir reagavimui į ją, saugiam ir tvariam atvėrimui ir galimam tolesnių Europos iniciatyvų, susijusių su atsaku į COVID-19 grėsmę, poveikiui, kita vertus, padaryti techninius pakeitimus atsižvelgiant į politinius susitarimus, pasiektus dėl sektorinių teisinių pagrindų 2020 m. gruodžio mėn. priėmus daugiametę finansinę programą (DFP), taip pat patikslinimus, susijusius su Išorės veiksmų garantijos atidėjiniais. Siūloma perkelti 47 981 598 EUR sumą iš nepanaudotų 2020 m. ES solidarumo fondo (ESSF) asignavimų tiesiai į ESSF veiklos biudžeto eilutę ir atlikti kitus patikslinimus ir techninius atnaujinimus.

2021/05/18

Balsavau už šį pranešimą. Sportas visuomenėje atlieka svarbų vaidmenį. Naudojantis sporto renginiais galėtų būti finansuojama kita veikla, kuri būtų naudinga visiems ir galėtų, pvz., apimti valstybių mokestines pajamas. Šiuo metu didžiausią teisių turėtojų pajamų dalį (80 proc.) sudaro transliacijos teisės, tačiau šioms pajamoms kenkia neteisėtas naudojimasis sporto renginių transliacijomis. Skaitmeninio sporto renginių transliacijų piratavimas nuolat kinta dėl savo masto ir naudojamų technologijų, taip pat pažeidėjų taikomų būdų ir taktikos teisėtam signalui užfiksuoti ir informacijos bei signalų transliavimo priemonių. Pagal dabartinę teisinę sistemą sudaromos nepakankamos sąlygos veiksmingai apsaugoti tiesiogiai transliuojamus sporto renginius, tačiau šią problemą galima išspręsti ne sukuriant naują teisę sporto renginių organizatoriams, bet gerinant esamų teisių įgyvendinimą, kad jų būtų veiksmingai ir visapusiškai laikomasi. Raginame Komisiją išaiškinti ir pritaikyti galiojančius teisės aktus, kad būtų galima nedelsiant įgyvendinti tiesiogiai transliuojamų sporto renginių teises, įskaitant galimybę nustatyti draudimą, kuriuo būtų reikalaujama tikruoju laiku blokuoti prieigą prie neleistino tiesiogiai transliuojamo sporto turinio internete ir jį pašalinti. Taip pat ragina priimti priemones, kuriomis būtų remiamas suinteresuotųjų subjektų savanoriškų susitarimų rengimas ir nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimas.

2021/05/18

Balsavau už šį pranešimą. Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondas (APMTF) remia anglių ir plieno srities mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus. Kasmet projektams finansuoti skiriama apie 40 mln. EUR – universitetams, mokslinių tyrimų centrams ir privačioms bendrovėms. Šiuo pasiūlymu siekiama iš dalies pakeisti Tarybos sprendimą 2008/376/EB, kad jis atitiktų „mokslinius, technologinius bei politinius Bendrijos siekius“ pagal to paties Tarybos sprendimo 2008/376/EB 2 straipsnį bei suderinti APMTF mokslinių tyrimų programą su Paryžiaus susitarimu, Europos žaliuoju kursu ir tvarios Europos investicijų planu, nauju žiedinės ekonomikos veiksmų planu ir Nauja Europos pramonės strategija.

2021/05/18

Balsavau už šį pasiūlymą. Klimato kaitos poveikis – tai dažnesnės ir stipresnės audros, uraganai, potvyniai, nuošliaužos, ekstremalios karščio bangos, sausros, vandens trūkumas, miškų gaisrai ir kitos nelaimės, taip pat iš lėto vykstantys procesai, pvz., kylantis jūros lygis, pakrančių erozija, įdruskėjimas, laipsniški kritulių modelių pokyčiai, daugiamečio įšalo sluoksnio tirpimas ir gyvūnų bei augalų populiacijų mažėjimas ir perkėlimas. Šie reiškiniai tiesiogiai ar netiesiogiai kelia grėsmę ir visapusiškam naudojimuisi žmogaus teisėmis, įskaitant teises į gyvybę, vandenį ir sanitarines sąlygas, maistą, sveikatą ir būstą. Raginame ES pademonstruoti lyderystę klimato ir biologinės įvairovės srityse ir užtikrinti, kad Europos žaliasis kursas taptų tokių būtinų veiksmų pavyzdžiu, ir primygtinai reikalaujame, kad į jį būtų įtrauktas tvirtesnis išorės aspektas siekiant remti šalių partnerių pastangas prisitaikyti prie klimato kaitos, visapusiškai atsižvelgiant į konkrečius labiausiai pažeidžiamų gyventojų ir diskriminuojamų grupių poreikius.

2021/05/18

Balsavau už šį pranešimą. Skaitmeninimas gali suteikti didelės pridėtinės vertės visai bendrajai rinkai, jis svarbus tiek Europos vartotojams, tiek tradiciniams ir netradiciniams sektoriams ir gali tapti konkurenciniu pranašumu pasaulinėje rinkoje. Bendroji skaitmeninė rinka kelia įvairių iššūkių tradicinėms rinkoms, todėl reikėtų laikytis principo, jog tai, kas yra neteisėta ne internete, yra neteisėta ir internete. Dirbtiniam intelektui (DI) tam tikru mastu jau taikomi galiojančiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai. Turime didinti visuomenės pasitikėjimą DI, standartiškai įtraukdami visapusišką pagarbą pagrindinėms teisėms, vartotojų apsaugą, duomenų apsaugą ir saugumą bei skatindami inovacijas Europoje. Teigiamai vertiname galimą šios technologijos naudą ir atkreipiame dėmesį į jau matomus teigiamus pokyčius pasitelkiant DI COVID-19 krizės sukeltoms problemoms spręsti. Ši technologija gali atlikti svarbų vaidmenį tiek ekonomikai atsigaunant po COVID-19 protrūkio, tiek siekiant plataus užmojo klimato politikos tikslų, tačiau DI taip pat gali kelti įvairios rizikos ir žalos, tokios kaip nepakankamas skaidrumas ar atsakomybė, šališkas sprendimų priėmimas ir su privatumu susijusios problemos, ir kad siekiant užtikrinti vartotojų apsaugą, padidinti pasitikėjimą DI, o kartu paspartinti ir jo diegimą bei platesnį pritaikymą, šiuos susirūpinimą keliančius klausimus reikia spręsti bet kuriuo būsimu reglamentu.

2021/05/19

Balsavau už šį pranešimą. Klimato krizė, su kuria susiduriame, daugiausia susijusi su didžiuliu iškastinio kuro naudojimu prasidėjus pramonės revoliucijai, ypač Europoje. Todėl energetikos pertvarka yra neatsiejamai susijusi su ES tikslu iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą. Energetikos pertvarka nebėra laikoma papildomu išskirtiniu iššūkiu šalia tokių iššūkių, kaip elektros energijos gamybos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, paklausos labiausiai energijai imliuose sektoriuose mažinimas. Į šią pertvarką veikiau žiūrima kaip į sistemos, kuri leis sumažinti visų Europos ekonomikos sektorių priklausomybę nuo iškastinio kuro pasitelkiant tų sektorių ir valstybių narių sinergiją, kūrimą. Energetikos sistemų integravimas yra daugiakryptis integravimas. būtina laikytis prieinamumo principo, o tam galimybę suteikia gerai veikiančios rinkos ir vartotojams priimtina kaina. Kiek tai susiję su energija, galimybė ja naudotis apima ir geografinį aspektą. ES ir valstybės narės turėtų galėti užtikrinti, kad visi vartotojai – tiek privatūs, tiek įmonės – galėtų naudotis tvaresne energija.

2021/05/19

Balsavau už šį pranešimą. Europos Sąjunga patvirtino Paryžiaus susitarimą ir pagal Europos žaliąjį kursą įsipareigojo vykdant teisingą pertvarką iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui. Ši pertvarka reiškia priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą visuose ekonomikos sektoriuose, įskaitant energetikos sektorių ir sektorius, kurių priklausomybę nuo iškastinio kuro sumažinti yra ypač sunku. Pereinant prie švarios energijos sistemos reikia užtikrinti energijos tiekimo saugumą ir įperkamumą. Vandenilis, elektrolizės būdu gaminamas naudojant elektros energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių, yra švari alternatyva iškastiniam kurui ir gali būti naudojamas įvairiais tikslais, įskaitant kaip žaliava pramoniniams procesams, kuro elementams ir energijos kaupimui, todėl jis gali labai prisidėti prie šios pertvarkos. Todėl ES turi sukurti tvarią vandenilio ekonomiką, kuria būtų siekiama kuo greičiau užtikrinti švaraus vandenilio konkurencingumą. Sėkminga vandenilio ekonomika, su technologijų srityje pirmaujančia Europa, galėtų padėti ES stiprinti savo ekonomiką ir kurti perspektyvias darbo vietas, ypač po COVID-19 pandemijos sukelto ekonomikos nuosmukio. Šiuo tikslu yra reikalinga vandenilio strategija, kuri apimtų visą vandenilio vertės grandinę, apimtų paklausos ir tiekimo sektorius bei būtų koordinuojama su nacionalinėmis pastangomis.

2021/05/19

Balsavau už šį pranešimą. 2016 m. rugsėjo mėn. Niujorko deklaracijoje dėl pabėgėlių ir migrantų ES valstybės narės pažadėjo prisidėti prie teisingesnio naštos ir atsakomybės, susijusių su pasaulio pabėgėlių priėmimu ir pagalba jiems, pasidalijimo, kartu atsižvelgiant į esamus įnašus ir skirtingus valstybių pajėgumus bei išteklius. Remiantis Amsterdamo sutartimi buvo nustatytos ES normos, suteikiančios teises į ES teritoriją atvykusiems migrantams ir pabėgėliams. Tačiau tuo pat metu ES sukūrė daug priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtam atvykimui į jos teritoriją, pavyzdžiui, bendrą vizų politiką, sankcijas vežėjams ir FRONTEX įsteigimą, taip pat skatinti neteisėtai ES teritorijoje esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimą. Bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis europinimas leido valstybėms narėms pasinaudoti Bendrijos išorės galiomis tokiose srityse kaip prekyba ir vystymasis ir sujungti nacionalinius ir ES biudžetus, kad būtų patenkinti jų interesai readmisijos srityje. Raginame ES pritaikyti savo oficialią paramą vystymuisi (OPV) taip, kad ja būtų padedama kovoti su pagrindinėmis skurdo priežastimis ir mažinamos neteisėtos migracijos paskatos bei priverstinio gyventojų perkėlimo priežastys, tobulinant demokratinius procesus ir gerą valdymą, sukuriant galimybių jaunimo įsitraukimui ir verslininkystei, darant pažangą lyčių lygybės srityje, sprendžiant klimato kaitos klausimus ir sudarant galimybę naudotis paslaugomis; atkakliai tvirtina, kad svarbu kartu su vietos partneriais kurti vietos aplinkybėms pritaikytas politikos programas.

2021/05/19

Balsavau už šį pranešimą. Su dideliu susirūpinimu atkreipiame dėmesį į tai, kad pastaraisiais metais, nors Turkija yra šalis kandidatė, jos vyriausybė nuolat ir vis labiau atsiribojo nuo ES vertybių ir standartų. Dėl vienašalių veiksmų rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, taip pat griežtų ir kartais provokuojančių pareiškimų, nukreiptų prieš ES ir jos valstybes nares, ES ir Turkijos santykiai pasiekė istoriškai žemą lygį, ir jie pablogėjo tokiu mastu, kad dėl to abi šalys turi iš esmės iš naujo įvertinti dabartinę šių santykių padėtį ir jų pagrindą, kad būtų atkurtas dialogas abipusio pasitikėjimo ir bendradarbiavimo sąlygomis ir veiksmingai pašalintos pagrindinės dabartinių konfliktų priežastys. Raginame atitinkamas Turkijos valdžios institucijas paleisti visus įkalintus žmogaus teisių gynėjus, žurnalistus, teisininkus, akademinės bendruomenės narius ir kitus asmenis, kurie sulaikyti pateikus nepagrįstus kaltinimus, ir leisti jiems visomis aplinkybėmis vykdyti savo veiklą nesusiduriant su grėsmėmis ar kliūtimis. Raginame Komisiją ir valstybes nares padidinti apsaugą ir paramą, teikiamą žmogaus teisių gynėjams, kuriems kyla grėsmė Turkijoje, be kita ko, pasitelkiant dotacijas ekstremaliosios situacijos atvejais.

2021/05/19

Balsavau už šį pranešimą. Palankiai vertiname Juodkalnijos nuolatinį dalyvavimą integracijos į ES procese ir jos bendrą pažangą. Palankiai vertiname pastangas įgyvendinti viešojo administravimo reformą ir jau pasiektus rezultatus. Raginame Juodkalnijos valdžios institucijas toliau dėti pastangas siekiant sukurti veiksmingą viešąjį administravimą ir išlaikyti kompetencijos lygį, ypač stojimo į ES proceso srityje, ir šiuo atžvilgiu teigiamai vertiname skaidrias skyrimo procedūras. Apgailestaujame dėl to, kad instituciniai konkurencijos ir kovos su korupcija įstaigų pajėgumai tebėra menki. Primygtinai raginame valdžios institucijas užtikrinti visapusišką Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) standartų įgyvendinimą, be kita ko, didinant tinkamai parengtų ir lyčiai atžvalgių teisėsaugos pareigūnų ir teisėjų skaičių, kad būtų užtikrintas tinkamas smurto šeimoje nusikaltimų tyrimas ir patraukimas baudžiamojon atsakomybėn už juos ir būtų pradėtos taikyti veiksmingos kovos su seksualiniu priekabiavimu, be kita ko, darbo vietoje, priemonės.

2021/05/19

Balsavau už šį pranešimą. Nors ankstesniais dešimtmečiais ES gyventojų skaičius labai išaugo, augimo tempas dabar mažėja ir tikėtina, kad ilgainiui gyventojų skaičius smarkiai sumažės. 2019 m. Europoje gyveno tik 6,9 proc. pasaulio gyventojų, o iki 2070 m. joje gyvens mažiau nei 4 proc. pasaulio gyventojų ir ypač jų sumažės Rytų ir Pietų Europoje dėl mažo gimstamumo rodiklio ir grynosios vidinės ES migracijos iš šių teritorijų. Atkreipiame dėmesį į didelius demografinius kontrastus, susijusius su skirtingomis ekonominėmis galimybėmis, paslaugų teikimu, prieinamumu, transportu ir skaitmeniniu junglumu tiek Sąjungos, tiek valstybių narių lygmeniu tarp pagrindinių didmiesčių, regionų ir periferijos. Pabrėžiame tokių dabartinių iniciatyvų, kaip Europos inovacijų partnerystė vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje, iniciatyva „Kasdienį gyvenimą palengvinanti aplinka“ ir Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) žinių ir inovacijų skaitmeninėje ir sveikatos srityse bendruomenės, svarbą. Raginame Komisiją sprendžiant Europos regionuose kylančias demografines problemas atsižvelgti į jau sukurtus sprendimus įgyvendinant šias iniciatyvas, skirtus prisitaikyti prie demografinių pokyčių bei pabrėžiame, kokia svarbi Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandara, skirta švietimui ir mokymui vietovėse, kurioms kyla gyventojų skaičiaus mažėjimo grėsmė, remti.

2021/05/19

Balsavau už šį pranešimą. Laisvas darbuotojų judėjimas yra pagrindinis Europos Sąjungos principas, visų piliečių teisė ir jis būtinas tinkamam vidaus rinkos veikimui. Darbo jėgos judumas turi būti laisvas, sąžiningas ir pagrįstas tvirtomis teisėmis. Įgūdžių ir kvalifikacijų tarpusavio pripažinimas itin svarbus siekiant remti visų piliečių, įskaitant neįgaliuosius, judumą, mokymąsi visą gyvenimą ir karjeros galimybes visoje ES ir taip prisidėti prie laisvo darbuotojų ir paslaugų judėjimo ir tinkamo bendrosios rinkos veikimo. Raginame Komisiją išnagrinėti apsaugos spragas siekiant mobiliesiems darbuotojams užtikrinti deramas darbo ir gyvenimo sąlygas ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui bei tinkamai užtikrinti Sąjungos teisės aktų dėl subrangos vykdymą. Raginame Komisiją užtikrinti bendrąją ir individualiąją atsakomybę visoje subrangos grandinėje, kad būtų apsaugotos darbuotojų teisės, teisiškai užtikrinant visų socialinio draudimo įmokų ir darbuotojams priklausančių išmokų mokėjimą ir raginant nacionalines valdžios institucijas prireikus veiksmingai taikyti atgrasomąsias sankcijas.

2021/05/19

Balsavau už šią rezoliuciją. Nuo epidemijos pradžios 1981 m. beveik 76 mln. žmonių užsikrėtė AIDS ir beveik 33 mln. žmonių mirė nuo su šia liga susijusių priežasčių. ŽIV epidemija išlieka pasauline krize ir iš viso 38 mln. žmonių yra užsikrėtę ŽIV. 2019 m. 12 mln. ŽIV užsikrėtusių žmonių neturėjo galimybės gauti gyvybę gelbstinčio antiretrovirusinio gydymo ir beveik 700 000 žmonių pasaulyje mirė nuo su AIDS susijusių priežasčių. Prašome Europos išorės veiksmų tarnybos, Komisijos ir valstybių narių įgyvendinti ES žmogaus teisių veiksmų planą ir Trečiąjį ES lyčių lygybės veiksmų planą, siekiant spręsti ŽIV / AIDS skatinančias su žmogaus teisėmis ir lyčių nelygybe susijusias priežastis, pirmenybę teikiant kovai su stigma ir diskriminacija, seksualiniam smurtui ir smurtui dėl lyties, tos pačios lyties santykių kriminalizavimui bei kitiems baudžiamojo ir diskriminacinio pobūdžio teisės aktams ir politikai, siekiant prisidėti prie lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugų.

2021/05/19

Balsavau už šią rezoliuciją. Orhuso reglamentas labai prisidėjo užtikrinant galimybę kreiptis į teismus aplinkos klausimais. Nepaisant to, Atitikties Orhuso konvencijai komitetas išreiškė susirūpinimą, kad Europos Sąjunga gali nevisiškai laikytis visų Konvencijos reikalavimų. Atsižvelgdama į šias problemas, Sąjunga paskutiniame Orhuso konvencijos šalių susitikime pareiškė ketinanti „toliau ieškoti būdų ir priemonių, kaip laikytis Orhuso konvencijos taip, kad visa tai būtų suderinama su pagrindiniais Sąjungos teisinės tvarkos principais ir jos teisminės peržiūros sistema, atsižvelgiant į Konvencijoje išreikštą susirūpinimą“ (Budvos deklaracija), o Taryba ir Parlamentas paprašė Komisijos pateikti pasiūlymą dėl Orhuso reglamento dalinio pakeitimo. Šiuo Europos Komisijos pasiūlymu peržiūrėti Orhuso reglamentą siekiama pagerinti Orhuso konvencijos įgyvendinimą.

2021/05/20

Balsavau už šią rezoliuciją. Reiškiame visapusišką solidarumą su Europos Parlamento nariais, Žmogaus teisių pakomitečiu ir su visais kitais asmenimis ir subjektais, kuriems taikomos Kinijos sankcijos, konkrečiai su Europos Sąjungos Tarybos Politiniu ir saugumo komitetu, nacionalinių parlamentų nariais, Švedijos ir Vokietijos mokslininkais ir Vokietijos bei Danijos mokslinių tyrimų institutais. Patvirtiname, kad pagrindinės laisvės, saviraiškos laisvė, laisvas dalyvavimas sprendimų priėmimo procesuose, akademinė laisvė ir žmogaus teisių gynimas yra mūsų demokratijos ramsčiai ir kad ES ir Kinijos santykių srityje šių vertybių niekada nebus atsisakyta. Pabrėžiame, kad mėginimai bauginti yra bergždi ir kad mes, kaip išrinkti Europos Parlamento nariai, toliau aktyviai ir nepaliaujamai smerksime žmogaus teisių ir tarptautinės teisės pažeidimus bei dirbsime šioje srityje ir primygtinai raginsime ES ir toliau laikyti pagarbą žmogaus teisėms pagrindiniu visų jos išorės politikos priemonių elementu. Raginame Tarybos ir Komisijos pirmininkus pateikti aiškų pareiškimą, kad Kinijos sankcijos išrinktiems politikams nebus toleruojamos ir manome, jog tikslinga ir būtina, kad Komisijos pirmininkės pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis ir ES valstybės narės keltų šį klausimą dvišaliuose dialoguose su kolegomis iš Kinijos visais lygmenimis, ir prašome informuoti Parlamentą apie šias pastangas.

2021/05/20

Balsavau už šį pranešimą. Bylos „Schrems II“ sprendime Teisingumo Teismas nustatė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ne JAV piliečiams neužtikrina pakankamų teisių gynimo priemonių dėl masinio sekimo ir tai, kad taip pažeidžiama teisės į Chartijos 47 straipsnyje nustatytą teisinę gynybą esmė. Europos piliečių duomenys, kuriuos saugo ir perduoda telekomunikacijų operatoriai ir įmonės, yra labai svarbus išteklius, prisidedantis prie ES strateginių interesų. Parlamentas savo 2018 m. spalio 25 d. rezoliucijoje, nurodydamas, kad JAV nesilaikė 2018 m. rugsėjo 1 d. termino, iki kurio turėjo visiškai atitikti privatumo skydo reikalavimus, jau ragino Komisiją sustabdyti privatumo skydo taikymą iki tol, kol JAV valdžios institucijos ims laikytis jo sąlygų. Yra susirūpinęs dėl nepakankamo BDAR vykdymo užtikrinimo lygio, visų pirma tarptautinio duomenų perdavimo srityje. Reiškiame susirūpinimą tuo, kad nacionalinės priežiūros institucijos nenustato prioritetų ir neatlieka bendro tikrinimo, susijusio su asmens duomenų perdavimu trečiosioms šalims, nors per pastaruosius penkerius metus įvyko svarbių ESTT praktikos pokyčių.

2021/05/20

Balsavau už šią rezoliuciją. EGADP reglamento 26 straipsnyje nustatytas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo dialogas siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskaitomybę ir kad Komisija teiktų Parlamentui informaciją, be kita ko, apie valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir jų vertinimą. Parlamentas gali pareikšti savo nuomonę klausimais, sprendžiamais vykdant dialogą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo klausimais, įskaitant teikiant rezoliucijas ir kečiantis nuomonėmis su Komisija, ir Komisija turi atsižvelgti į šias nuomones. Primename Komisijai apie jos įsipareigojimus pagal EGADP reglamentą teikti Parlamentui visą susijusią informaciją apie EGADP reglamento įgyvendinimą ir atsižvelgti į visus aspektus, iškilusius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo dialogo metu keičiantis nuomonėmis, įskaitant atitinkamų komitetų pareikštas nuomones ir plenarinių posėdžių rezoliucijas. Manome, kad siekdama užtikrinti tinkamą demokratinę EGADP įgyvendinimo priežiūrą ir parlamentinį tikrinimą bei didesnį skaidrumą ir demokratinę atskaitomybę, Komisija privalo reguliariai žodžiu ir raštu informuoti Parlamentą apie nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimo būklę ir Parlamentas turi teisę gauti šią informaciją vykstant dialogui ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo klausimais.

2021/05/20

Balsavau už šį pranešimą. Pagrindinių teisių agentūra (FRA) atlieka išskirtinį vaidmenį teikiant informaciją, pagalbą ir ekspertines žinias pagrindinių teisių klausimais ir ginant bei apsaugant pagrindines teises ES. Ji atlieka tarpininkės vaidmenį remiant ES institucijas ir valstybes nares, kai jos imasi priemonių ar formuoja veiksmų kryptis, susijusias su pagrindinėmis teisėmis. Siekiant, kad FRA galėtų įvykdyti šias svarbias užduotis, būtina atnaujinti jos dabartinius įgaliojimus, be kita ko, atsižvelgiant į institucinius pokyčius, įvykusius nuo 2007 m., kai buvo patvirtinti dabartiniai įgaliojimai. Šiuo atžvilgiu ES užmojai plėtoti stipresnį išorės aspektą turėtų būti išreikšti aktyvesniu FRA dalyvavimu stebint ir tikrinant Sąjungos ir jos valstybių narių veiksmus ir veiklą bendros užsienio ir saugumo politikos srityje, be kita ko, išplečiant bendradarbiavimo galimybes su trečiosiomis šalimis, pvz., Europos ekonominės erdvės ir (arba) Europos laisvosios prekybos asociacijos šalimis, pasibaigus „Brexit’ui“ – su Jungtine Karalyste, taip pat šalimis, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika. Be to, FRA įgaliojimai taip pat turėtų būti taikomi policijos ir teisingumo institucijų veiksmams ir veiklai laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje.

2021/05/20

Balsavau už šį pranešimą. Europos Parlamentas šiuo pranešimu savo iniciatyva siekia nustatyti sritis, kurias būtų galima patobulinti, ir pateikti konkrečių rekomendacijų, į kurias Europos Komisija turėtų atsižvelgti rengdama būsimus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Šiais pasiūlymais, be kita ko, turėtų būti siekiama užkirsti kelią žalai aplinkai mažinant riziką, stiprinant atsargumo principą ir principą „teršėjas moka“, sukuriant vienodas sąlygas įmonėms ir užtikrinant, kad mokesčių mokėtojai nepatirtų išlaidų dėl žalos aplinkai. Apskritai turėtų būti siekiama suderinti aplinkos apsaugos ir verslo interesus. Siekdama padėti valstybėms narėms jų prašymu įgyvendinti Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvą ir užtikrinti jos vykdymą, Komisija turėtų apsvarstyti galimybę sukurti ES Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos darbo grupę, kurią sudarytų aukštos kvalifikacijos ekspertai. ES Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos darbo grupė taip pat galėtų teikti paramą ir patarimus nukentėjusiems asmenims (panašiai kaip SOLVIT) dėl esamų teisinių veiksmų galimybių ES lygmeniu žalos aplinkai atveju. Komisija taip pat turėtų įvertinti, ar reikia nustatyti privalomą finansinio užtikrinimo sistemą, siekiant garantuoti, kad bendrovės nemokumo atveju mokesčių mokėtojai neturėtų padengti su žala aplinkai susijusių išlaidų.

2021/05/20

Balsavau už šį pranešimą. ES teisės aktai, kuriais reglamentuojama teisėta migracija, yra labai suskaidyti. Kadangi taikoma daug įvairių taisyklių, o reglamentavimas yra nevienodas, ES galiojanti sistema yra neaiški ir nepatraukli tiek trečiųjų šalių piliečiams, tiek pačioms valstybėms narėms. Nors sprendimai, kokie yra poreikiai rinkoje ir kiek leidimų dirbti turėtų būti išduota, lieka valstybių narių kompetencijoje, būtina stiprinti koordinavimą ir bendradarbiavimą, taip pat užtikrinti, kad trečiųjų šalių darbuotojams, kaip ir Sąjungos piliečiams, būtų taikomos ES galiojančios pagrindinės teisės. Taip pat reikia atlikti daugiau mokslinių tyrimų, siekiant suprasti, kaip į darbo rinką yra integruojami neekonominiai migrantai, kokios yra judumo Europos Sąjungoje tendencijos ir kokių mechanizmų reikia, kad darbo migrantų profilis atitiktų ES darbo rinkos poreikius. Siūlome sukurti ES talentų rezervą, veikiantį kaip tarptautinė darbo paieškos ir pasiūlos suderinimo platforma, taip veiksmingai užtikrinant, kad būtų randami tie darbuotojai migrantai, kurių reikia ES darbo rinkoje. Ši platforma veiktų pagal vieno langelio principą ir joje darbdaviai galėtų skelbti, kokių įgūdžių turinčių žmonių ieško, o galimi darbuotojai galėtų sužinoti, kokie įgūdžiai yra paklausūs. Platforma būtų naudojama siekiant optimizuoti esamos darbo jėgos naudojimą Europos Sąjungoje, pateikti aiškią informaciją ir tiems, kurie nori pasiūlyti savo turimus įgūdžius, ir tiems, kurie ieško konkrečių įgūdžių turinčių asmenų.

2021/05/20

Balsavau už šį pranešimą. Skaitmeninimas gali suteikti didelės pridėtinės vertės visai bendrajai rinkai, jis svarbus tiek Europos vartotojams, tiek tradiciniams ir netradiciniams sektoriams ir gali tapti konkurenciniu pranašumu pasaulinėje rinkoje. Bendroji skaitmeninė rinka kelia įvairių iššūkių tradicinėms rinkoms, todėl reikėtų laikytis principo, jog tai, kas yra neteisėta ne internete, yra neteisėta ir internete. Dirbtiniam intelektui (DI) tam tikru mastu jau taikomi galiojančiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai. Turime didinti visuomenės pasitikėjimą DI, standartiškai įtraukdami visapusišką pagarbą pagrindinėms teisėms, vartotojų apsaugą, duomenų apsaugą ir saugumą bei skatindami inovacijas Europoje. Teigiamai vertiname galimą šios technologijos naudą ir atkreipiame dėmesį į jau matomus teigiamus pokyčius pasitelkiant DI COVID-19 krizės sukeltoms problemoms spręsti. Ši technologija gali atlikti svarbų vaidmenį tiek ekonomikai atsigaunant po COVID-19 protrūkio, tiek siekiant plataus užmojo klimato politikos tikslų, tačiau DI taip pat gali kelti įvairios rizikos ir žalos, tokios kaip nepakankamas skaidrumas ar atsakomybė, šališkas sprendimų priėmimas ir su privatumu susijusios problemos, ir kad siekiant užtikrinti vartotojų apsaugą, padidinti pasitikėjimą DI, o kartu paspartinti ir jo diegimą bei platesnį pritaikymą, šiuos susirūpinimą keliančius klausimus reikia spręsti bet kuriuo būsimu reglamentu.

2021/05/20

Balsavau už šią rezoliuciją. 2018 m. gegužės 2 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikė pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo nustatoma muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonė, įtraukta į Integruoto sienų valdymo fondą. 2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamentas priėmė savo poziciją per pirmąjį svarstymą. Kadangi Tarybos per pirmąjį svarstymą priimta pozicija, patvirtinta 2021 m. gegužės 27 d., visiškai atitinka susitarimą, pasiektą per tarpinstitucines derybas antrojo svarstymo pradžioje, pritariame pozicijai be pakeitimo, kad šis reglamentas būtų nedelsiant priimtas ir kuo greičiau pradėtas įgyvendinti.

2021/06/07

Balsavau už šį pranešimą. 2020 m. gruodžio 15 d. Vokietija pateikė paraišką „EGF/2020/003 DE/GMH Guss“ gauti finansinei paramai iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF), po to kai iš keturių įmonės „GMH Guss GmbH“ patronuojamųjų bendrovių buvo atleisti 585 darbuotojai. Paramos lėšos bus panaudotos atleistų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo priemonėms, panašios kvalifikacijos praktiniams seminarams, konsultacijoms verslo steigimo klausimais, pagalbai ieškant darbo, profesiniam konsultavimui ir orientavimui, darbuotojo mokymo išmokoms. Darbuotojai pasirengę priimti darbo vietos pasiūlymą kitoje ES šalyje, gaus konsultacijas tarptautiniais klausimais, pagalbą tvarkant dokumentus. Bus vykdoma tolesnė mentorystė, todėl darbuotojai galės gauti konsultacijas ir jau pradėję dirbti naujame darbe.

2021/06/07

Balsavau už šį pranešimą. 2020 m. gruodžio 22 d. Belgija pateikė paraišką „EGF/2020/005 BE/Swissport“ dėl 3,7 mln. EUR finansinės paramos iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) po to, kai įmonė „Swissport Belgium“ atleido beveik pusantro tūkstančio darbuotojų Belgijoje. Paramos lėšos bus panaudotos atleistų darbuotojų informavimui, pagalbai ieškant darbo bei profesiniam orientavimui. Atsižvelgiant į darbuotojų poreikius bus siūlomas konkretus mokymas (užsienio kalbų kursai, profesinių įgūdžių mokymas). Vyks mokymas darbo vietose, kuriose trūksta tinkamų kandidatų. Sėkmingai pabaigus mokymus bus pasiūlyta pasirašyti darbo sutartį. Taip pat bus suteikta pagalba verslui kurti, apimanti verslo planų rengimą, galimybių studijas, pagalbą nustatant finansavimo galimybes. Verslą ar individualią veiklą pradedantiems darbuotojams galės būti suteiktas finansinis įnašas. Bus mokama verslo kūrimo išmoka bei vienkartinė išmoka įsidarbinusiems toli nuo namų. Išmokas gaus ir darbuotojai, pradėję aukštojo mokslo nuolatinių studijų programą.

2021/06/07

Balsavau už šį pranešimą. 2020 m. gruodžio 22 d. Nyderlandai pateikė paraišką „EGF/2020/004 NL/KLM“ dėl daugiau nei 5 mln. EUR finansinės paramos iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) po to, kai bendrovė „KLM Royal Dutch Airlines“ atleido daugiau nei pusantro tūkstančio darbuotojų. Paramos lėšos bus panaudotos atleistų darbuotojų profesiniam orientavimui, pagalbai ieškant darbo, remiant perėjimą į kitus sektorius, kuriuose trūksta darbuotojų. Taip pat mokymui, konsultuojamajam ugdymui ir švietimui, skatinant įgyti įgūdžius naujoje užimtumo srityje. Bus suteiktos ir finansinės konsultacijos, siekiant užtikrinti, jog darbuotojas aiškiai suvokia savo finansinę padėtį, perspektyvas ir ar gali tinkamai priimti sprendimą.

2021/06/07

Balsavau už šį pranešimą. 2020 m. gruodžio 30 d. Suomija pateikė paraišką „EGF/2020/007FI/Finnair“ dėl 1,7 mln. EUR finansinės paramos iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) po to, kai bendrovė „Finnair Oyj“ ir viena subrangovė atleido 500 darbuotojų. Paramos lėšos bus panaudotos atleistų darbuotojų mokymams, konsultuojamajam ugdymui bei kitoms parengiamosios priemonėms, darbo užmokesčio subsidijoms, kai naujajam darbdaviui bus padengiama 30–50 proc. darbuotojo darbo užmokesčio sąnaudų. Taip pat veiklos pradžios dotacijai, kuria siekiama skatinti imtis verslo veiklos bei atskirų asmenų užimtumo. Galės būti padengiami kelionpinigiai, apgyvendinimo ir persikėlimo išlaidos, patirtoms ieškant darbo ar dalyvaujant mokymuose.

2021/06/07

Balsavau už šią rezoliuciją. Siekdamos riboti SARS-CoV-2 plitimą, valstybės narės priėmė tam tikras priemones, kurios padarė poveikį Sąjungos piliečių naudojimuisi savo teise laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje. Atsižvelgiant į dabartines mokslo žinias, atrodo, kad esama mažesnės rizikos, kad asmenys, kurie yra paskiepyti ar kurių neseniai atlikto COVID-19 tyrimo rezultatas buvo neigiamas, ir per pastaruosius šešis mėnesius COVID-19 persirgę asmenys kitus asmenis užkrės SARS-CoV-2. Atsižvelgiant į epidemiologinę padėtį, tokiems asmenims neturėtų būti taikomi papildomi laisvo judėjimo apribojimai, susiję su COVID-19 pandemija, pavyzdžiui, su kelionėmis susiję tyrimai dėl SARS-CoV-2 infekcijos arba su kelionėmis susijęs karantinas ar saviizoliacija, išskyrus atvejus, kai tokie papildomi apribojimai, remiantis naujausiais turimais moksliniais įrodymais ir laikantis atsargumo principo, yra būtini ir proporcingi siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą bei nediskriminaciniai. ES skaitmeniniu COVID pažymėjimu sukuriama abipusiškai pripažįstama sistema siekiant palengvinti naudojimąsi teise laisvai judėti. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis valstybių narių kompetencijai laikantis Sąjungos teisės nustatyti apribojimus laisvam judėjimui, kad būtų apribotas SARS-CoV-2 plitimas, jis turėtų padėti sudaryti palankesnes sąlygas tokius apribojimus palaipsniui ir koordinuotai panaikinti, kai tai įmanoma.

2021/06/08

Balsavau už šią rezoliuciją. Pagal Šengeno acquis trečiųjų valstybių piliečiai, kurie teisėtai yra arba gyvena valstybių narių teritorijose, gali laisvai judėti visų kitų valstybių narių teritorijose 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Siekdamos riboti SARS-CoV-2 plitimą, valstybės narės priėmė tam tikras priemones, kurios padarė poveikį kelionėms į valstybių narių teritorijas ir jose – pavyzdžiui, buvo nustatyti atvykimo į šalį apribojimai arba reikalavimai keliautojams iš kitų šalių laikytis karantino ar saviizoliacijos arba atlikti SARS-CoV-2 infekcijos tyrimą. Tokie apribojimai stipriai paveikia įmones ar asmenis, gyvenančius pasienio regionuose ir kasdien arba dažnai kertančius sieną darbo, verslo, mokymosi, šeimos, sveikatos priežiūros arba globos tikslais. ES skaitmeninio COVID pažymėjimo, skirto trečiųjų šalių piliečiams, teisėtai esantiems arba gyvenantiems valstybių narių teritorijose, išdavimas ir pripažinimas padės spręsti šias problemas.

2021/06/08

Balsavau už šį pranešimą. Konkurencijos politika, kuria siekiama užtikrinti vienodas sąlygas visuose sektoriuose, skatinti inovacijas bei suteikti didesnį ir kokybiškesnį pasirinkimą vartotojams, yra būtina siekiant garantuoti tinkamą bendrosios rinkos veikimą.Pažymime, kad Komisijos vertinimu, kai kurios valstybės narės neįgyvendino direktyvos 93/13/EEB dėl sąžiningų sąlygų vartotojų sutartyse, o tai turėjo didžiulį neigiamą poveikį vartotojams ir sąžiningai konkurencijai. Raginame Komisiją naudojant visas turimas priemones užtikrinti veiksmingą ir greitą šios direktyvos įgyvendinimą.Reaguojant į COVID-19 situaciją, raginame Komisiją priimti teisės aktą, kuriuo būtų uždrausta taikyti išimtinę intelektinės nuosavybės teisių apsaugą išradimams ar atradimams, susijusiems su vakcinomis, kuriomis viso pasaulio gyventojai turi būti gydomi nuo endeminių ir pandeminių infekcinių ligų.Primygtinai raginame Komisiją išlaikyti budrumą ir griežtai užtikrinti SESV 102 straipsnio, kuriuo draudžiamas piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi vykdymą. Pakartojame, kad esame susirūpinę dėl koncentracijos Europos žemės ūkio ir maisto tiekimo grandinėje, kuri yra žalinga vartotojams, smulkiems ūkininkams, aplinkai ir biologinei įvairovei. Didelė perdirbėjų ar pirkėjų galia tiekimo grandinėje lemia netvarų sprendimą mažinti žemės ūkio gaminių kainas.

2021/06/08

Balsavau už šį pranešimą. Moterų ir vyrų lyčių lygybės principas yra pagrindinė ES vertybė ir jis taikomas visai ES veiklai ir politikai. Sanglaudos politika tiek pagal jos finansavimo dydį, tiek pagal pobūdį yra ypač veiksminga ES politikos priemonė lyčių lygybės klausimu. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad nors ir tam tikri sanglaudos politikos aspektai buvo labai sėkmingi ir buvo dedama daug pastangų siekiant integruoti lyčių lygybės aspektą, visas potencialas nėra išnaudotas. O vienas iš pagrindinių iššūkių yra tai, jog nėra tvirto politinio įsipareigojimo siekti lyčių lygybės, nesuvokiama to svarba visiems gyventojams ir jos indėlis į ekonominį augimą ir teritorinį vystymą.Aiškiai pabrėžiame, kad būtina prisiimti politinį įsipareigojimą siekti lyčių lygybės ES nacionaliniu ir vietos lygmenimis bei užtikrinti, kad nacionaliniai ir vietos subjektai labiau vertintų įvairiopą lyčių lygybės naudą, kuri parodo, kad lyčių lygybė yra ekonominis ir socialinis klausimas. Primygtinai raginame rengti visa apimančią sistemą ir metodiką, konkretesnius rekomendacinius dokumentus ir metodiką bei dalytis konkrečiais gerosios patirties pavyzdžiais lyčių aspekto integravimo į sanglaudos politiką srityje.

2021/06/08

Balsavau už šį pranešimą. Biologinė įvairovė yra ekosistemų veikimo ir gyvybės mūsų planetoje pagrindas. Švaraus vandens, oro, būtiniausių išteklių tiekimas ir pati žmonių bei gyvūnų sveikata priklauso nuo biologinės įvairovės ir sveikos aplinkos. Deja, naujausi pranešimai rodo blogėjančią padėtį: milijonams rūšių gresia išnykimas, dėl žmonių santykių su gamta didėja pandemijų rizika, o Aičio tikslai nėra pasiekti. Remiantis Europos žaliuoju kursu bei biologinės įvairovės strategija turime keisti savo sąveiką su gamta, apribodami žmogaus veiklą lemiančia ekosistemų pokyčius ir nykimą. Iki 2030 m. turėtų būti atkurti ne mažiau kaip 30% nualintų ekosistemų bei apsaugota ne mažiau nei 30% jūros ir sausumos teritorijų, iš kurių trečdalis būtų griežtai saugomos. ES turėtų vesti derybas dėl tarptautinio susitarimo, siekiančio užtikrinti, kad iki 2030 m. vandenynuose neliktų plastiko. Pageidaujame sukurti “Green Erasmus” programą, kurioje daugiausia dėmesio būtų skiriama jaunimui skirtiems ekosistemų išsaugojimo ir atkūrimo projektams.Šiuo metu teisės aktų, susijusių su gamta, įgyvendinimas ir vykdymas nėra pakankamas, pažeidimų nagrinėjimo procedūros vėluoja. Raginame Europos Komisiją atidžiau stebėti padėtį bei skirti pakankamai išteklių, kad to būtų išvengta.

2021/06/08

Balsavau už šį pranešimą. Šiuo pranešimu rekomenduojame Tarybai toliau dėti pastangas, kad ES ir jos valstybės narės laikytųsi vieningos pozicijos JT ir kituose daugiašaliuose forumuose, kad būtų sustiprintas bendradarbiavimas ES pagrindinio strateginio intereso klausimais arba atspindimos jos pagrindinės vertybės. Rekomenduojame Tarybai toliau stiprinti ES įsipareigojimą kovoti su nebaudžiamumu už nusikaltimus prieš žurnalistus, primygtinai raginti JT valstybes nares ratifikuoti ir įgyvendinti visas pagrindines JT žmogaus teisių konvencijas bei toliau stiprinti integruotą paramą lyčių lygybei ir moterų įgalėjimui, laikantis Pekino deklaracijos.Pakartojame, kad moterys atlieka labai svarbų vaidmenį sprendžiant konfliktus, tarpininkaujant ir vykdant taikos palaikymo misijas bei primename, kad joms nepakankamai atstovaujama visais lygmenimis JT ir ES misijose bei kad konfliktų metu yra ypač svarbu jas apsaugoti.

2021/06/09

Balsavau už šį sprendimą. Pastarąjį dešimtmetį Europos ombudsmeno statusas nebuvo atnaujintas, todėl yra svarbu nuostatas pritaikyti prie galiojančių sutarčių ir užtikrinti, kad šis organas toliau atliktų konkretų ir lemiamą vaidmenį ES konstitucinėje sistemoje.Yra būtina nustatyti procedūras, kurių reikia laikytis, kai ombudsmenas, atlikęs tyrimus, nustato netinkamo administravimo atvejus. Kiekvienos metinės sesijos pabaigoje ombudsmenas turėtų pateikti išsamų pranešimą Europos Parlamentui. Ombudsmenui taip pat turėtų būti suteikta teisė į tą metinį pranešimą įtraukti jo rekomendacijų laikymosi lygio vertinimą. Ombudsmenas turėtų veikti tinkamai atsižvelgdamas į Sąjungos institucijų, organų, tarnybų ar agentūrų, kurių veiklą jis tiria, kompetenciją. Norint stiprinti ombudsmeno vaidmenį ir skatinti geriausią administravimo praktiką Sąjungos institucijose, organuose, tarnybose ir agentūrose, pageidautina leisti jam, nedarant poveikio jo pirminei pareigai nagrinėti skundus, vykdyti tyrimus savo iniciatyva, kai jis tai mano esant reikalinga. Visų pirma pasikartojančiais ar ypač rimtais netinkamo administravimo atvejais. Jis turėtų turėti galimybę susipažinti su visa informacija, reikalinga jo pareigoms atlikti.

2021/06/09

Balsavau už šį pasiūlymą. COVID-19 pandemija sukėlė tiekimo grandinės ir gamybos sutrikimų, todėl yra vėluojama gaminti ir pateikti rinkai mechanizmus su kitų kategorijų varikliais, kurie atitinka ne tokias griežtas išmetamųjų teršalų ribines vertes kaip V etapo ribinės vertės. Labai tikėtina, kad pirminės įrangos gamintojai laikydamiesi nustatytų terminų, taikomų mechanizmų, kuriuose sumontuoti tie varikliai gamybai ir tiekimui rinkai, patirtų didelę ekonominę žalą. Atsižvelgiant į dabartines aplinkybes ir siekiant užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą, teisinį tikrumą ir išvengti galimo rinkos sutrikdymo, pereinamojo laikotarpio nuostatas tų kategorijų varikliams būtina pratęsti. Laikotarpiai, taikomi mechanizmų su tais varikliais gamybai, turėtų būti pratęsti šešiais mėnesiais, o mechanizmų su tais varikliais pateikimui rinkai – devyniais mėnesiais.

2021/06/09

Balsavau už šią rezoliuciją. REGIO GD ir EMPL GD audito ataskaitos parodė, kad Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas yra konglomerato „Agrofert“ tikrasis savininkas ir turi tiesioginį ekonominį interesą. A. Babišas aktyviai dalyvavo įgyvendinant ES biudžetą Čekijoje ir turėjo galimybę daryti įtaką tokioms įstaigoms, kaip ESI fondų taryba ir nacionalinė koordinavimo institucija, taip pat dalyvavo priimant sprendimus, darančius poveikį grupei „Agrofert“. ESI fondų lėšos buvo netinkamai skirtos grupės „Agrofert“ subjektams. Pakartojame, kad Čekijos piliečiai ir mokesčių mokėtojai neturėtų mokėti ar prisiimti pasekmių, kylančių dėl ministro pirmininko A. Babišo interesų konflikto, ir kad grupei „Agrofert“ priklausančios įmonės turėtų grąžinti visas subsidijas, neteisėtai gautas iš ES ar Čekijos nacionalinio biudžeto. Esame susirūpinę dėl politinio spaudimo nepriklausomoms žiniasklaidos priemonėms ir nepriklausomoms institucijoms Čekijos Respublikoje. Smerkiame praktiką, kai atsisakoma projektų finansavimo ES lėšomis siekiant juos finansuoti iš nacionalinio biudžeto po to, kai Komisija arba Europos Audito Rūmai nustato pažeidimų. Raginame Komisiją užtikrinti, kad Finansinio reglamento nuostatos dėl interesų konflikto, taip pat ministro pirmininko A. Babišo interesų konflikto atveju, būtų visapusiškai taikomos įgyvendinant 2021–2027 m. DFP ir priemonę „Next Generation EU“, kad ministro pirmininko A. Babišo tiesiogiai ar netiesiogiai valdomoms įmonėms nebūtų daromi jokie mokėjimai.

2021/06/09

Balsavau už šią rezoliuciją. Tarptautinė bendruomenė turi daryti viską, kas būtina siekiant suvaldyti COVID-19 pandemiją. Norint paskiepyti 70 proc. pasaulio gyventojų reikia 11 mlrd. vakcinų dozių, tačiau pagaminta tik nedidelė šio kiekio dalis. Reikia laikytis holistinio požiūrio, pirmenybę teikiant su COVID-19 susijusių sveikatos produktų prieinamumui ir įperkamumui, COVID-19 vakcinų gamybos masto didinimui ir visuotiniam geografiniam gamybos pajėgumų paskirstymui. Pabrėžiame, kad pasaulinė vakcinų gamyba turi būti išplėsta siekiant patenkinti pasaulinę paklausą, todėl reikia investuoti į besivystančių šalių gamybos pajėgumus padedant joms didesniu mastu apsirūpinti savarankiškai. Šiuo tikslu būtina veiksmingai perduoti technologijas ir praktinę patirtį. Pripažįstame, kad savanoriško licencijavimo susitarimų ir savanoriško technologijų bei praktinės patirties perdavimo šalims, kuriose jau veikia vakcinų gamybos pramonė, skatinimas turėtų būti svarbiausias būdas tai pasiekti. Raginame Komisiją šiuo klausimu bendradarbiauti su JAV ir kitomis panašiai mąstančiomis šalimis.Primename, kad Dohos deklaracijoje dėl TRIPS sutarties ir visuomenės sveikatos patvirtinama, kad TRIPS sutartis nekliudo ir neturėtų kliudyti valstybėms narėms imtis priemonių visuomenės sveikatai apsaugoti. Raginame remti aktyvias, konstruktyvias ir konkrečiu tekstu grindžiamas derybas dėl laikino PPO TRIPS sutarties netaikymo, siekiant padidinti visuotinę prieigą prie įperkamų su COVID-19 susijusių medicinos reikmenų, taip pat spręsti pasaulinių kliūčių gamybai ir pasiūlos trūkumo problemą.

2021/06/09

Balsavau už šį pranešimą. Pavojingosios medžiagos, taikomos pagal veterinarinį receptą ir naudojamos siekiant gydyti jūrinių utėlių sukeltas infekcijas, galiausiai patenka į vandens aplinką. Jos daro neigiamą poveikį jautriems netiksliniams organizmams. Esama vis daugiau įrodymų, kad imidakloprido naudojimas turi pražūtingą poveikį biologinei įvairovei, visų pirma upėms ir vandens keliams, kenkia ne tik vėžiagyviams, moliuskams, ir netikslinėms (vabzdžių) rūšims, bet ir dirvožemio organizmams, taip pat prisideda prie sumažėjusios paukščių populiacijos. NN betabolitas žmogaus organizme gali kauptis nuolat vartojant užterštą maistą, atsižvelgiant į tai, kad imidakloprido biologinis kaupimasis mažais kiekiais buvo pastebėtas atliekant tyrimą su gyvūnais.Raginame Komisiją panaikinti Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2021/621 ir pateikti komitetui naują projektą, kuriuo imidaklopridas būtų įtrauktas į Reglamento (EB) Nr. 396/2005 IV priedo sąraše išvardytų farmakologiškai veikliųjų medžiagų, kurių naudojimui vandenyje negali būti nustatyti jokie didžiausi lygiai, sąrašą. Manome, kad visiems veterinariniams vaistams, pesticidams, farmakologinėms ir cheminėms liekanoms turėtų būti taikomi standartiniai bandymai ir tarpusavio vertinimai, atsižvelgiant į tai, kad jie gali sukelti papildomą ir nuolatinę žalą.

2021/06/09

Balsavau už šią rezoliuciją. Praėjus18 metų po to, kai flumioksazinas buvo patvirtintas kaip veiklioji medžiaga, nustatyta, kad jis toksiškas, ir yra klasifikuojamas kaip 1 B kategorijos toksiška reprodukcijai ir galinti ardyti endokrininę sistemą cheminė medžiaga. Flumioksazinas pasižymi didele biokoncentracijos rizika, jis yra labai toksiškas dumbliams ir vandens augalams ir yra vidutiniškai toksiškas sliekams, bitėms, žuvims ir vandens bestuburiams gyvūnams. Remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 veiklioji medžiaga negali būti tvirtinama, jeigu laikoma, kad ji turi endokrininei sistemai kenkiančių savybių, galinčių daryti neigiamą poveikį žmonėms. Smerkiame ilgus pakartotinio leidimų išdavimo proceso vėlavimus, taip pat vėlavimus nustatant endokrininę sistemą ardančias medžiagas. Raginame Komisiją per kitą Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto posėdį pateikti pasiūlymą nepratęsti flumioksazino patvirtinimo laikotarpio.

2021/06/09

Balsavau už šį rezoliuciją. Skaitmeninė pertvarka yra pagrindinis Sąjungos strateginis prioritetas, kuris neišvengiamai susijęs su didesne kibernetinių grėsmių rizika.Palankiai vertiname bendrame komunikate „Europos Sąjungos skaitmeninio dešimtmečio kibernetinio saugumo strategija“ Komisijos nurodytas iniciatyvas bei raginame skatinti kurti saugų ir patikimą tinklą, informacines sistemas, infrastruktūrą ir junglumą visoje Sąjungoje.Pabrėžiame, jog kibernetinis saugumas turėtų būti įtrauktas į skaitmeninimą, todėl raginame į Sąjungos finansuojamus skaitmeninimo projektus įtraukti kibernetinio saugumo reikalavimus. Raginame nustatyti tikslą, kad visi prie interneto prijungti produktai Sąjungoje, įskaitant skirtus buitiniam ir pramoniniam naudojimui, taip pat visos tiekimo grandinės, kuriomis jie pristatomi, turi būti saugaus dizaino, atsparūs kibernetiniams incidentams ir greitai pataisomi nustačius pažeidžiamumus. Pakartojame, jog yra svarbu sukurti naują, patikimą saugumo sistemą, skirtą ES ypatingos svarbos infrastruktūrai. Reikia plėsti kibernetinio saugumo kriminalistikos sritį, siekiant kovoti su nusikaltimais, elektroniniais nusikaltimais ir kibernetiniais išpuoliais, įskaitant valstybės finansuojamus išpuolius. Primename žmogiškojo veiksnio svarbą įgyvendinant kibernetinio saugumo strategiją, todėl reikia nuolat dėti pastangas didinant informuotumą kibernetinio saugumo klausimu.

2021/06/10

Balsavau už šią rezoliuciją. Europos Sąjunga yra grindžiama ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Bet koks šiurkštaus šių vertybių pažeidimo valstybėje narėje pavojus nėra susijęs vien su konkrečia valstybe nare, kurioje kyla minėtas pavojus. Jis daro poveikį ir kitoms valstybėms narėms, jų tarpusavio pasitikėjimui ir pačiam Sąjungos pobūdžiui bei jos piliečių pagrindinėms teisėms, numatytoms Sąjungos teisėje. Raginame Komisiją ir Tarybą pripažinti, kad reikia skubiai imtis veiksmų siekiant apginti ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintas vertybes, ir pripažinti, kad valstybė narė negali pakeisti savo teisės aktų, įskaitant konstitucines nuostatas, taip, kad būtų sumažinta šių vertybių apsauga.Raginame Komisiją skubiai reaguoti į kai kuriose valstybėse narėse tebedaromus sunkius teisinės valstybės principų pažeidimus, dėl kurių kyla rimtas pavojus sąžiningam, teisėtam ir nešališkam ES lėšų paskirstymui, ypač pagal pasidalijamojo valdymo principą. Raginame Komisiją pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, įskaitant reglamentą, kad taip pat būtų sprendžiama problema dėl nuolatinių demokratijos principų ir pagrindinių teisių pažeidimų visoje Sąjungoje, įskaitant išpuolius prieš žiniasklaidos laisvę ir žurnalistus, moterų teises, LGBTIQ asmenų teises ir asociacijų bei susirinkimų laisvę.

2021/06/10

Balsavau už šią rezoliuciją. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) tikslas yra teikti finansinę paramą valstybėms narėms, kad būtų pasiektos reformų ir investicijų tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės, nustatytos jų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose. Visu įgyvendinimo etapu planai turi atitikti reguliavimo reikalavimus, įskaitant reikalavimą skirti atitinkamai 37 proc. ir 20 proc. dalį žaliajai pertvarkai ir skaitmeninei pertvarkai. Šiais planais turi būti prisidedama prie Europos socialinių teisių ramsčio principų, kokybiškų darbo vietų kūrimo ir aukštynkryptės socialinės konvergencijos. Pažymime, kad tarpvalstybiniai projektai, apimantys daugiau nei vieną valstybę narę, sukuria didelę Europos pridėtinę. Deja, tik kelete nacionalinių planų yra numatyti tarpvalstybiniai projektai. Raginame Komisiją ryžtingai skatinti valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniams projektams, finansuojamiems pagal EGADP.Primename, kad EGADP lėšomis negalima finansuoti pasikartojančių nacionalinių išlaidų. Raginame Komisiją tinkamai ir laikantis EGADP reglamento įvertinti pateiktus planus ir reiškiame susirūpinimą dėl to, ar nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose nustatytos priemonės atitinka pagrindinio EGADP reglamento reikalavimus. Raginame Komisiją užtikrinti, kad visi planų elementai atitiktų EGADP reglamentą.

2021/06/10

Balsavau už šią rezoliuciją. Griežtai smerkiame gegužės 23 d. Baltarusijos valdžios institucijų įvykdytą „Ryanair“ lėktuvo užgrobimą ir priverstinį nutupdymą Minske bei žurnalisto Ramano Pratasevičiaus ir Sofijos Sapegos sulaikymą. Tai yra siaubingas tarptautinės teisės pažeidimas, kuris laikytinas valstybinio terorizmo aktu. Raginame nedelsiant ir besąlygiškai paleisti Ramaną Pratasevičių ir Sofiją Sapegą, taip pat visus kitus Baltarusijoje sulaikytus žurnalistus ir politinius kalinius. Pabrėžiame nepriklausomos Baltarusijos žiniasklaidos ir žurnalistų svarbą bei svarbų jų vaidmenį Baltarusijos visuomenėje, smerkiame represijas prieš žiniasklaidą ir prieigos prie interneto blokavimą, žiaurius ir neteisingus teismo nuosprendžius, neseniai paskelbtus daugeliui politinių kalinių ir sulaikytųjų asmenų. Pakartojame, kad nepripažįstame Aliaksandro Lukašenkos išrinkimo Baltarusijos prezidentu ir manome, kad dabartinis Baltarusijos režimas yra nelegitimus, neteisėtas ir nusikalstamas.

2021/06/10

Balsavau už šią rezoliuciją. Manome, kad Afganistanas atsidūrė kritinėje padėtyje, nes blogėjanti saugumo ir nestabili vidaus padėtis, derybų dėl taikos Afganistano viduje aklavietė ir sprendimas išvesti JAV ir NATO karines pajėgas gali sukelti naujų neaiškumų, sumažinti stabilumą, sukelti intensyvesnių vidaus konfliktų grėsmę ir sukurti tam tikrą vakuumą, kurį gali užpildyti Talibanas. Primename šalių, išvedančių savo karines pajėgas iš Afganistano, vyriausybėms apie jų atsakomybę ginti vietos darbuotojus, kurie rėmė jų pastangas ir kurių gyvybei dabar gresia didelis pavojus, prireikus išduoti jiems vizas ir juos repatrijuoti. Raginame EIVT, Komisiją ir valstybes nares užtikrinti ES vadovaujamų pajėgų ir darbuotojų saugumą Afganistane, valstybių narių atstovybėse arba ES delegacijoje šioje šalyje dirbančių ar dirbusių vietos darbuotojų saugumą;. Prašome EIVT ir Komisijos skirti finansavimą sustiprinto saugumo zonai, kad būtų galima užtikrinti diplomatinį atstovavimą išvedus karius. Apgailestaujame, kad moterys ir mergaitės vis dar susiduria su dideliais sunkumais, įskaitant smurtą šeimoje, seksualinį smurtą ir smurtą dėl lyties, priverstinę santuoką ir ribotas galimybes gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Tvirtiname, kad pažanga šiose srityse turi išlikti svarbiu ES prioritetu ir būtina išsaugoti per pastaruosius 20 metų Afganistane padarytą pažangą moterų teisių srityje. Palankiai vertiname ES finansuojamus projektus, kuriais remiamas moterų įgalinimas ir dalyvavimas priimant sprendimus.

2021/06/10

Balsavau už šią rezoliuciją. Remiant Europos piliečių iniciatyvą dėl gyvūnų veisimo narvuose uždraudimo ES valstybėse narėse surinkta 1,4 mln. galiojančių parašų. Tai yra pirmoji patvirtinta dėl ūkinių gyvūnų pateikta iniciatyva. Atlikus „Eurobarometro“ apklausą „Europiečių požiūris į gyvūnų gerovę“ padaryta išvada, kad 82 proc. ES piliečių mano, jog ūkinių gyvūnų gerovė turėtų būti apsaugota geriau, negu yra apsaugoma dabar.Raginame Komisiją remti ūkininkų pastangas didinti gyvūnų gerovę, visų pirma įgyvendinant ES žaliąjį kursą, BŽŪP strateginius planus ir strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, siekiant neprarasti konkurencingumo ir išvengti paskesnio ES gamybos perkėlimo į ES nepriklausančias šalis, kurių gyvūnų gerovės užmojai yra mažesni. Taip pat raginame valstybes nares padėti ūkininkams ir gyvulių augintojams, prireikus teikiant konsultacijas ir rengiant mokymus, kad jiems būtų lengviau pereiti prie sistemų, kuriose nenaudojami narvai. Reikalaujame, kad visi į ES importuojami gyvūniniai produktai būtų pagaminti visapusiškai laikantis atitinkamų ES teisės aktų, įskaitant reikalavimą naudoti auginimo sistemas, kuriose nenaudojami narvai. Pabrėžiame, kad gyvulininkystės sektorius yra labai dinamiškas ir gebantis prisitaikyti prie teisės aktų ir vartotojų prioritetų pokyčių, tačiau tam, kad sektorius tai padarytų, jam reikia atlyginti teikiant tiesioginę pagalbą, kad nekiltų pavojus gamybos tvarumui ir ūkių gyvybingumui.

2021/06/10

Balsavau už šią rezoliuciją. ES susiduria su precedento neturinčiu moterų, dirbančių ar besimokančių gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) srityje trūkumu. Moterys sudaro 52 proc. Europos gyventojų ir 57,7 proc. tretinio mokslo absolventų ES, tačiau tik 2 iš 5 mokslininkų ir inžinierių yra moterys. Lyčių nelygybė egzistuoja visose skaitmeninių technologijų srityse, ypatingai novatoriškų technologijų. Dirbtinio intelekto ir kibernetinio saugumo srityse vidutinis moterų skaičius visame pasaulyje atitinkamai yra 12 ir 20 proc. Raginame valstybes nares kovoti su šių sričių darbo rinkos segmentacija dėl lyties, investuojant į moterims skirtą formalųjį švietimą, savaiminį ir neformalųjį mokymąsi, mokymąsi visą gyvenimą ir profesinį mokymą, siekiant užtikrinti, kad jos turėtų prieigą prie kokybiškų darbo vietų ir galimybių persikvalifikuoti bei kelti kvalifikaciją, atsižvelgiant į būsimus darbo rinkos poreikius, ir išvengti darbo rinkos lyčių segregacijos užburto rato. Kokybiškas, įtraukus ir nediskriminacinis skaitmeninis švietimas turi atlikti labai svarbų vaidmenį didinant mergaičių ir moterų dalyvavimą šiose srityse ir panaikinant skaitmeninę lyčių atskirtį.

2021/06/10

Balsavau už šią rezoliuciją. 2007 m. įsteigtas „Euranet Plus“ yra unikalus ES radijo stočių tinklas, kuris praneša apie įvykius Europoje iš tarpvalstybinės perspektyvos. Nuo šio tinklo sukūrimo jo veikla daugiausia buvo finansuojama ES lėšomis. Dabartinis dotacijos susitarimas su „Euranet Plus“, kurio vertė – 2,16 mln. EUR per metus, nustos galioti 2021 m. gruodžio 31 d.Europos Parlamentui buvo praneštas Komisijos sprendimas dėl būsimo su multimedija susijusių veiksmų finansavimo modelio, kuriame teigiama, kad susitarimas dėl dotacijos su „Euranet Plus“ nebus atnaujintas ir bus pakeistas kasmetiniu konkurencija pagrįstu kvietimu teikti paraiškas. Finansavimo modelis, pagrįstas metiniu atviru kvietimu teikti paraiškas labai ribotam laikotarpiui, nėra finansiškai tvarus.Todėl raginame Komisiją pripažinti unikalų „Euranet Plus“, kaip nepriklausomo radijo tinklo, kuris sėkmingai užpildo informacijos spragą tarp ES ir jos piliečių, stiprindamas jų supratimą ir skatindamas diskusijas visose ES politikos formavimo srityse, pobūdį. Prašome, kad Komisija skubiai persvarstytų savo sprendimą, siekdama užtikrinti, kad numatyta 2,2 mln. EUR suma, 2022 m. skirta radijo transliacijų veiklai finansuoti, būtų skirta ne atviro konkurso būdu, o tiesiogiai „Euranet Plus“, atsižvelgiant į tai, kad organizacija ir toliau atitinka Finansinio reglamento reikalavimus.

2021/06/10

Balsavau už šį pranešimą. Pagrindinis pasiūlymo tikslas yra į Europos Sąjungos teisę perkelti Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos (NAFO) 2019 m. vykusiame susitikime priimtus išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonių (CEM) pakeitimus. NAFO komisija savo metiniuose susitikimuose priima naujas priemones, apie kurias vykdantysis sekretorius vėliau praneša susitariančiosioms šalims. ES sutartyje nustatyta, kad ES griežtai laikosi tarptautinės teisės ir tai apima NAFO išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonių laikymąsi. NAFO išsaugojimo ir valdymo priemonės taikomos tik NAFO atvirosios jūros reguliuojamame rajone. Taip pat perkeliami NAFO priimti redakcinio pobūdžio patobulinimai, o formuluotės pritaikomos pagal ES teisinį kontekstą.

2021/06/23

Balsavau už šį pranešimą. Šiuo reglamentu nustatomos tarptautinių mokėjimų taisyklės ir valiutos keitimo mokesčių skaidrumo Europos Sąjungoje taisyklė. Siekiant užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą ir palengvinti tarptautinę prekybą ES, labai svarbu, kad už tarptautinius mokėjimus eurais imami mokesčiai būtų tokie patys, kaip ir už atitinkamus mokėjimus valstybėje narėje. Norint išvengti mokėjimų rinkų susiskirstymo, tikslinga taikyti vienodų mokesčių principą. Siekiant palengvinti vidaus rinkos veikimą ir vengti tarptautinių mokėjimų eurais nelygybės tarp euro zonos ir euro zonai nepriklausančių valstybių narių mokėjimo paslaugų vartotojų, būtina užtikrinti, kad mokesčiai už tarptautinius mokėjimus eurais ES būtų suderinti su mokesčiais už atitinkamus nacionalinius mokėjimus, atliekamus nacionaline valstybės narės valiuta. Mokesčiai už valiutos keitimą sudaro didelę dalį tarptautinių mokėjimų kainos, kai mokėtojo valstybėje narėje ir gavėjo valstybėje narėje naudojamos skirtingos valiutos. Yra būtina numatyti papildomas priemones, kuriomis vartotojai būtų apsaugomi nuo per didelių mokesčių už valiutos keitimo paslaugas ir kuriomis būtų užtikrinama, kad vartotojams būtų suteikta reikiama informacija, kad jie pasirinktų geriausią valiutos keitimo variantą. Kompetentingoms institucijoms turi būti suteikti įgaliojimai, kad jos galėtų veiksmingai atlikti stebėsenos pareigas ir imtis visų būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad mokėjimo paslaugų teikėjai laikytųsi šio reglamento.

2021/06/23

Balsavau už šį pranešimą. Pastarąjį dešimtmetį Europos ombudsmeno statusas nebuvo atnaujintas, todėl yra svarbu nuostatas pritaikyti prie galiojančių sutarčių ir užtikrinti, kad šis organas toliau atliktų konkretų ir lemiamą vaidmenį ES konstitucinėje sistemoje.Yra būtina nustatyti procedūras, kurių reikia laikytis, kai ombudsmenas, atlikęs tyrimus, nustato netinkamo administravimo atvejus. Kiekvienos metinės sesijos pabaigoje ombudsmenas turėtų pateikti išsamų pranešimą Europos Parlamentui. Ombudsmenui taip pat turėtų būti suteikta teisė į tą metinį pranešimą įtraukti jo rekomendacijų laikymosi lygio vertinimą. Ombudsmenas turėtų veikti tinkamai atsižvelgdamas į Sąjungos institucijų, organų, tarnybų ar agentūrų, kurių veiklą jis tiria, kompetenciją. Norint stiprinti ombudsmeno vaidmenį ir skatinti geriausią administravimo praktiką Sąjungos institucijose, organuose, tarnybose ir agentūrose, pageidautina leisti jam, nedarant poveikio jo pirminei pareigai nagrinėti skundus, vykdyti tyrimus savo iniciatyva, kai jis tai mano esant reikalinga. Visų pirma pasikartojančiais ar ypač rimtais netinkamo administravimo atvejais. Jis turėtų turėti galimybę susipažinti su visa informacija, reikalinga jo pareigoms atlikti.

2021/06/23

Balsavau už šį pranešimą. Atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos, 2018 m. ES pradėjo derybų procesą su keliomis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narėmis, įskaitant Tailando Karalystę. Pagrindinis derybų principas yra 2017 m. ES ir JK suformuluotas bendras požiūris dėl to, kaip reikėtų perskirstyti kiekybinius įsipareigojimus apimančius 143 ES žemės ūkio, žuvininkystės ir pramonės produktų PPO tarifines kvotas. Kiekvienos tarifinės kvotos kiekis ateityje, po Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES, būtų visapusiškai išlaikytas, tačiau būtų padalytas dviem atskiroms – 27 ES valstybių narių ir Jungtinės Karalystės – muitų teritorijoms. Paskirstymo metodika, dėl kurios susitarta, išsamiai nurodyta Tarybos ir Europos Parlamento reglamente (ES) 2019/216. Derybos su Tailando Karalyste baigėsi susitarimu, kuris buvo parafuotas 2021 m. sausio 7 d. Pritariu susitarimo sudarymui.

2021/06/23

Balsavau už šią rekomendaciją. Atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos, 2018 m. ES pradėjo derybų procesą su keliomis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narėmis, įskaitant Indonezijos Respubliką. Pagrindinis derybų principas yra 2017 m. ES ir JK suformuluotas bendras požiūris dėl to, kaip reikėtų perskirstyti kiekybinius įsipareigojimus apimančius 143 ES žemės ūkio, žuvininkystės ir pramonės produktų PPO tarifines kvotas. Kiekvienos tarifinės kvotos kiekis ateityje, po Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES, būtų visapusiškai išlaikytas, tačiau būtų padalytas dviem atskiroms – 27 ES valstybių narių ir Jungtinės Karalystės – muitų teritorijoms. Paskirstymo metodika, dėl kurios susitarta, išsamiai nurodyta Tarybos ir Europos Parlamento reglamente (ES) 2019/216. Derybos su Indonezijos Respublika baigėsi susitarimu, kuris buvo parafuotas 2021 m. sausio 28 d. Pritariu susitarimo sudarymui.

2021/06/23

Balsavau už šią rekomendaciją. Atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos, 2018 m. ES pradėjo derybų procesą su keliomis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narėmis, įskaitant Argentinos Respubliką. Pagrindinis derybų principas yra 2017 m. ES ir JK suformuluotas bendras požiūris dėl to, kaip reikėtų perskirstyti kiekybinius įsipareigojimus apimančius 143 ES žemės ūkio, žuvininkystės ir pramonės produktų PPO tarifines kvotas. Kiekvienos tarifinės kvotos kiekis ateityje, po Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES, būtų visapusiškai išlaikytas, tačiau būtų padalytas dviem atskiroms – 27 ES valstybių narių ir Jungtinės Karalystės – muitų teritorijoms. Paskirstymo metodika, dėl kurios susitarta, išsamiai nurodyta Tarybos ir Europos Parlamento reglamente (ES) 2019/216. Argentinos Respublika turi derybų teises dėl 26 tarifinių kvotų ir konsultacijų teises dėl 4 tarifinių kvotų. Derybos su Argentinos Respublika baigėsi susitarimu, kuris buvo parafuotas 2021 m. vasario 5 d. Pritariu susitarimo sudarymui.

2021/06/23

Balsavau už šį pranešimą. 2007 m. į ES įstojus Bulgarijai ir Rumunijai, abiejų šalių teritoriniuose vandenyse taikomi ES teisės aktai ir bendra žuvininkystės politika (BŽP). Jais siekiama užtikrinti geresnę pusiausvyrą tarp aplinkos ir biologinės įvairovės apsaugos bei ekonominių pragyvenimo šaltinių išsaugojimo ir kūrimo. Deja, po dešimtmečius trukusio vis didesnio intensyvaus Juodosios jūros ir Dunojaus upių ekosistemų ir žvejybos išteklių naudojimo naujausi duomenys rodo, kad žuvų ištekliai yra peržvejojami tiek, kad kai kurie iš jų yra beveik išeikvoti. Raginame sparčiai sukurti stebėsenos tinklus ir programas, kuriuos įgyvendinus būtų galima sistemingai vertinti Juodosios jūros aplinkos būklę, kaip reikalaujama Bukarešto konvencijoje. Raginame parengti regioninį pajėgumo planą, kuriuo būtų užtikrinta tinkama turimų gamtos išteklių, aplinkosaugos ir visų Juodosios jūros pakrantės šalių laivyno pajėgumo pusiausvyra. Raginame Juodosios jūros pakrantės valstybes investuoti į statistikos ir duomenų apie žuvų išteklius Juodosios jūros baseine skaitmeninimą, kad būtų galima tuos išteklius valdyti geriau ir darniau.

2021/06/23

Balsavau už šį pranešimą. COVID-19 yra pasaulinė pandemija, nuo kurios kenčia visos pasaulio šalys. Pirmą kartą per 20 metų padidėjo ypač didelio skurdo lygis pasaulyje, humanitarinei pagalbai labai trūksta finansavimo, todėl sunku tinkamai reaguoti į COVID-19 pandemijos padarinius besivystančiose šalyse. Raginame mobilizuoti daug naujų lanksčiai skirstomų lėšų siekiant padėti besivystančioms šalims visame pasaulyje šalinti tiesioginius ir netiesioginius COVID-19 pandemijos padarinius ir tenkinti jų būtiniausius poreikius sveikatos valdymo ir epidemiologinės priežiūros srityse. Turi būti užtikrinta galimybė visame pasaulyje greitai, teisingai ir už prieinamą kainą naudotis saugiomis vakcinomis, gydymu, įranga, terapiniais vaistais ir diagnostika. Raginame ES paramos teikėjus užtikrinti, kad priešakinėse linijose dirbančios vietos pilietinės visuomenės organizacijos ir tarptautinės nevyriausybinės organizacijos (NVO) gautų finansavimą, skirtą programoms ir projektams, kuriais kovojama su COVID-19 pandemija ir jos padariniais bendruomenės lygmeniu, įgyvendinti, kad būtų pasiekti asmenys, labiausiai palikti nuošalyje. Raginame ES ir valstybes nares reaguojant į COVID-19 reikšmingai padidinti savo finansavimą vandens, sanitarijos ir higienos paslaugoms ir sustiprinti pasaulinį atsparumą būsimoms krizėms.

2021/06/23

Balsavau už šį pranešimą. Reglamentu nustatoma poveikio klimatui neutralizavimo sistema ir iš dalies keičiamas Europos klimato teisės aktas.Europos žaliuoju kursu siekiama, kad iki 2050 m. Europa taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu, kartu gerinant Europos piliečių gyvenimo kokybę ir kuriant modernią, efektyviai išteklius naudojančią ir konkurencingą ekonomiką. Europos klimato teisės aktas yra Europos žaliojo kurso pagrindas, nes juo teisės akte įtvirtinamas Sąjungos tikslas ne vėliau kaip iki 2050 m. užtikrinti, kad grynasis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų nulinis. Siekiant užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi savo įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą jos turi užtikrinti, kad iki 2050 m. jų teritorijoje grynasis išmetamų teršalų kiekis būtų nulinis. Poveikio klimato neutralumui tikslas po 2050 m. turi būti papildytas, kad pašalinamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis viršytų ES ir visose narėse išmetamą šių teršalų kiekį. Taip pat ES reikia aiškių ir pakankamų tarpinių 2030 m. ir 2040 m. su išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslų. Europos lygmeniu turi būti įsteigta nepriklausoma Europos klimato kaitos komisija, siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai atsižvelgiama į mokslinę patirtį ir patikimiausius turimus naujausius įrodymus ir informaciją.

2021/06/24

Balsavau už šį pranešimą. Šis pasiūlymas apima keletą pakeitimų, kuriais siekiama užtikrinti, kad Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonė (BĮ „EuroHPC“) pasiektų savo aukštesnį tikslą – tarnautų piliečiams, įmonėms (įskaitant MVĮ), mokslinių tyrimų institucijoms ir administracijoms, kartu išlaikant suderinamumą su pagrindiniais ES vystymosi ir tvarumo tikslais. Investicijos į našiąją kompiuteriją grindžiamos eksponentiškai didėjančiu generuojamų duomenų kiekiu pasaulyje ir būtinybe daugelyje itin svarbių sričių taikyti superkompiuterius. Pasaulinio lygio Europos našiosios kompiuterijos tinklo plėtra suteiks strateginį pranašumą ES pramonei ir jos konkurencingumui pasaulyje. Gebėjimas tvarkyti duomenis dar neregėtu greičiu atliks labai svarbų vaidmenį dedant pastangas spręsti klimato kaitos problemą, modernizuoti pramonę, miestus ir transportą, taip pat tirti pandemijų kilmę ir raidą bei kurti naujus gyvybę gelbstinčius vaistus.

2021/06/24

Balsavau už šį pranešimą. Norint, kad Europos Žaliojo kurso tikslai ir pertvarka būtų sėkminga, įgyvendinant šį kursą turi būti sumažinta nelygybė ir skurdas, užtikrintas grynasis teigiamas poveikis užimtumui kuriant naujas kokybiškas darbo vietas. Pertvarkos poveikį patiriančių sektorių darbuotojai turėtų vėl patekti į vietos darbo rinką. Pertvarka turi būti teisinga ir socialiai priimtina visiems. Siekiant klimato srities tikslų reikia spręsti ne tik tą problemą, kad ES su klimato kaita susijusi pertvarka vyksta skirtingu greičiu, bet ir atsižvelgti į didėjančių socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų riziką ir galbūt neigiamą poveikį patiriančių socialinių grupių nepasitenkinimą. Ypač svarbu sutelkti pastangas į atitinkamų teritorijų, pavyzdžiui, anglių kasybos regionų, ekonomikos pertvarką ir atgaivinimą, o ne tikėtis darbuotojų judumo ir rizikuoti, kad sumažės gyventojų skaičius, o ištisų regionų ekonomika patirs sąstingį. Viešajam sektoriui tenka ypatingas vaidmuo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos procese. Viena iš pagrindinių viešojo sektoriaus užduočių – imtis veiksmų, kai to nedaro rinka. Turi būti sukurta viešojo sektoriaus paskolų priemonė. Ji būtų skirta sutelkti papildomas investicijas susijusiems regionams. Paskolų priemonė būtų trečiasis ramstis šalia Teisingos pertvarkos fondo bei specialios teisingos pertvarkos sistemos.

2021/06/24

Balsavau už šį pranešimą. Reglamentu iš dalies keičiamos nuostatos dėl iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungą eksportuojamų gyvūnų ir gyvūninių produktų oficialios kontrolės, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi draudimo tam tikrais atvejais naudoti antimikrobines medžiagas.Atsparumas žmonėms vartoti skirtų vaistų ir veterinarinių vaistų antimikrobinėms medžiagoms yra didėjanti sveikatos problema ES ir pasaulyje. Dėl sudėtingumo, tarpvalstybinio masto ir didelės ekonominės naštos ši problema tapo pasauline visuomenės sveikatos problema, kuri daro įtaką visai visuomenei. Apdairus antimikrobinių medžiagų naudojimas yra pagrindinis atsparumo antimikrobinėms medžiagoms problemos sprendimo būdas. Turi būti užtikrinta, jog trečiųjų šalių veiklos vykdytojai laikytųsi pagrindinių sąlygų, susijusių su gyvūnų ir gyvūninių produktų, eksportuojamų į ES, atsparumu antimikrobinėms medžiagoms. Vienintelis veiksmingas būdas užtikrinti, kad būtų laikomasi šių taisyklių, yra į oficialios kontrolės reglamento taikymo sritį įtraukti patikrinimus, kuriais būtų siekiama nustatyti ar yra laikomasi apdairaus antimikrobinių medžiagų naudojimo taisyklių.

2021/06/24

Balsavau už šį pranešimą. Teigiamai vertiname Europos Komisijos 2020 m. metinę teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą. Labai svarbu yra sukurti Europos teisinės valstybės principo taikymo stebėsenos ir užtikrinimo sistemą, iš anksto nustatyti rizikas ir užkirsti kelią pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principo pažeidimams, užuot reaguojant, kai pažeidimai jau yra įvykę ar kartojasi. Vertiname, kad į ataskaitą įtraukti konkrečioms šalims skirti skyriai bei Komisijos pastangas bendradarbiauti su nacionalinėmis vyriausybėmis ir nacionaliniais parlamentais bei pilietine visuomene, kitais nacionaliniais subjektais. Vertiname, kad įtrauktas teisingumo sistemų veikimas, kovos su korupcija sistema, žiniasklaidos pliuralizmas, su stabdžių ir atsvarų sistema susiję instituciniai klausimai. Apgailestaujame, kad ataskaitoje nevisiškai apimamos ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintos demokratijos ir pagrindinių teisių vertybės, kurioms poveikis daromas iš karto, kai tik šalių padėtis teisinės valstybės srityje pradeda blogėti. Raginame Komisiją tolesnėse ataskaitose įvertinti, kaip kito, buvo išspręstos, ankstesnėse ataskaitose analizuotose srityse nustatytos problemos. Raginame įtraukti visų ES šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių skyrius, įskaitant išsamią jų teisingumo sistemų, kovos su korupcija sistemų, žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo padėties, taip pat institucinės stabdžių ir atsvarų sistemos analizę. Valstybes nares raginame parengti metines ataskaitas dėl demokratijos, teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių, įskaitant lygybę ir mažumoms priklausančių asmenų teises.

2021/06/24

Balsavau už šį pranešimą. Remiantis Pasauline sveikatos organizacija, lytinė ir reprodukcinė sveikata bei teisės yra bendras terminas, kuris apima keturias atskiras sritis: lytinę sveikatą, seksualines teises, reprodukcinę sveikatą ir reprodukcines teises. Ši sveikata bei teisės yra grindžiamos visų asmenų teise į tai, kad būtų gerbiamas jų kūno neliečiamumas, privatumas ir asmens savarankiškumas, teise į tai, kad jų seksualinė orientacija ir lytinė tapatybė būtų visiškai gerbiamos, teise apsispręsti, su kuo ir kada būti seksualiai aktyviems, teise į saugią seksualinę patirtį, teise apsispręsti, ar tuoktis bei kada ir su kuo tai daryti, taip pat ar turėti vaiką ar vaikų, kiek jų turėti ir kokiais būdais šito siekti, teise visą gyvenimą gauti informaciją, išteklius, paslaugas ir pagalbą, būtiną pirmiau išdėstytiems tikslams pasiekti, nepatiriant diskriminacijos, prievartos, išnaudojimo ir smurto. Vadovaudamiesi subsidiarumo principu ir atsižvelgdami į nacionalinę kompetenciją, raginame valstybes nares užtikrinti visų asmenų teisę patiems priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių, kad būtų užtikrinta teisė į kūno neliečiamumą, asmens savarankiškumą, lygybę ir nediskriminavimą ir kad visi galėtų gauti lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas. Raginame valstybes nares parengti veiksmingas strategijas ir stebėsenos programas, kurios užtikrintų visuotines galimybes naudotis visomis kokybiškomis, prieinamomis paslaugomis, susijusiomis su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis.

2021/06/24

Balsavau už šią rezoliuciją. Per Nairobio aukščiausiojo lygio susitikimą iškeltas tikslas sutelkti skubiai reikalingą politinę valią ir finansinius įsipareigojimus, siekiant pagaliau užtikrinti, kad nebūtų jokių nepatenkintų informavimo apie šeimos planavimą ir šeimos planavimo paslaugų poreikių, jokių gimdyvių mirčių, kurioms buvo galima užkirsti kelią, visai nebūtų seksualinio smurto, smurto dėl lyties ir moteris bei mergaites žalojančių praktikų atvejų. Raginame ES ir jos valstybes nares užkirsti kelią smurtui dėl lyties ir teikti paramą aukoms. Dar kartą raginame ES, visoms ES valstybėms narėms ir Europos Tarybos valstybėms narėms, kurios dar neratifikavo ir neįgyvendino Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir kovos su juo (Stambulo konvencija), kuo greičiau ją ratifikuoti ir įgyvendinti. Raginame stiprinti teisės aktų ir politikos sistemas siekiant užkirsti kelią smurtui dėl lyties šeimoje ir už jos ribų, tirti smurto dėl lyties atvejus ir bausti už juos bei teikti pagalbą aukoms ir išgyvenusiems asmenims, įskaitant konsultavimo ir sveikatos, psichosocialines ir teisines paslaugas. Taip pat raginame stiprinti ES paramą NVO, prisidedančioms prie Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais veiksmų programos įgyvendinimo, ypač moterų teisių organizacijoms ES ir už jos ribų, ir šių organizacijų apsaugą, nes jos yra lemiamos veikėjos siekiant lyčių lygybės visuomenėse.

2021/06/24

Balsavau už šį pranešimą. Subsidiarumo ir proporcingumo principai yra pagrindiniai principai, kuriais vadovaujasi Europos Sąjunga. Primename, kad svarbu skatinti bendrą supratimą apie subsidiarumo ir proporcingumo principus ES lygmeniu. Atkreipiame dėmesį dėl šiek tiek atsainaus Europos Komisijos metinių subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ataskaitų pobūdžio, nes šiose ataskaitose dažnai išsamiai neatsižvelgiama į tai, kaip šių principų laikomasi formuojant ES politiką. Raginame Komisiją priartinti ES prie jos piliečių bei labiau įtraukti vietos ir regioninio lygmens institucijas, kad jos visapusiškai dalyvautų konsultacijų procese. Vietos ir regionų lygmens valdžios institucijos įgyvendina ir taiko apie 70 % ES teisės aktų. Glaudus konsultavimasis su piliečių išrinktais atstovais ES klausimais yra labai veiksmingas būdas priartinti ES prie piliečių. Taip pat raginame integruoti vadinamąjį tinklo modelį, taip siekiant įvertinti, kaip visame sprendimų priėmimo procese laikomasi abiejų principų. Raginame peržiūrėti sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo ir nustatyti tiesioginę Europos Parlamento teisėkūros iniciatyvos teisę, nes Europos Parlamentas tiesiogiai atstovauja piliečiams.

2021/06/24

Balsavau už šį pranešimą. Bosnijos ir Hercegovinos paraiška dėl narystės Europos Sąjungoje bei stabilizacijos ir asociacijos procesas rodo šios šalies strateginį pasirinkimą siekti Europos integracijos. Remiame Bosnijoje ir Hercegovinoje vykdomą Europos integraciją ir raginame Europos Vadovų Tarybą toliau remti Europos perspektyvą pasiunčiant teigiamą politinę žinią dėl kandidatės statuso suteikimo. Palankiai vertiname Bosnijos ir Hercegovinos įsipareigojimą sparčiau žengti į priekį ES keliu ir pabrėžiame, jog jos gyventojai reiškia tvirtą paramą Europos integracijai. Bosnijos ir Hercegovinos kelias į ES priklauso nuo tvarios taikos, ilgalaikio stabilumo, socialinės sanglaudos ir tikro susitaikymo, užtikrinančių demokratinį ir daugiakultūrį šalies pobūdį. Raginame visas Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijas, įstaigas, pareigūnus ir politinius lyderius gerokai paspartinti darbą ir bendradarbiavimą, kad būtų visapusiškai laikomasi 14 pagrindinių prioritetų, išdėstytų Europos Komisijos nuomonėje dėl Bosnijos ir Hercegovinos paraiškos dėl narystės ES.

2021/06/24

Balsavau už šį pranešimą. Direktyva (ES) 2017/2397 dalinai keičiama dėl trečiųjų šalių pažymėjimų pripažinimo pereinamojo laikotarpio priemonių. Pakeitimai apima tai, kad valstybės narės, kuriose laivyba vidaus vandenų keliais yra techniškai neįmanoma, neprivalo perkelti direktyvos į nacionalinę teisę. Taip pat iš 2023 m. į 2024 m. keičiamas laikotarpis dėl trečiųjų šalių išduotų kvalifikacijos pažymėjimų, tarnybos knygelių ir laivo žurnalų pripažinimo.

2021/07/06

Balsavau už šį pranešimą. Projekto tikslas yra perkelti 2020 finansinių metų biudžeto perteklių, kuris yra beveik 1,77 mlrd. eurų į 2021 m. biudžetą. Nepanaudotas lėšos išlaidų dalyje sudarė 121 mln. eurų, o teigiamas rezultatas pajamų srityje buvo 1,6 mlrd. eurų. Didesnes nei tikėtasi pajamas daugiausia lėmė didesnis muitų surinkimas. Nepanaudotos išlaidos susidarė dėl kitų institucijų nepanaudotų asignavimų bei Europos Komisijos nevisiškai įvykdytų mokėjimų.Pakartojame savo poziciją, kad visos turimos ir nepanaudotos Europos Sąjungos biudžeto lėšos, įskaitant perteklių, turėtų būti naudojamos siekiant skubiai suteikti finansinę paramą labiausiai nukentėjusiems nuo COVID-19 pandemijos. Raginame valstybes nares visas lėšas, susijusias su numatomu jų BNP pagrįstų įnašų sumažinimu dėl 2020 m. pertekliaus, skirti kovai su COVID-19 pandemijos poveikiu bei Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo bei atsparumo didinimo veiksmams finansuoti užtikrinant optimalų lėšų paskirstymą.

2021/07/06

Balsavau už šią rekomendaciją. Pritariame Tarybos reglamentui, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 168/2007, įsteigiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą. FRA agentūra šiuo reglamentu žengia žingsnį į priekį, kadangi Agentūros įgaliojimams priskiriami su laisve, saugumu ir teisingumo erdve susiję policijos ir teisingumo institucijų veiksmai ir veikla, policijos ir teisinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose sritis, numatomas operatyvesnis metinis ir daugiametis programavimas.Apgailestaujame, kad šis išplėtimas neapima bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis – EEE narėmis esančiomis ELPA valstybėmis, Jungtine Karalyste po išstojimo iš Europos Sąjungos bei valstybėmis, kurioms netaikoma Europos kaimynystės politika. ES užmojus plėtoti tvirtesnį išorės aspektą turėtų atspindėti dar didesnis FRA dalyvavimas stebint ir tikrinant ES ir jos valstybių narių veiksmus ir veiklą įgyvendinant bendrą užsienio ir saugumo politiką. Toliau raginame Europos Komisija svarstyti galimybę atlikti išsamesnę ir platesnio užmojo FRA reglamento peržiūrą atlikus išsamų poveikio įvertinimą ir surengus konsultacijas su suinteresuotomis šalimis. Turėtų būti siekiama stiprinti FRA nepriklausomumą, veiksmingumą ir naudingumą.

2021/07/06

Balsavau už šią rekomendaciją. Reguliariųjų ir specialių reguliariųjų tarptautinio keleivių vežimo tarpmiestiniais ir miesto autobusais paslaugų sektoriai yra ekonomiškai svarbūs, nes jie kuria darbo vietas ir siūlo įperkamus judumo sprendimus Europos piliečiams ir lankytojams. Šių paslaugų plėtra už ES ribų būtų labai naudinga ES piliečiams, užsienio turistams ir visai turizmo pramonei, ypač atsižvelgiant į Europos ekonomikos, ypač turizmo, poreikį greitai ir veiksmingai atsigauti po dabartinės COVID-19 krizės. Keleivių vežimas tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais suteikia keleiviams galimybę pigiau keliauti į tas pačias vietas, kurias jie galėtų pasiekti lėktuvais arba traukiniais.Ankstesniu laikotarpiu Interbus susitarimo protokolą pasirašė tik Europos Sąjunga. Kitos susitariančios šalies nebuvo, todėl protokolas neįsigaliojo. Komisijai buvo suteikti nauji įgaliojimai derėtis dėl protokolo dalinio pakeitimo, kad būtų padaryti tam tikri techniniai pakeitimai, susiję su jo pasirašymu ir įsigaliojimu. Ši protokolo redakcija yra šių derybų rezultatas. Protokole išdėstytos tos nuostatos, kurios būtinos siekiant išplėsti Interbus susitarimą, kad jis apimtų ir reguliariąsias, specialias reguliariąsias tarptautinio keleivių vežimo tarpmiestiniais ir miesto autobusais paslaugas, nekeičiant ir nekartojant pagrindinio susitarimo bendrųjų taisyklių. Siekiant užtikrinti kokybę ir taisyklių laikymąsi, susitariančioji šalis galės pasirašyti, sudaryti, ratifikuoti šį protokolą arba prie jo prisijungti tik tuo atveju, jei tai padarė ir su pagrindiniu Interbus susitarimu.

2021/07/06

Balsavau už šios rekomendacijos atmetimą. Pritarimas šiai rekomendacijai reikštų ES Tarybos pozicijos atmetimą. Nors nacionalinis saugumas ir toliau priklauso vien tik valstybių narių kompetencijai, tokiam saugumui užtikrinti reikalingas ES lygmens bendradarbiavimas ir koordinavimas. Vidaus saugumas – tai bendras reikalas, prie kurio turėtų prisidėti ES institucijos, atitinkamos Sąjungos agentūros ir narės, padedant privačiam sektoriui ir pilietinei visuomenei. Iš Vidaus saugumo fondo turėtų būti teikiama finansinė parama siekiant įveikti naujus iššūkius, atsirandančius dėl smarkiai išaugusio tam tikrų rūšių nusikaltimų masto. Fondo finansinė parama turėtų padėti remti keitimąsi informacija ir prieigą prie informacijos, policijos ir teisminį bendradarbiavimą, prevenciją sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo, neteisėtos prekybos ginklais, korupcijos, pinigų plovimo, prekybos narkotikais, nusikaltimų aplinkai, terorizmo, prekybos žmonėmis, pabėgėlių ir neteisėtų migrantų išnaudojimo, didelio išnaudojimo darbe, seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos, įskaitant prieš vaikus ir moteris, smurto prieš vaikus vaizdų ir vaikų pornografijos platinimo bei kibernetinių nusikaltimų srityse. Fondo lėšomis neturėtų būti remiamos veiklos sąnaudos ir veikla, susijusi su esminėmis valstybių narių funkcijomis, kuriomis palaikoma viešoji tvarka ir užtikrinamas vidaus ir nacionalinis saugumas. Fondas turėtų teikti pagalbą teisėsaugos institucijoms, nepriklausomai nuo jų organizacinės struktūros pagal nacionalinę teisę.

2021/07/06

Balsavau už šios rekomendacijos atmetimą. Pritarimas šiai rekomendacijai reikštų ES Tarybos pozicijos atmetimą. Naujajame 2021–2027 m. Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fonde (EJRŽAF) numatytas 6,108 mlrd. EUR paramos paketas, siekiant prisidėti prie tausios žvejybos, akvakultūros ir perdirbimo, remti darnią mėlynąją ekonomiką bei pakrančių bendruomenes ir skatinti tarptautinį vandenynų valdymą. Pagal Žaliąjį kursą fondo veiksmais bus prisidedama prie bendro tikslo 30 proc. lėšų skirti klimato srities veiksmams. Naujasis EJRŽAF rems mažos apimties priekrantės žvejybą. Valstybės narės savo programose turi atsižvelgti į konkrečius mažos apimties priekrantės žvejybos poreikius ir apibūdinti veiksmų, kuriuos jos numato įgyvendinti siekdamos tokios žvejybos plėtros, rūšis. Tokios pačios lengvatinės sąlygos išskirtinai taikomos be laivo žvejojantiems žvejams ir vėžiagyvių rinkėjams. Bus leidžiama finansuoti investicijas, kurios pagerins energijos vartojimo efektyvumą, saugą ir darbo sąlygas ES žvejybos laivuose, kartu užtikrinant ir sektoriaus tvarumą. Taip pat skatinama kartų kaita šios profesijos sektoriuje, nes jauniems žvejams bus padedama pirmą kartą įsigyti laivą. Įtrauktos ir visos būtinos apsaugos priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią galimam žalingam ES subsidijų poveikiui, lemiančiam perteklinį pajėgumą ir peržvejojimą. Naujasis fondas rems Europos akvakultūrą, skatindamas investicijas, kuriomis siekiama didinti akvakultūros produkcijos konkurencingumą, sykiu užtikrinant, kad veikla būtų darni aplinkos atžvilgiu.

2021/07/06

Balsavau už šį pranešimą. Šiuo pranešimu įvertinama Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) diegimo padėtis. Nepaisant iniciatyvų, kurių ėmėsi nacionaliniai ir Europos teisės aktų leidėjai, norėdami prisidėti prie ERTMS diegimo ir sąveikumo, – tokių kaip Transeuropinio transporto tinklo programa (TEN-T), pagrindinio tinklo koridoriaus reglamentas, Europos diegimo planai ir nacionaliniai diegimo planai arba susitarimo memorandumai – diegimas vis dar vyksta lėtai ir fragmentiškai, o sąveikumas dar nėra visiškai pasiektas. Šiuo metu kaip niekada svarbu yra visiškai įdiegti ERTMS, kad geležinkelių sektorius galėtų pasiekti plataus užmojo Europos žaliojo kurso tikslus ir 2030 m. ir 2050 m. nustatytus darnaus ir išmanaus judumo strategijos orientyrus.Pagrindinėms ERTMS diegimo problemoms įveikti yra reikalinga nustatyti bendrą ES viešojo pirkimo konkursų formatą, sukurti bendrą ES prototipų kūrimo platformą bei skaidrų jau finansuojamų prototipų sprendimų registrą, kad būtų išvengta ES finansavimo iš kelių šaltinių. Reikia užtikrinti standartizuotas sąsajas, kad būtų įdiegtos naujos funkcijos (esminiai pokyčiai). Taip pat dar labiau suderinti veiklos reikalavimus, parengti nacionalinių (B klasės) sistemų Europos eksploatavimo nutraukimo strategiją, dar labiau racionalizuoti leidimų išdavimo procedūras, ypač pakartotinio leidimo išdavimo tvarką, kad būtų išvengta vėlavimų ir didelių išlaidų. Raginame Komisiją ir valstybes nares imtis šių problemų sprendimo būdų.

2021/07/06

Balsavau už šį pranešimą. COVID-19 sukėlė pasaulinę pandemiją, dėl kurios kilo precedento neturinti pasaulinė sveikatos, ekonomikos, socialinė ir humanitarinė krizė, lėmusi neregėto masto tarptautinės prekybos kliūtis ir sutrikimus, pasaulinės gamybos ir užimtumo, tiesioginių užsienio investicijų (TUI) lygio mažėjimą ir didėjančią geopolitinę įtampą. Pandemija atskleidė strateginį pažeidžiamumą ES ir pasaulinėse tiekimo grandinėse, parodė, kad reikia didinti atsparumą ir diversifikaciją pasauliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis.Raginame numatyti paskatas ES įmonėms, kad jos padidintų savo tiekimo grandinių tvarumą ir sutrumpintų arba pakeistų savo tiekimo grandines ten, kur tai naudinga ES ekonomikai, tvarumo labui, geopolitiniams tikslams arba strateginei autonomijai. Raginame Komisiją 2021 m. skubiai baigti rengti ES prekybos apsaugos priemonių rinkinį teikiant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kartu pateikiant poveikio vertinimus ir pirmenybę skiriant kovos su prievarta priemonei, kovos su iškraipymais, kuriuos lemia užsienio subsidijos ir valstybės valdomos įmonės, priemonei ir užbaigti derybas dėl tarptautinių viešųjų pirkimų priemonės. Raginame Komisiją parengti skaitmeninės prekybos strategiją, kuria būtų siekiama padidinti Europos įmonių patekimą į rinką, sustiprinti skaitmeninę infrastruktūrą, suderinti reglamentavimo sistemas, modernizuoti prekybos ir muitų priemones.

2021/07/06

Balsavau už šį pranešimą. Europos Komisija neturi su PVM direktyva susijusių įgyvendinimo įgaliojimų. Vienintelė galiojanti priemonė, kuria galima skatinti vienodą ES PVM taisyklių taikymą, yra patariamasis PVM komitetas. Komitetas gali susitarti tik dėl neprivalomų PVM direktyvos taikymo gairių, o privalomas įgyvendinimo priemones gali priimti tik Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu. Dėl skirtingo valstybių narių PVM direktyvos aiškinimo pasitaiko dvigubo apmokestinimo atvejų, iškraipoma konkurencija, įmonės gali susidurti su teisiniu netikrumu ir patirti papildomų išlaidų. Siekiant išspręsti šią problemą ir pasiekti, kad valstybės narės priimtų privalomus kai kurių PVM nuostatų išaiškinimus, iš dalies keičiama PVM direktyvą, kad būtų įsteigtas komitetas, kuris prižiūrėtų Komisijos priimamus įgyvendinimo aktus tam tikrose PVM srityse. Komiteto procedūra yra ilgalaikis standartinis metodas, taikomas ES teisėje siekiant sudaryti palankesnes sąlygas šiam bendram aiškinimui pasiekti. Komiteto procedūros būtų taikomos tik ribotam taisyklių, kuriomis įgyvendinamos PVM direktyvos nuostatos, rinkiniui, kurį reikia aiškinti vienodai. Bet kokiems PVM direktyvos pakeitimams liktų būtinas vieningas Tarybos pritarimas. Taryba turi išlaikyti savo įgyvendinimo įgaliojimus, kai jie nepatenka į griežtai apibrėžtą Komisijos įgaliojimų taikymo sritį, visų pirma sprendžiant pagrindinius valstybėms narėms ypač svarbius klausimus. PVM komitetas išliktų kaip diskusijų forumas ir turėtų galimybę priimti gaires.

2021/07/06

Balsavau už šį pranešimą. Šiuo pasiūlymu keičiami Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 99, 197, 213, 214, 222, 223, 230 ir 235 straipsniai ir V priedas bei pridedamas naujas 106a straipsnis. Pakeitimai apima tai, kad Komiteto pirmininkas ir pirmasis jo pavaduotojas negali būti tos pačios lyties. Lyčių lygybės principas taikomas ir kitiems Biuro nariams.Biuro nariais pretenduojančių tapti asmenų, kurių išrinkimas reikštų nustatytų įvairovės reikalavimų nesilaikymą, kandidatūros būtų nesvarstomos. Būtų įmanoma pateikti tik kandidatūras, kurios gali atitikti šį reikalavimą. Nustatoma, kad delegacijų biurai būtų sudaromi pagal išdėstytą komitetų biurams taikomą procedūrą, o delegacijų biurų nariai būtų renkami Parlamento kadencijos laikotarpiui. Taip pat atsakingo komiteto pranešimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo svarstymas Parlamente pavėlinamas 2 savaičių laikotarpiu. Naujas straipsnis apima Parlamento poziciją dėl Europos Sąjungos išorės veiksmų patikos fondo steigimo ar veiklos pratęsimo.

2021/07/06

Balsavau už šį pranešimą. Ekonominė ir socialinė krizė, kurią sukėlė COVID-19 pandemija, padarė didelę žalą ES ekonomikos augimui ir vienas iš pagrindinių padarinių yra investicijų sumažėjimas. Dabartinių investicijų nepakanka ES tikslams pasiekti. Pabrėžiame esminį EIB, kaip ES valstybinio banko, vaidmenį remiant ekonomikos atsigavimą po pandemijos ir nukreipiant investicijas Europos prioritetams įgyvendinti, nes tai vienintelė tarptautinė finansų įstaiga, kuri visa priklauso ES valstybėms narėms ir visapusiškai vadovaujasi ES politika ir standartais. Palankiai vertiname, kad 2020 m. 40 proc. EIB paskolų buvo susijusios su klimato projektais. Raginame EIB tęsti ir plėsti žaliųjų obligacijų leidimą siekiant padidinti šios rinkos likvidumą ir toliau dalyvauti rengiant ES žaliųjų obligacijų standartą. Raginame EIB prisidėti šalinant sisteminius trūkumus, dėl kurių tam tikri regionai ar valstybės negali visapusiškai pasinaudoti EIB finansinėmis galimybėmis. Raginame EIB teikti pirmenybę visuomenės sveikatos sistemų stiprinimui, toliau didinti paramą inovacijoms ir įgūdžiams, bendradarbiauti su Komisija ir valstybėmis narėmis siekiant didinti investicijas į socialinį sektorių. Taip pat ragina EIB padėti valstybėms narėms, kai jos vykdo projektus, kuriais siekiama panaikinti nelygybę, įskaitant lyčių nelygybę, ir projektus, skirtus marginalizuotoms bendruomenėms. EIB turėtų sustiprinti komunikacijos pastangas. Labai svarbu, kad EIB bendrautų su ES piliečiais, siekdamas geriau paaiškinti savo politikos tikslus ir parodyti savo indėlį į kasdienį ES piliečių gyvenimą.

2021/07/06

Balsavau už šį pranešimą. EIB privalo prisidėti prie ES integracijos, ekonominės ir socialinės sanglaudos bei regioninės plėtros taikydamas specialios paskirties finansavimo priemones. 2019 m. EIB pasirašytos skolinimo operacijos sudarė 63,3 mlrd. EUR. 2019 m. EIB pasiekė savo metinį skolinimo sanglaudos srityje tikslą – bent 30 proc. visų naujų operacijų ES, narystės siekiančiose ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalyse.Raginame EIB didinti investicijas į proveržio inovacijas, ypač į žaliąją pertvarką, siekiant remti Europos įmones bei įvertinti ir spręsti galimos rizikos, susijusios su priklausomybe nuo daug anglies dioksido išskiriančio turto, klausimą. Taip pat padidinti finansavimą, kad būtų galima spręsti technologinių pokyčių klausimus, remti prie dabartinių ir būsimų darbo rinkos poreikių pritaikytų įgūdžių ugdymą, toliau skatinti investicijas į darbuotojų ir verslininkų skaitmeninius įgūdžius, skaitmeninę infrastruktūrą ir skaitmeninimo gebėjimų stiprinimą, skirti lėšų ilgalaikiams moksliniams tyrimams ir inovacijoms bei MVĮ, remti socialinę ekonomiką ir didinti socialinę ir teritorinę sanglaudą, visų pirma užpildant dabartines investicijų į viešąjį būstą ir infrastruktūrą spragas. Raginame EIB šalinti trūkumus, dėl kurių tam tikri regionai ar valstybės narės negali visapusiškai pasinaudoti jo teikiamomis finansinėmis priemonėmis bei intensyviau bendradarbiauti su nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais ir įstaigomis. Raginame EIB stiprinti savo komunikacijos strategiją bei aiškiai ir tinkamai informuoti apie savo misiją ir statusą.

2021/07/06

Balsavau už šią rezoliuciją. 2012 m. „Dow Agro Sciences Ltd“ pateikė paraišką Nyderlandų nacionalinei kompetentingai institucijai dėl maisto produktų, maisto ingredientų ir pašarų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų DAS-81419-2, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, pateikimo rinkai pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius. 2016 m. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) priėmė palankią nuomonę. Tačiau nebuvo atliktas pakankamas herbicidų likučių, metabolitų ir kokteilių efekto vertinimas. Taip pat neišspręsti klausimai susiję su Bt toksinais, o valstybių narių kompetentingos institucijos turėjo pastabų. Manome, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas, kuriuo leidžiama pateikti rinkai šiuos produktus viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus ir neatitinka ES teisės, nes yra nesuderinamas su reglamento tikslu. Prašome Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą. Raginame Komisiją nesuteikti leidimų herbicidams atsparioms genetiškai modifikuotoms kultūroms, kol nebus išsamiai ištirtos grėsmės sveikatai, susijusios su herbicidų liekanomis kiekvienu konkrečiu atveju, o atliekant tokį vertinimą reikalaujama visapusiškai įvertinti visas herbicidų liekanas, atsiradusias dėl tokių genetiškai modifikuotų kultūrų purškimo papildomais herbicidais, jų skilimo produktus ir jų kombinatorinį poveikį. Raginame Komisiją nesuteikti leidimo importuoti jokių maistui ar pašarams skirtų genetiškai modifikuotų augalų, atsparių herbicidų veikliajai medžiagai, kurios neleidžiama naudoti ES.

2021/07/06

Balsavau už šią rezoliuciją. 2016 m. „Dow AgroSciences Ltd“ pateikė paraišką Nyderlandų nacionalinei kompetentingai institucijai pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius. Paraiška pateikta dėl leidimo pateikti rinkai maisto produktus, maisto sudedamąsias dalis ir pašarus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų DAS-81419-2 x DAS-44406-6, kurie iš jų sudaryti arba iš jų pagaminti. 2020 m. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) priėmė palankią nuomonę. Tačiau nebuvo atliktas pakankamas herbicidų likučių, metabolitų ir kokteilių efekto vertinimas. Taip pat neišspręsti klausimai susiję su Bt toksinais, o valstybių narių kompetentingos institucijos turėjo pastabų. Manome, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas, kuriuo leidžiama pateikti rinkai šiuos produktus viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus ir neatitinka ES teisės, nes yra nesuderinamas su reglamento tikslu. Prašome Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą. Raginame Komisiją nesuteikti leidimų herbicidams atsparioms genetiškai modifikuotoms kultūroms, kol nebus išsamiai ištirtos grėsmės sveikatai, susijusios su herbicidų liekanomis kiekvienu konkrečiu atveju, o atliekant tokį vertinimą reikalaujama visapusiškai įvertinti visas herbicidų liekanas, atsiradusias dėl tokių genetiškai modifikuotų kultūrų purškimo papildomais herbicidais, jų skilimo produktus ir jų kombinatorinį poveikį. Raginame Komisiją nesuteikti leidimo importuoti jokių maistui ar pašarams skirtų genetiškai modifikuotų augalų, atsparių herbicidų veikliajai medžiagai, kurios neleidžiama naudoti ES.

2021/07/06

Balsavau už šią rezoliuciją. 2015 m. bendrovė „Pioneer Overseas Corporation“ pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius pateikė paraišką dėl maisto produktų, maisto sudedamųjų dalių ir pašarų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 × MIR162 × MON810 × NK603, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, pateikimo rinkai. 2020 m. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) priėmė palankią nuomonę. Tačiau nebuvo atliktas pakankamas herbicidų likučių, metabolitų ir kokteilių efekto vertinimas. Taip pat neišspręsti klausimai susiję su Bt toksinais. Manome, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas, kuriuo leidžiama pateikti rinkai šiuos produktus viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus ir neatitinka ES teisės, nes yra nesuderinamas su reglamento tikslu. Prašome Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą. Raginame Komisiją nesuteikti leidimų herbicidams atspariems genetiškai modifikuotiems kultūriniams augalams, kol nebus išsamiai ištirtos grėsmės sveikatai, susijusios su herbicidų liekanomis kiekvienu konkrečiu atveju, o atliekant tokį vertinimą reikalaujama visapusiškai įvertinti visas herbicidų liekanas, atsiradusias dėl genetiškai modifikuotų kultūrinių augalų purškimo papildomais herbicidais, šių herbicidų skilimo produktus ir jų kombinatorinį poveikį, įskaitant pačiam genetiškai modifikuotam augalui. Raginame Komisiją nesuteikti leidimo importuoti jokių maistui ar pašarams skirtų genetiškai modifikuotų augalų, atsparių herbicidų veikliajai medžiagai, kurios neleidžiama naudoti ES.

2021/07/06

Balsavau už šią rezoliuciją. 2018 m. bendrovė „Syngenta Crop Protection NV/SA“ Komisijai pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 11 ir 23 straipsnius pateikė paraišką dėl leidimo pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra arba kurie susideda iš genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11, skirtų naudoti ne maistui ir ne pašarui, o tik auginimui, atnaujinimo. 2020 m. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) priėmė palankią nuomonę dėl leidimo naudoti genetiškai modifikuotus kukurūzus. Tačiau nebuvo atliktas pakankamas herbicidų likučių, metabolitų ir kokteilių efekto vertinimas. Taip pat neišspręsti klausimai susiję su Bt toksinais. Manome, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas, kuriuo leidžiama pateikti rinkai šiuos produktus viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus ir neatitinka ES teisės, nes yra nesuderinamas su reglamento tikslu. Prašome Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą. Raginame Komisiją nesuteikti leidimų herbicidams atspariems genetiškai modifikuotiems kultūriniams augalams, kol nebus išsamiai ištirtos grėsmės sveikatai, susijusios su herbicidų liekanomis kiekvienu konkrečiu atveju, o atliekant tokį vertinimą reikalaujama visapusiškai įvertinti visas herbicidų liekanas, atsiradusias dėl genetiškai modifikuotų kultūrinių augalų purškimo papildomais herbicidais, šių herbicidų skilimo produktus ir jų kombinatorinį poveikį, įskaitant pačiam genetiškai modifikuotam augalui. Raginame Komisiją nesuteikti leidimo importuoti jokių maistui ar pašarams skirtų genetiškai modifikuotų augalų, atsparių herbicidų veikliajai medžiagai, kurios neleidžiama naudoti ES.

2021/07/06

Balsavau už šį pranešimą. Valstybėms narėms ir Komisijai de jure tenka bendra atsakomybė ir jos turi glaudžiai bendradarbiauti siekdamos apsaugoti Sąjungos finansinius interesus ir kovoti su sukčiavimu bei korupcija. Tačiau de facto valstybių narių valdžios institucijos valdė apie 74 proc. ES išlaidų ir rinko ES tradicinius nuosavus išteklius 2019 m. ES biudžetui.Raginame Komisiją parengti metodiką, pagal kurią būtų galima pagerinti patikimumą ir tiksliau įvertinti sukčiavimo mastą ES. Raginame tas valstybes nares, kurios dar nepriėmė nacionalinių kovos su sukčiavimu strategijų, nedelsiant tai padaryti, o Komisiją įvertinti priimtas nacionalines kovos su sukčiavimu strategijas, išnagrinėti, kodėl valstybės narės atsilieka jas priimdamos, ir paskatinti likusias valstybes nares daryti pažangą jas priimant. Raginame Komisiją griežtai stebėti valstybes nares, kurios dar nepaskyrė savo Europos deleguotųjų prokurorų arba nepritaikė savo nacionalinės teisės aktų atsižvelgiant į Europos prokuratūros veikimą. Taip pat numatyti rimtas teisines apsaugos priemones, panašias į tas, kurios teikiamos informatoriams, ir sukurti išsamias nepriklausomos tiriamosios žurnalistikos apsaugos ir finansavimo priemones, įskaitant skubaus reagavimo mechanizmą, skirtą nelaimės ištiktiems žurnalistams, ir veiksmingus teisės aktus, siekiant kovoti su strateginiais ieškiniais dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP). Raginame Komisiją apsvarstyti galimybę Europos Sąjungoje sukurti korupcijos prevencijos institucijų tinklą.

2021/07/06

Balsavau už šį pranešimą. Europos Sąjunga nori iki 2050 m. pasiekti, kad jos poveikis klimatui taptų neutralus – tai yra Europos žaliajame kurse nustatytas tikslas. Šiam tikslui pasiekti Europos Komisija nustatė plataus užmojo 27 ES valstybių narių jūros vėjo energijos gamybos pajėgumų tikslus: nuo šiuo metu turimų 12 GW juos padidinti iki bent 60 GW 2030 m. ir iki 300 GW 2050 m. Tačiau jūrinių vėjo elektrinių statyba, eksploatavimas ir eksploatacijos nutraukimas daro poveikį jūros dugnui, jūrų gyvūnijai ir biologinei įvairovei. Neigiamas poveikis gali būti daromas per visą jūrinės vėjo jėgainės gyvavimo ciklą. Nuolatinių elektromagnetinių laukų poveikis gali pakeisti elektrai jautrių rūšių ir magnetiniams laukams jautrių rūšių elgseną. Povandeniniai garsai daro poveikį žuvims ir jūrų žinduoliams. Visų pirma statybos etapu.Raginame Komisiją atlikti poveikio vertinimą, siekiant ištirti tikėtinas jūrinių vėjo elektrinių įrenginių statybos ekonomines ir socialines pasekmes ir pasekmes aplinkai tose teritorijose, kuriose jos gali nederėti su žvejybos sektoriumi ir jūrų augalijos bei gyvūnijos tvarumu. Raginame Komisiją ir valstybes nares remti tvarių plūdriųjų jūrinių vėjo energijos technologijų, kurios dar labiau mažina poveikį žvejybai, plėtrą ir komercializaciją. Raginame valstybes nares, laikantis jūrinių teritorijų planavimo nuostatų, nustatyti konkrečius istorinius ir tradicinius vietos žvejų žvejybos rajonus, kuriuose neturėtų būti statomi jūrinių atsinaujinančiųjų išteklių įrenginiai.

2021/07/06

Balsavau už šios rekomendacijos atmetimą. Pritarimas šiai rekomendacijai reikštų Tarybos pozicijos atmetimą. Siekiant pažangaus, tvaraus bei integracinio augimo ir siekiant skatinti darbo vietų kūrimą bei įgyvendinti ilgalaikius priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo įsipareigojimus, ES reikia šiuolaikiškos, daugiarūšės ir gerai veikiančios infrastruktūros, kuri padėtų tarpusavyje sujungti ir integruoti Sąjungą ir visus jos regionus, įskaitant nutolusius, atokiausius, salų, periferinius ir retai apgyvendintus regionus, transporto, skaitmeninės ekonomikos ir energetikos sektoriuose. Tokios jungtys turėtų sudaryti geresnes sąlygas laisvam asmenų, prekių, kapitalo ir paslaugų judėjimui. Transeuropiniais tinklais turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos tarpvalstybinėms jungtims, skatinama didesnė ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda ir prisidedama prie konkurencingesnės ir tvaresnės socialinės rinkos ekonomikos ir kovos su klimato kaita. Europos infrastruktūros tinklų priemone siekiama paspartinti investicijas transeuropinių tinklų srityje ir pritraukti finansavimą tiek iš viešojo, tiek iš privačiojo sektorių, kartu padidinant teisinį tikrumą ir laikantis technologinio neutralumo principo. Programa turėtų sudaryti galimybes visapusiškai išnaudoti transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos sektorių sinergiją ir taip padidinti Sąjungos veiksmų efektyvumą ir suteikti galimybių optimizuoti įgyvendinimo išlaidas. Taip pat būtų remiama ES kova su klimato kaita, aplinkos bei socialiniu požiūriu tvarūs projektai ir, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai.

2021/07/06

Balsavau už šią rekomendaciją. Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo (APMTF) mokslinių tyrimų programa yra ES finansavimo programa, pagal kurią finansuojami anglių ir plieno sektoriuose vykdomi mokslinių tyrimų projektai. Likviduojamos Europos anglių ir plieno bendrijos (EAPB) turto valdymas buvo grindžiamas tuo, kad iš investuoto turto gauta grąža būtų naudojama mokslinių tyrimų projektams finansuoti ir numatoma, kad visas Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo turtas turėtų būti išsaugotas nepaliestas. APMTF mokslinių tyrimų programai sėkmingai įgyvendinti kasmet reikia bent 40 mln. EUR. Esant dabartinei palūkanų normai ir atsižvelgiant į tai, kad turimi ištekliai, kurie suteiktų galimybę taikyti išlyginimo mechanizmą, yra išnaudoti, ir turint omenyje Jungtinės Karalystės išstojimą, iš investuoto turto gauti pakankamą metinę grąžą trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu bus sunku. Komisijos pasiūlymu teikiami pakeitimai. Jais siekiama leisti 2021–2027 m. laikotarpiu parduoti dalį likviduojamos EAPB turto, kad kasmet APMTF būtų užtikrinamas 111 mln. EUR metinis asignavimas. Iš šio metinio asignavimo bus remiami su anglimis ir plienu susijusiuose sektoriuose pagal APMTF mokslinių tyrimų programą vykdomi moksliniai tyrimai, remiamos proveržio technologijos, kad iki 2030 m. būtų galima imtis anglies dioksido beveik neišskiriančios plieno gamybos, ir anglių sektoriaus mokslinių tyrimų projektai, skirti anksčiau veikusių arba uždaromų anglių kasyklų ir susijusios infrastruktūros teisingai pertvarkai valdyti.

2021/07/07

Balsavau už šį pranešimą. Dalinai keičiamas sprendimas 2003/77/EB, nustatantis likviduojamos EAPB turto, o užbaigus likvidavimą, Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo turto valdymo daugiametes finansines gaires. Pasiūlyme yra du pagrindiniai pakeitimai. Siūloma leisti prireikus parduoti portfelio išteklius, kad būtų galima iki 2027 m. skirti išmokas, susijusias su metiniu 111 mln. EUR asignavimu. Priklausomai nuo investicijų sąlygų ir portfelio dydžio raidos, tam prireiks laipsniškai mažinti valdomo turto kiekį.Siūloma diversifikuoti reikalavimus atitinkančias portfelio investicijas, kad būtų galima pagerinti jo rizikos ir grąžos santykio rezultatus. Siūloma išplėsti reikalavimus atitinkančio turto spektrą, kad būtų galima padidinti esant konkrečiam rizikos lygiui tikėtiną grąžą. Tradiciškai EAPB turtas daugiausia buvo investuojamas į eurais denominuotus valstybės ir viršnacionalinės skolos vertybinius popierius. Šis investicijų spektras sudarė sąlygas uždirbti stabilią teigiamą grąžą išlaikant mažesnę portfelio riziką. Per pastaruosius kelerius metus ekonomikos ir rinkos sąlygos pasikeitė taip, kad ilgam laikui sumažėjo galimybės uždirbti grąžą iš investicijų į valstybės ir viršnacionalinės skolos vertybinius popierius. Ateityje visos finansų rinkos ir euroobligacijų rinkos išliks sudėtingos, nes pelningumas bus labai mažas arba neigiamas, o likvidumas taip pat bus mažesnis. Komisija paaiškino, kad pakeitimai nereikštų, jog šį turtą ar priemones bus imtasi naudoti automatiškai. Komisijai būtų suteikiami įgaliojimai daryti tokias investicijas, kai rinkos sąlygos palankios.

2021/07/07

Balsavau už šios rekomendacijos atmetimą. Pritarimas šiai rekomendacijai reikštų Tarybos pozicijos atmetimą. 2019 m. per tarpinstitucines derybas sutarta spręsti klausimą dėl kitų informacinių sistemų pokyčių, kuriuos nulemtų naujoji vizų informacinės sistemos (VIS) veikimo tvarka (vadinamieji logiškai nuoseklūs pakeitimai). VIS sukurta kaip technologinis sprendimas, skirtas tam, kad būtų galima keistis duomenimis apie vizas tarp valstybių narių. VIS pradėjo veikti 2011 m. ir iki 2016 m. buvo palaipsniui įdiegta visų valstybių narių konsulatuose visame pasaulyje. Bendrieji VIS tikslai yra gerinti bendros vizų politikos įgyvendinimą, konsulinį bendradarbiavimą ir konsultavimąsi tarp centrinių vizų institucijų, palengvinant valstybių narių keitimąsi duomenimis apie prašymus išduoti vizas ir dėl jų priimtus sprendimus, siekiant supaprastinti prašymų išduoti vizą nagrinėjimo tvarką. Taip pat užkirsti kelią palankiausių vizų išdavimo sąlygų paieškai, padėti kovoti su tapatybės klastojimu, palengvinti patikrinimus išorės sienos perėjimo punktuose ir valstybių narių teritorijoje, padėti nustatyti bet kurio asmens, kuris gali neatitikti ar nebeatitikti atvykimo, buvimo arba gyvenimo valstybių narių teritorijoje sąlygų, tapatybę bei užkirsti kelią grėsmėms visų valstybių narių vidaus saugumui.

2021/07/07

Balsavau už šios rekomendacijos atmetimą. Pritarimas šiai rekomendacijai reikštų Tarybos pozicijos atmetimą. 2019 m. per tarpinstitucines derybas sutarta spręsti klausimą dėl kitų informacinių sistemų pokyčių, kuriuos nulemtų naujoji vizų informacinės sistemos (VIS) veikimo tvarka (vadinamieji logiškai nuoseklūs pakeitimai). VIS sukurta kaip technologinis sprendimas, skirtas tam, kad būtų galima keistis duomenimis apie vizas tarp valstybių narių. VIS pradėjo veikti 2011 m. ir iki 2016 m. buvo palaipsniui įdiegta visų valstybių narių konsulatuose visame pasaulyje. Bendrieji VIS tikslai yra gerinti bendros vizų politikos įgyvendinimą, konsulinį bendradarbiavimą ir konsultavimąsi tarp centrinių vizų institucijų, palengvinant valstybių narių keitimąsi duomenimis apie prašymus išduoti vizas ir dėl jų priimtus sprendimus, siekiant supaprastinti prašymų išduoti vizą nagrinėjimo tvarką. Taip pat užkirsti kelią palankiausių vizų išdavimo sąlygų paieškai, padėti kovoti su tapatybės klastojimu, palengvinti patikrinimus išorės sienos perėjimo punktuose ir valstybių narių teritorijoje, padėti nustatyti bet kurio asmens, kuris gali neatitikti ar nebeatitikti atvykimo, buvimo arba gyvenimo valstybių narių teritorijoje sąlygų, tapatybę bei užkirsti kelią grėsmėms visų valstybių narių vidaus saugumui.

2021/07/07

Balsavau už šį pranešimą. Remiantis „Eurobarometro“ apklausomis, didelė dalis ES gyventojų nėra patenkinti demokratijos veikimu ES, jie linkę nepasitikėti ES institucijomis. Didelė dalis ES piliečių mano, kad į jų nuomonę neatsižvelgiama, laiko ES tolimu subjektu. Norint išspręsti šį klausimą, labai svarbu į diskusijas dėl ES politikos įtraukti piliečius. Šiuo metu Europos piliečių iniciatyva (EPI), skundai Europos ombudsmenui ir peticijos Europos Parlamentui yra vienintelės principu „iš apačios į viršų“ grindžiamos priemonės, kuriomis naudodamiesi piliečiai gali kelti klausimus dėl ES politikų ar institucijų veiklos. Todėl rengiant nuolatinius piliečių dialogus turėtų būti sukurtas naujas viešas forumas, kad būtų padidinta jų įtaka ES politikos formavimui. Reikia sukurti dalyvaujamojo pobūdžio priemonę. Ji atskiriems asmenims suteiktų galimybę išreikšti savo idėjas, susirūpinimą keliančius klausimus bei prasmingai prisidėti prie ES ateities formavimo. Taip pat suteikti galimybių vykdyti piliečių tarpusavio diskusijas ir svarstymus, piliečių, politikų, suinteresuotųjų subjektų ir ekspertų diskusijas ir svarstymus, kartu sudarant sąlygas nuomonių ir perspektyvų įvairovei bei subalansuotam ir įvairiam piliečių dalyvavimui. Reikia užtikrinti, kad visos dalyvaujamojo pobūdžio priemonės būtų orientuotos į ES politiką, apimtų įvairių valstybių narių piliečių keitimąsi nuomonėmis tarpvalstybiniu mastu bei sukurti nuolatinius dalyvavimo mechanizmus, kurie būtų naudojami reguliariai ir taptų neatsiejama ES sprendimų priėmimo proceso dalimi.

2021/07/07

Balsavau už šį pranešimą. ES ir NATO turi panašių interesų saugumo ir gynybos srityje. Atnaujinta strateginė ES ir NATO partnerystė yra labai svarbi sprendžiant Europai ir jos kaimyninėms šalims kylančius saugumo uždavinius. Raginame ES ir toliau stiprinti transatlantinį ryšį ir svarbią partnerystę su NATO. Raginame ES ir NATO sustiprinti ir išplėsti dabartinius įsipareigojimus kovojant su Rusijos tiesiogine ir netiesiogine agresija ir veiksmais prieš Ukrainą, Gruziją ir Moldovą, taip pat jos vykdomą atkaklią veiklą Baltijos ir Juodosios jūros regionuose, Azovo jūroje, rytinėje Viduržemio jūros dalyje ir tolimojoje šiaurėje. Reiškiame tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui ir raginame stiprinti jos karinius pajėgumus ir atsparumą. Raginame ES ir NATO užmegzti strateginį dialogą, kad būtų parengtas bendras ir koordinuotas požiūris į Kiniją, atsižvelgiant į kiekvienos organizacijos stiprybes ir pajėgumus, siekiant kuo didesnės pridėtinės vertės, pagrįstos bendrai sutartais strateginiais tikslais. ES ir NATO turėtų stiprinti savo nuosavus gebėjimus užkirsti kelią hibridiniams ir kibernetiniams išpuoliams, atgrasyti nuo jų ir į juos reaguoti, įskaitant išpuolius prieš jų pačių institucijas. Raginame aktyviau bendradarbiauti ir rengti mokymus kibernetinės gynybos srityje. Siūlome sukurti bendrą kibernetinių grėsmių informacijos centrą ir bendrą ES ir NATO kibernetinio saugumo darbo grupę siekiant apibrėžti bendrą atsaką į kibernetines grėsmes.

2021/07/07

Balsavau už šį pranešimą. Visuomenės senėjimas yra vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos iššūkių. Ilgesnė tikėtina gyvenimo trukmė, mažesnis gimstamumas, didėjanti urbanizacija ir mažėjanti darbingo amžiaus asmenų grupė yra pokyčiai, dėl kurių mažėja europiečių dalis pasaulyje. COVID-19 pandemija dar labiau išryškino problemas, kurioms reikia skirti daug dėmesio, ir pabrėžtinai parodė, kad į ES veiksmus reikia įtraukti specialią vyresnio amžiaus asmenims skirtą strategiją. Reikia atkreipti dėmesį į vyresnio amžiaus asmenų vaidmenį ES visuomenėse, tinkamos jų priežiūros užtikrinimą, vienišumo senatvėje prevenciją ir jų gausių žinių bei patirties panaudojimą. Turi būti kovojama su vyresnio amžiaus asmenų diskriminacija. Turi būti pasirūpinta jų sveikata ir ilgalaike globa, socialine apsauga ir socialine įtrauktimi. Senjorams turi būti sudaryta galimybė išlikti aktyviems. Demografiniai pokyčiai tęsis, todėl svarbu pasirūpinti, kad viešosios erdvės atitiktų senėjančių kartų poreikius. ES turėtų skatinti valstybes nares labiau naudotis ES lėšomis iš tokių fondų kaip ESF + arba ERPF, kad infrastruktūra ir viešosios erdvės būtų pritaikytos vyresnio amžiaus asmenų poreikiams. Raginame valstybes nares sprendžiant demografines problemas konsultuotis su akademiniais ekspertais ir pilietinės visuomenės organizacijomis. Raginame Komisiją parengti ES demografinių pokyčių ir kartų solidarumo veiksmų planą, atsižvelgiant į atitinkamų amžiaus grupių asmenų padėties skirtumus ir sudėtingumą, taip pat į skirtumus valstybėse narėse.

2021/07/07

Balsavau už šį pranešimą. Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo ir visose valstybėse narėse tiesiogiai yra taikomas reglamentas dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo. Šiame reglamente nurodoma, kad teisinės valstybės principo laikymasis yra viena iš esminių būtinų sąlygų, kurias būtina išpildyti, kad būtų laikomasi patikimo finansų valdymo principų. Komisija nusprendė laikytis neprivalomų 2020 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadų ir paskelbė, kad ji parengs reglamento taikymo gaires. Apgailestaujame dėl šio Komisijos sprendimo. Reglamento tekstas yra aiškus ir jį taikant nereikia jokio papildomo aiškinimo. Be to, teisės akto leidėjai nesuteikė Komisijai jokių aiškinimo įgaliojimų. Primename, kad gairės negali pakeisti, išplėsti ar susiaurinti reglamento teksto. Primename, kad Komisijos politinėse gairėse nurodyta, kad negali būti kompromiso, kai yra kalbama apie pagrindinių vertybių gynimą. Primename, kad Komisija „yra visiškai nepriklausoma“ ir jos nariai „nesiekia gauti ir nepaiso jokios vyriausybės nurodymų“. Raginame Komisiją gairėse išaiškinti, kad teisinės valstybės principų pažeidimai valstybėse narėse, įvykdyti dėl iki 2021 m. sausio 1 d. priimtų sprendimų ar įvykių, patenka į šio reglamento taikymo sritį tol, kol patiriamas jų poveikis. Raginame Komisiją paaiškinti kriterijus, kuriais ji remdamasi nustatys priemones sisteminių pažeidimų atvejais, bei parengti skaidrumo taisykles ir principus, kuriuos ji taikys aktyvuodama sąlygų režimą.

2021/07/07

Balsavau už šią rezoliuciją. 2020 m. gruodžio mėn. Europos Taryba priėmė sprendimą ir reglamentą, kuriais nustatomas ES visuotinis sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimas. Jis yra labai svarbi ES žmogaus teisių ir užsienio politikos priemonių sudedamoji dalis, juo sustiprinamas ES, kaip pasaulinio žmogaus teisių subjekto, vaidmuo ir sudaromos sąlygos imtis ribojamųjų priemonių prieš juridinius ir fizinius asmenis, susijusius su šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais visame pasaulyje. Pabrėžiame, kad naujasis režimas turi būti platesnės, nuoseklios ir aiškiai apibrėžtos strategijos, kurioje atsižvelgiama į ES užsienio politikos tikslus, dalis. Strategijoje turėtų būti siekiama nustatyti konkrečius kriterijus, kurie būtų susiję su tikslais, ir išsamiai nurodyti, kaip sankcijos gali padėti tuos kriterijus pasiekti. Apgailestaujame, kad Taryba, priimdama naująją tvarką, nusprendė taikyti vienbalsiškumo, o ne kvalifikuotos balsų daugumos taisyklę. Raginame taikyti balsavimą kvalifikuota balsų dauguma nustatant sankcijas pagal ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą. Pabrėžiame, jog yra svarbu užtikrinti, kad režimas taip pat būtų taikomas asmenims, sudarantiems žmogaus teisių pažeidėjams ekonomines ir finansines galimybes. Valstybės narės turi užtikrinti, kad jų teritorijoje registruotos valdžios institucijos, įmonės ir kiti subjektai visapusiškai laikytųsi Tarybos sprendimų dėl ribojamųjų priemonių. Raginame valstybes nares ir Komisiją stiprinti bendradarbiavimą ir dalijimąsi informacija bei sukurti tvirtesnį Europos priežiūros ir vykdymo užtikrinimo mechanizmą.

2021/07/07

Balsavau už šį pranešimą. Susitarimas dėl Šengeno erdvės yra išskirtinis ir vienas didžiausių Europos Sąjungos laimėjimų, nes jau daugiau kaip 25 metus jis sudaro galimybes asmenims laisvai judėti Šengeno erdvėje be kontrolės prie vidaus sienų. Dauguma valstybių narių, įskaitant Šengeno asocijuotąsias šalis, reaguodamos į COVID-19 pandemiją atnaujino vidaus sienų kontrolę, iš dalies ar visiškai uždarė savo sienas arba uždarė jas tam tikrų rūšių keliautojams. Ypatingai pandemijos pradžioje valstybės narės tarpusavyje ir su Komisija veiksmingai nekoordinavo vidaus sienų kontrolės atnaujinimo ir panaikinimo. Tai buvo iššūkis pačiai bendradarbiavimo Šengeno klausimais koncepcijai. Komisija stengėsi koordinuoti bendrą Europos atsaką. Apgailestaujame dėl to, kad valstybės narės toliau vykdo kontrolę kertant vidaus sienas, dažnai nekoordinuotai, tinkamai neapsvarsčius bendro Europos intereso išlaikyti Šengeną kaip erdvę be kontrolės kertant vidaus sienas. Kontrolė turėjo neigiamą poveikį laisvam prekių, kapitalo, paslaugų ir asmenų judėjimui Sąjungoje, o tarpvalstybiniai darbuotojai atsidūrė labai sudėtingoje padėtyje. Nepaisant to, jog nustatyta didelių Šengeno acquis įgyvendinimo trūkumų, Komisija delsia arba visiškai aiškiai nelinksta pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrų. Raginame Komisiją tinkamai tikrinti, kaip taikomas Šengeno acquis, siekiant įvertinti, ar laikomasi būtinumo ir proporcingumo principų, ir prireikus taikyti pažeidimo nagrinėjimo procedūras. Reikia nedelsiant stiprinti Šengeno valstybių tarpusavio pasitikėjimą ir bendradarbiavimą, taip pat užtikrinti tinkamą Šengeno erdvės valdymą.

2021/07/07

Balsavau už šį pranešimą. COVID-19 pandemija aiškiai parodė, kad būtina stiprinti bendros sveikatos koncepcijos įgyvendinimą ES ieškant geresnių rezultatų visuomenės sveikatos srityje. Nei ES, nei valstybės narės nebuvo pasirengusios reaguoti į tokio masto ekstremaliąsias visuomenės sveikatos situacijas. Veiksmų ėmėsi Komisija ir Europos vaistų agentūra, kurdamos būtinas struktūras, kad valstybės narės geriau ir labiau koordinuotai reaguotų į pandemiją. Šiuo reglamentu siekiama atsižvelgti į įgytą patirtį, poreikį ES sukurti tinkamą institucinę sistemą, kad būtų galima reaguoti į ekstremaliąsias situacijas be improvizacijų, turint aiškius įgaliojimus, ir suteikti teisinį pagrindą aktyvesniam ES institucijų vaidmeniui. Reglamentas siejasi su kovos su didelėmis tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėmis sveikatai mechanizmu ir didesniais Europos vaistų agentūros ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, kaip pagrindinių to mechanizmo ramsčių, įgaliojimais, stiprinant koordinavimą ir jų sinergiją. Reikia daugiau Europos veiksmų sveikatos srityje, kuriant sveikatos sąjungą. Europa turi turėti ekstremaliųjų situacijų prevencijos ir reagavimo struktūrą, kuri apimtų nustatytą institucinę struktūrą, į kurią įeitų vaistų ir medicinos priemonių iniciatyvinės grupės ir darbo grupė. Taip pat apimtų vaistų tiekimo grandinės stebėsenos ir kontrolės sistemą ir įvairių subjektų pareigas, ypatingos svarbos vaistų ir medicinos priemonių sąrašų sudarymą ir bendrą vaistų stygiaus apibrėžtį.

2021/07/08

Balsavau už šį pranešimą. Europos aplinkos agentūros 2020 m. būklės ir perspektyvų ataskaitoje (SOER 2020) nurodyta, kad Europa kartu su likusiu pasauliu atsilieka norint išvengti katastrofiško klimato kaitos, ekosistemų būklės blogėjimo ir pernelyg didelio gamtos išteklių naudojimo poveikio ekonomikai ir visuomenei. Siekiant išvengti ekologinio suirimo, būtina kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki 2050 m. pasiekti ilgalaikį 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos prioritetinį tikslą – gyventi planetos galimybių ribose ir ne vėliau kaip iki 2030 m. pasiekti teminius prioritetinius tikslus. ES turi nedelsdama imtis ryžtingų veiksmų, remiantis Europos žaliuoju kursu ir darnaus vystymosi tikslais (DVT). 2020 m. Europos Komisija paskelbė savo pasiūlymą dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2030 m. ( 8-oji AVP). Šia plataus užmojo aukšto lygio strateginė priemone būtų vadovaujamasi vykdant ES aplinkos politiką iki 2030 m. Ji apimtų Europos žaliojo kurso ir DVT veiksmus ir uždavinius, kartu patikimai stebint jų įgyvendinimo pažangą. 8-ojoje AVP yra nustatytas sąlygų sąrašas, kurias reikia įvykdyti, kad būtų pasiekti prioritetiniai tikslai. Parlamentas siūlo, kad šis sąrašas būtų išplečiamas ir siūlomi atitinkami veiksmai, kurių reikia šioms sąlygoms pasiekti. Taip siekiama suteikti aiškumo ir atskaitomybės. Nenurodant, kokių konkrečių veiksmų ir kas turi imtis, gali būti, kad reikiamų sąlygų sąrašas bus tikslus, tačiau visiškai neveiksmingas.

2021/07/08

Balsavau už šią rezoliuciją. Komisijos komunikatu dėl naujos Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės nustatomi strateginiai tikslai ir veiksmai, įgyvendinami glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, siekiant teikti pirmenybę investicijoms ir reformoms mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, pasiekti 3 proc. BVP tikslą, gerinti mokslo darbuotojų prieigą prie kompetencijos išteklių visoje ES ir sudaryti sąlygas perduoti mokslinių tyrimų rezultatus mokslo bendruomenei, visuomenei ir realiajai ekonomikai, kartu užtikrinant, kad viešosiomis lėšomis finansuojami moksliniai tyrimai ir inovacijos iš tikrųjų prisidėtų prie visuomenės gerovės. Raginame valstybes nares priimti Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų paktą, į kurį būtų įtraukti įsipareigojimai padidinti viešąsias išlaidas moksliniams tyrimams ir inovacijoms nuo dabartinio vidutinio 0,81 proc. BVP lygio iki 1,25 proc., padidinti bendroms programoms ir Europos partnerystėms skirtą nacionalinį viešąjį mokslinių tyrimų ir plėtros finansavimą nuo dabartinio šiek tiek mažesnio nei 1 proc. iki 5 proc. lygio. Taip pat bendrai susitarti dėl EMTE veiksmų prioritetinių horizontaliųjų ir teminių sričių. Raginame Komisiją išnagrinėti, kaip geriau išnaudoti viešųjų ir privačiųjų investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas, susijusių su mokymu, įgūdžiais ir mokslinių tyrimų veiklos plėtra, sąveiką bei nustatyti ir pašalinti nuolatines kliūtis, su kuriomis susiduria mokslo darbuotojai, svarstydami galimybę persikelti į kitas Europos šalis ir regionus, įskaitant su moksliniais tyrimais nesusijusias kliūtis.

2021/07/08

Balsavau už šį pasiūlymą. Šiuo sprendimu, remiantis darbo tvarkos taisyklių 207 ir 208 straipsniais, nustatomas specialiųjų komitetų ir tyrimo komiteto narių skaičius. Specialiajame kovos su vėžiu komitete nustatomas 34 narių skaičius. Specialiajame komitete užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją, klausimais nustatomas 34 narių skaičius. Specialiajame komitete dirbtinio intelekto skaitmeniniame amžiuje klausimais nustatomas 34 narių skaičius, o tyrimo komitete ES ir už jos ribų transportuojamų gyvūnų apsaugos klausimais – 31 nario skaičius.

2021/07/08

Balsavau už šį pranešimą. Po finansų ir valstybės skolos krizės bendros viešosios investicijos buvo sumažintos ir daugumoje valstybių narių grynosios viešosios investicijos yra netgi neigiamos, tai parodo, kad dabartinė fiskalinė sistema lemia pernelyg griežtas fiskalinio konsolidavimo priemones ir fiskalinio konsolidavimo laikotarpiais skatina viešųjų investicijų mažėjimą. Pandemijos pradžioje valstybių skolos lygis buvo aukštas, tačiau ekonomikos nuosmukis, nacionalinės fiskalinės priemonės reaguojant į pandemiją ir būtinybė remti tvarų ir įtraukų ekonomikos atsigavimą turės įtakos viešiesiems finansams ir ES skolos su BVP santykis pasieks naujas dar neregėtas aukštumas, viršijančias 100 proc. BVP. Raginame Komisiją atnaujinti viešas diskusijas dėl Europos ekonomikos valdymo sistemos peržiūros ir atlikus šią peržiūrą pateikti išsamų, į ateitį orientuotą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Atliekant peržiūrą reikia apsvarstyti fiskalinės politikos vaidmenį Europos ekonomikoje, kad būtų pašalinti ES fiskalinėje sistemoje iki protrūkio nustatyti trūkumai, atsižvelgiant ir į pandemijos padarinius. Raginame valstybes nares vykdyti tvarią fiskalinę politiką, kartu išsaugant nacionaliniu lygmeniu finansuojamas ir augimą skatinančias viešąsias investicijas. Raginame tęsti skatinamąją fiskalinę politiką tiek, kiek reikės, kad būtų remiamas atsigavimas po COVID-19 pandemijos ir skatinti radikalius pokyčius, kad ekonomika būtų ekologiškesnė, labiau skaitmeninė ir įtrauki, sykiu užtikrinant viešųjų finansų tvarumą vidutinės trukmės laikotarpiu.

2021/07/08

Balsavau už šią rezoliuciją. 2018 m. smurtu nuslopinus pilietinius protestus žmogaus teisių ir demokratijos padėtis Nikaragvoje smarkiai pablogėjo. Nuo to laiko dėl politinių priežasčių laisvė atimta bent 130 asmenų, vyriausybės oponentams ir jų šeimoms nuolat gresia persekiojimas, kurį policija ir vyriausybės rėmėjai vykdo tiek fiziškai, tiek internete. Savavališkas sulaikymas vis dažniau naudojamas kaip priemonė siekiant nubausti aktyvistus ir disidentus, aktyvistams kyla ypatingas smurto, įskaitant seksualinį smurtą ir smurtą dėl lyties, pavojus. Su sulaikytaisiais kalėjime blogai elgiamasi, jiems neteikiama medicininė priežiūra ir jie negali naudotis savo advokatų paslaugomis, jie puldinėjami ir patiria seksualinę prievartą, o prieš vyriausybę protestuojantys asmenys uždaromi į griežčiausio saugumo kameras, kur jie patiria griežtesnį stebėjimą, kratas ir izoliaciją. Raginame nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus savavališkai sulaikytus politinius kalinius bei kitus opozicijos aktyvistus, žmogaus teisių gynėjus ir žurnalistus. Raginame užtikrinti pagarbą jų pagrindinėms teisinėms apsaugos priemonėms, žmogaus teisėms ir pilietinėms bei politinėms teisėms. Raginame atkurti įtraukų dialogą ir demokratiją, kaip vienintelį taikų būdą išbristi iš politinės, ekonominės ir socialinės krizės Nikaragvoje. Raginame Tarybą ir valstybes nares skubiai išplėsti asmenų ir subjektų, kuriems turi būti taikomos sankcijos, įskaitant Nikaragvos prezidentą ir viceprezidentą bei jų artimosios aplinkos narius, sąrašą.

2021/07/08

Balsavau už šią rezoliuciją. Turkijoje yra vykdomi nuolatiniai išpuoliai prieš opozicijos partijas ir jos patiria spaudimą. Dėl šios blogėjančios padėties nukenčia pagrindinės teisės ir teisinės valstybės principo užtikrinimas. Turkijos valdžios institucijos vis dažniau imasi veiksmų konkrečiai prieš Liaudies demokratinę partiją (HDP), įskaitant jos jaunimo organizaciją. Smerkiame represijas prieš HDP ir visas kitas Turkijos opozicijos partijas, kurios kelia grėsmę tinkamam demokratinės sistemos veikimui. Raginame Turkijos valdžios institucijas susilaikyti nuo kurstymo prieš HDP ir imtis reikiamų priemonių siekiant apsaugoti partijos biurus ir pareigūnus, įskaitant parlamento narius ir išrinktus vietos tarybų narius. Raginame Turkijos vyriausybę nutraukti šią padėtį ir užtikrinti, kad visos politinės partijos šalyje galėtų laisvai ir visapusiškai užsiimti savo teisėta veikla, laikydamosi pagrindinių pliuralistinės ir demokratinės sistemos principų. Turi būti gerbiamos asociacijų ir saviraiškos laisvės, laikantis Turkijos Konstitucijoje nustatytos apsaugos ir Turkijos tarptautinių įsipareigojimų. Raginame Turkiją visapusiškai bendradarbiauti su Europos Taryba ir taip stiprinti teisinės valstybės principų, mažumų teisių, demokratijos principų ir pagrindinių teisių laikymąsi. Turkijos valdžios institucijoms pakartojame raginimą suderinti savo kovos su terorizmu teisės aktus su tarptautiniais standartais, siekiant užtikrinti veiksmingą pagrindinių teisių ir laisvių apsaugą bei proporcingumą ir lygybę prieš įstatymą

2021/07/08

Balsavau už šią rezoliuciją. Antarktidoje ir Pietų (Antarkties) vandenyne yra itin vertingų ir moksliškai svarbių ekosistemų ir biologinės įvairovės, o Vedelio jūra yra labai svarbi pasaulio vandenynų cirkuliacijai ir pasaulio klimatui. Yra svarbu užtikrinti greitą ir veiksmingą jų apsaugą. ES, valstybių narių bei kitų valstybių pastangomis norima Antarkties vandenyne sukurti dvi naujas saugomas jūrų teritorijas, kurios apimtų Antarkties vandenyno rytinę dalį ir Vedelio jūrą. Raginame Komisiją ir valstybes nares rengiantis 2021 m. metiniam Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisijos (CCAMLR) susitikimui suintensyvinti dvišales ir daugiašales pastangas siekiant per ateinančius mėnesius užtikrinti paramą šių saugomų jūrų teritorijų sukūrimui ir ypač sutelkti dėmesį į CCAMLR nares, kurios pareiškė prieštaraujančios pasiūlymams dėl saugomų jūrų teritorijų. Raginame išsaugoti esminę nuostatą būsimuose susitarimuose, kuria draudžiama veikla, susijusi su Antarkties mineraliniais ištekliais, išskyrus mokslinių tyrimų tikslais. Raginame Komisiją ir valstybes nares kartu su pasauliniais partneriais stiprinti saugomų jūrų teritorijų tinklą visame pasaulyje, užtikrinant geresnį valdymą, geresnį teritorijų planavimą, vertinimus ir vykdymą, kad būtų padidinta saugomų jūrų teritorijų ekologinė darna ir sujungiamumas. Turizmas Antarktidoje turi būti vykdomas tvariai, todėl raginame CCAMLR užtikrinti, kad turizmas būtų vykdomas atitinkamai ir kad jis nedarytų neigiamo poveikio ekosistemai.

2021/07/08

Balsavau už šią rezoliuciją. 2021 m. birželio mėn. Vengrijos Nacionalinė Asamblėja priėmė įstatymo projektą, kuriuo buvo siekiama apsaugoti vaikus nuo pedofilijos nusikaltimą padariusių asmenų. Šio tikslo siekia visos ES institucijos ir valstybės narės. Tačiau įstatymu griežtai ir apgalvotai apribotos LGBTIQ asmenų teisės ir laisvės, vaikų teisės. Pagal įstatymą mokyklose, televizijos programose ir bet kokiose platformose viešai skelbiamoje reklamoje jaunesniems nei 18 metų asmenims, net ir švietimo tikslais, draudžiama vaizduoti ir propaguoti kitokią lytinę tapatybę nei gimus priskirta lytis, lyties keitimą ir homoseksualumą. Pagal įstatymą toks turinys negali būti laikomas visuomeniniu skelbimu arba socialiai atsakingo elgesio reklama, net jei jis skirtas suaugusiesiems. Raginame Komisiją ir Tarybą pagaliau pripažinti, kad reikia skubiai imtis veiksmų siekiant apginti ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintas vertybes, ir pripažinti, kad valstybė narė negali pakeisti savo teisės aktų, įskaitant konstitucines nuostatas, taip, kad būtų sumažinta šių vertybių apsauga. Raginame Komisiją tirti prieš LGBTIQ asmenis nukreiptų kampanijų finansavimą ES, nes jos akivaizdžiai kelia grėsmę demokratijai ir nacionaliniam saugumui ES. Raginame Komisiją ir Tarybą išanalizuoti Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano projekte nurodytas priemones ir planą patvirtinti tik jei bus nustatyta, kad juo nebus prisidedama prie įstatymo įgyvendinimo ir ES biudžeto lėšomis nebus prisidedama prie pagrindinių teisių pažeidimų Vengrijoje.

2021/07/08

Balsavau už šį pranešimą. Pasiūlymu yra siekiama pratęsti apsaugos, suteiktos smidrų rūšims ir svogūninių gėlių, uogakrūmių ir sumedėjusių dekoratyvinių augalų rūšių grupėms, terminą nuo 25 iki 30 metų, kaip nustatyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 2100/94 dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje 19 straipsnyje.2016 m. Bendrijos augalų veislių tarnyba, išnagrinėjusi, kiek laiko reikia selekcijai, dauginimui ir tam, kad veislę būtų galima parduoti rinkoje, taip pat augalų gyvavimo trukmę, palyginti su kitomis rūšimis, vieningai paprašė pratęsti šiame pasiūlyme nurodytų rūšių apsaugos laikotarpį. Nurodytų rūšių selekcijos procesas yra ilgesnis ir sudėtingesnis, taigi jų mokslinių tyrimų ir kūrimo sąnaudos didesnės. Dauginimas taip pat užtrunka ilgiau, daugiausia dėl vegetatyvinio proceso pobūdžio ir kitų veiksnių. Reikia pratęsti apsaugos laikotarpį siekiant užtikrinti, kad būtų sukurtos atsparesnės veislės, atitinkančios augintojų ir visuomenės poreikius. Svarbu turėti gerai veikiančią augalų veislių teisinės apsaugos sistemą, pagal kurią būtų skatinama nuolat kurti daugiau veislių ir kuri tokiu būdu būtų naudinga selekcininkams, augintojams, ūkininkams, vartotojams ir apskritai visuomenei. Dėl būsimų uždavinių ir plataus užmojo Europos žaliojo kurso tikslų skubiai reikės atsparesnių veislių, kurios būtų atsparesnės ligoms ir duotų didesnį derlių, kurioms reikėtų mažiau vandens, pesticidų ir trąšų, kurios būtų geriau prisitaikiusios prie skirtingų klimato sąlygų ir padėtų išvengti nuostolių laukuose ir grandinėje.

2021/09/13

Balsavau už šį pranešimą. 2019 m. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Komisijos pateikto pirminio pasiūlymo. Dokumento svarstymas buvo sustabdytas Taryboje. Taryba padarė įvairių pakeitimų ir 2021 m. nusprendė antrą kartą kreiptis į Europos Parlamentą dėl konsultacijos. Ši redakcija atitinka pagrindines Europos Parlamento 2019 m. priimtoje rezoliucijoje pateiktas rekomendacijas, nes joje yra aptariama Darbotvarkė iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslų siekis. Pripažįstama, kad norint pasiekti šiuos tikslus yra svarbu lyčių lygybė ir moterų įgalėjimas. Pripažįstama, kad pilietinės visuomenės indėlį užjūrio šalyse ir teritorijose galima padidinti stiprinant pilietinės visuomenės organizacijas visose bendradarbiavimo srityse. Įtrauktos nuostatos, susijusios su žmogaus teisių, įskaitant moterų ir vaikų teises, apsauga. Yra skatinamas ir remiamas užjūrio šalių ir teritorijų dalyvavimas ES programose, aiškiau aprašomos įvairios siūlomos bendradarbiavimo sritys. Klimato politikos tikslas padidinamas nuo 20 iki 25 proc. ir griežčiau kalbama apie gamtos bei aplinkos apsaugą. Yra padidinamas metinių trišalių (Komisijos, valstybių narių, su kuriomis susijusios užjūrio šalys ir teritorijos, bei užjūrio šalių ir teritorijų) konsultacijų skaičius. Atitinkamais atvejais užjūrio šalys ir teritorijos raginamos pareikšti savo nuomonę rengiant ES laisvosios prekybos susitarimus su trečiosiomis valstybėmis ir jų poveikio vertinimą. Taip pat yra paaiškinama, kas daroma su Europos investicijų banko valdomos užjūrio šalių ir teritorijų investicinės priemonės grįžtamosiomis lėšomis.

2021/09/13

Balsavau už šį pasiūlymą. LGBTIQ asmenų teisės yra žmogaus teisės. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas Sąjungos pilietis turi teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje. Teisė į vienodą požiūrį ir nediskriminavimą yra pagrindinė teisė, įtvirtinta Sutartyse ir Chartijoje, ir jos turėtų būti visapusiškai paisoma. Lygybė ir mažumų apsauga yra vienos iš ES vertybių, įtvirtintų ES sutarties 2 straipsnyje, kurias ES plėtoja įgyvendindama lygybės sąjungos iniciatyvas ir veiksmus. Visos valstybės narės pagal tarptautinę teisę ir ES sutartis yra prisiėmusios įsipareigojimų ir turi pareigų laikytis pagrindinių teisių ir jas užtikrinti, saugoti ir įgyvendinti. Europos Sąjunga turi kovoti su socialine atskirtimi ir diskriminacija. Reiškiame didelį susirūpinimą dėl vaivorykštės šeimų ir jų vaikų diskriminacijos ES ir dėl to, kad dėl tėvų ar partnerių seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ar lytinių požymių iš jų atimamos jų teisės. Raginame Komisiją ir valstybes nares įveikti šią diskriminaciją ir pašalinti kliūtis, su kuriomis jie susiduria naudodamiesi pagrindine teise laisvai judėti ES. Taip pat raginame Komisiją užtikrinti, kad visos ES valstybės narės laikytųsi iš kitos ES valstybės narės į jų teritoriją atvykstančių vaivorykštės šeimų narių teisinių ryšių tęstinumo, bent jau tokiomis aplinkybėmis, kokiomis to reikalaujama pagal Europos žmogaus teisių konvenciją.

2021/09/13

Balsavau už šį pranešimą. Vidaus vandenų transportas yra esminis ramstis pereinant prie daugiarūšio darniojo transporto, tačiau šiam sektoriui kyla didelių sunkumų. Šiuo metu vidaus vandenų keliai ES sudaro labai mažą krovininio transporto dalį (6,1 proc.). Dabartinė vandens kelių transporto dalis yra per maža ir ją reikia labai padidinti, kad būtų sumažintos spūstys keliuose, padidintas saugumas, sumažintas išmetamas teršalų kiekis ir užtikrinta apskritai darnesnė transporto sistema. Reikia nedelsiant imtis papildomų veiksmų, kuriais būtų pasiektas tikslas didelę šiuo metu keliais vežamų vidaus krovinių dalį, kuri sudaro 76,3 proc., perkelti geležinkeliams ir vidaus vandenų keliams. Šioje srityje yra būtina naujas tvarias žiedines ir energijos rinkas susieti su vidaus vandenų transportu. Tolesnis vidaus vandenų sektoriaus kūrimas yra pažangaus, darnaus ir konkurencingo Europos transporto tinklo kūrimo kertinis akmuo. Raginame Komisiją reguliariai vertinti ir didinti užmojus, susijusius su perėjimo prie kitų rūšių transporto tikslais vidaus vandenų transporto srityje, ir pasinaudoti sektoriaus teikiama nauda. Raginame valstybes nares visapusiškai laikytis įsipareigojimo ne vėliau kaip 2030 m. baigti kurti pagrindinį TEN-T vidaus vandenų tinklą ir raginame Komisiją ir TEN-T koordinatorius griežtinti su tuo susijusią priežiūrą. Raginame Komisiją imtis iniciatyvos dėl žaliosios, veiksmingos ir skaitmeninės lyderystės ir plėtoti esamas programas, tokias kaip NAIADES.

2021/09/14

Balsavau už šį pranešimą. Visi regionai susiduria su didžiuliais ekonominiais, socialiniais, klimato ir kultūriniais iššūkiais, tačiau dar didesni išbandymai tenka atokiausiems regionams. Krizė patvirtino, kad dar reikia daug nuveikti siekiant panaikinti struktūrinį atsilikimą šalinant vystymosi skirtumus ir skurdo problemas geografiškai nutolusiose nuo Europos žemyno teritorijose.Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 349 straipsnis yra atokiausių regionų plėtros ir atkūrimo priemonė. Šis straipsnis turi būti konsoliduotas, sistemingai taikomas ir visapusiškai integruotas į visų sričių Europos viešąją politiką. Raginame Komisiją siekti, kad Regioninės ir miestų politikos generalinio direktorato Atokiausių regionų skyrius taptų „teisingo SESV 349 straipsnio taikymo sergėtoju“, ir apsvarstyti galimybę įsteigti atskirą direktoratą, kuris palaikytų tiesioginius ryšius su kituose generaliniuose direktoratuose dirbančiais atokiausių regionų specialistais. Raginame Tarybą pagal Specialiojo žemės ūkio komiteto (SŽŪK) modelį sukurti Specialųjį atokiausių regionų komitetą, kurio užduotis būtų stebėti, kad atokiausių regionų prioritetai ir jiems aktualūs klausimai būtų integruojami į įvairias Europos iniciatyvas ir teisės aktus. Raginame įsteigti nuolatinio pranešėjo atokiausių regionų klausimais pareigybę siekiant sustiprinti Parlamento stebėseną, ar SESV 349 straipsnis tinkamai taikomas Europos viešajai politikai. Raginame Komisiją, visų pirma Eurostatą, rinkti patikimus naujausius suvestinius atokiausių regionų duomenis, kad būtų galima atlikti sektorių analizę, taip pat įvertinti Europos Sąjungos politikos įgyvendinimo atokiausiuose regionuose poveikį.

2021/09/14

Balsavau už šį pranešimą. Atlanto strategija įtvirtintas platesnio užmojo, atviresnis ir veiksmingesnis bendradarbiavimas Atlanto vandenyno regione ir nustatyti regionui kylantys iššūkiai ir galimybės. Atkreipiame dėmesį į prastus ankstesnio veiksmų plano rezultatus ir apgailestaujame, kad galiausiai buvo paremta nedaug projektų. Gana anksti paaiškėjo, kad reikia tobulinti būsimo veiksmų plano struktūrą, veiksmingiau jį valdyti ir labiau įtraukti regionus. Naujame veiksmų plane labai akivaizdi didelė pažanga. Atlanto vandenyno regionams skirtas svarbesnis vaidmuo valdyme, sustiprintas pagalbos mechanizmas, o plano prioritetai pasirinkti remiantis griežtesniais kriterijais. Šiuo pranešimu raginame plėtoti Atlanto vandenyno strategiją, kad ji taptų Atlanto vandenyno makroregiono strategija, siekiant geriau koordinuoti priemones, skirtas sausumoje ir jūroje kylantiems iššūkiams atremti, stiprinti strategijos politinę svarbą ir kartu užtikrinti daugiapakopį valdymą bei racionalizuoti įvairius finansavimo šaltinius. Raginame ypatingą dėmesį strategijoje skirti kokybiškam užimtumui bei manome, kad naujame Atlanto vandenyno veiksmų plane nepakankamai apsaugomi Europos socialinių teisių ramsčio principai. Raginame į strategiją įtraukti plataus užmojo socialinei sričiai skirtą dalį, siekiant kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi, skatinti kokybiškų darbo vietų kūrimą, ypač jaunimo mokymą ir galimybes įgyti jūrines profesijas tokiose srityse kaip laivų statyba ir remontas, akvakultūra ir žvejyba. Ragina Komisiją užtikrinti, kad persvarstytas Atlanto vandenyno veiksmų planas būtų tinkamai suderintas su pakrančių ir jūrų turizmo strategija.

2021/09/14

Balsavau už šį pranešimą. 2020 m. gruodžio mėn. Komisija pateikė pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo sukuriamas prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervas – viena iš teminių specialiųjų priemonių, kurioms netaikomos daugiametės finansinės paramos viršutinės Sąjungos biudžeto ribos, „siekiant kovoti su nenumatytomis ir neigiamomis pasekmėmis valstybėse narėse ir sektoriuose, kuriuos labiausiai paveikė“ Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES, ir taip sumažinti jo poveikį ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai. Rezervui panaudoti skiriama ne daugiau kaip 5 mlrd. EUR suma 2018 m. kainomis (5,37 mlrd. EUR einamosiomis kainomis). Taisomojo biudžeto Nr. 1/2021 projekto tikslas yra į 2021 m. Sąjungos metinį biudžetą įtraukti 4,24 mlrd. EUR einamosiomis kainomis (4 mlrd. EUR 2018 m. kainomis) kaip įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus, kad būtų patenkinti išankstinio finansavimo poreikiai. Pabrėžiame, kad šis rezervas yra viena iš 2021–2027 m. daugiametės finansinės paramos reglamente numatytų teminių specialiųjų priemonių, todėl su juo susiję asignavimai įtraukiami į biudžetą viršijant daugiametės finansinės paramos išlaidų viršutines ribas. Patvirtiname Tarybos poziciją dėl Taisomojo biudžeto Nr. 1/2021 projekto.

2021/09/15

Balsavau už šį pranešimą. Siekiant užtikrinti susisiekimą tarp ES ir JK pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nurodytam susitarime dėl JK išstojimo iš ES, bei veiklos tęstinumą geležinkelio įmonių, įsisteigusių JK ir turinčių JK išduotą licenciją bei vykdančių veiklą per Lamanšo sąsiaurio nuolatinę transporto jungtį, Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/2222 iki 2021 m. rugsėjo 30 d. buvo pratęstas JK išduotų licencijų galiojimo laikotarpis jos teritorijoje įsisteigusioms geležinkelio įmonėms. Taip pat pratęstas saugos sertifikatų galiojimo laikotarpis. Šiomis aplinkybėmis Prancūzija derasi su JK dėl saugos sertifikatų tarpvalstybinio susitarimo. Tikimasi, kad užbaigti vidaus procedūras, kurios pagal Prancūzijos ir JK teisę reikalaujamos tų susitarimų laikinam taikymui arba įsigaliojimui užtikrinti, truks šešis mėnesius nuo esamo reglamento galiojimo pabaigos. Jei licencijų ir saugos sertifikatų galiojimo laikotarpis nebus pratęstas tam, kad būtų deramasi dėl tarpvalstybinio susitarimo dėl saugos sertifikatų Komisijai atlikus vertinimą ir priėmus įgyvendinimo sprendimą pagal Direktyvos 2012/34/ES 14 straipsnį, o tarpvalstybinis susitarimas dėl saugos sertifikatų bei tarptautinis susitarimas dėl licencijų – būtų laikinai taikomi ar sudaryti, atitinkamų geležinkelio įmonių veikla per Lamanšo sąsiaurio nuolatinę transporto jungtį bus sustabdyta 2021 m. rugsėjo 30 d. Tai sutrikdytų keleivių ir krovinių pervežimą tarp ES ir JK. ES yra suinteresuota pratęsti sertifikatų ir licencijų galiojimo laikotarpį iki 2022 m. kovo 31 d.

2021/09/15

Balsavau už šį pranešimą. Atsparumas žmonėms vartoti skirtų vaistų ir veterinarinių vaistų antimikrobinėms medžiagoms yra didėjanti sveikatos problema ES ir pasaulyje. Dėl sudėtingumo, tarpvalstybinio masto ir didelės ekonominės naštos ši problema tapo pasauline visuomenės sveikatos problema, kuri daro įtaką visai visuomenei ir dėl kurios reikia imtis skubių koordinuotų įvairius sektorius apimančių veiksmų. Apdairus antimikrobinių medžiagų naudojimas yra kertinis akmuo sprendžiant atsparumo antimikrobinėms medžiagoms problemą, taip pat ir tarptautiniu mastu. Dėl to reglamento dėl veterinarinių vaistų 49 konstatuojamoje dalyje aiškiai nustatyta, jog turėtų būti užtikrinta, kad trečiosiose šalyse veiklą vykdantys veiklos vykdytojai laikytųsi tam tikrų pagrindinių sąlygų, susijusių su gyvūnų ir gyvūninių produktų, eksportuojamų į ES, atsparumu antimikrobinėms medžiagoms. Imantis tokių veiksmų turėtų būti laikomasi ES įsipareigojimų pagal atitinkamus tarptautinius susitarimus. Taip turėtų būti prisidedama prie tarptautinės kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms, visų pirma laikantis PSO pasaulinio veiksmų plano ir OIE strategijos dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms ir dėl apdairaus antimikrobinių medžiagų naudojimo. Vienintelis veiksmingas būdas užtikrinti, kad importuojant gyvūnus ir gyvūninius produktus iš trečiųjų šalių būtų laikomasi taisyklių – tai iš dalies pakeisti Oficialios kontrolės reglamentą į jo taikymo sritį įtraukiant patikrinimą, ar laikomasi apdairaus antimikrobinių medžiagų naudojimo taisyklių.

2021/09/15

Balsavau už šį pranešimą. 2020 m. gruodžio mėn. Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė sudarė naują prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo siekiama apriboti neigiamus JK išstojimo padarinius ir sukurti bendradarbiavimo sistemą, kuri turėtų būti tvirtos ir konstruktyvios būsimos partnerystės pagrindas, vengiant didžiausią trikdomąjį poveikį turinčių išstojimo be susitarimo scenarijaus elementų ir užtikrinant teisinį tikrumą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Tačiau dėl to, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui JK nebedalyvauja ES politikoje, jau tapo akivaizdus trikdomasis poveikis ekonominiams, komerciniams ir socialiniams santykiams. Nors JK išstojimas daro poveikį visai ES, kai kurios valstybės narės, regionai, sektoriai ir įmonės, ypač tie, kuriems JK įtaka stipri, pajaus didesnius neigiamus padarinius ir, kaip numatoma, patirs ženklių ekonominių ir finansinių nuostolių. Iš prisitaikymo prie „Brexit“ rezervo valstybėms narėms bus teikiamos finansinės išmokos, padėsiančios šalinti neigiamus padarinius valstybėse narėse, regionuose ir sektoriuose, visų pirma tuose, kuriuos labiausiai paveikė JK išstojimas, siekiant sušvelninti jo poveikį ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai. Siekiant sumažinti riziką, kad šis rezervas bus naudojamas priemonėms, kuriomis gali būti neprisidedama siekiant numatyto tikslo arba kurios net gali būti netinkamos finansuoti, Komisija turėtų padėti valstybėms narėms parengti remtinas priemones. Potencialūs išmokų gavėjai, dalyviai ir plačioji visuomenė turi būti gerai informuota apie tai, kad toks rezervas egzistuoja.

2021/09/15

Balsavau už šį pranešimą. Politika, kurią įgyvendinant būtų geriau valdoma migracija, nepaprastai svarbi norint užtikrinti geresnį ES atsaką į migracijos srautų problemą. ES mėlynosios kortelės direktyvos peržiūra sustiprins saugius ir teisėtus kelius į Europą. Jos pagrindinis tikslas yra siųsti pozityvią žinią apie darbo jėgos migraciją didinant mėlynosios kortelės patrauklumą, stengiantis užtikrinti didesnį jos naudojimą visoje ES ir garantuojant, kad ji būtų naudinga aukšto lygio įgūdžių turintiems trečiųjų šalių piliečiams, potencialiems darbdaviams ES ir administracijoms, kurios direktyvą turi perkelti į nacionalinę teisę, ją taikyti ir vykdyti. Dėl demografinių pokyčių Europoje valstybės narės turi nedelsdamos didinti pastangas, kad pritrauktų aukšto lygio įgūdžių turinčių talentingų žmonių iš trečiųjų šalių. Sveika darbo rinka nepaprastai svarbi sėkmingai ilgalaikei pabėgėlių ir migrantų integracijai. Iki šiol ES mėlynoji kortelė itin didelės sėkmės valstybėse narėse nesulaukė. Mėlynosios kortelės direktyvos patobulinimas bus svarbus žingsnis sprendžiant didėjančių demografinių iššūkių, su kuriais susiduria ES, problemą. Tvarka taps logiškesnė ir suprantamesnė trečiųjų šalių piliečiams, darbdaviams ir nacionalinėms administracijoms. Taip pat supaprastinus judumo ES viduje procedūrą, ES mėlynoji kortelė taptų gerokai patrauklesnė. Kadangi valstybėse narėse ES mėlynajai kortelei skiriama nepakankamai dėmesio, panaikinus nacionalines aukšto lygio įgūdžių reikalaujančio darbo schemas valstybėms narėms atsiras daugiau paskatų investuoti į ES mėlynosios kortelės sistemą ir ją naudoti.

2021/09/15

Balsavau už šios rekomendacijos atmetimą. Pritarimas reikštų Tarybos pozicijos atmetimą ir procedūros uždarymą. Nuo 2007 m. Pasirengimo narystei paramos priemonė buvo pagrindinis finansinis instrumentas, kuriuo remiamos reformos plėtros šalyse, t. y. šešiose Vakarų Balkanų šalyse ir Turkijoje. Trečiosios kartos PNPP sustiprinama parama stojimo procesui, o paramos gavėjai parengiami narystės ES įsipareigojimams vykdyti. Tai padės toliau stiprinti pajėgumus ir pertvarkyti šalis, joms siekiant tapti būsimomis ES narėmis. Parama bus programuojama pagal penkias temines prioritetines kryptis, apimančias teisinę valstybę, pagrindines teises ir demokratiją, gerą valdymą, norminį suderinimą, gerus kaimyninius santykius ir strateginę komunikaciją. Taip pat žaliąją darbotvarkę ir tvarų sujungiamumą, konkurencingumą ir įtraukų augimą bei teritorinį ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą. Pagal priemonę numatoma 30 proc. padidinti klimato politikos tikslą ir papildomą biologinės įvairovės tikslą, kad būtų prisidėta prie bendrų DFP biologinės įvairovės tikslų įgyvendinimo. Ja taip pat turi būti prisidedama siekiant horizontaliųjų žmogaus teisių ir lyčių lygybės tikslų, taip pat stiprinant pastangas matomumo ir strateginės komunikacijos srityse. PNPP III numatomas geresnis paramos teikėjų veiklos koordinavimas ir aktyvesnės konsultacijos su pilietinės visuomenės organizacijomis ir vietos bei regionų valdžios institucijomis. Vienas iš pagrindinių tarpinstitucinių derybų pasiekimų yra geresnis valdymas ir aktyvesnė Parlamento vykdoma priemonės priežiūra. Parlamentui suteikiamos papildomos strateginės su priemonės įgyvendinimu susijusios įžvalgos galimybės.

2021/09/15

Balsavau už šį pranešimą. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) steigiamasis reglamentas turi būti pirmą kartą peržiūrėtas, siekiant pagerinti ES pasirengimo sveikatos krizėms ir reagavimo į jas mechanizmus. COVID-19 pandemija parodė dideles ES pasirengimo ir reagavimo spragas. Dabartinė pandemija dar nesibaigė ir numatoma, kad ateityje protrūkiai pasireikš dažniau. ES turi gebėti geriau numatyti būsimas epidemijas, joms pasirengti ir jas valdyti.ECDC finansiniai ir žmogiškieji ištekliai yra riboti ir nepakankami, kad ES būtų geriau pasirengusi ir atsparesnė visuomenės sveikatos srityje. Taip pat ES savo veikloje pripažįsta valstybių narių atsakomybę už jų sveikatos politikos apibrėžimą, už sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros organizavimą bei teikimą, o Komisijos pasiūlymas yra priemonių rinkinio, skirto kovoti su grėsmėmis sveikatai, dalis. Atsižvelgiant į tai ECDC reglamente pirmenybė turi būti teikiama veiksmingiems, pragmatiškiems sprendimams, kuriais siekiama gerinti valstybių narių institucijų, Komisijos Sveikatos saugumo komiteto, ECDC bei kitų organizacijų (pvz., Europos vaistų agentūros) bendradarbiavimą, keitimąsi informacija, patirtimi, geriausios praktikos pavyzdžiais. Šis geresnis bendradarbiavimas turi sudaryti sąlygas geresniam pasirengimui ir reagavimo koordinavimui. Kad toks sustiprintas bendradarbiavimas būtų veiksmingas, būtinas valstybių narių, ES institucijų bei įstaigų tarpusavio skaidrumas ir atskaitomybė. Jokia ECDC dalinio keitimo reglamento nuostata neturi kelti susirūpinimo, kad ES kišasi į išimtinę valstybių narių kompetenciją.

2021/09/15

Balsavau už šį pranešimą. ES veikimo sutarčių nuostatos dėl sveikatos vis dar nepakankamai taikomos siekiant tikslų, dėl kurių jos buvo sukurtos. Todėl šiuo reglamentu siekiama užtikrinti, kad būtų kuo geriau naudojamasi nuostatomis dėl sveikatos, siekiant parodyti tvirtą ES sveikatos politiką, kartu išsaugant įprastą bendrosios rinkos veikimą, kai sveikatai kyla didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių. Turi būti stiprinamas koordinavimas ES lygmeniu, užtikrintas sveikatos priežiūros produktų tiekimas Europos lygmeniu, nustatytas įtraukus sveikatos valdymas bei skatinamas solidarumas ES ir už jos ribų. Solidarumas užtikrinamas sveikatos srityje mažinant sveikatos priežiūros skirtumus valstybėse narėse ir tarp jų. Visi Europos piliečiai turi būti vienodai apsaugoti nuo visų pavojų sveikatai ir turėti galimybę gauti vienodą priežiūrą ir gydymą nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje jie gyvena. ES turi pasimokyti iš krizės ir pasinaudoti galimybe šiuo pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto sukurti veiksmingą Europos reagavimo į bet kokią būsimą grėsmę visuomenės sveikatai (infekcinės ligos ar kito pobūdžio grėsmė, pvz., grėsmė dėl aplinkos, maisto, biologinių, cheminių ar nežinomų veiksnių) koordinavimo sistemą. COVID-19 krizė išryškino faktą, kad ES yra priklausoma nuo medicinos produktų. Remiame medicininių atsako priemonių viešojo pirkimo procedūros generalizaciją. ES yra stipresnė, kai vienu balsu visų valstybių narių vardu derasi su pramonės atstovais.

2021/09/15

Balsavau už šią rekomendaciją. Atsižvelgdami į Tarybos sprendimo projektą bei Europos Sąjungos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos susitarimą, pritariame susitarimo sudarymui. Šiuo susitarimu iš dalies keičiamas Europos Sąjungos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos susitarimas dėl paprastesnės trumpalaikių vizų išdavimo Žaliojo Kyšulio Respublikos ir Europos Sąjungos piliečiams tvarkos.

2021/09/15

Balsavau už šį pranešimą. Atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai priimame per pirmąjį svarstymą savo poziciją ir perimame Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria dėl suderinimo su ES asmens duomenų apsaugos taisyklėmis iš dalies keičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2002/465/TVR dėl jungtinių tyrimų grupių. Duomenų apsaugos teisėsaugos srityje direktyva ((ES) 2016/680) sukurta teisinė sistema, pagal kurią kompetentingos institucijos tvarko asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo, be kita ko, apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos, tikslais. Joje yra reglamentuojamas asmens duomenų tvarkymas kitais tikslais nei tie, kuriais jie renkami. Sprendimo 2002/465/TVR 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jei tenkinamos tam tikros sąlygos, kai kurie asmens duomenys gali būti tvarkomi kitais tikslais nei tie, kuriais jie buvo pirmiau surinkti. Šioje dalyje nustatytos sąlygos yra išsamesnės nei Duomenų apsaugos teisėsaugos srityje direktyvoje, todėl ją reikia su direktyva suderinti. Pamatinis sprendimas 2002/465/TVR turi būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

2021/09/15

Balsavau už šį pranešimą. Atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai priimame per pirmąjį svarstymą savo poziciją ir perimame Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria dėl suderinimo su ES asmens duomenų apsaugos taisyklėmis iš dalies keičiama Direktyva 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose. Šios direktyvos 20 straipsnis yra išbraukiamas. Šiame straipsnyje daroma nuoroda į pamatinį sprendimą, gali sukelti painiavą dėl to, ar Duomenų apsaugos teisėsaugos srityje direktyva taikytina ir ne baudžiamojo proceso metu (kuris nepatenka į Duomenų apsaugos teisėsaugos srityje direktyva taikymo sritį) tvarkant su Europos tyrimo orderiais susijusius asmens duomenis. Tam, kad to būtų išvengta, pakanka išbraukti 20 straipsnį. Šiame straipsnyje taip pat nustatyta, kad, nedarant poveikio duomenų subjekto teisėms, prieiga prie asmens duomenų yra ribojama ir kad prieigą prie tokių duomenų gali turėti tik įgalioti asmenys. Duomenų apsaugos teisėsaugos srityje direktyvoje ir Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (BDAR) nustatyta išsami duomenų subjektų teisių ir duomenų valdytojo pareigų sistema, be kita ko, pritaikytosios ir standartizuotosios duomenų apsaugos ir duomenų tvarkymo saugumo srityje. Todėl 20 straipsnio antra pastraipa nereikalinga.

2021/09/15

Balsavau už šią rekomendaciją. Civilinė aviacija yra svarbus strateginis Europos Sąjungos sektorius, užtikrinantis judumo sprendimus ir Europos piliečių užimtumą, be to, jis yra gyvybiškai svarbi Europos turizmo sektoriaus dalis. Šiuo susitarimu pakeičiami arba papildomi galiojantys dvišaliai valstybių narių ir Korėjos Respublikos oro susisiekimo paslaugų susitarimai, kuriais turėtų būti toliau gerinami Europos Sąjungos ir Azijos ryšiai, didinama konkurencija ir užtikrinamas teisinis tikrumas oro transporto bendrovėms. Europos Sąjungos ir Korėjos Respublikos susitarimas dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų yra horizontalusis aviacijos susitarimas, dėl kurio Europos Komisija ES valstybių narių vardu derėjosi su Korėjos Respublika, atsižvelgdama į Teisingumo Teismo sprendimus vadinamosiose atvirosios oro erdvės bylose. Pagal susitarimą bet kuri ES oro bendrovė gali skraidyti į Korėjos Respubliką iš bet kurios iš dvidešimt dviejų ES valstybių narių, kurios šiuo metu yra sudariusios dvišalius oro susisiekimo paslaugų susitarimus su Korėjos Respublika. Susitarimas atveria ne tik naujų maršrutų galimybių ES vežėjams, bet abiem šalims yra naudingas ir tuo, kad suteikia teisinio tikrumo komercinei veiklai ir užtikrina nediskriminacinį požiūrį į oro transporto bendroves, skraidančias tarp šių dviejų teritorijų.

2021/09/15

Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Nepritariame Komisijos siūlymui dėl deleguotojo reglamento, kuriuo Parlamento ir Tarybos reglamentas papildomas nustatant kriterijus, pagal kuriuos nustatomos antimikrobinės medžiagos, kurias reikia palikti tam tikroms žmonių infekcijoms gydyti. Komisijos deleguotame reglamente nustatyta nepagrįstai aukšta antimikrobinių medžiagų, kurias reikia palikti tam tikroms žmonių infekcijoms gydyti, nustatymo kartelė, svarbūs klausimai liko neapibrėžti, nustatytuose kriterijuose pernelyg daug dėmesio skiriama nerimą keliantiems klausimams dėl gyvūnų sveikatos, todėl jis smarkiai skiriasi nuo PSO svarbių žmonių sveikatai antimikrobinių medžiagų nustatymo kriterijų ir PSO gairių dėl medicinos požiūriu svarbių antimikrobinių medžiagų naudojimo maistiniams gyvūnams. Komisijos deleguotuoju reglamentu žmogaus sveikata yra nepakankamai saugoma. Raginame Komisiją pateikti naują deleguotąjį aktą, atitinkantį PSO kriterijus ir rekomendacijas, siekiant itin svarbias antimikrobines medžiagas, kurioms teikiama didžiausia pirmenybė, palikti tik žmonėms gydyti. Raginame naujajame deleguotame akte pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kad būtų nustatytos pavienių gyvūnų gydymo antimikrobinėmis medžiagomis, kurias reikia palikti tam tikroms žmonių infekcijoms gydyti, sąlygos. Nukrypti leidžianti nuostata turėtų būti taikoma gydant pavienius gyvūnus, sergančius kliniškai diagnozuotomis sunkiomis gyvybei pavojingomis ligomis, kurios, jei būtų netinkamai gydomos, sukeltų didelį sergamumą, didelį gaištamumą ir kurioms nėra alternatyvaus gydymo, alternatyvių ūkio valdymo strategijų, patobulintų gyvulininkystės metodų, kuriais būtų galima užkirsti kelią ligai, ją gydyti ar kontroliuoti.

2021/09/15

Balsavau už šį pranešimą. Dėl spartaus ekonomikos augimo, ryžtingos užsienio politikos darbotvarkės bei investavimo strategijos, Kinija užsitikrina stipresnį pasaulinį vaidmenį tiek kaip ekonominė galia, tiek kaip užsienio politikos veikėja, kuri kelia rimtų politinių, ekonominių, saugumo ir technologinių iššūkių ES ir turi reikšmingų bei ilgalaikių pasekmių pasaulio tvarkai. Pažymime, kad Kinija yra ne tik ES bendradarbiavimo ir derybų partnerė, bet ir ekonomikos konkurentė bei sisteminė varžovė vis daugiau sričių. Rekomenduojame Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai bei Tarybai parengti ryžtingesnę, visapusiškesnę ir nuoseklesnę ES ir Kinijos strategiją, kuri vienytų visas valstybes nares ir formuotų santykius su Kinija visos ES labui, visų pirma gindama mūsų vertybes ir propaguodama taisyklėmis grindžiamą daugiašalę tvarką. Šioje strategijoje reikia atsižvelgti į įvairiapusį ES santykių su Kinija pobūdį. Rekomenduojame pasiūlyti, kad ši strategija būtų grindžiama šešiais ramsčiais, kurie apima atvirą dialogą ir bendradarbiavimą atremiant pasaulinius iššūkius, didesnį dalyvavimą visuotinių vertybių, tarptautinių normų ir žmogaus teisių srityse bei grėsmių, pažeidžiamumo bei iššūkių analizę ir nustatymą. Taip pat partnerystės su panašiai mąstančiais partneriais kūrimą, atviro strateginio savarankiškumo skatinimą, be kita ko, prekybos ir investicijų santykių srityse bei pagrindinių Europos interesų ir vertybių gynimą ir propagavimą transformuojant ES į veiksmingesnę geopolitinę veikėją.

2021/09/15

Balsavau už šį pranešimą. Pagrindinis Europos Sąjungos interesas yra išsaugoti laisvę, stabilumą ir taiką Europos žemyne ir už jo ribų. Šiandien Europos žemynui kelia grėsmę agresyvi Rusijos valdžios institucijų politika, o tai yra vienas iš pagrindinių ES strateginės ir užsienio politikos darbotvarkės uždavinių. Rusija toliau imasi agresyvių veiksmų pasienyje su Ukraina ir vykdydama teroro aktus kišasi į ES valstybių narių, pavyzdžiui, Čekijos, ir jos rytinių kaimyninių šalių teritorijas, be kita ko, remdama neteisėtą Aliaksandro Lukašenkos režimą Baltarusijoje. Rekomenduojame Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai kartu su valstybėmis narėmis peržiūrėti ES politiką Rusijos atžvilgiu, įskaitant penkis pagrindinius principus, ir parengti išsamią ES strategiją Rusijos atžvilgiu, grindžiamą pagrindiniais principais, kurie apima Rusijos grėsmės prevenciją (atgrasyti Kremlių nuo veiksmų ir išlaikyti stabilumą Rytų partnerystės regione raginant režimą nesikišti į regiono reikalus ir grąžinti okupuotas teritorijas ES rytinėse kaimyninėse šalyse), Rusijos grėsmės pažabojimą (kova su Rusijos kišimusi į ES ir Rytų kaimynines šalių reikalus), bendradarbiavimą ir selektyvų dialogą su Kremliumi siekiant parengti Rusiją pertvarkai, įskaitant sektorių bendradarbiavimą. Taip pat apima įsipareigojimą remti demokratiją ir Rusijos gyventojus (atsakas taikant sankcijas, finansų kontrolę, tarptautinius tyrimus bei parama prodemokratiškai visuomenei Rusijoje). Rytų partnerystės sėkmė būtų įkvėpimo šaltinis Rusijos gyventojams.

2021/09/15

Balsavau už šį pranešimą. Pritariame Komisijos pasiūlymui su pakeitimais dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių. Pakeitimai apima ypatingo dėmesio skyrimą pažeidžiamoms grupėms – vaikams, negalią turintiems asmenims, vienišiems tėvams, tautinėms mažumoms, pvz., romams, LGBTIQA+ asmenims, atokiose vietovėse gyvenantiems asmenims ir pagyvenusiems žmonėms. Taip pat teigia, jog yra būtina skubiai užtikrinti kokybišką ir tvarų užimtumą, įskaitant iniciatyvas dėl deramų nuotolinio darbo sąlygų, teisės atsijungti, vaiko priežiūros atostogų ir su priežiūra susijusių atostogų, platformų darbuotojų teisių, bendros teisinės sistemos dėl subrangos, didesnio skaidrumo ir rekomendacijų dėl atsakomybės, sveikatos ir saugos bei kolektyvinių derybų vaidmens stiprinimo. Atkreipiamas dėmesys, kad nors nuotolinis darbas gali būti laikomas žingsniu siekiant geresnės profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, sudarant sąlygas anksčiau atskirtoms darbuotojų grupėms patekti į darbo rinką, sykiu kyla pavojus, kad ribos tarp darbo laiko ir asmeninio laiko taps neaiškios, o tai gali turėti neigiamo poveikio darbuotojų pagrindinėms teisėms ir jų fizinei bei psichinei sveikatai. Įtraukiama ir nauja konstatuojamoji dalis dėl benamystės, kuri yra viena iš ekstremaliausių socialinės atskirties formų ir daro neigiamą poveikį žmonių fizinei ir psichinei sveikatai, gerovei ir gyvenimo kokybei, taip pat jų galimybėms įsidarbinti ir naudotis kitomis ekonominėmis ir socialinėmis paslaugomis.

2021/09/15

Balsavau už šį pranešimą. Dabartinė Europos teisės aktų sistema yra nepatenkinama ir ES teisinės priemonės dažnai netaikomos visiems skaitmeninių platformų darbuotojams dėl neteisingos klasifikacijos ir neatspindi naujų darbo pasaulio realijų. Yra reikalinga gerinti visų platformų darbuotojų, dirbančių skaitmeninėse darbo platformose, įskaitant iš tikrųjų savarankiškai dirbančius asmenis, darbo sąlygas. Dėl esančio fragmentiškumo daugelis skaitmeninių platformų darbuotojų gali atsidurti teisiškai nestabilioje padėtyje ir gali turėti mažiau arba labiau ribotų teisių nei turėtų būti užtikrinta visiems darbuotojams. Manome, kad dėl netinkamo reglamentavimo gali atsirasti skirtingų aiškinimų, kurie lemtų nenuspėjamumą ir atitinkamai neigiamą poveikį įmonėms ir darbuotojams. Raginame Komisiją pripažinti skaitmeninių darbo platformų, kaip darbdavio, įdarbinimo agentūros arba tarpininko, statusą, susijusį su jų veiklos sektoriumi. Raginame užtikrinti, kad būtų laikomasi visų su konkrečiu statusu susijusių pareigų dėl socialinio draudimo įmokų, atsakomybės už sveikatą ir saugą, prievolės mokėti pajamų mokestį, įmonių socialinės atsakomybės bei kad būtų galima išsaugoti vienodas sąlygas su kitomis tame sektoriuje veikiančiomis įmonėmis. Raginame Komisiją paaiškinti, kad negalima svarstyti galimybės ES nustatyti naują vadinamąjį trečiąjį darbuotojo ir savarankiškai dirbančio asmens statusą, nes tai nepadėtų išspręsti dabartinių problemų ir galėtų padaryti dar neaiškesnes ir taip painias sąvokas. Tai pat užtikrinti, kad platformų darbuotojai pagal nacionalinę teisę būtų priskiriami darbuotojams arba savarankiškai dirbantiems asmenims.

2021/09/15

Balsavau už šį pranešimą. Šiuo projektu siekiama spręsti su užimtumu žvejybos sektoriuje susijusius klausimus, visų pirma problemas, susijusias su darbuotojų kartų kaita. Europos lygmeniu oficialūs statistiniai duomenys apie užimtumą šiame sektoriuje nėra labai išsamūs ir jie nepateikia išsamaus žuvininkystės sektoriaus žmogiškųjų išteklių amžiaus struktūros raidos vaizdo. Tačiau yra duomenų ir rodiklių, rodančių, kad daug darbuotojų yra vyresnio amžiaus. Todėl labai svarbu rasti sprendimų ir pagerinti tam tikras sąlygas, susijusias su sauga, darbo sąlygomis ir gyvenimu laive, mokymu ir pripažinimu, taip pat įtraukti moteris į darbą šiame sektoriuje ir išsklaidyti mitus apie šį sektorių, nes tai gali paskatinti kartų kaitą. Tik užtikrinus geresnes darbo sąlygas ir gyvenimo žvejybos laivuose sąlygas galima pritraukti jaunimą dirbti ir pagerinti visų asmenų saugumą laive. Nepaisant jau taikomų tobulinimo priemonių, žvejybos sektoriuje vis dar užregistruojama daug avarijų ir incidentų jūroje. Yra būtina nustatyti vienodus mokymų ir pažymėjimų pripažinimo ES kriterijus, nes jų nebuvimas trukdo darbuotojų judėjimui tarp valstybių narių. Kartų kaita taip pat turėtų apimti žvejų mokymų ir pažymėjimų teikimo gerinimą ir išsilavinimas turėtų turėti teigiamą poveikį ne tik darbo saugai laive, bet ir išteklių naudojimo aplinkos tvarumui.

2021/09/15

Balsavau už šią rezoliuciją. 2017 m. apie gyvūnų naudojimą mokslo tikslais buvo pranešta 9,58 mln. kartų, o pagrindinis tikslas buvo moksliniai tyrimai (69 proc.). Šiuo metu daugėja priemonių, kurios sudaro sąlygas taikyti su gyvūnais nesusijusius bandymų modelius ir suteikia galimybę geriau suprasti ligas ir paspartinti veiksmingų gydymo būdų atradimą. Šios priemonės apima naujas organų lustų technologijas, sudėtingus kompiuterinius modeliavimus, 3D žmogaus ląstelių auginimą vaistų bandymų tikslais ir kitus šiuolaikinius modelius ir technologijas. Raginame Komisiją pagerinti koordinavimą, sukuriant aukšto lygio tarpžinybinę darbo grupę, į kurią būtų įtraukti generaliniai direktoratai ir agentūros. Taip pat kad būtų bendradarbiaujama su valstybėmis narėmis ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais siekiant parengti ES veiksmų planą, kuriuo būtų skatinamas aktyvus laipsniškas panaikinimas mažinant, tobulinant ir pakeičiant procedūras, susijusias su moksliniais ir reglamentavimo tikslais naudojamais gyvais gyvūnais, bei procesą vykdant kuo greičiau kiek tai įmanoma moksliškai ir nemažinant žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygio, kartu spartinant alternatyvių metodų, technologijų ir priemonių, būtinų pokyčiams, kūrimą. Pabrėžiame, kad reikia stiprinti Europos mokslinių tyrimų erdvę ir planą, remtis iki šiol ES atliktais moksliniais tyrimais ir į visas ES mokslinių tyrimų ir inovacijų iniciatyvas įtraukti lengvatinio finansavimo mechanizmus už metodų, kuriuose nenaudojami gyvūnai, naudojimą.

2021/09/15

Balsavau už šį pranešimą. Smurtas prieš moteris, mergaites ir kitų formų smurtas lyties pagrindu, įsišaknijęs lyčių stereotipuose, patriarchalinėse struktūrose bei netolygiai pasiskirsčiusioje galioje, yra akivaizdus ir vienas iš didžiausių žmogaus teisių pažeidimų istorijoje. Siekiant užtikrinti visišką lyčių lygybę yra būtina išnaikinti smurtą lyties pagrindu. Nelygybė ir smurtas, nuo kurių kenčia moterys ir mergaitės, daro fizinę, seksualinę, psichologinę ir ekonominę žalą, su kuria teisingoje ir demokratinėje visuomenėje negalima susitaikyti. Nors yra daugiau informacijos ir auga sąmoningumas, nuolatinis aukštas smurto lyties pagrindu paplitimas ir grėsmė bet kurioje vietoje daro poveikį moterų gyvenimui ir sudaro joms kliūčių. Raginame valstybes nares imtis būtinų priemonių siekiant skatinti ir remti įvairioms grupėms priklausančių moterų, mergaičių ir visų smurto dėl lyties aukų apsaugą, žalos atlyginimą bei skatinti ir užtikrinti jų apsaugą nuo visų formų smurto. Raginame užbaigti ratifikuoti Stambulo konvenciją Sąjungoje remiantis daugumos prisijungimu. Pabrėžiame, jog svarbu, kad ją ratifikuotų Bulgarija, Čekija, Vengrija, Latvija, Lietuva ir Slovakija. Kai kuriose valstybėse narėse yra mėginama skleisti dezinformaciją apie Stambulo konvenciją, pvz., atsisakymą pripažinti, kad smurtas dėl lyties egzistuoja. Smerkiame šios dezinformacijos įsitvirtinimą Europoje ir apsunkinimą apsaugoti moterų teises. Raginame Komisiją užtikrinti, kad Sąjungos remiamos ir finansuojamos pilietinės visuomenės organizacijos neskatintų diskriminacijos dėl lyties.

2021/09/16

Balsavau už šį pranešimą. Direktyva dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje (DAB) buvo nuolat tobulinama siekiant išplėsti informacijos mainų taikymo sritį, kad būtų pažabotas mokestinis sukčiavimas, mokesčių slėpimas ir mokesčių vengimas. Tačiau kai kurių rūšių pajamos ir turtas vis dar nepatenka į taikymo sritį, todėl kyla rizika, kad tarpvalstybiniais atvejais bus apeinamos mokestinės prievolės. Norint dar labiau patobulinti DAB, į jos reglamentuojamą sritį turėtų būti įtrauktos šios pajamų pozicijos arba nefinansinis turtas: kapitalo prieaugis, susijęs su nekilnojamuoju turtu, ir kapitalo prieaugis, susijęs su finansiniu turtu, su pasauga nesusijusių dividendų pajamos, nefinansinis turtas, pvz., grynieji pinigai, meno kūriniai, auksas ar kitos vertybės, laikomos laisvuosiuose uostuose, muitinės sandėliuose ar seifuose, ir jachtų bei privačių lėktuvų nuosavybės teisės. Taip pat turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės keistųsi informacija apie visas pajamų kategorijas pagal DAB1 (darbo užmokesčio pajamos, direktorių tantjemos ir atlyginimas, pensijos, gyvybės draudimo produktai ir nekilnojamasis turtas). Raginame Komisiją parengti tolesnes gaires, kurios padėtų valstybėms narėms analizuoti gautą informaciją ir veiksmingai ja naudotis. Be to, Komisija ir valstybės narės turėtų nustatyti bendrą sistemą, skirtą DAB poveikiui ir sąnaudoms bei naudai įvertinti, ir užtikrinti, kad DAB mainus būtų galima visapusiškai patikrinti. Šias pastangas turėtų papildyti kasmet Komisijos skelbiama valstybių narių gautos informacijos santrauka.

2021/09/16

Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Talibanas prievarta perėmė Afganistano valdymą bei atsisako pripažinti dabartinę vyriausybę. Reiškiame susirūpinimą dėl Afganistano ateities, kai Talibanas užėmė šalį ir primeta radikalią šariato teisę, kuria iš Afganistano žmonių atimamos pagrindinės teisės ir laisvės, kuriomis jie naudojosi per pastaruosius 20 metų. Reiškiame užuojautą ir paramą tebesitęsiančių pažeidimų ir teroro išpuolių aukoms, jų šeimoms. Pranešami pažeidimai apima civilių gyventojų, Afganistano nacionalinių saugumo pajėgų narių egzekucijas, vaikų kareivių verbavimą, represijas, nukreiptas prieš taikius protestus ir nepritarimo išraiškas bei žmogaus teisių apribojimus, visų pirma taikomus moterims ir mergaitėms, žmogaus teisių gynėjams, LGBTI+ asmenims, religinėms ir etninėms mažumoms, žurnalistams, rašytojams, mokslininkams ir menininkams. Raginame Talibaną nedelsiant nutraukti šią praktiką ir apsaugoti Afganistano moterų teises į švietimą, darbą, sportą, laisvą judėjimą, susirinkimų ir asociacijų laisvę. Raginame ES ir jos valstybes nares bendradarbiauti, kad palengvintų tolesnę ES piliečių ir afganistaniečių, kuriems gresia pavojus, evakuaciją, visų pirma naudojantis esamais saugiais koridoriais. Raginame padidinti humanitarinę pagalbą, ją koordinuoti su JT agentūromis ir NVO bei sukurti humanitarinius koridorius, kuriais būtų tiekiama pagalba. JAV ir Europos šalys nepakankamai bendrauja tarpusavyje, todėl raginame Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir Komisiją įvertinti šį procesą ir iki šių metų pabaigos šį vertinimą pateikti Europos Parlamentui.

2021/09/16

Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Dabartinė Libano padėtis yra žmonių sukelta katastrofa, dėl kurios kalta grupelė valdančiajai politinei klasei priklausančių asmenų. Šalyje po 13 mėnesių trukusios politinės aklavietės neseniai suformuota vyriausybė. Raginame Libano vadovus laikytis savo pažadų, būti funkcionalia vyriausybe, orientuota į savo užduotis, būti patikima, atskaitinga, atsiribojančia nuo parlamentinio susiskaldymo, nepriklausoma nuo užsienio įtakos. Atskaitomybės užtikrinimas, laisvų ir sąžiningų rinkimų palaikymas ir pagrindinių viešųjų paslaugų teikimas turi nusverti bet kokius asmeninius interesus Libano politinėje klasėje. 2022 m. rinkimai jokiu būdu neturi būti atidėti dėl politinės aklavietės ir didėjančio valstybės institucijų veikimo sutrikimo. Šie rinkimai turi atitikti tarptautinius demokratinius laisvės, sąžiningumo ir skaidrumo standartus. Raginame Libano valdžios institucijas prašyti Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio siųsti rinkimų stebėjimo misiją arba rinkimų ekspertų misiją likus keliems mėnesiams iki rinkimų. Raginame Libano valdžios institucijas kuo greičiau atnaujinti derybas su TVF, kad reformų naudą pajustų vargstantys Libano gyventojai. Raginame Libano vyriausybę ir prezidentą imtis visų būtinų priemonių siekiant panaikinti korupcinę praktiką, įskaitant viešojo kapitalo pervedimus, mokesčių slėpimą, užtikrinti visišką būsimų nacionalinės kovos su korupcija institucijos narių nepriklausomumą ir prašyti tarptautinės bendruomenės techninės paramos pasitelkiant JT mechanizmus ir konvenciją prieš korupciją, kad Libano gyventojams būtų užtikrintas skaidrumas ir visiška atskaitomybė.

2021/09/16

Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Lenkijos Konstitucija garantuoja saviraiškos laisvę ir draudžia cenzūrą. Tačiau žiniasklaidos laisvės padėtis Lenkijoje toliau blogėja dėl įvairių valdančiosios koalicijos įgyvendinamų reformų, kuriomis siekiama sumažinti įvairovę ir nutildyti kritiškus balsus žiniasklaidoje. Europos Parlamentas jau anksčiau išreiškė susirūpinimą dėl priimtų ir naujai siūlomų Lenkijos žiniasklaidos įstatymo pakeitimų, dėl kurių viešasis transliuotojas taptų vyriausybę remiančiu transliuotoju. Kritikuojame Lenkijos Seimo priimtą vadinamąjį įstatymo projektą „Lex TVN“. Manome, kad tai yra bandymas nutildyti kritišką turinį ir tiesioginis išpuolis prieš žiniasklaidos pliuralizmą ir kad tai pažeidžia pagrindines teises pagal ES pagrindinių teisių chartiją, ES sutartį, ES vidaus rinkos teisės aktus, tarptautines žmogaus teises ir prekybos teisę. Raginame Lenkijos Seimą atsižvelgti į Lenkijos Senate vykusius svarstymus ir į tai, kad vėliau jis atmetė įstatymo projektą. Raginame Lenkijos valdžios institucijas bendradarbiaujant su žurnalistų organizacijomis stebėti išpuolius prieš žurnalistus bei ieškinius, kuriais siekiama nutildyti arba įbauginti nepriklausomą žiniasklaidą, apie juos pranešti ir užtikrinti galimybę naudotis tinkamomis teisių gynimo priemonėmis. Raginame Lenkijos valdžios institucijas įgyvendinti Tarybos rekomendaciją dėl žurnalistikos apsaugos ir žurnalistų bei kitų žiniasklaidos veiklos vykdytojų saugumo. Raginame Komisiją veiksmingai naudoti pažeidimo nagrinėjimo procedūras atvejais, kai valstybės narės įgyvendina šias nuostatas neteisingai arba nevisapusiškai. Raginame Komisiją nedelsiant pasiūlyti Žiniasklaidos laisvės aktą.

2021/09/16

Balsavau už šį pranešimą. Vienas nepriklausomas ES etikos organas galėtų geriau užtikrinti nuoseklų ir visapusišką etikos standartų įgyvendinimą visose ES institucijose, siekiant užtikrinti, kad viešieji sprendimai būtų priimami siekiant bendros gerovės ir piliečių pasitikėjimo ES institucijomis. Siūlome sudaryti tarpinstitucinį susitarimą siekiant įsteigti nepriklausomą ES etikos organą, kuris būtų skirtas Parlamentui ir Komisijai bei kuriame galėtų dalyvauti visos ES institucijos, agentūros ir įstaigos. Šio tarpinstitucinio susitarimo nuostatos turėtų atitikti tam tikras nuostatas ir principus. Tai apimtų patikimo finansų valdymo principą, užtikrinant veiksmingą ir efektyvų ES išteklių valdymą, įgaliojimų suteikimo ir atskyrimo principus, laisvę pasirinkti profesiją ir teisę dirbti, kaip nustatyta ES pagrindinių teisių chartijoje. Taip pat teisinės valstybės ir pagrindinius Europos principus (pavyzdžiui, nekaltumo prezumpciją, teisę būti išklausytam, teisėtumo ir proporcingumo principus), Parlamento narių statutą, sutartyje dėl ES veikimo (SESV) įtvirtintą Europos Parlamento tyrimo teisę bei Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF), Europos prokuratūros (EPPO), Europos ombudsmeno, Europos Audito Rūmų ar ESTT darbo nesidubliavimą ir nesikišimą į jų veiklą. Visos dalyvaujančios institucijos (kiekviena iš jų pagal savo procedūrinę autonomiją) turėtų, viena vertus, patikėti ES etikos organui prevencinį vaidmenį – didinti informuotumą ir teikti etikos gaires. Kita vertus, patikėti atitikties ir patariamąjį vaidmenį suteikiant galimybę teikti rekomendacijas etikos klausimais, įskaitant interesų konfliktus.

2021/09/16

Balsavau už šį pranešimą. ES ir visos 27 valstybės narės yra Orhuso konvencijos dėl galimybės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais sutarties šalys. Orhuso reglamentu konvencija yra perkeliama į ES teisę ir tai labai prisideda užtikrinant galimybę kreiptis į teismus aplinkos klausimais. Tačiau Atitikties Orhuso konvencijai komitetas išreiškė susirūpinimą, kad ES gali nevisiškai laikytis visų konvencijos reikalavimų. Atsižvelgdama į tai Taryba ir Parlamentas paprašė Komisijos pateikti pasiūlymą dėl Orhuso reglamento dalinio pakeitimo. Komisijos pasiūlymu peržiūrėti Orhuso reglamentą yra siekiama pagerinti Orhuso konvencijos įgyvendinimą ir užtikrinti, kad ES aiškiai laikytųsi savo tarptautinių įsipareigojimų pagal Orhuso konvenciją. Nors Atitikties Orhuso konvencijai komitetas pateikė naudingas gaires peržiūros proceso metu, svarbu iš dalies pakeisti Orhuso reglamentą, atsižvelgiant į sutartis ir į ES viršvalstybinį pobūdį, taip pat į jos esamą taisyklių ir teisių gynimo priemonių rinkinį. Šiame pranešime yra deramai atsižvelgiama į dabartinį susirūpinimą dėl ES atitikties Orhuso konvencijai ir siekiama užtikrinti vieningą poziciją ES institucijų vardu. Tikslas yra užtikrinti, kad 2021 m. spalio mėn. šalių susitikime vykdant oficialią Orhuso reglamento peržiūrą ES nebūtų laikoma pagal tarptautinę teisę prisiimtų įsipareigojimų pažeidėja.

2021/10/05

Balsavau už šį pasiūlymą. Pagal ES ir JK prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą yra numatyta įsteigti ES ir JK parlamentinę partnerystės asamblėją, kurią sudarytų Europos Parlamento nariai ir Jungtinės Karalystės parlamento nariai. Ši asamblėja gali prašyti ES ir JK partnerystės tarybos pateikti atitinkamą informaciją apie susitarimo ir bet kokio papildomo susitarimo įgyvendinimą ir partnerystės taryba turi pateikti ES ir JK parlamentinei partnerystės asamblėjai prašomą informaciją. Asamblėja yra informuojama apie ES ir JK partnerystės tarybos sprendimus ir rekomendacijas bei gali teikti rekomendacijas ES ir JK partnerystės tarybai. Nusprendžiame sudaryti 35 narių delegaciją ES ir JK parlamentinėje partnerystės asamblėjoje.

2021/10/05

Balsavau už šį pranešimą. 1985 m. Grenlandija išstojo iš Europos Bendrijos ir nuo to laiko su Grenlandija yra sudaromos žvejybos partnerystės, o Grenlandija yra viena iš su ES asocijuotų užjūrio teritorijų. Svarbus ES ir Grenlandijos santykių žvejybos srityje elementas yra tai, kad Grenlandijos žvejybos produktų importui netaikomi muitai, jei ES prieiga prie Grenlandijos žvejybos zonų yra pakankama. Pagal naująjį susitarimą ir jo protokolą 12 Europos laivų Grenlandijos vandenyse galės pasinaudoti aštuonių rūšių žvejybos Grenlandijos vandenyse galimybėmis, o jo susitarimas galios ketverius metus ir galės būti pratęstas dvejiems metams. ES mokės 16,5 mln. EUR metinį finansinį įnašą, iš kurio 2,9 mln. EUR skiriama Grenlandijos žuvininkystės sektoriui remti ir plėtoti. Esame susirūpinę, jog ES laivams gali pritrūkti aiškumo po ketverių metų. Raginame Komisiją užtikrinti, kad po ketverių metų protokolo galiojimas būtų pratęstas dvejiems metams, ir kad Europos laivai galėtų nuolat tęsti veiklą Grenlandijos vandenyse. Dėl susidariusių aplinkybių ES veiklos vykdytojai Grenlandijos vandenyse negalėjo žvejoti pirmus keturis šių metų mėnesius. Dėl to raginame nepanaudotas kvotas ar jų dalį perkelti į 2022 m., laikantis patikimiausių turimų mokslinių rekomendacijų. Komisiją raginame skirti dėmesį prarastiems žvejybos tinklams, jūrą teršiančių šiukšlių surinkimui, jūrų ekosistemoms ir pažeidžiamoms rūšims, buveinių nustatymui ir paukščių priegaudai, teikiant paramą sektoriui.

2021/10/05

Balsavau už šią rekomendaciją. Pritariame susitarimo ir protokolo sudarymui. 1985 m. Grenlandija išstojo iš Europos bendrijos ir nuo to laiko su Grenlandija yra sudaromos žvejybos partnerystės, o Grenlandija yra viena iš su ES asocijuotų užjūrio teritorijų. Svarbus ES ir Grenlandijos santykių žvejybos srityje elementas yra tai, kad Grenlandijos žvejybos produktų importui netaikomi muitai, jei ES prieiga prie Grenlandijos žvejybos zonų yra pakankama. Naujasis susitarimas ir protokolas apima ketverių metų laikotarpį ir šalių sutarimu gali būti pratęstas 2 metams. Pagal naująjį protokolą 12 Europos laivų Grenlandijos vandenyse galės pasinaudoti aštuonių rūšių žvejybos Grenlandijos vandenyse galimybėmis. ES mokės 16,5 mln. EUR metinį finansinį įnašą, iš kurio 2,9 mln. EUR skiriama Grenlandijos žuvininkystės sektoriui remti ir plėtoti. Pastaroji suma visu protokolo galiojimo laikotarpiu atitinka Grenlandijos nacionalinės politikos tikslus, susijusius su darniu jos jūros žvejybos išteklių valdymu.

2021/10/05

Balsavau už šį pranešimą. Kanarų salos priklauso atokiausiems Europos Sąjungos regionams, kuriems, remiantis sutartimi dėl ES veikimo, gali būti priimtos specialios priemonės ekonominiams sunkumams, kylantiems šiuose regionuose dėl jų geografinės padėties, įveikti. Tarybos reglamentu buvo laikinai sustabdytas autonominių Bendrojo muitų tarifo muitų taikymas tam tikriems į Kanarų salas importuojamiems pramonės produktams, siekiant padidinti vietos ekonominės veiklos vykdytojų konkurencingumą ir tuo pačiu užtikrinti stabilesnį užimtumą šiose salose. Šių priemonių galiojimas baigsis 2021 m. gruodžio 31 d. Dėl šios priežasties Ispanijos vyriausybė pateikė prašymą pratęsti autonominių Bendrojo muitų tarifo muitų taikymo kai kuriems produktams sustabdymą, remdamasi tuo, kad suvaržymai, su kuriais susiduria regionas, yra susiję su nedidele rinka ir jos susiskaidymu bei yra struktūrinio ir nuolatinio pobūdžio. Dėl šių apribojimų Kanarų salos patiria didesnes gamybos, transporto ir aplinkos apsaugos sąnaudas ir negali pasinaudoti globalizacijos teikiama nauda tokiu pačiu mastu, kaip kiti Europos regionai. Ispanijos vyriausybė taip pat paprašė sustabdyti Bendrojo muitų tarifo muitų taikymą ir septynioms naujoms produktų kategorijoms, apimančioms pramonės reikmėms skirtas mašinas ir žaliavas. Sustabdymo sistema yra siekiama sumažinti Kanarų salų ekonomikos patiriamus suvaržymus. Šis pasiūlymas neturi finansinio poveikio ES išlaidoms, bet turi labai nedidelį finansinį poveikį pajamoms (apie 3,3 mln. EUR per metus).

2021/10/05

Balsavau už šį pranešimą. Beveik pusės pasaulio gyventojų pragyvenimo šaltiniai tiesiogiai priklauso nuo gamtos išteklių. Daugelis pažeidžiamiausių ir skurdžiausiai gyvenančių žmonių tiesiogiai priklauso nuo biologinės įvairovės, kad patenkintų savo kasdienius pragyvenimo poreikius. Biologinės įvairovės nykimas gali dar labiau pagilinti pažeidžiamiausių žmonių patiriamą nelygybę ir marginalizaciją. Biologinei įvairovei grėsmę kelia klimato kaita. Besivystančios šalys turi būti remiamos, kad jos parengtų ir įgyvendintų veiksmingą klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos politiką. Raginame ES daugiau finansinės ir techninės paramos skirti besivystančioms šalims visame pasaulyje, kad būtų pasiekti nauji pasauliniai tikslai, kovojama su nusikaltimais aplinkai ir šalinami biologinės įvairovės nykimo veiksniai. Raginame ES išsamiai šalinti pagrindines biologinės įvairovės nykimo priežastis ir įtraukti išteklių išsaugojimo, tvaraus naudojimo bei ekosistemų atkūrimo prievoles į savo išorės vystomojo bendradarbiavimo politiką ir partnerystes, laikantis politikos suderinamumo vystymosi labui principo, kad visame pasaulyje būtų sumažintas spaudimas biologinei įvairovei. ES ir jos valstybes nares raginame į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją įtraukti teisės į saugią, švarią, sveiką ir tvarią aplinką pripažinimą ir remti visuotinį šios teisės kaip žmogaus teisės pripažinimą, Taip pat raginame skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas biologinės įvairovės išsaugojimo ir apsaugos srityje bei agroekologinius sprendimus, kad būtų užtikrinama didžiausia nauda vystymuisi ir taip padedama įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus.

2021/10/05

Balsavau už šį pranešimą. Dirbtinis intelektas suteikia daug galimybių teisėsaugos ir baudžiamojo teisingumo srityse, gerinant darbo metodus ir veiksmingiau kovojant su tam tikrų rūšių nusikaltimais (su finansiniais nusikaltimais, pinigų plovimu ir teroristų finansavimu bei tam tikrų rūšių elektroniniais nusikaltimais). Šiame sektoriuje dirbtinio intelekto taikomosios programos apima tokias taikomąsias programas kaip veido atpažinimo technologijos, automatinis transporto priemonės registracijos numerio atpažinimas, kalbėtojo tapatybės nustatymas, lūpų judesių nuskaitymo technologijos ir t.t. Teismuose dirbtinio intelekto priemonės gali būti naudojamos apskaičiuojant recidyvo tikimybę, nustatant lygtinį paleidimą arba priimant sprendimą dėl nuosprendžio. Nepaisant dirbtinio intelekto teikiamos naudos, akivaizdu, kad dirbtinis intelektas tuo pat metu kelia daug galimų pavojų, susijusių su neskaidriu sprendimų priėmimu, įvairių rūšių diskriminacija, įsibrovimu į mūsų privatų gyvenimą, iššūkiais asmens duomenų apsaugai, žmogaus orumui ir saviraiškos bei informacijos laisvei. Šie galimi pavojai didėja teisėsaugos ir baudžiamojo teisingumo sektoriuje, nes jie gali daryti poveikį nekaltumo prezumpcijai, pagrindinėms asmens teisėms į laisvę ir saugumą, veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą. Šiuo pranešimu siekiame spręsti klausimus, susijusius su dirbtinio intelekto naudojimu baudžiamosios teisės srityje ir policijos bei teisminių institucijų darbe, susijusiame su baudžiamosiomis bylomis. Raginame nustatyti griežtą teisėsaugos ir teisminių institucijų naudojamų dirbtiniu intelektu paremtų technologijų, demokratinę kontrolę bei nepriklausomą priežiūrą.

2021/10/05

Balsavau už šį pranešimą. Visų formų smurtas dėl lyties yra kraštutinės formos moterų diskriminacija ir žmogaus teisių pažeidimas, įsitvirtinęs dėl lyčių nelygybės. Tokio pobūdžio smurtas kyla dėl lyčių stereotipų, susijusių su moterų ir vyrų vaidmenimis bei gebėjimais ir nevienodos galios santykiais visuomenėje. Jis tebėra plačiai paplitęs ir daro poveikį moterims visais visuomenės lygmenimis ir tai yra viena iš didžiausių kliūčių lyčių lygybei užtikrinti. Moterys ir vaikai visoje ES nuo smurto dėl lyties saugomi nevienodai – tai lemia skirtinga valstybių narių įgyvendinama politika ir jų taikomi teisės aktai. Stambulo konvencija yra pagrindinė priemonė kovojant su smurtu prieš moteris dėl lyties ir smurtu šeimoje. Raginame iki šiol Stambulo konvencijos neratifikavusias šalis ją ratifikuoti. Valstybes nares ir vietos valdžios institucijas raginame kiekybiškai įvertinti smurto dėl lyties mastą ir remti smurto dėl lyties ir smurto šeimoje aukas užtikrinant joms saugumą ir ekonominę nepriklausomybę, tuo tikslu suteikiant galimybę naudotis specialiu būstu ir būtiniausiomis viešosiomis paslaugomis, tokiomis kaip sveikata, transportas, taip pat profesionali psichologinė parama. Komisiją ir Tarybą raginame įtraukti smurtą dėl lyties į nusikaltimų sričių sąrašą, pateikiamą sutartyje dėl ES veikimo, atsižvelgiant į ypatingą poreikį kovoti su šiuo nusikaltimu bendru pagrindu. Komisiją ir valstybes nares raginame padidinti lėšas, skirtas kovai su smurtu šeimoje.

2021/10/05

Balsavau už šį pranešimą. ES 2021–2030 m. ES kelių eismo saugumo politikos programoje patvirtino savo strateginį tikslą - visiškai saugaus eismo viziją. Yra siekiama, kad iki 2050 m. žūčių ir sunkų sužalojimų ES keliuose skaičius būtų kuo arčiau nulio. Taip pat yra siekiama iki 2030 m. 50 proc. sumažinti žūčių ir sunkių sužalojimų atvejų skaičių. Šie su kelių eismo saugumu susiję ES tikslai ir uždaviniai turėtų būti sutvirtinti koordinuojama, gerai suplanuota, sistemiška ir gerai finansuojama kelių eismo saugumo strategija ES, nacionaliniu, regiono ir vietos lygmenimis. Raginame Komisiją apsaugoti ir didinti ES investicijas į kelių eismo saugumą vykdant visas susijusias ES finansavimo programas, įskaitant ir mokslinių tyrimų bei inovacijų sritis. Valstybes nares raginame paskirti tinkamą nacionalinio biudžeto sumą, kuri kartu su ES lėšomis sudarytų sąlygas įgyvendinti valstybių nacionalines kelių eismo saugumo programas ir naująją 2021–2030 m. ES kelių eismo saugumo politikos programą. Taip pat valstybes nares raginame sukurti nacionalines kelių eismo saugumo observatorijas, kurios rinktų, tvarkytų ir prižiūrėtų nacionalines kelių eismo saugumo duomenų bazes. Valstybių narių prašome savo nacionalines kelių eismo saugumo strategijas suderinti su 2021–2030 m. ES kelių eismo saugumo politikos programos tikslais ir kuo greičiau pašalinti su tuo susijusius trūkumus.

2021/10/05

Balsavau už šį pranešimą. Viduržemio jūra yra viena iš teritorijų, pasižyminčių didžiausia biologine įvairove pasaulyje. Ji yra baseinas, kuriame gyvena pakrantės bendruomenės, kurios daugiausia priklauso nuo žvejybos, ypač nuo mažos apimties žvejybos. Dabartinė aplinkos būklė, susidariusi iš dalies dėl peržvejojimo, kelia nerimą bei rimtą pavojų ne tik biologinei įvairovei, bet ir sektoriaus, kurio pelningumo praradimas gali turėti itin neigiamų socialinių ir ekonominių padarinių žvejų bendruomenėms, pramonei ir su ja susijusiems sektoriams, išlikimui. Žuvų ištekliai neturi neriboto reprodukcinio pajėgumo, o žuvų paklausa ir vartojimas nuolat auga. Raginame Komisiją, pasikonsultavus su Viduržemio jūros patariamąja taryba, nustatyti žuvų išteklių atkūrimo proceso kliūtis bei atlikti 2017–2020 m. Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos strategijos įgyvendinimo analizę, siekiant įtraukti jos išvadas į 2021–2030 m. strategiją ir užtikrinti, kad būtų imtasi praktinių žuvų išteklių atkūrimo veiksmų. Taip pat apsvarstyti galimybę imtis ir teisėkūros, ir ne teisėkūros veiksmų. Raginame Komisiją atlikti Viduržemio jūros žuvų išteklių mažėjimo socialinio poveikio ir poveikio užimtumui ekonominę analizę, siekiant nustatyti tinkamas paramos priemones, kad būtų užtikrintas sąžiningas ir teisingas perėjimas prie mažo poveikio žvejybos. Raginame Komisiją skatinti bendras pastangas su kaimyninėmis valstybėmis, kad būtų lengviau laikytis regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų sudarytų susitarimų ir dalyvauti vykdant gerą žuvų išteklių valdymą ir atkūrimą.

2021/10/05

Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. 2021 m. rugsėjo mėn. Komisija įgyvendino Reglamentą (ES) 2021/1449, kuriuo dėl veikliųjų medžiagų difenokonazolo ir chlortolurono galiojimo pratęsimo patvirtinimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011. Chlorotoluronas suderintai klasifikuojamas kaip labai toksišką ilgalaikį poveikį vandens augmenijai ir gyvūnijai daranti medžiaga, galimas vėžio sukėlėjas ir negimusiems vaikams žalinga medžiaga. Moksliniuose leidiniuose chlorotoluronas siejamas su endokrininę sistemą ardančiomis medžiagomis. Yra įtariama, kad difenokonazolas, naudojamas atskirai ar kartu su įvairiais azoliais sukelia grybelio atmainos Aspergillus fumigatus atsparumą triazolui. Medžiagų, kurios didina atsparumą vaistams nuo grybelių, patvirtinimo galiojimo pratęsimas yra nepriimtinas.Manome, kad Reglamentas (ES) 2021/1449 nedera su ES teise, nes yra nepaisoma atsargumo principo. Manome, kad sprendimas pratęsti chlorotolurono ir difenokonazolo patvirtinimo galiojimo laikotarpį neatitinka saugumo kriterijų. Sprendimas nėra pagrįstas nei įrodymais, kad šios medžiagos gali būti naudojamos saugiai, nei įrodymais, kad šios medžiagos tikrai būtinos maisto gamybai ES. Raginame Komisiją panaikinti Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2021/1449 ir pateikti komitetui naują projektą, kuriame būtų atsižvelgta į mokslinius visų atitinkamų medžiagų, ypač chlorotolurono ir difenokonazolo, žalingų savybių įrodymus. Raginame Komisiją panaikinti medžiagų patvirtinimą, jeigu esama įrodymų ar kyla pagrįstų abejonių, kad jos neatitiks Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 nustatytų saugumo kriterijų.

2021/10/05

Balsavau už šio pasiūlymo dėl rezoliucijos atmetimą. Šiuo pasiūlymu prieštaraujama 2021 m. birželio mėn. Komisijos deleguotajam reglamentui, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo (ES) 2020/852 yra papildomas nustatant techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis ekonominė veikla laikoma svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos ir ar ta ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos kitiems aplinkos tikslams. Pasiūlymu yra siekiama, kad šis deleguotasis reglamentas neįsigaliotų ir prašoma pateikti naują vieną bendrą deleguotąjį aktą. Šiuo pasiūlymu Komisija yra raginama nenustatyti kriterijų, pagal kuriuos tam tikriems sektoriams nebūtų leidžiama gauti kapitalo, reikalingo jų tvariam perėjimui, kuriam reikalingos didesnės viešosios ir privačios investicijos į naujoviškas technologijas ir verslo modelius, kad finansų rinkos dalyviams nebūtų trukdoma teikti kapitalo sektoriams, kuriuos paveikė taksonomija. Komisija yra raginama užtikrinti, kad taksonomija išliktų teigiama savanoriška priemonė finansų rinkos dalyviams, o ne neigiama priemonė, dėl kurios tam tikri sektoriai negalėtų gauti kapitalo, būtino siekiant pereiti prie neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos.

2021/10/05

Balsavau už šį pranešimą. ES santykiai su JAV grindžiami bendromis vertybėmis. JAV ir ES politinės sistemos yra pagrįstos demokratiniais bei teisinės valstybės principais ir pagarba pagrindinėms laisvėms. Transatlantiniu bendradarbiavimu galime prisidėti prie taikaus, tvaraus ir konstruktyvaus esamų pasaulinių ir regioninių problemų sprendimo, sutelkdami dėmesį į tvarų ir aplinką tausojantį ekonomikos atkūrimą, įskaitant anglies dioksido poveikio neutralizavimą iki 2050 m., ir įveikdami regioninę, socialinę, rasinę ir lyčių nelygybę. Reikalaujame, kad atnaujinta transatlantinė partnerystė būtų paremta partnerių lygybe. Raginame ES ir JAV dirbti kartu sprendžiant visuotinius su mokesčiais susijusius uždavinius. Pavyzdžiui, reformuojant tarptautinę pelno mokesčio sistemą, siekiant neleisti ekonominės veiklos vykdytojams naudoti mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo strategijų siekiant išvengti pelno mokesčių. Pabrėžiame ES ir JAV vizų režimo abipusiškumo svarbą. Raginame abi šalis rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą, kuris leistų taikyti bevizį režimą visoms ES valstybėms narėms. Raginame JAV ir ES laikytis sutartinio požiūrio Jungtinėse Tautos bei dėl JT reformos, siekiant didinti JT kaip daugiašalės organizacijos veiksmingumą, užtikrinti didesnį organizacijos skaidrumą ir padidinti jos patikimumą. Raginame dėti koordinuotas pastangas, kad 2021 m. JT aukščiausiojo lygio susitikimuose klimato kaitos ir biologinės įvairovės klausimais (COPS 26) būtų prisiimti plataus užmojo įsipareigojimai. Raginame JAV vėl prisijungti prie JT švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO).

2021/10/06

Balsavau už šį pranešimą. Šiuo pranešimu atliekamas ES patikos fondų, apimančių „Bekou“ fondą (skirtą Centrinei Afrikos Respublikai), „Madad“ fondą (skirtą Sirijos krizei), „Africa“ fondą (skirtą 26-ioms Afrikos šalims), „Columbia“ fondą (skirtą Kolumbijai), ir pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės politinis vertinimas. Apgailestaujame dėl riboto Parlamento vaidmens priimant sprendimus dėl ES įnašų į patikos fondus, vykdant jų priežiūrą ir tikrinimą. Prieš kuriant ES patikos fondus arba pratęsiant jų veiklą reikia visapusiškai pasinaudoti esamais teisiniais, reguliavimo ir biudžeto sprendimais. Raginame Komisiją sustabdyti arba persvarstyti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, kurios nevisiškai gerbia pagrindines teises, įskaitant specialaus finansavimo ir projektų, kurie kelia grėsmę žmogaus teisėms arba joms kenkia, sustabdymą. Taip pat užtikrinti, kad nepriklausomos ES įstaigos ir ekspertai atliktų skaidrų ES finansuojamų projektų poveikio migrantų ir pabėgėlių žmogaus teisėms ir platesnei atitinkamos šalies gyventojų daliai vertinimą. Raginame sukurti veiksmingus ir nepriklausomus stebėsenos mechanizmus, kad būtų galima visapusiškai stebėti ir įvertinti galutinę šių lėšų paskirties vietą ir veiksmų protokolus pagrindinių teisių pažeidimų atvejų. Raginame Komisiją remtis savo patirtimi taikant specialią trečiųjų šalių tikrinimo sistemą, kad būtų sustiprinta išlaidų priežiūra. Raginame Komisiją teikti pirmenybę investicijoms į švietimą ir darbo vietų kūrimą, kad šalyse partnerėse gyvenantys žmonės galėtų dalyvauti vietinėje pajamų duodančioje veikloje.

2021/10/06

Balsavau už šį pranešimą. Bendra kibernetinės gynybos politika ir platus ES lygmens bendradarbiavimas kuriant bendrus ir didesnius kibernetinės gynybos pajėgumus yra pagrindiniai elementai siekiant kurti glaudesnę ir tvirtesnę Europos gynybos sąjungą. Tam reikia įvairių kompleksinių techninių, strateginių ir veiklos pajėgumų. Raginame valstybes nares pasinaudoti Europos gynybos fondo teikiamomis galimybėmis siekiant kartu plėtoti kibernetinės gynybos pajėgumus bei nustatyti bendrą komunikacijos standartą, kuris būtų naudojamas įslaptintai ir neįslaptintai informacijai, siekiant padidinti reagavimo greitį ir užtikrinti kovos su kibernetiniais išpuoliais tinklo saugumą. Raginame valstybes nares gerokai padidinti keitimosi įslaptinta informacija pajėgumus, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos dalytis informacija, kai tai reikalinga ir naudinga, ir sukurti spartų ir saugų Europos tinklą, skirtą kibernetiniams išpuoliams aptikti, įvertinti ir į juos reaguoti.Bendradarbiavimas su NATO kibernetinės gynybos srityje yra svarbus siekiant užkirsti kelią kibernetiniams išpuoliams, darantiems poveikį valstybių narių kolektyvinio saugumo sritims, atgrasyti nuo jų ir į juos reaguoti. Raginame valstybes nares visapusiškai dalytis įrodymais ir žvalgybos duomenimis, kad būtų galima sudaryti kibernetinių sankcijų sąrašus. Raginame šiuo klausimu aktyviau koordinuoti veiksmus su NATO dalyvaujant kibernetinėse pratybose ir bendruose mokymuose. ES ir NATO raginame bendradarbiauti užtikrinant atsparius, įperkamus ir saugius didelės spartos tinklus, kuriais būtų apsaugomi nacionaliniai ir tarptautiniai informacijos tinklai, galintys užšifruoti neskelbtinus duomenis ir ryšius.

2021/10/06

Balsavau už šį pranešimą. ES yra įsipareigojusi būti atsakinga dalyve, siekiančia ilgalaikio ir taikaus Arkties regiono vystymosi, visapusiškai bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais. Yra svarbu, kad visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant ES ir jos valstybes nares, imtųsi veiksmų siekdami išlaikyti taikų bei intensyvų tarptautinį ir regioninį bendradarbiavimą, mokslinius tyrimus, klestėjimą ir mažą įtampą Arkties regione. Taip pat yra svarbu reaguoti į įvairų nerimą keliantį klimato kaitos poveikį ir padarinius regione, nes Arktis atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant planetos aplinkosauginę pusiausvyrą. Raginame nenaudoti Arkties regiono išteklių, jeigu bus moksliškai įrodyta, kad tai padarys nepataisomą žalą Arkties regione ir už jo ribų esančiai ekosistemai. Pritariame ES prašymui tapti visateise stebėtoja Arkties taryboje ir raginame Arkties tarybos narius palankiai vertinti šį prašymą. ES turi prisidėti prie geresnio Arkties regiono daugiašalio valdymo, skatinti tausų išteklių naudojimą bei apsaugoti ir išsaugoti Arkties regioną kartu su jo gyventojais. Raginame ES toliau teikti Arkties tarybai ekspertines žinias ir finansavimą stiprinant ES dalyvavimą Arkties tarybos darbo grupėse ir įvairiuose jos projektuose. Manome, kad Šiaurės regionas turėtų būti laikomas ES Šiaurės kaimynystės dalimi ir jis turėtų aktyviau dalyvauti esamuose forumuose. Taip pat raginame poliarinio rato regiono tautas nestatyti karinių ar karinių pajėgų saugomų mokslinių postų.

2021/10/06

Balsavau už šį pranešimą. ES yra prisijungusi prie Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos. Ši konvencija yra teisių dokumentas, skirtas su negalia susijusiems klausimams spręsti, o jos tikslas yra skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis bei skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui. ES ir visos jos valstybės narės yra šios konvencijos šalys. Pagal šią konvenciją ES turi pareigą skatinti, saugoti ir stebėti lygias neįgaliųjų teises visais įgyvendinimo aspektais. Raginame penkias valstybes nares, kurios dar nėra ratifikavusios JT neįgaliųjų teisių konvencijos fakultatyvaus protokolo, nedelsiant tai padaryti, o ES – visapusiškai jį ratifikuoti.Dėl savo peticijų nagrinėjimo proceso tiesioginį vaidmenį apsaugant neįgaliųjų teises atlieka Parlamento Peticijų (PETI) komitetas. Nors klausimai dėl negalios sudaro nedidelę peticijų dalį, jos yra labai svarbios Parlamento įsipareigojimo skatinti, stebėti ir saugoti neįgaliųjų teises ir lygybę pagal tarptautinę teisę požiūriu. PETI komitetas atlieka apsauginį vaidmenį, siekdamas užtikrinti, kad ES, formuodama politiką ir imdamasi ES lygmens teisėkūros veiksmų, laikytųsi JT neįgaliųjų teisių konvencijos. Raginame rūpintis geresniu peticijų mechanizmo matomumu labiau skatinant informavimą ir užtikrinant neįgaliųjų ar jų atstovų įtraukimą bei dalyvavimą svarstant peticijas. Raginame valstybes nares užtikrinti deramą galiojančių ES teisės aktų, kuriais saugomos, skatinamos ir stebimos neįgaliųjų teisės, įgyvendinimą.

2021/10/06

Balsavau už šį pranešimą. Bankai parodė didesnį atsparumą reaguodami į dabartinę krizę, nes jų kapitalizacija buvo geresnė ir finansinio sverto naudojimas mažesnis nei prieš dešimtmetį. Tai parodo teigiamą po 2008 m. finansų krizės įgyvendintos institucinės struktūros ir reguliavimo reformų poveikį. Tačiau bankų sektoriuje yra struktūrinių trūkumų, kurie dėl dabartinės krizės gali padidėti. Susirūpinimą kelia turima didelė neveiksnių pozicijų dalis, kuri daugelyje įstaigų buvo dar iki pandemijos. Sukūrus bankų sąjungą neveiksnių paskolų kiekis reikšmingai sumažėjo ir mažėjimo tendencijos nesikeitė ir 2020 m., nepaisant COVID-19 krizės. Manome, kad blogėjančios bankų turto kokybės atveju gali mažėti ir taip menkas bankų pelningumas, o tai galėtų sukelti bankų, susijusių su labiausiai nukentėjusiais ekonomikos sektoriais, nemokumo atvejus. Raginame Komisiją ir nacionalines bei Europos priežiūros institucijas pasirengti tikėtinam bankų turto kokybės blogėjimui. Integruota bankų sąjunga turi būti neatsiejama nuo gerai veikiančios mažmeninių finansinių paslaugų bendrosios rinkos, todėl raginame Komisiją įvertinti kliūtis, kurių kyla vartotojams, besinaudojantiems mažmeninės bankininkystės produktais, pavyzdžiui, tarpvalstybinėmis hipotekos paskolomis, ir pasiūlyti sprendimų, padėsiančių užtikrinti, kad vartotojai galėtų tarpvalstybiniu lygmeniu naudotis mažmeninėmis finansų paslaugomis. Raginame Komisiją pradėti taikyti priemones, kuriomis siekiama padidinti bankų skolinimą realiajai ekonomikai, visų pirma mažoms ir vidutinėms įmonėms, ir finansuoti ekonomikos atsigavimą, taip pat skaitmeninę ir ekologinę pertvarką Europoje.

2021/10/07

Balsavau už šį pranešimą. Konkurencija mokesčių srityje tarp valstybių narių sudaro sąlygas tarptautinėms įmonėms užsiimti mokesčių inžinerija ir išvengti didelės dalies pelno apmokestinimo. Pelnas, kuris turėtų būti apmokestinamas toje valstybėje narėje, kurioje jis gaunamas, labai dažnai apmokestinamas mažesniu tarifu arba visai neapmokestinamas kitoje valstybėje narėje, kurioje mokesčių politika suformuota taip, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos didelėms korporacijoms ir tarptautinėms įmonėms. Žalingos mokesčių praktikos pobūdis per pastaruosius dešimtmečius pasikeitė – atsirado naujų šios praktikos formų. Mokesčių skandalai, susiję su tarptautinėmis korporacijomis ir didelės vertės turto turinčiais asmenimis, atskleidė šių reiškinių mastą, rimtumą bei būtinybę skubiai rasti veiksmingus sprendimus jiems įveikti. Nevaržoma valstybių narių konkurencija mokesčių srityje yra visiško solidarumo praradimo ES ženklas ir turi būti nutraukta. Į verslo apmokestinimo elgesio kodeksą turėtų būti įtrauktos priemonės, būtinos bendram mokesčių sistemų žalingam pobūdžiui įvertinti. Tikslas yra ne užkirsti kelią valstybėms narėms priimti veiksmingas ir pagrįstas mokesčių priemones, susijusias su realiąja ekonomika ir padėsiančias jai augti savo piliečių ir įmonių naudai, bet neleisti, kad jų taikomos mokesčių priemonės būtų žalingos ir nesąžiningai nesukeltų kitų valstybių narių mokesčių bazės erozijos. Reikia nustatyti bendras Europos lygmens taisykles. Raginame Komisiją reguliariai vertinti mokesčių slėpimo ir vengimo mastą bei parengti greito ir tinkamo EBPO pasiūlytų dviejų ramsčių įgyvendinimo planą.

2021/10/07

Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Praėjus daugiau kaip metams po 2020 m. įvykusių „rinkimų“ Baltarusijos valdžios institucijos tęsia represijas prieš Baltarusijos žmones ir daug piliečių yra persekiojami, suimami, kankinami ir nuteisiami už tai, kad išreiškia nepritarimą režimui arba Baltarusijoje plačiai vykdomiems žmogaus teisių pažeidimams. Smerkiame tebesitęsiančias represijas, kankinimą ir netinkamą elgesį su taikiais Baltarusijos žmonėmis, žiniasklaidos ir interneto slopinimą, smurtą prieš žurnalistus, tinklaraštininkus ir kitus nepriklausomus veikėjus, jų suiminėjimą ir bauginimą Baltarusijoje. Raginame nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus politinius kalinius ir savavališkai sulaikytus asmenis, panaikinti visus jiems iškeltus kaltinimus bei nedelsiant nutraukti smurtą ir represijas. Tarybą raginame kuo skubiau pradėti taikyti penktąjį sankcijų paketą, daugiausia dėmesio skiriant asmenims ir subjektams, susijusiems su susidorojimu ir represijomis Baltarusijoje bei asmenims ir subjektams, susijusiems su prekyba žmonėmis. Raginame toliau griežtinti ES tikslines ekonomines sankcijas, daugiausia dėmesio skiriant pagrindiniams Baltarusijos ekonomikos sektoriams ir valstybinėms bei privačioms bendrovėms, remiančioms ir finansuojančioms A. Lukašenkos režimą. Raginame spręsti kylantį sankcijų apėjimo klausimą. Valstybes nares raginame koordinuoti veiksmus su tarptautiniais partneriais daugiašalėse organizacijose, pvz., TVF, siekiant apriboti lėšų išmokėjimą A. Lukašenkos režimui ir sustabdyti bet kokį bendradarbiavimą su juo. Raginame valstybes nares supaprastinti vizų ir leidimų gyventi išdavimo procedūras tiems, kurie dėl politinių priežasčių bėga iš Baltarusijos.

2021/10/07

Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Etiopijos vyriausybės paskelbtos vienašalės paliaubos nesustabdė kovų, o konflikto šalys pradėjo naujus puolimus. Konfliktas plinta į kaimyninius Afaro ir Amharos regionus ir kyla pavojus, kad jo poveikis bus juntamas visame Somalio pusiasalyje. Reikalaujame, kad visos šalys nedelsiant nutrauktų karo veiksmus. Tai yra būtina išankstinė sąlyga siekiant pagerinti humanitarinę padėtį Tigrajuje ir kituose regionuose. Raginame nedelsiant atkurti konstitucinę tvarką ir sukurti ugnies nutraukimo stebėsenos mechanizmą. Visus susijusius nacionalinius, regioninius ir vietos veikėjus raginame nedelsiant ir nekliudomai įsileisti humanitarinę pagalbą ir paramą nukentėjusiems Tigrajaus gyventojams, nutraukti vykdomą humanitarinės pagalbos ir būtiniausių išteklių, įskaitant maistą, vaistus ir kurą, blokavimą ir palengvinti pagalbą Amharos ir Afaro regionų stokojantiems gyventojams. Etiopijos valdžios institucijas raginame nedelsiant pranešti apie priverstinius visų civilių dingimus, paleisti sulaikytuosius neturint patikimų nusikaltimo įrodymų ir nutraukti bet kokį diskriminacinį elgesį. Raginame papildomai mobilizuoti bent 30 mln. EUR finansavimą iš ES solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervo, kad būtų patenkinti svarbiausi nuo konflikto tiesiogiai nukentėjusių žmonių poreikiai. ES ir jos valstybes nares raginame daryti spaudimą JT Saugumo Tarybai, reguliariai rengti viešus susitikimus dėl Tigrajaus ir imtis veiksmų užtikrinant nekliudomą humanitarinės pagalbos teikimą, užtikrinti civilių gyventojų apsaugą, nutraukti sunkius tarptautinės teisės pažeidimus ir užtikrinti atskaitomybę už įvykdytus žiaurumo aktus.

2021/10/07

Balsavau už šį pranešimą. Taisomojo biudžeto Nr. 4/2021 projekto tikslas yra atnaujinti biudžeto pajamų dalį, kad būtų atsižvelgta į 2021 m. birželio mėn. įsigaliojusį Tarybos sprendimą (ES, Euratomas) 2020/2053, taikomą nuo 2021 m. sausio mėn. bei atnaujintas 2021 m. biudžeto nuosavų išteklių prognozes, dėl kurių 2021 m. gegužės mėn. susitarė Nuosavų išteklių patariamasis komitetas. Taip pat atnaujinti kitas pajamas (pavyzdžiui, iš Jungtinės Karalystės įnašo, baudų ir kt.). Pagrindiniai Tarybos sprendimu 2020/2053 padaryti pakeitimai apima padidintas nuosavų išteklių viršutines ribas, padidintas valstybių narių muitų surinkimo išlaidų normas (25 proc. vietoj 20 proc. pagal Tarybos sprendimą 2014/335/ES, Euratomas), nustatytą vienodą be išimties PVM pareikalavimo tarifą ir supaprastintą PVM bazės apibrėžtį. Taip pat sprendimu nustatyti nauji neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų kiekiu pagrįsti nuosavi ištekliai ir pakeistas bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis (BNP) pagrįstų nuosavų išteklių bendras sumažinimas Danijai, Vokietijai, Nyderlandams, Austrijai ir Švedijai. Komisijos pajamų projekcijos grindžiamos Komisijos 2021 m. pavasario ekonomine prognoze, kurioje numatoma, kad ES ekonomika iki 2022 m. pabaigos vėl pasieks prieš krizę buvusį lygį.

2021/10/19

Balsavau už šį pranešimą. Tarybos generaliniam sekretoriui nepatvirtiname, kad Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos 2019 finansinių metų biudžetas įvykdytas. Parlamentas yra vienintelė institucija, kurią tiesiogiai renka ES piliečiai ir jo vaidmuo vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą yra tiesiogiai susietas su piliečių teise būti informuotiems apie tai, kaip panaudojamos viešosios lėšos. Apgailestaujame, kad daugiau nei dešimt metų Taryba atsisako bendradarbiauti su Parlamentu vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą ir dėl to Parlamentas yra priverstas nepatvirtinti, kad biudžetas įvykdytas. Taryba ir toliau nesiima jokių veiksmų dėl Parlamento pastabų, pateiktų 2021 m. balandžio mėn. rezoliucijoje dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo. Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos biudžetas nebuvo padalytas į du atskirus biudžetus, kaip Parlamentas rekomendavo šioje rezoliucijoje, siekiant skaidrumo ir norint pagerinti kiekvienos iš šių dviejų institucijų išlaidų veiksmingumą ir atskaitomybę. Raginime Tarybą dėti daugiau pastangų skaidrumo srityje skelbiant Tarybos darbo dokumentus, registruojant ir skelbiant valstybių narių pozicijas ir pateikiant daugiau trilogo dokumentų. Apgailestaujame, kad Taryba ir toliau nepateikia atsakymų į Parlamento klausimus ir nedalyvauja institucijų generalinių sekretorių klausymuose. Reikia gerinti institucijų bendradarbiavimą vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą sudarant Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitarimo memorandumą dėl Parlamento ir Tarybos bendradarbiavimo metinės biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros metu. Šiuo tikslu raginame Tarybą nedelsiant pradėti tarpinstitucines derybas.

2021/10/19

Balsavau už šį pranešimą. ES prioritetas yra nustatyti išsamią strategiją, skirtą neveiksnių paskolų problemai spręsti. Nors neveiksnių paskolų problemą pirmiausia turi spręsti kredito įstaigos ir valstybės narės, yra akivaizdi ir ES pareiga mažinti dabar susikaupusį neveiksnių paskolų kiekį ir užkirsti kelią per dideliam neveiksnių paskolų kaupimuisi ateityje. Šios direktyvos tikslai yra stiprinti neveiksnių paskolų antrinių rinkų plėtrą ES, kartu užtikrinant dar didesnę skolininkų, visų pirma vartotojų, apsaugą. Šių tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jų masto arba poveikio tikslų geriau siekti ES lygmeniu. Šia direktyva turėtų būti skatinama neveiksnių paskolų antrinių rinkų plėtra ES panaikinant kliūtis, trukdančias kredito įstaigoms perleisti neveiksnias paskolas kredito pirkėjams, ir nustatant apsaugos priemones, kartu apsaugant skolininkų teises. Šia direktyva turėtų būti nustatyta visos ES sistema, skirta tiek kredito įstaigų sudarytų neveiksnių kredito sutarčių pirkėjams, tiek jų administratoriams, pagal kurią kredito administratoriai turėtų gauti veiklos leidimą ir juos prižiūrėtų valstybių narių kompetentingos institucijos. Vartotojų atžvilgiu ši direktyva nustatytų, kad valstybės narės reikalautų iš kreditorių laikytis atitinkamos tvarkos ir procedūrų ir prireikus jie dėtų pastangas, kad prieš inicijuojant teisės naudotis turtu atėmimo procedūrą būtų užtikrintas pagrįstas restruktūrizavimas. Komisija turėtų peržiūrėti, ar ši direktyva veiksmingai įgyvendinama bei pateikti išsamų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimą.

2021/10/19

Balsavau už šį pranešimą. Komisijos komunikate dėl strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ nustatytas holistinis požiūris į Europos maisto sistemą, kuriuo vadovaujantis daugiausia dėmesio skiriama žemės ūkio sektoriui, kaip maisto tiekėjui, pripažįstama visų veikėjų tarpusavio sąsaja visoje tiekimo grandinėje ir jų bendra atsakomybė siekiant strategijos tikslų. Taip pat pripažįstamas esminis ūkininkų vaidmuo teikiant viešąsias gėrybes, kovojant su klimato kaita. Palankiai vertiname strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ užmojus ir tikslus, kaip svarbią priemonę užtikrinant tvarią, sąžiningą, sveiką, gyvūnams palankią, labiau regioninę, diversifikuotą ir atsparią maisto sistemą, kuri yra labai svarbi siekiant Europos žaliojo kurso komunikate ir darnaus vystymosi tiksluose nustatytų tikslų. Ši strategija yra labai svarbi siekiant užtikrinti, kad maisto sistema, įskaitant gyvūnų ir augalų auginimą, atitiktų planetos galimybes. Yra svarbu užtikrinti deramas darbo ir užimtumo sąlygas ir sąžiningas galimybes visoje maisto vertės grandinėje ir pasiekti, kad būtų laikomasi tinkamo ir subalansuoto politinio požiūrio. Raginame Komisiją kuo greičiau įgyvendinti strategiją konkrečiais teisėkūros ir ne teisėkūros veiksmais, kartu taikant tinkamus pereinamojo laikotarpio finansinės paramos mechanizmus. Taip pat raginame svarstyti strateginių maisto atsargų klausimus taip, kaip tai daroma dėl strateginių naftos atsargų visoje ES bei kaip tvarumo kriterijus įtraukti darbo sąlygų gerinimą pagal aštuonias pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas, kolektyvines derybas ir socialinę apsaugą.

2021/10/19

Balsavau už šį pranešimą. Pandemijos metu ekonominės ir socialinės struktūros patyrė precedento neturinčius sukrėtimus, kurie išryškino didelius trūkumus ir sukėlė naujų pavojų, visų pirma būsimam finansiniam stabilumui ir socialinei struktūrai. Netinkamas makroekonominis valdymas po krizės galėtų labai greitai lemti nuolatinį lėtą Europos šalių ekonomikos augimą ir didelį nedarbą ir vėl atsirastų pavojus panirti į ilgalaikį sąstingį ar net ekonomikos nuosmukį, kartu didėjant nelygybei ir nepasitenkinimui demokratija. ES, jos institucijos ir valstybės narės turi daryti pažangą formuodamos naują politiką ir nustatyti skirtingus politikos tikslus, apimančius ne tik BVP augimą, bet ir geresnę fiskalinę ir ekonominę politiką, kad tvari visų europiečių gerovė taptų tikrove. ES turi pridėti aplinkos, ekonominius ir socialinius rodiklius, kuriais būtų atsižvelgiama į ekonomikos politikos ir valdymo socialinį poveikį. Yra būtina apsvarstyti Stabilumo ir augimo paktą pakeisti Europos tvarios gerovės paktu bei galimybę vietoj fiskalinių taisyklių priimti fiskalinius standartus. Taip pat apsaugoti investicijas į tvarią gerovę nustatant subalansuoto biudžeto taisyklę, sukurti patikimą ES fiskalinį pajėgumą, kad būtų užtikrintas euro zonos šalių ekonomikos stabilizavimas ir toliau didinti ES biudžeto ribas, kad jis taptų galinga perėjimo prie tvarios gerovės visiems varomąja jėga. Reikia užtikrinti didesnį tvarios gerovės tikslų ir pinigų politikos nuoseklumą. Komisiją raginame pasiūlyti išsamią kovos su skurdu strategiją.

2021/10/19

Balsavau už šį pranešimą. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra pripažino asbestą kancerogenine medžiaga, kurios poveikis yra įrodytas ir kuri sukelia plaučių, gerklų, kiaušidžių vėžį ir mezoteliomą. Labiausiai paplitusi profesinio vėžio liga yra plaučių vėžys, sudaranti 54–75 proc. profesinio vėžio atvejų, o asbestas yra pagrindinė plaučių vėžio priežastis (45 proc.). Asbestas yra uždraustas ES nuo 2005 m., todėl valstybės narės privalo užtikrinti, kad būtų visiškai atsisakyta asbesto pluošto naudojimo. Asbesto pašalinimas yra tiesiogiai susijęs su naujausių ir būsimų ES politinių iniciatyvų – naujos ES darbuotojų saugos ir sveikatos sistemos, Žaliojo kurso ir iniciatyvos „Renovacijos banga“, iniciatyvos „Next Generation EU“ ir daugiametės finansinės programos, Europos kovos su vėžiu plano, ES atliekų strategijos ir žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio – įgyvendinimu. Raginame Komisiją pasiūlyti susijusių ES teisės aktų, reglamentuojančių atliekų tvarkymą, peržiūrą bei pateikti Europos viso asbesto pašalinimo strategiją (ESRAA). Strategija turėtų apimti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl su profesinėmis ligomis susijusių ir nuo asbesto nukentėjusiems asmenims mokamų kompensacijų standartų bei akto dėl profesinių ligų diagnozavimo, įskaitant visas žinomas su asbestu susijusias ligas, nustatant būtiniausius diagnozavimo procedūrų standartus. Strategija apimtų ir Europos lygmens sistemą, taikomą nacionalinėms saugaus viso asbesto pašalinimo valstybėse narėse strategijoms bei direktyvų susijusių su darbuotojų apsauga nuo asbesto pavojaus atnaujinimą.

2021/10/19

Balsavau už šį pranešimą. Pliuralistinis, nepriklausomas ir gerai finansuojamas naujienų žiniasklaidos sektorius yra būtinas geram mūsų demokratijos ir visuomenės veikimui, o konkurencingu ir atspariu Europos audiovizualiniu sektoriumi yra padedama skatinti Europos kultūrų ir kalbų įvairovę. Nuo šių sektorių priklauso ES vertybių apsauga ir atsparumas. Siekiant padėti sušvelninti COVID-19 pasekmes bei užsitęsusį rinkos nepakankamumą ir sustiprinti žiniasklaidos sektoriaus atsparumą bei ekonominį gyvybingumą, reikėtų laikytis visą apimančio požiūrio, į kurį būtų įtraukti su teisės aktais ir politika susiję veiksmai, derinami su finansinės paramos mechanizmais. Šiuo pranešimu Komisija yra raginama parengti išsamias sektorines strategijas, skirtas ir naujienų žiniasklaidos, ir audiovizualiniam sektoriui. Raginame Komisiją ir valstybes nares padidinti paramą, skiriamą naujienų žiniasklaidos ir audiovizualiniam sektoriams, o platesniu mastu – kultūros bei kūrybos sektoriams, ypatingą dėmesį skiriant mažoms ir vidutinėms įmonėms. Prašome Komisijos raginti valstybes nares padidinti paramą šiems sektoriams iš lėšų, skiriamų pagal patvirtintus nacionalinius ekonomikos gaivinimo planus, kad jos galėtų visiškai atsigauti po pandemijos, tapti tvaresnės ir tęsti savo žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Komisiją ir valstybes nares raginame toliau remti visų naujienų žiniasklaidos ir audiovizualinio sektorių gaivinimą ir transformaciją ir didinti jų atsparumą bei rinkos konkurencingumą, taip siekiant kuo veiksmingiau spręsti turimus iššūkius ir kovoti su būsimomis krizėmis.

2021/10/19

Balsavau už šį pranešimą. ES solidarumo fondas (ESSF) įsteigtas 2002 m. reaguojant į potvynius, ištikusius Vidurio Europą. Fondas buvo įsteigtas siekiant teikti finansinę paramą nuo gaivalinių nelaimių (pvz., potvynių, žemės drebėjimų, audrų) nukentėjusioms valstybėms narėms ir šalims kandidatėms. ES solidarumo fondas tapo viena iš pagrindinių gaivinimo po nelaimių ES priemonių ir konkrečia solidarumo ES išraiška.Pabrėžiame nelaimių rizikos prevencijos bei valdymo svarbą ES ir raginame kiekvieną paramą gaunančią šalį savo įgyvendinimo ataskaitose išsamiai nurodyti prevencines priemones, kurių ji ėmėsi arba ketina imtis, bei nurodyti, kaip ji panaudos ES struktūrinių fondų lėšas, kad apribotų būsimą žalą ir kiek įmanoma išvengtų panašių gaivalinių nelaimių pasikartojimo. Raginame Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas parengti suderintą tiksliam ir greitam žalos įvertinimui skirtą planą. Raginame Komisiją nustatyti regionus, kuriuose dažniau vyksta konkrečios ar pasikartojančios gaivalinės nelaimės, pasiūlyti rizikų sumažinimo veiksmų planą bei tikslinę išankstinę veiklą. Raginame Komisiją pasiūlyti atlikti ES solidarumo fondo peržiūrą siekiant nustatyti tikslingesnį, veiksmingesnį ir savalaikį greitojo reagavimo mechanizmą vietovėse ir regionuose, kuriuose dažniau vyksta šios nelaimės. Raginame Audito Rūmus atlikti naują ES solidarumo fondo auditą, kad būtų galima iš naujo įvertinti priemones ir biudžetą, siekiant užtikrinti pakankamą ir veiksmingą biudžetą, kad būtų galima veiksmingai reaguoti į gaivalines nelaimes ir ekstremaliąsias visuomenės sveikatos situacijas.

2021/10/19

Balsavau už šį pranešimą. COVID-19 krizė išryškino iš anksčiau žinomą kultūros ir kūrybos sektorių bei pramonės pažeidžiamumą, kurį apibūdina nepastovumas, nevienalytiškumas ir nestabilumas, trapus menininkų ir kultūros darbuotojų pragyvenimas bei skurdus daugelio kultūros įstaigų biudžetas ir nepakankamas viešasis finansavimas. Menininkai, kultūros specialistai, profesionalūs kūrėjai bei kultūros ir kūrybos sektorių darbuotojai atsidūrė dar nesaugesnėje padėtyje, nes uždarbio netekusių laisvai samdomų ir nestandartinį darbą dirbančių asmenų, sudarančių daugumą kultūros ir kūrybos sektoriuose bei pramonėje, situacija dar labiau pablogėjo dėl silpnų arba nesamų nacionalinių socialinės apsaugos sistemų ir specialių paramos priemonių.Kultūros turinys, platintas izoliacijos dėl COVID-19 laikotarpiais, pagerino Europos piliečių psichologinę būklę ir užkirto kelią ilgalaikės izoliacijos sukeliamų psichikos sveikatos problemų aštrėjimui. Apgailestaujame, kad kultūrinė veikla dažnai laikoma neesmine. Kultūra atlieka esminį vaidmenį mūsų visuomenėje, ypač krizės metu, todėl raginame kuo greičiau atnaujinti visų kultūros erdvių veiklą. Norint, kad kultūros ir kūrybos sektorius atremtų dabartinius iššūkius, itin svarbu yra užtikrinti skubią paramą, imtis visų būtinų neatidėliotinų priemonių ir apmąstyti, kaip šio sektoriaus veikla galėtų būti atnaujinta tvarkingai. Raginame Komisiją ir valstybes nares pripažinti tikrąją kultūros vertę ir fundamentalią kultūros svarbą visuomenei, jos pažangai ir mūsų gerovei, ekonomikai ir įtraukumui bei pasirūpinti, kad šis pripažinimas virstų derama ir nuolatine finansine ir struktūrine parama.

2021/10/19

Balsavau už šį pranešimą. ES ir Taivanas yra panašiai mąstantys partneriai, kurie vadovaujasi bendromis laisvės, demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės vertybėmis. Taivanas dėl savo vietos, ypatingai svarbaus vaidmens pasaulinėse aukštųjų technologijų tiekimo grandinėse ir dėl demokratinio gyvenimo būdo yra strategiškai svarbus Europos demokratijoms. ES ir toliau išlieka didžiausiu tiesioginių užsienio investicijų Taivane šaltiniu, kurių bendra vertė iki 2019 m. siekė 48 mlrd. EUR ir sudarė 31 proc. Taivano tiesioginių užsienio investicijų šalyje. Taivanas yra visateisė pasaulio prekybos organizacijos narė. Raginame Taivaną didinti investicijas ES. 2016 m. ES įsipareigojo panaudoti visus turimus būdus remti iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti dialogą, bendradarbiavimą ir pasitikėjimo stiprinimą tarp abiejų Taivano sąsiaurio pusių, tačiau šie siekiai iki šiol nebuvo įgyvendinti. Komisijai, Tarybai bei Komisijos pirmininko pavaduotojui ir ES vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai rekomenduojame raginti valstybes nares ir ES institucijas remti tarptautines iniciatyvas, kuriomis Taivanas raginamas dalyvauti tarptautinių organizacijų veikloje bei raginti imtis aktyvaus vaidmens bendradarbiaujant su panašiai mąstančiais tarptautiniais partneriais siekiant išsaugoti taiką ir stabilumą abipus Taivano sąsiaurio ir užmegzti partnerystes su Taivano demokratija. Taip pat raginti didinti dvišales investicijas pramonės šakose, kuriose pirmauja Taivanas, būtent nepaprastai svarbių technologijų, įskaitant puslaidininkius, kurios padėtų paremti ES pastangas stiprinti jos pačios pajėgumus mikroelektronikos srityje.

2021/10/20

Balsavau už šį pranešimą. ES biudžetas turi būti aprūpintas priemonėmis, kad jį pasitelkiant būtų galima reaguoti į įvairias krizes. 2022 m. biudžetas turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį užtikrinant teigiamą ir apčiuopiamą poveikį piliečių gyvenimui. Atsižvelgdami į tai, pritariame lėšų didinimui siekiant skatinti investicijas, ypač daug dėmesio skiriant mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios yra ES ekonomikos kertinis akmuo ir atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį užtikrinant aukštos kokybės investicijas bei kuriant darbo vietas visose valstybėse narėse. Pritariame stiprinti pastangas siekiant vykdyti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, suteikti naujų galimybių jaunimui ir užtikrinti vaikų apsaugą, kurti tvirtą Europos sveikatos sąjungą ir remti programą COVAX. Patvirtiname prioritetus saugumo, migracijos, prieglobsčio ir integracijos, pagrindinių teisių ir ES vertybių srityse, kartu pripažindami pastaruoju metu blogėjančią padėtį išorės politikos ir humanitarinės pagalbos srityje ir poreikį turėti galimybę vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu greitai reaguoti į būsimus iššūkius. Reikalaujame, kad nauji politikos prioritetai ar užduotys būtų nustatomi numatant naujus išteklius ir kad agentūros įsteigimas ar jos įgaliojimų išplėtimas neturėtų būti vykdomas esamų programų ar agentūrų sąskaita. Reikia tinkamai koordinuoti agentūrų veiklą ir užtikrinti jų sąveiką siekiant padidinti jų veiksmingumą, kad būtų sudarytos sąlygos sąžiningai ir veiksmingai naudoti viešąsias lėšas. Ypač tais atvejais, kai esama konvergencijos siekiant konkrečių politikos tikslų.

2021/10/20

Balsavau už šį pranešimą. Komisijos pateiktu pasiūlymu yra siekiama iš dalies pakeisti Motorinių transporto priemonių draudimo direktyvą penkiose konkrečiose srityse. Šios sritys yra susijusios su draudimo nemokumu, draudžiamųjų įvykių pažymomis, vairavimo neapsidraudus rizika, mažiausiomis draudimo sumomis ir direktyvos taikymo sritimi. Pakeitimai pagerina aktualiausius direktyvos aspektus siekiant užtikrinti eismo įvykiuose nukentėjusių asmenų aukšto lygio apsaugą ir palengvinti motorinių transporto priemonių laisvą judėjimą tarp valstybių narių. Direktyva iš esmės neturėtų būti taikoma tokioms transporto priemonėms kaip elektriniai dviračiai, riedžiai ar elektriniai motoroleriai ar automobilių sporte naudojamoms transporto priemonėms, nes reikalavimas apsidrausti motorinių transporto priemonių draudimu gali stabdyti, pavyzdžiui, elektrinių dviračių populiarėjimą arba gali nepagrįstai lemti visų transporto priemonių draudimo įmokų padidėjimą. Siūlome, kad direktyva būtų taikoma tik toms transporto priemonėms, kurioms keliami tipo patvirtinimo reikalavimai. Tačiau valstybėms narėms reikia suteikti galimybę reikalauti, kad ir kitos transporto priemonės būtų apdraustos privalomuoju draudimu, jei jos mano, kad tai yra būtina. Reikia įtraukti nuostatą dėl peržiūros, kad ne vėliau kaip per penkerius metus po perkėlimo į nacionalinę teisę datos būtų įvertinta, ar direktyva ir toliau atitinka savo paskirtį, visų pirma atsižvelgiant į technologinius pokyčius, susijusius su autonominėmis ir pusiau autonominėmis transporto priemonėmis. Prireikus prie to vertinimo reikėtų pridėti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

2021/10/21

Balsavau už šį pranešimą. Pritariame Komisijos pasiūlymui su pakeitimais. Programos „Europos horizontas“ antrasis ramstis apima devynias naujas Europos partnerystes. Kai kurios iš šių bendrųjų įmonių yra grindžiamos anksčiau vykdytomis iniciatyvomis, o kitos yra naujos. Jomis siekiama spartinti perėjimą prie žaliosios, neutralaus poveikio klimatui ir skaitmeninės Europos bei padidinti Europos pramonės atsparumą ir konkurencingumą. ES skirs beveik 10 mlrd. EUR finansavimą, kurį partneriai papildys lygiavertėmis investicijų sumomis. Tikimasi, kad šis bendras įnašas padės sutelkti papildomas investicijas remiant šį perėjimą ir turės ilgalaikį teigiamą poveikį darbo vietoms, aplinkai ir visuomenei. Pagrindinis pranešimo tikslas yra pateikti Bendrajam pagrindiniam aktui aiškų, nuoseklų prioritetų rinkinį, kartu atkreipiant dėmesį į konkrečius kiekvienos atskiros partnerystės reikalavimus atsižvelgiant į šešis Europos partnerystėms keliamus pagrindinius tikslus. Konkrečios priemonės apima padidintą Netaršios aviacijos bei Visuotinės sveikatos bendrųjų įmonių aprėptį ir biudžetus. Bendrosios įmonės skatinamos dėti indėlį į kai kurias besiformuojančias technologijas tokias kaip 5G ir 6G technologijos ir ieškoti sprendimų naudojant neigiamo išmetamo teršalų kiekio technologijas. Bendrosios įmonės turėtų įsitraukti į informuotumo didinimo kampanijas, į švietimą ir sklaidą skatinančią veiklą. Jos turėtų stengtis užtikrinti, kad visuomenė būtų pakankamai ir laiku informuojama. Europos partnerystės turi užtikrinti, kad visoje jų veikloje būtų propaguojama mokslinių tyrimų laisvė ir skatinami aukščiausi mokslinio sąžiningumo standartai.

2021/10/21

Balsavau už šiuos pasiūlymus dėl rezoliucijų. Peticijų komitetas gavo peticijas, kuriose išreiškiamas susirūpinimas dėl nepakankamo ES skaidrumo dėl vakcinų nuo COVID-19 kūrimo, pirkimo ir paskirstymo. Gautose peticijose prašoma laiku paskelbti išsamią informaciją apie Komisijos, valstybių narių ir farmacijos pramonės sudarytas sutartis dėl vakcinos nuo COVID-19 ir paciento lygmens klinikinių tyrimų duomenis, taip pat kad būtų laikinai sustabdytas patentų teisės taikymas, siekiant sudaryti sąlygas greitai, teisingai ir visuotinai gauti vakcinas visose pasaulio vietose. Raginame Komisiją geriau informuoti visuomenę apie ES vakcinų nuo COVID-19 strategiją, tobulinant jos aiškumo, skaidrumo ir griežtumo aspektus, kad būtų įgyvendinta ES piliečių teisė gauti informaciją, tiesiogiai susijusią su jų sveikata, įskaitant informaciją apie kriterijus, pagal kuriuos pasirenkamos vienos ar kitos vakcinos.Gamybos pajėgumai yra pagrindinė kliūtis užtikrinant vakcinų prieinamumą. Yra labai svarbu perduoti technologijas ir eksportuoti pagrindinius komponentus trečiosioms šalims, kad pasauliu lygmeniu būtų padidinta vakcinų nuo COVID-19 gamyba ir paskirstymas, siekiant spartinti vakcinacijos apimtis visame pasaulyje ir taip išvengti COVID-19 atmainų plitimo. Raginame Komisiją užtikrinti, kad farmacijos įmonės dalytųsi savo žiniomis ir duomenimis, naudodamosi Pasaulio sveikatos organizacijos COVID-19 technologinės prieigos rezervu, ir kad jos pasinaudotų visomis turimomis galimybėmis, siekdamos visame pasaulyje padidinti gamybą ir paskirstymą, bendradarbiautų su kitomis įmonėmis įgyvendindamos kūrimo ir platinimo procesus.

2021/10/21

Balsavau už šį pranešimą. Metanas yra stiprų, 80 kartų stipresnį nei anglies dioksidas šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Išmetamas metanas sudaro 10 proc. viso šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ES. Mažinant išmetamo metano kiekį lėtėtų klimato kaita ir gerėtų oro kokybė. Palankiai vertiname ES strategijoje nustatytą tarpsektorinį požiūrį į išmetamo metano kiekio mažinimą ir jo poveikio švelninimą. Raginame Komisiją pasiūlyti teisingą, išsamią ir aiškią teisės aktų sistemą, kurioje būtų nustatytos visiems sektoriams privalomos priemonės ir išmetamo metano kiekio mažinimo tikslai, kuriuos taikant ES iki 2030 m. būtų labai sumažintas išmetamas metano kiekis. Raginame Komisiją ir valstybes nares per COP 26 susitikimą Glazge pasiūlyti priimti privalomą visuotinį susitarimą dėl išmetamo metano kiekio mažinimo. Taip pat yra svarbu nustatyti privalomą stebėseną, ataskaitų teikimą ir tikrinimą visuose metaną išmetančiuose sektoriuose priimant taisykles, standartus ir metodikas. Todėl raginame Komisiją ieškoti veiksmingų priemonių, kuriomis būtų galima pagerinti šių išmetamųjų teršalų kiekio matavimo ir ataskaitų teikimo kokybę visuose susijusiuose sektoriuose. Pranešimų duomenys apie išmetamą metano kiekį turėtų būti vieši arba, neskelbtinos informacijos atvejais, prieinami kompetentingoms institucijoms ir nepriklausomiems tikrintojams. Taip pat raginame įtraukti metaną į Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvos II priede nustatytą teršalų sąrašą ir išplėsti Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvos taikymo sritį, kad ji geriau apimtų metaną išmetančius sektorius.

2021/10/21

Balsavau už šiuos pasiūlymus dėl rezoliucijų. Yra itin svarbu, kad COP 26 būtų pasiektas naujas susitarimas dėl būtinų klimato srities veiksmų ir užmojo siekiant iki amžiaus vidurio visame pasaulyje užtikrinti neutralų poveikį klimatui ir patikimų trumpalaikių ir vidutinio laikotarpio politikos priemonių. COP 26 reikia išspręsti likusius Paryžiaus susitarimo darbo programos punktus, kad per ateinančius penkerius metus būtų galima sutelkti dėmesį į tolesnę plėtrą ir jos įgyvendinimo ir praktinio taikymo stiprinimą. Raginame visas susitarimo šalis baigti spręsti neišspręstus klausimus, susijusius su Paryžiaus taisyklių rinkiniu, visų pirma dėl skaidrumo, bendrų terminų ir bendradarbiavimo mechanizmų, siekiant užtikrinti skaidrumą ir tvirtą aplinkosauginį naudingumą bei įgyvendinti aukščiausio lygio užmojus. Parlamentas turi būti įtrauktas į ES delegaciją, nes turi pritarti sudaromiems tarptautiniams susitarimams ir, kaip viena iš teisėkūros institucijų, atlieka esminį vaidmenį įgyvendinant Paryžiaus susitarimą ES lygmeniu. Reikalaujame, kad Parlamentui būtų leista dalyvauti ES koordinavimo posėdžiuose COP 26 Glazge ir kad jam būtų užtikrinta galimybė susipažinti su visais parengiamaisiais dokumentais nuo pat derybų pradžios. Raginame G7 šalis rodyti energetikos pertvarkos pavyzdį ir sustabdyti visas naujas investicijas į iškastinio kuro gavybą. Raginame ES ir visas G20 šalis imtis pasaulinio lyderio vaidmens bei įsipareigoti ne vėliau kaip iki 2050 m. pasiekti neutralų poveikį klimatui.

2021/10/21

Balsavau už šiuos pasiūlymus dėl rezoliucijų. Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos konsorciumas (ICIJ) paskelbė vadinamuosius Pandoros dokumentus, kurie atskleidžia slaptą lengvatinio apmokestinimo praktiką. Pandoros dokumentai parodo, kaip mokesčių rojai priderino žalingą praktiką prie naujų standartų, kad išliktų patrauklūs mokesčių vengimo tikslais. Šis prisitaikymas skatina lenktynes dėl žemesnių standartų, todėl nuolat atsiranda naujų mokesčių rojų su vis patrauklesniais režimais, kenkiančiais kitiems, kurie tampa mažiau patrauklūs. Piliečiai ir sprendimus priimantys asmenys tik nutekėjus duomenims sužino apie lengvatinio apmokestinimo praktiką. Raginame valstybes nares imtis veiksmų užtikrinant, kad informacija apie tikruosius savininkus būtų prieinama visuomenei, o visa kita svarbi informacija – parlamentams ir kompetentingoms institucijoms, įskaitant mokesčių administracijas. Raginame valstybių narių kompetentingas institucijas, įskaitant mokesčių administratorius, išanalizuoti ICIJ atskleistus duomenis ir pradėti išsamius Pandoros dokumentuose minimų pažeidimų, susijusius su jų jurisdikcija, tyrimus, įskaitant visų tuose dokumentuose paminėtų asmenų auditus. Komisiją raginame peržiūrėti Pandoros dokumentų duomenis ir išsiaiškinti, ar ES lygmeniu reikėtų imtis tolesnių teisėkūros veiksmų ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo procedūrų pagal galiojančius teisės aktus. G20 lyderius raginame įgalioti EBPO imtis naujos pasaulinės iniciatyvos dėl automatinio keitimosi informacija persvarstymo ir stiprinti pasaulinį kovos su pinigų plovimu standartų įgyvendinimo valdymą. Raginame politikus, nesant privalomo reikalavimo, savanoriškai informuoti apie turimą turtą priedangos įmonėse.

2021/10/21

Balsavau už šiuos pasiūlymus dėl rezoliucijų. ES sutartyje įtvirtinta, kad ES yra grindžiama vertybėmis, apimančiomis pagarbą žmogaus orumui, laisvę, demokratiją, lygybę, teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Lenkija įstojo į ES ratifikavusi stojimo sutartį ir tam per referendumą pritarė lenkų tauta. Lenkija savanoriškai įsipareigojo laikytis steigimo sutarčių nuostatų ir ES Teisingumo Teismo (ESTT) praktikos. 2021 m. kovo mėn. Lenkijos ministras pirmininkas pateikė prašymą Lenkijos Konstituciniam Teismui išnagrinėti, ar ES sutarties nuostatos, susijusios su ES teisės viršenybe ir veiksminga teismine apsauga, yra suderinamos su Lenkijos Konstitucija. Lenkijos Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad ES sutarties nuostatos prieštarauja Lenkijos Konstitucijai daugybe pagrindų. Smerkiame tai, kad Lenkijos teismų sistema yra naudojamasi politiniais tikslais. Raginame Lenkijos valdžios institucijas liautis savavališkai naudojusis savo vykdomosiomis ir teisėkūros galiomis siekiant pakirsti valdžios atskyrimo bei teisinės valstybės principus. Raginame Komisiją ir Tarybą imtis skubių ir koordinuotų veiksmų. Jos turi inicijuoti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą bei kreiptis į ESTT su prašymu pritaikyti laikinąsias priemones. Komisiją raginame pradėti procedūrą, numatytą Teisinės valstybės sąlygų reglamente Lenkijos atžvilgiu. Raginame nepatvirtinti Lenkijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano projekto, kol Lenkijos vyriausybė neužtikrins visapusiško ir tinkamo ESTT ir tarptautinių teismų sprendimų įgyvendinimo.

2021/10/21

Balsavau už šiuos pasiūlymus dėl rezoliucijų. 2021 m. liepos mėn. Tuniso prezidentas Kais Saied remdamasis Tuniso konstitucijos 80-uoju straipsniu, kuriuo jis įgaliojamas priimti išimtines priemones, susijusias su neišvengiamu pavojumi valstybei, paskelbė, jog atleidžia ministrą pirmininką. Nuo rugpjūčio 24 d. jis neribotam laikui sustabdė Tuniso parlamento veiklą. Prezidento dekreto nuostatos patvirtina dekreto viršenybę ir pirmumą Konstitucijos atžvilgiu ir uždraudžia skųsti prezidento sprendimus teisme, įskaitant Tuniso aukščiausiąjį administracinį teismą ir jo kasacinį teismą. Prezidentas neribotam laikui sau suteikė neribotą įstatymų leidžiamąją valdžią keisti įstatymus, kuriais reglamentuojamos politinės partijos, rinkimai, teismų sistema, sąjungų ir asociacijų veikla, spaudos laisvė ir informacijos laisvė, teisingumo departamento darbo organizavimas, žmogaus teisės ir laisvės, asmens statuso kodeksas, vidaus saugumo pajėgos, muitinė ir valstybės biudžetas. Visų valstybinių įgaliojimų suteikimas valstybės prezidentui pažeidžia Konstituciją. Raginame grįžti prie įprasto valstybės institucijų veikimo, įskaitant grįžimą prie visavertės demokratijos ir kuo greičiau atnaujinti parlamentinę veiklą, kaip nacionalinio dialogo dalį, ir paskelbti aiškų veiksmų planą. Raginame Tunisą įsteigti konstitucinį teismą, kad būtų išvengta klaidingo aiškinimo ir piktnaudžiavimo Konstitucija. Raginame Tuniso valdžios institucijas gerbti Konstituciją ir užtikrinti, kad būtų gerbiamos visų piliečių pagrindinės teisės. Raginame Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) pradėti dialogą su Tuniso valdžios institucijomis, ūkio subjektais ir pilietine visuomene.

2021/10/21

Balsavau už šiuos pasiūlymus dėl rezoliucijų. Teigiamai vertiname Komisijos komunikato dėl Valstybės pagalbos klimato, energetikos ir aplinkos apsaugos srityje gairių (CEEAG) projektą ir Komisijos pastangas sustiprinti CEEAG bei tikslą užtikrinti aukštesnio lygio aplinkos apsaugą, įskaitant energetikos sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą. CEEAG projekte skiriamas dėmesys kovai su klimato kaita bei išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimui, o tikslas yra paaiškinti, kaip valstybės narės gali skatinti ankstyvą anglių, durpių ir skalūnų naftos gavybos uždarymą. Atsižvelgiant į 55 dokumentų rinkinio užmojus, kad tam tikri daug energijos suvartojantys sektoriai galėtų susidoroti su pertvarka, jie turės gauti tam tikrą viešąją paramą. Raginame Komisiją apsvarstyti galimybę peržiūrėti sektorių, atitinkančių reikalavimus energijos kainų kompensavimui gauti, sąrašą. Raginame Komisiją suskirstymą į kategorijas atlikti pakankamai išsamiai, kad reikalavimus atitinkančioms įmonėms būtų teikiama pagalba ir dėl nepalankių sektorių skirstymo į kategorijas jos neprarastų šios galimybės. Taip pat raginame labai atidžiai išnagrinėti, ar siūlomi pakeitimai darys konkurencijai ir inovacijoms palankų poveikį, ar dėl jų atsiras naujų kliūčių konkurencijai, ypač mažų ir vidutinių įmonių atveju. Raginame Komisiją naujose gairėse vengti pernelyg didelės įrodinėjimo naštos ir pagrindimo, kad būtų išvengta biurokratijos ir netikrumo, kurie trukdytų siekti Europos žaliojo kurso politikos tikslų ir 2030 m. sumažinimo tikslų.

2021/10/21

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros vykdomajam direktoriui, kad agentūros 2019 finansinių metų biudžetas įvykdytas ir pritariame 2019 finansinių metų sąskaitų uždarymui. 2021 m. balandžio mėn. Parlamentas atidėjo sprendimo priėmimą dėl šios agentūros 2019 finansinių metų biudžeto įvykdymo bei rezoliucijoje pateikė rekomendacijas ir paragino kas ketvirtį teikti ataskaitas biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie veiksmus, kurių buvo imtasi siekiant įgyvendinti šias rekomendacijas. Palankiai vertiname nuolatines agentūros pastangas sukurti visų agentūros rengiamų dokumentų registrą, atsižvelgiant į vykdomą pertvarką ir skaitmeninimą bei tai, kad agentūra savo interneto svetainėje aktyviai skelbė pagrindinius dokumentus ir suteikia galimybę su jais susipažinti per Visuomenės prieigos prie dokumentų registrą. Raginame agentūrą visapusiškai ir laiku atsižvelgti į Audito Rūmų rekomendacijas, jas įgyvendinti ir pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie pažangą, padarytą įgyvendinant šias rekomendacijas. Raginame biudžeto valdymo instituciją dalį 2022 m. agentūros biudžeto asignavimų įrašyti į rezervą, kurį būtų galima panaudoti, jei įvykdomos tam tikros sąlygos. Šios sąlygos apima likusių 20-ies pagrindinių teisių stebėtojų bei trijų vykdomojo direktoriaus pavaduotojų įdarbinimą bei tam tikrų rekomendacijų įgyvendinimą. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) patvirtino vykdomą tyrimą, susijusį su agentūra, todėl raginame agentūrą visapusiškai bendradarbiauti su OLAF ir informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie visus pokyčius.

2021/10/21

Balsavau už šį pranešimą. Metrologija yra esminė priemonė, pritaikoma visose žinių srityse. Ji sudaro sąlygas mokslo, technologijų pažangai, visuomenės raidai. Europos metrologijos partneryste yra aiškiai siekiama užtikrinti, kad iki 2030 m. metrologijos sprendimai Europoje prilygtų geriausių pasaulio veikėjų sprendimams. Pasiūlyme yra pateikiamos naujos rekomendacijos, parengtos atsižvelgiant į 2017 m. nepriklausomų išorės ekspertų grupės atliktą Europos metrologijos inovacijų ir mokslinių tyrimų programos (EMPIR) tarpinį vertinimą. Rekomendacijos apima metrologijos strateginio komponento stiprinimą, užtikrinant kur kas aktyvesnį nacionalinių metrologijos institutų bendradarbiavimą su kitomis suinteresuotųjų subjektų bendruomenėmis, suinteresuotųjų subjektų, pavyzdžiui, universitetų ir pramonės, vaidmens stiprinimą. Taip pat aktyvų metrologijos prietaikų kūrimą naujoms mokslo sritims ir skiriant daugiau dėmesio pagrindiniams visuomenės uždaviniams. Šis pranešimas grindžiamas principu, kad metrologija turėtų būti atviresnė, skaidresnė ir prieinamesnė visiems suinteresuotiesiems subjektams, nes tai yra mokslas, naudingas visoms žinių sritims ir darantis poveikį visuomenei ir ekonomikai. Viešojo sektoriaus subjektų partnerystė neturėtų apsiriboti vien centralizuotais nacionaliniais projektais. Partnerystė turėtų skatinti dialogą su visuomene, jos veikėjais ir piliečiais ir šiuo tikslu turėtų būti stiprinamos informavimo apie veiklą kampanijos ir komunikacinė veikla ir veikla, kuria siekiama stiprinti įgūdžius ir kompetencijas. Taip pat svarbu derinti projektus su ES prioritetais, ypač su žaliąja ir skaitmenine pertvarka. Reikia sudaryti sąlygas, kad būtų įmanoma paprastai ir veiksmingai kurti sinergiją ir papildomumą su ES tikslais, politikos priemonėmis ir programomis.

2021/11/11

Balsavau už šį pranešimą. Komisijos pasiūlymo dėl ES prieglobsčio agentūros steigimo tikslas yra sustiprinti Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) vaidmenį ir pertvarkyti jį į agentūrą, kuri galėtų atlikti naują vaidmenį įgyvendinant bendrą Europos prieglobsčio sistemą (BEPS) ir aktyviau dalyvauti operacijose. Yra būtina pertvarkyti dabartinę EASO į visavertę ES agentūrą, turinčią reikiamų priemonių ir įgaliojimų tam, kad, esant kritinei padėčiai, ji galėtų padėti valstybėms narėms, teikti joms būtiną operacinę ir techninę pagalbą, galėtų stiprinti valstybių narių prieglobsčio ir priėmimo sistemas ir jas papildyti, remti darnų ir teisingą tarptautinės apsaugos prašymų paskirstymą. Taip pat stebėti ir vertinti bendros Europos prieglobsčio sistemos įgyvendinimą ir valstybių narių prieglobsčio ir priėmimo sistemų pajėgumus, sudaryti sąlygas suderinti tarptautinės apsaugos prašymų vertinimą visoje ES. Yra svarbu agentūrai suteikti įgaliojimus atitinkančius bendrą bendrosios Europos prieglobsčio sistemos tikslą. Agentūros nauji operaciniai pajėgumai itin svarbūs, todėl jai reikėtų suteikti techninius, finansinius ir žmogiškuosius išteklius, atitinkančius jos naujas užduotis, visų pirma dabartinius sunkumus dėl imigracijos srautų Europoje, ir juos reikia suteikti veiksmingai. Šie pajėgumai turėtų būti grindžiami valstybių narių įnašais. Pabrėžiame šios agentūros strateginio, operacinio ir techninio bendradarbiavimo su kitomis ES įstaigomis ir agentūromis, visų pirma su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, svarbą. Siūlome palaikyti glaudesnius agentūros ir JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro ryšius, manydami, jog toks bendradarbiavimas būtų labai naudingas. Taip pat siūlome stiprinti agentūros ryšius su nevyriausybinėmis organizacijomis, įskaitant teisėjų asociacijas. Siūlome agentūrai parengti pagrindinių teisių strategiją, kurią paruoštų nepriklausomas pagrindinių teisių pareigūnas, kuris skatintų paisyti pagrindinių teisių agentūroje ir būtų atsakingas už skundų nagrinėjimo mechanizmą.

2021/11/11

Balsavau už šį pranešimą. Sutarčių nuostatos dėl sveikatos vis dar nepakankamai taikomos siekiant tikslų, dėl kurių jos buvo sukurtos. Todėl šiuo reglamentu siekiama užtikrinti, kad būtų kuo geriau naudojamasi nuostatomis dėl sveikatos, siekiant parodyti tvirtą ES sveikatos politiką, kartu išsaugant įprastą bendrosios rinkos veikimą, kai sveikatai kyla didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių. Remiantis šiuo reglamentu bus galima vadovautis kovojant su krizėmis ir koordinuoti esamas ir būsimas Europos sveikatos srities priemones, teisės aktus ir agentūras. Šiais teisės aktais bus grindžiama ECDC, EMA, ES civilinės saugos mechanizmas, Europos medicinos korpusas, bendrąsias viešojo pirkimo procedūros, medicinos reikmenų trūkumo valdymas, farmacijos strategija ir būsimoji Reagavimo į ekstremaliąsias sveikatos situacijas institucija (HERA). Yra labai svarbu stiprinti šiuos priimamo akto aspektus: turi būti skatinamas solidarumas ES ir už jos ribų, stiprinamas veiksmų koordinavimas Europos lygmeniu, užtikrinamas sveikatos produktų tiekimas Europoje ir nustatytas įtraukus sveikatos valdymas. Turi būti užtikrinamas solidarumas sveikatos srityje mažinant sveikatos priežiūros skirtumus valstybėse narėse ir tarp jų. Visi Europos piliečiai turi būti vienodai apsaugoti nuo visų pavojų sveikatai ir turėti galimybę gauti vienodą priežiūrą ir gydymą nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje jie gyvena. ES turi pasimokyti iš krizės ir pasinaudoti galimybe sukurti veiksmingą Europos reagavimo į bet kokią būsimą grėsmę visuomenės sveikatai koordinavimo sistemą. COVID-19 krizė išryškino faktą, kad ES yra priklausoma nuo medicinos produktų. Remiame medicininių atsako priemonių viešojo pirkimo procedūros generalizaciją.

2021/11/11

Balsavau už šią rekomendaciją. Pritariame susitarimo sudarymui. 2018 m. ES oficialiai pradėjo derybų procesą pagal Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) XXVIII straipsnį su keliomis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narėmis, įskaitant Australiją, siekiant paskirstyti ES suteiktas PPO nuolaidas, taikomas tarifinėms kvotoms. Australija turi derybų teises dėl 14 tarifinių kvotų ir konsultacijų teises dėl 6 tarifinių kvotų. Derybos su Australija baigėsi susitarimu, kuris buvo parafuotas 2020 m. gruodžio mėn. Pagrindinis derybų principas yra 2017 m. ES ir JK suformuluotas bendras požiūris dėl to, kaip reikėtų paskirstyti kiekybinius įsipareigojimus, nurodytus 28 ES valstybių narių PPO sąraše, į kurį įtrauktos 143 ES žemės ūkio, žuvininkystės ir pramonės produktų PPO tarifinės kvotos. Laikantis šio požiūrio, esamas kiekvienos tarifinės kvotos kiekis ateityje būtų visapusiškai išlaikytas, tačiau būtų padalytas dviem atskiroms (27 ES valstybių narių ir JK) muitų teritorijoms. Taikomos metodikos principas yra grindžiamas su visomis PPO tarifinėmis kvotomis susijusiais prekybos srautais į 27 ES valstybes nares ir JK per reprezentatyvųjį ataskaitinį laikotarpį (nuo 2013 iki 2015 m.). Paskirstymo metodika, dėl kurios susitarta, išsamiai nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/216, pagal kurį Komisijai suteikiami įgaliojimai iš dalies keisti paskirstytas dalis atsižvelgiant į susijusią informaciją, kuri gali būti jai pateikta vykstant deryboms pagal GATT 1994 XXVIII straipsnį arba gauta iš kitų šaltinių, kuriuos domina konkrečios tarifinės kvotos.

2021/11/11

Balsavau už šį pranešimą. Strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP) yra tiesioginis išpuolis prieš naudojimąsi pagrindinėmis teisėmis, laisvėmis ir jais siekiama nutildyti kritiškų visuomenės minčių ir nuomonių įvairovę, be kita ko, žurnalistų savicenzūros būdu. Pagrindinės teisės ir demokratija yra susijusios su teisinės valstybės principo laikymusi ir kėsinimasis į žiniasklaidos laisvę ir demokratinį visuomenės dalyvavimą, įskaitant saviraiškos, informacijos, susirinkimų ir asociacijų laisves, kelia grėsmę ES vertybėms, įtvirtintoms ES sutartyje. SLAPP kelia itin didelį susirūpinimą, jeigu jie yra tiesiogiai ar netiesiogiai finansuojami iš valstybės biudžeto ir yra derinami su kitomis netiesioginėmis ir tiesioginėmis valstybės priemonėmis, nukreiptomis prieš nepriklausomas žiniasklaidos priemones, nepriklausomą žurnalistiką ir pilietinę visuomenę. Palankiai vertiname tai, kad į Komisijos 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, vertinant žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą visoje ES, įtraukti SLAPP ieškiniai ir kad šioje ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į konkrečias priemones ir geriausią kovos su jais praktiką. Raginame į būsimas metines ataskaitas įtraukti išsamų žiniasklaidos, ypač tiriamosios žurnalistikos, teisinės aplinkos vertinimą ir nuodugniau išnagrinėti žurnalistams ir pilietinei visuomenei kylančius iššūkius, taip pat atgrasomąjį poveikį, kurį SLAPP gali daryti šiems subjektams. Raginame Komisiją paskelbti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir įvertinti jų pažangą, įskaitant ir klausimus, susijusius su žiniasklaidos laisvės padėtimi valstybėse narėse. Raginame valstybes nares užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmą ir žiniasklaidos nuosavybės skaidrumą. Raginame Komisiją ir valstybes nares būsimame Žiniasklaidos laisvės akte parengti plataus užmojo, tvirtą ir išsamią teisinę sistemą.

2021/11/11

Balsavau už šį pranešimą. Pabrėžiame kokybiško, įperkamo ir įtraukaus švietimo, prieinamo visiems per visą gyvenimą, svarbą. Europos švietimo erdvės iniciatyva turėtų suteikti daugiau ir geresnių galimybių studijuoti, mokytis, vykdyti mokslinius tyrimus, dirbti, didinti judumą mokymosi tikslais ir puoselėti aplinką, kurioje visoje Europoje būtų pripažįstami ir vertinami įgūdžiai, kvalifikacija, diplomai ir laipsniai. Raginame visas ES institucijas ir valstybes nares laikytis vienodos Europos švietimo erdvės vizijos, prioritetų, siekių ir orientacinių tikslų, kartu pripažįstant esamus skirtumus Europoje. Raginame, kad Europos švietimo erdvė būtų svarbus žingsnis siekiant diplomų ir kvalifikacijų pripažinimo visoje ES. Raginame Komisiją ir valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas automatinio abipusio mokymosi rezultatų ir mokymosi laikotarpių užsienyje, įskaitant profesinį rengimą ir mokymą bei Europos mikrokredencialus, pripažinimui. Taip pat parengti bendrą skaitmeninių gebėjimų ugdymo sistemą. Bendra skaitmeninių įgūdžių, kvalifikacijų ir gebėjimų pripažinimo, patvirtinimo ir sertifikavimo sistema yra reikalinga, siekiant sumažinti skaitmeninių gebėjimų spragas visoje Europoje. Raginame valstybes nares, bendradarbiaujant su Komisija, investuoti į mokytojų ir instruktorių pirminį rengimą, visų pirma į jų mokymo programas įtraukiant europinį aspektą ir tarpvalstybinį judumą, didinti pedagogų kompetenciją ir motyvaciją, stiprinti pedagogų visuomenei teikiamos naudos pripažinimą ir stiprinti pedagoginę autonomiją. Yra svarbu, kad ankstyvąjį ugdymą ir priežiūrą teikiantys darbuotojai būtų specialistai, kad jų darbas būtų tinkamai pripažįstamas ir vertinamas. Raginame toliau stiprinti programas „Erasmus+“, „Europos horizontas“, „Kūrybiška Europa“, Europos solidarumo korpusą, Skaitmeninės Europos programą ir Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą, kad jos būtų naudingos visiems mokytojams, švietimo darbuotojams, švietimo paslaugų teikėjams, su jaunimu dirbantiems asmenims ir visiems besimokantiems asmenims.

2021/11/11

Balsavau už šį pranešimą. Remiame Komisijos siekį įgyvendinti savo 2020 m. intelektinės nuosavybės veiksmų plano tikslus, nes tvirta, subalansuota ir patikima intelektinės nuosavybės teisių apsauga nacionaliniu, Europos ir tarptautiniu lygmenimis, kuri sudaro sąlygas investicijų grąžai, yra ypač svarbi ekonominiam ir socialiniam atsigavimui nuo COVID-19 ir kitų pasaulinių krizių ir ilgalaikiam atsparumui joms, užtikrina teisinį tikrumą ir atitiktį Europos teisės aktams. Taip pat padeda kurti skaitmeninę ir pasauliniu mastu konkurencingą tvarią ekonomiką Europoje, kurioje inovacijomis siekiama prisidėti prie visuomenės gerovės. Pripažįstame, kad intelektinės nuosavybės teisių apsauga yra skatinama kūrybinė, išradinga ir naujoviška veikla, taip suteikiant tokios veiklos teikiamą naudą kuo didesniam žmonių skaičiui. Pažymime, kad ši veikla leidžia išradėjams, novatoriams ir autoriams gauti kompensaciją už savo kūrybines pastangas. Raginame Komisiją toliau remti Europos įmonių gebėjimą diegti inovacijas remiantis išsamia intelektinės nuosavybės sistema, kad būtų išlaikyta veiksminga jų investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą apsauga, licencijavimu užtikrinama sąžininga grąža, toliau plėtojami atvirieji technologijų standartai, kuriais remiama konkurencija ir pasirinkimas ir užtikrinamas ES pramonės dalyvavimas kuriant pagrindines technologijas pasauliniu lygmeniu. Prašome Komisijos paraginti, kad intelektinės nuosavybės teisių gynimo klausimas būtų sprendžiamas Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) ir pasaulinėje intelektinės nuosavybės organizacijoje (PINO). Raginame Komisiją toliau saugoti intelektinės nuosavybės teises ir skatinti jų įgyvendinimą ES nepriklausančiose šalyse, be kita ko, didinant finansavimą tikslinėms ES techninio bendradarbiavimo programoms ir gebėjimų stiprinimui. Raginame Komisiją imtis konkrečių veiksmų siekiant stebėti tyčinius intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus, įskaitant atvejus, kai pažeidimai naudojami nesąžiningai kaip sąmoninga prekybos strategija, ir siekti didesnės muitinės įstaigų kontrolės ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo kovojant su suklastotų produktų importu.

2021/11/11

Balsavau už šį pranešimą. Reglamentas dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo yra teisinis pagrindas, kuriuo nustatomos jų teisės ir pareigos. 2018 m. buvo pirmieji reglamento įgyvendinimo metai. Parlamentas privalo iki 2021 m. pabaigos priimti reglamento taikymo ataskaitą, o Komisija – pateikti ataskaitą tuo pačiu klausimu po to praėjus šešiems mėnesiams būtinai kartu su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto reglamentui iš dalies pakeisti. Komisijos veiksmų plane numatyta griežtinti finansines ir vykdymo užtikrinimo taisykles, mažinti administracinę naštą, didinti skaidrumą ir stiprinti tikrą rinkiminį atstovavimą ES piliečiams. Atkreipiame dėmesį, kad yra svarbu spręsti užsienio subjektų kišimosi rizikos ir duomenų apsaugos taisyklių pažeidimo problemas. Taip pat yra svarbu registruoti Europos politines partijas ir politinius fondus, nes jie turi laikytis visų reglamente nustatytų sąlygų, paisyti ES sutartyje numatytų ES vertybių. Teisė gauti finansavimą iš ES biudžeto priklauso nuo šio laikymosi. Yra reikalinga užtikrinti visišką skaidrumą. Manome, kad reglamentas turėtų būti iš dalies pakeistas siekiant aiškiai nustatyti, kad reikalavimas paisyti pagrindinių ES vertybių turėtų būti taikomas ir pačiai Europos politinei partijai, ir jos partijoms narėms. Raginame stiprinti Europos politinių fondų institucijos struktūrą, kad būtų galima geriau stebėti, kaip laikomasi visų reglamente nustatytų kriterijų, įskaitant ES vertybių paisymą ir demokratinį Europos politinių partijų ir politinių fondų valdymą, kaip vykdomos atitinkamos taisyklės ir įgyvendinamos sankcijos. Taip pat užtikrinti visišką šios institucijos autonomiją ir neutralumą. Raginame užtikrinti, jog iki 2027 m. būtų nustatyta, kad bet kokia paramos teikėjo dovana Europos politinei partijai pagal mokesčių teisę yra lygiavertė dovanoms, suteiktoms nacionalinėms politinėms partijoms atitinkamoje paramos teikėjo gyvenamojoje šalyje.

2021/11/11

Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Griežtai smerkiame 2020 m. spalio mėn. neteisėtą Lenkijos Konstitucinio Teismo sprendimą, kuriuo nustatomas beveik visiškas abortų draudimas, ir šį akivaizdų išpuolį prieš lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises Lenkijoje. Raginame Lenkijos vyriausybę greitai ir visapusiškai užtikrinti prieigą prie nėštumo nutraukimo paslaugų ir jų teikimą, kad būtų teikiamos saugios, teisėtos, laisvos ir aukštos kokybės nėštumo nutraukimo paslaugos ir kad jos būtų prieinamos visoms moterims ir mergaitėms. Raginame Lenkijos valdžios institucijas gerbti, tenkinti ir skatinti moterų teises į gyvybę, sveikatą ir lygybę ir jų laisvę nepatirti diskriminacijos, smurto, kankinimo ar žiauraus, nežmoniško ir žeminančio elgesio. Raginame Lenkijos valdžios institucijas panaikinti įstatymą, kuriuo ribojama prieiga prie skubių kontraceptinių priemonių, ir finansuoti, plėtoti bei skatinti visas kontraceptines priemones, įskaitant vyrams skirtas kontraceptines priemones. Raginame Komisiją nedelsiant tiesiogiai remti programas ir Lenkijos pilietinės visuomenės organizacijas, siekiančias užtikrinti moterų lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių apsaugą. Smerkiame Lenkijos teisingumo ministro sprendimą oficialiai pradėti Lenkijos pasitraukimo iš Stambulo konvencijos procesą, nes tai jau savaime yra didelis žingsnis atgal lyčių lygybės, moterų teisių ir kovos su smurtu dėl lyties srityse. Raginame Lenkijos valdžios institucijas atšaukti savo sprendimą ir užtikrinti veiksmingą ir praktinį konvencijos įgyvendinimą.

2021/11/11

Balsavau už šį pranešimą. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas būtų taikomas Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis finansuojamai ES paramai, skirtai įgyvendinti intervencines priemones, nurodytas valstybių narių parengtame ir Komisijos patvirtintame bendrame žemės ūkio politikos (BŽŪP) strateginiame plane, apimančiame laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. Reglamentu būtų nustatomos taisyklės dėl bendrųjų ir konkrečių tikslų, kurių turi būti siekiama naudojantis ES parama, finansuojama EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšomis pagal bendrą BŽŪP, ir susijusių rodiklių, intervencinių priemonių rūšių, bendrų reikalavimų, kurių valstybės narės turi laikytis siekdamos minėtų tikslų, bei susijusių finansinių priemonių. Taip pat reglamentu būtų nustatomos taisyklės dėl BŽŪP strateginių planų, kuriuos, atsižvelgdamos į konkrečius tikslus ir nustatytus poreikius, turi parengti valstybės narės ir kuriuose nustatomos siektinos reikšmės, apibrėžiamos su intervencinėmis priemonėmis susijusios sąlygos ir paskirstomi finansiniai ištekliai. Būtų nustatyta koordinavimo, valdymo ir stebėsenos, ataskaitų teikimo bei vertinimo tvarka.

2021/11/23

Balsavau už šį pranešimą. 2018 m. Komisija priėmė trijų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl 2021–2027 m. bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos rinkinį, įskaitant finansavimo, valdymo ir stebėsenos taisykles. Bendrą BŽŪP paketo struktūrą sudaro trys pranešimai: finansavimo, valdymo ir stebėsenos reglamentas, BŽŪP strateginių planų reglamentas, kartu susiesiantis šiuo metu du atskirus reglamentus (tiesioginių išmokų ir kaimo plėtros reglamentus) ir vieno bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas. Dėl didelių sutapimų strateginių planų bei finansavimo, valdymo ir stebėsenos reglamentai turi būti nagrinėjami ir dėl jų balsuojama kartu. Naujojo pasiūlymo dėl BŽŪP reformos esminis pakeitimas yra perėjimas nuo reikalavimų laikymosi prie veiklos vykdymo, daug daugiau Komisijos atsakomybės perkeliant valstybėms narėms, taip pat kiek tai susiję su valdymu ir kontrole, kaip nurodyta FMP reglamente. Šiuo pranešimu yra siekiama sukurti teisinę sistemą, kuri leistų geriau įgyvendinti supaprastintą ir atnaujintą BŽŪP valdymą ir kontrolę. Tai apima valdymo sistemą, pareigą teikti ataskaitas, nuobaudas ir kontrolę, demokratinę priežiūrą, ūkio konsultavimo paslaugas bei krizių rezervą.BŽŪP atlieka esminį vaidmenį ES skiriant tiesiogines išmokas ir antrojo ramsčio fondų lėšas ūkininkams. Šiomis lėšomis reikšmingai prisidedama ne tik prie apsirūpinimo maistu saugumo, bet ir prie investicijų ir užimtumo kaimo vietovėse. Todėl didelis lėšų sumažinimas BŽŪP yra nepriimtinas. Dėl šios priežasties įgyvendinant BŽŪP reikėtų susitelkti į pagrindinę jos veiklą ir išlaikyti 2021–2027 m. 27 ES valstybių narių bendros žemės ūkio politikos finansavimą bent 2014–2020 m. biudžeto lygyje, sykiu skiriant biudžetą pradinei žemės ūkio krizių rezervo sumai. Yra būtina užtikrinti, kad politiniai sprendimai, pavyzdžiui, dėl JK išstojimo iš ES arba dėl naujų ES politikos krypčių finansavimo, nelemtų finansinių padarinių žemės ūkiui.

2021/11/23

Balsavau už šį pranešimą. 2017 m. Komisijos komunikate „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“ nustatyti ateities bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) uždaviniai, tikslai ir kryptys po 2020 m. Šie tikslai apima labiau į rezultatus orientuotą BŽŪP kūrimą, modernizavimo ir tvarumo didinimą, įskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir kaimo vietovių ekonominį, socialinį, aplinkos bei klimato tvarumą. Taip pat padeda mažinti su ES teisės aktais susijusią paramos gavėjų administracinę naštą. Vykdant BŽŪP reikia geriau reaguoti į iššūkius ir galimybes, kurių atsiranda tarptautiniu, ES, nacionaliniu, regioniniu, vietos ir ūkio lygmenimis. Yra būtina supaprastinti BŽŪP valdymą, gerinti tai, kaip yra siekiama ES tikslų, ir gerokai sumažinti administracinę naštą. BŽŪP turėtų būti grindžiamas veiklos rezultatų pasiekimu. Todėl ES turi nustatyti pagrindinius politikos kriterijus, tokius kaip BŽŪP tikslai ir jos pagrindiniai reikalavimai, o valstybės narės turėtų prisiimti daugiau atsakomybės už tai, kaip jos pasiekia tuos nustatytus tikslus ir siektinas reikšmes. Didesnis subsidiarumas leidžia geriau atsižvelgti į vietos sąlygas ir poreikius, į ypatingą žemės ūkio veiklos pobūdį, kurį lemia žemės ūkio socialinė struktūra ir struktūriniai bei gamtiniai įvairių žemės ūkio regionų skirtumai, pritaikant paramą taip, kad ji kuo labiau padėtų siekti ES tikslų. Siekiant užtikrinti BŽŪP nuoseklumą, visos būsimos BŽŪP intervencinės priemonės turėtų būti įtrauktos į strateginį planą, kuris apimtų intervencinių priemonių rūšis tam tikruose sektoriuose. Siekiant didesnio skaidrumo ir atsižvelgiant į ES tarptautinius įsipareigojimus, yra tikslinga numatyti skelbti atitinkamą informaciją apie taikant valstybės intervenciją supirktų produktų supirkimo ir pardavimo kiekį ir kainas.

2021/11/23

Balsavau už šį pranešimą. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/848 A ir B prieduose yra išvardyti valstybių narių nacionalinės teisės aktuose nurodytų nemokumo bylų ir nemokumo specialistų, kuriems taikomas tas reglamentas, pavadinimai. A priede išvardytos nemokumo bylos, o B priede išvardyti nemokumo specialistai. 2020 m. Nyderlandai, Italija, Lenkija, Lietuva ir Kipras pateikė pranešimus apie naujausius savo nacionalinės teisės pakeitimus, kuriais nustatomos naujos nemokumo bylų arba nemokumo specialistų rūšys. Jau Komisijai pateikus savo pasiūlymą, dar gauti Vokietijos, Vengrijos ir Austrijos pranešimai apie naujausius nacionalinės teisės pakeitimus. Vėliau Italija patikslino, kada jos pakeitimai įsigalios nacionalinėje teisėje, ir nurodė, kad vienas pavadinimas, apie kurį pranešta anksčiau, yra pakeistas. Valstybių narių naujosios nemokumo bylų ir nemokumo specialistų rūšys atitinka reglamente nustatytus reikalavimus ir dėl jų yra būtina iš dalies pakeisti reglamento A ir B priedus.

2021/11/23

Balsavau už šį pranešimą. Reglamentas (ES) 2018/1091 yra dalinai keičiamas, kiek tai susiję su ES įnašu, pagal 2021–2027 m. finansinę programą skiriamu integruotai ūkių statistikai. 13 straipsnyje pakeičiama dalis, kurioje yra minima pagrindinių duomenų ir modulių duomenų rinkimo bendras sąnaudas dengianti ES finansinio įnašo dalis Jungtinei Karalystei. JK yra išbraukiama iš šio punkto. Taip pat yra panaikinami 5-oje straipsnio dalyje iš anksto numatyti didžiausių galimų ES įnašų sumažinimai 2023 ir 2026 m. Finansinio paketo dalyje yra pakeičiamos datos, atitinkančios 2021-2027 m. finansinės programos laikotarpį.

2021/11/23

Balsavau už šį pranešimą. Reglamentu (ES) Nr. 1286/2014 yra siekiama sudaryti sąlygas neprofesionaliesiems investuotojams priimti geriau informacija pagrįstus investicinius sprendimus. Nors ir reglamentu yra siekiama gerų ketinimų, po jo priėmimo buvo išreikšta nemažai susirūpinimo, įskaitant ir poreikį aiškiau apibrėžti „neprofesionalųjį investuotoją“, reglamento taikymo sritį produktų atžvilgiu. Taip pat buvo susirūpinta dėl pakeitimų, susijusių su mažmeninių investicinių produktų paketais ir draudimo principu pagrįstais investiciniais produktais (MIPP ir DIP), sėkmingų sandėrių konceptu bei ikisutartinės informacijos profesionaliesiems investuotojams nuostata.Problemos turi būti skubiai sprendžiamos, kad būtų didinamas neprofesionaliųjų investuotojų pasitikėjimas finansų rinkomis siekiant naudos bendrovėms, kurios ieško finansavimo, ir ilgalaikės naudos investuotojams. Poreikis atlikti platesnę peržiūrą buvo išdėstytas dar Reglamente (ES) Nr. 1286/2014 ir jo skubumas išlieka nepakitęs. Tikimės, kad tokios peržiūros pagrindu Komisija skubos tvarka pateiks Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą. Jei tikslinga, kartu su pasiūlymu, skirtu esamiems trūkumams šalinti. Siekiant užtikrinti pakankamai laiko, kad pasiruošimas įsipareigojimui parengti pagrindinės informacijos dokumentą būtų patenkintas, yra būtina pratęsti pereinamojo laikotarpio priemonės galiojimą iki 2022 m. gruodžio 31 d.

2021/11/23

Balsavau už šį pranešimą. Direktyvoje 2009/65/EB78 yra reikalaujama, kad investicinės bendrovės ir valdymo įmonės parengtų trumpą dokumentą, kuriame būtų pateikta pagrindinė informacija apie investuotojams siūlomų kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektų (KIPVPS) pagrindines ypatybes, kad tie investuotojai pagrįstai galėtų suvokti jiems siūlomų KIPVPS pobūdį bei riziką ir priimti informacija pagrįstus investicinius sprendimus. KIPVPS taip pat yra laikomi mažmeniniai investicinių produktų paketai ir draudimo principu pagrįsti investiciniai produktai (MIPP ir DIP), kurių pagrindinės informacijos dokumento (PID) reikalaujama pagal reglamentą (ES) Nr. 1286/2014. Pagrindinė informacija investuotojams ir PID apima iš esmės tuos pačius informavimo reikalavimus. Todėl yra būtina užtikrinti, kad neprofesionalieji investuotojai į MIPP ir DIP, norintys įsigyti KIPVPS investicinių vienetų, nuo 2023 m. sausio 1 d., kai bus privaloma rengti PID, negautų abiejų dokumentų dėl to paties finansinio produkto. Todėl reikia nustatyti, kad PID turėtų būti laikomas atitinkančiu pagrindinei informacijai investuotojams taikomus reikalavimus. Investicinės bendrovės ir valdymo įmonės turėtų ir toliau rengti pagrindinę informaciją investuotojams pagal Direktyvą 2009/65/EB kitiems nei neprofesionaliesiems investuotojams, išskyrus atvejus, kai jos nusprendžia parengti PID, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 1286/2014. Tokiais atvejais kompetentingos institucijos neturėtų reikalauti, kad investicinės bendrovės ir valdymo įmonės pateiktų pagrindinę informaciją investuotojams, ir tiems investuotojams turėtų būti pateikiamas tik PID.

2021/11/23

Balsavau už šį pranešimą. Sportas atlieka svarbų vaidmenį Europos piliečių socialiniame, kultūriniame ir švietimo gyvenime bei skatina tokias vertybes kaip demokratija, pagarba, solidarumas, įvairovė ir lygybė. Jis yra integracijos priemonė, ypač mažiau galimybių turintiems žmonėms, ir turi būti įtraukus ir atviras visiems, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, negalios ar kultūrinės ir socialinės bei ekonominės padėties. Sportas yra augantis ekonomikos sektorius, prisidedantis prie ES klestėjimo, augimo ir darbo vietų kūrimo. ES sporto politika turi remti ir aukščiausio meistriškumo lygio bei mėgėjišką sportą, įvairias aktyvaus laisvalaikio formas. Raginame ES laikytis holistinio požiūrio į sporto politiką ir dėti daugiau pastangų, kad ji būtų įtraukta į kitas ES politikos sritis. Raginame Komisiją pateikti komunikatą dėl sporto ateities, susietą su ES strateginiais tikslais. Raginame sukurti Europos sporto modelį, pagal kurį būtų pripažįstama būtinybė tvirtai įsipareigoti integruoti solidarumo, tvarumo, visų asmenų įtraukties, atviros konkurencijos, sportinių nuopelnų ir sąžiningumo principus. Griežtai nepritariame atskirtoms varžyboms, kuriomis pažeidžiami šie principai ir keliamas pavojus visos sporto ekosistemos stabilumui. Šių principų laikymąsi turėtų skatinti visi sporto srities suinteresuotieji subjektai ir nacionalinės valdžios institucijos. Raginame sporto federacijas įgyvendinti solidarumo mechanizmą, grindžiamą sąžiningu ir privalomu paskirstymo metodu, kuriuo būtų užtikrintas tinkamas mėgėjiško sporto finansavimas. Pabrėžiame, kad reikia užtikrinti tvarų sporto klubų finansinį stabilumą ir patikimą valdymą, ir raginame sporto organizacijas tuo tikslu įdiegti mechanizmus, jei jų dar nėra, kartu su tinkama vykdymo užtikrinimo sistema. Raginame valdžios institucijas, sporto federacijas ir organizacijas visoje savo veikloje, ypač suteikiant didžiųjų sporto renginių šeimininko statusą ir leidžiant rinktis rėmėjus, atsižvelgti į žmogaus teises ir demokratijos principus. Reikalaujame, kad svarbiausi sporto renginiai nebeturėtų būti rengiami tose šalyse, kuriose nuolat pažeidžiamos šios pagrindinės teisės ir nepaisoma šių vertybių.

2021/11/23

Balsavau už šį pranešimą. Skaidrumas ir sukčiavimo prevencijos politika yra esminiai elementai užtikrinant pasitikėjimą finansiniu ES lėšų valdymu. Skaidrumas yra labai veiksmingas kovos su galimu piktnaudžiavimu, interesų konfliktais, sukčiavimu ir korupcija ES lėšų panaudojimo ir paskirstymo atvejais įrankis. Viešųjų lėšų skaidrumas užtikrina geresnę atskaitomybę ir didesnį piliečių pasitikėjimą valdžios institucijomis. Laikomės nuomonės, kad veiksmingiausias ir efektyviausias būdas užtikrinti geresnę ES finansų apsaugą ir griežtesnę kontrolę yra sukurti integruotą, sąveikią ir suderintą sistemą, skirtą informacijai apie galutinius naudos gavėjus visose valstybėse narėse rinkti, stebėti ir analizuoti. Raginame Komisiją sukurti sistemą, pagal kurią užtikrinamas BŽŪP, sanglaudos ir struktūrinių fondų politikos ir kitų sričių politikos vykdymo atvejais ES ataskaitų teikimo, stebėsenos ir audito skaitmeninimas. Taip pat raginame sudaryti galimybę šia sistema naudotis finansų pareigūnams bei už biudžeto vykdymą atsakingiems subjektams. Atvejais, kai taikomas pasidalijamasis valdymas, kompetentingoms nacionalinėms bei regioninėms institucijoms.Esama ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistema (EDES) taip pat atlieka svarbų vaidmenį apsaugant ES finansinius interesus. Esame susirūpinę dėl to, kad ji taikoma tik tiesioginio valdymo lėšoms, kurios sudaro tik apie 20 proc. ES lėšų. Raginame Komisiją išplėsti EDES sistemos taikymo sritį atliekant būsimą Finansinio reglamento peržiūrą, kad ji taptų veiksmingesnė.

2021/11/23

Balsavau už šį pranešimą. Pritariame 2022 finansinių metų ES bendrojo biudžeto bendrajam projektui. Kartu su Taryba raginame Komisiją toliau 2022 m. atidžiai ir aktyviai stebėti dabartinės ir ankstesnių daugiamečių finansinių programų (visų pirma priskirtų 2a išlaidų pakategorei (ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai) ir kaimo plėtrai) įgyvendinimą. Tuo tikslu prašome Komisijos laiku pateikti atnaujintus duomenis apie esamą padėtį ir 2022 m. mokėjimų asignavimų sąmatas. Jeigu iš duomenų matyti, kad į 2022 m. biudžetą įtrauktų asignavimų nepakanka poreikiams patenkinti, prašome Komisijos kuo greičiau pateikti tinkamą sprendimą, įskaitant taisomojo biudžeto projektą, kad Europos Parlamentas ir Taryba galėtų kuo greičiau ir nedelsdami priimti visus būtinus sprendimus pagrįstiems poreikiams patenkinti. Kai taikytina, Europos Parlamentas ir Taryba atsižvelgs į klausimo skubumą ir sutrumpins sprendimui priimti skirtą aštuonių savaičių laikotarpį, jei bus laikoma, kad tai reikalinga. Tas pats yra taikoma, jei iš duomenų matyti, kad į 2022 m. biudžetą įrašyti didesni nei reikia asignavimai.Kartu su Taryba pripažįstame, kad dėl „Next Generation EU“ Audito Rūmams teks papildomas darbo krūvis, kurio yra negalima visiškai kompensuoti perskirstant esamą biudžetą. Todėl sutinkame 2022 m. padidinti Audito Rūmų etatų planą 20 etatų. Pabrėžiame, kad Audito Rūmai atlieka svarbų darbą, visų pirma susijusį su finansiniais ir atitikties auditais, kad įvykdytų savo pirminę užduotį – patikrinti, ar visos pajamos buvo gautos ir visos išlaidos padarytos teisėtai bei tvarkingai. Audito Rūmai yra neatsiejamai susiję su veiklos auditais siekiant patikrinti ES biudžeto valdymo ekonomiškumą, veiksmingumą bei efektyvumą. ES biudžeto patikimas finansų valdymas yra jos legitimumo kertinis akmuo. Manome, jog labai svarbu, kad Audito Rūmai skirtų pakankamai išteklių šiai pagrindinei veiklai vykdyti. Visos trys institucijos įsipareigoja iki 2022 m. birželio mėn. pabaigos peržiūrėti reagavimo veiksmų į pandemiją raidą, visų pirma kiek tai susiję su tarptautine vakcinacija, ir tuo remiantis apsvarstys visus Komisijos pasiūlytus būtinus veiksmus. Taip pat visos trys institucijos pripažįsta, kad dėl išskirtinio 2021 m. įvykusių gaivalinių nelaimių masto kyla spaudimas ES solidarumo fondo (ESSF) lėšų prieinamumui. Taikinimo komitetas susitarė 2022 m. biudžete padidinti humanitarinę pagalbą pagal 6 išlaidų kategoriją 211 mln. EUR. Tai leis parodyti kuo didesnį solidarumą su valstybėmis narėmis, nukentėjusiomis nuo gaivalinių nelaimių, kartu didinant ES biudžeto pajėgumą greitai reaguoti į išorės ekstremaliąsias situacijas.

2021/11/24

Balsavau už šį pranešimą. Pritariame Tarybos pozicijai dėl taisomojo biudžeto Nr. 5/2021 projekto. Šio projekto tikslas yra toliau teikti paramą labiausiai pažeidžiamiems pabėgėliams Turkijoje dėl Sirijos krizės, nes tai yra pirmoji Komisijos pasiūlymų dėl tolesnio Sirijos pabėgėlių ir priimančiųjų bendruomenių Turkijoje, Jordanijoje, Libane ir kitose regiono dalyse finansavimo dalis. Komisijos skaičiavimais, pavyzdinės programos „Neatidėliotinos minimalios socialinės apsaugos sistema“, pagal kurią kas mėnesį daugiau kaip 1,8 mln. pabėgėlių pervedami grynieji pinigai, finansavimui nuo 2022 m. kovo mėn. iki 2023 m. pradžios, kai programą turi pakeisti parama vystymuisi, pratęsti reikia 325 mln. EUR. Komisija pasiūlė kompensuoti šią sumą 2021 m. panaudojant likusią 6 išlaidų kategorijos atsargą, o likusią sumą padengti iš 2021 ir 2022 m. humanitarinės pagalbos finansinio paketo. Taisomojo biudžeto Nr. 5/2021 projektu yra siekiama mobilizuoti 149,6 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų sumą, o papildomų mokėjimų asignavimų 2021 m. neprašoma.Atkreipiame dėmesį į tai, kad nuo pat pirmųjų 2021–2027 m. DFP metų 6 išlaidų kategorijos lubos yra per mažos, kad būtų galima reaguoti į dideles krizes ES kaimyninėse šalyse ir pasaulyje. Esame susirūpinę dėl to, kad į nuolatinę paramą pabėgėliams Turkijoje nebuvo atsižvelgta nei per derybas dėl dabartinės DFP, nei pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (KVTBP) „Globali Europa“. Dabartinėmis aplinkybėmis ES biudžetas negali būti vienintelis nuolatinės paramos pabėgėliams finansavimo šaltinis. Manome, kad per taikinimo procedūrą dėl 2022 finansinių metų ES bendrojo biudžeto turėtų būti sudarytas išsamus susitarimas, kuris apimtų ES finansavimą, skirtą nuolatinei paramai pabėgėliams Turkijoje ir platesniame regione teikti 2021 m. ir vėlesniais metais.

2021/11/24

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname Tarybos poziciją dėl taisomojo biudžeto Nr. 6/2021 projekto. Taisomojo biudžeto Nr. 6/2021 projekto tikslas yra suteikti papildomų asignavimų siekiant paspartinti visuotinį skiepijimą, padengti ES civilinės saugos mechanizmo aktyvavimo sąnaudas ir išlaidas, susijusias su išorės žuvininkystės susitarimais, bei tam tikrus išlaidų ir pajamų patikslinimus. Šis taisomojo biudžeto projektas apima Kaimynystės vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės „Europos vaidmuo pasaulyje“ sustiprinimą 450 mln. EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų suma atsižvelgiant į su COVID-19 susijusį pasaulinį atsaką sveikatos srityje. Yra siekiama iki kitų metų vidurio 200 mln. COVID-19 vakcinos dozių dovanoti mažų ir mažesnių vidutinių pajamų šalims. Palankiai vertiname šį pasiūlymą. Pažymime, kad Parlamentas primygtinai prašo paspartinti visuotinę skiepijimo kampaniją, ypač svarstydamas 2022 finansinių metų ES biudžetą. Projektas apima ir ES civilinės saugos mechanizmo (SCSM / „rescEU“) sustiprinimą 57,8 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų suma, kad būtų galima skirti papildomą finansavimą naujoms ekstremalioms situacijoms spręsti (repatriacijos skrydžiams iš Afganistano, atsakui į Haityje neseniai įvykusį žemės drebėjimą ir likusias operacijas, įskaitant miškų gaisrų gesinimą), kurių išlaidos viršija esamas galimybes iki metų pabaigos. Taip pat taisomojo biudžeto projektu 3,5 mln. EUR padidinama įsipareigojimų asignavimų pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimų (TŽPS) biudžeto eilutė, atsižvelgiant į atnaujintus biudžeto poreikius pasibaigus deryboms dėl naujų protokolų su Kuko Salomis ir Mauritanija.

2021/11/24

Balsavau už šį pranešimą. Svarbiausiosios žaliavos yra pramoninės vertės kūrimo šaltiniai ir daro didelį poveikį galutinės grandies sektoriams. Yra strategiškai svarbu, kad ES sumažintų savo priklausomybę, išsaugotų savo srautus, vertės ir tiekimo grandines bei remtų, skatintų ir skaitmenintų ekosistemas, nes tai yra naujas pagrindinis tarptautinės pramonės konkurencijos pajėgumas. Į išsamią svarbiausiųjų žaliavų strategiją turėtų būti įtraukti aukšti aplinkos apsaugos ir visuomenės standartai.Integruotas požiūris, taikomas visoje vertės grandinėje, yra esminė strategija siekiant padidinti svarbiausiųjų žaliavų tiekimą. Apgailestaujame, kad atliekų surinkimui ir produktų projektavimui būdingas žemas technologinės parengties lygis. Tačiau pažymime, kad tik susikoncentruoti į perdirbimą nepakaks tam, kad būtų patenkinta didėjanti žaliavų paklausa. Svarbiausiųjų žaliavų pakeitimas kitomis medžiagomis yra ribotas produktų efektyvumo požiūriu, tačiau tai yra neatsiejamas paveiktų pramonės šakų ir atitinkamų mokslinių tyrimų projektų tikslas dėl didelių kainų ir priklausomybės ir gali padėti spręsti svarbiausiųjų žaliavų pakankamumo iššūkius. Reikia nuolat dėti pastangas ir remti mokslinius tyrimus ir inovacijas, susijusius su svarbiausiųjų žaliavų pakeitimu kitomis medžiagomis ir antriniu perdirbimu, taip pat produktų projektavimu.Svarbiausiųjų žaliavų gavimas yra susietas su geografine vieta, o tai iki dabar lemia didelę priklausomybę nuo iškastinio kuro, ir dėl šio gavimo kyla netiesioginio ir tiesioginio anglies dioksido nutekėjimo rizika ir nesąžiningos konkurencijos pavojus. Svarbiausiųjų žaliavų gavimas dažnai yra susijęs su galimu dideliu poveikiu aplinkai bei su galimais konfliktais su vietos bendruomenėmis. Kasybos ir apdorojimo sektoriuose reikia pereiti prie atsinaujinančiosios energijos. Sektoriaus pertvarkai remti reikia aktyvios pramonės politikos ir prieigos prie įperkamų švarios energijos šaltinių. Atkreipiame dėmesį į palankias sąlygas mažai teršalų išmetančiai ir tvariai kasybai ES ir raginame toliau ištirti galimybes svarbiausiųjų žaliavų gauti iš jų daug turinčių valstybių narių.Didėjant gyventojų skaičiui ir pereinant prie skaitmeninės, itin efektyviai energiją vartojančios ir neutralaus poveikio klimatui ekonomikos visuose scenarijuose labai padidės svarbiausiųjų žaliavų paklausa. ES pereinant prie poveikio klimatui neutralumo priklausomybė nuo iškastinio kuro neturėtų būti keičiama priklausomybe nuo žaliavų. Šis perėjimas turėtų mažinti ES priklausomybę nuo importuojamų svarbiausiųjų žaliavų. Pabrėžiame vaidmenį, kurį ES gali atlikti inovacijos, naujos technologijos, išteklių vartojimo mažinimas ir vertingų žaliavų priežiūra bei pakartotinis naudojimas mažinant priklausomybę nuo svarbiausiųjų žaliavų.

2021/11/24

Balsavau už šį pranešimą. Finansinio reglamento peržiūrą reikia atlikti dėl to, kad įsigaliojo 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP) dokumentų rinkinys, įskaitant „NextGenerationEU“ priemonę, kuria ne tik atnaujinamos teisinės nuostatos, bet ir į biudžeto sistemą įtraukiamos svarbios naujovės. Taip pat siekiant užtikrinti tinkamą tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais, patikimo finansų valdymo ir naujų nuosavų išteklių įgyvendinimą. Atliekant peržiūrą turėtų būti siekiama modernizuoti ES biudžetui taikomas taisykles, atsižvelgiant į naujausius pokyčius bei laikantis biudžeto principų, gerbiant ES vertybes. Tai pat turėtų būti siekiama stiprinti parlamentinę priežiūrą, demokratinę atskaitomybę, skaidrumą, pilietinį aktyvumą ir gebėjimą greitai bei veiksmingai reaguoti į piliečių poreikius, ypač krizės metu. Nors šiuo metu nereikia išsamiai peržiūrėti visų biudžetui taikomų taisyklių, Finansinis reglamentas turi būti tikslingai patobulintas ir supaprastintas, ypač tais atvejais, kai didinamas skaidrumas, atskaitomybė ir stiprinamas demokratinis tikrinimas ir gerinamas ES biudžeto vykdymas. Pagrindiniai ES finansinių taisyklių persvarstymo tikslai turėtų apimti ES finansinių interesų apsaugos stiprinimą, suderinamumo su teisinės valstybės sąlygomis užtikrinimą, viešųjų pirkimų taisyklių griežtinimą siekiant išvengti bet kokio galimo interesų konflikto ir padidinti skaidrumą. Taip pat tikslai turėtų apimti paramos gavėjams tenkančios administracinės naštos mažinimą, išlaidų veiksmingumo didinimą siekiant didesnės Europos pridėtinės vertės ir didesnes piliečių, MVĮ ir vietos bei regionų valdžios institucijų galimybes gauti ES finansavimą.

2021/11/24

Balsavau už šį pranešimą. Europos vaistų strategija yra siekiama užtikrinti pacientų galimybes įsigyti įperkamų vaistų ir patenkinti nepatenkintus medicinos poreikius, skatinti ES vaistų pramonės konkurencingumą, inovacijas ir tvarumą ir labai kokybiškų, saugių, veiksmingų ir ekologiškesnių vaistų kūrimą. Taip pat stiprinti pasirengimo krizėms, reagavimo į jas mechanizmus, užtikrinti tiekimo saugumą bei skleisti ES vertybes pasaulyje propaguojant aukštus kokybės, veiksmingumo ir saugos standartus.Sveikata yra būtina europiečių gerovės sąlyga, o vienodos galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis yra kertinis ES ir valstybių narių nacionalinės sveikatos politikos akmuo. ES pagrindinių teisių chartijoje pripažįstama pagrindinė piliečių teisė į aukštą gyvenimo kokybę, sveikatos priežiūrą ir gydymą. Apgailestaujame, kad valstybėse narėse ir skirtinguose valstybių narių regionuose yra nevienoda prieiga prie kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų, įskaitant prieigą prie vaistų. Raginame imtis nacionalinių ir ES priemonių, įskaitant teisėkūros priemones, kad būtų pašalinti šie skirtumai ir užtikrinta pacientų teisė į visuotinę, gerai veikiančią, saugią ir savalaikę prieigą prie pagrindinių, įperkamų ir naujoviškų vaistų. Raginame Komisiją, koordinuojant Europos vaistų agentūrai (EMA), pradėti nepatenkintų medicininių poreikių apibrėžimo procesą, kad būtų sukurta visuotinai priimta apibrėžtis, kuri padėtų geriau orientuotis į mokslinių tyrimų poreikius ir padėtų išvengti įvairių nepatenkintų medicininių poreikių apibrėžčių, kurios ankstyvuoju etapu lemia pernelyg dideles vaistų pardavimo kainas. Raginame Komisiją išnagrinėti galimybę įsteigti ES fondą, kurį bendrai finansuotų valstybės narės, derybų dėl retųjų vaistų ir kitų naujų, individualizuotų vaistų bei jų įsigijimo tikslu. Taip pacientams iš įvairių valstybių narių būtų užtikrintos vienodos galimybės naudotis veiksminga terapija ir gydymu bei būtų užkirstas kelias pernelyg didelėms atskirų sveikatos priežiūros padalinių išlaidoms gydant retąsias ligas. Raginame Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant nustatyti priemones, kuriomis būtų padidintas vaistų mokslinių tyrimų, jų kūrimo ir gamybos veiklos skaidrumas. Raginame užtikrinti didesnį kainų skaidrumą ir skatiname valstybes nares toliau savanoriškai dalytis savo geriausia praktika kainų nustatymo srityje. Visgi atsižvelgiant į įvairovę visoje ES, kainų nustatymas turėtų išlikti nacionalinė kompetencija. Raginame Komisiją išnagrinėti politikos galimybes, kurios padėtų užtikrinti, kad vaistais, kurių rinkodaros leidimai išduoti centralizuotai, būtų prekiaujama visose valstybėse narėse, o ne tik tose, kuriose jie yra patrauklūs komerciniu požiūriu.COVID-19 sukėlė beprecedenčių problemų sveikatos sistemoms ir jų tvarumui bei turėjo dramatišką poveikį pacientams, įskaitant sergančius lėtinėmis ligomis, ir jų galimybėms gauti gydymą bei priežiūrą. Raginame Komisiją ir valstybes nares įvertinti bendrą pandemijos poveikį pacientams ir sveikatos priežiūros sistemų atsparumui ir spręsti su tuo susijusias problemas. Taip pat bendradarbiauti siekiant užtikrinti, kad nė vienas pacientas nebūtų paliktas nuošalyje ir kad priežiūros tęstinumas būtų užtikrintas net ir ekstremaliosiomis situacijomis.

2021/11/24

Balsavau už šį pranešimą. Ispanija pateikė paraišką dėl finansinės paramos iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) po tai, kai per paraiškos ataskaitinį laikotarpį nuo 2020 m. birželio 2 d. iki 2020 m. gruodžio 2 d. Ispanijos Baskų krašto regione iš darbo buvo atleistas 491 darbuotojas. 192 darbuotojų veikla nutrūko šešiose įmonėse vykdant kolektyvinį atleidimą iš darbo, apie kurį buvo pranešta valdžios institucijoms. Dauguma atleistų darbuotojų yra pasiekę antrąją profesinės karjeros pusę ir jų oficialios kvalifikacijos lygis yra žemas. Atleidimų socialinis poveikis bus didelis darbuotojams ir visam Baskų krašto regionui. Šiame regione 2020 m. kovo–rugpjūčio mėn. bedarbių skaičius padidėjo 25 proc., o 2021 m. gegužės mėn. ilgalaikis nedarbas sudarė 55,6 proc. viso nedarbo (3,6 procentinio punkto daugiau nei 2021 m. sausio mėn.) ir bedarbių.Pritariame Komisijai, kad įvykdytos EGF reglamente nustatytos sąlygos ir kad Ispanija turi teisę pagal tą reglamentą gauti 1 214 607 EUR finansinę paramą, kuri sudaro 85 proc. visų 1 428 950 EUR išlaidų, įskaitant 1 384 950 EUR išlaidų individualiems poreikiams pritaikytoms paslaugoms. Individualiems poreikiams pritaikytas paslaugas, kurios po minėto sprendimo teikiamos atleistiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, sudaro profiliavimo susitikimai, profesinis orientavimas, pagalba ieškant darbo, pagalba ir parama verslui kurti, perkvalifikavimas, kvalifikacijos kėlimas ir mokymasis darbo vietoje bei dalyvavimo išmokos. Šios priemonės atitiks Ispanijos žiedinės ekonomikos strategiją, o mokymas padės paspartinti skaitmeninės transformacijos procesą šiame pramonės sektoriuje.Palankiai vertiname tai, kad Ispanija parengė suderintą individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų paketą konsultuodamasi su socialiniais partneriais.

2021/11/25

Balsavau už šį pranešimą. Duomenys rodo, kad iki 2050 m. 65 metų ir vyresnių gyventojų dalis sudarys maždaug trečdalį ES gyventojų ir dėl to labai trūks įvairios kvalifikacijos darbuotojų. Siekdama įveikti būsimus demografinius iššūkius valstybėse narėse ES turi pasiūlyti naujų teisėtos darbo jėgos migracijos į ES būdų, kartu atsižvelgiant į tai, kad valstybių narių darbo rinkos yra skirtingos ir susiduria su įvairaus pobūdžio darbo jėgos trūkumu ir iššūkiais. Tokie nauji būdai bus būtini siekiant didinti ES ekonominį konkurencingumą ir jos, kaip demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir laisvos prekybos prekėmis bei kovos su klimato kaita lyderės, įtaką pasaulyje. Taikant tokius naujus būdus turėtų būti užtikrintos deramos darbo sąlygos ir sumažintas trečiųjų šalių darbuotojų išnaudojimas. Remiantis scenarijumi, pagal kurį būtų sumažintos teisėtos darbo jėgos migracijos kliūtys ir sumažinta trečiųjų šalių darbuotojų diskriminacija darbo rinkoje, apskaičiuota, kad ES ilguoju laikotarpiu BVP galėtų padidėti 74 mlrd. EUR per metus. Esame susirūpinę tuo, kad dėl didelių teisėtos darbo jėgos migracijos kliūčių ES patrauklumas pasaulinės įvairios kvalifikacijos darbuotojų konkurencijos sąlygomis mažėja. Sukūrus naujus teisėtus kelius, kuriais migrantai galėtų patekti į ES dirbti, BVP per metus galėtų padidėti iki 37,6 mlrd. EUR.Prašome Komisijos ne vėliau kaip 2022 m. sausio 31 d. pateikti pasiūlymą dėl teisės akto, kuris būtų pasiūlymų rinkinys, ir kuriuo būtų sudarytos palankesnės sąlygos legaliai migruojančių trečiųjų šalių piliečių, norinčių įsidarbinti arba jau turinčių leidimą dirbti, atvykimui į ES bei judumui joje ir būtų populiarinamos šios sąlygos bei judumas. Tai turėtų būti suderinta su jau esamomis teisėtos migracijos direktyvų nuostatomis ir turėtų padėti sumažinti biurokratizmą, stiprinti derinimą, remti pagrindines teises ir užkirsti kelią išnaudojimui darbe. Toks teisės aktas tebėra vienas iš pagrindinių sprendimų siekiant pašalinti dabartinius darbo jėgos pasiūlos ir paklausos neatitikimus. Manome, kad pagrindinė priemonė, padėsianti pasiekti siūlomo teisės akto tikslą, būtų ES taikomo specialistų rezervo trečiųjų šalių piliečiams, norintiems legaliai migruoti į valstybę narę, ir darbdaviams, ieškantiems potencialių darbuotojų trečiosiose šalyse, sukūrimas. Todėl raginame Komisiją į savo pasiūlymą įtraukti nuostatą dėl tokio specialistų rezervo sukūrimo. Taip pat raginame įtraukti trečiųjų šalių piliečių įgūdžių ir kvalifikacijų, įskaitant profesinį mokymą, patvirtinimo ir pripažinimo sistemos, grindžiamos objektyviais ir vienodais kriterijais, sukūrimą. Raginame Komisiją visomis įmanomomis priemonėmis populiarinti persvarstytą Mėlynosios kortelės direktyvą startuoliuose ir IT sektoriuje.

2021/11/25

Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Pastaraisiais metais darbo jėgos judumas ES viduje vis didėjo, o 2019 m. 17,9 mln. žmonių iš vienos ES šalies persikėlė į kitą ES šalį bei buvo 1,5 mln. tarpvalstybinių darbuotojų ES. Parlamentas nuo 2014 m. ne kartą ragino Komisiją ištirti pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos socialinio draudimo numerio pateikimo naudą siekiant sukurti ES masto skaitmeninę priemonę, skirtą socialinės apsaugos koordinavimui ir sąžiningo mobiliųjų darbuotojų darbo jėgos judumo užtikrinimui. Komisija nepateikė pasiūlymo dėl Europos socialinio draudimo numerio, nors ir prisiėmė keletą įsipareigojimų tai padaryti. Raginame Komisiją pateikti paaiškinimą, kodėl ji to nepadarė.Palankiai vertiname Komisijos įsipareigojimą pagal Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą pradėti bandomąjį projektą siekiant išnagrinėti galimybę pradėti įgyvendinti skaitmeninį Europos socialinio draudimo pasą (ESSP). Vertiname tai, kad pradėti bandomieji projektai, kuriais siekiama ištirti skaitmeninius sprendimus. Raginame Komisiją tinkamai informuoti Parlamentą apie įgyvendinimo etapo rezultatus ir galimus sunkumus. Pabrėžiame, kad įgyvendinant ESSP bandomąjį projektą reikia daug dėmesio skirti sąžiningo judumo užtikrinimui. Raginame Komisiją, glaudžiai bendradarbiaujant su Europos darbo institucija ir atlikus tinkamą vertinimą, pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl ESSP, kad nacionalinėms valdžios institucijoms, pvz., darbo ir socialinės apsaugos inspekcijoms ir socialiniams partneriams, kai jie atlieka arba dalyvauja darbo ir socialinės apsaugos patikrose, būtų suteikta realaus laiko priemonė, skirta veiksmingai įgyvendinti nacionalinę ir ES teisę. ESSP turėtų būti sudarytos sąlygos tikruoju laiku patikrinti darbuotojų darbo vietą, darbovietę, darbo santykius ir tapatybę, standartines socialinės apsaugos išmokas, nuostatas ir pažymas. Raginame Komisiją įvertinti galimybę pasinaudoti ESSP, kad būtų galima patikrinti kitą susijusią informaciją nepažeidžiant duomenų apsaugos taisyklių ir užtikrinant vienodą požiūrį. Manome, kad EESP turi apimti visus mobiliuosius ES piliečius ir darbuotojus, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis. Taip pat visus mobiliuosius trečiųjų šalių piliečius, kuriems taikomos ES judumo ES viduje taisyklės. Prieiga prie socialinės apsaugos ir asmens duomenų būtų suteikiama tik susijusiam asmeniui ir nacionalinėms kompetentingoms institucijoms ir šia prieiga neturi būti dalijamasi jokiais kitais tikslais, išskyrus ES socialinės apsaugos koordinavimo ir ES vidaus darbo jėgos judumo taisyklių vykdymą.

2021/11/25

Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. PPO buvo sukurta siekiant toliau liberalizuoti prekybą prekėmis ir paslaugomis, stiprinti daugiašališkumą ir puoselėti atvirą, įtraukią, taisyklėmis grindžiamą ir nediskriminacinę daugiašalę prekybos sistemą. Taisyklėmis grindžiama daugiašalė prekybos sistema šiuo metu patiria didelę krizę, dėl kurios kyla grėsmė pagrindinėms organizacijos funkcijoms, t. y. tarptautinės prekybos pagrindinių taisyklių ir struktūros nustatymui ir veiksmingo ginčų sprendimo bei vykdymo užtikrinimui. 2019 m. gruodžio mėn. nustojo veikti PPO apeliacinis komitetas, todėl sustabdyta funkcionali, nepriklausoma ir nešališka apeliacinė veikla. Esame visapusiškai įsipareigoję propaguoti ilgalaikę daugiašališkumo naudą. Pabrėžiame, kad daugiašalė sistema yra nepaprastai svarbi valdant prekybą. Raginame parengti visiems naudingą prekybos darbotvarkę, grindžiamą sąžininga ir taisyklėmis pagrįsta prekyba, kuri prisidėtų prie tvaraus ekonomikos augimo ir klestėjimo ir taip stiprintų taiką bei saugumą. Pabrėžiame, kokie svarbūs yra JT darnaus vystymosi tikslai, socialinės, aplinkosaugos ir žmogaus teisės ir kaip svarbu užtikrinti, kad visi taikytų daugiašaliu lygmeniu sutartas ir suderintas taisykles. Įspėjame, kad tuo atveju, jei ne visos narės įsipareigos siekti sėkmingų 12-osios ministrų konferencijos rezultatų, PPO gresia prarasti legitimumą. 12-oji ministrų konferencija turėtų būti oficialus pradinis taškas siekiant tobulinti ir modernizuoti PPO, norint užtikrinti, kad ji galėtų atlikti tam tikrą vaidmenį sprendžiant XXI a. uždavinius, įskaitant tokius klausimus kaip klimato kaita ir tvarumas. Raginame visas nares dėti daugiau pastangų siekiant sutelkti dėmesį į keletą pagrindinių apčiuopiamų rezultatų, kurie parodytų, kad PPO gali spręsti dabartines problemas. Prašome narių bent pasiekti daugiašalį susitarimą dėl netausių žuvininkystės subsidijų uždraudimo, reagavimo į pandemiją ir riboto dokumentų rinkinio dėl žemės ūkio ir pradėti darbą siekiant institucinės reformos, įskaitant procesą, kuris padėtų užtikrinti visapusiškai veikiančią ginčų sprendimo sistemą. Raginame PPO nares iš esmės persvarstyti keletą PPO aspektų apimančių jos stebėsenos, derybų ir ginčų sprendimo funkcijas, siekiant padidinti jos veiksmingumą, įtraukumą, skaidrumą ir legitimumą. Raginame 12-ojoje ministrų konferencijoje įsteigti naują nuolatinį Prekybos ir sveikatos komitetą, kad būtų padedama vyriausybėms įgyvendinti galiojančias tarptautinės prekybos teisės išimtis ir lankstumo priemones ir būtų padėtas pagrindas prekybos ramsčiui derybose dėl būsimos tarptautinės sutarties dėl reagavimo į pandemiją.

2021/11/25

Balsavau už šį pranešimą. Pritariame tam, kad ES valstybės narės būtų įgaliojamos dėl ES interesų pritarti Filipinų prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų. Yra reikalingas Tarybos sprendimas, kuriuo valstybės narės (kiekviena savo teritorijoje) būtų raginamos pritarti Filipinų prisijungimui prie konvencijos, taip siekiant, kad su ES ir šia šalimi susijusiais atvejais konvencija pradėtų galioti.Ši konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų yra labai svarbus dokumentas. Jos tikslas yra tarptautiniu mastu apsaugoti vaikus nuo žalingų neteisėto perkėlimo ar sulaikymo padarinių, nustatyti procedūras, pagal kurias būtų užtikrinama, kad jie būtų greitai grąžinti į įprastinės gyvenamosios vietos valstybę, taip pat užtikrinama bendravimo teisių apsauga. Šia konvencija nustatoma susitariančiųjų valstybių bendradarbiavimo sistema, kuria siekiama greitai išspręsti tarptautinio vaikų grobimo atvejus, užtikrinant, kad vaiko interesai visada būtų ginami sprendžiant su jo globa susijusius klausimus. Daugeliu atvejų šios problemos atsiranda porai išsiskyrus. Jeigu tėvai yra iš skirtingų valstybių, siekiant užsitikrinti vaiko globą gali kilti noras pasinaudoti šių valstybių bendradarbiavimo trūkumu. Šiais atvejais didžiausia problema yra atskirų valstybių teisinių sistemų nacionalinis šališkumas. Gali nutikti taip, kad abiejų valstybių teismai pripažįsta save kompetentingais nagrinėti bylą ir kiekvienas vaiko globą skiria tam iš tėvų, kuris yra jų valstybės pilietis. Filipinų prisijungimas prie konvencijos yra sveikintinas, ypač atsižvelgiant į didelius sunkumus, su kuriais šiuo metu susiduria šalis.

2021/11/25

Balsavau už šį pranešimą. Pritariame tam, kad ES valstybės narės būtų įgaliojamos dėl ES interesų pritarti Jamaikos prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų. Yra reikalingas Tarybos sprendimas, kuriuo valstybės narės (kiekviena savo teritorijoje) būtų raginamos pritarti Jamaikos prisijungimui prie konvencijos, taip siekiant, kad su ES ir šia šalimi susijusiais atvejais konvencija pradėtų galioti.Ši konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų yra labai svarbus dokumentas. Jos tikslas yra tarptautiniu mastu apsaugoti vaikus nuo žalingų neteisėto perkėlimo ar sulaikymo padarinių, nustatyti procedūras, pagal kurias būtų užtikrinama, kad jie būtų greitai grąžinti į įprastinės gyvenamosios vietos valstybę, taip pat užtikrinama bendravimo teisių apsauga. Šia konvencija nustatoma susitariančiųjų valstybių bendradarbiavimo sistema, kuria siekiama greitai išspręsti tarptautinio vaikų grobimo atvejus, užtikrinant, kad vaiko interesai visada būtų ginami sprendžiant su jo globa susijusius klausimus. Daugeliu atvejų šios problemos atsiranda porai išsiskyrus. Jeigu tėvai yra iš skirtingų valstybių, siekiant užsitikrinti vaiko globą gali kilti noras pasinaudoti šių valstybių bendradarbiavimo trūkumu. Šiais atvejais didžiausia problema yra atskirų valstybių teisinių sistemų nacionalinis šališkumas. Gali nutikti taip, kad abiejų valstybių teismai pripažįsta save kompetentingais nagrinėti bylą ir kiekvienas vaiko globą skiria tam iš tėvų, kuris yra jų valstybės pilietis. Jamaikos prisijungimas prie konvencijos yra sveikintinas.

2021/11/25

Balsavau už šį pranešimą. Pritariame tam, kad ES valstybės narės būtų įgaliojamos dėl ES interesų pritarti Bolivijos prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų. Yra reikalingas Tarybos sprendimas, kuriuo valstybės narės (kiekviena savo teritorijoje) būtų raginamos pritarti Bolivijos prisijungimui prie konvencijos, taip siekiant, kad su ES ir šia šalimi susijusiais atvejais konvencija pradėtų galioti.Ši konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų yra labai svarbus dokumentas. Jos tikslas yra tarptautiniu mastu apsaugoti vaikus nuo žalingų neteisėto perkėlimo ar sulaikymo padarinių, nustatyti procedūras, pagal kurias būtų užtikrinama, kad jie būtų greitai grąžinti į įprastinės gyvenamosios vietos valstybę, taip pat užtikrinama bendravimo teisių apsauga. Šia konvencija nustatoma susitariančiųjų valstybių bendradarbiavimo sistema, kuria siekiama greitai išspręsti tarptautinio vaikų grobimo atvejus, užtikrinant, kad vaiko interesai visada būtų ginami sprendžiant su jo globa susijusius klausimus. Daugeliu atvejų šios problemos atsiranda porai išsiskyrus. Jeigu tėvai yra iš skirtingų valstybių, siekiant užsitikrinti vaiko globą gali kilti noras pasinaudoti šių valstybių bendradarbiavimo trūkumu. Šiais atvejais didžiausia problema yra atskirų valstybių teisinių sistemų nacionalinis šališkumas. Gali nutikti taip, kad abiejų valstybių teismai pripažįsta save kompetentingais nagrinėti bylą ir kiekvienas vaiko globą skiria tam iš tėvų, kuris yra jų valstybės pilietis. Bolivijos prisijungimas prie konvencijos yra sveikintinas.

2021/11/25

Balsavau už šį pranešimą. Pritariame tam, kad ES valstybės narės būtų įgaliojamos dėl ES interesų pritarti Pakistano prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų. Yra reikalingas Tarybos sprendimas, kuriuo valstybės narės (kiekviena savo teritorijoje) būtų raginamos pritarti Pakistano prisijungimui prie konvencijos, taip siekiant, kad su ES ir šia šalimi susijusiais atvejais konvencija pradėtų galioti.Ši konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų yra labai svarbus dokumentas. Jos tikslas yra tarptautiniu mastu apsaugoti vaikus nuo žalingų neteisėto perkėlimo ar sulaikymo padarinių, nustatyti procedūras, pagal kurias būtų užtikrinama, kad jie būtų greitai grąžinti į įprastinės gyvenamosios vietos valstybę, taip pat užtikrinama bendravimo teisių apsauga. Šia konvencija nustatoma susitariančiųjų valstybių bendradarbiavimo sistema, kuria siekiama greitai išspręsti tarptautinio vaikų grobimo atvejus, užtikrinant, kad vaiko interesai visada būtų ginami sprendžiant su jo globa susijusius klausimus. Daugeliu atvejų šios problemos atsiranda porai išsiskyrus. Jeigu tėvai yra iš skirtingų valstybių, siekiant užsitikrinti vaiko globą gali kilti noras pasinaudoti šių valstybių bendradarbiavimo trūkumu. Šiais atvejais didžiausia problema yra atskirų valstybių teisinių sistemų nacionalinis šališkumas. Gali nutikti taip, kad abiejų valstybių teismai pripažįsta save kompetentingais nagrinėti bylą ir kiekvienas vaiko globą skiria tam iš tėvų, kuris yra jų valstybės pilietis. Pakistano prisijungimas prie konvencijos yra sveikintinas.

2021/11/25

Balsavau už šį pranešimą. Pritariame tam, kad ES valstybės narės būtų įgaliojamos dėl ES interesų pritarti Tuniso prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų. Yra reikalingas Tarybos sprendimas, kuriuo valstybės narės (kiekviena savo teritorijoje) būtų raginamos pritarti Tuniso prisijungimui prie konvencijos, taip siekiant, kad su ES ir šia šalimi susijusiais atvejais konvencija pradėtų galioti.Ši konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų yra labai svarbus dokumentas. Jos tikslas yra tarptautiniu mastu apsaugoti vaikus nuo žalingų neteisėto perkėlimo ar sulaikymo padarinių, nustatyti procedūras, pagal kurias būtų užtikrinama, kad jie būtų greitai grąžinti į įprastinės gyvenamosios vietos valstybę, taip pat užtikrinama bendravimo teisių apsauga. Šia konvencija nustatoma susitariančiųjų valstybių bendradarbiavimo sistema, kuria siekiama greitai išspręsti tarptautinio vaikų grobimo atvejus, užtikrinant, kad vaiko interesai visada būtų ginami sprendžiant su jo globa susijusius klausimus. Daugeliu atvejų šios problemos atsiranda porai išsiskyrus. Jeigu tėvai yra iš skirtingų valstybių, siekiant užsitikrinti vaiko globą gali kilti noras pasinaudoti šių valstybių bendradarbiavimo trūkumu. Šiais atvejais didžiausia problema yra atskirų valstybių teisinių sistemų nacionalinis šališkumas. Gali nutikti taip, kad abiejų valstybių teismai pripažįsta save kompetentingais nagrinėti bylą ir kiekvienas vaiko globą skiria tam iš tėvų, kuris yra jų valstybės pilietis. Tuniso prisijungimas prie konvencijos yra sveikintinas.

2021/11/25

Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Organizuotos nusikalstamos grupuotės dažnai užsiima krovinių vagystėmis ir dažnai orientuojasi į didelės vertės produktus (elektroniką, tabaką ir farmacijos produktus). Dėl to yra patiriama didelių ekonominių nuostolių. Šiuos išpuolius dažnai vykdo gerai organizuotos ir gerai aprūpintos gaujos, kurios kartais pagal užsakymą pavagia prekes ir naudoja iš šių nusikaltimų gautas pajamas kitų rūšių sunkiems nusikaltimams finansuoti. Turtiniai nusikaltimai sunkvežimiams vis dažniau yra tarpvalstybinio pobūdžio ir kelia didelę grėsmę sunkvežimių vairuotojų saugumui. Apgailestaujame dėl išpuolių prieš vežėjus sunkvežimių stovėjimo aikštelėse. Raginame valstybes nares sistemingai pranešti Europolui apie nusikaltimus, kad būtų užtikrintas nuoseklus atsakas teikiant operatyvinę ir analitinę paramą. Raginame Komisiją toliau stiprinti Europolo pajėgumus šioje srityje didinant jo išteklius ir personalą. Taip pat raginame valstybes nares įdiegti skubaus reagavimo sistemą, kai nusikaltimas prieš vairuotoją arba sunkvežimį padaromas jų nacionalinėje jurisdikcijoje. Prašome į automobilių stovėjimo aikšteles, kuriose saugojimo paslaugos negali būti teikiamos nuolat, tačiau pranešta apie išpuolius prieš vežėjus, įvesti nuolatinį saugos tarnybų ar policijos patruliavimą. Raginame Komisiją ir valstybes nares skatinti esamas transporto priemonėse įrengtas saugos sistemas ir bet kokią pažangią įspėjimo priemonę bei jų ryšį su policija ir skubios pagalbos tarnybomis.2019 m. Komisijos tyrime nurodoma, jog ES trūksta maždaug 100 000 naktinių sunkvežimių stovėjimo vietų, nors šis trūkumas dar didesnis sertifikuotose saugiose stovėjimo aikštelėse. Raginame Komisiją skatinti didinti turimų sunkvežimių stovėjimo aikštelių skaičių ir gerinti jų kokybę, saugą ir susisiekimą naudojantis teisėkūros iniciatyvomis, Europos struktūrinių ir investicijų fondų programomis, valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimo skatinimo mechanizmais ir kitomis turimomis priemonėmis (pvz., Europos infrastruktūros tinklų priemonės finansavimo programa). Raginame valstybes nares prisiimti pagrindinę atsakomybę už sunkvežimių stovėjimo aikštelių saugumo gerinimą taikant gerai parengtas nacionalines kelių eismo saugos strategijas ir konkrečias priemones, nustatytas veiksmų bei įgyvendinimo planuose. Raginame Komisiją vykdyti įsipareigojimus ir nustatyti saugių sunkvežimių stovėjimo aikštelių ES standartus ir sertifikavimo procedūras.

2021/11/25

Balsavau už šį pranešimą. Jungtinei Karalystei priėmus sprendimą išstoti iš ES atsirado poreikis paskirstyti kiekybinius įsipareigojimus, nurodytus 28 ES valstybėms narėms skirtame PPO sąraše, į kurį įtrauktos 143 ES žemės ūkio, žuvininkystės ir pramonės produktų PPO tarifinės kvotos. ES procesą inicijavo 2018 m. ir jo metu laikytasi principo toliau ateityje užtikrinti visą esamą kiekvienos tarifinės kvotos kiekį, tačiau jį padalyti dviem atskiroms (27 ES valstybių narių ir Jungtinės Karalystės) muitų teritorijoms. Paskirstymo metodika, dėl kurios susitarta, yra nurodyta Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/216.Paragvajui yra taikoma 1 000 tonų aukštos kokybės jautienos tarifinė kvota, kuri į ES skirtą PPO sąrašą nėra įtraukta. Per klaidą šiai tarifinei kvotai buvo pritaikyta paskirstymo procedūra pagal reglamentą (ES) 2019/216, todėl kvota ES 27 valstybėse narėse sumažinta iki 711 tonų, o jokio atitinkamo kiekio, kurį pradėti naudoti būtų leista JK, nenustatyta. Tai reiškia, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. Paragvajaus patekimo į rinką lygis sumažėjo nuo 1 000 iki 711 tonų. Pasiūlymu yra siekiama iš naujo nustatyti teisingą 27 ES valstybių narių tarifinės kvotos 1000 tonų kiekį.

2021/12/13

Balsavau už šį pranešimą. 2022-ieji yra skelbiami Europos jaunimo metais. Bendras Europos jaunimo metų tikslas yra suaktyvinti ES, valstybių narių, regionų ir vietos valdžios institucijų bei pilietinės visuomenės veikėjų pastangas įgalinti, pripažinti, remti ir įtraukti jaunimą ilgalaikėje perspektyvoje po pandemijos. Europos jaunimo metais yra siekiama atgaivinti teigiamas ateities perspektyvas jaunimui, kuriam COVID-19 pandemija padarė neigiamą poveikį, akcentuoti, kaip žalioji ir skaitmeninė pertvarka ir kitų sričių ES politika suteikia galimybių jaunimui ir visai visuomenei semtis įkvėpimo iš jaunimo veiksmų, vizijos ir įžvalgų, siekiant toliau stiprinti ir skatinti bendrą ES projektą. Taip pat išklausyti jaunimą, atsižvelgti į jaunuolių poreikius ir jiems rūpimus klausimus, įskaitant klausimus, iškeltus per Konferenciją dėl Europos ateities, ir padėti jiems plėtoti konkrečias įtraukias galimybes bei siekti konkrečių rezultatų, tuo tikslu optimaliai pasinaudojant ES priemonėmis. Be to, yra siekiama skatinti ir įgalinti visus jaunuolius įgyti reikiamų žinių ir kompetencijos ir geriau suprasti aplinką, kurioje jie tobulėja. Ypatingai turinčius mažiau galimybių, neturinčius palankių sąlygų arba priklausančius pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms, gyvenančius kaimo, periferiniuose ir mažiau išsivysčiusiuose regionuose. Jaunuolius reikia skatinti tapti aktyviais ir dalyvaujančiais piliečiais, pokyčių dalyviais, kuriuos įkvepia priklausymo Europai jausmas.Europos jaunimo metais yra siekiama integruoti jaunimo politiką į visas susijusias ES politikos sritis pagal 2019–2027 m. ES jaunimo strategiją, siekiant užtikrinti, kad visais ES sprendimų priėmimo proceso lygmenimis būtų tinkamai atsižvelgiama į jaunimo perspektyvą.2022 m. finansinis paketas Europos jaunimo metų įgyvendinimui yra 10 mln. EUR. Stengiantis užtikrinti ilgalaikį Europos jaunimo metų poveikį, 2023 m. yra skiriamas papildomas 2 mln. EUR finansinis paketas.

2021/12/14

Balsavau už šį pranešimą. Pagal Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/680 Komisija turi peržiūrėti ES priimtus teisės aktus. Peržiūros tikslas yra įvertinti, ar teisės aktus reikia suderinti su (ES) 2016/680 direktyva ir prireikus pateikti reikiamus pasiūlymus iš dalies teisės aktus pakeisti siekiant užtikrinti nuoseklų požiūrį į asmens duomenų apsaugą atitinkamos direktyvos taikymo srityje.Atlikus peržiūrą nustatyta, kad vienas iš dalies keistinų teisės aktų yra Tarybos pamatinis sprendimas 2002/465/TVR. Asmens duomenų tvarkymas pagal Pamatinį sprendimą 2002/465/TVR apima atitinkamos informacijos tvarkymą, keitimąsi ja ir tolesnį jos naudojimą sutarties dėl ES veikimo 82 straipsnyje nustatytais tikslais. Siekiant nuoseklumo ir veiksmingos asmens duomenų apsaugos, tvarkant asmens duomenis pagal Pamatinį sprendimą 2002/465/TVR turėtų būti laikomasi Direktyvos (ES) 2016/680. Turėtų būti galima jungtinės tyrimo grupės teisėtai gautoje informacijoje esančius asmens duomenis tvarkyti kitais tikslais nei tie, kuriais grupė buvo sudaryta. Pavyzdžiui, tokiais tikslais kaip vėlesni baudžiamieji ar susiję administraciniai ar civiliniai procesai arba parlamentinė kontrolė ir tik laikantis Direktyvoje (ES) 2016/680 nustatytų sąlygų. Asmens duomenų tvarkymas turėtų būti atliekamas tik laikantis Direktyvoje (ES) 2016/680 nustatytų sąlygų ir tai būtų daroma laikantis ES arba valstybės narės teisės ir būtinumo bei proporcingumo atsižvelgiant į jo tikslą principo.Dėl šių priežasčių Pamatinis sprendimas 2002/465/TVR turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas nurodant, kad asmens duomenys būtų tvarkoma tik pagal Direktyvą (ES) 2016/680.

2021/12/14

Balsavau už šį pranešimą. Pagal Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/680 Komisija turi peržiūrėti ES priimtus teisės aktus. Peržiūros tikslas yra įvertinti, ar teisės aktus reikia suderinti su Direktyva (ES) 2016/680 ir prireikus pateikti reikiamus pasiūlymus iš dalies teisės aktus pakeisti siekiant užtikrinti nuoseklų požiūrį į asmens duomenų apsaugą atitinkamos direktyvos taikymo srityje.Atlikus peržiūrą nustatyta, kad vienas iš dalies keistinų teisės aktų yra Direktyva 2014/41/ES. Asmens duomenų tvarkymas pagal Direktyvą 2014/41/ES apima atitinkamos informacijos tvarkymą, keitimąsi ja ir tolesnį jos naudojimą sutarties dėl ES veikimo 82 straipsnyje nustatytais tikslais. Siekiant nuoseklumo ir veiksmingos asmens duomenų apsaugos, tvarkant asmens duomenis pagal Direktyvą 2014/41/ES turėtų būti laikomasi Direktyvos (ES) 2016/680, kai pastaroji direktyva yra taikoma. Todėl Direktyva 2014/41/ES turi būti iš dalies pakeičiama. Iš jos yra išbraukiamas asmenų duomenų apsaugos straipsnis, kuriame teigiama, kad asmens duomenys turi būti saugomi ir tvarkomi laikantis nuostatų pagal Tarybos sprendimą 2008/977/TVR ir 1981 m. Tarybos konvenciją dėl duomenų apsaugos ryšium su duomenų automatizuotu tvarkymu.

2021/12/14

Balsavau už šį pranešimą. Kibernetinis smurtas dėl lyties yra smurto dėl lyties realiame gyvenime tąsa. Kibernetinis smurtas dėl lyties gali būti vykdomas naudojant įvairius bendravimo internete kanalus ir priemones, įskaitant socialinius tinklus, internete skelbiamą turinį, diskusijų svetaines, pažinčių svetaines, komentarų skiltis ir žaidimų pokalbių kambarius. Daugelio formų kibernetinis smurtas dėl lyties gali būti vykdomas kur kas lengviau ir daug didesniu mastu nei fizinių formų smurtas dėl lyties.Nėra bendros kibernetinio smurto dėl lyties apibrėžties ir dėl to labai skiriasi valstybių narių kovos su kibernetiniu smurtu dėl lyties būdai ir prevencijos priemonės, susidaro dideli skirtumai tarp valstybių narių, susiję su aukų apsauga, parama joms ir kompensavimu. Raginame Komisiją ir valstybes nares apibrėžti ir patvirtinti bendrą kibernetinio smurto dėl lyties apibrėžtį, kuri palengvintų įvairių formų kibernetinio smurto dėl lyties analizę ir kovą su juo ir taip užtikrintų, kad kibernetinio smurto dėl lyties aukos valstybėse narėse turėtų faktinę teisę kreiptis į teismą ir naudotis specializuotomis paramos paslaugomis. Esamuose ES teisės aktuose nėra numatyti mechanizmai, kurie yra būtini siekiant deramai kovoti su kibernetiniu smurtu dėl lyties. Raginame valstybes nares ir Komisiją parengti ir įgyvendinti teisėkūros ir ne teisėkūros priemones, kovoti su kibernetiniu smurtu dėl lyties ir į kovos su juo strategijas įtraukti kibernetinio smurto dėl lyties aukų nuomonę, susiejant jas su iniciatyvomis, kuriomis siekiama panaikinti lyčių stereotipus, seksistinį požiūrį ir moterų diskriminaciją. Raginame valstybes nares skirti tinkamus žmogiškuosius ir finansinius išteklius nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdymo įstaigoms, teisinei pagalbai, sveikatos (ypač psichikos) priežiūrai ir socialinės apsaugos institucijoms, įskaitant moterų organizacijas, kad būtų veiksmingai užkirstas kelias ir moterys apsaugotos nuo kibernetinio smurto dėl lyties. Raginame Komisiją ir valstybes nares išplėsti neapykantos kalbos taikymo sritį ir į ją įtraukti seksistines neapykantos kalbas.

2021/12/14

Balsavau už šį pranešimą. Komisija siūlo mobilizuoti ES solidarumo fondo (ESSF) lėšas siekiant suteikti finansinę paramą Kroatijai dėl vykusių žemės drebėjimų. Pagal pasiūlymą Kroatijai būtų suteikta 319 mln. EUR finansinė parama, įskaitant jau išmokėtą avansą. Reikia skubiai suteikti finansinę paramą iš ESSF siekiant užtikrinti, kad parama laiku pasiektų nukentėjusius regionus. Apgailestauja dėl to, kad praėjo daugiau nei pusmetis, kol Komisija pateikė pasiūlymą dėl lėšų mobilizavimo. Ateityje yra svarbu skubiai mobilizuoti ESSF lėšas siekiant suteikti pagalbą žmonėms ir regionams, kuriems jos reikia.Kroatija nukentėjo nuo žemės drebėjimų vykusių nuo 2020 m. gruodžio mėn. iki 2021 m. vasario mėn. Yra apskaičiuota, kad nuo žemės drebėjimų nukentėjo 1,55 mln. žmonių. Tai yra daugiau nei trečdalis Kroatijos gyventojų. Labiausiai nukentėjo šeimos būstai – 72 proc. visų apgadintų pastatų yra gyvenamieji namai. 85 proc. apgadintų gyvenamųjų būstų yra Sisako–Moslavinos apskrityje. Taip pat buvo padaryta žala architektūros paveldui, švietimo ir kultūros infrastruktūrai, sveikatos priežiūros įstaigoms, žemės ūkio objektams (mašinoms, pastatams, laukams, pašarų saugojimo įrenginiams). Bendrą tiesioginę žalą Kroatijos valdžios institucijos įvertino 5,5 mlrd. EUR. Tai atitinka 10 % Kroatijos bendrojo nacionalinio produkto (BNP). Todėl šis atvejis yra laikomas didele gaivaline nelaime pagal ESSF reglamentą, nes žala viršija 0,6 % šalies BNP. Kroatija paraišką dėl paramos pateikė 2021 m. kovo mėn. ir paprašė išmokėti avansą. 2021 m. birželio mėn. buvo išmokėtas 41 mln. EUR avansas.Pabrėžiame, kad pirmaisiais 2021–2027 m. DFP metais ESSF patyrė didelių sunkumų. Gaivalinės nelaimės iš esmės yra nenuspėjamos ir dėl klimato kaitos jų skaičius ir rimtumas veikiausiai ilgainiui didės ir jos kainuos vis daugiau. Esame susirūpinę dėl to, kad 2021–2027 m. laikotarpiu ESSF yra numatyta mažai išteklių.

2021/12/14

Balsavau už šį pranešimą. 2021 m. liepos mėn. Italija pateikė paraišką dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) finansinės paramos. Paraiška yra susijusi su 190 darbuotojų, atleistų iš įmonės „Porto Industriale di Cagliari SpA“ Sardinijos regione. Ši įmonė vykdo sandėliavimui ir transportui būdingą veiklą. Italija numato, kad visi kriterijus atitinkantys paramos gavėjai dalyvaus įgyvendinant priemones.Pritariame Komisijai, kad yra įvykdytos EGF reglamente nustatytos sąlygos ir kad Italija turi teisę gauti 1 493 407 EUR finansinę paramą, kuri sudaro 85 proc. visų 1 756 950 EUR išlaidų (1 686 750 EUR išlaidų individualiems poreikiams pritaikytoms paslaugoms ir 70 200 EUR išlaidų EGF paramai įgyvendinti). Individualiems poreikiams pritaikytas paslaugas, kurias ketinama teikti darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, sudaro bendroji informacija ir profesinis orientavimas, konsultavimas karjeros raidos klausimais, pagalba ieškant darbo, mentorystė siekiant prisitaikyti prie naujos darbo vietos, konsultavimas verslo kūrimo klausimais, finansinė parama verslo steigimui, mokymai bei paskatos ir specifinių išlaidų finansavimas. Palankiai vertiname tai, kad vykdant mokymus daugiausia dėmesio bus skiriama žaliajai ekonomikai, mėlynajai ekonomikai, sveikatos ir socialinėms paslaugoms, kultūros paveldo puoselėjimui ir kultūrinei veiklai.

2021/12/14

Balsavau už šį pranešimą. 2021 m. liepos mėn. Italija pateikė paraišką dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) finansinės paramos. Paraiška yra susijusi su 611 darbuotojų, atleistų iš įmonės „Air Italy“ Sardinijos regione. Ši įmonė vykdo oro transporto paslaugas.Pritariame Komisijai, kad yra įvykdytos EGF reglamente nustatytos sąlygos ir kad Italija turi teisę gauti 3 874 640 EUR finansinę paramą, kuri sudaro 85 proc. visų 4 558 400 EUR išlaidų (4 376 000 EUR išlaidų individualiems poreikiams pritaikytoms paslaugoms ir 182 400 EUR išlaidų EGF paramai įgyvendinti). Individualiems poreikiams pritaikytas paslaugas sudaro bendroji informacija ir profesinis orientavimas, pagalba ieškant darbo, mokymai, pagalba verslui kurti, finansinė parama verslui steigti bei paskatos ir specifinių išlaidų finansavimas. ES socialinė atsakomybė yra suteikti atleistiems darbuotojams būtiną kvalifikaciją atsižvelgiant į ekologišką ir teisingą transformaciją pagal Europos žaliąjį kursą, ypač darbuotojams, turintiems kvalifikaciją, susijusią su sektoriais, kuriuose šiuo metu išmetama daug anglies dioksido. Palankiai vertiname tai, kad vykdant mokymus daugiausia dėmesio bus skiriama žaliajai ekonomikai, mėlynajai ekonomikai, sveikatos ir socialinėms paslaugoms, kultūros paveldo puoselėjimui ir kultūrinei veiklai.

2021/12/14

Balsavau už šį pranešimą. 2021 m. liepos mėn. Ispanija pateikė paraišką dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) finansinės paramos. Paraiška yra susijusi su 1 052 darbuotojais, kurie buvo atleisti iš darbo Ispanijos automobilių pramonės sektoriuje Aragono regione.Pritariame Komisijai, kad yra įvykdytos EGF reglamente nustatytos sąlygos ir kad Ispanija turi teisę gauti 1 404 863 EUR finansinę paramą, kuri sudaro 85 proc. visų 1 652 780 EUR išlaidų (1 600 280 EUR išlaidų individualiems poreikiams pritaikytoms paslaugoms ir 52 500 EUR išlaidų EGF paramai įgyvendinti). Individualiems poreikiams pritaikytas paslaugas, kurias ketinama teikti darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, sudaro bendro pobūdžio informaciniai ir įžanginiai susitikimai, profesinis orientavimas, intensyvi pagalba ieškant darbo, horizontalusis mokymas, mokymas perkvalifikavimo tikslais, mokymas kvalifikacijos kėlimo tikslais ir piniginės paskatos. Pažymime, kad mokymo priemonėmis turėtų būti atsižvelgiama į reikalavimą skleisti įgūdžius, kurių reikia skaitmeninės pramonės amžiuje ir efektyvaus išteklių naudojimo ekonomikoje. Ispanija numato, kad tik 320 iš visų reikalavimus atitinkančių paramos gavėjų dalyvaus įgyvendinant šias priemones (tiksliniai paramos gavėjai). Raginame vietos valdžios institucijas aktyviau motyvuoti iš darbo atleistus žmones dalyvauti įgyvendinant siūlomus veiksmus. Kadangi 34,1 proc. tikslinių paramos gavėjų yra moterys, raginame valdžios institucijas daugiau dėmesio skirti programoms ir veiksmams, kuriais atsižvelgiama į moterų interesus.

2021/12/14

Balsavau už šį pranešimą. Raginame Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal sutarties dėl ES veikimo 293 straipsnį ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį. Du pasiūlyti pakeitimai galėtų neigiamai paveikti anksčiau gerai veikusias procedūras ir institucinį užduočių paskirstymą. Pakeitus delspinigių apskaičiavimo metodiką galėtų sumažėti valstybių narių paskatos saugoti ES finansinius interesus ir laiku teikti nuosavus išteklius. Galėtų būti pakenkta tinkamam nuosavų išteklių sistemos veikimui. Kai kas savo ruožtu galėtų pasinaudoti išteklių teikimo procedūrų ilgumu kaip pagrindimu siekiant atmesti naujų nuosavų išteklių nustatymą. Siūloma peržiūros procedūra galėtų lemti įrodinėjimo pareigos, susijusios su skaičiavimų ir duomenų teikimo tikslumu, perkėlimą. Teikimo procesas galėtų susilpnėti ir užsitęsti. Gali išaugti Europos Teisingumo Teismui pateikiamų bylų skaičius. Taigi numačius nuostatą dėl greitos peržiūros gali būti teikiama daug prašymų atlikti peržiūrą ir dėl to gali būti nutraukta ir sutrikdyta išteklių teikimo mechanizmo veikla. Prireiktų administracinių pajėgumų ir papildomų darbuotojų nacionaliniu lygmeniu ir Komisijoje. Todėl siūlome išbraukti su šiais pasiūlymais susijusias dalis, konstatuojamąsias dalis ir nuorodas ir taip užkirsti kelią tam, kad nebūtų pakenkta nuosavų išteklių įgyvendinimo taisyklėms. Atsižvelgiant į būsimą naujų nuosavų išteklių nustatymą, yra ypač svarbu išlaikyti stabilų pagrindą kruopščiai nustatyti ir rinkti nuosavus išteklius ES vardu. Tai yra pagrindines taisykles, pagal kurias valstybėms narėms suteikiamos aiškios paskatos atlikti savo funkciją.

2021/12/14

Balsavau už šią rekomendaciją. 2007 m. ES ir JAV pasirašė bendrąjį aviacijos susitarimą. Susitarimas buvo iš dalies pakeistas 2010 m. pasirašytu protokolu. Protokolu buvo išplečiama oro susisiekimo susitarimo taikymo sritis ir išsamumas, įtraukiant nuostatas, kuriomis siekiama sukurti visapusišką partnerystę aviacijos srityje, kuri būtų naudinga vartotojams, oro transporto bendrovėms ir darbuotojams. Protokolas papildytas specialiomis socialinio pobūdžio nuostatomis, kuriose aiškiai numatytas įsipareigojimas laikytis aukštų darbo standartų, ir aplinkosaugos nuostatomis, siekiant sukurti sistemą, skirtą su aviacija susijusioms vietos ir pasaulinėms aplinkos problemoms spręsti. Tai buvo didelė naujovė, kadangi šie klausimai pirmą kartą istorijoje buvo įtraukti į aviacijos susitarimą. JAV ir ES oro susisiekimo susitarimas suteikia geresnes galimybes ES oro transporto bendrovėms patekti į rinką ir apima mechanizmus, kuriais siekiama laipsniškai normalizuoti aviacijos sektorių liberalizuojant užsienio subjektų nuosavybę. Juo ES oro transporto bendrovėms taip pat suteikiama galimybė parduoti bilietus JAV vyriausybės rangovams ir iš dalies teikti kelionių lėktuvu paslaugas JAV vyriausybės pareigūnams.Taryba yra paprašiusi Parlamento pritarimo šiam JAV ir ES oro susisiekimo susitarimui pagal SESV 218 straipsnį, nes susitarimas dar neįsigaliojo ir yra taikomas administraciniu požiūriu. Per jo taikymo administraciniu požiūriu laikotarpį jis abiem šalims davė didelės ekonominės naudos. Pasirašius 2010 m. protokolą, ES ir JAV keleivių vežimo rinka pagal keleivių vietų skaičių kasmet augo po 4 %, o 2019 m. tarp ES ir JAV keliavo daugiau kaip 47 mln. keleivių ir tai buvo pati didžiausia tarpžemyninė rinka. Nuo JAV ir ES oro susisiekimo susitarimo pasirašymo keleiviai vidutiniškai sutaupė 230 EUR už kiekvieną kelionę į JAV. Taip pat JAV yra didžiausia ES išorės krovinių rinka, kuriai tenka daugiau kaip 20 % visų krovinių, vežamų į ES arba iš jos oro transportu.

2021/12/14

Balsavau už šią rekomendaciją. Pritariame protokolo sudarymui. ES yra pasirašiusi žvejybos partnerystės susitarimų (ŽPS) ir protokolų su ES nepriklausančiomis valstybėmis, kuriuose numatyta ES finansinė ir techninė parama mainais į perteklinių išteklių žvejybos teises tų valstybių išskirtinėje ekonominėje zonoje teisiškai reguliuojamomis sąlygomis. Šiuose susitarimuose reglamentuojamas išteklių išsaugojimas ir veiklos darnumas aplinkos atžvilgiu, užtikrinant, kad visiems ES laivams būtų taikomos tokios pačios kontrolės ir skaidrumo taisyklės. Taip pat teikiama parama valstybių partnerių darnios žuvininkystės politikai bei į visus žvejybos susitarimų protokolus įtraukiama žmogaus teisių paisymo sąlyga.Gabono Respublikos ir Europos bendrijos žvejybos partnerystės susitarimas įsigaliojo 2007 m. šešerių metų laikotarpiui. Šis susitarimas pratęsiamas savaime ir vis dar galioja. 2015 m. Komisija atliko su Gabonu sudaryto ŽPS 2013–2016 m. protokolo vertinimą ir galimo protokolo atnaujinimo vertinimą, kuriame teigiama, kad atnaujintas protokolas būtų naudingas abiem šalims. Komisija vedė derybas su Gabonu siekdama sudaryti naują ŽPS įgyvendinimo protokolą 2021–2026 m. laikotarpiui. 2021 m. vasario mėn. pasiekus susitarimą derybininkai parafavo protokolą. Naujame protokole yra numatomos žvejybos galimybės apimančios tunų, dugninių vėžiagyvių žvejybą.ES metinis finansinis įnašas sudaro 2,6 mln. EUR sumą. 1,6 mln. EUR metinė suma atitinka orientacinį metinį 32 tūkst. tonų žuvų kiekį ir yra skiriama už galimybę naudotis žvejybos ištekliais Gabono žvejybos zonoje. Likusi 1 mln. EUR metinė suma yra skiriama kaip parama Gabono žvejybos sektoriaus politikos plėtrai. Ši parama atitinka Gabono strateginio žvejybos plano tikslus.

2021/12/14

Balsavau už šį pranešimą. 2012 m. Komisija paskelbė pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl viešųjų pirkimų dėl trečiųjų šalių prekių ir paslaugų patekimo į ES viešųjų pirkimų vidaus rinką ir procedūrų, kuriomis remiamos derybos dėl ES prekių ir paslaugų patekimo į trečiųjų šalių rinkas. Komisija siekė sukurti įtakos priemonę dvišalėse prekybos derybose su trečiosiomis šalimis dėl viešųjų pirkimų rinkų atvėrimo, nes dauguma trečiųjų šalių apskritai nenori atverti savo viešųjų pirkimų rinkų tarptautinei konkurencijai arba atverti jų labiau, nei jau yra dabar. Todėl ES ūkio subjektai susiduria su viešųjų pirkimų ribojamaisiais veiksmais daugelyje ES prekybos partnerių. Pagrindinė Komisijos pasiūlymo idėja buvo pagerinti sąlygas, kuriomis ES įmonės gali konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarčių trečiosiose šalyse, ir sustiprinti ES poziciją derantis dėl ES prekių, paslaugų ir tiekėjų galimybių patekti į viešųjų pirkimų rinkas ir taip siekti vienodų sąlygų viešųjų pirkimų procedūrose.Siekdama sukurti įtakos svertą, kuris atvertų galimybes patekti į viešųjų pirkimų rinkas trečiosiose šalyse, Komisija 2012 m. pasiūlė galimybę apriboti patekimą į rinką toms trečiosioms šalims, kurios nedalyvauja prekybos derybose su ES. Tarybos reakcija buvo įvairi ir dalis valstybių narių `atmetė šią galimybę, nes suvokė tokią priemonę kaip protekcionistinę, turinčią neigiamos įtakos pasaulinei prekybai. Visų pirma turint omenyje galimus galingų trečiųjų šalių atsakomuosius veiksmus. Todėl Taryba atsidūrė aklavietėje. 2014 m. vėl vykstant deryboms nuomonės vėl išsiskyrė. Todėl 2016 m. Komisija priėmė iš dalies pakeistą pasiūlymą dėl tarptautinės viešųjų pirkimų priemonės. Pagrindinis pasikeitimas yra tas, kad pasiūlyme numatoma tik kainos koregavimo priemonė ir visiškai nutylima apie rinkos uždarymo priemonę. Kai nustatoma, kad šalis sudaro kliūtis ES dalyvavimui viešuosiuose pirkimuose, kainos koregavimas būtų taikomas tos šalies prekėms ar produktams. Priešingai nei pirminiame pasiūlyme, užsienio produktai ir paslaugos, kuriems taikoma priemonė, visada būtų tinkami, jei atsižvelgus į kainos koregavimą pasiūlymas yra konkurencingas kainos ir kokybės požiūriu. Kainos koregavimas būtų taikomas tik vertinimo procesui ir nelemtų galutinės sutarties kainos, o ES rinka jokiomis aplinkybėmis nebūtų uždaryta užsienio subjektams.2018 m. INTA komitetas iš dalies pakeitė pranešimo projektą, o Taryba šiemet priėmė savo poziciją dėl viešųjų pirkimų priemonės ir padėjo pagrindą tęsti darbą. Pritariame nukrypimui nuo 2016 m. Komisijos pasiūlymo logikos, kurią atspindi į konkurso dalyvį orientuotas požiūris vietoj pasiūlymu grindžiamos struktūros. Dėl požiūrio pakeitimo buvo apeiti ankstesni sunkumai nustatant prekių, paslaugų, darbų ir koncesijų kilmę. Taip pat mažinamas priemonės sudėtingumas, o jos praktiškumas iš esmės gerinamas.

2021/12/14

Balsavau už šį pranešimą. Iš dalies yra keičiamas Reglamentas (ES) 2017/746. Šiuo reglamentu yra nustatoma nauja reglamentavimo sistema, kuria siekiama užtikrinti sklandų in vitro diagnostikos medicinos priemonių vidaus rinkos veikimą, pagrindu laikant aukštą pacientų ir naudotojų sveikatos apsaugos lygį ir atsižvelgiant į šiame sektoriuje veikiančias mažąsias ir vidutines įmones. Reglamente nustatyti aukšti in vitro diagnostikos medicinos priemonių kokybės ir saugos standartai, kad būtų sprendžiamos bendros tokių priemonių saugos problemos. Taip pat sustiprinami Direktyvoje 98/79/EB nustatyti esamo reglamentavimo aspektai ir priimamos nuostatos, kuriomis užtikrinamas skaidrumas in vitro diagnostikos medicinos priemonių atžvilgiu ir jų atsekamumas.COVID-19 pandemija ir su ja susijusi visuomenės sveikatos krizė buvo ir vis dar yra precedento neturintis iššūkis valstybėms narėms ir didelė našta nacionalinėms valdžios institucijoms, sveikatos įstaigoms, ES piliečiams, notifikuotosioms įstaigoms ir ekonominės veiklos vykdytojams. Dėl visuomenės sveikatos krizės susidarė ypatingos aplinkybės, dėl kurių prireikė didelių papildomų išteklių, įskaitant daugiau gyvybiškai svarbių in vitro diagnostikos medicinos priemonių. To nebuvo galima pagrįstai numatyti priimant Reglamentą (ES) 2017/746. Šios ypatingos aplinkybės daro didelį poveikį įvairioms sritims, kurioms yra taikomas reglamentas. Pavyzdžiui, in vitro diagnostikos medicinos priemonių pateikimui rinkai ir tiekimui ES. In vitro diagnostikos medicinos priemonės yra labai svarbios ES piliečių sveikatai ir saugai, o SARS-CoV-2 tyrimai yra ypač svarbūs kovojant su pandemija. Todėl būtina užtikrinti nenutrūkstamą tokių priemonių tiekimą rinkai ES. Atsižvelgiant į precedento neturintį dabartinių iššūkių mastą ir reikalingus papildomus išteklius kovai su COVID-19 pandemija, dabartinius ribotus notifikuotųjų įstaigų pajėgumus bei atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2017/746 sudėtingumą, yra labai tikėtina, kad valstybės narės, sveikatos įstaigos, notifikuotosios įstaigos, ekonominės veiklos vykdytojai ir kitos susijusios šalys negalės užtikrinti tinkamo reglamento įgyvendinimo ir visapusiško taikymo nuo 2022 m. gegužės mėn. Todėl Reglamente (ES) 2017/746 numatytas pereinamasis laikotarpis yra pakeičiamas pagal priemonių klases. Pakeičiami ir kiti atitinkami pereinamieji laikotarpiai.

2021/12/15

Balsavau už šį pranešimą. Skaitmeninės paslaugos apima daug kasdienės veiklos sričių, įskaitant internetines tarpininkavimo paslaugas (elektronines prekyvietes, internetines socialinių tinklų paslaugas, interneto paieškos sistemas, operacines sistemas ar taikomųjų programų parduotuves). Jos didina vartotojų pasirinkimo galimybes, pramonės našumą bei konkurencingumą ir gali padidinti piliečių dalyvavimą visuomeniniame gyvenime.Nors Europos skaitmeninėje ekonomikoje veikia daugybė interneto platformų, kelios didelės interneto platformos gauna didžiausią visos sukurtos vertės dalį. Didelės interneto platformos susiformavo pasinaudodamos tokiomis sektoriaus ypatybėmis kaip išimtinai didelė masto ekonomija, kurią dažnai lemia beveik nulinės ribinės sąnaudos daugėjant verslo klientų ar galutinių naudotojų, ir didelis tinklo efektas, kuris dažnai yra įtvirtintas pačių platformų ekosistemose. Interneto platformos, kurios tarpininkauja sudarant didžiąją dalį galutinių naudotojų ir verslo klientų sandorių, yra vienas pagrindinių šiandieninės skaitmeninės ekonomikos struktūrinių elementų. Daugelis šių įmonių visapusiškai seka ir profiliuoja galutinius naudotojus. Kelios didelės interneto platformos vis dažniau atlieka tarpininko arba prieigos valdytojo tarp verslo klientų ir galutinių naudotojų funkciją ir yra įsitvirtinusios kaip ilgaamžės rinkos dalyvės. Tokią padėtį dažnai lemia tai, kad pagal jų pagrindines platformų paslaugas yra sukurtos konglomeratų ekosistemos, dėl kurių dar padaugėja kliūčių patekti į rinką. Dėl visų šių ypatybių ir nesąžiningo šių paslaugų teikėjų elgesio gali būti daromas didelis neigiamas poveikis pagrindinių platformų paslaugų konkurencingumui, tokių paslaugų teikėjų ir jų verslo klientų bei galutinių naudotojų komercinių santykių sąžiningumui. Dėl to gali greitai sumažėti verslo klientų ir galutinių naudotojų reali laisvė rinktis ir paslaugų teikėjas gali įgyti vadinamojo prieigos valdytojo statusą.Nustatytos su prieigos valdytoju susijusios problemos galiojančiuose ES teisės aktuose ar valstybių narių teisės aktuose šiuo metu nėra sprendžiamos arba yra sprendžiamos neveiksmingai. Nors keliose valstybėse narėse buvo imtasi teisėkūros iniciatyvų, jų nepakaks problemoms išspręsti, nes iniciatyvos taikomos tik valstybės teritorijoje, o prieigos valdytojai paprastai veikia tarpvalstybiniu, dažnai pasauliniu lygmeniu ir savo verslo modelį diegia visame pasaulyje. Nesiėmus veiksmų ES lygmeniu galiojantys arba svarstomi nacionalinės teisės aktai gali lemti didesnį interneto platformų erdvės reguliavimo susiskaidymą. Todėl pasiūlymu, kuriuo ES lygmeniu sprendžiamos opiausios su nesąžiningais veiksmais ir mažu konkurencingumu susijusios problemos, siekiama platformoms suteikti galimybę išnaudoti visas jų galimybes, kad galutiniai naudotojai ir verslo klientai galėtų pasinaudoti visais platformų ekonomikos ir apskritai skaitmeninės ekonomikos privalumais konkurencingomis ir sąžiningomis sąlygomis.

2021/12/15

Balsavau už šį pranešimą. Teisės į darbą, vienodą darbo užmokestį ir vienodą elgesį paisymas yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti, kad moterys galėtų naudotis lygiomis teisėmis, būtų ekonomiškai nepriklausomos ir siektų karjeros. Lygios galimybės ir aktyvesnis moterų dalyvavimas darbo rinkoje gali padidinti ekonomikos klestėjimą Europoje. Manome, kad kovai su vyrų ir moterų nelygybe darbo vietoje turi būti skiriamas pagrindinis dėmesys. Raginame valstybes nares imtis praktinių priemonių siekiant užtikrinti, kad moterys turėtų vienodas galimybes patekti į darbo rinką, įsidarbinti ir naudotis darbo sąlygomis, įskaitant darbą lygiomis teisėmis ir vienodą darbo užmokestį, sąžiningą atlyginimą. Pripažįstame socialinių partnerių ir kolektyvinių derybų vaidmenį siekiant panaikinti nelygybę ir užtikrinti jai priešingą tendenciją skatinant lyčių lygybę ir naikinant darbo užmokesčio diskriminaciją, kurią patiria moterys. Raginame Komisiją ir valstybes nares geriau taikyti vienodo moterų ir vyrų darbo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principą įvairiuose ekonomikos sektoriuose. Raginame valstybes nares užtikrinti, kad fiskalinė politika, įskaitant apmokestinimą, visais aspektais padėtų kovoti su socialine, ekonomine ir lyčių nelygybe ir ją panaikinti. Raginame Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad visi biudžeto asignavimai atitiktų vyrų ir moterų lygybės principą ir skatintų lyčių aspekto integravimą į visų sričių ES politiką bei biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą visų sričių ES politikoje. Raginame remti moterų ekonominės nepriklausomybės veiksmus pasitelkiant visas ES programas ir struktūrinius fondus. Pavyzdžiui, Europos socialinio fondo strateginį įgyvendinimą, kuris turėtų būti naudojamas lyčių lygybei skatinti, moterų galimybėms patekti į darbo rinką ir reintegracijai į ją gerinti, kovai su moterų nedarbu, skurdu ir socialine atskirtimi bei visų formų diskriminacija. Taip pat atkreipiame dėmesį į nevienodo požiūrio į moteris, priekabiavimo darbe atvejus bei pabrėžiame, kad reikia kovoti su išnaudojimu, nelygybe, diskriminacija ir smurtu, nuo kurių nukenčia moterys. Dėl priekabiavimo darbo vietoje moterys nebesiekia savo pasirinktos karjeros ir darbo atitinkamuose sektoriuose, o tai yra sunkus išpuolis prieš moterų psichologinę ir fizinę sveikatą. Moterims yra iškilusi didesnė seksualinio priekabiavimo rizika nei vyrams. Raginame valstybes nares ir ES ratifikuoti TDO konvenciją Nr. 190, kad būtų laikomasi pasaulinių standartų siekiant sustabdyti smurtą ir priekabiavimą darbinėje aplinkoje, ir Konvenciją Nr. 189 dėl namų ūkio darbuotojų, kuria yra siekiama teisiškai pripažinti darbą namų ūkyje, suteikti teises visoms namų ūkyje dirbančioms moterims, ypač dirbančioms neoficialiai, ir užkirsti kelią pažeidimams ir piktnaudžiavimui. Raginame ES ir valstybes nares parengti „Me Too“ judėjimo principus atitinkančius teisės aktus, kuriais būtų kovojama su seksualiniu priekabiavimu darbo vietoje. Be to, pabrėžiame, kad galimybė gauti lytinės, reprodukcinės ir kitos sveikatos priežiūros paslaugas yra pagrindinė moterų teisė.

2021/12/15

Balsavau už šį pranešimą. Matome, kad organizuotas nusikalstamumas įsiskverbė į valstybių narių socialinę, politinę, ekonominę, finansinę, verslo, administracinę struktūrą ir gali į teisėtą ekonomiką išplauti didžiules pajamas iš nusikaltimų, įskaitant nusikaltimus, padarytus prieš ES finansinius interesus. Organizuotas nusikalstamumas kelia didelę grėsmę ES piliečių laisvėms, demokratijai, teisinei valstybei ir kovai su korupcija bei organizuoto nusikalstamumo įsiskverbimu į teisėtą ekonomiką. Reikia garantuoti lygybę prieš įstatymą, apsaugoti piliečių teises ir gerovę, užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir užtikrinti valstybės pareigūnų atskaitomybę. Manome, jog yra būtinas bendras ir koordinuotas ES ir jos valstybių narių atsakas. Raginame Komisiją parengti bendrą metodą, kurį taikant būtų įvertintas organizuoto nusikalstamumo poveikis ES lėšoms ir priemonių, kurių imtasi valstybėse narėse šiai problemai spręsti, veiksmingumas. Yra itin svarbu laiku ir veiksmingai keistis išsamia informacija, todėl svarbu suderinti apibrėžtis, kad būtų galima gauti palyginamus ES įstaigų ir valstybių narių duomenis, tada įvertinti organizuoto nusikalstamumo veiklos poveikį ES finansams ir skubiai imtis kovos su juo veiksmų. Esame susirūpinę dėl to, kad dabartinė skirtingų nacionalinių metodų sistema trukdo parengti veiksmingą tarpvalstybinį metodą, kurį taikant būtų galima įveikti šią problemą, dėl kurios nusikaltėliams suteikiama galimybė tęsti savo veiksmus, ir už tai nenumatoma jokia atsakomybė. Raginame valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su ES įstaigomis, tarpusavyje ir naudotis ES priemonėmis bei tarnybomis kovojant su organizuotu nusikalstamumu, kad būtų galima kuo labiau padidinti keitimąsi duomenimis bei sudaryti palankesnes sąlygas vykdyti tarpvalstybines operacijas, nukreiptas prieš ES biudžetui kenkiančią organizuoto nusikalstamumo veiklą. Taip pat raginame valstybes nares ir Komisiją apsvarstyti galimybę nuosekliau naudoti visas turimas sukčiavimo nustatymo ir šalinimo priemones, ypač priemonės „Arachne“ IT platformą ir EDES.Kovojant su organizuotu nusikalstamumu svarbu užtikrinti mažesnę iš jo gaunamą naudą. Todėl raginame OLAF ir Komisiją ištirti pagrindines priežastis, o valstybes nares vykdyti savo teisinę pareigą susigrąžinti lėšas ir glaudžiai bendradarbiauti su ES įstaigomis siekiant užtikrinti, kad organizuotų nusikaltėlių netinkamai panaudotos lėšos būtų veiksmingai susigrąžintos. Yra apskaičiuota, kad itin didelė dalis (98 %) nusikalstamu būdu įgytų pajamų nėra konfiskuojamos ir jomis gali naudotis nusikaltėliai. Raginame valstybes nares padidinti su sukčiavimu susijusių lėšų konfiskavimo lygį ir daugiau dėmesio skirti prevencinėms priemonėms.

2021/12/15

Balsavau už šį pranešimą. Per krizę ištekliai turi būti prieinami laikantis trumpų terminų ir atsižvelgiant į greitai kintančias aplinkybes. Be to, per trumpą laikotarpį turi būti išleistas didelis pinigų kiekis ir dėl šios priežasties yra daromas didesnis spaudimas kontrolės sistemoms. Dėl būtinybės skubiai suteikti pagalbą ir poreikio per kuo trumpesnį laiką panaudoti išteklius gali padidėti korupcijos, sukčiavimo ir kitų pažeidimų rizika ir tokioje padėtyje reikia imtis veiksmingų prevencinių priemonių bei užtikrinti kontrolės valdymo procesus. Visos viešųjų pirkimų procedūros turi atitikti aukščiausius atvirumo, skaidrumo ir atskaitomybės standartus. Raginame Komisiją ir valstybes nares į savo nacionalines kovos su korupcija strategijas įtraukti tikslingas priemones, susijusias su viešųjų lėšų naudojimu ištikus krizei. Manome, kad teisinė valstybė yra būtina išankstinė sąlyga siekiant laikytis patikimo skubios pagalbos fondų finansų valdymo principo. Taikant neatidėliotinas priemones yra būtina užtikrinti, kad būtų laikomasi ir proporcingumo bei būtinumo principų, o neatidėliotinos priemonės turi būti ribotos trukmės ir turi būti reguliariai tikrinamas jų poveikis. Reikia didinti bendrą ES ekonomikos ir finansinės aplinkos skaidrumą, nes ekonominių ir finansinių nusikaltimų prevencija negali būti veiksminga tol, kol nusikaltėliams nebus užkirstas kelias užmaskuoti savo veiksmus pasinaudojant neskaidriomis struktūromis. Raginame Komisiją atidžiai stebėti galimą riziką ES finansiniams interesams ir nevykdyti jokių mokėjimų, jei bus nepasiektos tarpinės reikšmės, susijusios su priemonėmis, skirtomis užkirsti kelią korupcijai, sukčiavimui ir interesų konfliktams, juos nustatyti ir panaikinti. Raginame valstybes nares parengti išsamius krizių valdymo planus, kad būtų pasirengta panašioms situacijoms ateityje, ir įtraukti apsaugos priemones, susijusias su pilietinės visuomenės, kaip viešosios sergėtojos, vaidmeniu. Raginame Komisiją ir valstybes nares stiprinti ir įgyvendinti veiksmingą kovos su korupcija politiką. Nacionalines valdžios institucijas raginame bendradarbiauti su OLAF siekiant rengti mokymus darbuotojams įvairių sukčiavimo rūšių, tendencijų, grėsmių ir rizikos, korupcijos ir kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios ES finansiniams interesams, klausimais.

2021/12/15

Balsavau už šį pranešimą. Pastatams tenka 36 % viso išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir pastatų renovacijos sektorius yra viena iš pagrindinių sričių siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir pasiekti ES poveikio klimatui neutralumo, energijos vartojimo efektyvumo ir Europos žaliojo kurso tikslus. Pabrėžiame, kad reikės sustiprinti ir veiksmingai įgyvendinti pastatų energinio naudingumo nuostatas siekiant užtikrinti, kad pastatų sektorius sėkmingai prisidėtų prie tikslo iki 2030 m. bent 55 % sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir ne vėliau kaip iki 2050 m. pasiekti ES tikslą neutralizuoti poveikį klimatui. Dėl to reikės pritaikyti pastatų energinio naudingumo direktyvos pagrindinį tikslą ir tarpinius orientyrus bei rodiklius, nes ilgalaikės renovacijos strategijos šiuo metu nėra pakankamo lygio, kad būtų pasiekti pastatų energinio naudingumo direktyvos tikslai.Pastatų energinio naudingumo direktyva ir išsamios ilgalaikės renovacijos strategijos turėtų tapti varomąja jėga siekiant padidinti Europos pastatų renovacijos mastą, greitį, skalę ir kokybę, taikant naujas novatoriškas politikos priemones, kaip siūloma pastatų renovacijos bangoje. Apgailestaujame dėl to, kad kai kurios valstybės narės vėlavo pateikti savo ilgalaikes renovacijos strategijas, o viena valstybė narė jos visai nepateikė. Raginame Komisiją atidžiai stebėti, ar ilgalaikėse renovacijos strategijose tikslai yra suderinti su renovacijos bangomis, išsamiais šildymo ir vėsinimo vertinimais, kurių reikalaujama pagal energijos vartojimo efektyvumo direktyvą ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą, ir naujais kiekvienos valstybės narės klimato ir energetikos tikslais. Atsižvelgiant į valstybių pastatų ūkį, raginame valstybes nares skatinti renovaciją, kuri skatintų energetikos sistemos integravimą į atsinaujinančiųjų išteklių energiją pastatuose. Raginame Komisiją nustatyti esminės renovacijos standartą, kuriuo būtų siekiama taupyti energiją ir sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bei suderinti energijos beveik nevartojančių pastatų apibrėžtį. Raginame Komisiją sukurti ekspertų tinklą, kuris padėtų valstybėms narėms rengti, stebėti ir įgyvendinti savo ilgalaikes renovacijos strategijas. Raginame valstybes nares kuo labiau padidinti savo ilgalaikių renovacijos strategijų, nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų bei kitų ekonomikos gaivinimo priemonių sinergiją, taip užtikrinant, kad pagal priemonę „NextGenerationEU“ būtų nedelsiant teikiamas finansavimas esminei ir etapais vykdomai esminei renovacijai, ypač daug dėmesio skiriant prasčiausio energinio naudingumo pastatams ir mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, sukuriant palankią sistemą tvarios renovacijos rinkoms.Raginame naudoti ir diegti naujas technologijas (pažangiuosius skaitiklius, pažangų įkrovimą, išmaniuosius šildymo prietaisus, saugojimo technologijas ir energijos valdymo sistemas, sąveikias su elektros energijos tinklu bei dirbtiniu intelektu) siekiant mažinti išmetamo anglies dioksido kiekį kiekviename pastato gyvavimo ciklo etape, pradedant planavimo ir projektavimo etapais ir tęsiant statybos, eksploatavimo etapais.

2021/12/15

Balsavau už šį pranešimą. Masinio naikinimo ginklai, ypač branduoliniai ginklai, kelia didelę grėsmę ilgalaikiam žmonių saugumui. Patikima ir visapusiška ginklų kontrolės, ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo struktūra, grindžiama privalomomis sutartimis bei tvirtais pasitikėjimą užtikrinančiais mechanizmais, sustiprinta patikima ir skaidria tikrinimo procedūra, yra itin svarbi siekiant užtikrinti ir išlaikyti taiką, stabilumą, nuspėjamumą, saugumą, darnų vystymąsi, ekonominę ir socialinę pažangą, mažinti esamą įtampą tarp valstybių bei sumažinti ginkluotų konfliktų, turinčių nenuspėjamų ir katastrofiškų humanitarinių, aplinkosauginių, socialinių ir ekonominių padarinių, tikimybę.Europoje ir pasaulyje susidarius dabartinėms įtemptoms geopolitinėms aplinkybėms neseniai buvo susilpnintos ar panaikintos pagrindinės ginklų kontrolės sutartys, įsigaliojusios Šaltojo karo pabaigoje. Pastaraisiais metais padidėjo įtampa ir sumažėjo pasitikėjimo tarp Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį (NPT) pasirašiusių šalių, o tai dar labiau paaštrino vis blogėjantys dvišaliai JAV ir Rusijos santykiai bei vėlesni veiksmai, kurių ėmėsi Rusija siekdama iš naujo įvertinti savo karinės doktrinos branduolinį aspektą. Susidarė nauja tarptautinė aplinka, kurios pagrindas yra vis stiprėjanti kova dėl galios. Šioje aplinkoje yra neužtikrinamas Europai ir pasauliui būtinas saugumo struktūros stabilumas ir nuspėjamumas.Todėl ES pradėjo svarstyti, kaip būtų galima sustiprinti savo strateginį savarankiškumą. Siekiant užtikrinti ES saugumą globaliai susijusiame pasaulyje būtina atnaujinti pasaulinės ginklų kontrolės ir nusiginklavimo pastangas. Raginame atnaujinti daugiašalę ginklų kontrolės ir nusiginklavimo tvarką, kurios laikytųsi visi veikėjai.Esame susirūpinę dėl to, kad kelios valstybės priėmė sprendimą iš naujo įvertinti savo karinių doktrinų branduolinį aspektą. Raginame visas branduolines valstybes prisiimti atsakomybę ir apsvarstyti, kaip mažinti branduolinių ginklų vaidmenį ir svarbą savo karinėse ir saugumo koncepcijose, doktrinose ir politikoje. Palankiai vertiname šiuo metu branduolinės politikos peržiūrą atliekančių JAV ketinimą nacionalinėje saugumo strategijoje įvertinti galimybes sumažinti branduolinių ginklų svarbą. Raginame visas branduolinį ginklą turinčias valstybes imtis reikiamų priemonių siekiant padidinti savo branduolinių arsenalų skaidrumą.Raginame visas valstybes pasirašyti NPT dėl branduolinio ginklo neplatinimo, prie jos prisijungti ir ją vykdyti bei 10-oje NPT peržiūros konferencijoje aptarti NPT spragą, susijusią su branduolinių varomųjų reaktorių eksportu kariniais tikslais. Raginame ES valstybes nares į peržiūros konferenciją siųsti savo aukščiausio rango politikus. Raginame ES stiprinti savo lyderystę teikiant pagalbą nukentėjusiems ir atkuriant aplinką nuo branduolinių bandymų nukentėjusiose vietovėse. Raginame Komisijos pirmininko pavaduotoją ir ES vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlyti veiksmus, kuriuos ES ir jos valstybės narės galėtų vykdyti siekdamos sustiprinti šioje srityje ES atliekamą vaidmenį. Raginame Tarybą siekti, kad tarptautiniuose nusiginklavimo, ginklų neplatinimo ir ginklų kontrolės forumuose ES laikytųsi vieningos pozicijos, ir skatinti visas NPT šalis naudoti pasitikėjimo stiprinimo priemones siekiant sumažinti įtampą ir nepasitikėjimą.

2021/12/15

Balsavau už šį pranešimą. Humanitariniai poreikiai yra kaip niekad dideli ir 2021 m. pagalbos reikėjo 238 mln. žmonių. Daugiausia dėl konfliktų, tačiau ir dėl sisteminių veiksnių, apimančių klimato kaitą, gaivalines nelaimes, aplinkos būklės blogėjimą, pasaulio gyventojų skaičiaus augimą, maisto stygių, ribotus vandens išteklius ir nesėkmingą valdymą.Taip pat labai padidėjo humanitarinės pagalbos finansavimo trūkumas, nes pagrindiniai paramos teikėjai mažina finansavimą, nors poreikiai auga. Įnašų dydis labai skiriasi tiek pasauliniu lygmeniu, tiek ES viduje. Raginame Komisiją skirti tvirtą metinį biudžetą ES humanitariniams veiksmams, kad būtų garantuotas laiku gaunamas, nuspėjamas ir lankstus finansavimas humanitarinei pagalbai nuo kiekvienų finansinių metų pradžios, skirtas tiek besitęsiančioms krizėms įveikti, tiek reaguoti į naujas krizes, ir laikyti rezervuotą paketą solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezerve humanitarinėms krizėms už ES ribų siekiant toliau išlaikyti esamus pajėgumus greitai sutelkti papildomų lėšų besivystančių, aštrėjančių ar netikėtai prasidėjusių nepaprastųjų padėčių atvejais. Raginame ES remti didesnį atsakomybės pasidalijimą tarptautiniu mastu ir humanitarinės pagalbos finansavimo didinimą.Raginame ES valstybes nares rodyti pavyzdį ir skirti fiksuotą savo bendrųjų nacionalinių pajamų dalį humanitarinei pagalbai, o Komisiją kasmet teikti ataskaitas dėl humanitarinio finansavimo, išmokamo ES pasauliniu lygmeniu, sumos. Palankiai vertina Komisijos komunikatą „ES humanitariniai veiksmai: nauji iššūkiai, tie patys principai“ ir jo konkrečius pasiūlymus, kaip pagerinti humanitarinės pagalbos teikimą. Raginame skubiai įgyvendinti šiuos pasiūlymus glaudžiai konsultuojantis ir bendradarbiaujant su humanitarinės pagalbos partneriais, siekiant užtikrinti, kad pagalba būtų nuspėjama, nesuskaidyta ir nedubliuotų kitų veiksmų.Vadovaujantis Europos konsensusu dėl humanitarinės pagalbos, ES humanitarinė pagalba visada turi būti teikiama atsižvelgiant tik į aiškiai apibrėžtus ir iš anksto įvertintus poreikius, visapusiškai laikantis humanitarinių žmoniškumo, neutralumo, nešališkumo ir nepriklausomumo principų ir ypatingas dėmesys turi būti skiriamas pažeidžiamų grupių asmenų (neįgaliųjų, mažumų ir kitų labai marginalizuotų asmenų) patiriamoms problemoms. Raginame Komisiją, kad naujasis požiūris į humanitarinius veiksmus būtų grindžiamas principu „nė vieno nepalikti nuošalyje“. Vertiname Komisijos iniciatyvą integruoti švietimą ekstremaliosiose situacijose, siekiant užkirsti kelią vaikams nebaigti mokyklos, ypač ilgalaikių konfliktų atvejais. Raginame Komisiją ir valstybes nares stiprinti tarptautinę humanitarinę teisę bei aktyviai persekioti ir bausti tuos, kurie naudoja badą kaip karo ginklą, siekiant kovoti su plačiai paplitusiais teisės į maistą pažeidimais konfliktų metu, pasikartojančiu bado kaip karo metodo naudojimu ir atsisakymu suteikti prieigą prie humanitarinės pagalbos.

2021/12/15

Balsavau už šį pranešimą. Organizuotas nusikalstamumas ir korupcija labiausiai kenkia Vakarų Balkanų šalių piliečiams, nes yra paminama jų teisė į saugumą ir socialinę sanglaudą, žlugdomas jų pasitikėjimas demokratine sistema, sukuriamos kliūtys vykdyti demokratines reformas ir trukdoma stojimo procesui, kartu darant galimą ir faktinį neigiamą poveikį ES valstybių narių saugumui ir stabilumui. Iš Vakarų Balkanų šalių atimant stojimo į ES perspektyvą padėtis organizuoto nusikalstamumo srityje tik blogėja ir šią padėtį galima pagerinti skatinant integracijos į ES procesą ir bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis. Kova su organizuotu nusikalstamumu ir integracijos į ES skatinimas yra vienas kitą papildantys procesai, todėl reikia paspartinti integracijos į ES procesą. Manome, kad vizų režimo liberalizavimo Kosovui susiejimas su kova su organizuotu nusikalstamumu yra neproduktyvus, nes izoliacija skatina nusikalstamą veiklą. Kosovas įvykdė visus vizų režimo liberalizavimo kriterijus, todėl raginame Tarybą nedelsiant liberalizuoti vizų režimą.Pažymime, kad teisinės valstybės principas ir kova su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu yra svarbiausios sritys, kuriose Vakarų Balkanų šalys turi pasiekti apčiuopiamų rezultatų, kad galėtų daryti didesnę pažangą siekiant narystės ES. Raginame jas dėti gerokai daugiau pastangų spartinant būtinas reformas ir raginame ES skatinti tinkamą atitinkamų tarptautinių priemonių, pagal kurias remiama teisinė valstybė ir kovojama su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu teikiant finansinę paramą ir vykdant praktinį bendradarbiavimą, perkėlimą į nacionalinę teisę bei įgyvendinimą. Tai turėtų būti laikoma plėtros politikos prioritetu.Palankiai vertiname paskelbtą 2021–2025 m. ES kovos su organizuotu nusikalstamumu strategiją ir raginame ES stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, ypač su Vakarų Balkanų šalimis, kovojant su organizuotu nusikalstamumu, siekiant veiksmingai pašalinti šią tarptautinę grėsmę. Pažymime, kad užimtumo galimybių trūkumas, korupcija, dezinformacija, valstybės užgrobimo elementai, nelygybė, nedemokratinių režimų vykdomas užsienio kišimasis ir lėtas stojimo į ES procesas yra veiksniai, dėl kurių Vakarų Balkanų visuomenė tampa pažeidžiama organizuoto nusikalstamumo atžvilgiu. Raginame Vakarų Balkanų šalių valdžios institucijas ir jų tarptautinius partnerius dėti daugiau pastangų sprendžiant šias problemas, kurios skatina nestabilumą, kenkia integracijai ir lėtina demokratinį ir ekonominį vystymąsi.Apgailestauja dėl to, kad daugeliu atvejų Vakarų Balkanų valstybėse trūksta teisminių institucijų nepriklausomumo ir tinkamo veikimo. Raginame Vakarų Balkanų šalis visapusiškai šalinti savo baudžiamosios teisenos sistemų trūkumus.

2021/12/15

Balsavau už šį pranešimą. Pabrėžiame esminį Peticijų komiteto vaidmenį siekiant apsaugoti ir skatinti ES piliečių ir gyventojų teises, užtikrinant, kad būtų laiku ir veiksmingai nagrinėjami peticijų pateikėjų susirūpinimą keliantys klausimai ir skundai, kad jie būtų sprendžiami taikant atvirą, demokratinį, greitą ir skaidrų peticijų nagrinėjimo procesą. Pabrėžiame didelę peticijų svarbą propaguojant tiesioginės demokratijos principus ir gerinant aktyvų ES piliečių dalyvavimą. Piliečių dalyvavimas ES sprendimų priėmimo procese yra labai svarbus siekiant demokratiškesnės, atviresnės ir skaidresnės ES. Peticijų komitetas atlieka esminį vaidmenį įtraukiant ES piliečius į ES veiklą ir yra diskusijų forumas, kuriame piliečiai gali pareikšti savo nuomonę ES institucijose. Raginame ES institucijas geriau reaguoti į piliečių problemas formuojant politiką atsižvelgiant į peticijose pareikštas nuomones ir skundus bei vykdyti veiksmingas informuotumo didinimo kampanijas. Pabrėžiame, kad aktyvus spaudos ir ryšių tarnybų dalyvavimas ir Europos, ir nacionaliniu lygmenimis bei aktyvesnė socialinė žiniasklaida padidintų Peticijų komiteto darbo matomumą ir gebėjimą reaguoti į visuomenei rūpimus klausimus. Raginame valstybių narių atstovus aktyviau dalyvauti komiteto posėdžiuose ir greičiau atsakyti į Peticijų komiteto nacionalinėms institucijoms siunčiamus prašymus paaiškinti arba suteikti informaciją. Raginame Komisiją Peticijų komitete atlikti aktyvesnį vaidmenį siekiant užtikrinti, kad piliečiai gautų išsamų ir suprantamą atsakymą bei susilaikyti nuo bendro pobūdžio atsakymų ir juos pateikti laiku, tiksliai, aiškiai ir tikslingai, kad būtų veiksmingai atsakoma į konkrečius peticijų pateikėjų prašymus. Nacionalines valdžios institucijas raginame iniciatyviai imtis būtinų priemonių reaguojant į peticijose pateiktus piliečių susirūpinimą keliančius klausimus tais atvejais, kai nuolat nesilaikoma ES teisės nuostatų. Raginame Komisiją reguliariai stebėti išnagrinėtais atvejais padarytą pažangą laikantis ES teisės aktų. Raginame Parlamento komitetus aktyviau dalyvauti peticijų nagrinėjime, patvirtinant savo praktinę patirtį, ir taip suteikti galimybę Parlamentui greičiau ir visapusiškiau reaguoti į piliečių susirūpinimą keliančius klausimus. Raginame Parlamentą parengti mechanizmą, pagal kurį Peticijų komitetas galėtų tiesiogiai dalyvauti teisėkūros procese bei peticijų interneto portale skelbti daugiau informacijos, įskaitant peticijų nagrinėjimo eigą ir tyrimus su kitomis institucijomis bei įvertinti, kaip užkirsti kelią pavogtų ar suklastotų tapatybių naudojimui. Reikia skubiai pakeisti arba atnaujinti kompiuterizuotą registracijos ir parašo sistemą, kad ji būtų tikrai lanksti ir leistų piliečiams dalyvauti pagal jų poreikius realiuoju laiku.

2021/12/16

Balsavau už šį pranešimą. Esame įsitikinę, kad darbuotojų galimybė išreikšti savo nuomonę turi būti pagrindinis ES iniciatyvų, kuriomis siekiama užtikrinti tvarų ir demokratinį įmonių valdymą, išsamų patikrinimą žmogaus teisių, klimato kaitos bei aplinkos srityse ir kuriomis siekiama sumažinti nesąžiningos praktikos (išnaudojimo darbe ir nesąžiningos konkurencijos vidaus rinkoje) naudojimą, elementas. Raginame Komisiją plėtoti iniciatyvas, kuriomis siekiama didinti informuotumą ir gerinti žinias apie nacionalines ir ES nuostatas, kuriomis įvairiose valstybėse narėse reglamentuojamas atstovavimas darbuotojams įmonių organuose, ir skatinti keitimąsi gerąja patirtimi įvertinus įvairias darbuotojų dalyvavimo formas ir jų socialinį bei ekonominį poveikį. Raginame Komisiją ir valstybes nares imtis skubių ir ryžtingų veiksmų siekiant užtikrinti, kad Europos įmonės gerbtų darbuotojų informavimo, konsultavimosi su jais bei dalyvavimo teises ir atitinkamai laikytųsi galiojančių ES bei nacionalinių teisinių įsipareigojimų. Raginame Komisiją atlikti būtinus Societas Europeae ir Europos kooperatinių bendrovių reguliavimo sistemų ir bendrovių teisės dokumentų rinkinio patobulinimus ir juos iš dalies pakeisti, kad būtų nustatytos būtiniausios ES nuostatos, reglamentuojančios darbuotojų dalyvavimą ir atstovavimą stebėtojų tarybose, įskaitant nuostatas dėl lyčių lygybės. Raginame Komisiją vykdyti savo įsipareigojimą nedelsiant pasiūlyti direktyvą dėl privalomo išsamaus patikrinimo aplinkos ir žmogaus teisių srityse bei atsakingo verslo, įskaitant darbuotojų teises (teisę jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas, sveikatos apsaugą ir saugą bei darbo sąlygas). Pakartojame savo raginimą Komisijai ir valstybėms narėms užtikrinti darbuotojų teisę į asociacijų laisvę ir dalyvavimą darbo vietoje, nepaisant to, kokia bebūtų jų užimtumo forma. Komisiją raginame papildyti valstybių narių veiklą siekiant apsaugoti darbuotojus, kurie naudojasi savo teise laisvai burtis į asociacijas ir dalyvauja darbo vietoje. Valstybes nares raginame panaikinti visus nacionalinės teisės aktus, kuriais trukdoma kolektyvinėms deryboms bei profesinėms sąjungoms užtikrinant prieigą prie darbo vietų organizaciniais tikslais.

2021/12/16

Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Europos prokuratūra, kaip nepriklausoma ir decentralizuota ES prokuratūra, yra kompetentinga tirti pažeidimus, susijusius su ES biudžetu (sukčiavimas, korupcija, stambus tarpvalstybinis sukčiavimas PVM), vykdyti juos padariusių asmenų baudžiamąjį persekiojimą ir perduoti kaltinimus nagrinėti teisme.Europos prokuratūra organizuojama centriniu ir nacionaliniu lygmenis. Decentralizuotą lygmenį sudaro Europos deleguotieji prokurorai dalyvaujančiose ES valstybėse, dirbantys su bylomis ir vykdantys tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą savo kilmės valstybėje narėje.Iki 2021 m. birželio 1 d. kiekvienai valstybei narei turėjo būti paskirti mažiausiai du Europos deleguotieji prokurorai. Slovėnija paskutinė iš dalyvaujančių valstybių nominavo du deleguotuosius prokurorus ir tai padarė labai uždelsusi – 2021 m. lapkričio mėn.Taip pat 2021 m., nepaisydama teisinės prievolės mokėti valstybės subsidiją, Slovėnijos vyriausybė 312 dienų vėlavo pervesti finansavimą Slovėnijos spaudos agentūrai (STA) už teikiamą viešąją paslaugą. STA, kaip nacionalinė ir viešoji informacijos teikėja, atlieka svarbų vaidmenį šalyje užtikrinant žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą. Šios agentūros nepriklausomumas, palaikomas stabiliu finansavimu ir išvengiant politinio kišimosi, yra itin svarbus jos teikiamai viešajai paslaugai. Įstatyme dėl STA yra aiškiai nustatyta valstybės pareiga užtikrinti STA institucinę autonomiją, redakcinį nepriklausomumą ir pakankamą finansavimą jos, viešosios paslaugos teikėjos, funkcijai atlikti. STA vos pavyko išvengti bankroto. Vyriausybės ryšių tarnyba sumokėjo už dalį suteiktų paslaugų, tačiau dar liko nesumokėta mažiausiai 0,5 mln. EUR.Be to, Slovėnijoje toliau daugėja priekabiavimo prie žurnalistų, grasinimo jiems atvejų ir ieškinių prieš žurnalistus ir tai vykdo politikai ir visuomenės veikėjai, įskaitant vyriausybės narius. Yra pranešama apie politinio kišimosi į žiniasklaidos veiklą Slovėnijoje atvejus, žurnalistams kyla kliūčių susipažinti su vieša informacija ir dokumentais.Raginame vyriausybę atnaujinti valstybės finansavimą STA, kurį skirti ji yra teisiškai įpareigota, ir reguliariai atlikti šiuos mokėjimus, visiškai laikantis nacionalinių įstatymų. Raginame vyriausybę užtikrinti šios agentūros redakcinį nepriklausomumą. Išreiškiame susirūpinimą dėl visų išpuolių, kompromitavimo kampanijų, šmeižto, nusikalstamų veikų tyrimų ar strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP), kuriuos pateikia žinomi visuomenės veikėjai ir politikai, įskaitant vyriausybės narius, ypač kai to iniciatoriai yra valdžios institucijos ir valstybės pareigūnai. Raginame visus veikėjus nutraukti tokius veiksmus. Raginame valdžios institucijas padidinti žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumą, nustatyti aiškias taisykles dėl valstybės arba valstybinių įmonių reklaminiams pranešimams išleidžiamų lėšų ir užtikrinti, kad visuomenė ir žurnalistai galėtų tinkamai susipažinti su vieša informacija. Taip pat raginame kuo greičiau užbaigti nacionalinių prokurorų, šiuo metu laukiančių patvirtinimo, paskyrimo procesą.Raginame Slovėniją į nacionalinę teisę perkelti ES pranešėjų apsaugos direktyvą bei užtikrinti pakankamą Teismų tarybos ir Valstybinių prokuratūrų tarybos, Konstitucinio bei Aukščiausiojo Teismo finansavimą, gerbti jų finansinę autonomiją.

2021/12/16

Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos.Smerkiame 2021 m. lapkričio mėn. D. Ortegos ir R. Murillo režimo surengtą rinkimų farsą, kuriuo buvo pažeisti visi tarptautiniai demokratiniai patikimų, įtraukių, sąžiningų ir skaidrių rinkimų standartai. Nepripažįstame šių suklastotų rinkimų rezultatų teisėtumo ir jokių dėl šio suklastoto balsavimo įgytų institucinių galių demokratinio teisėtumo. Remiame pareiškimus, patvirtinančius, kad šiais rinkimais Nikaragva paverčiama autokratiniu režimu.Raginame Nikaragvos valdžios institucijas puoselėti ir gerbti žmogaus teises ir leisti Nikaragvos žmonėms naudotis savo pilietinėmis ir politinėmis teisėmis bei surengti rinkimus pagal tarptautinius ir Amerikos šalių demokratinės chartijos standartus siekiant užtikrinti, kad Nikaragvos žmonių demokratiniai siekiai būtų įgyvendinti, ir leisti tarptautinėms organizacijoms ir pilietinės visuomenės organizacijoms be apribojimų patekti į šalį.Raginame nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus savavališkai sulaikytus politinius kalinius, opozicijos aktyvistus, žmogaus teisių ir aplinkos gynėjus bei žurnalistus ir panaikinti prieš juos iškeltus teisminius procesus. Smerkiame nuolatinę psichologinę ir fizinę prievartą, su kuria jie susiduria atsidūrę policijos ir kalėjimų vadovybės rankose ir kuri yra ypač nutaikyta prieš moteris, bei kalinimo neleidžiant susisiekti su išoriniu pasauliu padėtį, kurioje tam tikri asmenys laikomi be galimybės gauti advokatų, susisiekti su šeima ar gauti medicininės pagalbos. Nikaragva turi laikytis JT standartinių minimalių elgesio su kaliniais taisyklių.Reikalaujame, kad režimas nedelsdamas pateiktų įrodymus, kad įkalinti asmenys vis dar gyvi. Pritariame Komisijos pirmininko pavaduotojo ir ES vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimui, kuriame atsižvelgiama į visas ES turimas priemones, skirtas imtis papildomų veiksmų, įskaitant tas, kurios gali viršyti individualius apribojimus, tuo pat metu siekiant išvengti bet kokių priemonių, kurios galėtų padidinti Nikaragvos žmonių sunkumus.Palankiai vertiname tai, kad į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą įtrauktas Rosario Murillo ir keletas kitų asmenų. Raginame į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą nedelsiant įtraukti Danielį Ortegą.ES ir jos valstybės narės turėtų tęsti humanitarinę pagalbą, kad padėtų labiausiai pažeidžiamiems asmenims, kartu nagrinėdamos alternatyvias priemones, skirtas kovoti su plačiai paplitusia korupcija. Raginame ES ir jos valstybes nares stebėti lėšas siekiant, kad šiomis lėšomis nebūtų prisidedama prie režimo korupcijos stiprinimo.

2021/12/16

Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Smerkiame visų formų smurtą dėl lyties, įskaitant seksualinį smurtą, ir visų formų priekabiavimą, ypač seksualinį priekabiavimą. Patvirtiname savo anksčiau išreikštą įsipareigojimą kovoti su smurtu dėl lyties ir savo įsitikinimą, kad reikia priimti visapusišką direktyvą, kurios nuostatos apimtų visas tokio smurto formas, nes tai būtų geriausias būdas jį panaikinti. Dar kartą raginame Tarybą nedelsiant užbaigti Stambulo konvencijos ratifikavimą ES, kad prie jos būtų prisijungta plačiu mastu ir be apribojimų.Po trejų judėjimo „Me Too“ metų pasiekta pažanga kovojant su seksualinio priekabiavimo problema yra nepakankama ir reikia dar daug nuveikti ES institucijose ir kitur. Nepaisant kai kurių iki šiol dėtų pastangų įgyvendinti visiško nepakantumo priekabiavimui politiką, Parlamente tebėra seksualinio priekabiavimo atvejų ir aukos ne visada išdrįsta naudotis esamais pagalbos kanalais, todėl reikia stiprinti seksualinio priekabiavimo prevencijos pastangas. Raginame visas ES institucijas ir agentūras reguliariai dalytis savo geriausia patirtimi kovojant su priekabiavimu, įskaitant kovos su priekabiavimu politiką, gaires ar bet kokias naujas nuostatas dėl to, kaip turi būti sprendžiama ši problema.Apgailestaujame, kad kovai su seksualiniu priekabiavimu skirtos priemonės nėra pakankamai griežtos ir neapima visų ankstesnėse rezoliucijose nurodytų reikalingų veiksmų. Todėl raginame Parlamento tarnybas rengti mokymus kovos su priekabiavimu srityje visomis oficialiosiomis kalbomis (arba su vertimo žodžiu paslauga) ir vykdyti kryptingo informavimo veiklą atskirose delegacijose ir frakcijose. Raginame sudaryti šiuose kovos su priekabiavimu mokymuose dalyvavusių EP narių viešą sąrašą, kuris būtų paskelbtas Parlamento svetainėje, kaip geras pavyzdys kitiems nariams. Raginame geriau didinti informuotumą ir visiems nuolat Parlamento patalpose dirbantiems asmenims pradėti privalomą mokymą apie Parlamento visiško nepakantumo priekabiavimui politiką, suteikiant jiems priemonių atpažinti visų formų priekabiavimą ir apie jį pranešti bei teikiant pagal poreikius pritaikytą informaciją apie prieinamas paramos struktūras. Šios paramos struktūros turėtų taptų plačiau žinomos ir lengviau prieinamos. Raginame imtis priemonių siekiant, kad skundų teikėjams, aukoms, liudytojams ir pranešėjams būtų suteikta apsauga nuo viktimizacijos ar atsakomųjų veiksmų.

2021/12/16

Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Smerkiame dabartinį didelio masto Rusijos karinių pajėgų telkimą pasienyje su Ukraina ir atmetame bet kokius Rusijos pateiktus argumentus. Vykdydama šį karinių pajėgų telkimą, Rusija kartu smarkiai sustiprino savo karingą retoriką.Remiame Ukrainos nepriklausomybę, suverenumą ir teritorinį vientisumą su jos tarptautiniu mastu pripažintomis sienomis. Remiame ES politiką nepripažinti neteisėtos Krymo Autonominės Respublikos ir Sevastopolio miesto aneksijos, smerkiame tiesioginį ir netiesioginį Rusijos dalyvavimą ginkluotame konflikte Rytų Ukrainoje bei nuolatinius žmogaus teisių pažeidimus šiose teritorijose ir aneksuotame Kryme. Reikalaujame, kad Rusija nedelsdama visiškai atitrauktų savo karines pajėgas, nekeltų grėsmės Ukrainos teritoriniam vientisumui, nes tai daro destabilizuojantį poveikį visam regionui. Taip pat reikalaujame, kad sustabdytų visas priemones dar labiau kurstančias konfliktą ir deeskaluotų įtampą pagal Rusijos tarptautinius įsipareigojimus.Yra būtina rasti taikų politinį šio konflikto sprendimą. Raginame Rusiją nebesiimti vienašalių priemonių, kurios prieštarauja pagal Minsko susitarimus prisiimtiems įsipareigojimams, trukdo toliau juos įgyvendinti, apsunkina konfliktą Rytų Ukrainoje ir tarptautiniu mastu kelia abejonių dėl Rusijos politinės valios ir gebėjimo laikytis savo įsipareigojimų.Raginame Komisijos pirmininko pavaduotoją ir ES vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai užtikrinti, kad Taryba ir toliau būtų informuojama apie Rusijos karinius veiksmus ir būtų pasirengusi greitai susitarti dėl tolesnių bendrų veiksmų, glaudžiai juos koordinuojant su JAV, NATO ir kitais partneriais, siekiant kovoti su tiesioginėmis ir realiomis grėsmėmis, kurias kelia Rusija, o ne laukti dar vienos invazijos ir tada imtis veiksmų. Visų pirma, veiksmai galėtų apimti griežtų ekonominių ir finansinių sankcijų patvirtinimą. Raginame ES institucijas ir visas valstybes nares užtikrinti, kad dujotiekis „Nord Stream 2“ nebūtų pradėtas eksploatuoti, nepriklausomai nuo to, ar jis tam tikru metu atitiks ES dujų direktyvos nuostatas. Raginame Rusijos žmones netikėti visuotine oficialia propaganda, vaizduojančia Vakarus kaip Rusijos žmonių ir Rusijos valstybės priešus. Remiame Ukrainos valdžios institucijų pastangas reformuoti šalį laikantis ES, jos valstybių narių ir Ukrainos asociacijos susitarimo ir išsamios bei visapusiškos laisvosios prekybos erdvės nuostatų. Raginame ES institucijas išlaikyti patikimą ilgalaikę Ukrainos stojimo į ES perspektyvą pagal ES sutartį. Tokios pastangos būtinos siekiant padidinti Ukrainos atsparumą ir veiksmingiau kovoti su dabartine ir būsima Rusijos agresija.

2021/12/16

Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Kimberley proceso sertifikavimo schema buvo sukurta 2003 m. kaip JT įgaliota sertifikavimo schema, siekiant sustabdyti prekybą konfliktiniais deimantais, kuri kurstė pilietinius karus.Pagal Kimberley proceso sertifikavimo schemą konfliktiniai deimantai yra neapdoroti deimantai, naudojami sukilėlių judėjimų ar jų sąjungininkų siekiant finansuoti konfliktus, nukreiptus prieš teisėtas vyriausybes. Ši schema buvo veiksminga ir prekyba konfliktiniais deimantais dabar sudaro mažiau nei 1 proc. prekybos neapdorotais deimantais. Tačiau daug deimantų turinčiose konfliktinėse ir didelės rizikos zonose toliau vykdomi žmogaus teisių pažeidimai, susiję su deimantų kasyba. Jie apima vaikų ir priverčiamąjį darbą, mušimą, kankinimą, seksualinį smurtą, žmonių dingimą, priverstinį iškeldinimą ir perkėlimą, neteisėtą žemės grobimą ir ritualiniu ar kultūros požiūriu svarbių vietovių naikinimą.Yra būtina nedelsiant persvarstyti konfliktinių deimantų apibrėžtį, kad ji apimtų žmogaus teises, su konfliktais susijusius socialinius ir aplinkosauginius deimantų gavybos aspektus, siekiant užtikrinti, kad į ES rinką patenkantys deimantai nebūtų susiję su jokiais žmogaus teisių pažeidimais ar nusikaltimais aplinkai nepaisant to, ar juos įvykdė sukilėlių grupuotės, vyriausybės ar privačios įmonės. Pabrėžiame, kad Kimberley proceso sertifikavimo schema turėtų būti taikoma ne tik neapdorotiems deimantams, bet ir supjaustytiems bei poliruotiems akmenims. Raginame veiksmingiau įgyvendinti Kimberley proceso sertifikavimo schemą siekiant užtikrinti, kad jokie konfliktiniai deimantai nepatektų į teisėtas tiekimo grandines. Raginame stiprinti ir gerinti dalyvaujančių valstybių vidaus kontrolės stebėseną ir vykdymo užtikrinimą bei Kimberley proceso sertifikavimo schemos šalis sukurti nepriklausomą stebėsenos mechanizmą, nes tarpusavio vertinimo vizitų metu pateiktos rekomendacijos yra neprivalomo pobūdžio ir dažnai nepadeda šalinti vidaus kontrolės įgyvendinimo trūkumų arba užtikrinti prasmingų pokyčių atvejais, kai nesilaikoma minimaliųjų sertifikavimo schemos reikalavimų.Yra svarbu suteikti patikimą finansavimą pilietinės visuomenės organizacijoms, veikiančioms konfliktinių naudingųjų iškasenų ir deimantų srityje. Pilietinės visuomenės atstovai Kimberley proceso sertifikavimo schemos struktūroje dalyvauja stebėtojų teisėmis.Taip pat yra nepaprastai svarbu galėti atsekti deimantus nuo kasyklos iki rinkos taip, kad nebūtų vadovaujamasi tik deimantų siuntų registravimu popieriuje.

2021/12/16

Balsavau už šį pasiūlymą dėl sprendimo. Atsižvelgdami į darbo tvarkos taisyklių 206 straipsnį ir savo 2014 m. sausio 15 d. sprendimą dėl nuolatinių komitetų skaičiaus ir įgaliojimų bei 2020 m. birželio 18 d. sprendimą dėl Pakomitečio mokesčių klausimais įsteigimo, nusprendžiame nustatyti nuolatinių komitetų ir pakomitečių narių skaičių. Taip pat atsižvelgdami į 2019 m. birželio 30 d. ir 2020 m. sausio 9 d. Pirmininkų sueigos sprendimus dėl komitetų biurų sudėties, nusprendžiame, kad komiteto biurą gali sudaryti ne daugiau kaip keturi pirmininko pavaduotojai.

2022/01/19

Balsavau už šį pranešimą. COVID-19 pandemija aiškiai parodė, kad yra būtina stiprinti bendros sveikatos koncepcijos įgyvendinimą ES ieškant geresnių rezultatų visuomenės sveikatos srityje. Nei ES, nei valstybės narės nebuvo pasirengusios reaguoti į tokio masto ekstremaliąsias visuomenės sveikatos situacijas. Veiksmų ėmėsi Komisija ir Europos vaistų agentūra, kurdamos būtinas struktūras, kad valstybės narės geriau ir labiau koordinuotai reaguotų į pandemiją. Šiuo reglamentu siekiama atsižvelgti į įgytą patirtį, poreikį ES sukurti tinkamą institucinę sistemą, kad būtų galima reaguoti į ekstremaliąsias situacijas be improvizacijų, turint aiškius įgaliojimus, ir suteikti teisinį pagrindą aktyvesniam ES institucijų vaidmeniui. Reglamentas siejasi su kovos su didelėmis tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėmis sveikatai mechanizmu ir didesniais Europos vaistų agentūros ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, kaip pagrindinių to mechanizmo ramsčių, įgaliojimais, stiprinant koordinavimą ir jų sinergiją. Reikia daugiau Europos veiksmų sveikatos srityje, kuriant sveikatos sąjungą. Europa turi turėti ekstremaliųjų situacijų prevencijos ir reagavimo struktūrą, kuri apimtų nustatytą institucinę struktūrą, į kurią įeitų vaistų ir medicinos priemonių iniciatyvinės grupės ir darbo grupė. Taip pat apimtų vaistų tiekimo grandinės stebėsenos ir kontrolės sistemą ir įvairių subjektų pareigas, ypatingos svarbos vaistų ir medicinos priemonių sąrašų sudarymą ir bendrą vaistų stygiaus apibrėžtį.

2022/01/19

Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Pareiškiame prieštaravimą dėl Komisijos deleguotojo reglamento C(2021)05056 ir pavedame Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir pranešti jai, kad deleguotasis reglamentas negali įsigalioti. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/817 reikalaujama, kad Komisija priimtų deleguotuosius aktus, kuriais nustatytų procedūras, pagal kurias nustatomi atvejai, kai tapatybės duomenys gali būti laikomi tokiais pačiais ar panašiais. Komisijos deleguotajame reglamente aiškiai nenustatytos procedūros, pagal kurias nustatomi atvejai, kai tapatybės duomenys gali būti laikomi panašiais, bet šie įgaliojimai perdeleguojami „eu-LISA“ ir Komisijos, valstybių narių ir ES agentūrų, naudojančių ES informacines sistemas ir sąveikumo komponentus, ekspertams.

2022/01/19

Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Pareiškiame prieštaravimą dėl Komisijos deleguotojo reglamento C(2021)05057 ir pavedame Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir pranešti jai, kad deleguotasis reglamentas negali įsigalioti. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/818 reikalaujama, kad Komisija priimtų deleguotuosius aktus, kuriais nustatytų procedūras, pagal kurias nustatomi atvejai, kai tapatybės duomenys gali būti laikomi tokiais pačiais ar panašiais. Komisijos deleguotajame reglamente aiškiai nenustatytos procedūros, pagal kurias nustatomi atvejai, kai tapatybės duomenys gali būti laikomi panašiais, bet šie įgaliojimai perdeleguojami „eu-LISA“ ir Komisijos, valstybių narių ir ES agentūrų, naudojančių ES informacines sistemas ir sąveikumo komponentus, ekspertams.

2022/01/19

Balsavau už šį pranešimą. Skaitmeninės paslaugos yra svarbi mūsų ekonomikos dalis, teikianti naujų galimybių vartotojams ir verslui. Tačiau tuo pat metu skaitmeninės paslaugos kelia sunkių iššūkių ir rizikos. Nuo dabartinių teisės aktų galiojimo pradžios skaitmeninių paslaugų pobūdis, mastas bei svarba ekonomikai ir visuomenei iš esmės pasikeitė. Norint susidoroti su šiais iššūkiais bei užtikrinti vienodas sąlygas bendrojoje skaitmeninėje rinkoje ir užtikrinti saugią skaitmeninę erdvę naudotojams, yra būtina atnaujinti teisės aktų sistemą, reglamentuojančią skaitmenines paslaugas ir nustatyti aiškią atsakomybę. Reikia sukurti griežtesnes taisykles dėl internetinių prekyviečių, taip siekiant sudaryti vienodas sąlygas ir užtikrinti principo „tai, kas yra neteisėta realiame gyvenime, taip pat turėtų būti neteisėta internete“ laikymąsi. Reikia užtikrinti, kad jokia valstybė narė netaptų saugiu prieglobsčiu interneto platformoms. Komisijos pasiūlyme trūksta konkrečių prievolių atsakomybei ir neteisėto turinio sklaidos prevencijai užtikrinti. Todėl yra reikalingos griežtesnės sąlygos išimčiai dėl atsakomybės, ypač internetinėms prekyvietėms. Tai apima reikalavimus laikytis tam tikrų išsamaus patikrinimo prievolių ir sąlygas, kuriomis užtikrinama, kad tais atvejais, kai prekiautojas iš trečiosios šalies neturi ekonominės veiklos vykdytojo, atsakingo už produktų saugą, internetinei prekyvietei nebus taikoma atsakomybės netaikymo išimtis. Taip siekiama užtikrinti atsakomybę už Europos vartotojams parduodamą produktą ir leisti vartotojams siekti atlyginimo už žalą, kurią patyrė dėl produktų ar paslaugų, įsigytų iš interneto platformų.Plataus masto naudotojų duomenų rinkimas ir naudojimas tikslinei, itin tiksliai ir elgesiu grindžiamai reklamai tapo nebekontroliuojami. Vien tik skaidrumas negali išspręsti šių problemų, todėl reikia suteikti vartotojams galimybę naršyti interneto platformose negaunant tikslinės reklamos. Yra reikalingos ir internetinės reklamos skaidrumo nuostatos. Tarpininkavimo paslaugas teikiantys subjektai turėtų nurodytų informaciją apie finansuojamą reklamą, reklama turėtų būti ženklinama. Taip būtų pagerintas vartotojų informuotumas apie komercinio pobūdžio turinį. Problemos susijusias su rekomendavimo sistemomis ir algoritmine atskaitomybe irgi neturi būti pamirštos. Rekomendavimo sistemos gali turėti didelį poveikį naudotojų galimybėms pasirinkti informaciją. Jose naudojami algoritmai turėtų būti sukurti taip, kad nebūtų taikomi manipuliaciniai modeliai. Reikia nustatyti, kad Komisija galėtų įvertinti labai didelių interneto platformų naudojamus algoritmus ir nuspręsti, ar jie atitinka tam tikrus reikalavimus. Komisijai turėtų būti ne tik suteikta galimybė imtis veiksmų, bet ji turėtų būti įpareigota imtis veiksmų, jei esama pagrindo manyti, kad labai didelė interneto platforma pažeidžia reglamentą.

2022/01/20

Balsavau už šią rekomendaciją. Vežimas gyvūnams kelia stresą nepriklausomai nuo transporto priemonės ir dažnai neigiamai veikia jų sveikatą, gerovę ir vartotojų sveikatą. Ypač tada, kai vežimas yra prastai suplanuotas ar kai naudojamasi pasenusia technika, įranga arba yra vykdomas kitais netinkamais būdais.Raginame priimti suderintus ir privalomus leidimų išdavimo gyviems gyvūnams vežti skirtoms transporto priemonėms ir laivams standartus, apimančius ir transporto priemonių būklę, ir jų palydovines navigacijos sistemas. Pakrovimo ir iškrovimo operacijų metu yra ypač sudėtinga užtikrinti gyvūnų gerovę. Todėl raginame valstybes nares prieš pakraunant gyvūnus (ypač kai jie kraunami į laivus) atlikti veiksmingus ir sistemingus patikrinimus. Raginame valstybes nares naudoti naujas temperatūros reguliavimo technologijas transporto priemonėse, kad būtų užtikrinta gyvūnų gerovė juos vežant, nepriklausomai nuo metų laiko. Atkreipiame dėmesį į Europos veterinarijos gydytojų federacijos (FVE) raginimą, kad gyvūnai turėtų būti auginami kuo arčiau patalpų, kuriose jie buvo atsivesti, ir skerdžiami kuo arčiau auginimo vietos.Apgailestaujame, kad Komisija nesiėmė atitinkamų veiksmų dėl 2012 m. Parlamento rezoliucijos dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir 2019 m. rezoliucijos dėl reglamento (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ES viduje ir už jos ribų įgyvendinimo, į kurią buvo įtraukti aiškūs raginimai sutrumpinti gyvūnų vežimo laiką ir pagerinti atitikties ES taisyklėms patikrinimus, siekiant apsaugoti gyvūnus juos vežant. Reglamente yra nurodyta, kad gyvūnus leidžiama vežti arba perduoti vežti tik taip, kad jie nesusižalotų ir nepatirtų didelių kančių bei gyvūnų gerovės labui yra būtina kiek įmanoma labiau riboti gyvūnų vežimą tolimais atstumais. Deja, bet valstybėse narėse ne visada laikomasi šio reglamento ir yra nevisapusiškai atsižvelgiama į skirtingus gyvūnų vežimo poreikius pagal gyvūnų rūšį, amžių, dydį ir fizinę būklę arba į specifinius fiziologinius ir etologijos aspektus, elgesio, šėrimo ir girdymo ar temperatūros, drėgnumo ir priežiūros reikalavimus. Vežimo reglamentas buvo priimtas daugiau kaip prieš 15 metų ir jame nenustatytos naujausius mokslinius tyrimus ir žinias apie gyvūnų fiziologiją ir poreikius atitinkančios sąlygos. Nuo 2022 m. gruodžio mėn. daugelį reglamento (EB) Nr. 1/2005 nuostatų pakeis Oficialios kontrolės reglamentas (ES) Nr. 2017/625. Jis apims patikrinimus vykdant ilgas keliones, patikrinimus išvežimo punktuose, tarpusavio pagalbą ir keitimąsi informacija, pažeidimų ir Komisijos atliekamas patikras vietoje. Raginame Komisiją užtikrinti, kad šiuo metu galiojantis reglamento (EB) Nr. 1/2005 turinys dėl tikrinimų ir su kelionės žurnalu susijusių priemonių išliktų privalomas ir įsigaliojus naujajam reglamentui.

2022/01/20

Balsavau už šią rekomendaciją. Pritariame Tarybos sprendimui dėl ES prisijungimo prie Konvencijos dėl atvirosios jūros žvejybos išteklių išsaugojimo ir valdymo šiaurės Ramiajame vandenyne. Šios konvencijos tikslas yra užtikrinti ilgalaikį konvencijos rajono žvejybos išteklių išsaugojimą ir tausų naudojimą, sykiu apsaugant šiaurės Ramiojo vandenyno jūrų ekosistemas, kuriose tie ištekliai aptinkami. Prisijungdama prie konvencijos ES siekia atsižvelgti į valstybių narių ir atitinkamų ES laivų interesus gauti prieigą prie konvencijos taikymo rajone esančių žvejybos išteklių. ES laivynas jau vykdo žvejybos operacijas toliau į pietus, kaimyninės regioninės žvejybos valdymo organizacijos regione. Prisijungimas prie Šiaurės Ramiojo vandenyno konvencijos suteikia naujų galimybių ES laivams ir turėtų padėti ES visuose pasaulio vandenynuose nuosekliai taikyti išteklių išsaugojimo principą ir įtvirtinti ilgalaikio žvejybos išteklių išsaugojimo ir tausaus naudojimo visame pasaulyje įsipareigojimą. Siekiant konvencijos tikslų yra numatoma imtis veiksmų, kurie apima jūros aplinkos biologinės įvairovės apsaugą, optimalių žvejybos išteklių naudojimo skatinimą ir jų ilgalaikio tvarumo užtikrinimą, peržvejojimo ir perteklinio žvejybos pajėgumo prevencijos vykdymą. Yra siekiama priimti patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiamas priemones, norint užtikrinti, kad žvejybos ištekliai išliktų ar būtų atkurti tokio dydžio, kuriam esant galimas didžiausias tausios žvejybos laimikis. Priemonės turėtų būti priimtos ir įgyvendintos pagal atsargumo principą, ekosisteminį žuvininkystės metodą ir laikantis atitinkamų tarptautinės teisės taisyklių. Norima užtikrinti, kad būtų laikomasi išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių, o už pažeidimus taikomos sankcijos būtų pakankamai griežtos. Taip būtų veiksmingai užtikrinta atitiktis reikalavimams, atgrasyta nuo pažeidimų visuose vandenyse ir pažeidėjai iš neteisėtos veiklos negautų naudos. Taip pat siekiama mažinti taršą ir atliekų kiekį iš žvejybos laivų, į jūrą išmetamų žuvų kiekį, pamestais ar paliktais žvejybos įrankiais sužvejojamų žuvų kiekį ir poveikį kitoms rūšims ir jūrų ekosistemoms.ES prisijungus prie konvencijos reikės mokėti metinį finansinį įnašą, kuris kasmet sudarytų apie 60 000 EUR. Priklausomai nuo būsimos ES žvejybos veiklos konvencijos taikymo rajone ES įnašas gali didėti. Tikėtina, kad bus ir savanoriškų įnašų, skirtų moksliniams tyrimams skatinti. Tokie įnašai sudarytų apie 200 000 EUR per metus.

2022/02/14

Balsavau už šį pranešimą. Pandemija išryškino vyraujančius miestų teritorijų trūkumus ir atskleidė jų pažeidžiamumą. COVID-19 krizė parodė, jog reikia naujų miestų planavimo ir judumo sprendimų, kad miestų vietovės taptų atsparesnės ir labiau prisitaikytų prie judumo paklausos, ir kad ši krizė turėtų būti proga sumažinti transporto spūstis ir išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Raginame investuoti į judumo mieste skatinimą naudojant aplinką tausojančias transporto sistemas ir imtis veiksmų siekiant pagerinti miestų oro kokybę, kad būtų kuo labiau sumažintas pavojus žmonių sveikatai ir kovojama su aplinkos triukšmo lygiu, kuris didėja miestų teritorijose. Primygtinai raginame nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas parengti ne tik nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, bet ir miestų prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas, kuriomis būtų skatinamos investicijos į miestų pertvarkymą ir prisitaikymą prie klimato kaitos grėsmių.Raginame valstybes nares plėtoti pozityvių veiksmų priemones, kuriomis skatinama marginalizuotų bendruomenių (pvz., neįgaliųjų, labiau izoliuotų vyresnio amžiaus žmonių, benamių, migrantų bei pabėgėlių ir etninių mažumų) įtrauktis. Pabrėžiame labai svarbų miestų prieinamumo vaidmenį, siekiant užtikrinti neįgaliesiems visapusišką teisę judėti, mokytis ir dirbti. Raginame Komisiją skatinti visapusišką įtraukumą ir suteikti galimybę gauti finansavimą miestų plėtrai, kad būtų užtikrintas prieinamumas neįgaliesiems. Raginame Komisiją, valstybes nares ir vietos bei regionų valdžios institucijas parengti konkrečias strategijas ir atitinkamas priemones, kad būtų įveiktos tokios teisės į būstą kliūtys, kaip diskriminacija, vis didesnė finansų įtaka, spekuliacija, perteklinis turizmas, skolintojų piktnaudžiavimas ir priverstiniai iškeldinimai. Raginame Komisiją ir valstybes nares toliau didinti investicijas į socialinį, viešąjį, efektyviai energiją vartojantį, tinkamą ir įperkamą būstą, bei į benamystės ir atskirties būsto srityje problemų sprendimą ES.Atkreipiame dėmesį į nedarbą ir ypač jaunimo nedarbą, kurį dar labiau padidino COVID-19 pandemija. Raginame valstybes nares aktyviai įtraukti miestų valdžios institucijas į programų, kurios atitiktų miestų jaunimo poreikius, rengimą, ir politikos, orientuotos į jaunuolių psichinę sveikatą ir gerovę, kūrimą. Pabrėžiame neigiamą COVID-19 pandemijos poveikį švietimui ir atkreipiame dėmesį į poreikį užtikrinti įtrauktį ir galimybes mokytis. Raginame valstybes nares ir regionus persvarstyti ir pertvarkyti švietimo infrastruktūrą atsižvelgiant į naujus švietimo profesijų pokyčius bei skirti pakankamai lėšų švietimo įstaigų plėtrai ir visų amžiaus grupių mokytojų bei studentų mokymui siekiant ugdyti žaliuosius ir skaitmeninius įgūdžius, kad jie būtų pasirengę ateičiai.

2022/02/15

Balsavau už šį pranešimą. Pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo valstybėms narėms yra suteikiama suvereni teisė nustatyti savo mokesčių politiką, tačiau jos įpareigojamos laikytis ES normų. Valstybių narių pasirinkta mokesčių politika turi akivaizdžių pasekmių bendrosios rinkos veikimui, todėl yra pageidautinas tam tikro lygio politikos koordinavimas siekiant išvengti tokių problemų, kaip teisinis netikrumas, biurokratija, dvigubo apmokestinimo rizika ir sunkumai, susiję su mokesčių grąžinimu, dėl kurių galiausiai įmonės ir piliečiai gali nesiryžti vykdyti tarpvalstybinės ekonominės veiklos. Be to, mokesčių politikos susiskaidymas ir nepakankamas mokesčių administratorių bendradarbiavimas gali padidinti arbitražo galimybes ir skatinti agresyvų mokesčių planavimą.Nevienodos mokesčių politikos taikymo žala ir galima geresnio nacionalinės mokesčių politikos koordinavimo nauda įvairiems ekonominės veiklos vykdytojams yra nevienoda, tačiau labiausiai nukenčia mažos ir vidutinės įmonės Apskaičiuotos didelių tarptautinių įmonių mokestinių prievolių vykdymo išlaidos sudaro apie 2 proc. sumokėtų mokesčių, o mažų ir vidutinių įmonių – apie 30 proc. Dauguma valstybių narių nustatė MVĮ palankias specialias sistemas (pvz., specialias PVM taisykles, kuriomis siekiama kompensuoti didesnius efektyviuosius mokesčių tarifus ir didesnes MVĮ mokestinių prievolių vykdymo sąnaudas). Toks specialus režimas apskritai yra vertinamas palankiai, tačiau taikomas plačiai gali sukelti papildomų iškraipymų ir papildomų agresyvaus mokesčių planavimo galimybių, padaryti visą sistemą dar sudėtingesnę. Raginame valstybes nares nustatyti mokesčių lengvatas MVĮ taip, kad jos atitiktų bendrą mokesčių sistemą ir neskatintų MVĮ likti mažomis. Atkreipiame dėmesį į tai, kad MVĮ dažnai turi mažiau galimybių padengti arba finansuoti nuostolius nei didesnės įmonės, nes jų pinigų srautai mažesni.Atsižvelgdami į tai, palankiai vertiname Komisijos rekomendaciją dėl nuostolių apmokestinimo tvarkos COVID-19 krizės metu ir raginame valstybes nares atsižvelgti į šias rekomendacijas. Raginame Komisiją pasiūlyti gaires dėl mokesčių paskatų, kurios neiškreipia bendrosios rinkos, pirmenybę teikiant paskatoms, kurios yra pagrįstos sąnaudomis, ribotos trukmės, reguliariai persvarstomos ir panaikinamos, jei nedaro teigiamo poveikio, taikomos ribotoje geografinėje teritorijoje ir yra veikiau dalinės, o ne visiškos išimtys.Pažymime, kad didelė biudžeto pajėgumų dalis yra skiriama mokesčių lengvatoms, t. y. atleidimui nuo mokesčių, atskaitymams, kreditams, atidėjimams ir mažesniems mokesčių tarifams. Raginame Komisiją pateikti visų neveiksmingų mokesčių paskatų ir subsidijų, visų pirma tų, kurios kenkia aplinkai ir lemia neigiamus ekonomikos iškraipymus, vertinimą. Raginame Komisiją nustatyti ES mokesčių paskatų tikrinimo sistemą ir įpareigoti valstybes nares skelbti fiskalines mokesčių paskatų sąnaudas. Valstybes nares raginame atlikti metinę, išsamią ir viešą kiekvienos apmokestinimo nuostatos sąnaudų ir naudos analizę. Manome, kad su mokesčiais susijęs tikrumas būtų stipresnis, jei valstybės narės bendrai sutartų, kurios mokesčių paskatos nėra iškraipančios. Raginame Komisiją parengti gaires dėl mokesčių paskatų, kurios neiškraipo bendrosios rinkos.

2022/02/15

Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. 2018 m. Vokietijos bendrovė „BASF SE“ JAV įsisteigusios bendrovės „BASF Agricultural Solutions Seed US LLC“ vardu pateikė paraišką dėl maisto produktų, maisto sudedamųjų dalių ir pašarų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų GMB151, bei produktų, kurie yra iš jų sudaryti arba pagaminti, pateikimo rinkai. 2021 m. EFSA priėmė palankią nuomonę.Šios genetiškai modifikuotos sojos buvo sukurtos siekiant jas padaryti atsparias HPPD slopinantiems herbicidams, pavyzdžiui, izoksaflutolui, mezotrionui ir tembotrioninui. Tačiau jos gamina insekticidinį baltymą (Bt toksiną), kuris yra toksiškas nematodams (apvaliosioms kirmėlėms). Nemažai tyrimų parodė, jog auginant herbicidams atsparias genetiškai modifikuotas kultūras yra naudojama daugiau papildomų herbicidų, – iš esmės dėl to, kad atsiranda herbicidams atsparių piktžolių. Dėl šios priežasties yra tikėtina, kad genetiškai modifikuotoms sojoms bus dažniau naudojami didesni kiekiai papildomų herbicidų, o tai gali lemti didesnį liekanų kiekį nuimtame derliuje. Remiantis ES patvirtinta klasifikavimo ir ženklinimo sistema, izoksaflutolas yra labai toksiškas vandens organizmams ir įtariama, kad jis kenkia negimusiems kūdikiams. EFSA nuomone, galima laikyti, kad mezotrionas „pasižymi endokrininę sistemą ardančiomis savybėmis“ ir „negalima atmesti“ galimo mezotriono skilimo produkto AMBA genotoksiškumo. EFSA rizikos vertinimuose niekada nebuvo atsižvelgta į didesnį toksiškumą dėl PI ir Bt toksinų sąveikos, nors tai yra svarbu visiems Bt augalams, patvirtintiems importuoti į ES ar joje auginti. Todėl negalima atmesti rizikos, kylančios dėl padidėjusio toksiškumo dėl PI ir Bt toksinų sąveikos, žmonėms ir gyvūnams, vartojantiems maistą ir pašarus, kurių sudėtyje yra Bt toksinų.Manome, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektu yra viršijami Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatyti įgyvendinimo įgaliojimai. Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas neatitinka ES teisės, nes jis yra nesuderinamas su tikslu, pagal kurį yra siekiama nustatyti pagrindą, leidžiantį užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį, kalbant apie genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus, kartu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą. Prašome Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą. Raginame Komisiją nesuteikti leidimų herbicidams atspariems genetiškai modifikuotiems kultūriniams augalams, kol nebus išsamiai ištirtos grėsmės sveikatai, susijusios su herbicidų liekanomis kiekvienu konkrečiu atveju. Atliekant tokį vertinimą yra reikalaujama visapusiškai įvertinti visas herbicidų liekanas, atsiradusias dėl genetiškai modifikuotų kultūrinių augalų purškimo papildomais herbicidais, šių herbicidų skilimo produktus ir jų kombinatorinį poveikį, įskaitant poveikį pačiam genetiškai modifikuotam augalui. Raginame EFSA išplėsti savo rizikos vertinimą, kad būtų visapusiškai atsižvelgta į visą Bt toksinų, genetiškai modifikuotų augalų ir jų sudedamųjų dalių sąveiką ir kombinatorinį poveikį bei purškiamų papildomų herbicidų liekanas, ir įvertinti susijusį poveikį aplinkai, sveikatai bei maisto saugai.

2022/02/15

Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Komisijos sprendimu buvo leista teikti rinkai maistą ir pašarus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB614 arba kurie yra iš jos sudaryti ar pagaminti. 2020 m. Vokietijoje įsikūrusi įmonė „BASF SE“ JAV įsikūrusios įmonės „BASF Agricultural Solutions Seeds US LLC“ vardu Komisijai pateikė paraišką dėl leidimo atnaujinimo. 2021 m. EFSA priėmė palankią nuomonę dėl leidimo naudoti genetiškai modifikuotą medvilnę atnaujinimo.Nors žmonėms skirto vilnamedžių sėklų aliejaus vartojimas Europoje galbūt ir yra nedidelis, tačiau šį aliejų yra galima rasti įvairiuose maisto produktuose, įskaitant padažus, majonezą, smulkius konditerijos kepinius, šokolado užtepus ir traškučius. Taip pat medvilnė vartojama miltų pavidalu. Gyvūnams medvilnė duodama daugiausia kaip vilnamedžių sėklų išspaudos ar miltai arba kaip aliejingos vilnamedžių sėklos. Genetiškai modifikuota medvilnė yra atspari glifosatui. Nemažai tyrimų parodė, jog auginant herbicidams atsparius genetiškai modifikuotus kultūrinius augalus naudojama daugiau papildomų herbicidų, nes atsiranda herbicidams atsparių piktžolių. Dėl šios priežasties yra tikėtina, kad genetiškai modifikuota medvilnė bus purškiama didesniu glifosato kiekiu ir tai bus daroma dažniau, derliuje gali kauptis didesnis jo liekanų kiekis. 2015 m. EFSA pateikė išvadą, kad glifosatas tikriausiai nėra kancerogeniškas, o Europos cheminių medžiagų agentūra 2017 m. pateikė išvadą, kad nėra pagrindo jį priskirti prie jokios kategorijos. Tačiau 2015 m. Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra – specializuota Pasaulio sveikatos organizacijos vėžio agentūra – glifosatą priskyrė prie galbūt kancerogeninį poveikį žmonėms turinčių medžiagų. Keletas recenzuojamų naujausių mokslinių tyrimų patvirtina glifosato kancerogeninį potencialą. Be to, remiantis EFSA, nėra toksikologinių duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti kelių rūšių glifosato skilimo produktų riziką vartotojams. Per konsultacijų laikotarpį valstybės narės pateikė EFSA daug kritinių pastabų.Manome, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus. Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas neatitinka ES teisės, nes jis yra nesuderinamas su tikslu nustatyti pagrindą, leidžiantį užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį, kalbant apie genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus, kartu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą. Prašome Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą. Raginame Komisiją nesuteikti leidimų herbicidams atspariems genetiškai modifikuotiems kultūriniams augalams, kol nebus išsamiai ištirtos grėsmės sveikatai, susijusios su herbicidų liekanomis kiekvienu konkrečiu atveju. Atliekant tokį vertinimą yra reikalaujama visapusiškai įvertinti visas herbicidų liekanas, atsiradusias dėl genetiškai modifikuotų kultūrinių augalų purškimo papildomais herbicidais, šių herbicidų skilimo produktus ir jų kombinatorinį poveikį, įskaitant poveikį pačiam genetiškai modifikuotam augalui.

2022/02/15

Balsavau už šio pasiūlymo dėl rezoliucijos atmetimą. Šiuo pasiūlymu yra pareiškiamas prieštaravimas dėl Komisijos deleguotojo reglamento (C(2021)7701), kuriuo dėl paramos paraiškų nepriimtinumo laikotarpių ir jų datų papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1139 dėl Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo (EJRŽAF). Sąlygos yra sugriežtinamos, nes nepriimtinumo laikotarpis prasideda padarius antrą pažeidimą ir vos tik surenkami 7 taškai, o laikotarpio trukmė apskaičiuojama skaičiuojant po du mėnesius už tašką. Tai atrodo neproporcinga ir neatitinka EJRŽAF nuostatų. Siūlyme teigiama, Komisija turėtų pasiūlyti alternatyvų ir proporcingesnį sprendimą dėl nepriimtinumo laikotarpio trukmės, skaičiuojamos pagal taškus. Proporcingesnis sprendimas galėtų būti už pirmus du pažeidimus taikyti tik vieno mėnesio, o ne dviejų mėnesių už kiekvieną tašką nepriimtinumo laikotarpį tam tikrų pažeidimų atveju, ir taip geriau atsižvelgti į pagrindinio reglamento loginį pagrindimą proporcingumo požiūriu.

2022/02/15

Balsavau už šio pasiūlymo dėl rezoliucijos atmetimą. Šiuo pasiūlymu yra pareiškiamas prieštaravimas dėl Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2021/953, kuriuo yra siekiama sudaryti palankesnes sąlygas laisvai judėti COVID-19 pandemijos metu, kartu siekiant aukšto lygio visuomenės sveikatos apsaugos. Tai turi būti pasiekta atsižvelgiant į proporcingumo ir nediskriminavimo principus. Reglamente teigiama, jog ES skaitmeninis COVID pažymėjimas neturėtų būti naudojamas siekiant palengvinti ar paskatinti priimti laisvo judėjimo apribojimus arba kitų pagrindinių teisių apribojimus reaguojant į COVID-19 pandemiją, atsižvelgiant į jų žalingą poveikį ES piliečiams ir įmonėms. Pasiūlymu Komisija yra raginama neteikti naujo deleguotojo akto, nebent juo tikrai būtų prisidedama prie laisvo judėjimo palengvinimo, nes tai yra vienintelis šio reglamento tikslas. Be to, Komisijos yra prašoma paraginti valstybių narių vyriausybes laikytis šio reglamento taikymo srities arba priešingu atveju pasiūlyti jo taikymo laikotarpio pabaigą.

2022/02/15

Balsavau už šį pranešimą. ES yra Tarptautinės konvencijos dėl Atlanto tunų apsaugos (ICCAT konvencijos) susitariančioji šalis. Šia konvencija yra nustatoma regioninio bendradarbiavimo, kuriuo siekiama išsaugoti ir valdyti tunų ir tunams giminingų rūšių žuvų išteklius Atlanto vandenyne ir gretimose jūrose, sistema. Šiuo tikslu yra įsteigta ICCAT komisija ir ji turi įgaliojimus priimti privalomąsias rekomendacijas jos kompetencijai priklausančių žvejybos išteklių išsaugojimo ir valdymo srityje. Šie aktai yra skirti ICCAT susitariančiosioms šalims.Nauju reglamentu yra nustatomos ES paprastųjų tunų laimikio dokumentavimo programos taisyklės, siekiant įgyvendinti ICCAT priimtas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones pagal ICCAT paprastųjų tunų laimikio dokumentavimo sistemą. Šios sistemos tikslas yra nustatyti visų paprastųjų tunų kilmę. Naujame reglamente nustatoma, kad tik išimtiniais atvejais galima nesinaudoti elektronine paprastųjų tunų laimikio dokumentavimo sistema ir pateikti elektroninės sistemos reikalavimus atitinkančius popierinius dokumentus. Be to, nustatomos bendrosios paprastųjų tunų laimikio dokumentų ir reeksporto sertifikatų naudojimo nuostatos ir paprastųjų tunų laimikio bei vėlesnių prekybos sandorių registravimo ir tvirtinimo taisyklės, nustatomos įsagais ženklinamoms žuvims skirtos specialios taisyklės. Taip pat pateikiamos nuostatos dėl tikrinimo prieš patvirtinimą, elektroninės sistemos naudotojų duomenų perdavimo ir metinių ataskaitų teikimo ICCAT. Palankiai vertiname tai, kad Komisija tiksliai perkelia ICCAT rekomendacijas į ES teisę ir taip sudaro vienodas sąlygas visiems veiklos vykdytojams.

2022/02/15

Balsavau už šį pranešimą. 2021 m. liepos mėn. Prancūzija pateikė paraišką dėl EGF finansinės paramos po to, kai transporto įrangos gamybos sektoriuje Pietų-Pirėnų ir Luaros krašto regionuose Prancūzijoje per 4 mėn. laikotarpį iš darbo buvo atleisti 508 darbuotojai. Šių darbuotojų veikla nutrūko įmonės „Airbus“ padalinyje „Airbus Commercial“. COVID-19 pandemijos sąlygomis bendri kelionių apribojimai lėmė bendrą komercinės aviacijos žlugimą, įskaitant keleivinių skrydžių sektorių. Įmonė „Airbus“ nesitiki, kad šis sektorius visiškai atsigaus iki 2025 m.Pritariame Komisijai, kad yra įvykdytos EGF reglamento sąlygos ir Prancūzija turi teisę gauti finansinę 3,75 mln. EUR paramą pagal šį reglamentą. Tai apima 85 proc. bendros 4,41 mln. EUR sumos, kurią sudaro tik prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų išlaidos. Individualiems poreikiams pritaikytas paslaugas, kurios yra teikiamos darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, apima veiklos pradžios dotacijos, verslo kūrimo mokymai, išmokos išlaidoms, susijusioms su verslo kūrimo mokymais bei atlygio skirtumo kompensavimas. Palankiai vertiname tai, kad suderintas individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų paketas buvo sėkmingų kolektyvinių derybų, vykdomų tarp įmonės „Airbus“ ir darbuotojų atstovų bei konsultuojantis su personalo ir profesinių sąjungų atstovais, susitarimo rezultatas. Įmonė „Airbus“ šias individualiems poreikiams pritaikytas paslaugas pradėjo teikti 2020 m. lapkričio mėn. Taip pat palankiai vertiname tai, kad paramos gavėjams finansinė parama suteikiama greitai. 98,7 proc. finansinės paramos yra susijusi su startuolių ir įmonių steigimu. Tai paskatins profesinę reintegraciją ir pertvarkymą, padidins atitinkamų regionų konkurencingumą ir prisidės prie ekonomikos atsigavimo.

2022/02/15

Balsavau už šį pranešimą. Palankiai vertiname ECB vaidmenį užtikrinant euro stabilumą ir pabrėžiame, kad ECB teisinis nepriklausomumas yra būtina jam priskirtų įgaliojimų vykdymo sąlyga. Šio nepriklausomumo pažeisti nederėtų ir jis turėtų visada būti papildomas atitinkamu atskaitomybės lygiu. Palankiai vertiname 2021 m. liepos mėn. vienbalsiai priimtą ir paskelbtą ECB pinigų politikos strategijos peržiūrą, kurioje išdėstyta, kaip pasiekti pagrindinį tikslą – išlaikyti kainų stabilumą ir prisidėti įgyvendinant ES tikslus, kurie apima subalansuotą ir tvarų ekonomikos augimą, labai konkurencingą socialinę rinkos ekonomiką, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos bei konvergencijos, aukšto lygio aplinkos apsaugos bei jos kokybės gerinimo, nedarant poveikio pirminiam kainų stabilumo tikslui. Tai yra pirmoji strategijos peržiūra per 18 metų. Palankiai vertina ECB sprendimą periodiškai vertinti pinigų politikos strategijos tinkamumą ir tokiu būdu didinti visuomenės informuotumą ir dalyvavimą pinigų politikoje.Esame susirūpinę dėl precedento neturinčios COVID-19 pandemijos ir jai pažaboti taikytų priemonių sukeltos krizės, dėl kurios euro zonos ekonomika ir ypač jau prieš krizę buvusių pažeidžiamų valstybių ekonomika patyrė staigų nuosmukį, labai padidėjo ekonominė ir socialinė nelygybė ir sparčiai blogėja darbo rinkos sąlygos. Esame ypač susirūpinę dėl COVID-19 pandemijos poveikio MVĮ. Raginame ECB toliau dėti pastangas siekiant suteikti daugiau galimybių MVĮ gauti finansavimą Palankiai vertiname plačiai taikomas viešosios paramos priemones, kurių ėmėsi ES. Euro zonos ekonominė veikla atsigauna greičiau nei tikėtasi, nors atsigavimo greitis, mastas ir vienodumas tebėra neaiškūs. Taikant visapusišką atsaką, įskaitant gerai apgalvotą pinigų politikos ir palankios tikslinės fiskalinės politikos bei socialiniu požiūriu suderintų ir produktyvumą didinančių reformų bei investicijų derinį, gali būti užtikrintas tvarus augimas, atsparumas ir kainų stabilumas. Todėl palaikome ECB pirmininkės Ch. Lagarde raginimą sprendžiant COVID-19 krizės sukeltas problemas visapusiškai derinti fiskalinę ir pinigų politiką. Atkreipiame dėmesį į ECB pirmininkės 2021 m. birželio mėn. pareiškimą, kad ir toliau yra svarbu laikytis plataus užmojo ir koordinuotos fiskalinės krypties, nes pernelyg anksti atšaukus fiskalinę paramą būtų rizikuojama susilpninti ekonomikos atsigavimą ir padidinti ilgalaikį neigiamą poveikį. Pripažįstame Europos ir nacionalinės fiskalinės politikos svarbą teikiant paramą namų ūkiams ir įmonėms, kuriems pandemija padarė didžiausią poveikį. Atkreipiame dėmesį į skirtingą euro zonos valstybių atsigavimo tempą, dėl kurio pasibaigus pandemijai gali vystytis „skirtingų greičių“ Europa. Fiskalinė parama ir pinigų politika neturėtų stabdyti reformų ir investicijų, kuriomis siekiama atgaivinti ES ekonomiką, skatinti tvarų ir integracinį augimą, spartinti žaliąją pertvarką ir stiprinti Europos savarankiškumą ir konkurencingumą. Raginame ECB paspartinti savo darbą didinant žaliųjų obligacijų dalį savo portfelyje, taip pat užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp inovacijų reguliavimo finansinių technologijų srityje ir finansinio stabilumo užtikrinimo.

2022/02/15

Balsavau už šį pranešimą. Pranešimas apima Direktyvą 98/58/EB dėl ūkinių gyvūnų apsaugos, Direktyvą 1999/74/EB dėl vištų dedeklių apsaugos, Direktyvą 2007/43/EB dėl broilerių apsaugos, Direktyvą 2008/119/EB dėl veršelių apsaugos ir Direktyvą 2008/120/EB dėl kiaulių apsaugos. Komisija turėtų atnaujinti šias direktyvas, kad jos būtų veiksmingesnės, ir siekti ne sugriežtinti, o nustatyti aiškesnes ir išsamesnes taisykles bei taip užtikrinti, kad valstybės narės jas vienodžiau suprastų ir aiškintų. Šiuo tikslu yra labai svarbu į šį procesą įtraukti Parlamentą, nacionalines kompetentingas institucijas ir ūkininkus.Palankiai vertiname tai, kad Komisija ketina atlikti gyvūnų gerovės teisės aktų, įskaitant aktus dėl gyvūnų vežimo ir skerdimo, vertinimą ir peržiūrą ne vėliau kaip 2023 m., siekiant suderinti juos su naujausiais moksliniais įrodymais, išplėsti jų aprėptį, palengvinti jų vykdymo užtikrinimą ir užtikrinti aukštesnį gyvūnų gerovės lygį, kaip nurodyta strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“. Prašome, kad visi būsimi teisėkūros veiksmai (naujų teisės aktų rengimas ar esamų tekstų peržiūra), kuriais atliekami daliniai pakeitimai arba keičiama gyvulių auginimo sistema (įskaitant patalpas), būtų grindžiami patikimais naujausiais moksliniais duomenimis arba tyrimais, parengtais atliekant sisteminius mokslinius tyrimus, atsižvelgiant į visus aspektus, kad būtų užtikrintas tvarumas ir gyvūnų gerovė. Raginame išlaikyti pusiausvyrą, atsižvelgti į mokslines rekomendacijas, susijusias su pakeitimų, kurie turės būti padaryti, poveikiu gyvūnams, aplinkai ir ūkininkams, ypač smulkiesiems ūkininkams, ir vykstant teisėkūros procesui kuo anksčiau konsultuotis su valstybių narių kompetentingomis institucijomis.Raginame Komisiją atliekant ES gyvūnų gerovės teisės aktų peržiūrą suformuluoti labai konkrečius patikrinamus reikalavimus atsižvelgiant į naujausias mokslines nuomones ir įvairias produkcijos sistemas įvairiose valstybėse narėse. Raginame vykdyti geresnį veterinarinės prevencijos valdymą ir aukštų gyvūnų sveikatos ir gerovės standartų skatinimą, visų pirma vakcinacijos ir perteklinio antimikrobinių medžiagų naudojimo prevencijos srityje, kad būtų užkirstas kelias zoonozinėms ligoms plisti.Raginame Komisiją susieti įvairias savo strategijas įgyvendinant taisykles, parengtas taip, kad jos derėtų su Europos žaliuoju kursu, strategija „Nuo ūkio iki stalo“, 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija ir žemės ūkio politika, susijusia su prekyba, komercine praktika ir pardavimo skatinimu.

2022/02/15

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname Europos ombudsmenės pristatytą 2020 m. metinį pranešimą ir teigiamai vertiname tai, kad jame puikiai išdėstyti svarbiausi faktai ir skaičiai, susiję su ombudsmenės darbu 2020 metais. Sveikiname E. O’Reilly už jos puikų darbą didinant ES institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų atvirumą, atskaitomybę bei sąžiningumą ir taip apsaugant piliečių pagrindines teises, ypač tokiais metais, kuriuos pažymėjo pražūtingos COVID-19 pandemijos protrūkio pasekmės. Skaidrumas yra vienas teisinės valstybės principo elementų ir yra pagrindinis dalyvaujamosios demokratijos principas. Reiškiame padėką ombudsmenei už konstruktyvų bendradarbiavimą su Parlamentu, ypač su Peticijų komitetu, ir su kitomis ES institucijomis.2020 m. ombudsmenė gavo daugiau kaip 1 400 skundų, kurių jos įgaliojimai neapima, daugiausia dėl to, kad tie skundai nebuvo susiję su ES administracijos veikla. 2020 m. ombudsmenė pradėjo 370 tyrimų, iš kurių 365 buvo pagrįsti skundai, o 5 pradėti savo iniciatyva, ir baigė 394 tyrimus. 210 tyrimų buvo susiję su Komisija. Kiti apėmė ES agentūras, EPSO, EIVT, OLAF, ECB, EIB ir kitas institucijas.Trys didžiausi susirūpinimą keliantys klausimai, susiję su tyrimais, buvo skaidrumas ir atskaitomybė (galimybė susipažinti su informacija ir dokumentais), tarnybos kultūra bei tinkamas naudojimasis įgaliojimais veikti savo nuožiūra, įskaitant pažeidimų nagrinėjimo procedūras. Kiti susirūpinimą keliantys klausimai apima etinius klausimus ES administracijoje, pagarbą pagrindinėms teisėms, patikimą finansų valdymą, informavimą apie pažeidimus, procesinių teisių paisymą, įdarbinimą ir gerą ES personalo klausimų valdymą.Palankiai vertiname ombudsmenės Komisijai pateiktą klausimą dėl Komisijos gautų mokslinių rekomendacijų skaidrumo, jos susitikimų su interesų grupių atstovais ir sprendimų, susijusių su skubiais viešaisiais pirkimais. Raginame Komisiją pagerinti jai patariančių mokslinių ekspertų nepriklausomumo vertinimo procesus užtikrinant, kad atitinkami ekspertai neturėtų jokio interesų konflikto. Taip pat raginame visapusiškai įgyvendinti ombudsmenės pasiūlymus, pateiktus atlikus tyrimą šiuo klausimu.Pabrėžiame esminį skaidrumo ir gero administravimo vaidmenį ES institucijų darbe. Apgailestaujame dėl to, kad Komisija nepateikė tinkamų paaiškinimų ombudsmenės prašymams dėl pagrindinių jos darbo per COVID-19 krizę elementų. Raginame Komisiją paaiškinti savo sprendimų dėl skubių viešųjų pirkimų, įskaitant įvairių komitetų narių skyrimo procedūras, priėmimą, kad būtų užtikrintas visiškas proceso skaidrumas.Raginame visas susijusias institucijas laiku reaguoti į Europos ombudsmeno tarnybos prašymus. Raginame valstybes nares laikytis savo įsipareigojimo visiškai skaidriai bendradarbiauti su ombudsmene. Raginame Tarybą dėti daugiau pastangų skaidrumo srityje, visų pirma registruojant ir skelbiant valstybių narių pozicijas ir leidžiant susipažinti su daugiau trišalio dialogo dokumentų, kad būtų gerbiamos piliečių demokratinės teisės. Raginame Tarybą atsižvelgti į ombudsmenės pateiktus pasiūlymus dėl jos darbo gerinimo. Raginame ombudsmenę išversti daugiau savo leidinių į visas oficialiąsias ES kalbas.

2022/02/15

Balsavau už šį pranešimą. ES gali įgyvendinti kovos su klimato kaita tikslus ir įvykdyti pažadus Europos piliečiams tik integruodama atsinaujinančiųjų išteklių energiją į energetikos sistemas daug didesniu mastu ir daug greičiau nei iki šiol. Jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energija yra itin svarbus Europos žaliosios pertvarkos elementas. 2030 m. pasiekus daugiau nei 60 GW jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumų, būtų galimybė užtikrinti švarų, pigų ir stabilų energijos šaltinį, kuris būtų žaliosios pertvarkos pagrindas. Raginame Komisiją jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir kitas susijusias energetikos technologijas laikyti pagrindinėmis iki 2050 m. pasiektinos Europos energetikos sistemos sudedamosiomis dalimis.Raginame Komisiją persvarstyti viešųjų pirkimų ir valstybės pagalbos taisykles, kad būtų užtikrinta sąnaudų atžvilgiu konkurencinga pertvarka, grindžiama gerai veikiančia rinka, kurioje būtų skatinamas jūrų vėjo energijos naudojimas. Pažymime ES bendrovių ir technologijų konkurencinį pranašumą jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektoriuje ir raginame Komisiją užtikrinti, kad ES išlaikytų lyderystę technologijų srityje, išsaugotų talentus ir teiktų įperkamą, saugią ir tvarią energiją, kartu atsižvelgdama į galimą poveikį jūrų aplinkai, klimato kaitai.Raginame Komisiją, valstybes nares ir privatųjį sektorių didinti investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, susijusią su žiediniu ir į gamtą orientuotu jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginių projektavimu, taip pat sustiprinti iniciatyvą „Švari energija ES saloms“, ypač daug dėmesio skiriant jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijai.Valstybes nares raginame užtikrinti tinkamą infrastruktūrą (pvz., perdavimo linijas jūroje pagamintos elektros energijai integruoti ir transportuoti) bei nedelsiant koordinuoti ir pateikti jūrų energijos pajėgumų plėtojimo planus, o Komisiją – pateikti pasiūlymą, kuris galėtų paspartinti tinklų sujungimo tikslo įgyvendinimą, bei kuo greičiau atlikti poveikio vertinimą, kuriame būtų paaiškintas jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos ekonominis ir socialinis poveikis, ypatingą dėmesį skiriant esamoms darbo vietoms ir darbo vietų kūrimui. Raginame įtraukti jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos sritį į kitą Europos įgūdžių darbotvarkę, siekiant padėti asmenims, tarptautinėms įmonėms bei mažosioms ir vidutinėms įmonėms išsiugdyti reikiamus įgūdžius jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektoriuje.Atkreipiame dėmesį į šiuo metu ilgai trunkantį jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų įgyvendinimo procesą ir tai, kad reikia jį skubiai paspartinti, jog būtų pasiekti 2030 ir 2050 m. tikslai. Supaprastinus valstybių narių procedūras ir techninius standartus bus sudarytos sąlygos spartesniam diegimui. Raginame valstybes nares nustatyti skaidrų leidimų išdavimo procesą bei apsvarstyti galimybę nustatyti leidimų išdavimo terminus, įskaitant būtinus poveikio aplinkai vertinimus ir tyrimus, konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais.

2022/02/15

Balsavau už šį pranešimą. ES sutarties 50 straipsniu yra sudaromos pasitraukimo iš ES proceso prielaidos valstybėms narėms suteikiant suverenią teisę išstoti iš ES. Europos Sąjungai JK išstojimas buvo naujas procesas ir precedento neturintis iššūkis, visų pirma dėl išstojimo poveikio milijonų piliečių gyvenimui, kurie pagal ES teisę naudojosi laisvo judėjimo teise. Įgyvendinant ES sutarties 50 straipsnį, kuris pirmą kartą buvo nustatytas Lisabonos sutartimi, reikėjo per ribotą laikotarpį išsamiai apsvarstyti šį ir kitus sudėtingus klausimus, susijusius su valstybės narės atsiskyrimu nuo ES. ES sutarties 50 straipsniu buvo išspręstas ankstesnis netikrumas ir dviprasmiškumas, susijęs su teise išstoti iš ES, aiškiai suteikiant valstybėms narėms vienašalę teisę pasitraukti besąlygiškai, išskyrus tai, kad jos laikosi savo nacionalinių konstitucinių reikalavimų. Tačiau ES sutarties 50 straipsnyje nieko nepasakyta apie daugelį aspektų, kurie atsiranda išstojimo proceso metu.Šia įgyvendinimo ataskaita siekiama įvertinti, kaip buvo aiškinamos ir taikomos ES sutarties 50 straipsnio nuostatos ir kaip pagal tas nuostatas buvo organizuojama ir vykdoma JK išstojimo iš ES procedūra, bei kaip galima pasimokyti iš ES konstitucinės tvarkos ir institucinės struktūros. Svarstymai dėl 50 straipsnio įgyvendinimo padeda geriau suprasti pagrindinius ES konstitucinio tapatumo komponentus, principus, kuriais grindžiama Europos integracija, sprendimų priėmimo autonomiškumo svarbą ir teisę reguliuoti. Ir į tai bus atsižvelgta ateityje keičiant Sutartis. Manome, kad apskritai buvo pasiekti ES sutarties 50 straipsnio ir derybų su JK dėl išstojimo tikslai – užtikrinus tvarkingą išstojimą užtikrintas atsiskyrimas nuo ES, sukurtas teisinis stabilumas ir sumažintas trikdymas, pateikta aiški ateities vizija piliečiams ir juridiniams asmenims, kartu apsaugant ES, jos piliečių ir valstybių narių vientisumą ir interesus. Manome, kad buvo itin svarbu skubiai ir tvirtai nustatyti prioritetus atsižvelgiant į JK išstojimą iš ES, nes tai milijonų ES piliečių Jungtinėje Karalystėje ir JK piliečių ES, nukentėjusių dėl išstojimo, teisių apsauga. Taip pat dėl ypatingų Airijos salos atžvilgiu susidariusių aplinkybių ir bendro finansinio susitarimo, kad būtų galima struktūrizuoti procesą ir stabilizuoti jo poveikį ES.Vis dėlto manome, kad derybų metu turėjo būti daugiau aiškumo dėl to, kaip spręsti ginčus, galinčius kilti taikant susitarimą dėl išstojimo, visų pirma atsižvelgiant į ESTT vaidmenį. Giriame pagrindinius institucinius subjektus už tai, kad jie išsaugojo vienybę tarp 27 valstybių narių, ES institucijų viduje. Manome, kad ES interesai buvo apsaugoti pasitelkus strateginį organizavimą ir taikant sąlygas įvairiais šios procedūros etapais. Palankiai vertiname tai, kad derybose su JK pirmenybė buvo teikiama piliečių teisių klausimui, kuris kelia ir ateityje kels didelį susirūpinimą, ir kad dėl šio išstojimo tvarkos skyriaus derybose buvo susitarta gana anksti.

2022/02/15

Balsavau už šį pranešimą. Palankiai vertiname tai, kad bendra tendencija yra teigiama, nes PVM surinkimo atotrūkis valstybėse narėse sumažėjo nuo 20 proc. 2009 metais iki 10 proc. 2019 metais. Tai rodo, kad PVM sukčiavimas ES mažėja, o bendrąjį vidaus produktą sudarančių PVM pajamų dalis didėja. Raginame Komisiją ir valstybes nares analizuoti ir keistis geriausia tų valstybių narių, kurioms pavyksta išvengti didelio PVM surinkimo atotrūkio, patirtimi. Remiame tikslą ieškoti novatoriškų mokesčių sprendimų, atitinkančių naujas ekonomines, socialines ir aplinkosaugos realijas. Atkreipiame dėmesį į tai, kad pritaikius pajamų atžvilgiu neutralią mokesčių reformą standartinis PVM tarifas 27 ES šalyse galėtų vidutiniškai sumažėti septyniais procentiniais punktais. Be to, sumažėtų reikalavimų laikymosi išlaidos. Remiantis šiais skaičiavimais, sumažinimo dydis ES valstybėse narėse varijuoja nuo 2 (Estijoje) iki 13 (Graikijoje) procentinių punktų. Tačiau tai nėra vienintelis būdas išspręsti mokesčių sistemos sudėtingumo problemą. Mažesnis standartinis PVM tarifas galėtų būti naudingas vartotojams, visų pirma mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams. Raginame suteikti valstybėms narėms galimybę išnagrinėti, kokią naudą bendras lengvatinis standartinis tarifas turėtų sąžiningai konkurencijai jų rinkose. Manome, kad daugelio lengvatinių tarifų taikymas turi teisėtą tikslą visuomenėje, siekiant sumažinti PVM sistemos regresyvumą ir padėti pasiekti tokius nacionalinės politikos tikslus kaip prieiga prie pagrindinių prekių ir sektorių (pvz., sveikatos ir maisto sektorių). Tačiau tai prisideda ir prie mokesčių sistemos sudėtingumo bei neskaidrumo, didina reikalavimų laikymosi išlaidas ir gali palengvinti sukčiavimą. Suprantame, kad taikant lengvatinius tarifus gali sumažėti kaina vartotojui, tačiau tai priklauso nuo daugelio kitų veiksnių, todėl reikia atlikti nuodugnią analizę ir poveikio vertinimą. Pažymime, kad per pastaruosius du dešimtmečius Komisija pradėjo beveik 200 su PVM susijusių pažeidimų nagrinėjimo procedūrų. Raginame ją pateikti šių procedūrų pagrindinių išvadų santrauką kaip būsimų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, susijusių su lengvatiniais tarifais, atleidimu nuo mokesčių ir neperkėlimu į nacionalinę teisę, pagrindą. Raginame valstybes nares plėsti ir gerinti tarpusavio bendradarbiavimą ir visapusiškai taikyti 2020 m. priimtas taisykles dėl keitimosi PVM mokėjimo duomenimis, kad būtų lengviau nustatyti mokestinį sukčiavimą tarpvalstybiniuose elektroninės prekybos sandoriuose.

2022/02/15

Balsavau už šį pranešimą. Dėl COVID-19 pandemijos, labai sumažėjus paklausai, smarkiai sumažėjo geležinkelių eismas. Tai padarė didelį poveikį geležinkelio įmonėms, nes jos negali kontroliuoti aplinkybių ir joms nuolat kyla didelių likvidumo problemų, jos patiria didelių nuostolių, o kai kuriais atvejais joms gresia nemokumas. Siekiant neutralizuoti neigiamą ekonominį COVID-19 pandemijos poveikį ir paremti geležinkelio įmones, Parlamento ir Tarybos reglamentu valstybėms narėms buvo suteikta galimybė leisti infrastruktūros valdytojams sumažinti mokesčius už prieigą prie geležinkelių infrastruktūros, jų netaikyti arba atidėti jų mokėjimą. Ši galimybė buvo suteikta aptariamajam laikotarpiui nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir vėliau Komisijos pratęsta iki 2021 m. gruodžio 31 d. COVID-19 pandemija ir toliau daro neigiamą poveikį geležinkelių sektoriui, ir gali būti, kad geležinkelio įmonės tą poveikį patirs ir toliau. Siekiant reaguoti į neatidėliotinus sektoriaus poreikius, nustatytas aptariamasis laikotarpis turėtų būti toliau pratęstas iki 2022 m. birželio 30 d. COVID-19 pandemijos raida yra nenuspėjama, greitai atsiranda naujų atmainų ir reikia įvertinti jų poveikį geležinkelių sektoriui, reguliavimo veiksmų reikia imtis greitai ir lanksčiai. Siekiant išvengti atsako spragų, yra labai svarbu užtikrinti, kad taisyklės būtų taikomos ir toliau po 2021 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į nustatytų priemonių pobūdį, pratęsto aptariamojo laikotarpio taikymas atgaline data nepažeis teisėtų suinteresuotųjų asmenų lūkesčių. Šio reglamento tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto arba poveikio tikslo yra geriau siekti ES lygmeniu, todėl laikydamasi ES sutartyje nustatyto subsidiarumo principo ES gali patvirtinti priemones. Komisija turėtų nuolat analizuoti ekonominį COVID-19 pandemijos poveikį geležinkelių sektoriui, ir, jei nepalankios sąlygos išliktų toliau, ES turėtų galėti nepagrįstai nedelsdama pratęsti nustatytų priemonių taikymo laikotarpį. Yra ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, įskaitant ekspertus, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis nustatytais principais.

2022/02/16

Balsavau už šį pranešimą. 2014 m. pavasarį Ukraina ėmėsi įgyvendinti plataus užmojo reformų programą, kuria siekiama stabilizuoti jos ekonomiką ir gerinti jos piliečių pragyvenimo lygį. Kova su korupcija, konstitucijos, rinkimų ir teismų reformos yra vieni svarbiausių darbotvarkės prioritetų. Šių reformų įgyvendinimas buvo remiamas pagal penkias iš eilės įvykdytas makrofinansinės pagalbos programas, pagal kurias Ukraina gavo iš viso 5 mlrd. EUR vertės pagalbos paskolų forma. Paskutine makrofinansine pagalba, kuri buvo suteikta per COVID‐19 pandemiją, Ukrainai suteikta 1,2 mlrd. EUR paskolų forma ir ji buvo užbaigta 2021 m. rugsėjo mėn. Ukrainos ekonomiką paveikė COVID-19 pandemijos sukeltas ekonomikos nuosmukis ir užsitęsusios grėsmės saugumui prie jos sienos su Rusija. Dėl nuolatinio augančio netikrumo pastaruoju metu prarastas pasitikėjimas, o nuo 2022 m. sausio mėn. vidurio prarasta galimybė patekti į tarptautines kapitalo rinkas. Blogėjančios finansavimo sąlygos prisidėjo prie didelio ir augančio likusio išorės finansavimo deficito ir daro didelį neigiamą poveikį investicijoms, taip mažindamos Ukrainos atsparumą būsimiems ekonominiams ir politiniams sukrėtimams.ES suteikia Ukrainai 1,2 mlrd. EUR sumos neviršijančią makrofinansinę pagalbą, siekdama padėti Ukrainai stabilizuoti ekonomiką ir vykdyti esminių reformų darbotvarkę. Visa ES makrofinansinės pagalbos suma Ukrainai suteikiama paskolų forma ir yra teikiama 12 mėnesių laikotarpiui. Siekiant finansuoti ES makrofinansinę pagalbą, Komisijai suteikiami įgaliojimai ES vardu skolintis reikiamų lėšų kapitalo rinkose arba iš finansų įstaigų ir jas perskolinti Ukrainai. Vidutinis paskolų grąžinimo terminas turi būti ne ilgesnis kaip 15 metų. ES makrofinansinės pagalbos teikimo išankstinė sąlyga yra ta, kad Ukraina turi paisyti veiksmingų demokratinių mechanizmų, įskaitant daugiapartinę parlamentinę sistemą, laikytis teisinės valstybės principo ir gerbti žmogaus teises. Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba stebi, kaip laikomasi šios išankstinės sąlygos visu pagalbos teikimo laikotarpiu. Į susitarimo memorandumą yra įtraukiamas ir ekonominės politikos bei finansinių sąlygų įvykdymo tvarkaraštis. Šiomis sąlygomis yra siekiama didinti Ukrainos viešųjų finansų valdymo sistemų veiksmingumą, skaidrumą ir atskaitomybę. Ukrainos vyriausybė parodė tvirtą pasiryžimą įgyvendinti tolesnes reformas, dabartinėmis kritinėmis aplinkybėmis trumpuoju laikotarpiu daugiausia dėmesio skirdama tokioms pagrindinėms politikos sritims kaip ekonomikos atsparumas ir stabilumas, valdymas, teisinės valstybės principas ir energetika.

2022/02/16

Balsavau už šį pranešimą. 2009 m. buvo priimta žaislų saugos direktyva, kuria yra siekiama užtikrinti aukštą vaikų sveikatos ir saugos lygį ir pagerinti žaislų vidaus rinkos veikimą, pašalinant kliūtis tarp valstybių narių prekiauti žaislais. Pritariame Komisijos parengtai Žaislų saugos direktyvos vertinimo ataskaitai, kuria yra siekiama įvertinti direktyvos veikimą nuo jos įsigaliojimo pradžios. Pripažįstame Žaislų saugos direktyvos pridėtinę vertę gerinant vaikų saugumą ir užtikrinant vienodai aukštą apsaugos lygį visoje bendrojoje rinkoje (palyginti su ankstesne direktyva) ir direktyvos vaidmenį nustatant teisinį tikrumą ir vienodas sąlygas įmonėms. Apgailestaujame dėl to, kad kai kurie ne iš ES šalių gamintojų, kurie parduoda savo produktus bendrojoje rinkoje, ypač elektroninėse prekyvietėse, nesilaiko ES teisės aktų, ir daugelis ES parduodamų žaislų vis dar kelia reikšmingą pavojų vaikams. Pripažįstame standartų pagrindinį vaidmenį sudarant sąlygas gamintojams veiksmingai ir lanksčiai taikyti direktyvą bei notifikuotųjų įstaigų vaidmenį užtikrinant atitiktį, kai standartų nėra arba jie netaikomi. Pabrėžiame, kad kai kuriuose regionuose reikia didinti notifikuotųjų įstaigų skaičių ir kad valstybės narės turėtų nustatyti atvirus, įtraukius, tvarius, skaidrius ir aukštos kokybės standartus. Standartai turėtų būti neutralūs technologijų atžvilgiu ir pagrįsti našumu, užtikrinant vienodas konkurencijos sąlygas tarp ekonominės veiklos vykdytojų, visų pirma MVĮ. Reikia parengti plataus užmojo adaptyviųjų žaislų standartus, kurie suteiktų galimybę neįgaliems vaikams žaisti ir mėgautis žaislais, kuriais jie kitaip negalėtų naudotis. Pažymime, kad kai kurios rinkos priežiūros institucijos susiduria su problemomis įgyvendindamos Žaislų saugos direktyvos nuostatas, pagal kurias gamintojai yra įpareigojami uždėti įspėjimus ant žaislų aiškiai matoma, lengvai įskaitoma, suprantama ir tikslia forma. Tokias problemas kelia nustatytų reikalavimų ir susijusių standartų trūkumas, todėl raginame Komisiją nustatyti specialius žaislų įspėjimų matomumo ir įskaitomumo reikalavimus, kad valstybės narės galėtų vienodai įgyvendinti šiuos reikalavimus. Pripažįstame, kad Žaislų saugos direktyvos įgyvendinimas ir pasirengimas tinkamai ją taikyti yra sunkus procesas, trunkantis daugelį metų ir reikalaujantis didelių finansinių Europos žaislų gamintojų investicijų. Vis dėlto neatitikimai, dėl kurių yra būtina peržiūrėti Žaislų saugos direktyvą, išlieka. Todėl prašome Komisijos tęsti vertinimo procesą ir atlikti išsamų poveikio vertinimą siekiant patikrinti kaip tuos neatitikimus spręsti. Reikia tolesnių pastangų, ypač teisėsaugos institucijų, siekiant užtikrinti, kad visi ekonominės veiklos vykdytojai, teikiantys žaislus ES rinkai, taikytų griežtus saugos reikalavimus. Reikia atsižvelgti į sunkumus, konkrečią riziką ir neigiamą poveikį įmonėms, kurios gamina reikalavimus atitinkančius žaislus, atsirandančius dėl reikalavimų neatitinkančių, nesaugių ir suklastotų žaislų pardavimo, daugiausia iš ES nepriklausančių šalių, ir spręsti rizikos, kylančios dėl naujų technologijų naudojimo, klausimą. Be to, raginame Komisiją atsižvelgti į bendrą cheminių medžiagų poveikį vaikams ir galimą mažų dozių poveikį.

2022/02/16

Balsavau už šį pranešimą. Europoje gyvena mažiau nei 10 proc. pasaulio gyventojų, bet joje yra ketvirtadalis visų sergančiųjų vėžiu, ir vėžys yra antra pagrindinė mirties priežastis Europoje po širdies ir kraujagyslių ligų. Europos kovos su vėžiu planu turėtų būti veiksmingai reaguojama į 1,3 mln. kasmet Europoje nuo vėžio mirštančių žmonių ir sveikatos priežiūros specialistų raginimą daryti pažangą, esminius pacientų poreikius, lūkesčius ir aiškų būsimų kartų norą būti apsaugotiems nuo grėsmių sveikatai bei rizikos veiksnių. ES kovos su vėžiu veiksmais turėtų būti siekiama padidinti vėžio pacientų penkerių metų išgyvenamumo rodiklį. Palankiai vertiname Europos kovos su vėžiu planą ir raginame Komisiją siekti naujos šio plano sąveikos su programa „ES – sveikatos labui“, ES vaistų strategija, Cheminių medžiagų strategija ir atnaujinta ES pramonės strategija. Manome, kad toks visapusiškas vėžio gydymo pagrindas padėtų užkirsti kelią vėžiui, leistų anksti jį aptikti ir gydyti. Raginame Komisiją parengti bendrą kovos su vėžiu politiką, į kurią prireikus būtų įtraukti pasiūlymai dėl teisės aktų projektų. Esame tvirtai įsitikinę, kad visapusiški prevenciniai kovos su vėžiu veiksmai, papildyti priemonėmis, padedančiomis pašalinti arba sumažinti žalą, susijusią su įmanomais pakeisti rizikos veiksniais, turėtų būti įgyvendinami visose Europos politikos srityse ir finansavimo programose. Raginame Komisiją ir valstybes nares į visas susijusias politikos sritis įtraukti visuomenės informuotumo apie vėžio prevenciją didinimo kampanijas. Komisiją raginame integruoti Europos kovos su vėžiu plano tikslus į visas susijusias sektorių politikos sritis. Esame įsitikinę, kad prevenciniai veiksmai turėtų būti pagrįsti įrodymais, todėl raginame Komisiją ir valstybes nares daugiau investuoti į vėžio priežasčių mokslinius tyrimus ir vėžio prevencijos priemonių veiksmingumą ir įgyvendinimą. Raginame nacionaliniu ir ES lygmenimis sukurti ir įgyvendinti veiksmingas prevencines priemones, pagrįstas nepriklausomomis mokslinėmis profesinėmis žiniomis, geriausia praktika ir įgyta patirtimi bei klinikinėmis rekomendacijomis. Atsižvelgdami į tai, raginame įgyvendinti Europos kovos su vėžiu kodeksą, kad remiantis naujausiais moksliniais įrodymais būtų sumažinta vėžio rizika, ir reguliariai jį atnaujinti pagal nuolatinės stebėsenos ir vertinimo ciklą. Pažymime, kad daugiau nei 40 proc. visų vėžio atvejų galima išvengti koordinuotais veiksmais, nukreiptais į su elgsena susijusius, biologinius, aplinkos, darbo, socialinius ekonominius ir komercinius sveikatą lemiančius veiksnius, todėl raginame daugiau dėmesio skirti sveikos gyvensenos palaikymui, siekiant užkirsti kelią vėžiui ir sumažinti tam tikrų vėžinių susirgimų atsinaujinimą.

2022/02/16

Balsavau už šį pranešimą. Norėdama pasiekti strateginį tikslą plėtoti savo vadovaujamąjį vaidmenį pasaulyje, ES turėtų formuoti savo bendrąją užsienio ir saugumo politiką (BUSP) remdamasi tam tikrais veiksmais. Reikia imtis vadovaujamojo vaidmens stiprinant daugiašales partnerystes, susijusias su pasauliniais prioritetais, visų pirma partnerystę su JT, saugoti bei skatinti demokratiją ir žmogaus teises visame pasaulyje. Reikia gerinti ES matomumą ir sprendimų priėmimą ir visapusiškai bei veiksmingiau pasinaudoti ES tvirtosios ir švelniosios galios priemonėmis, įtraukiant ir kvalifikuotos balsų daugumos balsavimą priimant ES užsienio politikos sprendimus. Reikia pasiekti ES suverenumą, nuosekliai sujungiant ES išorės ir vidaus veiksmus, derinant gebėjimą prireikus veikti savarankiškai su pasirengimu siekti strateginio solidarumo su panašiai mąstančiais partneriais. Taip pat reikia toliau plėtoti regionines strategijas, diplomatinį ir ekonominį įsitraukimą, bendradarbiavimą saugumo srityje bei stiprinti ES BUSP demokratinę priežiūrą, tikrinimą bei atskaitomybę ir parlamentinį aspektą.Vienbalsiškumas kenkia ES gebėjimui veikti, todėl primygtinai raginame valstybes nares priimant BUSP sprendimus taikyti kvalifikuotos balsų daugumos balsavimą. Tokį balsavimą raginame taikyti ir priimant pareiškimus tarptautiniais žmogaus teisių klausimais ir su žmogaus teisėmis susijusius sprendimus, nustatant ir įgyvendinant sankcijas pagal visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą (ES Magnitskio aktą), ir visus sprendimus, susijusius su bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijomis. Pabrėžiame žmogaus teisių, kaip neatsiejamo ES užsienio reikalų priemonių rinkinio elemento, svarbą. Raginame ES toliau plėtoti lyderės vaidmenį ginant ir propaguojant laisvę, demokratiją ir žmogaus teises daugiašaliuose forumuose, ypač JT. Raginame ES koordinuoti veiksmus su šalimis partnerėmis žmogaus teisių gynimo ir sankcijų taikymo srityse, siekiant padidinti jų poveikį. Manome, kad ES turėtų užtikrinti skaidrų ir veiksmingą ES visuotinio sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimo (ES Magnitskio akto) naudojimą, išplečiant jo taikymo sritį įtraukiant su korupcija susijusius nusikaltimus. Raginame ES sukurti ES kovos su užsienio kišimusi, propaganda ir įtakos operacijomis priemonių rinkinį kuriant naujas priemones, kuriomis būtų sudaromos sąlygos išlaidomis apkrauti nusikaltėlius. Taip pat raginame stiprinti atitinkamas struktūras – Europos išorės veiksmų tarnybos strateginės komunikacijos darbo grupes. Raginame veiksmingai įgyvendinti 2020 m. ES taikos tarpininkavimo koncepciją siekiant įtvirtinti ES, kaip įtakingos pasaulinės veikėjos, investuojančios į konfliktų prevenciją ir tarpininkavimą, ir pagrindinės veikėjos skatinant ir įgyvendinant taiką tarptautiniu lygmeniu, poziciją. Primygtinai raginame visapusiškai įgyvendinti ir sistemingai įtraukti lyčių aspekto integravimą ir Trečiąjį ES lyčių lygybės veiksmų planą į visus ES išorės veiksmus, visais dalyvavimo lygmenimis ir į visas atitinkamas veiklas bei koncepcijas.

2022/02/16

Balsavau už šį pranešimą. ES susiduria su naujomis ir kintančiomis grėsmėmis, kurias kelia tiek valstybiniai, tiek nevalstybiniai subjektai. Tai apima terorizmą, stiprėjantį autoritarizmą, klimato kaitą, hibridines grėsmes, kylančias iš hibridinio karo (kibernetiniai išpuoliai, manipuliavimas migracija, dezinformacija ir užsienio šalių kišimasis, dėl kurių išnyko ribos tarp karo ir taikos, padidėjo grėsmė gamtos ištekliams, energetiniam saugumui). ES susiduria ir su didėjančia militarizacija visame pasaulyje, besikartojančia pasauline galios konkurencija besiplečiant karinei dimensijai ir augančia geopolitine įtampa, „netaikos“ amžiumi, kuriam būdinga priešiška konkurencija, mažesnės nusiginklavimo pastangos ir tarptautiniai ginklų kontrolės režimai, masinio naikinimo ginklų platinimas ir cheminių ginklų naudojimas. Taip pat susiduria su nestabilia padėtimi kaimyninėse šalyse tiek Rytuose, tiek Pietuose. Manome, kad nestabilumas ir nenuspėjamumas prie ES sienų ir jos artimiausiose kaimyninėse šalyse (Šiaurės Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, Kaukaze, Balkanuose, Rytų Viduržemio jūros regione ir kt.) ir kitose toliau nuo ES esančiose teritorijose (Sahelyje, Afrikos Kyšulyje ir kt.) kartu su Rusijos agresija prieš Ukrainą ir Sakartvelą kelia tiesioginę ir netiesioginę grėsmę žemyno saugumui. Vidaus ir išorės saugumas yra glaudžiai susiję ir aktyvus dalyvavimas sprendžiant kaimynystėje aktualius klausimus atitinka ES interesus. Atkreipiame dėmesį į vis aktyvesnį Krymo pusiasalio militarizavimą ir Rusijos Federacijos bandymus destabilizuoti Juodosios jūros regioną. Raginame teikti paramą Rytų partnerystės šalims ir susidomėjusias Rytų partnerystės šalis įtraukti į Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis kompetencijos centro veiklą. Raginame sukurti ES strateginės komunikacijos ir Rytų partnerystės bendradarbiavimo platformą, kuri padėtų spręsti klausimus, susijusius su kova su dezinformacija. Tai stiprintų Rytų partnerystės šalių atsparumą. Raginame ES ir valstybes nares gerinti savo gebėjimus nustatyti hibridines grėsmes. Reikalaujame ES ir valstybių narių ryžtingai ir koordinuotai reaguoti į bet kokius naujus piktavališkus, neteisėtus ir destabilizuojančius veiksmus kibernetinėje erdvėje, visapusiškai panaudojant ES turimas priemones ir koordinuojant veiksmus su savo partneriais. Valstybes nares raginame padidinti nacionalinius kibernetinės gynybos pajėgumus. Raginame sustiprinti ES karinio vadovavimo struktūras – ES karinį štabą (EUMS) ir Karinių misijų planavimo ir vykdymo centrą (MPCC), kurie turi būti kuo greičiau aprūpinti reikiamais darbuotojais, įranga ir ištekliais, būti pajėgūs saugiai keistis įslaptinta informacija. Apgailestaujame, kad perėjimas prie MPCC antro etapo buvo atidėtas, ir raginame valstybes nares visapusiškai vykdyti savo įsipareigojimus, kad šis perėjimas įvyktų. Raginame ES valstybes nares stengtis užtikrinti, kad jų nacionalinių gynybos biudžetų suma sudarytų ne mažiau kaip 2 proc. jų BVP. Raginame ES sustiprinti savo institucinius pajėgumus, susijusius su konfliktų prevencija, tarpininkavimu, dialogu ir deeskalavimu.

2022/02/16

Balsavau už šį pranešimą. Esame labai susirūpinęs dėl iššūkių žmogaus teisių ir demokratijos srityje, dėl kurių silpnėja demokratinio valdymo, institucijų ir visuotinių žmogaus teisių apsauga, bei dėl pastebimai visame pasaulyje mažėjančios erdvės pilietinei visuomenei. Pabrėžiame teisinės valstybės, demokratijos ir žmogaus teisių pažeidimų ryšį. Raginame ES ir jos valstybes nares dėti daugiau darnių pastangų siekiant spręsti žmogaus teisių problemas visame pasaulyje tiek pačioms, tiek bendradarbiaujant su panašiai mąstančiais tarptautiniais partneriais. Raginame ES ir jos valstybes nares rodyti pavyzdį ir iš tikrųjų pirmauti skatinant ir ginant žmogaus teises, lyčių lygybę ir teisinę valstybę, ir griežtai priešintis bet kokiems išpuoliams prieš žmogaus teisių visuotinumo, neliečiamumo, nedalumo bei tarpusavio priklausomybės ir tarpusavio ryšio principus. Pabrėžiame tiek naujosios Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės „Globali Europa“, tiek 2020–2024 m. ES veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje svarbą siekiant šio tikslo. Primename, kad Taryboje taikant kvalifikuotą balsų daugumą žmogaus teisių klausimais būtų sukurta veiksmingesnė ir aktyvesnė ES užsienio ir saugumo politika ir sustiprintas bendradarbiavimas ES strategiškai svarbiais klausimais, kartu atspindint jos pagrindines vertybes. Valstybėms narėms reikia susitarti dėl bendrų pozicijų ir bendro sutarimo. Yra svarbu, kad valstybės narės prisiimtų atsakomybę už ES veiksmų planą ir viešai praneštų apie savo veiksmus pagal šį strateginį dokumentą. Raginame nacionalinius ir regioninius parlamentus, nacionalines žmogaus teisių institucijas ir vietos pilietinės visuomenės organizacijas bendradarbiauti su savo valdžios institucijomis valstybių narių lygmeniu, siekiant prisidėti prie ES žmogaus teisių išorės politikos vykdymo. Esame labai susirūpinę dėl to, kad daugėja neliberalių demokratijų ir autokratinių režimų, kurie per 20 pastarųjų metų pirmą kartą pasaulyje sudaro daugumą ir kurie siekia slopinti savo gyventojus ir silpninti laisvę, demokratinį valdymą ir tarptautines normas. Raginame ES ir valstybes nares visapusiškai pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, įskaitant tarpusavio prekybos santykiuose turimą ekonominę įtaką, ir teikti didesnio užmojo paramą laisvei, geram valdymui, teisinės valstybės principui ir demokratinėms institucijoms bei padėti užtikrinti pilietinės visuomenės erdvę visame pasaulyje. Raginame toliau stiprinti bendradarbiavimą su JAV ir kitais panašiai mąstančiais demokratiniais partneriais, siekiant remti laisvę ir demokratiją visame pasaulyje ir atremti autoritarinius ir totalitarinius režimus. Raginame priimti naujas tarptautines demokratijos gynimo priemones ir dokumentus. Raginame ES glaudžiai bendradarbiauti su vidaus ir tarptautinėmis organizacijomis (pvz., ESBO, Europos Taryba ir organizacijomis, pritarusiomis Tarptautinio rinkimų stebėjimo principų deklaracijai), siekiant veiksmingai nustatyti kliūtis bet kokio kandidato rinkimų kampanijai, rinkimų klastojimą, balsavimo pažeidimus ir laisvos žiniasklaidos persekiojimą už jos pranešimus apie rinkimų procesus.

2022/02/16

Balsavau už šį pranešimą. Pateikiame rekomendacijas Tarybai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir ES vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai. Reikia pripažinti, kad egzistuoja sąsaja tarp korupcijos ir žmogaus teisių ir kad korupcija yra didžiulė kliūtis naudotis visomis žmogaus teisėmis. Todėl kovojant su korupcija reikia taikyti žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį, pagrindinį dėmesį skiriant nukentėjusiesiems nuo korupcijos, ir užtikrinti, kad vykdant visus ES veiksmus ir politiką, propaguojančią žmogaus teises, demokratiją ir teisinę valstybę visame pasaulyje, didžiausias dėmesys būtų skiriamas kovai su korupcija. Reikia spręsti korupcijos kaip pasaulinio reiškinio problemą, kuriai įveikti reikia veiksmingų kovos su korupcija institucijų, prevencijos mechanizmų ir tarptautinių reguliavimo aktų, turto susigrąžinimo mechanizmų ir baudžiamojo persekiojimo ES. Reikia inicijuoti darbus siekiant tarptautiniu mastu pripažinti korupcijos apibrėžtį, kaip gaires pasitelkiant UNCAC. Yra reikalinga pripažinti, kad kovai su korupcija reikia suderintų pasaulinio masto veiksmų ir glaudesnio kovos su korupcija ir žmogaus teisių specialistų bendradarbiavimo. Taip pat skatinti ES, jos valstybių narių ir trečiųjų valstybių bendradarbiavimą, ypač teisminių ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą, ir skatinti dalytis informacija siekiant keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir veiksmingomis kovos su korupcija priemonėmis.Skaidrumas yra kertinis visų kovos su korupcija strategijų akmuo ir tai turi būti pripažinta. Atsižvelgiant į tai, reikia raginti panaikinti pernelyg didelės profesinės paslapties taisykles atitinkamuose sektoriuose, visų pirma finansų sektoriuje, ir skatinti automatinius informacijos apie mokestinį sukčiavimą ir mokesčių vengimą mainus, viešą tarptautinių įmonių ataskaitų teikimą pagal šalis ir įmonių tikrųjų savininkų viešuosius registrus. Yra reikalinga patvirtini visiško mokesčių rojų netoleravimo politiką, nes jie leidžia lengvai nuslėpti neteisėtus finansinius srautus. Be to, turime pripažinti dabartinę demokratijos atsisakymo ir kleptokratijos iškilimo visame pasaulyje tendenciją ir tai, kad jie yra neatsiejamai susiję. Reikia imtis vadovaujamo vaidmens daugiašaliuose forumuose siekiant sukurti demokratinių valstybių koaliciją, kurios tikslas būtų kova su pasauline grėsme, kurią kelia kleptokratija ir autoritarizmas. Reikia parengti išsamią, suderintą ir veiksmingą visuotinę ES kovos su korupcija strategiją įvertinant ES priemonių rinkinyje numatytas esamas kovos su korupcija priemones ir gerosios praktikos pavyzdžius, nustatant spragas bei didinant finansavimą ir paramą su korupcija kovojančioms PVO. Kovojant su korupcija reikia teikti pirmenybę prevencijai įdiegiant prevencines priemones, politiką ir praktiką, įskaitant informuotumo didinimo kampanijas ir mokymus viešajame ir privačiajame sektoriuose.

2022/02/16

Balsavau už šį pranešimą. Bendroji rinka yra vienas didžiausių suverenių valstybių bendradarbiavimo ES laimėjimų. Tarpvalstybinio prekių ir paslaugų judėjimo apribojimų panaikinimas buvo pagrindinis veiksnys, kuriuo buvo grindžiamas gerovės visiems europiečiams kūrimas ir ekonomikos augimo valstybėse narėse skatinimas. Nepaisant daugelio šioje srityje pasiektų rezultatų ir bendro požiūrio, kad laisva prekyba ir laisvė teikti paslaugas daro teigiamą poveikį Europos ekonomikai, vis dar išlieka daug netarifinių kliūčių, kurios trukdo Europos įmonių galimybėms, visų pirma mažų ir vidutinėms įmonių, veikiančių tarpvalstybinėje aplinkoje. Tai ypač pasakytina apie paslaugų sektorių, kuriame daugelyje sričių yra taikomas perteklinis reglamentavimas, trūksta valstybių narių bendradarbiavimo, netinkamai įgyvendinami Europos teisės aktai, pernelyg didelė ir apsunkinanti kontrolė ir Europos lygmeniu trūksta veiksmingų skundų pateikimo priemonių. Pavyzdžiui, kelių transporto sektoriaus didelė veiklos dalis yra tarptautinio masto, todėl už įmonės registracijos šalies ribų yra susiduriama su sudėtinga ir brangiai kainuojančia biurokratija, netinkamu Europos teisės aktų įgyvendinimu ir nepagrįstais nacionalinių kontrolės institucijų veiksmais. Kuriant bendrąją rinką skaitmeninių paslaugų srityje irgi yra susiduriama su įvairiomis netarifinėmis kliūtimis, kurios riboja šios srities potencialą ir neleidžia vartotojams gauti kitose valstybėse narėse siūlomų produktų ir paslaugų.Atsižvelgiant į vykstančią Europos ekonomikos skaitmeninę transformaciją, vienas iš pagrindinių Komisijai kylančių iššūkių yra nustatyti ir pašalinti elektroninės prekybos plėtros kliūtis. Deja, dauguma iniciatyvų, kurių ėmėsi Komisija siekdama pašalinti esamas ir didžiausias netarifines kliūtis, yra neveiksmingos arba teisėkūros proceso metu susiduria su dideliu pasipriešinimu. Daugelyje valstybių narių matome vis stiprėjančią protekcionizmo tendenciją, dėl kurios ribojamos galimybės patekti į nacionalines rinkas tarpvalstybinę veiklą vykdančioms arba darbuotojus komandiruojančioms įmonėms. Šis požiūris yra pavojingas sklandžiam bendrosios rinkos veikimui, kuris vienodai naudingas įmonėms ir vartotojams visose valstybėse narėse. Veiksminga bendroji rinka nesudarant nereikalingų kliūčių yra geriausia spartaus Europos ekonomikos atsigavimo po COVID-19 krizės garantija. Veiksmingai naudodamiesi skaitmeninėmis paslaugomis ir plačiu mastu įgyvendindami e. valdžios priemones Europos ir nacionaliniu lygmenimis, galime pašalinti daug kliūčių, su kuriomis susiduria daugiau nei vienoje valstybėje narėje veikiančios įmonės, bendraudamos su viešuoju administravimu. Palankiai vertiname 2020 m. bendrosios rinkos valdymo dokumentų rinkinį, kuriuo yra siekiama pagerinti Europos teisės aktų įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą. Manome, kad trūksta iniciatyvų, kuriomis būtų siekiama pagerinti bendrąją paslaugų rinką. Pritariame Komisijos komunikatui dėl ilgalaikio geresnio bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo veiksmų plano. Pritariame Komisijos vaidmens didinimui padedant valstybėms narėms tinkamai, visiškai ir laiku perkelti ES teisės aktus į nacionalinę teisę, kad būtų užtikrintas suderintas aiškinimas ir būtų išvengta perteklinio reglamentavimo, būtų sukurta bendrųjų skaitmeninių vartų bendrosios rinkos kliūčių priemonė, piliečiams.

2022/02/16

Balsavau už šį pranešimą. Ne pelno organizacijoms trūksta ES lygmens teisinės formos, kad būtų galima atstovavimą pilietinės visuomenės interesams prilyginti komercinių įmonių ir ekonominių interesų grupių interesų atstovavimui. Šių subjektų teisinė forma ES lygmeniu nustatyta jau seniai. Dėl teisinių, kultūrinių, politinių ir ekonominių valstybių narių skirtumų ne pelno organizacijų tarpvalstybinė veikla ir toliau išlieka labai sudėtinga ir dabartinė administracinė ir fiskalinė tokių organizacijų tarpvalstybinei veiklai taikoma tvarka lemia didesnes sandorių išlaidas nei nacionaliniu lygmeniu. Dabartinės teisinės ES ir nacionalinio lygmens sistemos nepakanka norint sukurti ir remti stiprią visos Europos pilietinę visuomenę, o jos egzistavimas būtinas demokratijai užtikrinti. Be to, manome, kad norint pabaigti kurti bendrąją rinką yra reikalingi ES teisės aktų, kuriais būtų remiamos ne pelno organizacijos. Todėl matome poreikį sukurti naują teisinę formą, t. y. Europos asociaciją, ir taisykles dėl Europos asociacijos įsteigimo, skaidrumo, atskaitomybės bei valdymo. Yra svarbu užtikrinti koordinavimą ES lygmeniu, vengiant susiskaidymo ir remiant suderintą požiūrį į Europos asociaciją visoje ES, tuo tikslu pasitelkiant paskirtą Europos asociacijų valdybą. Raginame Komisiją išnagrinėti įvairias galimybes ir pateikti pasiūlymą dėl formos ir statuso, tinkamiausių tokiai Europos asociacijų valdybai, kurioje būtų atstovaujama visoms valstybėms narėms ir kuri turėtų aiškiai apibrėžtus sprendimų priėmimo įgaliojimus. Raginame Komisiją išnagrinėti įvairias ne pelno organizacijų veiklos valstybėse narėse formas ir atlikti lyginamąją analizę. Raginame Komisiją ir valstybes nares pilietinės visuomenės subjektams skirti pakankamai lėšų, padidinti lėšų prieinamumą ir dar labiau supaprastinti procedūras, kad pilietinės visuomenės subjektams, įskaitant mažas ir vietos organizacijas, būtų sudarytos palankesnės sąlygos gauti lėšų. Raginame Komisiją pripažinti ir skatinti visuomenei naudingą ne pelno organizacijų veiklą suderinant visuomenei naudingą statusą ES. Pabrėžiame, kad nacionalinės teisės aktais ir administracine praktika, kuriais reglamentuojamos ne pelno organizacijos, įskaitant jų steigimą, registravimą, veikimą, finansavimą, joms taikomą finansinį ir mokestinį režimą arba mokesčių lengvatų priemones ir tarpvalstybinę veiklą, neturėtų būti diskriminuojama dėl organizacijos įsisteigimo vietos ir jokia grupė ar asmuo neturėtų būti diskriminuojami jokiu pagrindu. Raginame Komisiją apsvarstyti galimybę priimti pasiūlymą, kuriuo būtų sudarytos palankesnės sąlygos abipusiam nuo mokesčių atleistų visuomenei naudingų organizacijų, įskaitant filantropines organizacijas, pripažinimui kiekvienoje valstybėje narėje, jei vienoje iš valstybių narių mokesčių tikslais jos pripažįstamos visuomenei naudingomis ir atleistomis nuo mokesčių. Primygtinai raginame Komisiją parengti tikslinę ir išsamią strategiją, skirtą pilietinei visuomenei ES stiprinti, bei nustatyti priemones, kuriomis būtų siekiama palengvinti ne pelno organizacijų veiklą visais lygmenimis.

2022/02/16

Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. COVID-19 pandemija padarė didžiulį neigiamą poveikį Europos jaunimo užimtumui ir socialinei padėčiai: sumažėjo arba buvo laikinai sustabdytos asmeninio tobulėjimo galimybės, sumažėjo užimtumo lygis, o dėl to padaugėjo nesimokančių, nedirbančių ir mokymuose nedalyvaujančių jaunuolių. Jaunimo nedarbo lygis siekia 15,9 proc. ir yra 2,5 karto didesnis už bendrą nedarbo lygį. Labai sumažėjo jaunuolių asmeninės pajamos ir jiems kyla didesnė skurdo bei socialinės atskirties rizika, kyla pavojus jų galimybėms ateityje įsitraukti į darbo rinką. Pandemijos metu labai pablogėjo jaunimo psichikos sveikata, o keliose valstybėse narėse su psichikos sveikata susijusių problemų, palyginti su prieš krizę buvusiu lygiu, padaugėjo dvigubai. 2021 m. pavasarį 64 proc. 18–34 metų amžiaus grupės jaunuolių grėsė pavojus susirgti depresija ir tai iš dalies nulėmė užimtumo, finansinių ir išsilavinimo perspektyvų trūkumas ilgesniu laikotarpiu, taip pat vienatvė ir socialinė izoliacija. Todėl reikia nedelsiant imtis veiksmų, siekiant užtikrinti ir gerinti jaunimo ateitį bei gerovę. Raginame Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad visos jaunimui skirtos politikos priemonės būtų tarpsektorinės ir jas rengiant būtų atsižvelgta į Europos jaunimo įvairovę bei jaunuoliams tenkančius iššūkius. Palankiai vertiname Komisijos planus stiprinti Jaunimo garantijų iniciatyvą ir raginame Komisiją bei valstybes nares pirmenybę teikti kovai su jaunimo nedarbu. Įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą iki šiol dar nevisiškai yra pasiekti jos tikslai, todėl raginame imtis sustiprintų priemonių, visapusiškai naudotis ESF+ numatytomis galimybėmis, siekiant skatinti užimtumą imantis aktyvių integracijos į darbo rinką priemonių ir kuriant tvarias pradedantiesiems skirtas darbo vietas, kuriomis būtų užtikrinama, kad jaunimas turėtų galimybę naudotis socialine apsauga ir gauti teisingą atlyginimą. Palankiai vertiname tai, kad psichikos sveikata, kaip vienas iš prioritetų, yra įtraukta į Europos jaunimo metų jaunimo tikslus. Raginame Komisiją psichikos sveikatai teikti pirmenybę ir būsimoje ES priežiūros strategijoje. Siekiant užtikrinti holistinį ir visapusišką požiūrį į psichikos sveikatą ES lygmeniu, yra būtina skirti dėmesio socialinių ir ekonominių veiksnių (nedarbo, nesaugumo būsto srityje, psichikos sveikatos ir gerovės) tarpusavio ryšiui. Netikrumas dėl ateities, įskaitant klimato kaitos poveikį, daro neigiamą poveikį jaunimo psichikos sveikatai, todėl raginame valstybes nares psichikos sveikatą pripažinti neatsiejama ES atsigavimo po pandemijos programos dalimi ir profesinės sveikatos srities prioritetu, ypač švietimo ir darbo vietos aplinkoje. Raginame užtikrinti, kad psichikos sveikatos priežiūra būtų prieinama ir įperkama visų amžiaus grupių asmenims, ypač jaunimui bei vaikams, ir spręsti nelygybės sveikatos srityje problemą pažeidžiamoms jaunimo grupėms teikiant tinkamą paramą.

2022/02/16

Balsavau už šį pranešimą. Vėžys yra pagrindinė su darbu susijusių mirčių ES priežastis. Iš duomenų matyti, kad apie 52 proc. su darbu susijusių mirčių siejamos su profesiniu vėžiu, palyginti su 24 proc. mirčių dėl širdies ir kraujagyslių ligų ir 22 proc. mirčių dėl kitų ligų. Kova su vėžiu yra vienas iš Komisijos 2019–2024 m. penkerių metų kadencijos laikotarpio prioritetų. Komisijos teigimu, Europoje 40 proc. mirčių nuo vėžio galima išvengti. Didesnė darbuotojų apsauga, sykiu mažinant ar pašalinant su darbu susijusią riziką, būtų pažanga siekiant išvengti mutageninių ar kancerogeninių medžiagų poveikio darbo vietoje. Komisija mutageninių ir kancerogeninių medžiagų poveikio darbo vietoje problemą jau sprendė priimdama tris pasiūlymus dėl direktyvos dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe, atnaujinimo, priimtus 2016 m., 2017 m., ir 2018 m. Šiuo ketvirtuoju teisėkūros pasiūlymu dėl direktyvos yra siūloma nustatyti naujas poveikio darbo vietoje ribines vertes trims medžiagoms: akrilnitrilui, nikelio junginiams ir benzenui. Palankiai vertiname Komisijos pasiūlymą ir naujų poveikio darbo vietoje ribinių verčių peržiūrą.Naujais direktyvos pakeitimais yra siekiama užtikrinti naują daugiau nei milijono darbuotojų profesinės apsaugos lygį visos ES įvairiuose ir skirtinguose sektoriuose, įskaitant naftos pramonės, tekstilės, gamybos, statybų ir cheminių medžiagų. Taip pat palankiai vertiname su nikelio junginiais susijusių alveolinės frakcijos ir įkvepiamosios frakcijos, kurioms nustatomos skirtingos ribinės vertės, nes poveikio pobūdis ir pavojus sveikatai skiriasi, diferencijavimą. Be to, įmonėms priklausomai nuo medžiagos nustatomas atitinkamas pereinamasis laikotarpis, per kurį jos galėtų prisitaikyti prie naujai priimtų ribinių verčių. Yra svarbu laikytis požiūrio, pagal kurį siekiama palengvinti šią pertvarką mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir labai mažoms įmonėms. Kad būtų pasiektas tikslas neviršyti naujų ribinių verčių, reikėtų taikyti specialų požiūrį į MVĮ, nes jos turi nedidelius finansinius ir žmogiškųjų išteklių pajėgumus. Šių įmonių poreikiams patenkinti galima rinktis tokias priemones kaip paskatos, parama ir skaitmeninės priemonės.Manome, kad yra tikslinga spręsti pavojingųjų vaistinių preparatų problemą imantis plataus užmojo veiksmų. Kasmet Europoje daugiau kaip 12,7 milijono sveikatos priežiūros darbuotojų, įskaitant 7,3 milijono slaugytojų, gali patirti tokių preparatų poveikį. Tvarkydami, ruošdami ir duodami preparatus sveikatos priežiūros darbuotojai patiria padidintą riziką savo sveikatai. Dėl to reikia keisti direktyvos priedą, kad į jį būtų įtraukti pavojingieji vaistiniai preparatai, sukurti Europos registrą, kuriame būtų pateikiama pavojingųjų vaistinių preparatų apibrėžtis ir reguliariai naujinamas atinavikinių, imunosupresantų ir antivirusinių vaistų ir jų veikliųjų medžiagų sąrašas. Pabrėžiame Parlamento pasiryžimą spręsti toksišką poveikį reprodukcijai turinčių medžiagų problemą, kuri jau buvo aptarta per ankstesnes direktyvos peržiūras, bet nebuvo pasiekta jokių rezultatų.

2022/02/17

Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Teikiame Tarybai rekomendacijas. Reikia dar kartą patvirtinti savo tvirtą įsipareigojimą įgyvendinti Pekino veiksmų platformos programą ir vėlesnių peržiūros konferencijų sprendimus, imtis įvairių juose nurodytų veiksmų lyčių lygybės srityje. Reikia pabrėžti teigiamų JT Moterų padėties komisijos 66-osios sesijos rezultatų svarbą, be kita ko, priimant į ateitį orientuotų ir plataus užmojo įsipareigojimų, išdėstytų politinėje deklaracijoje, rinkinį. Reikia užtikrinti visapusišką Parlamento ir jo Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto dalyvavimą priimant sprendimus dėl ES pozicijos JT Moterų padėties komisijos 66-ojoje sesijoje ir pasirūpinti, kad prieš derybas jis būtų tinkamai informuotas ir turėtų galimybę susipažinti su ES pozicijos dokumentu. Yra reikalinga užtikrinti, kad ES rodytų tvirtą lyderystę ir laikytųsi vieningos pozicijos dėl moterų įgalėjimo ir lyčių lygybės užtikrinimo svarbos kovojant su klimato kaita, ir imtis ryžtingų veiksmų siekiant vieningai pasmerkti bet kokios formos priešišką reakciją į lyčių lygybę arba priemones, kuriomis pažeidžiamos moterų teisės, savarankiškumas ir emancipacija kiekvienoje srityje. Reikia aiškiai pabrėžti, kad moterys ir mergaitės ne tik patiria klimato kaitos poveikį, bet ir yra galinga pokyčių varomoji jėga vykdant su klimato kaita susijusią pertvarką, taip pat reikia įsipareigoti užtikrinti prasmingas ir vienodas galimybes moterims dalyvauti visų lygmenų sprendimus priimančių organų veikloje klimato politikos ir veiksmų srityje, sprendžiant situacijas po konfliktų. Reikia skatinti palaikyti, remti ir imtis konkrečių priemonių siekiant apsaugoti moteris, kurioms gresia pavojus dėl klimato kaitos ir ekologinių nelaimių, ypač dėl perkėlimo, skurdo, prekybos žmonėmis, smurto dėl lyties, maisto stygiaus, grėsmių jų pragyvenimui. Taip pat užtikrinti, kad jos galėtų naudotis pagrindinėmis paslaugomis ir tinkamomis bei prieinamomis sanitarijos priemonėmis, ir pasirūpinti, kad jos galėtų apsaugoti savo fizinę ir psichinę sveikatą, įskaitant lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises. Reikia raginti ES ir valstybes nares skatinti moterų prieigą prie naujų darbo galimybių pereinant prie žaliosios ekonomikos, siekiant užtikrinti, kad ekologiškos darbo vietos būtų vienodai naudingos ir prieinamos visiems bei palengvinti ir padidinti moterų galimybes gauti informaciją ir išsilavinimą, įskaitant mokslo, technologijų ir ekonomikos sritis, taip gerinant jų žinias, įgūdžius ir galimybes dalyvauti priimant su aplinka susijusius sprendimus, kartu kovojant su lyčių stereotipais. Be to, reikia raginti valstybes nares ir ES visapusiškai įgyvendinti LLVP III ir siekti prioritetinės srities, susijusios su klimato kaita ir aplinka, tikslų.

2022/02/17

Balsavau už šį pranešimą. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 138/2004 yra nustatyta ES žemės ūkio ekonominių sąskaitų (ŽŪES) sistema – žemės ūkio sąskaitų rengimo metodika ir duomenų perdavimo terminai. ŽŪES yra nacionalinių sąskaitų palydovinės sąskaitos, kaip numatyta 2010 m. ESS, siekiant, kad valstybių narių rezultatai būtų suderinti ir juos būtų galima lyginti rengiant sąskaitas ES reikmėms. Statistika nebėra laikoma tik vienu iš daugelio informacijos šaltinių, naudojamų formuojant politiką. Priimant sprendimus jai tenka vienas iš svarbiausių vaidmenų. Norint, kad sprendimai būtų priimami remiantis įrodymais, reikia aukštos kokybės kriterijus ir jų paskirtį atitinkančios statistikos. Aukštos kokybės regioninio lygmens statistiniai duomenys yra pagrindinė priemonė siekiant įgyvendinti, stebėti, vertinti, peržiūrėti ir analizuoti ekonominį poveikį, poveikį aplinkai ir socialinį poveikį, kurį daro su ES žemės ūkiu susijusi politika, ypač bendra žemės ūkio politika (BŽŪP), įskaitant kaimo plėtros priemones, BŽŪP naują įgyvendinimo modelį ir nacionalinius strateginius planus. ES politika yra susijusi su aplinka, klimato kaita, biologine įvairove, žiedine ekonomika, žemės naudojimu, subalansuotu ir darniu regionų vystymusi, visuomenės sveikata, gyvūnų gerove, maisto sauga ir aprūpinimo maistu saugumu bei JT darnaus vystymosi tikslais. Regioninės žemės ūkio sąskaitos yra itin svarbios norint tiksliai įvertinti žemės ūkio sektoriaus indėlį siekiant Europos žaliojo kurso, visų pirma strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ ir ES biologinės įvairovės strategijos, tikslų. Yra vis labiau pripažįstamas regionų ir regioninių duomenų vaidmuo įgyvendinant BŽŪP. Regionai yra svarbus darbo vietų ir tvaraus ekonomikos augimo ES veiksnys bei suteikia geresnių duomenų, skirtų žemės ūkio sektoriaus tvarumui aplinkos, žmonių, regionų ir ekonomikos atžvilgiu įvertinti. Reglamentas (EB) Nr. 138/2004 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas. Šio reglamento tikslo (integruoti RŽŪES į dabartinę teisinę Europos statistikos sistemą) dėl ŽŪES valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siektino nuoseklumo ir palyginamumo tų tikslų būtų geriau siekti ES lygmeniu. Laikydamasi ES sutartyje nustatyto subsidiarumo principo ES gali patvirtinti priemones.

2022/03/08

Balsavau už šį pranešimą. 2021 m. rugsėjo mėn. Ispanijos valdžios institucijos pateikė paraišką dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo atleistiems darbuotojams (EGF) finansinės paramos atleidus 705 darbuotojus variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamybos sektoriuje Katalonijos regione. Tikėtina, jog atleidimų socialinis poveikis Katalonijoje bus didelis, nes joje automobilių pramonė yra trečias pagal svarbą sektorius tiek apyvartos, tiek užimtumo požiūriu. Pritariame Komisijai, kad EGF punktuose nustatytos sąlygos yra įvykdytos ir Ispanija pagal reglamentą turi teisę gauti 2 795 156 EUR finansinę paramą, kuri sudaro 85 proc. visų 3 288 419 EUR išlaidų, įskaitant 3 138 300 EUR išlaidų individualiems poreikiams pritaikytoms paslaugoms ir 150 119 EUR išlaidų EGF paramai įgyvendinti. Individualiems poreikiams pritaikytas paslaugas, kurios bus teikiamos atleistiems darbuotojams, sudaro praktiniai seminarai apie darbo paieškos metodikas, profesinis orientavimas, mokymai (horizontalieji gebėjimai, perkvalifikavimas, kvalifikacijos kėlimas ir stažuotės bei profesinis mokymas), parama verslumui, verslo kūrimo dotacijos, intensyvi pagalba ieškant darbo, įskaitant vietos ir regiono užimtumo perspektyvų tyrimą, konsultavimas po reintegracijos į darbą ir įvairios finansinės paskatos. Pažymime, kad mokymo priemonės turėtų atitikti reikalavimą skleisti įgūdžius, kurių reikia skaitmeninės pramonės amžiuje ir efektyvaus išteklių naudojimo ekonomikoje. Transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas yra neišvengiamas, o skaitmeninė ir žalioji transformacija darys poveikį darbo rinkai. Yra manoma, kad dėl jos automobilių sektorius labai keisis, todėl ES turėtų atlikti svarbų vaidmenį teikiant kvalifikacijas, kurių reikės teisingai pertvarkai pagal Europos žaliąjį kursą vykdyti. Ispanija tikisi, kad iš visų kriterijus atitinkančių paramos gavėjų 450 dalyvaus įgyvendinant priemones. Pabrėžiame, kad kiekvienu procedūros etapu yra būtina užtikrinti skaidrumą. Raginame įtraukti socialinius partnerius į paslaugų paketo įgyvendinimo ir vertinimo procesą. Palankiai vertiname tai, kad paskatos apima iki 20 EUR už kiekvieną dalyvavimo priemonėse dieną dydžio išmokas atleistiems darbuotojams, turintiems priklausomų asmenų, arba į darbo rinką sugrįžusiems asmenims – 350 EUR per mėnesį, bet ne ilgiau kaip tris mėnesius. Šiomis paskatomis yra siekiama skatinti greitai sugrįžti į užimtumo sistemą, paskatinti vyresnio amžiaus darbuotojus likti darbo rinkoje.

2022/03/08

Balsavau už šį pranešimą. Pritariame, kad Komisijos siūlomos priemonės būtų finansuojamos kaip techninė parama pagal Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo atleistiems darbuotojams (EGF) reglamentą. 2022 m. sausio mėn. Komisija priėmė naują pasiūlymą dėl sprendimo dėl EGF lėšų mobilizavimo. Mobilizuojant 290 000 EUR fondo lėšas yra siekiama padengti Komisijos techninės pagalbos išlaidas. Pagal EGF reglamentą yra numatyta, kad Komisijos iniciatyva ne daugiau kaip 0,5 proc. didžiausios metinės EGF sumos gali būti kasmet skiriama techninei pagalbai finansuoti. Remiantis Komisijos pasiūlymu, prašoma 290 000 EUR suma sudaro apie 0,14 proc. didžiausios metinės EGF sumos. Techninei pagalbai skirtomis lėšomis yra numatyta finansuoti ekspertų grupių posėdžius, tinklaveikos seminarus, informavimo veiklą, elektroninio keitimosi duomenimis sistemą bei stebėjimą ir duomenų rinkimą. EGF asmenų ryšiams ekspertų grupė, kurią sudaro po du narius iš kiekvienos valstybės narės, rengs reguliarius posėdžius (2022 m. pirmąjį ir antrąjį pusmetį ir 2023 m. pirmąjį pusmetį). EP turėtų būti pakviestas dalyvauti šiuose posėdžiuose pagal galiojančią teisės aktų sistemą. Siekdama skatinti valstybių narių tarpusavio tinklaveiką, Komisija surengs vieną seminarą, skirtą už EGF įgyvendinimą atsakingoms institucijoms ir socialiniams partneriams. Jis bus numatytas 2022 m., dieną prieš ekspertų grupės posėdį. Komisija savo Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties srities interneto svetainėje sukūrė EGF interneto svetainę, kurią ji tvarko pagal EGF reglamentą ir kuri bus reguliariai atnaujinama, plečiama ir kiekvienas naujas jos skyrius bus verčiamas į visas ES kalbas. Bus didinamas bendras informuotumas apie EGF ir skatinamas jo žinomumas. Su EGF susijusi veikla bus aptariama įvairiuose Komisijos leidiniuose, pristatoma garso ir vaizdo įrašuose. Komisija tęsia darbą siekdama plėtoti standartines EGF paraiškų teikimo ir bylų administravimo procedūras, pagrįstas Bendros pasidalijamojo fondų valdymo sistemos (SFC) funkcijomis. Tai leidžia supaprastinti paraiškų teikimą pagal EGF reglamentą, pagreitinti jų tvarkymą ir palengvinti įvairių ataskaitų atsisiuntimą. SFC sąsaja taip pat yra supaprastinamos EGF finansinės operacijos. Be to, Komisija rinks duomenis apie gautas paraiškas, pagal jas įvykdytus mokėjimus ir suteiktą paramą, bei apie pasiūlytas ir įgyvendintas priemones. Šie duomenys bus skelbiami interneto svetainėje ir renkami laikantis atitinkamos formos reikalavimų, siekiant juos pateikti būsimose kas dvejus metus rengiamose ataskaitose.

2022/03/08

Balsavau už šį pranešimą. Pilietinės visuomenės organizacijos atlieka itin svarbų vaidmenį įgyvendinant ir apsaugant ES vertybes, nustatytas ES sutarties 2 straipsnyje, rengiant bei įgyvendinant ES teisę, politiką ir strategijas, įskaitant kovą su klimato kaita, skaitmeninę pertvarką ir atsigavimą po COVID-19 pandemijos. Akcentuojame itin svarbų jų indėlį į informacija pagrįstas viešas diskusijas, aiškiai formuluojant visuomenės lūkesčius, pasirūpinant, kad pažeidžiami ir marginalizuoti žmonės būtų išgirsti, užtikrinant prieigą prie esminių paslaugų, užtikrinant ekspertines politikos kūrimo žinias, skatinant aktyvų pilietiškumą, atliekant demokratijos mokyklų funkciją ir veikiant kaip būtiniems sergėtojams, vykdantiems valstybinių institucijų demokratinę kontrolę ir užtikrinantiems atsakomybę už viešuosius veiksmus ir viešųjų lėšų naudojimą. Pripažįstame, kad pilietinė erdvė yra neatsiejama demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių dalis, todėl pabrėžiame, kad ES turėtų įsipareigoti išsaugoti ir puoselėti pilietinę erdvę vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmenimis. Pabrėžiame, jog norint, kad pilietinės visuomenės organizacijos klestėtų, pilietinė erdvė turi būti įgalinanti saugią aplinką, nevaržoma nederamo kišimosi, bauginimo, persekiojimo ir atgrasomųjų tiek valstybinių, tiek nevalstybinių subjektų veiksmų. Primename valstybėms narėms jų teigiamą pareigą užtikrinti pilietinės visuomenės organizacijoms palankią aplinką, įskaitant galimybę naudotis skaidriais finansavimo mechanizmais bei pilietinio dialogo mechanizmais, laikantis tarptautinių žmogaus teisių standartų dėl asociacijų, saviraiškos ir susirinkimų laisvės, kurie buvo dar kartą patvirtinti ES pagrindinių teisių chartijoje. Atkreipiame dėmesį į žiniasklaidos pliuralizmo svarbą užtikrinant, kad pilietinės visuomenės organizacijos gebėtų pareikšti nuomonę visuomenėje ir prisidėti prie viešųjų debatų. Perspėjame, kad pilietinė erdvė traukiasi visoje ES, nes yra griebiamasi politikos, kurią įgyvendinant varžoma pilietinės visuomenės organizacijų veikla, jų galimybės gauti tvarų finansavimą ir dalyvauti priimant sprendimus. Smerkiame bet kokį pilietinės visuomenės organizacijų bauginimą, šmeižimą, stigmatizavimą, kriminalizavimą ir nepagrįstą kaltės dėl įvairių nesėkmių joms suvertimą. Tokie veiksmai kenkia aktyviai pilietybei, galimybei pareikšti kritinę nuomonę, viešiems debatams ir esminėms demokratijos vertybėms. COVID-19 pandemija dar labiau išryškino esamas problemas, su kuriomis susiduria pilietinės visuomenės organizacijos. 2021 m. FRA ataskaitoje nurodoma, kad 57 proc. nacionalinių ir vietos organizacijų manymu padėtis, palyginti su ankstesniais metais, pablogėjo. Kai kurios vyriausybės pasinaudojo pandemija, kad apribotų pilietinę erdvę, priimtų prieštaringus įstatymus bei diskriminacines priemones, ne visada susijusias su pandemija. Tuo tarpu visuomenė turėjo mažai galimybių susitelkti, dalyvauti viešose diskusijose, naudotis žodžio, susirinkimų ir asociacijų laisve. Raginame Komisiją sustiprinti ir struktūrizuoti savo vykdomą pilietinės erdvės padėties valstybėse narėse stebėseną sukuriant Europos pilietinės erdvės indeksą, pagrįstą esamomis pilietinės erdvės vertinimo sistemomis, ir savo metinėje teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje skiriant pilietinei erdvei visavertį skyrių, į kurį būtų įtrauktos konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos, kuriose visapusiškai turėtų būti aptartos pagrindinės teisės.

2022/03/08

Balsavau už šį pranešimą. Rasizmo esama visose mūsų kasdienio gyvenimo srityse ir jis gali būti įvairių formų. Įvairios grupės, bendruomenės ir asmenys susiduria su rasizmu, ksenofobija ir diskriminacija. Kiekviena konkreti rasizmo forma turi išskirtinių bruožų, o kai kuriose valstybėse narėse tam tikros rasizmo formos yra ryškesnės nei kitos dėl istorinių, politinių veiksnių ar kitų priežasčių. Raginame visiškai netoleruoti šios problemos. Pripažįstame ES kovos su rasizmu veiksmų planą ir palankiai vertiname tai, kad įtrauktas specialus skyrius, skirtas švietimui, ir specialios nuorodos į žiniasklaidą, sportą ir kultūrą. Raginame Komisiją ir valstybes nares laikytis holistinio požiūrio ir skirti pakankamą finansavimą ir išteklius, kad būtų įvykdyti plano įsipareigojimai nedarant poveikio esamų programų ir veiksmų finansavimui, kartu puoselėjant Europos vertybes. Apgailestaujame dėl mažumų dalyvavimo kultūroje kliūčių, būtent dėl stereotipų, išankstinių nusistatymų, segregacijos ar getų kūrimo. Raginame Komisiją ir valstybes nares skatinti iniciatyvas, nukreiptas į įvairesnį rasinės diskriminacijos paveiktų bendruomenių ir asmenų dalyvavimą kultūros sektoriuje, ypač naudojantis finansavimu pagal visas atitinkamas programas siekiant pašalinti tokias kliūtis. Raginame labiau remti esamus kanalus, kurti paramos tinklus bei plėsti informavimo veiklą, taip pat skirtą ir priemiesčių, kaimo, atokiausiuose ir kituose mažiau palankiuose regionuose gyvenantiems asmenims. Raginame valstybes nares pradėti vykdyti iniciatyvas, kuriomis būtų siekiama paskatinti įvairios rasinės ir etninės kilmės žmones dalyvauti kultūros renginiuose. Raginame valstybes nares skatinti rengti įvairias ir įtraukias švietimo programas ir švietimo priemones bei veiklą ir užtikrinti, kad į minėtą ir kitą svarbią medžiagą būtų įtraukti įvairios rasinės ir etninės kilmės autoriai, istorikai, mokslininkai, menininkai ir kiti iškilūs asmenys. Raginame valstybes nares skatinti mažumų kalbą, kultūrą ir istoriją, įtraukiant šias temas į mokymo programas, muziejus ir kitas kultūros ir istorijos raiškos formas, ir pripažinti jų kultūros indėlį kaip Europos paveldo dalį. Raginame jas parengti nuoseklias ir suderintas priemones bei numatyti atitinkamą jų finansavimą, siekiant skatinti, remti ir propaguoti rasinių ir etninių grupių meną, kultūrą. Taip pat tirti ir išsaugoti tradicinių bendruomenių kultūros materialųjį ir nematerialųjį paveldą. Primename žiniasklaidos atsakomybę atspindėti visų visuomenių įvairovę ir apgailestaujame dėl to, kad daugelyje žiniasklaidos priemonių trūksta rasinės ir etninės įvairovės. Raginame kultūros ir žiniasklaidos sektoriuose vengti praktikos, kuria įtvirtinami arba stiprinami neigiami stereotipai apie etnines ir rasines mažumas. Skatiname rodyti teigiamą šių visuomenių narių vykdomą vaidmenį. Pabrėžiame, kad sporto klubai ir federacijos atlieka itin svarbų vaidmenį kovojant su rasizmu. Raginame valstybes nares plėtoti įtraukią sporto politiką ir skirti pakankamą finansavimą, siekiant užtikrinti, kad sportas būtų prieinamas visiems, nepriklausomai nuo etninės, rasinės kilmės, negalios ar socialinių ir ekonominių aplinkybių.

2022/03/08

Balsavau už šį pranešimą. Sanglaudos politika yra viena iš pagrindinių ES politikos sričių. Savo lėšomis ji prisideda prie ES ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos stiprinimo, ekonomikos augimo ir užimtumo skatinimo visuose ES regionuose, ypač tuose, kurie atsilieka vystymosi požiūriu. Šiam tikslui panaudojama maždaug trečdalis ES biudžeto. Todėl sanglaudos politika yra ne tik svarbiausia ES investicijų politika, bet ir ES bei jos valstybių narių solidarumo išraiška. Pagal ES sanglaudos politiką investuojama į sveikatą kaip pagrindinę regioninės plėtros, socialinės konvergencijos ir regionų konkurencingumo vertybę, siekiant sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus. Atsigavimas po COVID-19 pandemijos yra galimybė sukurti tvirtesnes ir atsparesnes sveikatos priežiūros sistemas naudojant sanglaudos politikos priemones. Remiame Komisijos pastangas sukurti gerai veikiančią Europos sveikatos sąjungą, kad būtų išnaudotas didžiulis bendradarbiavimo sveikatos srityje potencialas. Manome, kad investicijos į sveikatos priežiūros inovacijas, sveikatos priežiūros sistemas ir pakankamą kvalifikuotų sveikatos priežiūros darbuotojų skaičių sumažins nelygybę sveikatos srityje ir toliau leis reikšmingai pagerinti kasdienį piliečių gyvenimą, o dėl to pailgės tikėtina gyvenimo trukmė. Yra svarbu, jog ES, nacionalinės ir regioninės valdžios institucijos užtikrintų veiksmingesnį įvairių sveikatos priežiūros įstaigų dalyvavimą. Be to, reikia tiesioginio valstybių narių ir jų regionų bendradarbiavimo, veiksmų ir projektų naudojant sanglaudos politikos priemones, kad būtų nustatytos procedūros, kuriomis siekiama sumažinti pacientams tenkančią biurokratinę naštą ir spręsti kuo daugiau su sveikatos draudimo paslaugomis pasienio regionuose susijusių problemų. Raginame valstybes nares tinkamai atsižvelgti į teigiamą privačiojo sveikatos sektoriaus indėlį ir užtikrinti, kad planuojant kitas sanglaudos programas būtų numatytos pakankamos lėšos privatiems projektams sveikatos infrastruktūros ir paslaugų srityje. Raginame valstybes nares nustatant sveikatos priežiūros politiką atsižvelgti į pasienio regionų ypatumus ir paciento teisę pasirinkti, taip pat naudoti sanglaudos priemones siekiant plėtoti regioninę sveikatos infrastruktūrą ir procedūras, kurios sudarytų sąlygas pacientams pasirinkti medicinos paslaugas regione abejose sienos pusėse, neatsižvelgiant į jų gyvenamosios vietos valstybę. Raginame valstybes nares, kurios susiduria su protų nutekėjimu sveikatos priežiūros sektoriuje, sanglaudos politikos investicijas pirmiausia skirti medicinos darbuotojų darbo aplinkai gerinti. Komisiją raginame sudaryti Europos būtinųjų vaistų sąrašą ir užtikrinti jų prieinamumą ir įperkamumą pasitelkiant nuolatines atsargas, bendras derybas dėl kainų ir bendrus viešuosius pirkimus naudojant ES priemones, įskaitant sanglaudos politikos priemones. Pabrėžiame, kad Europos referencijos centrų tinklai (ERCT) galėtų pagerinti galimybes gauti sveikatos priežiūros paslaugas retų ir sudėtingų ligų atvejais, todėl raginame Komisiją ir valstybes nares užtikrinti nuolatinę paramą ir geresnius išteklius ERCT ir nacionaliniams retųjų ir sudėtingų ligų kompetencijos centrams bei išplėsti ERCT veiklos sritį įtraukiant kitas sritis (sunkius nudegimus ir organų transplantacijos programas).

2022/03/08

Balsavau už šį pranešimą. Palankiai vertiname 2021–2027 m. sanglaudos politikos dokumentų rinkinį ir jo pirmąjį politikos tikslą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama konkurencingesnės ir pažangesnės Europos kūrimui skatinant novatorišką ir pažangią ekonomikos pertvarką ir regionų IRT jungtis. Naujoji sanglaudos politika gali atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant dvejopą skaitmeninę ir žaliąją pertvarką. Naujosios sanglaudos politikos skaitmeniniai ir inovacijų elementai bus itin svarbūs sudarant sąlygas tvariai visuomenės ir ekonomikos pertvarkai siekiant labiau socialinės ir konkurencingos ekonomikos bei Europos žaliojo kurso tikslų ir 2030 m. Europos skaitmeninio dešimtmečio tikslų. Pabrėžiame, kad greta priemonių visų naudotojų grupių skaitmeninių įgūdžių ugdymui užtikrinti reikalinga gera ir įperkama skaitmeninė infrastruktūra, ir tai turėtų būti skatinama lanksčiai naudojant viena kitą papildančias įvairias paramos priemones ir lėšas. Primename, kad pagal pirmąjį politikos tikslą valstybės narės gali pasinaudoti Europos regioninės plėtros fondo ir sanglaudos fondo parama, siekdamos investuoti į inovacijas pagal pažangiosios specializacijos koncepciją. Raginame nacionalines ir regionines valdžios institucijas atnaujinti savo strategijas pažangiosios specializacijos srityje sutelkiant dėmesį į perspektyviausias sritis ir projektus, susijusius su inovacijų galimybėmis ir tvariu vystymusi. Raginame valstybes nares atsižvelgti į tai, kad investicijomis į skaitmeninimą turi būti siekiama augimo tikslo, kuris turi būti suderintas su tvarios ekonominės plėtros strategija, tačiau turi būti vengiama dubliavimo. Raginame Tarybą ir Komisiją nustatyti platesnio užmojo visų ES regionų skaitmeninės plėtros tikslus ir parengti visiems regionams skirtą Europos skaitmeninių veiksmų planą su konkrečiomis vidurio laikotarpio ir 2025 m. rekomendacijomis ES ir valstybėms narėms, kad iki 2030 m. būtų pasiekta apčiuopiamų rezultatų. Raginame valstybes nares kiek tik įmanoma ir kuo veiksmingiau pasinaudoti joms pagal Europos struktūrinius ir investicijų fondus ir ekonomikos gaivinimo priemonę „NextGenerationEU“ skirtais finansiniais ištekliais, kad regionams būtų teikiama tikslinė parama, kurios jiems reikia skaitmeninei atskirčiai kaimo vietovėse ir tarp kartų įveikti. Taip pat valstybes nares raginame remti itin didelio pralaidumo tinklų diegimą taikant atitinkamas viešojo finansavimo schemas vietovėse, kuriose rinkos paslaugos neteikiamos, ir pasiūlyti tarpsektorinių visapusiškų sprendimų (pvz., pažangiųjų kaimų ir kaimo inovacijų centrų iniciatyvas). Raginame Komisiją ir valstybes nares sparčiau daryti pažangą skaitmeninant viešąsias paslaugas, įskaitant mokyklas, universitetus, mokslinių tyrimų institutus, viešąjį transportą, e. valdžią ir veiksmingą administravimą.

2022/03/08

Balsavau už šį pranešimą. Pritariame Komisijos pasiūlymui. JK išstojus iš ES, Lamanšo sąsiaurio nuolatinė transporto jungtis tapo tarpvalstybine jungtimi tarp ES ir trečiosios šalies.Kaip leidžiama pagal Akcizų direktyvą, keltų bendrovės vėl pradėjo prekiauti neapmokestinamomis prekėmis, tiekiamomis jų laivuose plaukiant jūra į JK. Neapmokestinamų prekių parduotuvės atidarytos Kalė ir Diunkerko uostuose. Be to, JK jau suteikė leidimą atidaryti parduotuvę savo Lamanšo sąsiaurio nuolatinės transporto jungties terminale Folkstone. Tačiau Lamanšo sąsiaurio nuolatinės transporto jungties Prancūzijos terminale pagal galiojančias taisykles neapmokestinamų prekių parduotuvių atidaryti negalima. Lamanšo sąsiaurio nuolatinės transporto jungties padėtis yra unikali Europoje, nes tai tunelis po jūra tarp ES šalies ir trečiosios šalies. Keleivių, vykstančių per Lamanšo sąsiaurio nuolatinę transporto jungtį, padėtis yra tokia pati kaip ir jūra vykstančių keleivių, išvykstančių iš ES fiskalinės teritorijos. Per Lamanšo sąsiaurio nuolatinę transporto jungtį vykstantys keleiviai, užsiregistravę kelionei ir įėję į terminalą su neapmokestinamų prekių parduotuvėmis, atsidurtų panašioje padėtyje kaip ir keleiviai uoste, nes šie keleiviai neišvengiamai tęs kelionę į trečiąją šalį. Todėl Lamanšo sąsiaurio nuolatinės transporto jungties terminalas turėtų būti laikomas lygiaverčiu uostui.Pasiūlymu yra ketinama keliautojams, kurie iš Prancūzijos į JK vyksta per Lamanšo sąsiaurio nuolatinę transporto jungtį, suteikti galimybių įsigyti neapmokestinamų prekių panašiai kaip ir keliaujantiems jūra iš valstybės narės į trečiąją šalį. Pasiūlymas yra techninis neapmokestinamų prekių parduotuvių taisyklių pakeitimas, todėl tai nėra nauja politika ar esminis esamos politikos pakeitimas. Šis pasiūlymas apsiriboja tuo, kad vėl įvedamas specialus statusas, skirtas tik Lamanšo sąsiaurio nuolatinės transporto jungties Prancūzijos terminalui (Kokelyje), o ne geležinkelio terminalams.

2022/03/09

Balsavau už šį pranešimą. Pritariame Tarybos projektui. Nors tekstas, dėl kurio susitarta Taryboje, nevisiškai atitinka Parlamento nuomonę, tačiau jame yra atsižvelgiama į kai kuriuos esminius Parlamento pasiūlytus elementus. Visų pirma jame pabrėžiama, kad valstybės narės turėtų turėti galimybę atsižvelgti į vietos sąlygas, lengvatas ir tradicijas arba pasirinkti paprastą ir vienodą mokesčio tarifą, kartu vengiant taikyti lengvatinius PVM tarifus žalingiems ar prabangos produktams. Pagal Tarybos sutartą tekstą esamos nukrypti leidžiančios nuostatos, pagal kurias kai kurios valstybės narės tam tikriems produktams galėjo taikyti lengvatinius PVM tarifus, dabar yra prieinamos visoms valstybėms narėms. Apskritai Tarybos pasiektas susitarimas šiuo sudėtingu klausimu yra ne tik žingsnis teisinga linkme siekiant, kad mokesčiai būtų naudojami ekologiškesnei Europai kurti. Jame taip pat valstybėms narėms paliekama galimybė lanksčiai sumažinti PVM pagrindiniams produktams, kad jie būtų naudingi mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, ir tokiu būdu spręsti PVM sistemos regresyvumo problemą. Tačiau reikia nedelsiant pereiti prie galutinės PVM sistemos, grindžiamos apmokestinimo paskirties šalyje principu. Be to, esamiems lengvatiniams tarifams, kurie taikomi kenksmingą poveikį aplinkai darantiems produktams, yra nustatomi laipsniško panaikinimo laikotarpiai. Lengvatiniai tarifai arba neapmokestinimas PVM, taikomi iškastiniam kurui ir kitoms prekėms, turinčioms panašų poveikį išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, tokioms kaip durpės, malkoms skirtai medienai, nebetaikomi ne vėliau kaip 2030 m. sausio 1 d., o cheminiams pesticidams ir cheminėms trąšoms – ne vėliau kaip 2032 m. sausio 1 d.

2022/03/09

Balsavau už šio pasiūlymo dėl rezoliucijos atmetimą. Pasiūlymu yra pareiškiamas prieštaravimas dėl Komisijos deleguoto reglamento. Komisija yra raginama kuo greičiau, bet ne vėliau kaip iki šių metų birželio mėn., taikant pagreitintą procedūrą, pateikti naują deleguotąjį aktą, prie jo pridedant suderinamumo vertinimą, kaip reikalaujama pagal Europos klimato teisės aktą, pagal kurį būtų vengiama bet kokios naujos iškastinio kuro infrastruktūros, galinčios didinti priklausomybę, statymo ir būtų užtikrintas suderinamumas su ES ir valstybių narių įsipareigojimais pagal Paryžiaus susitarimą. Pasiūlyme dėl rezoliucijos yra teigiama, kad naudojant iškastinį kurą išskiriamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos daugiausiai prisideda prie klimato kaitos, o nauja dujų tiekimo infrastruktūra yra sukurta taip, kad tarnautų bent 40–50 metų, o kartais net ilgiau. Taigi nauji dujų infrastruktūros statybos projektai, išvardyti penktajame ES bendro intereso projektų sąraše, sukurtų naują priklausomybę nuo iškastinio kuro ir tai yra nesuderinama su įsipareigojimais, prisiimtais pagal Paryžiaus susitarimą. Taip pat teigiama, kad su elektros energija susijusių projektų skaičius reikšmingai sumažėjo lyginant ketvirtąjį ir penktąjį ES bendro intereso projektų sąrašus – penktajame sąraše yra tik 67 elektros energijos projektai, palyginti su 102 projektais ketvirtajame sąraše.Komisijos nuomone, projektų tikslas yra padidinti dujų infrastruktūros atsparumą. Visi projektai kuria vieningą ir sujungtą ES dujų sistemą, kuri sumažins priklausomybę nuo Rusijos. Projektai prisidės prie tiesioginės diversifikacijos, pagerins prieigą prie dujų koridoriaus ar SGD projektų, padidins valstybių narių integraciją į vidinę rinką, padidins dujų saugyklų pajėgumus bei pagerins pasiruošimą žiemai.

2022/03/09

Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. 2018 m. Belgijoje įsisteigusi bendrovė „BASF Agricultural Solutions Belgium NV“, JAV įsisteigusios bendrovės „BASF Agricultural Solutions Seed US LLC“ vardu pateikė prašymą leisti pateikti rinkai maistą, maisto sudedamąsias dalis ir pašarus, kuriuose yra arba kurie pagaminti iš genetiškai modifikuotos medvilnės GHB811. 2021 m. EFSA priėmė palankią nuomonę dėl leidimo išdavimo šiai genetiškai modifikuotai medvilnei.Nors žmonėms skirto vilnamedžių sėklų aliejaus vartojimas Europoje galbūt ir yra nedidelis, tačiau šio aliejaus galima rasti įvairiuose maisto produktuose, įskaitant padažus, majonezą, smulkius konditerijos kepinius, šokolado užtepus, traškučius. Be to, medvilnė vartojama miltų pavidalu. Gyvūnams medvilnė duodama daugiausia kaip vilnamedžių sėklų išspaudos ar miltai arba kaip aliejingos vilnamedžių sėklos. Ši genetiškai modifikuota medvilnė buvo sukurta siekiant suteikti toleranciją glifosatui ir HPPD inhibitorių herbicidams, o pastariesiems priklauso tokie herbicidai kaip izoksaflutolas, mezotrionas ir tembotrioninas. Nemažai tyrimų parodė, jog auginant herbicidams atsparias genetiškai modifikuotas kultūras naudojama daugiau papildomų herbicidų, nes atsiranda herbicidams atsparių piktžolių. Dėl šios priežasties yra tikėtina, jog genetiškai modifikuotos medvilnės pasėliai bus purškiami didesniu glifosato ir HPPD inhibitorių herbicidų kiekiu ir tai bus daroma dažniau, dėl to derliuje gali kauptis didesnis jų liekanų kiekis. 2015 m. EFSA pateikė išvadą, kad glifosatas tikriausiai nėra kancerogeniškas, o Europos cheminių medžiagų agentūra 2017 m. pateikė išvadą, kad nėra pagrindo jo priskirti prie jokios kategorijos. Tačiau 2015 m. Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra (specializuota PSO vėžio agentūra) glifosatą priskyrė prie galbūt kancerogeninį poveikį žmonėms turinčių medžiagų. Keletu recenzuojamų naujausių mokslinių tyrimų yra patvirtinamas glifosato kancerogeninis potencialas. Be to, pasak EFSA, nėra toksikologinių duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti kelių rūšių glifosato skilimo produktų riziką vartotojams. Per konsultacijų laikotarpį valstybės narės pateikė EFSA daug kritinių pastabų.Manome, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus. Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas neatitinka ES teisės, nes jis yra nesuderinamas su tikslu, pagal kurį yra siekiama nustatyti pagrindą, leidžiantį užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį, kalbant apie genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus, kartu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą. Prašome Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą. Raginame Komisiją nesuteikti leidimų herbicidams atspariems genetiškai modifikuotiems kultūriniams augalams, kol nebus išsamiai ištirtos grėsmės sveikatai, susijusios su herbicidų liekanomis kiekvienu konkrečiu atveju. Atliekant tokį vertinimą yra reikalaujama visapusiškai įvertinti visas herbicidų liekanas, atsiradusias dėl genetiškai modifikuotų kultūrinių augalų purškimo papildomais herbicidais, šių herbicidų skilimo produktus ir jų kombinatorinį poveikį, įskaitant poveikį pačiam genetiškai modifikuotam augalui.

2022/03/09

Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. 2012 m. Belgijoje įsisteigusi bendrovė „Pioneer Overseas Corporation“ JAV įsisteigusios bendrovės „Pioneer Hi-Bred International Inc.“ vardu Nyderlandų nacionalinei kompetentingai institucijai pateikė prašymą leisti pateikti rinkai maisto produktus, maisto sudedamąsias dalis ir pašarus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų aliejinių rapsų ir kurie iš jų yra sudaryti arba pagaminti. 2021 m. EFSA priėmė palankią nuomonę dėl leidimo naudoti genetiškai modifikuotus aliejinius rapsus. Genetiškai modifikuotų aliejinių rapsų ląstelės ekspresuoja baltymo glifosato acetiltranferazės geną GAT4621 ir dėl to jie yra atsparūs glifosatui. Ne vienu tyrimu buvo įrodyta, kad auginant herbicidams atsparias genetiškai modifikuotas kultūras dažniau naudojami papildomi herbicidai, nes atsiranda herbicidams atsparių piktžolių. Dėl to genetiškai modifikuoti aliejiniai rapsai bus apdorojami didesnėmis glifosato dozėmis ir tai bus daroma pakartotinai, todėl jų derliuje gali būti didelis glifosato liekanų ir jo skilimo produktų kiekis. 2015 m. EFSA pateikė išvadą, kad glifosatas tikriausiai nėra kancerogeniškas, o Europos cheminių medžiagų agentūra 2017 m. pateikė išvadą, kad nėra pagrindo jo priskirti prie jokios kategorijos. Tačiau 2015 m. Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra (specializuota PSO vėžio agentūra) glifosatą priskyrė prie galbūt kancerogeninį poveikį žmonėms turinčių medžiagų. Keletu recenzuojamų naujausių mokslinių tyrimų yra patvirtinamas glifosato kancerogeninis potencialas. Per konsultacijų laikotarpį valstybės narės pateikė EFSA daug kritinių pastabų.Manome, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus. Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas neatitinka ES teisės, nes jis yra nesuderinamas su tikslu, pagal kurį yra siekiama nustatyti pagrindą, leidžiantį užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį, kalbant apie genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus, kartu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą. Prašome Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą. Raginame Komisiją nesuteikti leidimų herbicidams atspariems genetiškai modifikuotiems kultūriniams augalams, kol nebus išsamiai ištirtos grėsmės sveikatai, susijusios su herbicidų liekanomis kiekvienu konkrečiu atveju. Atliekant tokį vertinimą yra reikalaujama visapusiškai įvertinti visas herbicidų liekanas, atsiradusias dėl genetiškai modifikuotų kultūrinių augalų purškimo papildomais herbicidais, šių herbicidų skilimo produktus ir jų kombinatorinį poveikį, įskaitant poveikį pačiam genetiškai modifikuotam augalui.

2022/03/09

Balsavau už šį pranešimą. 2020 m. birželio mėn. Parlamentas nusprendė įsteigti specialųjį komitetą užsienio šalių kišimosi, įskaitant dezinformaciją, klausimais ir jam pavedė nustatyti ilgalaikį požiūrį į užsienio šalių kišimosi į ES ir jos valstybių narių demokratines institucijas ir procesus įrodymų nagrinėjimą. Praėjus vieniems metams po steigiamojo komiteto posėdžio 2020 m. rugsėjo mėn. ir remiantis daugybe įvairių ekspertų bei specialistų parodymų, yra galima nustatyti daugybės agresyvaus kišimosi operacijų, kurių prieš ES ėmėsi ir kurias finansavo užsienio subjektai, realios padėties, masto ir sudėtingumo įvairovę. Specialusis komitetas analizuoja daugialypį ir dinamišką naujo tipo karo, kurio tikslas – pakenkti mūsų Europos demokratinės visuomenės socialinei sanglaudai ir tarpusavio pasitikėjimui, aspektą. Tai apima naujo masto dezinformacijos kampanijas (pavyzdžiui, susijusias su COVID-19), kibernetinius išpuolius prieš valdžios institucijas, įskaitant visuomenės sveikatos infrastruktūrą, kišimosi strategijas, apimančias elito verbavimą ir lobizmą pramonės srityje, paslėptą politinės veiklos finansavimą, akademinių ir kultūrinių centrų kontrolę bei nacionalinių diasporų kaip priemonės naudojimą. Yra reikalingas atsparumo didinimas pasitelkiant informuotumą apie padėtį, gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, informacinį raštingumą, žiniasklaidos pliuralizmą, nepriklausomą žurnalistiką ir švietimą.Raginame ES ir valstybes nares skirti daugiau išteklių ir priemonių įstaigoms ir organizacijoms visoje Europoje ir visame pasaulyje, kurioms būtų pavesta stebėti grėsmių, įskaitant dezinformaciją, rimtumą ir didinti informuotumą apie jas. Raginame stiprinti ES ir valstybių narių prognozavimo pajėgumus ir sąveikumą, kad būtų užtikrintas tvirtas pasirengimas prognozuoti užsienio šalių vykdomą manipuliavimą informacija ir kišimąsi iš užsienio, užkirsti jiems kelią ir sušvelninti jų poveikį, stiprinti jų strateginių interesų ir infrastruktūros apsaugą ir įsitraukti į daugiašalį bendradarbiavimą ir koordinavimą, kad atitinkamuose tarptautiniuose forumuose būtų pasiektas bendras šio klausimo supratimas. Raginame Užsienio reikalų tarybą reguliariai aptarti užsienio šalių kišimosi klausimus. Esame susirūpinę dėl to, kad plačiajai visuomenei ir valstybių pareigūnams labai trūksta žinių apie dabartinių užsienio autoritarinių režimų ir kitų piktavališkų subjektų keliamos grėsmės, nukreiptos į visų lygmenų Europos visuomenę ir visus sektorius, rimtumą. Sukeliant šią grėsmę siekiama pakenkti pagrindinėms teisėms ir valdžios institucijų teisėtumui, didinti politinį ir socialinį susiskaidymą ir kai kuriais atvejais netgi kelti grėsmę ES piliečių gyvybei. Esame susirūpinę dėl to, kad trūksta normų ir deramų ir pakankamų priemonių, kurias būtų galima taikyti užsienio šalių kišimuisi arba jomis į jį reaguoti. Dėl to piktavališkiems subjektams tampa patrauklu taip elgtis dėl žemų sąnaudų, žemos rizikos ir didelės naudos, nes rizika, kad jie sulauks atpildo už savo veiksmus, šiuo metu yra labai maža.

2022/03/09

Balsavau už šį pranešimą. Manome, kad schemos, pagal kurias pilietybė suteikiama už finansines investicijas (pilietybės schemos), taip pat vadinamos „auksiniais pasais“, yra etiškai, teisiškai ir ekonomiškai prieštaringos bei kelia įvairių rimtų saugumo grėsmių ES piliečiams (pavyzdžiui, susijusių su pinigų plovimu ir korupcija). Manome, kad bendrų standartų ir suderintų taisyklių, kuriomis būtų reglamentuojamos leidimo gyventi suteikimo už finansines investicijas schemos (leidimo gyventi schemos), nebuvimas irgi gali kelti tokių saugumo grėsmių, neigiamai paveikti laisvą asmenų judėjimą Šengeno erdvėje ir prisidėti prie ES vientisumo erozijos. Pilietybės schemos pakerta ES pilietybės esmę. ES piliečiai naudojasi unikaliu ir fundamentaliu statusu, įskaitant teisę balsuoti per Europos Parlamento ir vietos rinkimus. ES pilietybė nėra prekė, skirta pirkti ar parduoti, ir pagal Sutartis niekada nebuvo tokia laikoma. Pripažįstame, kad pilietybės įgijimo reglamentavimas pirmiausia priklauso valstybės narės kompetencijai, tačiau tokia kompetencija turi būti naudojamasi sąžiningai, skaidriai, laikantis abipusės pagarbos ir atliekant išsamų patikrinimą bei deramą vertinimą, remiantis lojalaus bendradarbiavimo principu ir visapusiškai vadovaujantis ES teise. Manome, kad, valstybėms narėms visapusiškai neužtikrinant šių standartų ir principų laikymosi, ES turi teisinį pagrindą imtis veiksmų. Raginame valstybes nares veiksmingai užtikrinti, kad būtino fizinio gyvenimo šalyje reikalavimas būtų taikomas trečiųjų šalių piliečiams, kurie pageidauja gauti ilgalaikio gyventojo statusą pagal Ilgalaikių gyventojų direktyvą, tačiau nėra penkerius metus nuolatos teisėtai gyvenę šalyje, kaip reikalaujama pagal šią direktyvą. Palankiai vertiname pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš Kiprą ir Maltą, kurias 2020 m. Komisija inicijavo dėl šiose šalyse taikomų pilietybės schemų. Raginame Komisiją paskubinti šias procedūras, nes per jas gali dar labiau paaiškėti, kaip pilietybės schemų klausimas galėtų būti sprendžiamas, ir, esant pagrindui, imtis pažeidimo nagrinėjimo procedūrų prieš valstybes nares, taikančias leidimo gyventi schemas. Raginame Komisiją atidžiai stebėti visas visoje ES taikomas pilietybės ir leidimo gyventi schemas, apie jas informuoti ir imtis su jomis susijusių veiksmų. Prašome Komisijos iki savo dabartinės kadencijos pabaigos pateikti pasiūlymą dėl reglamento, kuris prireikus būtų galimai papildytas kitomis teisėkūros priemonėmis ir pagal kurį būtų išsamiai reglamentuojami įvairūs leidimo gyventi schemų aspektai, siekiant suderinti standartus ir procedūras bei stiprinti kovą su organizuotu nusikalstamumu, pinigų plovimu, korupcija ir mokesčių slėpimu.

2022/03/09

Balsavau už šį pranešimą. Teisė pateikti peticijas yra seniausia tiesioginio piliečių dalyvavimo ES lygmeniu priemonė ir tai yra paprasčiausias ir labiausiai tiesioginis būdas piliečiams kreiptis į ES institucijas, pareikšti savo nuomonę dėl ES lygmeniu priimtų teisės aktų ir politinių sprendimų bei pateikti skundus apie spragas ir prastą įgyvendinimą. Gautų peticijų skaičius, palyginti su ES gyventojų skaičiumi, tebėra nedidelis ir, kalbant apie naudojimąsi teise teikti peticijas, esama didelių skirtumų tarp valstybių narių, regionų ir kalbų. Manome, kad tikslinės informavimo kampanijos ir pilietinis švietimas apie ES pilietybės teises gali pasiekti daugiau gyventojų ir duoti apčiuopiamų rezultatų didinant informuotumą apie piliečių teises ES lygmeniu. Pabrėžiame, kad Peticijų komitetas turi daug įvairių priemonių, t. y. rengia pranešimus ir rezoliucijas, viešuosius klausymus, teminius seminarus ir faktų nustatymo misijas, kuriomis siekiama reaguoti į piliečiams susirūpinimą keliančius klausimus ir paskatinti Parlamentą, kitas ES institucijas ir nacionalines valdžios institucijas imtis veiksmų. Raginame Peticijų komitetą stiprinti bendradarbiavimą su nacionaliniais parlamentais ir sukurti partnerystę, kuri sudarytų sąlygas keistis geriausia patirtimi.Primename apie kiekvieno ES piliečio ir kiekvieno ES gyvenančio fizinio asmens ar ES įsikūrusio juridinio asmens teisės pateikti skundą Europos ombudsmenui dėl netinkamo administravimo ES institucijose svarbą. Manome, kad piliečių skundai Ombudsmenui yra esminis dalyvaujamosios demokratijos ir ES sprendimų priėmimo proceso legitimumo elementas. Atkreipiame dėmesį į tai, kad teisė kreiptis į Ombudsmeną sustiprina pilietinį aktyvumą ir piliečių pasitikėjimą ES institucijomis, skatina skaidrumą ir gerą administravimą ES institucijose ir įstaigose.Europos piliečių iniciatyva yra pagrindinė ir unikali dalyvaujamosios demokratijos priemonė. Pabrėžiame, kad Europos piliečių iniciatyva yra išskirtinė galimybė ES piliečiams įvardyti jiems rūpimus klausimus ar problemas, įtraukti juos į Europos politinę darbotvarkę, išreikšti savo lūkesčius bei paraginti ES imtis veiksmų ir priimti teisės aktus, todėl ji turi būti skatinama ir remiama visomis turimomis priemonėmis. Primename Komisijai ir valstybėms narėms pagal Reglamentą (ES) 2019/788 tenkančias pareigas, visų pirma didinti ES piliečių informuotumą apie Europos piliečių iniciatyvos egzistavimą, tikslus ir veikimą bei teikti pagalbą ir praktinę paramą Europos piliečių iniciatyvos organizatoriams. Manome, kad reikėtų aiškiau apibrėžti Parlamento indėlį Komisijai vykdant informavimo pareigas.Pabrėžiame trijų dalyvaujamųjų priemonių vaidmenį sudarant palankesnes sąlygas ES piliečių ir gyventojų aktyvumui, jį skatinant, užtikrinant konkretų ir tiesioginį poveikį ES politinei darbotvarkei. Raginame sukurti ir propaguoti plataus masto tarpinstitucinę vieno langelio principu veikiančią ir prieinamą ES piliečių interneto svetainę, kurioje būtų teikiama informacija apie visas teises ir demokratines priemones, kuriomis naudodamiesi piliečiai galėtų tiesiogiai dalyvauti ir daryti įtaką sprendimų priėmimui ES lygmeniu.

2022/03/09

Balsavau už šį pranešimą. 2020 m. Komisija paskelbė savo pasiūlymą dėl bendrosios ES aplinkosaugos veiksmų programos iki 2030 m. (8-oji AVP). Tiesioginis ryšys tarp dažnėjančių zoonozinių ligų (pvz., COVID-19) ir ekosistemų naikinimo siekiant patenkinti mūsų vartojimo poreikius parodė, kad skubiai reikia neatidėliotinų ir plataus masto sisteminių pokyčių. Kaip nurodyta Europos aplinkos agentūros 2020 m. būklės ir perspektyvų ataskaitoje, Europa kartu su likusiu pasauliu atsilieka norint išvengti katastrofiško klimato kaitos, ekosistemų būklės blogėjimo ir pernelyg didelio gamtos išteklių naudojimo poveikio ekonomikai ir visuomenei. Šiose lenktynėse, siekiant išvengti ekologinio suirimo, yra būtina kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki 2050 m. pasiekti ilgalaikį 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos prioritetinį tikslą – gyventi planetos galimybių ribose ir ne vėliau kaip iki 2030 m. pasiekti teminius prioritetinius tikslus. ES turi nedelsdama imtis ryžtingų veiksmų, remiantis Europos žaliuoju kursu ir darnaus vystymosi tikslais (DVT). 8-oji AVP turėtų būti plataus užmojo aukšto lygio strateginė priemonė ir apimtų EGD bei DVT veiksmus ir uždavinius, kartu patikimai stebint jų įgyvendinimo pažangą. Atsižvelgdami į tai, kad mūsų visuomenės ir ekonomikos gerovė bei klestėjimas priklauso nuo stabilaus klimato, sveikos aplinkos ir klestinčių ekosistemų, siūlome pereiti prie darnaus vystymosi tikslais grindžiamos tvarios gerovės ekonomikos. Tai pakeičia Komisijos pasiūlymą dėl atkuriamojo augimo modelio, kuris yra neapibrėžta sąvoka. Tvarios gerovės ekonomikoje viešieji interesai turėtų formuoti ekonomiką, o ne atvirkščiai. Joje pirmenybė teikiama žmonių ir planetos gerovei, klestėjimui bei yra kompensuojamas pernelyg didelis dėmesys BVP augimui, kuris šiuo metu ES naudojamas pažangai vertinti. Kad būtų pasiektas tikslas užtikrinti, kad politikoje ir sprendimų priėmimo procese daugiausia dėmesio būtų skiriama gerovei, siūlome sukurti naują ES rodiklių rinkinį, pagal kurį būtų vertinama pažanga, paremta ne tik BVP.

2022/03/09

Balsavau už šį pranešimą. Palankiai vertiname Komisijos strateginę programą ir ypač tai, kad su darbu susijusių nelaimingų atsitikimų ir ligų atžvilgiu pradėta taikyti visiško saugumo vizija, įskaitant būsimą naują socialinių rezultatų suvestinės rodiklį apie mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe. Vis dėlto apgailestaujame, kad darbuotojų saugos ir sveikatos strategijos užmojų lygis neatitinka jos tikslo dėl visiško saugumo vizijos. Raginame Komisiją pateikti pasiūlymų dėl šio užmojų lygio suderinimo ir parengti veiksmų planą, kaip sumažinti nelaimingų atsitikimų ir mirčių skaičių darbe, skiriant tinkamą ES ir valstybių narių finansavimą, kad būtų įgyvendintas nulinio nelaimių skaičiaus tikslas. Pabrėžiame, kad visiško saugumo vizija neturėtų būti įgyvendinama nuslepiant su darbu susijusius nelaimingus atsitikimus ir profesines ligas. Raginame Komisiją į visiško saugumo požiūrį įtraukti visas traumas ir nelaimingus atsitikimus, fizinį bei psichinį išsekimą. Raginame Komisiją ir valstybes nares reikšmingai padidinti dėmesį prevencijos strategijoms (pvz., darbo inspekcijų, nacionalinių sveikatos ir saugos tarnybų bei socialinių partnerių dialogo stiprinimui), siekiant užtikrinti, kad neatsižvelgiant į įmonės dydį visi darbuotojai turėtų teisę į didžiausią įmanomą sveikatos ir saugos apsaugą. Raginame ryžtingai įgyvendinti ir stebėti naująją 2021–2027 m. ES darbuotojų sveikatos ir saugos strateginę programą, įvertinant ir COVID-19 pandemijos poveikį. Raginame reguliariai atnaujinti strateginę programą ir tobulinti esamas nacionalines strategijas, atsižvelgiant į darbo rinkų raidą ir į dvejopą skaitmeninę ir žaliąją pertvarką. Manome, kad reikia glaudžiai bendradarbiauti su socialiniais partneriais ir imtis ryžtingų teisėkūros veiksmų keliais ES darbuotojų sveikatos ir saugos politikos aspektais, siekiant papildyti įvairias neprivalomas priemones, numatytas siekiant, kad visiško saugumo vizija taptų realybe. Raginame įgyvendinant visiško saugumo darbe viziją sutelkti dėmesį į darbuotojų dalyvavimą ir konsultacijų su socialiniais partneriais stiprinimą. Palankiai vertiname tai, kad 2023 m. vyksiančiame DSS aukščiausiojo lygio susitikime ypač daug dėmesio bus skiriama visiško saugumo darbe vizijai. Raginame Komisiją įgyvendinant Europos kovos su vėžiu planą padidinti užmojus siekiant įveikti profesinį vėžį. Raginame reguliariai ir per neilgą laikotarpį atnaujinti Direktyvą 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe, ir iki 2022 m. pabaigos pateikus veiksmų planą bei pasikonsultavus su Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamuoju komitetu nedelsiant direktyvoje nustatyti bent 25 papildomų prioritetinių medžiagų ribines vertes darbo aplinkoje.

2022/03/09

Balsavau už šį pasiūlymą dėl sprendimo. Nusprendžiame sudaryti specialųjį COVID-19 pandemijos metu įgytos patirties ir rekomendacijų ateičiai komitetą, kuriam būtų pavesta išnagrinėti, kuo Europos atsakas į pandemiją ir įgyta patirtis gali prisidėti prie būsimų veiksmų. Specialusis komitetas apims tokias temas kaip ES, jos institucijų ir agentūrų atsakas į pandemiją, siekiant didinti ES krizių prevenciją, pasirengimą tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėms sveikatai ir ragavimą į tai, socialinį ir ekonominį pandemijos poveikį, vakcinų diplomatiją ir kokiu mastu yra prisidedama prie pasaulinio solidarumo bei daugelį kitų susijusių temų. Specialusis komitetas turės 38 narius. Parlamento nuolatinių komitetų, atsakingų už klausimus, susijusius su ES teisės aktų, susijusių su specialiojo komiteto atsakomybės sritimis, priėmimu, stebėsena ir įgyvendinimu, įgaliojimams, personalui ir turimiems ištekliams nebus daromas poveikis, todėl jie liks nepakitę. Įgaliojimai specialiajam komitetui suteikiami 12 mėnesių. Pasibaigus šiam terminui komitetas pateiks Parlamentui ataskaitą, prireikus su rekomendacijomis, kokių veiksmų arba kokios iniciatyvos reikėtų imtis. Pabrėžiame, kad dėl specialiojo komiteto rekomendacijų tolesnių veiksmų turi imtis nuolatiniai Parlamento komitetai. Pabrėžiame, kad reikia užtikrinti sklandų specialiojo komiteto ir atitinkamų nuolatinių komitetų bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija.

2022/03/09

Balsavau už šį pasiūlymą dėl sprendimo. Nusprendžiame sudaryti specialųjį komitetą užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus ES, įskaitant dezinformaciją, klausimais (INGE 2). Nusprendžiame, kad įgaliojimai specialiajam komitetui yra suteikiami 12 mėnesių ir terminas yra pradedamas skaičiuoti nuo jo steigiamojo posėdžio dienos. Specialusis komitetas turės 33 narius. Specialusis komitetas, bendradarbiaudamas ir konsultuodamasis su nuolatiniais komitetais, kai tai susiję su jų įgaliojimais ir pareigomis, tikrins esamus ir planuojamus teisės aktus ir politiką, sieks nustatyti galimus trūkumus, spragas ir dubliavimąsi, kuriais būtų galima pasinaudoti piktavališkai kišantis į demokratinius procesus. Glaudžiai bendradarbiaudamas su nuolatiniais komitetais ir vadovaudamasis INGE 1 specialiojo komiteto darbo praktika, jis parengs pasiūlymus, kaip pašalinti tokius trūkumus, kad būtų stiprinamas ES teisinis atsparumas, ir kaip pagerinti ES institucinę struktūrą. Glaudžiai bendradarbiaudamas su kitomis ES institucijomis, valstybių narių valdžios institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis, pilietine visuomene, valstybiniais ir nevalstybiniais partneriais trečiosiose šalyse, jis sieks sustiprinti ES veiksmus kovojant su hibridinėmis grėsmėmis ir dezinformacija. Specialusis komitetas išsamiai ir griežtai stebės, kaip įgyvendinamas INGE 1 specialiojo komiteto pranešimas, ir įvertins veiksmus, kurių ėmėsi ES institucijos. Jis taip pat prisidės prie bendro institucinio atsparumo užsienio šalių kišimuisi, hibridinėms grėsmėms ir dezinformacijai stiprinimo rengiantis 2024 m. Europos Parlamento rinkimams. Į viešus specialaus komiteto posėdžius kviečiamų asmenų sąrašas, juose dalyvaujančių asmenų sąrašas ir tokių posėdžių protokolai turi būti skelbiami viešai. Kai specialiojo komiteto darbas apima konfidencialaus pobūdžio įrodymų klausymą, posėdžiai turi būti uždari. Nusprendžiame, kad liudytojai ir specialistai turi teisę duoti parodymus ar liudyti uždarame posėdyje, o konfidenciali informacija turi būti naudojama tik specialiojo komiteto galutiniam pranešimui parengti.

2022/03/09

Balsavau už šį pasiūlymą dėl sprendimo. Neseniai buvo atskleista, kad keletas šalių, įskaitant valstybes nares, naudojo programos „Pegasus“ šnipinėjimo programinę įrangą, nukreiptą prieš žurnalistus, politikus, teisėsaugos pareigūnus, diplomatus, teisininkus, verslininkus, pilietinės visuomenės veikėjus ir kitus veikėjus. Tokia praktika kelia itin didelį susirūpinimą ir patvirtina, kad egzistuoja piktnaudžiavimo technologijomis, kuriuo pažeidžiamos žmogaus teisės ir nusižengiama demokratijai, pavojus. Nusprendžiame sudaryti tyrimo komitetą galimiems ES teisės pažeidimams arba netinkamo administravimo įgyvendinant ES teisę atvejams, susijusiems su programos „Pegasus“ ir lygiaverčių šnipinėjimo programų naudojimu, ištirti nepažeidžiant nacionalinių ar ES teismų jurisdikcijos. Tyrimo komitetas turi tirti įtariamų ES teisės pažeidimų ar netinkamo administravimo atvejų, susijusių su programos „Pegasus“ ir lygiaverčių šnipinėjimo programų naudojimu, mastą, rinkti informaciją apie tai, kokiu mastu valstybės narės (įskaitant Vengriją ir Lenkiją, bet jomis neapsiribojant) arba trečiosios šalys užsiima intervenciniu sekimu, pažeisdamos ES pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintas teises ir laisves. Taip pat įvertinti, kokį pavojų tai kelia ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintoms vertybėms: demokratijai, teisinės valstybės principams ir žmogaus teisių pagarbai. Nusprendžiame, kad tyrimo komitetą sudarys 38 Parlamento nariai ir jis pateiks savo galutinę ataskaitą per 12 mėnesių nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Visos tyrimo komiteto parengtos rekomendacijos turėtų būti perduotos atitinkamiems nuolatiniams komitetams ir pakomitečiams, atsižvelgiant į atitinkamas jų kompetencijos sritis. Siekiant užtikrinti gerą tyrimo komiteto ir atitinkamų nuolatinių komitetų bei pakomitečių bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija, tyrimo komiteto pirmininkas ir pranešėjas galėtų dalyvauti atitinkamose nuolatinių komitetų ir pakomitečių diskusijose ir atvirkščiai. Nusprendžiame, kad tyrimo komitetas, vykdydamas savo veiklą, turėtų atsižvelgti į visus su jo kompetencijos sritimi susijusius per jo įgaliojimų laikotarpį įvykusius pokyčius.

2022/03/09

Balsavau už šį pranešimą. Dar kartą patvirtiname savo tvirtą įsipareigojimą siekti lyčių lygybės ir pritariame tam, kad lyčių aspekto integravimas būtų vienas iš oficialių Parlamento politikos metodų siekiant ją užtikrinti. Apgailestaujame dėl fragmentiško lyčių aspekto integravimo ES lygmeniu politikos srityse ir institucijose. Lyčių lygybė yra bendra atsakomybė, pagal kurią reikalaujama, kad visos ES institucijos, valstybės narės ir agentūros imtųsi veiksmų kartu su pilietine visuomene, moterų organizacijomis, socialiniais partneriais ir privačiuoju sektoriumi.Lyčių lygybės užtikrinimo priemonės turi apimti tarpsektorinį požiūrį, siekiant nepalikti nė vieno nuošalyje ir panaikinti visų rūšių diskriminaciją, įskaitant sąveikinės diskriminacijos formas. Atkreipiame dėmesį į tai, kad trūksta kiekybinių ir kokybinių duomenų apie lyčių aspekto integravimą ES institucijose, išskyrus duomenis apie moterų, einančių skirtingas pareigas, skaičių. Todėl raginame rinkti išsamius lyčių statistinius duomenis ir įsipareigojame sukurti kokybinius lyčių lygybės rodiklius, kad būtų galima rinkti papildomus pagal lytį suskirstytus duomenis, siekiant toliau gerinti lyčių lygybę. Palankiai vertiname tai, kad visi Parlamento komitetai patvirtino lyčių lygybės veiksmų planus. Tačiau šie planai nėra stebimi ir įgyvendinami. Todėl raginame komitetus stebėti savo lyčių lygybės veiksmų planus, kad būtų galima įvertinti jų pažangą ir užtikrinti jų įgyvendinimą. Raginame, kad visos ES institucijos dar labiau struktūriškai bendradarbiautų taikant lyčių aspekto integravimą, kad būtų galima pasiekti didesnę lyčių lygybę. Parlamentas ir frakcijos turėtų suvienyti jėgas, kad pagerintų lyčių lygybę ir kovotų su antifeministiniais ir prieš lyčių lygybę nukreiptais judėjimais, kurie taip pat visada yra antidemokratiniai tiek Europoje, tiek visame pasaulyje. Raginame Pirmininkų sueigoje įsteigti iš kiekvienos frakcijos atstovų sudarytą laikiną darbo grupę, kuriai pirmininkautų nuolatiniai Parlamento pranešėjai lyčių aspekto integravimo klausimais. Laikinoji darbo grupė vadovautų darbui šioje srityje, įgyvendintų šią rezoliuciją ir prireikus koordinuotų veiklą su Lyčių lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupe, Biuru, FEMM komitetu ir Lyčių aspekto integravimo tinklu. Raginame frakcijas iki 2022 m. vidurio įsteigti šią darbo grupę. Pakartojame savo raginimą atlikti auditą siekiant įvertinti dabartinę padėtį lyčių lygybės ir lyčių aspekto integravimo požiūriu ir pateikti rekomendacijas tiek politiniu, tiek administraciniu Parlamento veiklos atžvilgiu. Siūlome, kad šis auditas apimtų visas sritis ir rodiklius, parengtus EIGE priemonių rinkinyje „Lyčiai atžvalgūs parlamentai“. Reikėtų identifikuoti taisykles, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos lyčių lygybei, siekiant, kad būtų atnaujintas Parlamento lyčių lygybės veiksmų planas ir jo įgyvendinimo gairės. Raginame į šį auditą įtrauki nuolatinio lyčių pusiausvyros reikalavimo įgyvendinimo visose parlamentinėse struktūrose, įskaitant komitetus, delegacijas ir komandiruotes, poveikio vertinimą.

2022/03/09

Balsavau už šį pranešimą. Palankiai vertiname naują 2021–2025 m. Trečiąjį ES lyčių lygybės veiksmų planą (LLVP III) ir jame išsakytą raginimą siekti lyčių lygybės pasaulyje, nes tai yra pagal LLVP II atlikto darbo, įgytos patirties ir pasiekimų tęsinys ir pagrindas. Palankiai vertiname tai, kad LLVP III yra padaryta tam tikrų patobulinimų, nustatyti įsipareigojimai ir plataus masto tikslai, ypač tai, kad pereita nuo darbo dokumento prie komunikato formos, kaip Parlamentas prašė savo 2020 m. rezoliucijoje dėl lyčių lygybės ES užsienio ir saugumo politikoje. Palankiai vertiname įtraukų konsultacijų proceso, kurio imtasi siekiant gauti LLVP III rengimui aktualios informacijos, pobūdį ir tai, kad jo metu atsižvelgta į Parlamento, valstybių narių, ES ryšių punktų lyčių klausimais ir ypač moterų teisių srityje dirbančių pilietinės visuomenės organizacijų pateiktas rekomendacijas. Apgailestaujame dėl to, kad Tarybai nepavyko pasiekti vieningo sprendimo dėl išvadų, nes keturios valstybės narės prieštaravo lyties socialiniu aspektu sąvokai ir tai sutrukdė oficialiai patvirtinti veiksmų planą. Tai aiškiai rodo priešišką reakciją į lyčių lygybę ir moterų teises. Dar kartą raginame įsteigti naują Tarybos sudėtį, kuri spręstų lygių lygybės klausimus ir suburtų už lyčių lygybę atsakingus ES ministrus ir valstybės sekretorius, kad būtų galima lengviau integruoti lyčių aspektą į visas ES politikos sritis, įskaitant užsienio ir saugumo politiką ir vystymosi politiką. Raginame dėti pastangas siekiant bendros ES pozicijos ir imtis ryžtingų veiksmų siekiant vieningai pasmerkti priešišką reakciją į lyčių lygybę. Raginame pasitelkiant transformatyvų ir sąveikinį požiūrį į lytį visapusiškai įgyvendinti LLVP III visose ES išorės veiksmų srityse ir teikti jam pirmenybę tiek LLVP III geografinės aprėpties požiūriu, tiek veiksmų srityse. Raginame įtraukti lyčių aspektą į visas išorės veiksmų sritis: prekybos, vystymosi politikos, humanitarinės pagalbos, saugumo sritis ar sektorius. Veiksmai, skirti LLVP III įgyvendinti, turi būti grindžiami poreikiu šalinti pagrindines lyčių nelygybės priežastis bei užtikrinti pasmingą vyrų, moterų ir nepalankioje padėtyje esančioms grupėms priklausančių asmenų dalyvavimą bei įtrauktį. Ribotas finansavimas bei nepakankamas darbuotojų skaičius yra vienos pagrindinių kliūčių, trukdančių įgyvendinti ES lyčių lygybės ir lyčių aspekto integravimo tikslus.ES tenka svarbus vaidmuo siekiant lyčių lygybės pasaulyje, šiuo tikslu remiant šalis partneres, kad jos kovotų su diskriminacija dėl lyties. Raginame ES rodyti pavyzdį ir primygtinai raginame šešias valstybes nares, kurios dar neratifikavo ir neįgyvendino Stambulo konvencijos, tai padaryti kuo greičiau. Raginame Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) skatinti Stambulo konvencijos ratifikavimą palaikant politinį dialogą su Europos Tarybos šalimis partnerėmis. Griežtai smerkiame Turkijos pasitraukimą iš Stambulo konvencijos.

2022/03/09

Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. ES yra grindžiama ES sutartyje įtvirtintomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Siekdama kovoti su nuolatiniais demokratijos ir pagrindinių teisių pažeidimais visoje ES, įskaitant išpuolius prieš žiniasklaidos laisvę ir žurnalistus, migrantus, moterų teises, LGBTIQ asmenų teises ir asociacijų bei susirinkimų laisvę, Komisija turėtų naudotis visomis turimomis priemonėmis, įskaitant teisinės valstybės sąlygų reglamentą. Bet koks aiškus šiurkštaus vertybių, nurodytų ES sutartyje, pažeidimo valstybėje narėje pavojus nėra susijęs vien su konkrečia valstybe nare, kurioje kyla minėtas pavojus. Jis daro poveikį ir kitoms valstybėms narėms, jų tarpusavio pasitikėjimui ir pačiam ES pobūdžiui bei jos piliečių pagrindinėms teisėms, numatytoms ES teisėje.Palankiai vertiname 2022 m. vasario mėn. ES Teisingumo Teismo sprendimus ir juose pateiktas išvadas, kad teisinės valstybės sąlygų mechanizmas atitinka ES teisę. Jais pripažįstama, kad teisinis pagrindas yra tinkamas, režimas yra suderinamas su ES sutarties 7 straipsniu ir teisinio tikrumo principu, taip pat su ES kompetencija, susijusia su teisinės valstybės principu valstybėse narėse. Palankiai vertiname išvadą, kad Vengrijos ir Lenkijos ieškiniai dėl teisinės valstybės sąlygų reglamento turėtų būti atmesti. Raginame Komisiją imtis skubių veiksmų ir nedelsiant taikyti Teisinės valstybės sąlygų mechanizmą, išsiunčiant Teisinės valstybės sąlygų reglamente nurodytą rašytinį pranešimą ir vėliau tiesiogiai informuojant Parlamentą. Tikimės, kad pranešime bus nurodyti visi į reglamento taikymo sritį patenkantys įvykiai, įvykę per 14 mėnesių nuo jo įsigaliojimo 2021 m. sausio mėnesį. Komisijai atėjo laikas vykdyti savo, kaip Sutarčių sergėtojos, pareigas ir nedelsiant reaguoti į tebesitęsiančius sunkius teisinės valstybės principų pažeidimus kai kuriose valstybėse narėse, kurie kelia didelį pavojų ES finansiniams interesams, susijusiems su sąžiningu, teisėtu ir nešališku ES lėšų, ypač tų, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, paskirstymu. Įspėjame, kad bet koks tolesnis delsimas gali turėti rimtų pasekmių. Raginame Komisiją griežčiau taikyti Bendrųjų nuostatų reglamentą ir Finansinį reglamentą, siekiant kovoti su diskriminaciniu ES lėšų naudojimu, ypač kai jis yra politiškai motyvuoto pobūdžio. Raginame Tarybai pirmininkaujančią Prancūziją vykdyti savo įsipareigojimą siekti humaniškos Europos ir ryžtingai prisidėti prie teisinės valstybės stiprinimo ir pagrindinių teisių apsaugos, kaip įtvirtinta jos pirmininkavimo ES programoje. Joje teisinė valstybė apibūdinama kaip „esminė tinkamo ES veikimo prielaida“. Raginame Tarybai pirmininkaujančią Prancūziją remti greitą ir tinkamą teisinės valstybės sąlygų reglamento taikymą ir įgyvendinimą.

2022/03/09

Balsavau už šį pranešimą. Dėl žalingos mokesčių praktikos valstybės narės ir toliau praranda mokestines pajamas. Skaičiuojama, jog dėl pelno mokesčio vengimo prarastų ES mokestinių pajamų suma per metus sudaro nuo 36 mlrd. EUR iki 190 mlrd. EUR. Dideli autorinių atlyginimų, palūkanų ar dividendų mokėjimų srautai per tam tikrą jurisdikciją rodo, kad pelnas perkeliamas siekiant vienintelio tikslo – sumažinti mokesčių naštą. Išskaičiuojamieji mokesčiai gali sumažinti mokesčių slėpimo ir vengimo riziką, bet gali nulemti ir dvigubą apmokestinimą. Tokie mokesčiai yra valstybių narių pajamų šaltinis viešosioms išlaidoms finansuoti ir yra veiksminga priemonė siekiant užtikrinti vidaus mokesčių bazę, kovoti su pelno perkėlimu į mažus mokesčius taikančius jurisdikciją turinčius subjektus. Nepaisant nuolatinių pastangų, valstybių narių išskaičiuojamųjų mokesčių sistema išliko labai fragmentiška tarifų ir lengvatų procedūrų požiūriu, todėl atsirado spragų ir teisinio netikrumo. Esama sistema yra piktnaudžiaujama siekiant perkelti pelną, ja sudaromos sąlygos agresyviam mokesčių planavimui ir sukuriamas nepageidaujamas dvigubo apmokestinimo poveikis papildomai prie kliūčių tarpvalstybinėms investicijoms bendrojoje rinkoje.Palankiai vertiname pastaraisiais metais padarytą reikšmingą pažangą kovojant su žalingomis mokesčių praktikomis tiek ES, tiek tarptautiniu lygmeniu. Pabrėžiame, kad reikia geriau taikyti galiojančius teisės aktus. Atsižvelgiant į didėjančius pelno perkėlimo, žalingos mokesčių konkurencijos ir sukčiavimo įrodymus, ypač po „cum-ex“ atskleistų faktų, gali prireikti teisėkūros veiksmų ir pastangų šalinti su apmokestinimu susijusias kliūtis tarpvalstybinėms investicijoms. 2018 m. spalio mėn. atlikus tyrimą paaiškėjo, jog 11 valstybių narių dėl „cum-ex“ ir „cum-cum“ schemų prarado iki 55,2 mlrd. EUR mokestinių pajamų. Pagal naujus skaičiavimus 2021 m. spalio mėn. paskelbtame tyrime nurodyta maždaug 140 mlrd. EUR viešųjų pajamų nuostolių suma 2000–2020 m. laikotarpiu. Esame susirūpinę dėl to, kad šiomis schemomis yra ir toliau naudojamasi kenkiant ES viešiesiems finansams. Pažymime, kad Vokietijos Teisingumo Teismas Karlsrūhėje 2021 m. liepos mėn. nusprendė, kad „cum-ex“ schemos yra neteisėtos ir todėl yra laikomos mokestiniu sukčiavimu.Palankiai vertiname Komisijos ketinimą iki 2022 m. pabaigos pateikti pasiūlymą, kuriuo būtų nustatyta bendra standartizuota išskaičiuojamojo mokesčio sistema kartu su valstybių narių mokesčių administratorių informacijos mainų ir bendradarbiavimo mechanizmu. Raginame Komisiją visapusiškai laikantis ES kompetencijų stengtis pašalinti išskaičiuojamojo mokesčio skirtumus ES. Primename Komisijos įsipareigojimą baigti kurti kapitalo rinkų sąjungą.

2022/03/10

Balsavau už šį pranešimą. Europos ekonomika po niokojančio pasaulinės COVID-19 pandemijos poveikio atsigauna greičiau, nei tikėtasi. Mažinant pandemijos poveikį Europos ekonomikai didelę reikšmę turi ir toliau turės laiku įgyvendinamos ir novatoriškos intervencinės politikos priemonės. Nerimaujame dėl naujų atmainų, lokalių pandemijos izoliavimo priemonių, padidėjusių energijos kainų, infliacinio spaudimo, tiekimo sutrikimų ir atsirandančio darbo jėgos trūkumo. Šie pavojai lemia didelį netikrumą ir artimiausiais mėnesiais gali apsunkinti ekonomikos augimo planų įgyvendinimą ir nutolinti perėjimą prie tvaresnės, labiau skaitmeninės, konkurencingesnės ir geriau ateities iššūkiams pritaikytos ekonomikos. Pažymime, kad visos valstybės narės tikisi pasiekti savo prieš pandemiją buvusį produkcijos lygį iki 2022 m. pabaigos. Esame susirūpinę dėl to, kad ekonomikos atsigavimo tempas valstybėse narėse ir regionuose yra nevienodas: 2021 m. tarp valstybių narių matomi dideli skirtumai ir neatitikimas. Tačiau 2022 ir 2023 metais yra tikimasi tolygesnio ekonomikos atsigavimo. Prognozuojamas ES augimo tempas 2022 ir 2023 m. yra mažesnis už numatomą pasaulio ekonomikos augimą skaičiuojant BVP.Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP) visoms valstybėms narėms suteikia precedento neturinčią ir unikalią galimybę spręsti svarbiausius struktūrinius iššūkius ir patenkinti investicijų poreikius, įskaitant teisingą, žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Raginame valstybes nares kuo geriau išnaudoti šią galimybę ir pertvarkyti savo ekonomiką, kad ji taptų tvari, konkurencingesnė ir atsparesnė būsimiems iššūkiams. Pabrėžiame, kad ir valdžios sektoriaus pajamos, ir valdžios sektoriaus išlaidos yra būtinos viešųjų finansų tvarumui užtikrinti. Raginame valstybes nares imtis veiksmų mokestinio sukčiavimo, mokesčių vengimo, jų slėpimo bei pinigų plovimo problemoms spręsti ir vykdyti tvarias, socialiai subalansuotas ir augimą skatinančias reformas. Nerimaujame dėl to, kad valstybių narių disbalanso pobūdis ir priežastys iš esmės išlieka tokie patys kaip ir prieš pandemiją ir kad dėl pandemijos disbalansas ir ekonominiai skirtumai galėtų dar labiau padidėti. Raginame valstybes nares pasinaudoti precedento neturinčia EGADP teikiama galimybe gerokai sumažinti esamą makroekonominį disbalansą, visų pirma įtraukiant plataus užmojo reformų priemones į visų valstybių narių nacionalinius planus. Pažymime, kad didelė valstybės skola gali tapti makroekonominio nestabilumo elementu, ypač tuo atveju, jeigu Europos Centrinio Banko pinigų politika taptų mažiau skatinamoji. Pabrėžiame atitinkamos reguliavimo sistemos ir politikos strategijų, kurias taikant skolos ir BVP santykio mažinimas galėtų būti derinamas su tinkamu privačiųjų ir viešųjų investicijų lygiu, galinčiu padėti užtikrinti tvarų ekonomikos augimą, didelį konkurencingumą ir socialinę sanglaudą, svarbą.

2022/03/10

Susilaikiau šiame balsavime. Visi S&D grupės siūlomi pakeitimai buvo atmesti balsuojant dėl pakeitimų. Europos socialinių teisių ramstis ir tvaraus vystymosi tikslai turi būti orientyras vykdant reformas ir investicijas. Teisingumas ir socialinės teisės gali turėti tokią pat svarbą kaip ir makroekonominiai ar aplinkos tikslai socialiniuose-ekologiniuose ir ekonominiuose modeliuose, kurie pagerina ES žmonių gerovę. Reikia papildyti nacionalinius planus stipriais socialiniais įsipareigojimais ir investicijomis, kad būtų galima sukurti stabilias ir kokybiškas darbo vietas, sumažinti nelygybę, susiaurinti lyčių užimtumo, darbo užmokesčio ir pensijų skirtumus, kartu pagerinant profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą bei judant link naujo rūpybos organizavimo. Taip pat reikia visiems darbuotojams suteikti apsaugą jų darbovietėse, garantuoti minimalias pajamas, siekiant išvengti socialinės atskirties labiausiai pažeidžiamiems asmenims ir grupėms.

2022/03/10

Balsavau už šį pranešimą. Europos energetikos pertvarkai baterijos yra viena iš svarbiausių technologijų. Baterijos yra labai svarbios tvariam judumui ir atsinaujinančiųjų išteklių kaupimui ir yra neatsiejama kasdienio Europos piliečių gyvenimo dalis. Siekiant tvarios pertvarkos pagal žaliojo kurso tikslus, reikia imtis veiksmų visais šių produktų gyvavimo ciklo etapais.Komisija pasiūlymu dėl reglamento ketina priimti holistinio tipo teisės aktą, reglamentuojantį visą produkto gyvavimo ciklą: nuo projektavimo etapo iki gyvavimo ciklo pabaigos. Atsižvelgdami į Parlamento rezoliucijoje dėl naujojo žiedinės ekonomikos veiksmų plano pateiktas rekomendacijas, pritariame šiam požiūriui, nes jis yra labai svarbus pereinant prie žiedinės ekonomikos. Komisijos poveikio vertinime, kuriuo grindžiamas pasiūlymas dėl Baterijų reglamento, pateikti duomenys patvirtina, kad šiam strateginiam produktui reikia konkrečių reikalavimų. Pavyzdžiui, yra apskaičiuota, kad 2035 m. bendras pramoninių baterijų (įskaitant skirtas e. dviračiams ir elektra varomoms transporto priemonėms) kiekis galėtų padidėti nuo dabartinių 0,7 mln. tonų iki beveik 4,4 mln. tonų. Daugiausia tai bus elektra varomų transporto priemonių baterijos, kurios, kaip tikimasi, sudarys apie 87 proc. rinkos dalies. Tai reiškia, kad proporcingai didės strateginių medžiagų naudojimas. Visų pirma tų, kuriomis grindžiama ličio jonų technologija, ypač kobalto, ličio, nikelio bei mangano. Jų Europa pati beveik neturi ir šiuo metu yra visiškai priklausoma nuo importo. Norint neatsilikti nuo mūsų pasaulinių konkurentų, užtikrinti strateginę tiekimo autonomiją ir visapusiškai išnaudoti šių naujų technologijų potencialą, reikės įgyvendinti industrializacijos politiką, pagal kurią žiedinės ekonomikos principai turi būti pagrindiniu tvaraus vystymosi svertu.Naujojo reglamento tikslas ir toliau turėtų būti aukštas žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygis, paremtas suderintomis taisyklėmis, kuriomis siekiama nustatyti standartus, skatinančius integruotos baterijų gamybos diegimą vadinamuose gigafabrikuose. Šiais naujais standartais gali būti siekiama tapti visos pasaulinės baterijų rinkos etalonu ir jie turės būti taikomi visų rūšių baterijoms, tiekiamoms į Europos rinką, įskaitant iš ES nepriklausančių šalių importuojamas baterijas. Todėl pritariame Komisijos pasiūlymui nuodugniai persvarstyti dabartinę Baterijų direktyvą, kad būtų atsižvelgta į technologijų raidą, dėl kurios baterijos bus diegiamos tose srityse, kurioms netaikomi dabartiniai teisės aktai.

2022/03/10

Balsavau už šį pranešimą. Atkreipiame dėmesį į Komisijos ataskaitą „2020 m. ES pilietybės ataskaita. Galių piliečiams suteikimas ir jų teisių apsauga“ ir palankiai vertiname jos nuolatinį įsipareigojimą puoselėti ES piliečių teises, reguliariai vertinant nepalankioje padėtyje esančioms grupėms priklausančių žmonių, įskaitant neįgaliuosius ir vyresnio amžiaus asmenis, galimybes ir kliūtis naudotis pilietinėmis teisėmis.Apgailestaujame dėl to, kad tik 2 iš 18 Komisijos pasiūlytų veiksmų pobūdis yra teisinis. Per ateinančius trejus metus reikia atlikti išsamų ES piliečių teisių vertinimą ir prisiimti aiškiai apibrėžtus ir konkrečius įsipareigojimus bei imtis veiksmų ir teisėkūros iniciatyvų.Galutinis ataskaitų dėl ES pilietybės teikimo tikslas pagal SESV nustatytą procedūrą būtų imtis konkrečių iniciatyvų, kuriomis būtų siekiama konsoliduoti su pilietybe susijusias teises ir laisves parengiant ES pilietybės statutą, panašų į Europos socialinių teisių ramstį, kuris apimtų pagrindines teises ir laisves, įtvirtintas ES pagrindinių teisių chartijoje, socialines teises, nustatytas Europos socialinių teisių ramstyje, ir ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintas vertybes, įskaitant orumą, laisvę, teisinės valstybės principą, demokratiją, pliuralizmą, toleranciją, teisingumą, solidarumą, lygybę ir nediskriminavimą, į kurį būtų atsižvelgta ateityje pertvarkant ES sutartis.Palankiai vertiname tai, kad Komisija vėl daug dėmesio skiria teisinės valstybės principo laikymuisi valstybėse narėse. Pabrėžiame, kad nepriklausomi teismai, teisė kreiptis į teismą, saviraiškos laisvė, laisvė susipažinti su informacija, ją gauti ir skleisti bei žiniasklaidos pliuralizmas yra nepaprastai svarbūs teisinės valstybės komponentai. Raginame Komisiją išsaugoti šias kertines ES vertybes, kai jas pažeidžia valstybės narės.Raginame Komisiją toliau stebėti kovos su COVID-19 priemones ir jų poveikį ES piliečių teisėms. Raginame valstybes nares palaipsniui atsisakyti nacionalinių neatidėliotinų priemonių, kai tik jos tampa nebereikalingos. COVID-19 pandemija daro neigiamą poveikį piliečių, ypač jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių, gerovei ir psichinei sveikatai.Apgailestaujame dėl to, kad tėvai ir vaikai įvairiose valstybėse narėse turi nevienodas galimybes kreiptis į teismą gyvenimo skyrium ar skyrybų atveju – dėl to šimtai ES gyvenančių tėvų kreipėsi į peticijų komitetą prašydami juos paremti jų šeimos ginčuose, turinčiuose tarpvalstybinį elementą, ir tėvų vykdomo vaikų grobimo atvejais. Raginame Komisiją ir valstybes nares pradėti taikyti nediskriminacines bylų dėl vaikų tarpvalstybinės globos stebėsenos sistemas, kuriomis būtų visapusiškai gerbiamos pagrindinės vaiko teisės.Raginame Komisiją ir valstybes nares pradėti taikyti ES neįgaliojo kortelę siekiant užtikrinti neįgaliųjų judėjimo laisvę. Raginame visas valstybes nares ratifikuoti JT neįgaliųjų teisių konvenciją ir pasirašyti jos protokolą. Raginame Komisiją, atsižvelgiant į šios konvencijos ratifikavimą, imtis priemonių, kurių reikia, kad neįgalieji galėtų naudotis visomis savo, kaip ES piliečių, teisėmis be jokios diskriminacijos.Raginame valstybes nares imtis priemonių siekiant apsaugoti benamius ir jų teises.

2022/03/10

Balsavau už šį pranešimą. Palankiai vertiname veiksmų planą ir remiame visapusišką jo įgyvendinimą. Iš 25 veiksmų didžioji dalis yra susiję su PVM, o tai yra tinkama strategija, nes PVM srityje prarandama daug pajamų ir reikia remti įmones, ypač MVĮ. Vis dėlto manome, kad teikiant konkrečius pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų reikėtų atlikti poveikio vertinimą siekiant juos papildyti, kad būtų galima geriau suprasti galimą poveikį mokesčių mokėtojams ir įmonėms.Palankiai vertiname neseniai Taryboje pasiektą susitarimą dėl PVM tarifų, tačiau vis dar esame susirūpinę dėl to, kad Taryboje nebuvo pritarta galutinei PVM sistemai. Raginame Komisiją patikrinti veiksmų planą atsižvelgiant į tarptautinius pokyčius Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), G20 lygmeniu ir atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją. Esame įsitikinę, kad Komisijos sprendimas imtis iniciatyvų siekiant glaudesnio mokesčių administratorių bendradarbiavimo ir didesnio procesinių taisyklių suvienodinimo visoje vidaus rinkoje yra itin svarbus.Palankiai vertiname Komisijos iniciatyvą dėl ES suderintos atitikties programos, kaip metodo skatinti glaudesnį mokesčių administratorių ir įmonių bendradarbiavimą. Rekomenduojame nustatyti aiškias tinkamumo ir veikimo taisykles, galimą programos išplėtimą siekiant įtraukti su PVM susijusius aspektus.Palankiai vertiname Komisijos teisėkūros iniciatyvą, kuria būtų nustatyta bendra standartizuota ES lygmens išskaičiuojamojo mokesčio prie pajamų šaltinio sistema, mokesčių administratorių keitimosi informacija ir bendradarbiavimo mechanizmas. Atsižvelgdami į tai, raginame Komisiją, reaguojant į neseniai atskleistą informaciją apie „Cum-Ex“ ir G20 / EBPO pasaulinį susitarimą dėl mokesčių, įvertinti galimą minimalaus efektyviojo išskaičiuojamojo mokesčio tarifo naudą. Raginame Komisiją atnaujinti užblokuotą Tarybos direktyvos dėl palūkanų ir autorinių atlyginimų peržiūrą.Pabrėžiame, kad valstybių narių mokesčių teisės aktų įvairovė yra didelė problema, ypač MVĮ ir startuoliams, veikiantiems arba norintiems pradėti prekiauti bendrojoje rinkoje, nes jie turi prisitaikyti prie 27 skirtingų mokesčių sistemų. Manome, kad reikėtų imtis deramų priemonių reaguojant į didesnes MVĮ patiriamas reikalavimų laikymosi išlaidas. MVĮ neturėtų būti toliau būti baudžiamos finansine našta, atsirandančia dėl veiklos pagal skirtingas nacionalines sistemas, bendrosios rinkos teikiama nauda turėtų būti lengvai joms prieinama.Pabrėžiame, kad tvaraus atsigavimo strategijoje turėtų būti atsižvelgiama į vis dar mažų palūkanų normų tvarumą ir didėjančią infliaciją visoje ES. Mokesčių našta neturėtų būti perkeliama nuo kapitalo prieaugio darbui, kaip yra dabar. Todėl daugiau dėmesio reikėtų skirti dideliam mobiliųjų darbuotojų skaičiui.

2022/03/10

Balsavau už šį pranešimą. Rusijos Federacijos karinė agresija prieš Ukrainą iš esmės pakeitė saugumo padėtį Europoje. Dėl šios karinės agresijos ES, ypač jos rytiniai regionai, susiduria su dideliu asmenų srautu. Tai kelia papildomų sunkumų valstybių narių ekonomikai vis dar neatsigavus nuo COVID-19 pandemijos poveikio.Įvairias investicijas migracijos problemoms spręsti valstybės narės jau gali finansuoti pagal sanglaudos politikos programas iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Europos socialinio fondo (ESF) bei panaudodamos papildomus išteklius, skiriamus pagal Sanglaudai ir Europos teritorijoms skirtos ekonomikos gaivinimo pagalbos iniciatyvą (REACT-EU). Veiksmai gali apimti investicijas socialinės įtraukties, sveikatos, švietimo, užimtumo, būsto ir vaikų priežiūros srityse, investuojant į infrastruktūrą, palankių sąlygų neturinčių miesto teritorijų atnaujinimą, veiksmus, kuriais siekiama mažinti migrantų teritorinę ir švietimo atskirtį, ir startuolius. Valstybės narės gali perskirstyti likusius savo programų išteklius šioms migracijos problemoms spręsti. Be to, pagalbai maistu ir pagrindinei materialinei pagalbai teikti nuo Rusijos Federacijos karinės agresijos nukentėjusiems asmenims, įskaitant trečiųjų šalių piliečius, gali būti naudojamos Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF) lėšos. Siekiant sumažinti naštą, tenkančią valstybių biudžetams dėl poreikio reaguoti į su krize susijusius veiksmus, paspartinti programų įgyvendinimą ir sudaryti sąlygas investicijoms, kurių reikia regionams gaivinti, valstybėms narėms turėtų būti suteikta išskirtinė galimybė taikyti 100 proc. bendro finansavimo normą ERPF, ESF, Sanglaudos fondo arba EPLSAF lėšomis remiamai programai ir 2021–2022 ataskaitiniais metais. Papildomiems pagal REACT-EU skiriamiems ištekliams taikomos įvairios lankstumo galimybės jų įgyvendinimo tvarkoje, tačiau reikia galimybių lanksčiau naudoti 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje numatytus ERPF, ESF ir EPLSAF išteklius. Atsižvelgiant į tai, kad reikia skubiai spręsti migracijos problemas, veiksmai, kurių imamasi šioms problemoms spręsti, turėtų būti laikomi tinkamais finansuoti nuo karinės agresijos pradžios dienos. Be to, reikėtų numatyti galimybę lanksčiau naudoti ERPF ir ESF lėšas tokiems veiksmams, kad programų lėšas būtų galima naudoti greitai, su sąlyga, kad finansuojamas veiksmas atitinka veiksmų programą. Lankstumo nuostatos turėtų papildyti jau numatytas papildomo veiksmų finansavimo galimybes. Taip pat reikėtų nustatyti supaprastintą duomenų atsiskaitymo dėl minėtų veiksmų dalyvių tvarką.

2022/03/24

Balsavau už šį pranešimą. Nuo 2014 m. sausio 1 d. ES vidaus reikalų politika, susijusi su migracija, sienų valdymu ir saugumu, yra finansuojama iš 2014–2020 m. vidaus reikalų fondų- iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, iš Vidaus saugumo fondo, kurį sudaro išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonė bei policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonė. 2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacijai įsiveržus į Ukrainą, kelias valstybes nares pasiekė perkeltųjų asmenų antplūdis iš Ukrainos. Dėl to vėl didėja spaudimas valstybių narių finansiniams ištekliams, joms siekiant patenkinti neatidėliotinus poreikius migracijos, sienų valdymo ir saugumo srityse. Poreikiai, atsižvelgiant į krizės pobūdį ir mastą, išliks ir pasibaigus 2022 m. Yra būtina vieniems metams pratęsti 2014–2020 m. vidaus reikalų fondų įgyvendinimo laikotarpį siekiant leisti valstybėms narėms visiškai panaudoti bet kurias nepanaudotas tų programų sumas ir prireikus skubiai peržiūrėti savo programų įgyvendinimą tam, kad galėtų spręsti nenumatytas problemas, kylančias dėl įsiveržimo į Ukrainą. Yra būtina suteikti daugiau lankstumo naudoti tikslinius išteklius pagal reglamentą (ES) Nr. 516/2014, kuriuo šiuo metu neleidžiama iš 2014–2020 m. programavimo laikotarpio nepanaudotų sumų naudoti veiksmams, kuriais siekiama patenkinti neatidėliotinus poreikius, kylančius dėl įsiveržimo į Ukrainą. Reikia atlikti būtinus programų įgyvendinimo, ataskaitų teikimo, vertinimo ir užbaigimo datų bei su panaikintomis sumomis susijusių datų susijusius pakeitimus.

2022/03/24

Balsavau už šią rekomendaciją. Pritariame susitarimo sudarymui. Šiuo susitarimu yra reglamentuojami visi klausimai, reikalingi, kad būtų galima į Moldovos Respubliką siųsti Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinio korpuso būrius ir kad būrių nariai joje galėtų naudotis vykdomaisiais įgaliojimais. Yra nurodoma operacinė veikla, kuri gali būti vykdoma Moldovos Respublikos teritorijoje, kurią kontroliuoja Moldovos Respublikos konstitucinės valdžios institucijos, bei prie jos sienų. Operacinė veikla pagal šį susitarimą inicijuojama rašytiniu agentūros vykdomojo direktoriaus sprendimu, gavus rašytinį Moldovos Respublikos kompetentingų institucijų prašymą. Jeigu agentūros vykdomasis direktorius mano, jog yra tikėtina, kad prašoma operacinė veikla bus neatskiriamai susijusi su sunkiais ir (arba) nuolat pasikartojančiais pagrindinių teisių arba tarptautinės apsaugos įsipareigojimų pažeidimais arba taps tokių pažeidimų priežastimi, tada vykdomasis direktorius operacinės veiklos neinicijuoja.Dėl kiekvienos operacinės veiklos agentūra ir Moldovos Respublika sudaro veiklos planą. Veiklos planui ir galimiems jo pakeitimams reikalingas visų valstybių narių, besiribojančių su Moldovos Respublika ir (arba) su operacijos vykdymo teritorija, pritarimas. Veiklos plane yra išsamiai išdėstomi organizaciniai ir procedūriniai operacinės veiklos aspektai apimantys padėties aprašymą, operacijos tikslą, numatomą operacinės veiklos trukmę, kuri yra reikalinga norint pasiekti operacijos tikslą, operacijos vykdymo teritoriją, užduotis bei kitą svarbią informaciją. Agentūros pagrindinių teisių pareigūnas kiekvienos rūšies operacinei veiklai paskiria bent vieną pagrindinių teisių stebėtoją, kad jis padėtų koordinavimo pareigūnui ir jį konsultuotų. Pagrindinių teisių stebėtojas stebi, kaip yra laikomasi pagrindinių teisių, ir teikia patarimus bei pagalbą pagrindinių teisių klausimais rengiantis atitinkamai operacinei veiklai, ją vykdant ir vertinant.

2022/03/24

Balsavau už šį pranešimą. Komisijos komunikatu dėl ES skaitmeninių finansų strategijos yra siekiama užtikrinti, kad ES finansinių paslaugų teisės aktai būtų tinkami skaitmeniniame amžiuje ir padėtų skatinti perspektyvią žmonėms tarnaujančią ekonomiką, suteikiant galimybę naudotis inovatyviomis technologijomis. ES turi politinio pobūdžio interesą finansų sektoriuje žvalgyti, plėtoti ir skatinti diegti proveržio technologijas, kaip antai blokų grandinės technologiją ir paskirstytojo registro technologiją (PRT). PRT sudaro įvairių sprendimų rinkinys, apimantis duomenų bazės technologiją ir kriptografiją, siekiant kovoti su žalingu elgesiu ir atsižvelgti į riziką, kai skirtingi naudotojai dėl delsos arba nesuderinamų šakų patvirtinimo naudojasi nevienodomis duomenų versijomis, suteikiant galimybę atlikti galutinį vartotojų veiklos kriptografinį auditą ir numatant tradicinius ir naujus mechanizmus, kuriais laikui bėgant būtų pasiektas naudotojų sutarimas dėl duomenų bazės statuso. Viena iš pagrindinių finansams skirtų PRT prietaikų yra kriptoturtas. Siekiant užtikrinti, kad rinkos dalyviai turėtų reguliavimo erdvės bei galėtų diegti inovacijas ir puoselėti skaidrumo, sąžiningumo, stabilumo, vartotojų ir investuotojų apsaugos, atskaitomybės, rinkos vientisumo ir privatumo bei asmens duomenų apsaugos vertybes, kaip užtikrinama ES pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniuose, turėtų būti taikomi technologinio neutralumo, proporcingumo, vienodų veiklos sąlygų principai ir principas „vienoda veikla, vienoda rizika, vienodos taisyklės“. Dauguma kriptoturto nepatenka į ES teisės aktų taikymo sritį ir kelia su investuotojų apsauga, rinkos vientisumu, energijos vartojimu ir finansiniu stabilumu susijusių iššūkių. Todėl šiam turtui yra reikalinga ES lygmens speciali tvarka. Tačiau kitų rūšių kriptoturtas yra laikomas finansinėmis priemonėmis, apibrėžtomis Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/65/ES.

2022/03/24

Balsavau už šį pranešimą. Reglamentas (ES) Nr. 531/2012 nustoja galioti 2022 m. birželio 30 d. ir šiuo reglamentu yra siekiama jį išdėstyti nauja redakcija ir kartu nustatyti naujas skaidrumo didinimo priemones, susijusias su pridėtinės vertės paslaugomis naudojantis tarptinkliniu ryšiu ir su tarptinklinio ryšio naudojimu per neantžeminius viešuosius judriojo ryšio tinklus, ir užtikrinti, kad tarptinklinio ryšio savo šalies kainomis (TRSŠK) vartotojai gautų išties kokybišką paslaugą ir turėtų galimybę tarptinkliniu ryšiu susisiekti su skubios pagalbos tarnybomis. Šio reglamento galiojimo trukmė yra 10 metų (iki 2032 m.), siekiant užtikrinti tikrumą rinkoje ir kuo labiau sumažinti reguliavimo naštą. Kartu nustatomas reikalavimas, kad Komisija atliktų peržiūras ir kas dvejus metus teiktų ataskaitas Parlamentui ir Tarybai, prireikus kartu su pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais iš dalies keičiamas šis reglamentas (jei to reikia dėl rinkos pokyčių). Atsižvelgdama į sparčius rinkos pokyčius ir naujų technologijų diegimą, Komisija visų pirma įvertins, ar yra tikslinga pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas šis reglamentas, kai 2027 m. skelbs antrąją tokią ataskaitą.2019 m. lapkričio mėn. Komisija paskelbė savo atliktos pirmosios nuodugnios tarptinklinio ryšio rinkos peržiūros ataskaitą, rodančią, kad papildomų mažmeninių tarptinklinio ryšio mokesčių panaikinimas duoda daug naudos keliautojams visoje ES. Naudojimasis judriojo ryšio paslaugomis, t. y. reguliuojamomis balso skambučių, SMS žinučių ar duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugomis keliaujant po ES sparčiai ir smarkiai didėja ir tai įrodo ES tarptinklinio ryšio taisyklių poveikį. Komisijos ataskaitoje padaryta išvada, kad, nepaisant tam tikros mažmeninių ir didmeninių tarptinklinio ryšio rinkų konkurencijos dinamikos, su jomis susijusios pamatinės konkurencijos sąlygos nepasikeitė ir artimiausioje ateityje veikiausiai nesikeis. Todėl šiuo metu taikomos mažmeninės ir didmeninės rinkų reguliavimo priemonės tebėra būtinos ir negali būti panaikintos.

2022/03/24

Balsavau už šį pranešimą. Šalys, kurioms yra taikoma Europos kaimynystės politika, gali prašyti makrofinansinės paramos. Makrofinansinė parama papildytų dotacijas pagal KVTBP ir kitas ES programas. Komisija Parlamentui ir Tarybai pateikė pasiūlymą Moldovos Respublikai skirti naują 150 mln. EUR sudarančią makrofinansinę paramą, iš kurios 120 mln. EUR būtų skiriama paskolų forma, o 30 mln. EUR – dotacijų forma. Lėšos būtų išmokamos trimis dalimis. Kiekviena dalis būtų išmokama laikantis sąlygos, kad bus padaryta didelė pažanga vykdant tiek TVF programą, tiek tam tikras konkrečias papildomas politikos priemones, dėl kurių Komisija susitars su valdžios institucijomis ir kurios bus nurodytos susitarimo memorandume. Susitarimo memorandume veikiausiai daugiausia dėmesio bus skiriama politikos reformoms, skirtoms turto susigrąžinimui, susijusiam su 2014 m. bankinio sukčiavimo skandalu, viešųjų finansų valdymo reformų tęsimui, teisingumo sektoriaus reformoms, įskaitant skaidrumo ir atskaitomybės didinimą, viešųjų pirkimų reformoms, darbo teisių apsaugos gerinimui ir skaitmeninimui, energetikos sektoriui, verslo aplinkai. Kaip ir kitais makrofinansinės paramos teikimo atvejais, lėšų išmokėjimas priklausys nuo teigiamų vertinimų pagal TVF programą ir nuo pažangos įgyvendinant ES ir Moldovos asociacijos susitarimą ir IVLPE. Ši makrofinansinė parama padėtų Moldovos valdžios institucijoms priimti tinkamą makroekonominės politikos ir struktūrinių reformų sistemą ir kartu sustiprintų visų ES finansinių intervencijų, vykdomų taikant kitas finansines priemones, pridėtinę vertę ir veiksmingumą. Pabrėžiame, jog yra svarbu, kad Moldovos Respublika laikytųsi visų susitarimo memorandume nurodytų sąlygų įvairiose srityse, o kiekvienos lėšų dalies išmokėjimas turėtų būti susietas su aiškiomis sąlygomis ir jų laikymusi. Apgailestaujame, kad Parlamentas toliau nedalyvauja nustatant makrofinansinės paramos sąlygas. Komisija turėtų stebėti ir griežtai kontroliuoti, kaip yra laikomasi sąlygų, ir tinkamai informuoti Parlamentą viso makrofinansinės paramos teikimo proceso metu.

2022/03/24

Balsavau už šį pranešimą. Yra svarbu sukurti tinkamus kanalus, kad būtų užtikrinta galimybė teisingumo sistemoms veiksmingai bendradarbiauti skaitmeniniu būdu. 2020 m. gruodžio mėn. Komisijos komunikate dėl teisingumo sistemų skaitmeninimo priemonių rinkinio buvo išdėstytas naujas požiūris į teisingumo sistemų skaitmeninimą, grindžiamas išsamiu finansinių ir IT teisinių priemonių rinkiniu, kurį turi naudoti įvairūs teisminių sistemų subjektai. Taip pat Komisija pristatė pasiūlymą dėl reglamento dėl ryšių palaikymo per tarpvalstybinius civilinius ir baudžiamuosius procesus kompiuterinės sistemos (sistemos e. CODEX). E. CODEX yra auksinis standartas ir svarbus technologinis veiksnys, per skaitmeninimą padedantis modernizuoti komunikaciją tarpvalstybinių teismo procesų kontekste. Projektu e. CODEX yra siekiama pagerinti piliečių ir įmonių galimybes kreiptis į teismą ES tarpvalstybiniu lygmeniu, padidinti teisminių institucijų ES funkcinį suderinamumą. Jis sukurtas kaip decentralizuota sistema, grindžiama paskirstyta architektūra, kuria užtikrinamas nacionalinių sistemų junglumas. Manome, kad sistemą e. CODEX reikėtų laikyti tinkamiausiu sprendimu kuriant sąveikų, saugų ir decentralizuotą nacionalinių IT sistemų ryšių vykdant tarpvalstybinį teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir baudžiamosiose bylose tinklą. Reglamentu, kuris yra tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse, bus užtikrintas vienodas e. CODEX taisyklių taikymas ir įsigaliojimas visoje ES. Palankiai vertiname tikslą užtikrinti teisinį tikrumą išvengiant skirtingo aiškinimo valstybėse narėse ir taip užkertant kelią teisiniam susiskaidymui. Nuo 2023 m. liepos mėn. tolesnis sistemos e. CODEX plėtojimas ir priežiūra bus patikėti ES didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūrai (eu-LISA).

2022/03/24

Balsavau už šį pranešimą. Pritariame Tarybos projektui. Italija sėkmingai atliko bandomąjį sistemos patikrinimą su Vokietija ir Austrija atsakė į klausimyno apie duomenų apsaugą ir klausimyno apie keitimąsi DNR duomenimis klausimus. Italijoje buvo surengtas vertinimo vizitas, o Vokietijos ir Austrijos vertinimo grupė parengė šio vertinimo vizito ataskaitą bei ją pateikė atitinkamai Tarybos darbo grupei. Pagal sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalį asmens duomenys negali būti teikiami, kol tokius duomenis teikiančių valstybių narių teritorijų nacionalinėje teisėje nėra įgyvendintos to sprendimo 6 skyriuje išdėstytos bendrosios nuostatos dėl duomenų apsaugos. 2021 m. gruodžio mėn. Taryba, atsižvelgusi į visų valstybių narių, kurioms sprendimas 2008/615/TVR yra privalomas, pritarimą, padarė išvadą, kad Italija visiškai įgyvendino sprendimo 2008/615/TVR 6 skyriuje nustatytas bendrąsias nuostatas dėl duomenų apsaugos. Nuo šio sprendimo įsigaliojimo datos Italija automatinės DNR duomenų paieškos ir lyginimo tikslais tikslais turi teisę gauti bei teikti asmens duomenis pagal sprendimo 2008/615/TVR 3 ir 4 straipsnius.

2022/03/24

Balsavau už šį pranešimą. Pritariame Tarybos projektui. Italija sėkmingai atliko bandomąjį sistemos patikrinimą su Vokietija ir Austrija bei atsakė į klausimyno apie duomenų apsaugą ir klausimyno apie keitimąsi daktiloskopiniais duomenimis klausimus. Italijoje buvo surengtas vertinimo vizitas, o Vokietijos ir Austrijos vertinimo grupė parengė šio vertinimo vizito ataskaitą bei ją pateikė atitinkamai Tarybos darbo grupei. Pagal sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalį asmens duomenys negali būti teikiami, kol tokius duomenis teikiančių valstybių narių teritorijų nacionalinėje teisėje nėra įgyvendintos to sprendimo 6 skyriuje išdėstytos bendrosios nuostatos dėl duomenų apsaugos. 2021 m. gruodžio mėn. Taryba, atsižvelgusi į visų valstybių narių, kurioms sprendimas 2008/615/TVR yra privalomas, pritarimą, padarė išvadą, kad Italija visiškai įgyvendino sprendimo 2008/615/TVR 6 skyriuje nustatytas bendrąsias nuostatas dėl duomenų apsaugos. Nuo šio sprendimo įsigaliojimo datos Italija automatinės daktiloskopinių duomenų paieškos tikslais turi teisę gauti bei teikti asmens duomenis pagal sprendimo 2008/615/TVR 9 straipsnį.

2022/03/24

Balsavau už šį pranešimą. Pritariame Tarybos projektui. Italija sėkmingai atliko bandomąjį sistemos patikrinimą kartu su Nyderlandais ir atsakė į klausimyno apie duomenų apsaugą ir klausimyno apie keitimąsi transporto priemonių registracijos duomenimis (TPRD) klausimus.Italijoje buvo surengtas vertinimo vizitas, o Nyderlandų ir Portugalijos vertinimo grupė parengė šio vertinimo vizito ataskaitą ir perdavė ją atitinkamai Tarybos darbo grupei. Pagal sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalį asmens duomenys negali būti teikiami, kol tokius duomenis teikiančių valstybių narių teritorijų nacionalinėje teisėje nėra įgyvendintos to sprendimo 6 skyriuje išdėstytos bendrosios nuostatos dėl duomenų apsaugos. 2021 m. gruodžio mėn. Taryba, atsižvelgusi į visų valstybių narių, kurioms sprendimas 2008/615/TVR yra privalomas, pritarimą, padarė išvadą, kad Italija visiškai įgyvendino sprendimo 2008/615/TVR 6 skyriuje nustatytas bendrąsias nuostatas dėl duomenų apsaugos. Nuo šio sprendimo įsigaliojimo datos Italija automatinės transporto priemonių registracijos duomenų paieškos tikslais turi teisę gauti bei teikti asmens duomenis pagal sprendimo 2008/615/TVR 12 straipsnį.

2022/03/24

Balsavau už šį pranešimą. Pritariame Tarybos projektui. Graikija sėkmingai atliko bandomąjį sistemos patikrinimą kartu su Nyderlandais ir atsakė į klausimyno apie duomenų apsaugą ir klausimyno apie keitimąsi transporto priemonių registracijos duomenimis (TPRD) klausimus. Graikijoje buvo surengtas vertinimo vizitas, o Nyderlandų ir Kipro vertinimo grupė parengė šio vertinimo vizito ataskaitą ir perdavė ją atitinkamai Tarybos darbo grupei. Pagal sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalį asmens duomenys negali būti teikiami, kol tokius duomenis teikiančių valstybių narių teritorijų nacionalinėje teisėje nėra įgyvendintos to sprendimo 6 skyriuje išdėstytos bendrosios nuostatos dėl duomenų apsaugos. 2021 m. gruodžio mėn. Taryba, atsižvelgusi į visų valstybių narių, kurioms sprendimas 2008/615/TVR yra privalomas, pritarimą, padarė išvadą, kad Graikija visiškai įgyvendino sprendimo 2008/615/TVR 6 skyriuje nustatytas bendrąsias nuostatas dėl duomenų apsaugos. Nuo šio sprendimo įsigaliojimo datos Graikija automatinės transporto priemonių registracijos duomenų paieškos tikslais turi teisę gauti bei teikti asmens duomenis pagal sprendimo 2008/615/TVR 12 straipsnį.

2022/03/24

Balsavau už šią rekomendaciją. Pritariame susitarimo sudarymui. Brazilija ir ES palaiko ilgalaikius santykius, grindžiamus tvirtais kultūriniais, istoriniais, politiniais ir ekonominiais ryšiais, paremtais bendromis pagrindinėmis vertybėmis. Brazilija buvo viena iš pirmųjų šalių, užmezgusių diplomatinius santykius su ES. Septintajame dešimtmetyje abi šalys apsikeitė oficialiomis diplomatinėmis atstovybėmis. ES kartu su dvidešimt trimis ES valstybėmis narėmis šiuo metu turi diplomatines atstovybes Brazilijoje. 2007 m. ES ir Brazilija oficialiai įtvirtino savo, kaip pagrindinių pasaulinių partnerių, vaidmenį sukurdamos oficialią ES ir Brazilijos strateginę partnerystę. Įgyvendinant strateginę partnerystę buvo užmegzti reguliarūs dialogai daugiau kaip 30-tyje sričių (politiniai klausimai, žmogaus teisės, užsienio reikalai, daugiašaliai klausimai, kibernetinis saugumas, aplinka ir klimato kaita, kultūra ir švietimas, jūrų ir oro transportas, energetika, mokslas ir inovacijos). ES ir Brazilijos ekonominiai santykiai buvo plėtojami pasitelkiant aukščiausiojo lygio susitikimus, vedant makroekonominius dialogus, vykdant dvišalius ES ir Brazilijos valdžios institucijų mainus, bendradarbiaujant daugiašaliuose forumuose.Šiuo iš dalies keičiančiu susitarimu dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju paprastų pasų turėtojams precedento neturinčiu mastu yra sustiprinami ES ir Brazilijos Federacinės Respublikos santykiai. Derybos su Brazilija sėkmingai baigtos 2017 m. parafavus susitarimus, kuriais iš dalies keičiami du ES ir Brazilijos Federacinės Respublikos susitarimai dėl trumpalaikio bevizio režimo diplomatinių, tarnybinių arba oficialių pasų turėtojams ir paprastų pasų turėtojams. Tačiau 2017 m. parafuoti iš dalies keičiantys susitarimai su Brazilija buvo pasirašyti tik 2021 m. rugsėjo mėn. Pagrindiniai susitarimų elementai apima atnaujintą trumpalaikio buvimo apibrėžtį, atitinkančią ES acquis ir tinkamą numatytai atvykimo ir išvykimo sistemai (AIS), kurioje bus registruojami trečiųjų šalių piliečių, kertančių valstybių narių išorės sienas, atvykimo ir išvykimo bei atsisakymo leisti jiems atvykti duomenys. Apibrėžties žodžiai „trys mėnesiai“ turėtų būti aiškinami kaip „90 dienų“, o žodžiai „trys mėnesiai per šešių mėnesių laikotarpį“ aiškinami kaip „90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį“. Įsigaliojimas įvyks praėjus šešiems mėnesiams po ratifikavimo.

2022/03/24

Balsavau už šią rekomendaciją. Pritariame susitarimo sudarymui. Brazilija ir ES palaiko ilgalaikius santykius, grindžiamus tvirtais kultūriniais, istoriniais, politiniais ir ekonominiais ryšiais, paremtais bendromis pagrindinėmis vertybėmis. Brazilija buvo viena iš pirmųjų šalių, užmezgusių diplomatinius santykius su ES. Septintajame dešimtmetyje abi šalys apsikeitė oficialiomis diplomatinėmis atstovybėmis. ES kartu su dvidešimt trimis ES valstybėmis narėmis šiuo metu turi diplomatines atstovybes Brazilijoje. 2007 m. ES ir Brazilija oficialiai įtvirtino savo, kaip pagrindinių pasaulinių partnerių, vaidmenį sukurdamos oficialią ES ir Brazilijos strateginę partnerystę. Įgyvendinant strateginę partnerystę buvo užmegzti reguliarūs dialogai daugiau kaip 30-tyje sričių (politiniai klausimai, žmogaus teisės, užsienio reikalai, daugiašaliai klausimai, kibernetinis saugumas, aplinka ir klimato kaita, kultūra ir švietimas, jūrų ir oro transportas, energetika, mokslas ir inovacijos). ES ir Brazilijos ekonominiai santykiai buvo plėtojami pasitelkiant aukščiausiojo lygio susitikimus, vedant makroekonominius dialogus, vykdant dvišalius ES ir Brazilijos valdžios institucijų mainus, bendradarbiaujant daugiašaliuose forumuose.Šiuo iš dalies keičiančiu susitarimu dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju diplomatinių, tarnybinių arba oficialių pasų turėtojams precedento neturinčiu mastu yra sustiprinami ES ir Brazilijos Federacinės Respublikos santykiai. Derybos su Brazilija sėkmingai baigtos 2017 m. parafavus susitarimus, kuriais iš dalies keičiami du ES ir Brazilijos Federacinės Respublikos susitarimai dėl trumpalaikio bevizio režimo diplomatinių, tarnybinių arba oficialių pasų turėtojams ir paprastų pasų turėtojams. Tačiau 2017 m. parafuoti iš dalies keičiantys susitarimai su Brazilija buvo pasirašyti tik 2021 m. rugsėjo mėn. Pagrindiniai susitarimų elementai apima atnaujintą trumpalaikio buvimo apibrėžtį, atitinkančią ES acquis ir tinkamą numatytai atvykimo ir išvykimo sistemai (AIS), kurioje bus registruojami trečiųjų šalių piliečių, kertančių valstybių narių išorės sienas, atvykimo ir išvykimo bei atsisakymo leisti jiems atvykti duomenys. Apibrėžties žodžiai „trys mėnesiai“ turėtų būti aiškinami kaip „90 dienų“, o žodžiai „trys mėnesiai per šešių mėnesių laikotarpį“ aiškinami kaip „90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį“. Įsigaliojimas įvyks praėjus šešiems mėnesiams po ratifikavimo.

2022/03/24

Balsavau už šį pranešimą. Prancūzija 2021 m. spalio mėn. pateikė paraišką „EGF/2021/007 FR/Selecta“ dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo atleistiems darbuotojams (EGF) finansinės paramos po to, kai visuose Prancūzijos NUTS 2 lygio regionuose žemyninėje Prancūzijos dalyje (išskyrus Limuzeną ) nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. spalio 1 d., iš darbo buvo atleisti 294 darbuotojai. Europoje prekybos automatų pramonė stipriai nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos dėl vietų, kuriose įrengti automatai (įmonės ir viešosios vietos, oro uostai, geležinkelio stotys ir t. t.) uždarymo arba dėl to, kad nebuvo galimybės naudotis prekybos automatais atvirose vietose. Il de Franso regione prekybos automatų įmonės dėl nuotolinio darbo prarado 70 proc. apyvartos (2020 m. rugsėjo mėn., palyginti su ankstesniais metais). 2020 m. „Selecta“ užregistravo 60 mln. EUR veiklos nuostolių. Pritariame Komisijai, kad yra įvykdytos EGF reglamente nustatytos sąlygos ir Prancūzija turi teisę gauti 4 074 296 EUR finansinę paramą, kuri sudaro 85 proc. visų 4 793 290 EUR išlaidų, įskaitant 4 766 930 EUR išlaidas prie individualių poreikių pritaikytoms paslaugoms ir 26 630 EUR išlaidas EGF paramai įgyvendinti. Prie individualių poreikių pritaikytos paslaugos, kurios bus teikiamos darbuotojams, apima konsultavimo ir profesinio orientavimo paslaugas, psichologinę pagalbą, mokymą, paramą verslui steigti, darbo paieškos išmoką, išmoką už greitą grįžimą į darbą, perdarbinimo paskatas ir paramą persikraustymo bei įsikūrimo išlaidoms padengti. Palankiai vertiname tai, kad „Selecta“ parengė labai aktyvią mokymo politiką, kuri gerokai viršija jos teisinius įsipareigojimus. Palankiai vertiname tai, kad Prancūzija, konsultuodamasi su darbuotojais ir profesinių sąjungų atstovais, parengė suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą, dėl kurio prašoma EGF bendro finansavimo. Kiekvienu procedūros etapu yra būtina užtikrinti skaidrumą. Raginame įtraukti socialinius partnerius į paslaugų paketo įgyvendinimo ir vertinimo procesą.

2022/03/24

Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Prieštaraujame Komisijos reglamento projekto priėmimui. Komisijos reglamento projektas yra nesuderinamas su reglamento (EB) Nr. 396/2005 tikslu ir turiniu. Flutianilas yra cianmetileno tiazolidino fungicidas, turintis prevencinių, likučių, naikinimo ir antisporulianto savybių miltligei kontroliuoti. Taip pat slopina grybelines ligas ir infekcijas augaluose šeimininkuose. Tarptautinė teorinės ir taikomosios chemijos sąjunga (IUPAC) flutianilą įvardija kaip endokrininę sistemą ardančią medžiagą ir galimai toksišką medžiagą kepenims ir inkstams, o toksiškumo žmonių sveikatai ir saugai ribinė vertė priskiriama didelio susirūpinimo klasei. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) jungtinės pesticidų liekanų klausimų grupė (JMPR) įvertino flutianilo metabolito benzensulfonrūgšties (OC 56635) tirpumą riebaluose. Šis metabolitas gali būti absorbuojamas į limfmazgius bei kaupiamas kepenų ir riebalų audiniuose. JMPR pripažino flutianilo patvarumą ir galimą kaupimąsi dirvožemyje po daugkartinio naudojimo ir likučių įsisavinimo, kuris gali labai prisidėti prie flutianilo ir OC 56635 koncentracijos maisto ir pašarų produktuose.Europos maisto saugumo tarnybos pareiškime teigiama, kad JAV leidžiamo flutianilo naudojimo kultūriniams augalams liekanos viršija reglamente (EB) Nr. 396/2005 nustatytą didžiausią leidžiamą koncentraciją, todėl, siekiant išvengti prekybos kliūčių tų kultūrinių augalų importui į ES, būtina nustatyti didesnę didžiausią leidžiamą koncentraciją. Pagal Komisijos reglamento projektą flutianilo didžiausia leidžiama koncentracija obuoliams padidėtų nuo 0,01 iki 0,15 mg/kg, saldžiosioms vyšnioms – nuo 0,01 iki 0,40 mg/kg, braškėms – nuo 0,01 iki 0,3 mg/kg, agurkams – nuo 0,01 iki 0,03 mg/kg ir cukinijoms – nuo 0,01 iki 0,03 mg/kg. Manome, kad dėl laisvosios prekybos taisyklių niekada neturėtų būti mažinami ES apsaugos standartai. Be to, padidinus flutianilo didžiausios leidžiamos koncentracijos importo nuokrypį, taikomą kultūriniams augalams, kurie taip pat auginami ES, ES gamintojai atsidurtų nepalankioje konkurencinėje padėtyje. Siūlome, kad flutianilo didžiausia leidžiama koncentracija išliktų 0,01 mg/kg. Apgailestauja dėl to, kad kaupiamojo cheminių medžiagų poveikio visuomenės sveikatai, aplinkai ir biologinei įvairovei rizikos vertinimas paprastai nuvertinamas atliekant socialinę ir ekonominę analizę autorizacijos proceso metu. Raginame Komisiją, kaip rizikos valdytoją, tinkamai taikyti atsargumo principą įvertinus turimą informaciją, kad būtų kiekybiškai įvertintas žalingo poveikio, įskaitant lėtinį ir ilgalaikį poveikį žmonių sveikatai, aplinkai, biologinei įvairovei ir gyvūnų gerovei, pavojus.

2022/03/24

Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Kainos pasaulinėse žemės ūkio rinkose kilo dar iki karo Ukrainoje. Pagrindinės to priežastys yra klimato padariniai, pandemija, didesni energijos kaštai, trąšų kainų augimas. Per praėjusius metus trąšų kainos išaugo 142 %, o energijos ir trąšų kaštai sudaro 20 proc. ūkininkų gamybos sąnaudų. 2022 m. sausio mėn. maisto produktų kainos ES buvo 4,7 proc. didesnės negu tą patį praėjusių metų mėnesį. Nemažai valstybių narių (ypač Vidurio ir Rytų Europos šalys) susiduria su dar didesniu maisto produktų kainų augimu. Nuo karo pradžios staigiai augo pasaulinės žemės ūkio produktų kainos (+5–10 proc. priklausomai nuo produkto). Ukraina yra svarbi žemės ūkio produktų tiekėja pasauliniu mastu. Ukrainoje užauginti kukurūzai, kviečiai, miežiai ir rapsai sudaro apie 15% pasaulinės produkcijos, o Ukrainoje pagamintas saulėgražų aliejus net 50%. ES iš Ukrainos importuoja daugiau nei pusę importuojamo kukūruzų kiekio bei trečdalį importuojamo rapsų ir kviečių kiekio.Raginame Tarybą ir Komisiją skubiai panaudoti 479 mln. EUR krizių rezervą, skirtą padėti žemės ūkio sektoriui spręsti dabartines rinkos problemas. Raginame mažinti ES priklausomybę nuo maisto ir pašarų importo ir didinti jų vidaus gamybą. Taip pat yra reikalingas energijos, cheminių produktų ir medžiagų importo mažinimas iš trečiųjų šalių. Reikia remti nuo šių išteklių mažiau priklausomas technologijas. Tačiau reikia priimti priemones, kuriomis būtų siekiama lankstesnio svarbiausių produktų (grūdų, sojų, trąšų) importo iš ES nepriklausančių šalių. Reikia panaikinti antidempingo muitus trečiosiose šalyse pagamintoms trąšoms. Raginame Komisiją užtikrinti, kad žemės ūkio paskirties žemė pirmiausia būtų naudojama tik maistui ir pašarams gaminti. Reikia peržiūrėti nacionalinius strateginius planus siekiant didinti dirbamos žemės plotus. Reikia skatinti energijos vartojimo efektyvumo priemones bei veiksmus, kuriais yra siekiama mažinti maisto iššvaistymą. Valstybės narės yra raginamos įgyvendinti maisto švaistymo prevencijos programas. Yra reikalinga užtikrinti greitą ir lanksčią paramą veiklos vykdytojams, kuria būtų kompensuotos dėl Ukrainoje vykstančio karo padidėjusios išlaidos. Valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę teikti tokią paramą kaip socialinio draudimo įmokų sumažinimas, tam tikrų mokesčių mokėjimo sustabdymas arba sumažinimas ir galimybės gauti su COVID-19 susijusias paskolas taikymo pratęsimas. Valstybes nares raginame parengti namų ūkiams skirtus planus ir subsidijas, padėsiančius įveikti šią pragyvenimo išlaidų krizę. Taip pat įgyvendinti priemones, skirtas maisto tiekimo grandinėms sustiprinti.

2022/03/24

Balsavau už šį pranešimą. Šiuolaikinėje visuomenėje sąvoka „oligarchija“ reiškia bet kokią mažą, susijusią klasę ar grupę, galinčią priimti sprendimus ar vadovauti kitiems politinėmis ar nepolitinėmis aplinkybėmis arba valdyti politinę bendruomenę savo interesais, neatsižvelgiant į teisinės valstybės ir kitas demokratijos taisykles ir kartais pažeidžiant pagrindinius jos principus. Oligarchijoje politinis elitas netinkamai nukreipia viešąsias lėšas iš ES ar nacionalinių biudžetų savo privatiems interesams tenkinti ir dažnai pasikliauja verslininkais, kurie veikia jų vardu struktūroje, kurioje tikrieji naudos gavėjai ir tikrieji savininkai paprastai yra slepiami. Pažymime, kad pernelyg didelė politinio ir finansinio elito koncentracija gali lemti valstybės užvaldymą. Dabartiniame ES politiniame kontekste terminas „oligarchija“ vartojamas siekiant atkreipti dėmesį į turtingųjų ir galingųjų daromą įtaką politikai ir vyriausybei ir į įtaką, kurią gali daryti ekonominiai, finansiniai ir pramonės subjektai ir kuri paprastai daroma siekiant naudos keliems asmenims daugelio žmonių sąskaita. Nacionalinių vyriausybių nariai ir kiti politinius postus užimantys asmenys kai kuriose valstybėse narėse yra oligarchijos dalis ir aktyviai siekė panaudoti ES lėšas, kad gautų finansinės naudos. Ypač susirūpinę pažymime, kad per pastaruosius kelerius metus tokių oligarchinių grupių, kurios nevengia pasinaudoti valdžios sektoriaus priemonėmis, taikyti nusikalstamo elgesio praktiką arba remia nusikalstamas grupuotes, skaičius pasiekė precedento neturintį mastą. Politiškai susiję oligarchiniai tinklai gali užvaldyti nacionalines žiniasklaidos rinkas ir trukdyti demokratinių viešųjų erdvių veiklai. Raginame ES skatinti ES ir nacionalinių lėšų panaudojimo skaidrumą veiksmingiau renkant duomenis ir griežtinant su tuo susijusias taisykles, ypač susijusias su galutiniais naudos gavėjais ir tikraisiais savininkais. Raginame atidžiai stebėti ir užtikrinti tinkamą tokių taisyklių įgyvendinimą. Raginame Komisiją vykdant būsimą ES bendram biudžetui taikomų finansinių taisyklių reglamento peržiūrą toliau stiprinti nuostatas dėl interesų konflikto, visų pirma, nuostatas, susijusias su biudžeto rengimu, kad būtų galima tiksliau nustatyti valstybės pareigūnų, galinčių daryti įtaką finansiniams srautams iš ES biudžeto, kategorijas ir užkirsti kelią tokiems konfliktams. Raginame Komisiją ir valstybes nares nedelsiant sustiprinti kovos su žemės grobimu, neteisėtais konkursais ar kitomis paskirstymo procedūromis ir ES lėšų pasisavinimu priemones, ypač kai tai susiję su nacionalinėmis vyriausybėmis ir valdžios institucijomis. Su dideliu susirūpinimu atkreipiame dėmesį į pranešimus apie struktūrinį Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) biudžeto eilutės lėšų pasisavinimą, tai yra naudojimą politinius sprendimus priimančių asmenų privačių vilų, užmaskuotų kaip svečių namai, statybai. Tokių atvejų yra būta keliose valstybėse narėse. Raginame Komisiją imtis ryžtingų veiksmų, kad ateityje būtų užkirstas kelias struktūriniam šios biudžeto eilutės lėšų pasisavinimui, ir, jei reikia, iš dalies pakeisti EŽŪFKP lėšų išmokėjimo sąlygas.

2022/03/24

Balsavau už šį pranešimą Moterų ir vyrų teisė į vienodą darbo užmokestį už vienodą arba vienodos vertės darbą yra vienas iš pamatinių Romos sutartyje įtvirtintų ES principų. Reikalavimas užtikrinti vienodą darbo užmokestį nustatytas Direktyvoje 2006/54/EB, kuri buvo papildyta Komisijos rekomendacija dėl darbo užmokesčio skaidrumo. Nepaisant tokio teisinio pagrindo, veiksmingas praktinis šio principo įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas ES tebėra iššūkis. Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas ES tebėra apie 14 proc. Nustatyta, kad viena iš pagrindinių kliūčių yra darbo užmokesčio skaidrumo stoka. Nustatant darbo užmokesčio skaidrumo standartus ir taip suteikiant darbuotojams daugiau galimybių naudotis savo teise į vienodą darbo užmokestį, siekiama kovoti su vis dar neadekvačiu pagrindinės teisės į vienodą darbo užmokestį įgyvendinimu ir užtikrinti, kad šios teisės būtų paisoma visoje ES. Darbo užmokesčio skaidrumas leidžia darbuotojams nustatyti ir įrodyti galimą diskriminaciją dėl lyties. Jis gali atskleisti šališkumą dėl lyties darbo užmokesčio ir pareigų lygio nustatymo sistemose, kuriose moterų ir vyrų darbas vertinamas nevienodai ir šališkai, arba nevertinami tam tikri profesiniai įgūdžiai, kurie paprastai laikomi moteriškais. Šis šališkumas dažnai yra nesąmoningas. Darbo užmokesčio skaidrumas gali padėti didinti darbdavių informuotumą šiuo klausimu ir nustatyti diskriminacinius darbo užmokesčio skirtumus dėl lyties, kurių negalima paaiškinti pagrįstais diskreciniais veiksniais ir kurie neretai yra netyčiniai.

2022/04/05

Balsavau už šį pranešimą. Siekiant panaikinti struktūrinį leidimų pasiūlos ir paklausos disbalansą rinkoje ir padidinti ES ATLPS atsparumą dideliems sukrėtimams, Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (ES) 2015/1814 (RSR sprendimas) 2018 m. buvo sukurtas rinkos stabilumo rezervas (RSR), kuris veikia nuo 2019 m. Rezervas veikia skatinant koreguoti metinį aukcionams skirtų apyvartinių taršos leidimų skaičių. Siekiant išlaikyti kuo didesnį nuspėjamumą, RSR sprendimu buvo nustatytos aiškios apyvartinių taršos leidimų perkėlimo į rezervą ir iš jo taisyklės. Pagal galiojantį RSR sprendimą, 24 % į RSR perkeliama dalis ir minimalus į rezervą perkeltinas 200 mln. apyvartinių taršos leidimų skaičius 2023 m. baigs galioti. Nuo 2024 m. perkeliama dalis bus 12 %. Iš poveikio vertinimo matyti, kad 12 % perkeliamos dalies nepakaks užtikrinti, kad RSR tikslai, susiję su pertekliaus mažinimu ir rinkos atsparumo užtikrinimu, vis tiek būtų įgyvendinti. Šio pasiūlymo tikslas yra užtikrinti, kad dabartiniai RSR parametrai (24 % perkeliama dalis ir minimalus į rezervą perkeltinas 200 mln. apyvartinių taršos leidimų skaičius) liktų galioti ir po 2023 m., iki ES ATLPS IV etapo pabaigos (iki 2030 m. gruodžio 31 d.), ir taip būtų užtikrintas rinkos nuspėjamumas. Po 2030 m. į RSR perkeliama dalis vėl būtų 12 %.

2022/04/05

Balsavau už šį pranešimą. Reikia, kad ES ir JK toliau tęstų bendradarbiavimą, siekdamos užtikrinti gerą tarptautinį vandenynų valdymą skatinant naudoti ir tausiai žvejoti jų išteklius ir propaguojant teritorijų apsaugą ir atkūrimą, remiantis patikimiausiomis ir naujausiomis mokslo žiniomis. „Brexit“ poveikis dar yra nežinomas, nes Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo įgyvendinimas žvejybos srityje vis dar vyksta ir jis dar nėra visiškai įgyvendintas, vis dar kyla klausimų, kurie nebuvo įtraukti į susitarimą, tokių kaip su akvakultūra susiję aspektai. Apgailestaujame dėl to, kad pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą ES laivyno žvejybos JK vandenyse galimybių dalis per penkerių su puse metų laikotarpį palaipsniui mažinama 25 proc. Toks sumažinimas turės įtakos visiems ES laivyno segmentams, įskaitant mažos apimties žvejybą. Reiškiame susirūpinimą dėl to, kokia bus padėtis pasibaigus tikslinimo laikotarpiui. Raginame Komisiją imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad po 2026 m. birželio 30 d. būtų išlaikyta abipusė prieiga prie vandenų ir žvejybos išteklių ir kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui nebūtų toliau mažinamos ES žvejų kvotos. Raginame šalis, tariantis dėl Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime išvardytų išteklių bendro leidžiamo sužvejoti kiekio, skirti deramą dėmesį socialiniams ir ekonominiams aspektams. Raginame racionalizuoti ir padaryti sektoriui įmanomus mechanizmus, pagal kuriuos šalys keičiasi žvejybos kvotomis.

2022/04/05

Balsavau už šį pranešimą. Vis daugiau vaikų ir paauglių susiduria su teismų sistema civilinėse, administracinėse ir šeimos teisės bylose. Daugiausia dėl to, kad daugėja santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium ir įvaikinimo atvejų. Tokiose bylose visiems vaikams turėtų būti užtikrinta teisė nediskriminacinėmis sąlygomis kreiptis į teismą. Vaikai ir paaugliai turi teisę priklausomai nuo savo amžiaus, brandos ir kalbinių įgūdžių dalyvauti visose bylose, susijusiose su jų gerove bei būsimomis gyvenimo sąlygomis, būti jose išklausyti ir pareikšti savo nuomonę. Reikėtų deramai atsižvelgti į vaikų nuomonę nepaisant to, ar procesas vyksta teisme, ar bet kurioje kitoje atitinkamoje institucijoje. Raginame valstybes nares užtikrinti, kad visose bylose, susijusiose su vaiko gerove ir būsimomis gyvenimo sąlygomis, vaiko teisės būtų visapusiškai gerbiamos, užtikrinamos ir įgyvendinamos, o vaiko interesams būtų teikiamas didžiausias prioritetas ir į juos būtų tinkamai atsižvelgiama bei jais būtų nuosekliai vadovaujamasi visuose viešųjų institucijų veiksmuose, ypač teismo procese, kurie turi tiesioginį ar netiesioginį poveikį vaikui, kaip numatyta Pagrindinių teisių chartijoje. Teisė kreiptis į teismą ir teisė būti išklausytam yra pagrindinės teisės ir kiekvienas vaikas, neatsižvelgiant į jo socialinę, ekonominę ar etninę kilmę, turi turėti galimybę visapusiškai naudotis šiomis teisėmis asmeniškai, nepriklausomai nuo tėvų ar teisėtų globėjų.

2022/04/05

Balsavau už šį pranešimą. Šiuo reglamentu yra nustatomos transeuropinės energetikos infrastruktūros prioritetinių koridorių ir sričių savalaikės plėtros ir sąveikumo gairės, kuriomis padedama užtikrinti klimato kaitos švelninimą, visų pirma, įgyvendinti ES 2030 m. energetikos ir klimato srities tikslus bei jos poveikio klimatui neutralumo tikslą ne vėliau kaip iki 2050 m., ir užtikrinti jungtis, energetinį saugumą, rinkų ir sistemų integraciją, konkurenciją, kuri yra naudinga visoms valstybėms narėms, ir įperkamas energijos kainas. Šiuo reglamentu yra numatoma, kaip nustatyti projektus, įtrauktinus į ES bendro intereso projektų ir abipusio intereso projektų sąrašą. Taip pat sudaromos palankesnės sąlygos į ES sąrašą įtrauktų projektų savalaikiam įgyvendinimui supaprastinant, glaudžiau koordinuojant bei paspartinant leidimų išdavimo procedūras ir padidinant skaidrumą bei visuomenės dalyvavimą. Nustatomos į ES sąrašą įtrauktų projektų tarpvalstybinio sąnaudų paskirstymo ir su rizika susijusių paskatų taisyklės ir apibrėžiamos sąlygos, kuriomis į ES sąrašą įtraukti projektai laikomi tinkamais ES finansinei paramai gauti.

2022/04/05

Balsavau už šį pranešimą. Nors yra vilties teikiančių požymių, bylojančių apie numatomą tolesnį ekonomikos augimą 2022 m., vis dar išlieka ekonominių prognozių netikrumas, turint mintyje tokius veiksnius, kaip tiekimo grandinės sutrikimai, aukštos energijos kainos, didėjanti infliacija ir besitęsianti COVID-19 pandemija bei invazijos į Ukrainą padariniai. 2023 m. ES biudžetas bus svarbus siekiant reaguoti į geopolitinius pokyčius ir sykiu stiprinti ES ekonomiką ir jos konkurencingumą, didinti bendrą mūsų atsparumą, padėti sėkmingai įgyvendinti Europos žaliąjį kursą ir teisingą pertvarką, užtikrinti, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje, skatinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą kaip vieną iš svarbiausių ekonomikos gaivinimo aspektų. Įsipareigoja dirbti, kad būtų patvirtintas į ateitį orientuotas biudžetas, kuris atitiktų ES politinius prioritetus – užtikrinti stipresnę sveikatos sąjungą, sėkmingą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir skatinti teisingą, įtraukų, tvarų ir atsparų atsigavimą, be kita ko, teikiant didesnę paramą mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), propaguoti teisinės valstybės principą, ES vertybes, pagrindines teises bei jų taikymą, padedant visoje ES suteikti daugiau galimybių visiems, ypač jaunimui, ir užtikrinant stipresnę ES jos žmonėms ir pasaulyje.

2022/04/05

Balsavau už šį pranešimą. Tarybos sprendimu 2003/17/EB pripažįstamas tam tikrose trečiosiose šalyse atliekamo tam tikrų rūšių sėklos aprobavimo ir auginimo lygiavertiškumas. Yra nustatyta, kad nacionalinėse nuostatose, kuriomis reglamentuojama tose šalyse surinkta ir patikrinta sėkla, numatytos garantijos dėl sėklos savybių ir jų tikrinimo priemonių, kurių paskirtis yra užtikrinti sėklos identifikavimą, ženklinimą ir kontrolę, yra tokios pačios kaip ir nuostatose, kurios taikomos ES surinktai ir patikrintai sėklai. Taigi tokia sėkla vėliau yra galima prekiauti ES. Šia lygiavertiškumo sistema yra padedama užtikrinti nepertraukiamą sėklos tiekimą ES. Sprendimo 2003/17/EB galiojimas baigsis 2022 m. gruodžio 31 d. Pasiūlymo tikslas yra pratęsti šio sprendimo taikymo trukmę siekiant išvengti sėklos importo į ES sutrikimų rizikos. Taikymo laikotarpis yra pratęsiamas iki 2029 m. gruodžio 31 d. Be to, šiuo pasiūlymu į trečiųjų šalių, kurių lygiavertiškumas pripažįstamas, sąrašą yra įtraukiama Bolivija. Bolivija nėra įtraukta į šį sąrašą, todėl šiuo metu yra neįmanoma į ES importuoti Bolivijoje surinktos javų (kukurūzų ir sorgų) sėklos bei aliejinių ir pluoštinių augalų (saulėgrąžų) sėklos. Iki 2018 m. lapkričio 30 d. Bolivija priėmė visas būtinas administracines rezoliucijas Komisijos rekomendacijoms įgyvendinti, todėl Komisija nusprendė, kad pagal Bolivijos taikomą sistemą suteikiamos tokios pat garantijos kaip ir pagal ES sistemą.

2022/04/05

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname Tarybos poziciją dėl Taisomojo biudžeto Nr. 1/2022 projekto. 2021 m. nepanaudoti įsipareigojimų asignavimai programoms, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas sudaro 48,99 mlrd. EUR dabartinėmis kainomis. Ši suma lygiomis dalimis turi būti perkelta į kiekvienus 2022–2025 m. laikotarpio metus. Taisomojo biudžeto Nr. 1/2022 projekto tikslas yra atspindėti specifinį 25 proc. 2021 metais nepanaudotų asignavimų perkėlimo į 2022 metus poveikį aštuoniems fondams, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas.Esame susirūpinę dėl to, kad labai stipriai vėluojama įgyvendinti ES programas ir fondus, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas. Pakartojame, kad reikia skubiai įgyvendinti priemones, kuriomis būtų remiamas ES ekonomikos gaivinimas, todėl primygtinai raginame visas valstybes nares ir Komisiją paspartinti šių programų įgyvendinimą siekiant užtikrinti, kad 2022 m. jos būtų vykdomos visu pajėgumu, ir panaikinti atsilikimą, kad būtų užtikrinta, jog iki 2027 m. šios programos būtų visiškai įgyvendintos. Įspėjame dėl rizikos, susijusios su nepakankamu mokėjimų asignavimų lygiu ir primename savo įsipareigojimą užkirsti kelią bet kokioms būsimoms mokėjimų krizėms, tokioms kaip ankstesnės daugiametės finansinės programos laikotarpio pradžioje buvusi krizė. Taigi tikimės, kad Komisija nedelsdama pateiks taisomojo biudžeto projektą, jei būtų manoma, kad jis būtinas, siekiant padidinti mokėjimus, padėsiančius paspartinti ES programų ir fondų įgyvendinimą.

2022/04/05

Balsavau už šį pranešimą. Komisija didelį dėmesį skiria tam, kad ES teisė būtų paprastesnė ir aiškesnė siekiant, kad ji taptų suprantamesnė ir prieinamesnė piliečiams, kurie įgytų naujų galimybių ir galėtų pasinaudoti konkrečiomis jiems suteiktomis teisėmis. Šis tikslas nebus pasiektas, jei daug nuostatų, kurios buvo iš dalies ir dažnai iš esmės keičiamos keletą kartų, liktų išsibarsčiusios įvairiuose aktuose, ir jų reikėtų ieškoti pradiniame akte ar vėlesniuose keičiančiuose aktuose. Todėl siekiant surasti konkrečiu momentu galiojančias taisykles reikia atlikti tiriamąjį darbą lyginant įvairius teisės aktus. Dėl šios priežasties siekiant, kad teisė būtų aiški ir skaidri, svarbu kodifikuoti taisykles, kurios buvo dažnai keičiamos. Dar 1987 m. Komisija nusprendė, kad visi aktai, kurie buvo iš dalies pakeisti ne daugiau nei dešimt kartų, turėtų būti kodifikuojami ir pabrėžė, kad Komisijos padaliniai turėtų stengtis parengti kodifikuotas tekstų, už kuriuos jie yra atsakingi, redakcijas per trumpesnį laikotarpį siekdami užtikrinti, jog jų nuostatos būtų aiškios ir lengvai suprantamos.Šiuo pasiūlymu yra siekiama kodifikuoti 2008 m. lapkričio 19 d. Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/106/EB dėl minimalaus jūrininkų rengimo. Nauja direktyva pakeis įvairius aktus, kurių nuostatos buvo į ją įtrauktos. Šis pasiūlymas nekeičia kodifikuojamų teisės aktų turinio, nes jame tik sujungiami šie aktai, atliekant kodifikavimui būtinus formos pakeitimus.

2022/04/05

Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Pagal Vandens pagrindų direktyvą yra reikalaujama, kad ne vėliau kaip iki 2027 m. būtų pasiekta gera viso Europos paviršinio vandens būklė. Pusės ES vandens telkinių būklė vis dar nėra gera ir tarša nitratais tebėra viena didžiausių vandens aplinkai keliamų problemų. Nitratų direktyva tebėra pagrindinė Europos vandens telkinių apsaugos priemonė, tačiau nuo 1991 m., kai ji buvo priimta, pažanga buvo lėta. Esame susirūpinę dėl netinkamo Nitratų direktyvos įgyvendinimo, nepakankamo jos vykdymo užtikrinimo ir dėl to, kad valstybės narės plačiai taiko išimtis. Yra svarbu sustiprinti veiksmus sprendžiant ir gėlo, ir sūraus vandens telkinių eutrofikacijos, kurią sukelia azotas ir fosforas, patenkantis iš visų šaltinių (ypač iš žemės ūkio ir komunalinių šaltinių) problemą. Raginame Komisiją būsimame integruoto maisto medžiagų valdymo plane siūlyti plataus užmojo priemones šioje srityje. Raginame Komisiją tinkamai spręsti visus Nitratų direktyvos nesilaikymo atvejus ir užtikrinti visišką skaidrumą, susijusį su jos bendrais veiksmais prieš reikalavimų nesilaikančias valstybes nares, kad būtų užtikrintos piliečių teisės. Raginame valstybes nares skubiai spręsti esamą vandens taršos problemą ir užkirsti kelią bet kokiai tolesnės taršos rizikai, stiprinant jautrių zonų nustatymą pagal Nitratų direktyvą ir palaikant veiksmų programas, kad būtų visiškai įgyvendintos pagal Nitratų direktyvą priimtos priemonės ir užtikrintas jų vykdymas.

2022/04/05

Balsavau už šį pranešimą. Komisija didelį dėmesį skiria tam, kad ES teisė būtų paprastesnė ir aiškesnė siekiant, kad ji taptų suprantamesnė ir prieinamesnė piliečiams, kurie įgytų naujų galimybių ir galėtų pasinaudoti konkrečiomis jiems suteiktomis teisėmis. Šis tikslas nebus pasiektas, jei daug nuostatų, kurios buvo iš dalies ir dažnai iš esmės keičiamos keletą kartų, liktų išsibarsčiusios įvairiuose aktuose, ir jų reikėtų ieškoti pradiniame akte ar vėlesniuose keičiančiuose aktuose. Todėl, siekiant surasti konkrečiu momentu galiojančias taisykles, reikia atlikti tiriamąjį darbą lyginant įvairius teisės aktus. Dėl šios priežasties, siekiant, kad teisė būtų aiški ir skaidri, svarbu kodifikuoti taisykles, kurios buvo dažnai keičiamos. Dar 1987 m. Komisija nusprendė, kad visi aktai, kurie buvo iš dalies pakeisti ne daugiau nei dešimt kartų, turėtų būti kodifikuojami, ir pabrėžė, kad Komisijos padaliniai turėtų stengtis parengti kodifikuotas tekstų, už kuriuos jie yra atsakingi, redakcijas per trumpesnį laikotarpį siekdami užtikrinti, jog jų nuostatos būtų aiškios ir lengvai suprantamos.Šiuo pasiūlymu yra siekiama kodifikuoti 2008 m. lapkričio 19 d. Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/106/EB dėl minimalaus jūrininkų rengimo. Nauja direktyva pakeis įvairius aktus, kurių nuostatos buvo į ją įtrauktos. Šis pasiūlymas nekeičia kodifikuojamų teisės aktų turinio, nes jame tik sujungiami šie aktai, atliekant kodifikavimui būtinus formos pakeitimus.

2022/04/06

Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Palankiai vertiname Komisijos komunikatą „Pasaulinis požiūris į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Europos tarptautinio bendradarbiavimo kintančiame pasaulyje strategija“, kuriame pripažįstama, kad mokslas ir inovacijos yra tos pačios sistemos dalis ir kad bendradarbiaujant pasauliniu mastu turi būti atsižvelgiama į visus žinių vertės grandinės aspektus. Manome, kad tarptautinis bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje yra neatsiejama atnaujintos Europos mokslinių tyrimų erdvės dalis.Raginame Komisiją išnaudoti atitinkamų ES veiksmų ir programų potencialą siekiant pritraukti talentus visame pasaulyje. Reikia nuolat investuoti į mokslo tyrimų pareigūnų įgūdžius ir karjerą. Pasaulinis bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje yra svarbus Europos konkurencingumui, tačiau tai negali lemti besąlygiško ES atvirumo.Vis labiau susirūpinę atkreipiame dėmesį į didėjantį spaudimą akademinei laisvei ir jos apribojimus ES ir visame pasaulyje. Esame susirūpinę dėl didėjančios Europos universitetų finansinės priklausomybės nuo trečiųjų šalių ir to padarinių akademinei laisvei. Raginame Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisinės akademinės laisvės apsaugos ES sutartyse ir asociacijos susitarimuose įtraukti nuorodą į šios laisvės laikymąsi.Raginame Komisiją programoje „Europos horizontas“ parengti kvietimus teikti pasiūlymus dėl projektų, skirtų Ukrainos mokslo sektoriui. Raginame ES nutraukti bet kokį bendradarbiavimą mokslo ir mokslinių tyrimų srityje su Rusijos Federacija, Rusijos subjektais ir Europos subjektais, kuriuos kontroliuoja Rusijos subjektai.

2022/04/06

Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Pandemija buvo pagrindinė derybų dėl sanglaudos politikos vėlavimo priežastis ir dėl to buvo vėluojama priimti 2021–2027 m. finansavimo laikotarpio teisės aktus. Dauguma valstybių narių negalėjo paspartinti programavimo proceso parengiamųjų darbų. Pirmenybė buvo skiriama ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų rengimui, REACT-EU išlaidoms.Esame itin susirūpinę, kad yra smarkiai vėluojama įgyvendinti 2021–2027 m. sanglaudos politiką, tačiau sykiu pripažįstame, jog yra svarbu patvirtinti kokybiškas veiksmų programas programavimo laikotarpio pradžioje, kad nebereikėtų jų perprogramuoti vėlesniu etapu. Dabartiniai vėlavimai gerokai mažina nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų pajėgumą veiksmingai planuoti, panaudoti 2021–2027 m. laikotarpio ES sanglaudos politikos lėšas ir užtikrinti Europos regionų ekonomikos atsigavimą ir atsparumą. Raginame Komisiją ir valstybes nares dėti visas pastangas, kad kuo greičiau būtų priimti partnerystės susitarimai ir programos, nepakenkiant įnašų, susijusių su klimato sritimi, tikslams, partnerystės principui ir konsultacijų su vietos ir regionų valdžios institucijomis, pilietinės visuomenės organizacijomis procesui, sykiu skatinant bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą.Be to, vėlavimas trukdo valstybėms narėms reaguoti ne tik į energetikos ir tiekimo krizę, bet ir į pabėgėlių krizę vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu.

2022/04/06

Balsavau už šį pranešimą. Vykstant globalizacijos ir Europos integracijos procesui reikia, kad naujoji europiečių karta įvairiais lygmenimis aktyviau dalyvautų politikoje, galėtų gyventi, dirbti ir integruoti į savo kasdienį gyvenimą didėjančią įvairovę. Švietimo svarba šiame procese pripažįstama Europos socialinių teisių ramstyje, kuriame teigiama, kad kiekvienas turi teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą, kad galėtų visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.Esama trijų priežasčių, kodėl reikia tvirtesnio pilietiškumo ugdymo, apimančio nacionalinį, europinį ir pasaulinį lygmenis.Pirma, švietimas yra esminis aktyvaus, informacija pagrįsto pilietiškumo ir demokratinio dalyvavimo veiksnys. Demokratinės politinės ES kryptis turi būti nustatoma atsižvelgiant į piliečių valią. Jau daugelį metų dinamiško Europos pilietiškumo atsiradimui trukdo žinių spraga ir emocinio ryšio trūkumas, dėl ko atsirado idėja, kad ES yra atoki ir sudėtinga.Antra, keletas renginių ir socialinių bei politinių pokyčių dar labiau skatina stiprinti pilietiškumo ugdymą. „Brexit’o“ kontroversija primena, kokį poveikį ES gali turėti informacijos ir emocinio ryšio trūkumas, klaidinga informacija ir propaganda. Pastaruoju metu nacionaliniai populistiniai judėjimai skatina euroskepticizmą politiniais tikslais. Tos pačios tendencijos pastebimos ir nacionaliniu lygmeniu.Trečia, būtinybę stiprinti šią švietimo sritį ir pripažinti nuolat kintantį pilietiškumo ugdymo pobūdį patvirtina ir esminiai struktūriniai pokyčiai. Pavyzdžiui, perėjimas prie skaitmeninių technologijų atveria naujų galimybių piliečių dalyvavimui internetu.

2022/04/06

Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Šios genetiškai modifikuotos sojos buvo sukurtos siekiant gaminti stearidono rūgštį ir suteikti atsparumo glifosato pagrindu pagamintiems herbicidams. Ne vienu tyrimu įrodyta, kad auginant herbicidams atsparias genetiškai modifikuotas kultūras dažniau naudojami papildomi herbicidai ir dėl to atsiranda herbicidams atsparių piktžolių. Todėl reikia numatyti, kad genetiškai modifikuotos sojos bus apdorojamos didesnėmis glifosato pagrindu pagamintų herbicidų dozėmis ir tai bus daroma pakartotinai, jų derliuje gali būti didelis glifosato liekanų ir jo skilimo produktų kiekis. 2015 m. Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra (specializuota PSO vėžio agentūra) glifosatą priskyrė prie galbūt kancerogeninį poveikį žmonėms turinčių medžiagų. Keletu recenzuojamų naujausių mokslinių tyrimų yra patvirtinamas glifosato kancerogeninis potencialas.Manome, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus ir neatitinka ES teisės. Jis yra nesuderinamas su reglamento tikslu, pagal kurį yra siekiama nustatyti pagrindą, leidžiantį užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį, kalbant apie genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus, kartu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą.Prašome Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą. Raginame Komisiją neleisti importuoti herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų kultūrinių augalų, nes dėl to padidėja papildomų herbicidų naudojimas ir grėsmė biologinei įvairovei, maisto saugai ir darbuotojų sveikatai.

2022/04/06

Balsavau už šį pranešimą. JK išstojimas iš ES sukėlė ypatingų sunkumų toms valstybėms narėms, kurioms vaistai daugelį metų buvo tiekiami iš JK dalių arba per jas (Kiprui, Airijai ir Maltai).Siekiant užkirsti kelią vaistų stygiui ir užtikrinti aukšto lygio visuomenės sveikatos apsaugą, reikia iš dalies pakeisti direktyvas 2001/20/EB ir 2001/83/EB (jose yra nustatytos taisyklės dėl žmonėms skirtų vaistų ir tiriamųjų vaistų, skirtų pateikti valstybių narių rinkai), kad būtų numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos, taikomos į Kiprą, Airiją, Maltą ir Šiaurės Airiją tiekiamiems vaistams iš kitų nei Šiaurės Airija Jungtinės Karalystės dalių arba per jas. Siekiant vienodai taikyti ES teisę valstybėse narėse, taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos turėtų būti tik laikino pobūdžio. Taip pat siekiant užtikrinti, kad po 2021 m. gruodžio 31 d. Šiaurės Airijos ir Kipro, Airijos bei Maltos klinikinių tyrimų dalyviai galėtų toliau naudotis naujais, novatoriškais ar patobulintais gydymo būdais, neturėtų būti reikalaujama gauti tiriamųjų vaistų, importuojamų į tas rinkas iš kitų nei Šiaurės Airija Jungtinės Karalystės dalių, gamybos ir importo leidimų, jei tenkinamos tam tikros sąlygos. Šios nukrypti leidžiančios nuostatos irgi turėtų būti tik laikino pobūdžio.Siekiant užtikrinti skaidrumą, šių šalių kompetentingos institucijos turėtų paskelbti vaistų, kuriems jos ketina taikyti arba taikė šioje direktyvoje nustatytas nukrypti leidžiančias nuostatas, sąrašą.

2022/04/07

Balsavau už šį pranešimą. JK išstojimas iš ES sukėlė ypatingų sunkumų toms valstybėms narėms, kurioms vaistai daugelį metų buvo tiekiami iš JK dalių arba per jas (Kiprui, Airijai ir Maltai). Pagal Reglamentą (ES) Nr. 536/2014, kuris nustato taisykles dėl tiriamųjų vaistų, skirtų naudoti klinikiniuose tyrimuose ES, tiriamieji vaistai iš trečiųjų šalių į ES ar Šiaurės Airiją importuojami tik turint gamybos ir importo leidimą. Kipras, Airija, Malta ir Šiaurės Airija istoriškai priklausė nuo vaistų, įskaitant tiriamuosius vaistus, tiekimo iš kitų nei Šiaurės Airija Jungtinės Karalystės dalių arba per jas, o tų rinkų tiekimo grandinės dar nėra visiškai pritaikytos taip, kad atitiktų ES teisę.Siekiant užtikrinti, kad klinikinių tyrimų dalyviai Šiaurės Airijoje ir Kipre, Airijoje bei Maltoje ir toliau galėtų gauti naujus, naujoviškus ar patobulintus gydymo būdus, yra būtina iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) Nr. 536/2014, kad būtų numatyta nuostata, leidžianti nukrypti nuo reikalavimo turėti tiriamųjų vaistų, importuojamų į tas rinkas iš kitų nei Šiaurės Airija Jungtinės Karalystės dalių, gamybos ir importo leidimus. Siekiant užtikrinti tų tiriamųjų vaistų kokybę ir išvengti pavojaus vidaus rinkos vientisumui, turėtų būti nustatytos tam tikros sąlygos. Siekiant užtikrinti vienodą ES teisės taikymą valstybėse narėse, Kipre, Airijoje ir Maltoje taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos turėtų būti tik laikino pobūdžio.

2022/04/07

Balsavau už šį pranešimą. CARE reglamentu buvo atlikta keletas tikslinių reglamentų pakeitimų, kad valstybės narės galėtų lengviau panaudoti likusius ERPF, ESF ir EPLSAF asignavimus pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą, ir pasinaudoti REACT-EU ištekliais, kad migracijos problemos būtų sprendžiamos kuo veiksmingiau ir kuo greičiau.Nepaisant CARE reglamente numatyto lankstumo, valstybių narių biudžetai ir toliau patiria didelį spaudimą dėl sunkumų, kylančių dėl labai didelio iš Ukrainos bėgančių asmenų skaičiaus. Siekiant padėti valstybėms narėms spręsti kilusias migracijos problemas, ERPF, ESF ir EPLSAF parama turėtų būti skubiai sutelkta padidinant pradinio išankstinio finansavimo, mokamo iš REACT-EU išteklių, visoms valstybėms narėms taikomą normą.Kai kurioms valstybėms narėms yra reikalinga neatidėliotina parama dėl didelio iš Ukrainos atvykusio asmenų skaičiaus. Šioms valstybėms turėtų būti gerokai padidinta pradinio išankstinio finansavimo norma, kad būtų kompensuotos neatidėliotinos biudžeto išlaidos ir remiamos jų pastangos rengiantis ekonomikos atsigavimui. Taip pat turėtų būti nustatytas vieneto įkainis – 40 EUR per savaitę už kiekvieną asmens buvimo atitinkamoje valstybėje narėje visą savaitę ar savaitės dalį. Vieneto įkainis turėtų sudaryti galimybę visose valstybėse narėse finansuoti asmenų, kuriems vadovaujantis Tarybos įgyvendinimo sprendimu suteikta laikinoji apsauga ar kita derama apsauga pagal nacionalinę teisę, pagrindinius poreikius ir bazinę paramą 13 savaičių nuo jų atvykimo į ES laikotarpiu.

2022/04/07

Balsavau už šį pranešimą. Dėl dabartinės geopolitinės padėties reikia papildomų priemonių trumpuoju laikotarpiu, kad būtų panaikintas energijos rinkos disbalansas ir užtikrintas tiekimas artimiausiais metais.Kadangi dujų tiekimas dujotiekiais gali nutrūkti bet kuriuo metu, įvedamos apsidraudimo priemonės, susijusios su ES saugyklų pripildymo lygiu. Pakankamai pripildytos dujų saugyklos padės užtikrinti saugesnį dujų tiekimą 2022–2023 m. žiemą. Dujų saugyklos padeda užtikrinti tiekimo saugumą, nes išaugus poreikiui ar nutrūkus tiekimui užtikrina papildomą tiekimą. Iš dujų saugyklų patiekiama 25–30 % žiemą suvartojamų dujų. Šildymo sezonu dėl saugyklose laikomų dujų sumažėja poreikis papildomai importuoti dujų, saugyklos padeda sušvelninti tiekimo sukrėtimus.Pasiūlymu yra siekiama užtikrinti, kad ES saugojimo pajėgumai neliktų nepanaudoti ir kad saugyklomis būtų galima bendrai naudotis visoje ES laikantis solidarumo principo. Privalomas laikymo sistemos operatorių sertifikavimas užtikrins, kad būtų galima atmesti galimą tiekimo saugumo riziką, kylančią dėl įtakos ypatingos svarbos laikymo infrastruktūrai. Galiausiai, saugyklų naudojimas bus skatinamas leidžiant saugyklų naudotojams netaikyti perdavimo tarifų įleidimo į saugyklą ar išleidimo iš jos taškuose.

2022/04/07

Balsavau už šį pranešimą. Šengeno erdvė yra vienas svarbiausių ES laimėjimų. Ji suteikia galimybę daugiau kaip 420 mln. žmonių nekontroliuojamai judėti per vidaus sienas, padidina judėjimo laisvę, palengvina tarpvalstybinį prekių tiekimą ir paslaugų teikimą ir taip užtikrina didelę socialinę ir ekonominę naudą mūsų visuomenei. Tinkamai veikianti Šengeno erdvė priklauso nuo tinkamo ir veiksmingo bendrų taisyklių, t. y. Šengeno acquis , įgyvendinimo ir apskritai nuo valstybių narių tarpusavio pasitikėjimo. Įgyvendinimo trūkumas arba nepakankamas įgyvendinimas vienoje valstybėje narėje gali paveikti visas kitas valstybes nares ir dėl to gali kilti pavojus Šengeno erdvei.Vienas esminių Šengeno erdvės valdymo struktūrų elementų – stebėti, kaip valstybės narės įgyvendina Šengeno acquis , ir imtis tolesnių veiksmų remiantis bendrai sutartomis rekomendacijomis dėl tobulintinų dalykų. Atsižvelgiant į iššūkius, su kuriais pastaraisiais metais susidūrė Šengeno erdvė, ir į mechanizmo vaidmenį užtikrinant Šengeno erdvės bendradarbiaujamąjį valdymą, svarbu, kad mechanizmas ir toliau atitiktų savo paskirtį ir kad būtų išnaudojamos visos galimybės jį pritaikyti prie naujausių teisės aktų pokyčių, spręsti naujus iššūkius ir įtraukti naujas valstybes nares, kurios taiko visą arba dalį Šengeno acquis .Šiuo reglamentu sukuriamas vertinimo ir stebėsenos mechanizmas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad valstybės narės veiksmingai taikytų Šengeno acquis , siekdamos užtikrinti tinkamai veikiančią erdvę be vidaus sienų kontrolės, kurioje visiškai gerbiamos pagrindinės teisės.

2022/04/07

Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Parlamentas jau ne kartą pabrėžė, kaip yra svarbu pagal Europos žaliąjį kursą užtikrinti vieną iš pagrindinių žiedinės ekonomikos darbotvarkės ramsčių ir vartotojams suteikti teisę į remontą, nes tai padėtų skatinti efektyvesnį ir tvaresnį išteklių naudojimą, užkirsti kelią atliekų susidarymui ir mažinti jų kiekį, skatinti platesnio masto gaminių (pakartotinį) naudojimą ir dalijimosi ekonomiką, kartu stiprinant vartotojų teises ir didinant jų gerovę.Veiksminga teisė į remontą turėtų apimti gaminio gyvavimo ciklo aspektus ir būti vertinama atsižvelgiant į įvairias tarpusavyje susijusias politikos sritis, įskaitant gaminių projektavimą, pagrindinius gamybos etikos principus, standartizaciją, vartotojų informavimą, įskaitant galimybių pataisyti ir, kai įmanoma ir tikslinga, naudojimo trukmės ženklinimą, vartotojų teises ir garantijas bei viešuosius pirkimus.Pabrėžiame, kad iniciatyva dėl teisės į remontą turi būti proporcinga, grindžiama įrodymais, ekonomiškai efektyvi ir ja turi būti užtikrinta tvarumo, vartotojų apsaugos ir itin konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos principų pusiausvyra. Reikalavimus atitinkančių, tvarių ir saugių gaminių gamyba yra vienas iš pagrindinių ES bendrosios rinkos pranašumų, naudingų tiek vartotojams, tiek įmonėms. Raginame Komisiją reikalauti, kad gamintojai savo gaminius projektuotų taip, kad šie būtų naudojami ilgiau, kad juos būtų galima saugiai pataisyti ir kad jų dalis būtų galima lengvai pasiekti ir išimti.

2022/04/07

Balsavau už šį pranešimą. Pažymime, kad 65 proc. biudžeto daliai yra taikomas metinis indeksavimas, o tai reiškia 67 mln. EUR padidėjimą 2023 metų preliminariame sąmatos projekte, kurį 2022 m. vasario 14 d. pasiūlė generalinis sekretorius.Pagrindinis prioritetas, ypač atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę įtampą, yra Parlamento kibernetinis saugumas, todėl priimame sprendimą paremti generalinio sekretoriaus pasiūlymą ITEC GD skirti papildomų 40 etatų siekiant padidinti Parlamento kibernetinės gynybos pajėgumus ir pasiekti tinkamą vidaus pajėgumų lygį. Grėsmės vis dažniau yra hibridinės grėsmės, todėl pritariame 20 papildomų etatų SAFE GD siekiant sustiprinti Parlamento pajėgumą ir gebėjimą nustatyti šias naujas hibridinio pobūdžio grėsmes, užkirsti joms kelią ir į jas reaguoti bei modernizuoti ir skaitmenizuoti saugumo procesus.Papildomų išteklių (27,5 mln. EUR) skiriama COMM GD komunikacijos strategijai, susijusiai su 2024 m. rinkimais į Europos Parlamentą, siekiant paaiškinti ES, ypač Parlamento, vaidmenį ir funkcijas, konkretų poveikį piliečių gyvenimui, kodėl balsavimas rinkimuose gali paskatinti pokyčius, ir užtikrinti, kad 2024 m. būtų įdiegtos ir parengtos veikti visos struktūros, priemonės bei platformos.Pakartojame savo įsitikinimą, kad Parlamentas turi pirmauti taikant labiau skaitmeninius, lankstesnius ir efektyvesniu energijos vartojimu grindžiamus darbo metodus bei posėdžių praktiką, pasimokyti iš patirties, susijusios su COVID-19 pandemija, ir naudotis jau įvykdytų investicijų į technologijas rezultatais.

2022/04/07

Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Esame labai susirūpinę dėl humanitarinės ir žmogaus teisių krizės, kuri vyksta Afganistane nuo tada, kai Talibanas perėmė valdžią. Nuo tada nuolat blogėja ir moterų bei mergaičių padėtis. Smerkiame tai, kad Talibanas nuolat daug dėmesio skiria moterų ir mergaičių pašalinimui iš visuomeninio gyvenimo ir pagrindinių jų teisių, įskaitant teisę į mokslą, darbą, judėjimą ir sveikatos priežiūrą, nesuteikimui. Smerkiame Talibano sprendimą neribotam laikui atidėti mergaičių grįžimą mokytis į aukštesnę nei šeštą mokyklos klasę, nepaisant savo ankstesnio įsipareigojimo kiekvienam piliečiui suteikti galimybę gauti išsilavinimą.Raginame Talibaną atšaukti savo sprendimus ir apribojimus, kurie konkrečiai yra nukreipti prieš moteris ir mergaites, ir vėl atidaryti Moterų reikalų ministeriją. Moterų ir mergaičių galimybės gauti išsilavinimą turi būti esminė bet kokio tolesnio ES ir jos valstybių narių įsipareigojimo Afganistano valdžios institucijoms sąlyga. Raginame Talibaną laikytis savo įsipareigojimo užtikrinti visų Afganistano piliečių, įskaitant moteris ir mergaites, teisę į mokslą.Reikia parengti naują Afganistanui skirtą ES strategiją, pritaikytą prie moterų ir mergaičių padėties, kad būtų konkrečiai skatinamos moterų teisės ir jų dalyvavimas viešajame gyvenime.Raginame ES ir jos valstybes nares remti ir apsaugoti iš Afganistano bėgančius asmenis. Pakartojame savo raginimą įgyvendinti specialią vizų programą, sustiprintas perkėlimo programas ir veiksmingą garantuojamą Afganistano pabėgėlių apsaugą.

2022/04/07

Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. ES ir visos valstybės narės ratifikavo JT vaiko teisių konvenciją, todėl privalo gerbti, saugoti ir įgyvendinti joje įtvirtintas teises. Pagal JT vaiko teisių konvenciją vykdant visus su vaikais susijusius veiksmus pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus.Raginame valstybes nares su kiekvienu prieglobsčio prašančiu vaiku elgtis visų pirma kaip su vaiku, neatsižvelgiant į jo socialinę ar etninę kilmę, lytį, seksualinę orientaciją, gebėjimus, pilietybę ar migracijos statusą. Kiekvienas vaikas turi teisę būti apsaugotas nuo smurto, išnaudojimo ir prievartos, ir ES valstybės narės turi užtikrinti prevencines priemones, visų pirma skirtas vaikams, kuriems gresia prekybos žmonėmis ar pagrobimo pavojus, taip pat paramą vaikams, patyrusiems smurtą ir traumas. Vaikai šeimos aplinkoje paprastai yra saugesni, geriau prižiūrimi, todėl raginame remti šeimas ir šeimos susijungimo pastangas. Tačiau primename, kad bet kuriuo atveju visada turėtų būti atliekamas vaiko interesų vertinimas.Raginame Komisiją stebėti priemones, kurių imtasi siekiant patenkinti iš Ukrainos bėgančių vaikų ir jaunimo švietimo ir socialinius poreikius. Yra svarbu, kad valstybės narės keistųsi informacija ir registracija vienoje valstybėje narėje būtų pripažįstama ir kitoje. Palankiai vertiname Komisijos pranešimą apie ketinimą sukurti Solidarumo platformą, kurioje būtų galima keistis informacija apie valstybių narių priėmimo pajėgumus, jų teritorijose laikiną apsaugą turinčių asmenų skaičių.

2022/04/07

Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Karo nusikaltimų, kitų šiurkščių pažeidimų vykdytojai, atsakingi vyriausybės pareigūnai bei karo vadai turi būti patraukti atsakomybėn. Raginame ES institucijas imtis visų būtinų veiksmų tarptautinėse institucijose ir teismuose, TBT arba kituose atitinkamuose tarptautiniuose tribunoluose ar teismuose, kad V. Putinas ir A. Lukašenka būtų teisiami už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui. Raginame įsteigti specialų JT tribunolą dėl nusikaltimų Ukrainoje. Siekiant užtikrinti Ukrainai galimybę veiksmingai apsiginti, ginklų tiekimas turi būti tęsiamas ir jo apimtis didinama. Palankiai vertiname sprendimą dar 500 mln. EUR padidinti pagalbą Ukrainai. Raginame didinti esamų sankcijų veiksmingumą atjungiant nuo SWIFT sistemos Rusijos bankus, uždraudžiant visiems su Rusijos vėliava plaukiojantiems, Rusijoje registruotiems, jai priklausantiems, visiems iš Rusijos uostų išplaukusiems ar į juos plaukiantiems laivams ar kitokiais ryšiais su Rusija susijusiems laivams įplaukti į ES teritorinius vandenis ir švartuotis ES uostuose. Raginame uždrausti krovinių vežimą keliais iš Rusijos ir Baltarusijos teritorijos ir į ją. Reikalaujame įvesti antrines sankcijas visiems ES ir ne ES registruotiems subjektams, kurie padeda Rusijos ir Baltarusijos režimams apeiti sankcijas. Raginame nedelsiant taikyti visišką Rusijos naftos, anglies, branduolinio kuro, dujų importo embargą, visiškai atsisakyti „Nordstream 1“ ir „Nordstream 2“ bei pateikti planą, kaip trumpuoju laikotarpiu ir toliau užtikrinti ES energijos tiekimo saugumą.

2022/04/07

Balsavau už šio pranešimo atmetimą. Esminės pranešime siūlomos idėjos yra balsavimas gegužės 9 d., balsavimo amžiaus mažinimas iki 16 m. amžiaus ribos, ES masto rinkimų apygardos sukūrimas, kurioje dalyvautų Europos politinės partijos. ES apygardoje būtų išrenkami 28 Europos Parlamento nariai, o likusi dalis būtų renkama tradicinėse nacionalinėse apygardose. Rinkėjams būtų pateikiami du skirtingi sąrašai (ES apygardos ir nacionalinės apygardos) ir rinkėjas turėtų du balsus (kiekviename sąraše po balsą). Skirtingi sąrašai sukurs dviejų skirtingų rūšių Europos Parlamento narius, nors jų teisės bei pareigos ir bus vienodos. Be to, ES apygardos sąrašas nėra naudingas mažoms valstybėms, nors ir buvo bandoma jį subalansuoti siekiant lygybės mažųjų valstybių atžvilgiu. Dalis valstybių narių rinkimus visada organizuoja tik savaitgalio dienomis ar sekmadieniais. Visada balsuojant gegužės 9 d. rinkimai vyktų ir darbo dienomis. Rinkėjams, įpratusiems visada balsuoti savaitgalio metu, toks balsavimas nebūtų patogus.

2022/05/03

Balsavau už šį pranešimą. Vienaip ar kitaip yra pripažįstama, kad visi patvarieji organiniai teršalai turi neigiamą, paprastai ilgalaikį poveikį gyviems organizmams. Aplinkoje ir mūsų kūne jie išlieka labai ilgai ir gali būti pernešami beveik į bet kurią atokią pasaulio vietą, toli nuo vietos, kurioje buvo pagaminti ar naudojami. Pirminis šio pasiūlymo tikslas yra į jo taikymo sritį patenkančių cheminių medžiagų atžvilgiu įgyvendinti ES tarptautinius įsipareigojimus pagal Stokholmo konvenciją, konkrečiau – pagal patvariųjų organinių teršalų reglamentą tenkančius tarptautinius įsipareigojimus. Reikia atnaujinti Patvariųjų organinių teršalų reglamento IV ir V prieduose nustatytas tam tikrų cheminių medžiagų ir jų grupių koncentracijos ribas, pagal kurias nustatoma, kaip tvarkomos atliekos, kuriose yra patvariųjų organinių teršalų, visų pirma, ar jos gali būti perdirbamos, ar turėtų būti sunaikintos ar negrįžtamai transformuotos. Pagrindinis pasiūlymo tikslas yra apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo neigiamo patvariųjų organinių teršalų keliamo poveikio ir panaikinti arba kuo labiau sumažinti šių teršalų išsiskyrimą iš atliekų. Atsižvelgiant į tai, bendrieji šios iniciatyvos tikslai taip pat yra kiek įmanoma užtikrinti optimalią pusiausvyrą su Europos žaliojo kurso užmojais: užtikrinti netoksiškų medžiagų ciklus, didinti perdirbimą ir žiediškumą bei mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

2022/05/03

Balsavau už šį pranešimą. Pritariame Komisijos siūlymui ir prašome prieš pratęsiant atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo taikymo laikotarpį atlikti jo poveikio vertinimą.PVM direktyvoje yra nustatyta bendra taisyklė, jog PVM moka prekes tiekiantis arba paslaugas teikiantis apmokestinamasis asmuo. Pagal nukrypti leidžiantį atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą galima nustatyti, kad pareiga sumokėti PVM tenka prekių arba paslaugų gavėjui.Pagal šį atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą PVM apskaičiuoja ne tiekėjas, o pirkėjas (apmokestinamasis asmuo) savo PVM deklaracijoje. Tuomet toje pačioje PVM deklaracijoje šis PVM atskaitomas, todėl jei asmuo turi teisę į viso PVM atskaitą, rezultatas yra lygus nuliui.Atvirkštinio apmokestinimo mechanizmas naudojamas kovojant su sukčiavimu, visų pirma su dingusio prekiautojo sukčiavimu Bendrijoje. Greitojo reagavimo mechanizmas yra išimtinė priemonė, kuria valstybėms narėms suteikta galimybė esant skubiam reikalui greitai įvesti laikiną atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą prekių ir paslaugų sektoriuose, kuriuose nustatomas staigus stambaus masto sukčiavimas ir kurie nėra nurodyti PVM direktyvoje. Pasiūlymu yra prašoma dar kartą iki 2025 m. gruodžio 31 d. pratęsti atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo ir Greitojo reagavimo mechanizmo galiojimą. Komisijos nuomone, laikotarpis iki 2025 m. pabaigos atrodo pagrįstas, kad Taryba galėtų užbaigti derybas dėl galutinės PVM sistemos. Galutinė PVM sistema yra grindžiama apmokestinimo paskirties šalyje principu.

2022/05/03

Balsavau už šį pranešimą. Atsižvelgdama į Europos žaliojo kurso siekius pertvarkyti mūsų ekonomiką taip, kad ji taptų veiksminga ir konkurencinga, palaipsniui pasiekti, kad nebūtų išmetama anglies dioksido, apsaugoti aplinką ir biologinę įvairovę ir nė vieno nepalikti nuošalyje, 2021 m. gegužės mėn. Komisija pateikė komunikatą dėl naujo požiūrio į tvarią ES mėlynąją ekonomiką. Šiuo komunikatu yra siekiama nustatyti bendrą darbotvarkę, kad būtų pasiekti šie tikslai, siekiant pakeisti nekontroliuojamo mėlynojo augimo koncepciją tvarios mėlynosios ekonomikos koncepcija, paremta trimis tvarumo ramsčiais: aplinkos, socialiniu ir ekonominiu. Palankiai vertiname, kad Komisija pateikė komunikatą, tačiau atkreipiame dėmesį, kad komunikate yra trūkumų, nes nepateikiama konkrečių žvejybos ir akvakultūros, kurios yra mėlynosios ekonomikos sektoriai, apsaugos priemonių. Manome, kad turi būti parengtos konkrečios strateginės gairės, kuriomis būtų siekiama užtikrinti konkurencingą ir atsparią žvejybos ir akvakultūros sektorių plėtrą, kad būtų užtikrintas maistingo ir sveiko maisto tiekimas, kuriamos darbo vietos ir skatinami moksliniai tyrimai bei inovacijos, nepamirštant aplinkos ir biologinės įvairovės apsaugos ir laikantis Europos žaliojo kurso. Be to, norint pasiekti aukščiausius tvarumo standartus reikia, kad valstybės narės ir regionų bei vietos valdžios institucijos bendradarbiautų ir sudarytų dvišales partnerystes su trečiosiomis valstybėmis, kuriomis būtų siekiama laikytis šių standartų, kad ir kur Europos laivynas vykdytų savo veiklą.

2022/05/03

Balsavau už šį pranešimą. Palankiai vertiname 2021 m. kovo mėn. Komisijos paskelbtą komunikatą dėl ekologinės gamybos plėtros veiksmų plano bei tikslą iki 2030 m. padidinti ES žemės ūkio paskirties žemės plotą, kuriame vykdomas ekologinis ūkininkavimas, plėtojant pasiūlą ir paklausą. Palankiai vertiname tai, kad Komisija pripažino ekologinį ūkininkavimą kaip vieną iš pagrindinių sudedamųjų dalių ES siekiant tvaresnių maisto sistemų, taikant tvaresnę žemės ūkio praktiką, efektyviau naudojant atsinaujinančiuosius išteklius, užtikrinant aukštesnius gyvūnų gerovės standartus ir padedant užtikrinti didesnes pajamas Europos ūkininkams. Be to, Komisija numatė iki 2030 m. gerokai padidinti ekologinės akvakultūros mastą. Raginame Komisiją atlikti poveikio vertinimą, susijusį su ES žemės ūkio paskirties žemės dalimi, kuriai taikomas ekologinis ūkininkavimas. Manome, kad ekologinio ūkininkavimo plėtra, kuri daro didelį teigiamą išorinį poveikį ir yra naudinga klimato kaitos švelninimui, biologinei įvairovei ir dirvožemio apsaugai, padės siekti strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ ir biologinės įvairovės strategijos tikslų. Pripažįstame, kad kiti tvarūs gamybos ir ūkininkavimo metodai tokie, kaip integruota gamyba ir biologinė kontrolė, irgi gali padėti siekti žaliojo kurso tikslų. Žemės ūkio paskirties žemės, kurioje vykdomas ekologinis ūkininkavimas, dalis skirtingose valstybėse narėse labai skiriasi. Į tai reikia atsižvelgti rengiant politiką ir priemones, kuriomis siekiama skatinti ekologinę gamybą. Raginame Komisiją ypatingą dėmesį skirti paramai atsiliekančioms valstybėms narėms.

2022/05/03

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname savo tvirtą įsipareigojimą skatinti ir ginti tikėjimo ar religinėms mažumoms priklausančių asmenų teises visame pasaulyje, įskaitant jų teisę priimti, keisti, pasirinkti, skelbti, išpažinti ar mesti savo tikėjimą ar religiją, atsižvelgiant į lygybės ir nediskriminavimo principus. Griežtai smerkiame persekiojimą, smurtą, smurto kurstymą ir teroro aktus, nukreiptus į bet kokią mažumą dėl tikėjimo ar religijos arba dėl jų neišpažinimo, o kai kuriais atvejais šių žmogaus teisių pažeidimai gali prilygti genocidui arba nusikaltimams žmoniškumui. Smerkiame tokių pažeidimų neigimą ar pastangas juos kuo labiau sumenkinti ir patvirtiname savo įsipareigojimą juos panaikinti ir remti aukas. Valstybėms tenka pagrindinė atsakomybė skatinti ir ginti tikėjimo ar religinėms mažumoms priklausančių asmenų žmogaus teises, įskaitant jų teisę laisvai išpažinti savo religiją ar tikėjimą ir jų teisę netikėti, ir apsaugoti nuo šių teisių pažeidimų, ypač nusikaltimų žmoniškumui ir genocido. Raginame ES ir jos valstybes nares nedelsiant bendradarbiauti su atitinkamais JT mechanizmais ir komitetais, kad paspartintų savo atliekamus dabar vykdomų žmogaus teisių pažeidimų prieš tikėjimo ir religines mažumas visame pasaulyje tyrimus. Tarybą ir ES valstybes nares raginame taikyti sankcijas asmenims ir subjektams, atsakingiems už šiurkščius ir sistemingus įžeidinėjimus arba religijos ar tikėjimo laisvės pažeidimus. JT valstybes nares raginame įsipareigoti kovoti su nebaudžiamumu ratifikuojant Romos statutą.

2022/05/03

Balsavau už šį pranešimą. Teigiamai vertiname įsipareigojimus, prisiimtus 2021 m. UNESCO pasaulinėje konferencijoje švietimo darniam vystymuisi klausimais, ir Berlyno deklaracijos priėmimą. Raginame užtikrinti kokybišką švietimą visiems vaikams, nes tai leistų pasiekti visus darnaus vystymosi tikslus. Svarbu, kad darnus vystymasis būtų integruotas į visų lygmenų švietimą ir mokymą, nuo ankstyvojo ugdymo iki aukštojo mokslo ir suaugusiųjų švietimo, įskaitant profesinį rengimą ir mokymą, neformalųjį švietimą bei savišvietą. Primygtinai raginame ES būti lydere švietimo srityje ir padėti valstybėms narėms visapusiškai pasinaudoti savo pajėgumais viso pasaulio vaikų švietimui paremti bei parodyti, kokiais įsitikinimais ji vadovaujasi šiuo klausimu. Pabrėžiame kertinį būsimosios Europos švietimo erdvės vaidmenį suteikiant svarbią galimybę plėsti tarptautinį bendradarbiavimą, kad, kuriant sąveikas švietimo srityje už Europos ribų, būtų kuriamos bendros strategijos ir sprendimai bendriems iššūkiams atremti. Raginame Komisiją įdėti dvigubai daugiau pastangų strategijai šiuo tikslu parengti, įskaitant aiškų planą ir tikslus. Raginame Komisiją, Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir valstybes nares skatinti laikytis vaiko teisėmis grindžiamo požiūrio dedant visuotines pastangas sušvelninti COVID-19 pandemijos poveikį vaikų galimybei gauti išsilavinimą, ir kad toks požiūris būtų pagrįstas nediskriminavimo, geriausių vaiko interesų paisymo ir vaikų dalyvavimo principais.

2022/05/03

Balsavau už šį pranešimą. Moterų verslumu yra prisidedama prie moterų ekonominės nepriklausomybės didinimo, o jų įgalėjimas yra esminė sąlyga norint pasiekti lyčių lygybės visuomenę, todėl jis turėtų būti skatinamas ir propaguojamas visoje ES. Moterų ekonominė nepriklausomybė sustiprina jų dalyvavimą vienodomis sąlygomis darbo rinkoje, galimybes valdyti gamybinius išteklius ir padidina jų dalyvavimą priimant ekonominius sprendimus visais lygmenimis, taip pat stiprina ekonominį įgalinimą ir savarankišką apsisprendimą, todėl ekonominė nepriklausomybė yra labai svarbi siekiant įgyvendinti moterų teises ir lyčių lygybę. Kiekviena moteris, siekianti verslumo, turėtų būti skatinama žengti šį žingsnį, nes užsiėmimas verslu kuria darbo vietas ir pajamas, taigi ir pridėtinę vertę verslui ir visai visuomenei. Raginame Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant didinti moterų užimtumo lygį Europoje ir padėti joms patekti į darbo rinką, be kita ko, numatant daugiau moterų verslumo rėmimo paskatų. Palankiai vertiname Komisijos pasiūlymą dėl darbo užmokesčio skaidrumo direktyvos, tačiau pabrėžiame, kad jos taikymo sritis turėtų būti išplėsta įtraukiant visus darbuotojus. Primygtinai raginame valstybes nares įgyvendinti verslui palankias reformas siekiant skatinti lygybę ir didinti moterų verslumą. Palankiai vertiname Komisijos iniciatyvas „Women TechEU“ ir Europos inovacijų tarybos moterų lyderystės programą bei tai, kad yra kuriami įvairūs Europos moterų verslininkių tinklai. Raginame Komisiją ir valstybes nares aktyviau skatinti tokias iniciatyvas.

2022/05/03

Balsavau už šį pranešimą. Dabartinę skaitmeninę transformaciją kaip pagrindinė technologija lemia dirbtinis intelektas (DI). DI poveikis toliau keis ir tobulins mūsų darbo, judėjimo ir bendravimo būdus, mūsų visuomenę, administravimą, pramonę, ekonomiką, sveikatos priežiūrą ir saugumo sistemą. Šio pranešimo tikslas yra skubiai paraginti imtis veiksmų pateikiant holistinį požiūrį į bendrą ilgalaikę poziciją, kurioje pabrėžiamos pagrindinės ES vertybės ir tikslai, susiję su DI skaitmeniniame amžiuje, ir užtikrinti, kad perėjimas prie skaitmeninių technologijų būtų orientuotas į žmogų ir atitiktų ES pagrindinių teisių chartiją. Pranešime yra apibrėžiamas Europos požiūris į DI ir pabrėžiama jo svarba skaitmeninės transformacijos procese. Užuot sutelkus dėmesį į grėsmes, į žmogų orientuotas požiūris į DI, grindžiamas mūsų vertybėmis, padės pasinaudoti DI teikiama nauda ir suteiks mums konkurencinį pranašumą formuojant DI reguliavimą pasauliniu mastu. Taikant tinkamas taisykles, apsaugos priemones ir reglamentus, vietoje nenuspėjamos ir visiškai autonomiškos sistemos, DI yra tik duomenų tvarkymo įrankis, galintis iš esmės pakeisti sistemas visuomenės labui. ES šiuo metu neatitinka nė vienos iš išankstinių sąlygų, leidžiančių inovacijoms visapusiškai išnaudoti DI ir kitų naujų technologijų potencialą. Dėl nepakankamos prieigos prie aukštos kokybės duomenų ir dalijimosi jais, nesuderintų taisyklių ir standartų, didelės reguliavimo naštos ir nepakankamo finansavimo, mokslinių tyrimų, įgūdžių ir DI infrastruktūros trūkumo ES konkurencingumas stagnuoja.

2022/05/03

Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Palankiai vertiname Konferencijos dėl Europos ateities išvadas, patvirtintas 2022 m. balandžio 30 d. vykusioje Konferencijos plenarinėje sesijoje. Esame patenkinti dėl Konferencijos parengtų plataus užmojo ir konstruktyvių pasiūlymų, pagrįstų Europos ir nacionalinių piliečių forumu, Europos jaunimo renginio ir interneto platformos rekomendacijomis ir idėjomis. Palankiai vertiname tai, kad Konferencijos išvados buvo parengtos piliečių iniciatyva pagrįsto proceso metu ir pabrėžiame piliečių dalyvavimo Europos demokratijoje svarbą. Konferencija paskatino novatorišką ir sėkmingą Europos piliečių dalyvavimą ir suteikė papildomą galimybę ES institucijoms, todėl prasidėjo visapusiškas piliečių, nacionalinių parlamentų, regionų ir vietos valdžios institucijų, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų dialogas dėl ES ateities. Reikia įgyvendinti Konferencijos išvadas ir išpildyti piliečių lūkesčius siekiant plataus užmojo pokyčių kai kuriose mūsų svarbiausiose politikos srityse. Yra labai svarbu sutelkti dėmesį į tolesnius veiksmus, susijusius su Konferencijos pasiūlymais, kad būtų patenkinti piliečių prašymai. Tikimės, kad visos Europos institucijos, atsižvelgdamos į savo atitinkamus vaidmenis ir kompetenciją, įsipareigos laikytis konstruktyvaus ir plataus užmojo požiūrio kiekvienu tolesnių veiksmų etapu, be kita ko, teikdamos pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Esame pasirengę atlikti savo vaidmenį ir užtikrinti tinkamą tolesnę veiklą, susijusią su Konferencijos rezultatais.

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Europa susiduria su nuolat kintančia saugumo padėtimi, kuriai būdingos kintančios ir vis sudėtingesnės grėsmės saugumui. Nusikaltėliai ir teroristai naudojasi skaitmeninės pertvarkos ir naujų technologijų teikiamomis galimybėmis, įskaitant tarpusavio sujungiamumą ir tai, kad ribos tarp fizinio ir skaitmeninio pasaulio tampa neaiškios. Jie naudojasi galimybe nuslėpti savo nusikaltimus ar tapatybę naudojantis vis sudėtingesnėmis technologijomis. Nusikaltėliai įrodė sugebantys pritaikyti savo veikimo būdus arba išplėtoti naują nusikalstamą veiklą COVID-19 krizės metu, pasitelkdami technologijomis grindžiamas priemones, kuriomis galima padidinti ir išplėsti nusikalstamos veiklos, kurią jie vykdo, įvairovę ir mastą. O terorizmas ir toliau kelia didelę grėsmę ES ir jos piliečių laisvei ir gyvenimo būdui. Šiuo pasiūlymu yra siekiama stiprinti Europolo įgaliojimus atsižvelgiant į sutartyje nustatytą šios agentūros misiją ir užduotis. Tai apima sąlygų sudarymą Europolui veiksmingai bendradarbiauti su privačiais subjektais, kad būtų sprendžiama nepakankamo veiksmingo privačių subjektų ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo siekiant neleisti nusikaltėliams naudotis tarpvalstybinėmis paslaugomis, pavyzdžiui, ryšių, bankų ar transporto paslaugomis, problema. Taip pat sudaromos sąlygos Europolui veiksmingai remti valstybes nares ir jų atliekamus tyrimus analizuojant didelius ir sudėtingus duomenų rinkinius, sprendžiant teisėsaugos institucijoms kylančius su didžiaisiais duomenimis susijusius sunkumus. Yra stiprinamas Europolo bendradarbiavimas su Europos prokuratūra bei Europolo vaidmuo mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, šalinant teisėsaugai svarbias spragas.

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Pasiūlymu yra šalinama ilgalaikė reglamentavimo spraga, dėl kurios Europos įmonės atsiduria nepalankioje konkurencinėje padėtyje, palyginti su tam tikrais užsienio konkurentais, kurie pasinaudojo užsienio subsidijomis. ES valstybių narių teikiamos subsidijos yra griežtai tikrinamos pagal ES valstybės pagalbos taisykles, tačiau trečiųjų valstybių teikiamoms subsidijoms toks tikrinimas dažnai netaikomas. Dėl to iškraipomos vienodos sąlygos vidaus rinkoje ir gali būti išstumtos Europos įmonės, stabdomos inovacijos ir darbo vietų kūrimas ES. Pasiūlymu yra didinamas ES atviras strateginis savarankiškumas, kad Europos ir užsienio konkurentams vidaus rinkoje būtų sudarytos vienodos sąlygos. Būtinybė užtikrinti vidaus rinkos taisyklių laikymąsi yra būtina sąlyga siekiant toliau remti atviros ir sąžiningos prekybos politiką, kuri tebėra pagrindinis gerovės šaltinis ES viduje. Be to, pasiūlyme užtikrinama, kad piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi užsienio bendrovės vidaus rinkoje, pavyzdžiui, kai tokia bendrovė naudojasi monopoline padėtimi, kuri leidžia jai gauti perteklinį pelną, o tai savo ruožtu nepagrįstai sustiprina įmonės konkurencinę padėtį kitose rinkose, taip pat gali būti laikomas finansiniu įnašu. Komisijai yra numatoma galimybė ES vardu pradėti dialogą su trečiosiomis valstybėmis, kai aptinkamos nuolatinės ir sisteminio iškraipomojo pobūdžio subsidijų sistemos, kurias valdo trečioji valstybė. Šios sistemos taip pat turėtų būti nagrinėjamos atitinkamuose daugiašaliuose forumuose, tikintis, kad tai paskatins rengti daugiašalius sprendimus.

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname Komisijai, kad 2020 finansinių metų ES bendrasis biudžetas yra įvykdytas. Taip pat patvirtiname ir 6 vykdomųjų įstaigų 2020 finansinių metų biudžetus.Esame labai susirūpinę dėl teisinės valstybės padėties ne vienoje valstybėje narėje. Šis klausimas jau savaime neramina ir implikuoja didelius ES biudžeto nuostolius. Atkreipiame ypatingą dėmesį į savo prašymus Komisijai pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, kad būtų užkirstas kelias šiurkščiam teisinės valstybės principo pažeidinėjimui ir apribota tokių nuostolių rizika. Šiuo tikslu turėtų būti nedelsiant visapusiškai taikomas reglamentas 2020/2092 dėl bendro ES biudžeto apsaugos sąlygų režimo (Teisinės valstybės sąlygų reglamentas), išsiunčiant atitinkamoms valstybėms narėms rašytinį pranešimą. Parlamentas savo rezoliucijoje dėl Komisijos 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos jau yra raginęs Komisiją skubiai imtis veiksmų pagal Teisinės valstybės sąlygų reglamentą ir nebedelsti bei visapusiškai pasinaudoti esamomis tyrimo priemonėmis, siekiant spręsti klausimą dėl teisinės valstybės principo laikymosi valstybėse narėse trūkumų, dėl kurių nukenčia arba esama rimtos rizikos, kad gali nukentėti, patikimas ES biudžeto finansų valdymas. Komisija, nepaisydama neseniai paskelbto Teisingumo Teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas visiškas Teisinės valstybės sąlygų reglamento pagrįstumas, ir nepaisydama daugybės Parlamento raginimų, dar nepradėjo taikyti šio reglamento. Laikomės nuomonės, kad, netaikydama Teisinės valstybės sąlygų reglamento, Komisija delsia vykdyti savo – sutarčių sergėtojos – pareigą.

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname, kad Europos Parlamento 2020 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Generalinis sekretorius, kaip vyriausiasis įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas, 2021 m. birželio 25 d. pateikė pakankamą patikinimą, kad Parlamento biudžetui skirti ištekliai buvo naudoti pagal numatytą paskirtį ir vadovaujantis patikimo finansų valdymo principais ir kad nustatytos kontrolės procedūros suteikia būtinas garantijas dėl atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo. Atlikę auditą, Audito Rūmai pareiškė, jog pagal jų atliktą specialųjį 2020 m. administracinių ir kitų išlaidų įvertinimą jų tikrintose institucijų ir įstaigų metinėse veiklos ataskaitose, kurias būtina parengti pagal Reglamentą Nr. 2018/1046, nenustatyta jokių rimtų trūkumų. Galutiniai Parlamento asignavimai 2020 m. siekė 2,034 mlrd. EUR arba 18,1 proc. Daugiametės finansinės programos pagal V išlaidų kategoriją visų 2020 m. ES institucijų administracinėms išlaidoms numatytų lėšų. Ši suma, palyginti su 2019 m. biudžetu yra 2,1 proc. didesnė, tačiau tuo pat metu, kalbant apie santykinę viso biudžeto dalį, ji atitinka 0,4 proc. sumažėjimą.

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Atidedame savo sprendimo, kuriuo Tarybos generaliniam sekretoriui patvirtinama, kad Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos 2020 finansinių metų biudžetas įvykdytas, priėmimą. Dėl dabartinės padėties, kai Parlamentas gali tik patikrinti Audito Rūmų ir ombudsmeno ataskaitas bei informaciją Tarybos interneto svetainėje, tačiau per metinę biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą negauna Tarybos atsakymų raštu ar žodžiu, t. y. Taryba atsisako bendradarbiauti su Parlamentu pagal metinę biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, Parlamentas negali priimti informacija pagrįsto sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo. Apgailestaujame dėl to, kad Taryba jau daugiau kaip dešimtmetį rodo, jog neturi jokio politinio noro bendradarbiauti su Parlamentu vykdant metinę biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, todėl Parlamentas negali priimti informacija pagrįsto sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo. Šis elgesys daro ilgalaikį neigiamą poveikį abiem institucijoms ir diskredituoja ES biudžeto valdymą ir demokratinę priežiūrą, griauna piliečių pasitikėjimą ES kaip skaidriu subjektu.Tarybos biudžetas iš esmės yra administracinis ir didžioji jo dalis panaudota su darbuotojais, pastatais susijusioms išlaidoms ir įvairioms einamosioms išlaidoms padengti. Audito Rūmai nenustatė jokių didelių trūkumų su Tarybos žmogiškaisiais ištekliais ir viešaisiais pirkimais susijusiose srityse. Audito Rūmai, atsižvelgdami į savo atliktą auditą, padarė išvadą, kad 2020 finansinių metų visi mokėjimai ES institucijų, įskaitant Tarybą, administracinėms išlaidoms padengti buvo atlikti be esminių klaidų.

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname, kad ES Teisingumo Teismo (ESTT) 2020 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Audito Rūmai pažymėjo, kad atlikus ESTT žmogiškųjų išteklių ir viešųjų pirkimų auditą didelių trūkumų nenustatyta. Audito Rūmai, atsižvelgdami į savo atliktą auditą, padarė išvadą, kad 2020 finansinių metų visi mokėjimai institucijų, įskaitant ESTT, administracinėms išlaidoms padengti buvo atlikti be esminių klaidų. Palankiai vertiname tai, kad Audito Rūmai nenustatė jokių konkrečių problemų, susijusių su operacijų tvarkingumu. ESTT biudžetas visų pirma yra administracinis ir didelė dalis lėšų naudojama išlaidoms, susijusioms su žmogiškaisiais ištekliais, pastatais, baldais ir įranga bei įvairioms einamosioms išlaidoms padengti. 2020 m. biudžetas sudarė 436,6 mln. EUR (palyginti su 429,5 mln. EUR 2019 m. ir 410 mln. EUR 2018 m.). Beveik 75 proc. 2020 m. ESTT panaudotų asignavimų buvo skirti narių ir darbuotojų išlaidoms, o beveik visas likęs likutis susijęs su išlaidomis infrastruktūrai ypač pastatų ir IT srityse. Atkreipiame dėmesį į aukštą biudžeto įvykdymo lygį (99 proc.). Apgailestaujame dėl to, kad Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas buvo priversti atšaukti arba atidėti visus posėdžius, kuriuos buvo numatyta surengti nuo 2020 m. kovo mėn. vidurio iki birželio mėn. pradžios, atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją, IT infrastruktūros trūkumą bei sąlygų, būtinų posėdžiams surengti, nebuvimą.

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Atidedame savo sprendimo, kuriuo yra patvirtinama, kad Audito Rūmų 2020 finansinių metų biudžetas įvykdytas, priėmimą.Audito Rūmų metinių ataskaitų auditą atlieka nepriklausomas išorės auditorius, siekiant, kad Audito Rūmams būtų taikomi tie patys skaidrumo ir atskaitomybės principai, kuriuos Audito Rūmai taiko savo audituojamiems subjektams. Atkreipiame dėmesį į nepriklausomo išorės auditoriaus nuomonę, kad finansinės ataskaitos tikrai ir teisingai atspindi Audito Rūmų finansinę būklę. Audito Rūmų ataskaitoje dėl tolesnių veiksmų, susijusių su rezoliucija dėl 2019 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo, pateikiami tik bendri atsakymai į Parlamento pastabas. Yra būtina imtis tinkamų ir suprantamų tolesnių veiksmų, kad Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas galėtų nustatyti, ar Audito Rūmai tinkamai atsižvelgė į Parlamento rekomendacijas. Prašome Audito Rūmų supaprastinti savo kitos tolesnių veiksmų ataskaitos struktūrą ir įtraukti visus reikiamus atsakymus, pateikti išsamius ir konkrečius Parlamento rekomendacijų įgyvendinimo paaiškinimus ir aiškią nuorodą į kiekvieną šios rezoliucijos dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį. Audito Rūmų biudžetas toliau auga ir 2020 m. siekė 152 mln. EUR (2019 m. – 147 mln. EUR). Audito Rūmų biudžetas visų pirma yra administracinis ir didžioji dalis lėšų naudojama išlaidoms, susijusioms su žmogiškaisiais ištekliais, pastatais, baldais ir įranga, bei įvairioms einamosioms išlaidoms padengti.

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Atidedame savo sprendimo, kuriuo yra patvirtinama, kad Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2020 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas, priėmimą. Audito Rūmai nenustatė jokių didelių trūkumų su Komiteto žmogiškaisiais ištekliais ir viešaisiais pirkimais susijusiose srityse, kurių auditas buvo atliktas. Audito Rūmai, atsižvelgdami į savo atliktą auditą, padarė išvadą, kad 2020 finansiniais metais visi mokėjimai institucijų, įskaitant Komitetą, administracinėms išlaidoms padengti buvo atlikti be esminių klaidų. Palankiai vertiname tai, kad Audito Rūmai nenustatė jokių konkrečių problemų, susijusių su operacijų tvarkingumu. 2020 m. Komiteto biudžetas sudarė 142,5 mln. EUR (4,22 proc. daugiau, palyginti su 2019 m. biudžetu). Siekdamas spręsti likučių dėl COVID-19 pandemijos protrūkio paveiktose biudžeto eilutėse problemą, Komitetas dar 2020 metais inicijavo perkėlimus. Bendra perkėlimų suma buvo ypač didelė – apie 12,5 mln. EUR. Komiteto kelionių agentūra taiko viršutines kainų ribas kelionėms tarp Briuselio ir pagrindinių Europos miestų. Prašome Komiteto nurodyti, kaip jis skatina savo narius ir kelionių agentūrą taikyti pažangią kelionių užsakymo praktiką. Apgailestaujame dėl to, kad ilgą laiką yra neužpildomos laisvos vidurinės ir vyresniosios grandies vadovų darbo vietos, laikinai pareigas einančių vadovų darbo vietos, nepaisant galiojančių taisyklių, bei dvejas pareigas tarnybos interesais einančių vadovų darbo vietos.

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname, kad Regionų komiteto 2020 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Audito Rūmai nenustatė jokių didelių trūkumų su Komiteto žmogiškaisiais ištekliais ir viešaisiais pirkimais susijusiose srityse, kurių auditas buvo atliktas. Audito Rūmai, atsižvelgdami į savo atliktą auditą, padarė išvadą, kad 2020 finansiniais metais visi mokėjimai institucijų, įskaitant Komitetą, administracinėms išlaidoms padengti buvo atlikti be esminių klaidų. Palankiai vertiname tai, kad Audito Rūmai nenustatė jokių konkrečių problemų, susijusių su operacijų tvarkingumu. 2020 m. Komiteto biudžetas sudarė 101,5 mln. EUR (2,8 proc. didesnis, palyginti su 98,75 mln. EUR 2019 m. biudžetu). Komiteto biudžetas visų pirma yra administracinis ir didžioji dalis lėšų yra naudojama išlaidoms, susijusioms su žmogiškaisiais ištekliais, pastatais, baldais ir įranga, taip pat įvairioms einamosioms išlaidoms padengti. Dėl COVID-19 2020 m. buvo sutaupyta daugiau kaip 11 mln. EUR, daugiausia narių išmokų už dalyvavimą posėdžiuose ir kelionpinigių (120 046 EUR, perkeltų į 2021 m.), vertimo žodžiu, komandiruočių ir, kiek mažesniu mastu, pastatų eksploatavimo išlaidų srityse. Papildomos išlaidos, tiesiogiai susijusios su COVID-19 pandemija, buvo gana ribotos, daugiausia skirtos medicinos paslaugoms (mažiau nei 100 000 EUR) ir darbuotojų atlyginimams (daugiau kaip 400 000 EUR).

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname Europos ombudsmenui, kad 2020 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Audito Rūmai nenustatė jokių didelių trūkumų su Europos ombudsmeno žmogiškaisiais ištekliais ir viešaisiais pirkimais susijusiose srityse, kurių auditas buvo atliktas. Audito Rūmai, atsižvelgdami į savo atliktą auditą, padarė išvadą, kad 2020 finansiniais metais visi mokėjimai institucijų, įskaitant Ombudsmeną, administracinėmis išlaidomis padengti buvo atlikti be esminių klaidų. Palankiai vertiname tai, kad Audito Rūmai nenustatė jokių konkrečių problemų, susijusių su operacijų tvarkingumu, ir kad patikrinus Ombudsmeno priežiūros ir kontrolės sistemas nebuvo nustatyta jokių didelių problemų. Ombudsmeno biudžetas visų pirma yra administracinis ir didelė dalis lėšų yra naudojama išlaidoms, susijusioms su žmogiškaisiais ištekliais, pastatais, baldais ir įranga, taip pat įvairioms einamosioms išlaidoms padengti. 2020 m. biudžetas sudarė 12,35 mln. EUR.Palankiai vertiname tai, kad, nepaisant sunkumų, su kuriais 2020 m. susidurta dėl COVID-19 pandemijos, padidėjo Ombudsmeno metinio biudžeto vykdymas. 2020 m. buvo įvykdyta 94,91 proc. (palyginti su 92,33 proc. 2019 m.) įsipareigojimų. 2020 m. COVID-19 pandemija padarė poveikį Ombudsmeno biudžetui, nes sumažėjo numatytos išlaidos, susijusios su konferencijomis, komandiruotėmis ir darbuotojų mokymus. Sumažinus išlaidas atsirado išteklių, kurie buvo perskirstyti daliai išlaidų, susijusių su biuro Briuselyje perkėlimu finansuoti. Palankiai vertiname tai, kad yra demonstruojamas veiksmingas ir optimalus Ombudsmeno išteklių naudojimas.

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname Europos duomenų apsaugos Priežiūros pareigūnui, kad jo 2020 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Audito Rūmams atlikus sričių, susijusių su Priežiūros pareigūno žmogiškaisiais ištekliais ir viešaisiais pirkimais, auditą, reikšmingų trūkumų nenustatyta. Audito Rūmai, atsižvelgdami į savo atliktą auditą, padarė išvadą, kad apskritai mokėjimai, susiję su institucijų, įskaitant Priežiūros pareigūną, administracinėmis išlaidomis, 2020 finansiniais metais buvo atliekami be reikšmingų klaidų. Teigiamai vertiname tai, kad konkrečių problemų, susijusių su operacijų tvarkingumu, Audito Rūmai nenustatė. 2020 m. Priežiūros pareigūnui buvo skirtas 19,48 mln. EUR biudžetas, kuris buvo 16,3 proc. didesnis nei 2019 m. Bendrą padidinimą labiausiai lėmė naujų užduočių, išdėstytų reglamente 2018/1725 (Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (BDAR) ES institucijoms), poveikis ir naujos priežiūros pareigos, susijusios su tokiomis teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo agentūromis, kaip Europos prokuratūra ir Eurojustas. Kiti elementai, nulėmę padidinimą, buvo Priežiūros pareigūno administruojamo Europos duomenų apsaugos valdybos sekretoriato konsolidavimas, Priežiūros pareigūno 2020–2024 m. strategija, susijusi su naujaisiais įgaliojimais, ir laikinos išmokos, numatytos ankstesniojo Priežiūros pareigūno kadencijos pabaigai. COVID-19 pandemija neigiamai paveikė biudžeto įgyvendinimą (2020 m. įgyvendinta 73 proc. biudžeto). Šis poveikis ypač atsiliepė komandiruočių ir mokymo biudžetui (įvykdymas nesiekia 17 proc.) bei posėdžių organizavimui, įskaitant ekspertų išlaidų kompensavimą ir maitinimą (įvykdymas nesiekia 15 proc.).

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname ES vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, kad 2020 finansinių metų biudžetas įvykdytas. Audito Rūmai nenustatė jokių didelių trūkumų su EIVT žmogiškaisiais ištekliais ir viešaisiais pirkimais susijusiose srityse, kurių auditas buvo atliktas. Audito Rūmai, atsižvelgdami į savo atliktą auditą, padarė išvadą, kad visi 2020 finansinių metų mokėjimai institucijų, įskaitant EIVT, administracinėms išlaidoms padengti buvo atlikti be esminių klaidų. Palankiai vertiname tai, kad Audito Rūmai nenustatė jokių konkrečių problemų dėl operacijų tvarkingumo. 2020 m. EIVT biudžetas, siekiantis 731 mln. EUR (5,2 proc. didesnis, palyginti su 2019 m.), buvo paskirstytas taip: 276,3 mln. EUR skirta būstinei ir 454,7 mln. EUR delegacijoms. EIVT naudojosi ne tik savo biudžetu, bet ir Komisijos skirta 212,4 mln. EUR suma (įskaitant asignuotąsias pajamas ir iš kito laikotarpio perkeltas sumas) administracinėms išlaidoms, susijusioms su delegacijose dirbančiu personalu, padengti. Patvirtintos papildomos sumos yra skirtos Kovos su dezinformacija veiksmų plano finansavimui, saugumo delegacijose ir būstinėje didinimui, investicijoms į kibernetinį saugumą, tam tikrų nemokamų nacionalinių ekspertų pakeitimui pareigūnais, delegacijų stažuotojams mokamos stipendijos sumos padidinimui, bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) struktūrų stiprinimui ir tam tikram geografinių skyrių patobulinimui svarbiausiose prioritetinėse srityse.

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname, kad Europos profesinio mokymo plėtros centro (CEDEFOP) 2020 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl CEDEFOP 2020 finansinių metų metinių ataskaitų nurodo, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog CEDEFOP metinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos. Galutinis CEDEFOP 2020 finansinių metų biudžetas sudarė 18,28 mln. EUR ir buvo 2,30 proc. didesnis nei 2019 m. Audito Rūmų ataskaitoje nurodyta, kad CEDEFOP netaikė tinkamo metodo apskaičiuodamas Islandijos ir Norvegijos įnašus (panašiai kaip ir 2019 m.). CEDEFOP ir ELPA bendradarbiavimo susitarime nustatyta, kad ELPA bendradarbiavimo partneriai prisideda tokiu lygiu, kuris nustatomas pagal jų BNP dalį bendrame Europos ekonominės erdvės (EEE) BNP. Norvegijos ir Islandijos įnašai į pradinį biudžetą buvo apskaičiuoti pagal jų BVP dalį EEE valstybių narių BVP. Dėl to Norvegija ir Islandija į 2020 m. CEDEFOP biudžetą įnešė 8601 EUR mažiau nei turėjo padaryti. Nors Audito Rūmai rekomendacijas dėl įnašų apskaičiavimo metodo pateikė 2019 m., tinkamo įnašų apskaičiavimo metodo įgyvendinimo procesas vis dar tęsiasi. Nepaisant to, CEDEFOP užbaigė visus kitus veiksmus, kurių imtasi atsižvelgiant į Audito Rūmų pastabas, susijusias su 2018 ir 2019 finansinių metų biudžeto vykdymu.

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname, kad Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (EUROFOUND) 2020 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl EUROFOUND 2020 finansinių metų metinių ataskaitų pareiškė, kad jie gavo pakankamą patikinimą, kad EUROFOUND metinės sąskaitos yra patikimos ir kad pagal jas atliktos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos. Galutinis EUROFOUND 2020 finansinių metų biudžetas buvo 21,4 mln. EUR ir buvo 0,44 proc. mažesnis nei 2019 m. Palankiai vertiname tai, kad EUROFOUND, reaguodamas į dvi Audito Rūmų 2019 m. pastabas, įgyvendina atitinkamus veiksmus. Susirūpinę atkreipiame dėmesį į biudžeto antraštinių dalių pokyčius, daugiausia susijusius su didėjančiomis kainomis priimančiojoje šalyje, ir raginame Komisiją ir biudžeto valdymo instituciją imtis tinkamų priemonių siekiant išsaugoti EUROFOUND biudžeto veiklos išlaidų dalį. 2020 metais EUROFOUND suplanuotų darbo programos tikslų įgyvendinimo lygis siekė 98 proc. (iš 46 siektinų rezultatų buvo pasiekti 45).

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname, kad ES pagrindinių teisių agentūros 2020 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl agentūros 2020 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų pažymėjo gavę pagrįstą patikinimą, jog agentūros metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos. Galutinis ES pagrindinių teisių agentūros 2020 finansinių metų biudžetas buvo 24,17 mln. EUR ir buvo 5,67 proc. didesnis, palyginti su 2019 m. Remiantis Audito Rūmų ataskaita ir agentūros atsakymu vykdant tolesnius veiksmus, susijusius su 2019 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimu, III antraštinės dalies įsipareigotų asignavimų perkėlimų lygis buvo aukštas, o tai iš esmės atspindi agentūros pagrindinės veiklos pobūdį, įskaitant tyrimų ir kitos informuotumo didinimo veiklos finansavimą, trukusį kelis mėnesius ir dažnai trunkantį ilgiau nei metų pabaiga. III antraštinės dalies įsipareigotų asignavimų perkėlimai į kitą laikotarpį padidėjo 23 proc., palyginti su tais pačiais asignavimais 2019 m. Be to, agentūros III antraštinės dalies perkėlimai 2020 m. sudarė 28 proc. įsipareigotų perkėlimų iš 2019 m. Šios išvados rodo, jog agentūra susiduria su struktūrine problema. Todėl raginame agentūrą išspręsti šią problemą gerinant savo biudžeto planavimą ir įgyvendinimo ciklus.

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname, kad Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2020 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl centro 2020 finansinių metų metinių ataskaitų nurodo, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog centro metinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos. Galutinis centro 2020 finansinių metų biudžetas buvo 18,05 mln. EUR ir buvo nedaug (0,71 proc.) mažesnis, palyginti su 2019 m. Pakartojame savo susirūpinimą dėl to, kad Audito Rūmai nustatė pasikartojančius trūkumus, susijusius su kelių agentūrų samdomais išorės ir laikinaisiais darbuotojais. Raginame spręsti priklausomybės nuo išorės darbuotojų šioje svarbioje srityje klausimą ir laikytis taikytinos darbo teisės. Raginame Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centrą kiek įmanoma daugiau remtis nuolatiniais darbuotojais, o Komisiją užtikrinti, kad šiam tikslui būtų skiriami tinkami žmogiškieji ištekliai. Susirūpinę pažymime, kad centro vyresniojoje vadovybėje nėra lyčių pusiausvyros, nes ten pareigas eina dvi moterys ir septyni vyrai, o jo valdyboje dirba 22 vyrai ir 10 moterų. Palankiai vertiname tai, kad Audito Rūmai neturėjo pastabų dėl to, kaip centras taiko viešųjų pirkimų taisykles. Pritariame centro taikomoms priemonėms ir nuolatinėms pastangoms užtikrinti skaidrumą, užkirsti kelią interesų konfliktams bei juos valdyti ir teikti apsaugą pranešėjams apie pažeidimus.

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname, kad Europos aplinkos agentūros 2020 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl 2020 finansinių metų Europos aplinkos agentūros metinių finansinių ataskaitų nurodė, kad jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, jog agentūros metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir pagal jas atliktos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos. Galutinis agentūros 2020 finansinių metų biudžetas buvo 89,65 mln. EUR ir buvo 18,48 proc. didesnis negu 2019 m. Biudžetas padidėjo dėl padidėjusių išorės asignuotųjų pajamų. Agentūros biudžetą daugiausia sudaro įnašas iš ES biudžeto (75,29 proc.) ir įnašai pagal konkrečius susitarimus, visų pirma pagal programą „Copernicus“ (22,68 proc.). Agentūros teigimu, ji pasiekė savo išsikeltus tikslus, 2020 m. viršydama lūkesčius dėl savo pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių, nepaisant rizikos ir iššūkių, kuriuos organizacija turėjo valdyti dėl COVID-19 pandemijos. Atkreipiame dėmesį į itin svarbų agentūros vaidmenį tiekiant kokybiškus duomenis apie aplinkos būklę, o tai yra vis svarbiau turint mintyje milžiniškus ES kylančius iššūkius siekiant įveikti klimato pokyčių ir biologinės įvairovės praradimo problemas. Palankiai vertiname tai, kad į agentūros nuomonę yra atsižvelgiama visose ES institucijose. Rekomenduojame moksliniam agentūros komitetui suteikti svarbų vaidmenį konsultuojant Komisiją.

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname, kad Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) 2020 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl agentūros 2020 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų pažymi, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog agentūros metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir kad jose atspindimos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos. Galutinis agentūros 2020 finansinių metų biudžetas buvo 16,06 mln. EUR ir buvo 2,03 proc. didesnis nei 2019 m. Apgailestaujame, kad mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 62,15 proc. (sumažėjo 14,18 proc. palyginti su 2019 m.). Žemas mokėjimų asignavimų lygis yra susijęs su agentūros veiklos sulėtėjimu dėl COVID-19 pandemijos. Agentūra, atsižvelgdama į 2019 m. Audito Rūmų pastabas, analizuoja labai didelių perkėlimų į kitą laikotarpį priežastis. Raginame agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šios analizės rezultatus. Agentūra turi priemonių ir deda nuolatines pastangas siekdama užtikrinti skaidrumą, interesų konfliktų prevenciją ir valdymą. Agentūra parengė savo finansų ir viešųjų pirkimų funkcijos konsolidavimo strategiją, kuria yra siekiama optimizuoti išteklių naudojimą, suderinti procesus ir geriau apibrėžti vaidmenis ir atsakomybę. Iš pradžių strategiją įgyvendinti planuota 2020 m., tačiau dėl COVID-19 pandemijos įgyvendinimas buvo atidėtas ir pradėtas 2020 m. pabaigoje, paskyrus išorės ekspertą, kuris padėtų įgyvendinti praktinius aspektus.

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname, kad ES įstaigų vertimo centro 2020 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl 2020 finansinių metų ES įstaigų vertimo centro metinių finansinių ataskaitų nurodo, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog centro metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos. Galutinis ES įstaigų vertimų centro 2020 finansinių metų biudžetas buvo 46,8 mln. EUR ir buvo 2,30 proc. didesnis, palyginti su 2019 m. 88,74 proc. centro biudžeto sudaro tiesioginiai institucijų, kitų agentūrų ir įstaigų įnašai. Dėl COVID-19 krizės kilo didelių neaiškumų dėl centro pajamų, nes klientų biudžeto prognozės buvo nelinijinės. Nepaisant tų neaiškumų, centras sugebėjo subalansuoti savo 2020 m. biudžetą. Giriame centrą už tai, kad jis išplėtė savo klientų portfelį, prie kurio Europos prokuratūra prisijungė 2020 m. lapkričio mėn. Palankiai vertiname centro ataskaitą, kad buvo beveik visiškai įgyvendintas (98 proc.) 2019–2020 m. pertvarkos planas, parengtas remiantis rekomendacijomis, parengtomis atlikus išorės tyrimą pavadinimu „Vertimo centras, kaip ES agentūrų ir įstaigų bendrų lingvistinių paslaugų teikėjas“. Raginame centrą įgyvendinti e. konkursų ir e. pasiūlymų teikimo sistemą. Palankiai vertiname tai, kad po COVID-19 krizės centras paprašė savo kalbos paslaugų teikėjų visas savo sąskaitas faktūras siųsti elektroniniu formatu.

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname, kad Europos vaistų agentūros 2020 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl agentūros 2020 finansinių metų metinių ataskaitų pažymėjo, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog agentūros metinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos. Galutinis agentūros 2020 finansinių metų biudžetas buvo 369,75 mln. EUR ir buvo 6,63 proc. didesnis, palyginti su 2019 m. Agentūra yra finansuojama iš mokesčių: maždaug 84 proc. jos 2020 m. pajamų sudarė farmacijos pramonės įmonių sumokėti mokesčiai už suteiktas paslaugas, 15,92 proc. sudarė lėšos iš ES biudžeto ir 0,08 proc. – išorės asignuotosios pajamos. Pabrėžiame, kad, nepaisant to, jog didžioji dalis jos finansavimo gaunama iš privačių šaltinių, agentūra yra viešoji institucija.Atkreipiame dėmesį į agentūros sprendimą nuo 2020 m. kovo 13 d. atsisakyti visų mokesčių už prašymus teikti mokslines konsultacijas, kuriuos pateikė galimo COVID-19 gydymo ar vakcinų kūrėjai. Palankiai vertiname tai, kad nuo 2020 m. birželio 19 d. atsisakyta visų mokesčių už mokslinių konsultacijų teikimą retuosius vaistus kuriantiems mokslininkams tyrėjams. Laikomės nuomonės, kad toliau turėtų būti nustatyti kiti mokesčių atsisakymo atvejai, kuriems taikomi konkretūs agentūros nustatyti kriterijai, visų pirma susiję su mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis (MVĮ).

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname, kad ES bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojust) 2020 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl agentūros 2020 finansinių metų metinių ataskaitų nurodo, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog agentūros metinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos. Galutinis agentūros 2020 finansinių metų biudžetas buvo 41,7 mln. EUR ir buvo 7,05 proc. didesnis negu 2019 m. Lėšos agentūros biudžetui beveik išimtinai skiriamos iš ES biudžeto.Remiantis Audito Rūmų ataskaita, buvo nustatyta nemažai agentūros audituotų viešųjų pirkimų procedūrų trūkumų. Agentūra sudarė netinkamą preliminarių paslaugų sutartį atsižvelgiant į reikiamų paslaugų pobūdį. Raginame agentūrą dėti daugiau pastangų siekiant ateityje pašalinti tokius trūkumus. Be to, kitu atveju agentūra nepatikrino, ar sąskaitoje faktūroje nurodyta suma atitinka faktines susitarimo dėl paslaugų sąlygas, ir gavusi didesnę sąskaitą atliko mokėjimą rangovui. Raginame agentūrą įvertinti šį kontrolės trūkumą ir užtikrinti, kad jos mokėjimo procedūrose nebūtų sisteminių problemų, ir raginame informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie vertinimo rezultatus ir veiksmus, kurių imtasi. Palankiai vertiname tai, kad agentūra įgyvendino 2018 m. Audito Rūmų pastabą dėl viešųjų pirkimų procedūros, kuri laikoma nepagrįsta, naudojimo.

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname, kad Europos mokymo fondo 2020 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl fondo 2020 finansinių metų metinių ataskaitų pažymėjo, jog gavo pakankamą patikinimą, kad fondo metinės sąskaitos yra patikimos, o pagal jas atliktos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos. Galutinis fondo 2020 finansinių metų biudžetas sudarė 20,96 mln. EUR ir buvo 2 proc. didesnis negu 2019 m.Fondas oficialiai įgyvendino visas ankstesnes vidaus audito tarnybos audito rekomendacijas ir nebeliko neįgyvendintų audito rekomendacijų. Tačiau apgailestaujame, kad vidaus audito tarnyba 2020 m. neatliko vidaus audito. Apgailestaujame, kad fondas nesilaikė savo vidaus kontrolės sistemos 12-o vidaus kontrolės principo, pagal kurį išimtys ir reikalavimų nesilaikymo atvejai turėtų būti registruojami išimčių registre. Audito Rūmai nustatė kelis nukrypimus nuo nustatytų procedūrų, pvz., elektroninių parašų naudojimą dokumentams, kuriems reikėjo įprastų parašų. Atkreipiame dėmesį į tai, kad Audito Rūmai padarė išvadą, jog tai mažina fondo vidaus kontrolės sistemų skaidrumą ir veiksmingumą. Raginame fondą padidinti skaidrumą registruojant visas išimtis registre ir raginame pranešti apie tai biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai. Be to, fondas dar neatsakė į vieną Audito Rūmų pastabą, kuri buvo pateikta 2018 m. ir apie kurią 2019 m. pranešta, kad ji dar neįvykdyta.

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname, kad Europos jūrų saugumo agentūros 2020 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl agentūros 2020 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų pažymėjo gavę pagrįstą patikinimą, jog Agentūros metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos. Galutinis agentūros 2020 finansinių metų biudžetas buvo 96,72 mln. EUR ir buvo 0,07 proc. mažesnis nei 2019 m. Visos agentūros biudžeto lėšos yra skiriamos iš ES biudžeto.Atsižvelgdami į Audito Rūmų pastabas, pažymime, kad per pastaruosius ketverius metus agentūros pavėluotų mokėjimų lygis buvo aukštas, o 2020 m. sudarė 11 proc. mokėjimų. 2020 m. pavėluotų mokėjimų skaičius vis dar apėmė susikaupusius vėluojančius mokėjimus, kurie buvo perkelti iš 2019 m. Dauguma pavėluotų mokėjimų buvo susiję su praktinių seminarų dalyvių kelionės išlaidų kompensavimu. Atkreipiame dėmesį į agentūros atsakymą, kuriame teigiama, kad buvo pasitelkta papildomų darbuotojų mokėjimams atlikti, kad per 2020 m. būtų visiškai sutvarkyti 2019 m. susikaupę pavėluoti mokėjimai. Agentūra taip pat nusprendė išnagrinėti galimybę į seminarus kviečiamų ekspertų ir jų dalyvių išlaidų kompensavimą perduoti Komisijos Individualių išmokų administravimo ir mokėjimo biurui. Pabrėžiame, kad yra būtina spręsti pavėluotų mokėjimų problemą ir mažinti Audito Rūmų aprašytą finansinę riziką ir pavojų reputacijai.

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname, kad ES aviacijos saugos agentūros 2020 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl 2020 finansinių metų ES aviacijos saugos agentūros metinių finansinių ataskaitų nurodo, kad jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, jog agentūros metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir kad jose atspindimos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos. Galutinis agentūros 2020 finansinių metų biudžetas buvo 183,04 mln. EUR ir buvo 6,81 proc. mažesnis nei 2019 m. Agentūros biudžetą sudaro 37,95 mln. EUR įnašas iš ES biudžeto ir 90 mln. EUR pajamos iš mokesčių ir rinkliavų. Dėl COVID-19 krizės agentūros pajamos iš mokesčių ir rinkliavų reikšmingai sumažėjo (18 mln. EUR). Agentūra metų pabaigoje turėjo 9,4 mln. EUR mokesčių ir rinkliavų perteklių, kuris pridedamas prie sukaupto pertekliaus, padidinant jį nuo 51,5 mln. EUR iki 60,9 mln. EUR.Atsižvelgdama į Audito Rūmų 2020 m. pateiktą pastabą, agentūra įdiegė pasiūlymų teikimo elektroninėmis priemonėmis sistemą vykdant viešojo pirkimo procedūras. E. sąskaitų faktūrų išrašymo srityje agentūra baigė rengti savo veiklos specifikacijas ir dabar ieško jas atitinkančio IT sprendimo. Pripažįstame agentūros nustatytas priemones ir nuolat dedamas pastangas užtikrinti skaidrumą ir interesų konfliktų prevenciją ir valdymą, taip pat pranešėjų apie pažeidimus apsaugą.

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname, kad Europos maisto saugos tarnybos 2020 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl tarnybos 2020 finansinių metų metinių ataskaitų pažymėjo, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog tarnybos metinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos. Galutinis tarnybos 2020 finansinių metų biudžetas buvo 103,02 mln. EUR ir buvo 27,60 proc. didesnis, palyginti su 2019 m., daugiausia dėl to, kad padidėjo su tarnyba susijusios veiklos išlaidos. Tarnybos biudžetą sudaro daugiausia iš ES biudžeto gaunamos lėšos.Europos maisto saugos tarnyba dalyvavo viešųjų pirkimų pareigūnų tinklo (NAPO) veikloje ir labai prisidėjo prie 2020 m. darbo programos įgyvendinimo: 2020 m. ji paskelbė ir pasirašė septynis tarpagentūrinius kvietimus teikti viešųjų pirkimų pasiūlymus. Skaičiuojama, kad dėl to buvo sutaupyta 2,1 mln. ES biudžeto lėšų. Tarnyba vadovavo septynioms iš devynių tarpagentūrinių procedūrų ir skaičiuojama, kad dėl to buvo sutaupyta iš viso 2,4 mln. EUR. Palankiai vertiname nuolatinį tarnybos bendradarbiavimą su kitomis ES agentūromis (Europos cheminių medžiagų agentūra, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras ir Europos vaistų agentūra), siekiant nustatyti bendrų viešųjų pirkimų bendrose mokslinėse srityse galimybes. Teigiamai vertiname esamas tarnybos priemones ir nuolatines pastangas užtikrinti skaidrumą, interesų konfliktų prevenciją ir valdymą bei pranešėjų apie pažeidimus apsaugą.

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname, kad Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2020 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl centro 2020 finansinių metų metinių ataskaitų nurodo, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog centro metinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos. Galutinis centro 2020 finansinių metų biudžetas buvo 62,49 mln. EUR ir buvo 5,55 proc. didesnis nei 2019 m. Maždaug 97,62 proc. centro biudžeto sudaro lėšos iš ES biudžeto.Palankiai vertiname esamas centro priemones ir nuolatines pastangas užtikrinti skaidrumą, interesų konfliktų prevenciją ir valdymą bei pranešėjų apie pažeidimus apsaugą. Palankiai vertiname tai, kad 2020 m. padidėjo administracinės valdybos narių, patariamojo forumo narių ir jų pakaitinių narių, pateikusių reikalaujamas metines interesų deklaracijas, procentinė dalis. Raginame centrą užtikrinti, kad centro darbe dalyvautų atitinkami ekspertai ir kad būtų išlaikytas aukštas su interesų konfliktais susijusių taisyklių laikymosi lygis. Centras sukūrė ir diegia savo darbuotojų interesų konfliktų prevencijos vidaus procedūrą. Centras savo atsakymuose nurodo, kad ši praktika suteiks galimybę toliau plėtoti procesus ir užtikrinti papildomą tikrinimą. Remdamasis atsakymais į standartinį klausimyną, centras 2020 m. nustatė ir ištyrė 22 galimus interesų konfliktus.

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname, kad ES kibernetinio saugumo agentūros (ENISA) 2020 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl agentūros 2020 finansinių metų metinių ataskaitų nurodė, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog agentūros metinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos, kalbant apie pajamas, visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos. Galutinis agentūros 2020 finansinių metų biudžetas buvo 21,68 mln. EUR ir buvo 28,05 proc. didesnis nei 2019 m. Šį padidėjimą daugiausia lėmė padidėjusios išlaidos personalui, informacinėms ir ryšių technologijoms ir pagrindinei operatyvinei veiklai, priėmus 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą 2019/881 (Kibernetinio saugumo aktą). Agentūros biudžetą sudaro daugiausia iš ES biudžeto gaunamos lėšos.Audito Rūmai nustatė, kad ankstesnio vykdomojo direktoriaus darbuotojui suteiktas laikinas įgaliojimas nustojo galioti 2019 m. gruodžio 31 d. ir kad 2020 m. vasario 12 d. naujasis vykdomasis direktorius tam darbuotojui suteikė naują įgaliojimą. Laikotarpiu tarp įgaliojimo pabaigos ir naujojo įgaliojimo suteikimo, siekdamas agentūros tikslų, šis darbuotojas leido vykdyti 529 tūkst. EUR vertės biudžetinius įsipareigojimus ir 914 tūkst. EUR vertės mokėjimus be galiojančio įgaliojimo (3,5 proc. visų 2020 m. turimų mokėjimų asignavimų). Džiaugiamės Audito Rūmų pateikta pastaba, kad, jiems atlikus auditą, agentūra ėmėsi veiksmų, kad ateityje sumažintų nustatytą riziką.

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname, kad ES geležinkelių agentūros 2020 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl agentūros 2020 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų pažymėjo, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog agentūros metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos. Galutinis agentūros 2020 finansinių metų biudžetas buvo 30,76 mln. EUR ir buvo 13,36 proc. didesnis nei 2019 m. Agentūros biudžetą sudaro daugiausia iš ES biudžeto gaunamos lėšos. 2019 m. agentūra pradėjo rinkti mokesčius ir rinkliavas už sertifikavimo užduotis.Primename, kad agentūrai, palyginti su kitomis transporto srities agentūromis, yra numatytas mažiausias biudžetas, nepaisant puikų rezultatų aplinkosaugos srityje ir kitos geležinkelių transporto naudos. Agentūra neturėtų atsidurti tokioje padėtyje, kad jai dėl nepakankamų finansinių išteklių tektų prašyti papildomos Komisijos paramos, ypač šiuo metu, kai geležinkeliai yra ES politikos prioritetas, visų pirma pagal Darnaus ir išmanaus judumo strategiją. Šis prioritetas parodytas 2021 m. paskelbus Europos geležinkelių metais. Raginame padidinti agentūros biudžetą, kad jai būtų suteikti reikalingi ištekliai ir ji galėtų veikti kaip veiksminga institucija bei atlikti savo užduotis, visų pirma susijusias su konkurencingumo didinimu, saugos ir tarpvalstybinio sąveikumo gerinimu ir ypač jos padidėjusiu vaidmeniu ir pareigomis laiku įdiegiant ERTMS.

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname, kad ES teisėsaugos mokymo agentūros (CEPOL) 2020 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl agentūros 2020 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų pažymėjo, jog gavo pagrįstą patikinimą, kad agentūros metinės finansinės ataskaitos yra patikimos, o pagal sąskaitas atliktos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos. Galutinis agentūros 2020 finansinių metų biudžetas sudarė 30,6 mln. EUR ir buvo 67,52 proc. didesnis nei 2019 m. Tai yra susiję su lėšų padidinimu pagal 5 antraštinę dalį „Kiti projektai“. Agentūra yra finansuojama ES įnašo (34,48 proc.) ir išorės asignuotųjų pajamų konkretiems projektams (65,10 proc.) lėšomis.Su susirūpinimu pažymime, kad, remiantis Audito Rūmų ataskaita, dėl COVID-19 apribojimų agentūra sumokėjo viešbučio rezervacijos, kuri buvo atlikta ryšium su mokymo renginiu Budapešte, atšaukimo mokestį. Atkreipiame dėmesį į Audito Rūmų išvadą, kad, jei vietoje to agentūra būtų pasirėmusi preliminariojoje sutartyje numatyta force majeure sąlyga, ji būtų atšaukusi rezervaciją be nuostolių. Be to, pažymime, kad renginys buvo planuojamas 2020 m. birželio 29 d., kai padėtis Vengrijoje jau buvo neapibrėžta. Apgailestaujame, kad agentūra nesiėmė būtinų veiksmų ES finansiniams interesams apsaugoti ir kad dėl to Audito Rūmai laikosi nuomonės, jog atitinkamas mokėjimas nėra tvarkingas.

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Atidedame savo sprendimo, kuriuo yra patvirtinama, kad Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros 2020 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas, priėmimą.Galutinis agentūros 2020 finansinių metų biudžetas buvo 364,43 mln. EUR ir buvo 10,40 proc. didesnis nei 2019 m. Nuo 2019 m. gruodžio mėn. agentūra įgyvendina naujus įgaliojimus, pagal kuriuos gerokai padaugėjo užduočių ir darbuotojų, taigi tam reikia skirti pakankamai lėšų.Audito Rūmai savo specialiojoje ataskaitoje dėl agentūros paramos išorės sienų valdymui nustatė keletą trūkumų, susijusių su agentūros pagrindine veikla, t. y. su padėties stebėsena, rizikos analize, pažeidžiamumo vertinimu, bendromis operacijomis ir skubia pasienio pagalba, grąžinimo operacijomis ir agentūros mokymais. Taip pat nustatė, kad prieš eksponentiškai padidėjant agentūros išlaidoms nebuvo atliktas poreikių ir poveikio vertinimas. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) 2021 m. vasario 15 d. baigė dalį savo tyrimų, kuriuose nagrinėtas pranešimų apie incidentus, susijusius su pagrindinėmis teisėmis, įskaitant priverstinį grąžinimą, tvarkymas. OLAF vis dar tiria kai kuriuos įtarimus kitais klausimais. OLAF ataskaita dėl tyrimų nebuvo pateikta nei Biudžeto kontrolės komiteto, nei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nariams. Tai trukdo Biudžeto kontrolės komitetui atlikti tikrinimo darbą, atsižvelgiant į didelę šio pranešimo svarbą biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai.

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname, kad ES kosmoso programos agentūros 2020 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl agentūros 2020 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų pažymėjo, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog agentūros metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos. Galutinis agentūros 2020 finansinių metų biudžetas buvo 35,45 mln. EUR ir buvo 5,54 proc. didesnis negu 2019 m. Lėšos agentūros biudžetui iš esmės yra skiriamos iš ES biudžeto. Agentūra, be savo pagrindinio biudžeto, toliau valdė didelę dalį deleguoto biudžeto, visų pirma pagal Europos geostacionarinės navigacinės tinklo sistemos (EGNOS) eksploatavimo, GALILEO eksploatavimo ir programos „Horizontas 2020“ įgaliojimo susitarimus. 2020 m. agentūra pradėjo valdyti GOVSATCOM parengiamųjų veiksmų susitarimą dėl įnašo. 2020 m. pagal deleguotąjį biudžetą iš viso įsipareigota skirti 402 mln. EUR, o 753 mln. EUR suma buvo panaudota mokėjimams.Atsižvelgiant į ankstesnių metų Audito Rūmų išvadas, agentūra ėmėsi veiksmų, kad įgyvendintų e. viešųjų pirkimų ir e. pasiūlymų teikimo modulius kaip viešųjų pirkimų priemones savo veiklai valdyti, ypač kalbant apie administracinius viešuosius pirkimus, kurie gali būti įgyvendinami rengiant atvirus konkursus. Pažymime, kad esama rizikos, jog agentūros mokėjimai Europos kosmoso agentūrai (EKA), susiję su programų EGNOS ir GALILEO įgyvendinimu, gali būti apskaičiuojami remiantis netiksliomis išlaidomis.

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname, kad Europos žuvininkystės kontrolės agentūros 2020 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl agentūros 2020 finansinių metų metinių ataskaitų pažymėjo, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog agentūros metinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos. Galutinis agentūros 2020 finansinių metų biudžetas buvo 17,58 mln. EUR ir buvo 1,93 proc. mažesnis nei 2019 m. Agentūros biudžetą sudaro daugiausia iš ES biudžeto gaunamos lėšos. 2020 m. agentūra gavo 16,9 mln. EUR įnašą iš ES bendrojo biudžeto (1,2 proc. daugiau, palyginti su 2019 m.). Atkreipiame dėmesį į tai, kad tiek agentūros metinis biudžetas, tiek personalo narių skaičius yra vieni mažiausių, lyginant su kitomis ES agentūromis.Palankiai vertiname tai, kad, atsižvelgiant į ES agentūrų tikslą dėti bendras viešųjų pirkimų pastangas, 2020 m. agentūra prisijungė prie 16 skirtingų tarpinstitucinių konkursų, rengiamų drauge su Komisija ir kitomis agentūromis. Atkreipiame dėmesį į agentūros pastangas per agentūros paskelbtus viešuosius pirkimus taikyti bent vieną kriterijų, pagal kurį atsižvelgiama į veiksmingą konkurso dalyvių aplinkosauginę elgseną. Raginame agentūrą įvertinti šio kriterijaus naudingumą ir veiksmingumą bei pasidalyti vertinimo rezultatais su biudžeto įvykdymą tvirtinančia institucija.

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname, kad Europos cheminių medžiagų agentūros 2020 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl agentūros 2020 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų pažymėjo gavę pagrįstą patikinimą, jog agentūros metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos. Galutinis agentūros 2020 finansinių metų biudžetas buvo 109,36 mln. EUR ir buvo 3,08 proc. mažesnis, palyginti su 2019 m. Maždaug 29,41 proc. agentūros biudžeto sudaro mokesčiai ir rinkliavos, o 67,48 proc. lėšų yra gaunama iš ES ir trečiųjų šalių. Pripažįstame, kad po galutinio registracijos termino pagal REACH reglamentą 2018 m. agentūros paslaugų pajamos iš esmės sumažėjo, todėl, užtikrinant operacijų finansavimą, ES paramos poreikis vis didėjo. 2020 m. agentūra surinko 32,29 mln. EUR siekiančią paslaugų pajamų sumą (44,39 mln. EUR 2019 m.), o ES subsidija sudarė 73,8 mln. EUR (64,50 mln. EUR 2019 m.), įskaitant 1,85 mln. EUR įnašą iš trečiųjų šalių (1,62 mln. EUR 2019 m.). Reikia užtikrinti agentūros pajėgumą vykdyti savo įgaliojimus ilguoju laikotarpiu. Raginame spręsti su agentūros biudžeto pajamų nuspėjamumo trūkumu susijusį klausimą. Pripažindami teigiamus agentūros valdymo ir finansavimo struktūros pokyčius, atkreipiame dėmesį į paslaugų pajamų mažėjimo tendenciją. Manome, kad reikėtų sukurti naują stabilaus finansavimo modelį ir pradėti jį nedelsiant taikyti.

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname, kad Euratom tiekimo agentūros 2020 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Audito Rūmai ataskaitoje dėl agentūros 2020 finansinių metų metinių ataskaitų nurodė, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog agentūros metinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos. Galutinis agentūros 2020 finansinių metų biudžetas buvo 230 tūkst. EUR ir buvo 3,14 proc. didesnis, palyginti su 2019 m. Visą agentūros biudžetą sudaro lėšos iš ES biudžeto. Apgailestaujame, kad mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 22,33 proc. (18,72 proc. mažesnis, palyginti su 2019 m.). Lygis sumažėjo dėl neįvykdytų įsipareigojimų, susijusių su pasirašytomis IT paslaugų sutartimis, kurios nebuvo užbaigtos iki metų pabaigos. Perkėlimai sudarė 177 tūkst. EUR arba 78 proc. numatytų skirti sumų. Iš 2019 į 2020 m. perkeltų biudžeto asignavimų panaikinimo rodiklis siekė 7 proc., o tai rodo, kad ankstesniais metais buvo prisiimta nepagrįstų įsipareigojimų. Raginame agentūrą perkelti biudžeto asignavimus tik tada, kai tam yra pagrindo. 2020 m. agentūra patvirtino savo vidaus kontrolės sistemą, sukurtą siekiant suteikti pagrįstą patikinimą apie pasiektus finansiniame reglamente nustatytus tikslus. Sistema apima veiksmingumą, efektyvumą, operacijų ekonomiškumą, ataskaitų teikimo patikimumą, turto ir informacijos apsaugą, sukčiavimo ir pažeidimų prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tolesnius veiksmus, taip pat tinkamą pagrindinių operacijų teisėtumo ir tvarkingumo valdymą.

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname, kad ES teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europol) 2020 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl agentūros 2020 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų pažymėjo, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog agentūros metinės ataskaitos yra patikimos, o pagal jas atliktos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos. Galutinis agentūros 2020 finansinių metų biudžetas sudarė 158,62 mln. EUR ir buvo 12 proc. didesnis nei 2019 m. Didžiąją agentūros biudžeto dalį sudaro ES biudžeto lėšos.Susirūpinę pažymime, kad agentūros atsiskaitymai vėlavo 33 proc. atvejų ir dėl to už vėlavusius mokėjimus sumokėta 12 000 EUR palūkanų. Audito Rūmų pastebėjimu, panašiai buvo vėluojama ir 2019, 2018 bei 2017 m., o tai reiškia, kad agentūra suduria su finansine ir reputacine rizika. Primename, kad Finansiniame reglamente nustatyta, jog ES įstaigos, organai ir agentūros privalo atlikti mokėjimus per nustatytus terminus, ir kad Audito Rūmai pažymi, jog agentūra to nepadarė. Savo atsakyme į Audito Rūmų pastabą agentūra minėjo aprūpinimo darbuotojais problemas, COVID-19 pandemiją ir susikaupusias kelionės paslaugų sąskaitas faktūras. Agentūros atsakyme neužsimenama apie tai, kad vėluojantys mokėjimai yra struktūrinio pobūdžio problema. Raginame agentūrą peržiūrėti savo mokėjimų tvarką, nustatyti vėlavimo priežastį bei labiau stengtis atlikti mokėjimus per nustatytus terminus, siekiant pašalinti šiuos trūkumus.

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname, kad Europos lyčių lygybės instituto 2020 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Audito Rūmai ataskaitoje dėl 2020 finansinių metų Europos lyčių lygybės instituto metinių finansinių ataskaitų nurodo, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog instituto metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos. Instituto galutinis 2020 finansinių metų biudžetas buvo 7,75 mln. EUR ir buvo 1,24 proc. mažesnis už 2019 m. biudžetą. Visą Instituto biudžetą sudaro lėšos iš ES biudžeto. 2020 m. iki 49,49 proc. padidėjo perkeliamos instituto veiklos išlaidos (palyginti su 28,01 proc. 2019 m.).2021 m. pabaigoje institutas, atlikdamas 2020 m. finansinių ataskaitų auditą, įgyvendino Audito Rūmų pastabą dėl biudžeto valdymo ir paskelbė savo 2020 m. biudžeto klaidų ištaisymą, susijusį su Pasirengimo narystei pagalbos priemonės įnašu. Apie panašios klaidos atvejį buvo pranešta ir 2019 m. Audito Rūmai pažymi, kad tai rodo sisteminę problemą. Raginame institutą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai pateikti paaiškinimą, kaip ši ataskaitų teikimo problema galėjo pasikartoti 2020 m. Raginame institutą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie priemones, kurių institutas ėmėsi siekdamas, kad tai nepasikartotų.

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname, kad Europos bankininkystės institucijos 2020 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Europos bankininkystės institucijos 2020 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų pareiškė, jog jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, kad institucijos finansinių metų metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos. Galutinis institucijos 2020 finansinių metų biudžetas buvo 46,72 mln. EUR ir buvo 3,06 proc. didesnis nei 2019 m. Institucija pirmiausia yra finansuojama iš ES įnašo (tai sudaro 37,80 proc.) ir valstybių narių nacionalinių priežiūros institucijų ir stebėtojų įnašų (tai sudaro 62,20 proc.).Atkreipiame dėmesį į tai, kad Audito Rūmai nustatė, jog institucija nepritaikė finansiniame reglamente nurodytos palūkanų normos 2020 m. įnašų mokėjimams, kurie buvo gauti pavėluotai iš kelių valstybių narių ir ELPA šalių nacionalinių kompetentingų institucijų (NKI). Audito Rūmai apskaičiavo 2020 m. sukauptų palūkanų sumą, kuri sudaro 25 tūkst. EUR. Institucija, pasikonsultavusi su Komisija, nusprendė nuo 2021 m. taikyti delspinigius ir apie tai informavo NKI joms išsiųstuose raštuose apie jų 2021 m. įnašus. Palankiai vertiname tai, kad 2020 m. gruodžio mėn. institucija sugebėjo galutinai uždaryti biurą Jungtinėje Karalystėje. Dėl to dalis susijusių nepanaudotų atidėjinių, kurie ataskaitų dieną buvo įtraukti į apskaitą, buvo grąžinta į pajamas.

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname, kad Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos 2020 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos 2020 finansinių metų metinių ataskaitų nurodo, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog institucijos metinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos. Institucijos galutinis 2020 finansinių metų biudžetas buvo 28,39 mln. EUR ir buvo 4,60 proc. didesnis nei 2019 m. Institucija yra finansuojama ES įnašu (36,59 proc.) ir valstybių narių nacionalinių priežiūros institucijų įnašais (61,63 proc.).Atkreipiame dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad institucija netaikė finansiniame reglamente nurodytų delspinigių 2020 m. įnašų mokėjimams, gautiems pavėluotai iš kelių valstybių narių ir ELPA šalių nacionalinių kompetentingų institucijų. Audito Rūmai nustatė, kad nesumokėtų palūkanų suma yra lygi 9 952 EUR. Institucija, pasikonsultavusi su Komisija, nusprendė taikyti delspinigius ir apie tai informavo nacionalines kompetentingas institucijas joms išsiųstuose raštuose apie jų 2021 m. įnašus. Palankiai vertiname institucijos taisomuosius veiksmus. Institucija siekdama įvertinti savo veiklos teikiamą pridėtinę vertę ir pagerinti savo biudžeto valdymą taiko tam tikras priemones (pvz. pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius). Institucija yra nustačiusi procedūras, skirtas bet kokiems galimiems ir faktiniams interesų konfliktams, susijusiems su nariais ir pakaitiniais nariais, nustatyti, spręsti ir sušvelninti.

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname, kad Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos 2020 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos 2020 finansinių metų metinių ataskaitų nurodo, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog institucijos metinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos. Institucijos galutinis 2020 finansinių metų biudžetas buvo 56,25 mln. EUR ir buvo 18,72 proc. didesnis negu 2019 m. Institucija yra finansuojama ES įnašu (29,81 proc.), valstybių narių nacionalinių priežiūros institucijų ir stebėtojų įnašais (38,41 proc.) ir iš prižiūrimų subjektų surinktais mokesčiais (27,67 proc.).Audito Rūmų ataskaitoje nurodyta, jog institucija netaikė Komisijos deleguotuosiuose reglamentuose nustatytos palūkanų normos kelių kredito reitingų agentūrų ir sandorių duomenų saugyklų pavėluotiems mokėjimams, susijusiems su jų 2020 m. įnašais. Leidimus suteikiantis pareigūnas nenustatė gautinų sumų ir nepriėmė oficialaus sprendimo atsisakyti išieškoti delspinigius, kaip reikalaujama pagal ES finansinio reglamentą. 2020 m. sukauptų palūkanų suma siekia 13 601 EUR. Atkreipiame dėmesį į taisomąsias priemones, kurių buvo imtasi. Be to, institucija ima mokesčius iš kredito reitingų agentūrų ir sandorių duomenų saugyklų. Tokie mokesčiai turėtų padengti tik su taikomais mokesčiais susijusias institucijos išlaidas. Tačiau Audito Rūmai nustatė, jog taikomi mokesčiai viršijo susijusias išlaidas ir taip susidarė perviršis.

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname, kad ES energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros 2020 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl agentūros 2020 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų nurodo, kad gavo pagrįstą patikinimą, kad agentūros metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos, susijusios su pajamomis, yra teisėtos ir tvarkingos. Galutinis agentūros 2020 finansinių metų biudžetas buvo 17,3 mln. EUR ir buvo 7,12 proc. didesnis nei 2019 m. Agentūros biudžetą sudaro vien iš ES biudžeto gaunamos lėšos.Audito Rūmai pateikė sąlyginę nuomonę dėl finansinėse ataskaitose atspindimų mokėjimų teisėtumo ir tvarkingumo ir padarė išvadą, kad kelios konkrečios sutartys pagal preliminariąją sutartį dėl IT paslaugų buvo netvarkingos, nes nebuvo konkurencingos viešųjų pirkimų procedūros. Tam tikri užsakyti objektai ir paslaugos nebuvo įtraukti į konkursui pateiktų pasiūlymų kainoraščius. Audito Rūmai nustatė, jog 2020 m. pagal šią preliminariąją sutartį atlikti mokėjimai už į kainoraščius neįtrauktas prekes sudarė 752 tūkst. EUR (3,71 proc. visų 2020 m. turimų mokėjimų asignavimų). Agentūra, atsižvelgdama į Audito Rūmų pastabas dėl 2019 finansinių metų, parengė veiksmų planą, o agentūros vadovybė nuolat stebi jo įgyvendinimą.

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname, kad BEREC paramos agentūros (BEREC biuro) 2020 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl BEREC biuro 2020 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų nurodo, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog BEREC biuro metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos. Galutinis biuro 2020 finansinių metų biudžetas buvo 7,23 mln. EUR ir buvo 27,96 proc. didesnis, palyginti su 2019 m. Tai daugiausia buvo susiję su darbuotojų skaičiaus padidėjimu ir veiklos išlaidomis. BEREC biuro biudžetą sudaro lėšos iš ES biudžeto ir trečiųjų šalių įnašai.Atsižvelgdami į Audito Rūmų ataskaitą, pažymime, kad BEREC biuras su viena bendrove pasirašė preliminariąją sutartį dėl sekretoriato paramos paslaugų teikimo, kuri neatitiko ES socialinių ir įdarbinimo taisyklių ir dėl kurios BEREC biurui kilo teisinė rizika ir rizika reputacijai. Taip pat Teisingumo Teisme yra nagrinėjama viena byla dėl laikinojo įdarbinimo BEREC biure. Audito Rūmai neteiks jokių pastabų dėl BEREC biuro šiuo klausimu taikomo požiūrio tvarkingumo, kol Teisingumo Teismas nepriims galutinio sprendimo toje byloje. Atkreipiame dėmesį į esamas BEREC biuro priemones ir nuolatines pastangas užtikrinti skaidrumą, interesų konfliktų prevenciją ir valdymą.

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname, kad Europos inovacijų ir technologijų instituto 2020 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl instituto 2020 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų nurodo, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog instituto metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos. Galutinis instituto 2020 finansinių metų biudžetas buvo 625,09 mln. EUR ir buvo 12,04 proc. didesnis negu 2019 m. Bendras ES įnašas į instituto 2020 m. biudžetą sudarė 546,63 mln. EUR ir buvo 31,4 proc. didesnis nei 2019 m.Pripažįstame esamas instituto priemones ir nuolatines pastangas užtikrinti skaidrumą, interesų konfliktų prevenciją ir valdymą bei informatorių apsaugą. Atsižvelgdami į tolesnio stebėjimo metu padarytą pastabą dėl instituto laikinojo darbuotojo patirtų 1 200 EUR siekiančių kelionės ir pragyvenimo išlaidų kompensavimo, pažymime, kad siekiant užtikrinti atsargumą ir išvengti dvigubo finansavimo rizikos, instituto preliminariojoje sutartyje dėl laikinųjų darbuotojų paslaugų kompensacijų naudojimas rangovų atstovams yra draudžiamas. Institutas ėmėsi taisomųjų veiksmų ir šiuo metu koreguoja savo politiką, kad padengtų laikinųjų darbuotųjų faktiškai patirtas komandiruočių išlaidas.

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname, kad ES prieglobsčio agentūros 2020 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl agentūros 2020 finansinių metų metinių nurodo, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog agentūros metinės ataskaitos yra patikimos, ir gavo pakankamų audito įrodymų dėl jose nurodytų pajamų ir išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo. Biuras ištaisė priežastis, dėl kurių pateikta nuomonė dėl finansinėse ataskaitose nurodytų išlaidų, ir Audito Rūmai nenustatė reikšmingų klaidų. Galutinis agentūros 2020 finansinių metų biudžetas sudarė 130,99 mln. EUR ir buvo 27,25 proc. didesnis negu 2019 m. Biudžetas padidėjo daugiausia dėl to, kad padaugėjo išlaidų, susijusių su operatyvine parama. Biuro biudžetą daugiausia sudaro lėšos iš ES biudžeto. Atkreipiame dėmesį į tai, kad agentūra, 2018 m. pabaigoje gavusi Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) ataskaitą, kuri buvo išsamiai aptarta pranešime dėl 2018 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo, 2019 m. pradėjo tris drausmines procedūras, kurios tebėra vykdomos. Palankiai vertiname agentūros dabartinės vadovybės bendradarbiavimą su OLAF ir jos įsipareigojimą įgyvendinti siūlomas rekomendacijas. Palankiai vertiname agentūros įsipareigojimą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šių procedūrų užbaigimą.

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname, kad ES didelės apimties IT sistemų, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros (eu-LISA) 2020 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl 2020 finansinių metų agentūros metinių finansinių ataskaitų nurodo, kad jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, jog agentūros metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir kad jose atspindimos operacijos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos. Audito Rūmai nustatė, kad bendra 10,41 mln. EUR mokėjimų suma, kuri laikoma neatitinkančia atitinkamo pagrindų susitarimo nuostatų, sudaro 4,1 proc. 2020 m. turėtų mokėjimų asignavimų, todėl viršija auditui nustatytą reikšmingumo ribą. Dėl to buvo pateikta sąlyginė nuomonė dėl finansinėse ataskaitose atspindimų mokėjimų teisėtumo ir tvarkingumo. Išskyrus tuos nuostatų neatitinkančius mokėjimus, Audito Rūmai daro išvadą, kad atspindimos operacijos, susijusios su 2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų mokėjimais, visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos. Galutinis agentūros 2020 finansinių metų biudžetas buvo 240,11 mln. EUR ir buvo 16,74 proc. mažesnis nei 2019 m. Lėšos agentūros biudžetui beveik išimtinai yra skiriamos iš ES biudžeto. Pripažįstame agentūros nustatytas priemones ir nuolat dedamas pastangas užtikrinti skaidrumą ir interesų konfliktų prevenciją ir valdymą bei pranešėjų apie pažeidimus apsaugą.

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname, kad Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės 2020 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas.Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl bendrosios įmonės 2020 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų padarė išvadą, jog bendrosios įmonės finansinė būklė 2020 m. gruodžio 31 d. bei tą dieną pasibaigusių finansinių metų operacijų ir pinigų srautų rezultatai bei grynojo turto pokyčiai visais reikšmingais aspektais yra pateikti teisingai, kaip to reikalaujama jos finansiniame reglamente ir Komisijos apskaitos pareigūno patvirtintose apskaitos taisyklėse. Audito Rūmai pažymi, kad 2020 finansiniais metais pagal sąskaitas atliktos operacijos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos. Galutiniame 2020 m. biudžete įsipareigojimų asignavimams buvo numatyta 885,67 mln. EUR, o mokėjimų asignavimams 816,46 mln. EUR.Pažymime, kad bendrosios įmonės 2020 m. metinių narystės įnašų apskaičiavimo metodas neatitiko atitinkamų jos finansinio reglamento nuostatų. Užuot naudojusi valdybos patvirtintas įnašų sąmatas, bendroji įmonė rinko įnašus remdamasi dar nepriimtu sąmatos projektu. Raginame bendrąją įmonę laikytis savo finansinio reglamento nuostatų ir išsamiai bei skaidriai pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie priežastis, dėl kurių buvo nukrypta nuo valdybos sąmatos naudojimo. Remdamiesi bendrosios įmonės atsakymu pažymime, kad ji patvirtino priemonę, pagal kurią paskutinė metų valdyba patvirtino kitų metų bendrojo programavimo dokumento projektą, kad šis klausimas nepasikartotų.

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname, kad Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrosios įmonės 2020 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl bendrosios įmonės metinių finansinių ataskaitų padarė išvadą, kad Bendrosios įmonės finansinė būklė 2020 m. gruodžio 31 d., jos operacijų rezultatai, grynųjų pinigų srautai ir grynojo turto pokyčiai tų metų pabaigoje 2020 finansinių metų metinėse finansinėse ataskaitose visais reikšmingais atžvilgiais yra pateikti teisingai, kaip nustatyta jos finansiniame reglamente ir laikantis Komisijos apskaitos pareigūno patvirtintų apskaitos taisyklių, Audito Rūmai pažymi, kad finansinėse ataskaitose atspindimos operacijos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos. 2020 m. bendrą turimą biudžetą (įskaitant pakartotinai įrašytus ankstesniais metais nepanaudotus asignavimus, asignuotąsias pajamas ir perskirstymus kitiems metams) sudarė 163,19 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 179,16 mln. EUR mokėjimų asignavimų. Pažymime, kad administracinės valdybos narių gyvenimo aprašymai ir interesų deklaracijos neskelbiami. Raginame bendrąją įmonę paskelbti administracinės valdybos narių gyvenimo aprašymus ir interesų deklaracijas, remiantis skaidrumo sistema, ir užtikrinti vartotojams patogią prieigą prie jų. Pažymime, kad bendrosios įmonės taiko skirtingas nepiniginių įnašų apskaičiavimo procedūras, todėl raginame jas suderinti.

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname, kad Netaršios aviacijos bendrosios įmonės 2020 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Audito Rūmai savo ataskaitoje pažymi, kad bendrosios įmonės metinėse ataskaitose už 2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius finansinius metus bendrosios įmonės finansinė padėtis 2020 m. gruodžio 31 d., jos operacijų rezultatai, jos grynųjų pinigų srautai ir grynojo turto pokyčiai, susiję su tą dieną pasibaigusiais metais, visais esminiais aspektais pateikti teisingai, laikantis jos finansinio reglamento ir Komisijos apskaitos pareigūno priimtų apskaitos taisyklių. Pagal sąskaitas atliktos operacijos visais esminiais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos. Galutinis biudžetas, kuris bendrajai įmonei buvo prieinamas 2020 m. (įskaitant iš naujo įrašytus nepanaudotus ankstesnių metų asignavimus, asignuotąsias pajamas ir kitiems metams perskirtas lėšas), sudarė 346,72 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 356,6 mln. EUR mokėjimų asignavimų. Į Audito Rūmų metinę ataskaitą dėl bendrųjų įmonių 2020 m. įtraukti ne visi duomenys apie patvirtintus nepiniginius įnašus. Prašome bendrosios įmonės sutrumpinti informavimo apie nepiniginius įnašus terminus. Pažymime, kad bendrosios įmonės taiko skirtingas nepiniginių įnašų apskaičiavimo procedūras, todėl raginame jas suderinti.

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname, kad Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendrosios įmonės 2020 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl bendrosios įmonės metinių finansinių ataskaitų padarė išvadą, kad bendrosios įmonės finansinė būklė 2020 m. gruodžio 31 d., jos operacijų rezultatai, grynųjų pinigų srautai ir grynojo turto pokyčiai tų metų pabaigoje 2020 finansinių metų metinėse finansinėse ataskaitose visais reikšmingais atžvilgiais yra pateikti teisingai, kaip nustatyta bendrosios įmonės finansiniame reglamente ir laikantis Komisijos apskaitos pareigūno patvirtintų apskaitos taisyklių. Finansinėse ataskaitose atspindimos operacijos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos. Galutinis turimas 2020 m. įgyvendinimui skirtas biudžetas, įskaitant naujai įtrauktus nepanaudotus ankstesnių metų asignavimus, asignuotąsias pajamas ir asignavimų perskirstymus kitiems metams, apima 111,73 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų (iš jų 67,6 mln. EUR iš ES biudžeto) ir 196,63 mln. EUR mokėjimų asignavimų (iš jų 184,01 mln. EUR iš ES biudžeto). Į Audito Rūmų metinę ataskaitą dėl bendrųjų įmonių 2020 m. įtraukti ne visi duomenys apie patvirtintus nepiniginius įnašus. Prašome bendrosios įmonės sutrumpinti informavimo apie nepiniginius įnašus terminus. Pažymime, kad bendrosios įmonės taiko skirtingas nepiniginių įnašų apskaičiavimo procedūras, todėl raginame jas suderinti.

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname, kad Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendrosios įmonės 2020 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl bendrosios įmonės metų, kurie baigėsi 2020 m. gruodžio 31 d., metinių finansinių ataskaitų padarė išvadą, jog bendrosios įmonės finansinė būklė 2020 m. gruodžio 31 d., tą dieną pasibaigusių finansinių metų operacijų ir pinigų srautų rezultatai bei grynojo turto pokyčiai visais reikšmingais aspektais yra pateikti teisingai, kaip to reikalaujama pagal jos finansinį reglamentą ir Komisijos apskaitos pareigūno patvirtintas apskaitos taisykles. Finansinėse ataskaitose atspindimos operacijos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos. Bendrosios įmonės turimą 2020 m. biudžetą, įskaitant pakartotinai įrašytus ankstesniais metais nepanaudotus asignavimus, asignuotąsias pajamas ir perskirstymus kitiems metams, sudarė 276,54 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų (iš kurių 269,83 mln. EUR skirta iš ES biudžeto) ir 241,56 mln. EUR mokėjimų asignavimų (iš kurių 232,35 mln. EUR skirta iš ES biudžeto). Audito Rūmai nustatė, kad bendroji įmonė įdiegė patikimas finansinių ir veiklos dokumentų peržiūrų ex ante kontrolės procedūras ir kad 2018 m. bendroji įmonė įgyvendino Komisijos vidaus kontrolės sistemą, pagrįstą 17 vidaus kontrolės principų. Pažymime, kad bendrosios įmonės taiko skirtingas nepiniginių įnašų apskaičiavimo procedūras, todėl raginame jas suderinti.

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname, kad Švariojo vandenilio bendrosios įmonės 2020 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Audito Rūmų ataskaitoje dėl bendrosios įmonės 2020 m. metinių ataskaitų nustatyta, jog bendrosios įmonės metinėse ataskaitose jos finansinė būklė 2020 m. gruodžio 31 d. ir su tą dieną pasibaigusiais metais susijusių operacijų, pinigų srautų rezultatai ir grynojo turto pokyčiai visais reikšmingais aspektais yra pateikti teisingai, kaip to reikalaujama jos finansiniame reglamente ir Komisijos apskaitos pareigūno patvirtintose apskaitos taisyklėse. Pagal sąskaitas atliktos operacijos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos. Bendrosios įmonės 2020 finansinių metų galutinį turimą biudžetą (jis apima iš naujo įtrauktus ankstesnių metų nepanaudotus asignavimus, asignuotąsias pajamas ir perskirstymus kitiems metams) sudarė 104,23 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 103,78 mln. EUR mokėjimų asignavimų.Remdamiesi Audito Rūmų ataskaita pažymime, kad dėl bendrosios įmonės praktikos atnaujinti nepanaudotus ankstesnių metų mokėjimų asignavimus tiek, kiek tai susiję su neįvykdytais administraciniais įsipareigojimais, susikaupė nepanaudoti mokėjimų asignavimai ir kad padėtį dar labiau pablogino COVID-19 pandemijos poveikis. Rezultate bendrosios įmonės administracinio biudžeto (2 antraštinė dalis) infrastruktūros ir komunikacijų išlaidų įvykdymo lygis 2020 m. pabaigoje buvo žemas – 56 proc. Raginame bendrąją įmonę parengti planą, kuriuo būtų apribotas nepanaudotų mokėjimų asignavimų panaudojimas siekiant išvengti žemo biudžeto įvykdymo lygio.

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname, kad Europos geležinkelių bendrosios įmonės 2020 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Audito Rūmai savo ataskaitoje nurodė, kad 2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų bendrosios įmonės metinėse finansinėse ataskaitose bendrosios įmonės finansinė būklė 2020 m. gruodžio 31 d., tą dieną pasibaigusių finansinių metų operacijų ir pinigų srautų rezultatai bei grynojo turto pokyčiai visais reikšmingais aspektais yra pateikti teisingai, kaip to reikalaujama pagal jos finansinį reglamentą ir Komisijos apskaitos pareigūno priimtas apskaitos taisykles. Finansinėse ataskaitose atspindimos operacijos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos. Galutinį bendrosios įmonės 2020 m. turimą biudžetą, įskaitant grąžintus nepanaudotus kelerių ankstesnių metų asignavimus, asignuotąsias pajamas ir perskirstymus kitiems metams, sudarė 89,71 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 80,29 mln. EUR mokėjimų asignavimų.2019 m. Vidaus audito tarnyba atliko dotacijų skyrimo proceso auditą. 2020 m. bendroji įmonė ėmėsi priemonių pagal savo veiksmų planą, kad įgyvendintų keturias rekomendacijas, kurias pateikė auditoriai. 2020 m. spalio mėn. Vidaus audito tarnyba patvirtino, kad trys pirmosios rekomendacijos buvo įgyvendintos. 2021 m. sausio mėn. ji paskelbė, kad įgyvendintos visos rekomendacijos. 2020 m. bendroji įmonė įdiegė patikimas ex ante kontrolės procedūras, pagrįstas finansinių ir veiklos dokumentų peržiūromis, ir įgyvendino Komisijos vidaus kontrolės sistemą (VKS), pagrįstą 17 vidaus kontrolės principų.

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname, kad Bazinių skaitmeninių technologijų bendrosios įmonės 2020 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Remdamiesi Audito Rūmų ataskaita pažymime, kad bendrosios įmonės metinėse finansinėse ataskaitose bendrosios įmonės finansinė padėtis 2020 m. gruodžio 31 d., tą dieną pasibaigusių finansinių metų operacijų rezultatai, jos pinigų srautai ir grynojo turto pokyčiai visais esminiais aspektais pateikti teisingai, kaip reikalaujama pagal jos finansinį reglamentą ir Komisijos apskaitos pareigūno priimtas apskaitos taisykles. Pagal sąskaitas atliktos operacijos visais esminiais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos. Bendrosios įmonės biudžetas, kuris jai buvo prieinamas 2020 m., įskaitant iš naujo įrašytus nepanaudotus ankstesnių metų asignavimus, asignuotąsias pajamas ir į kitus metus perkeltus asignavimus, sudarė 218,34 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 215,85 mln. EUR mokėjimų asignavimų.Remdamiesi Audito Rūmų ataskaita pažymime, kad dėl mažo didelės vertės viešųjų pirkimų procedūrų skaičiaus bendroji įmonė planuoja naudoti ne visus e. viešųjų pirkimų platformos modulius. Atsižvelgiant į bendro elektroninio keitimosi duomenimis principą, kuris numatytas finansiniame reglamente, raginame bendrąją įmonę prisijungti prie Komisijos e. viešųjų pirkimų sprendimo, kad būtų užtikrinama kuo didesnė konkurencija.

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname, kad Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės 2020 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Audito Rūmų ataskaitoje dėl bendrosios įmonės metinių ataskaitų nustatyta, jog 2020 m. metinėse ataskaitose bendrosios įmonės finansinė būklė 2020 m. gruodžio 31 d. ir su tą dieną pasibaigusiais metais susijusių operacijų, pinigų srautų rezultatai ir grynojo turto pokyčiai visais reikšmingais aspektais yra pateikti teisingai, kaip to reikalaujama jos finansiniame reglamente ir Komisijos apskaitos pareigūno patvirtintose apskaitos taisyklėse. Pagal sąskaitas atliktos operacijos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos. Bendrosios įmonės galutinį turimą 2020 finansinių metų biudžetą, kuris apima pakartotinai įrašytus ankstesniais metais nepanaudotus asignavimus, asignuotąsias pajamas ir perkėlimus į kitus metus, sudarė 509,08 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 181,49 mln. EUR mokėjimų asignavimų. Remdamiesi Audito Rūmų ataskaita pažymime, kad dėl vėlavimų įdarbinant pagrindinius darbuotojus ir dėl COVID-19 pandemijos poveikio planuojamoms IT, komunikacijos, komandiruočių, posėdžių, renginių ir kitų paslaugų išlaidoms sumažėjo administracinių mokėjimų biudžeto įgyvendinimo lygis iki 16,5 proc. 2020 m. pabaigoje. Audito Rūmai mano, jog bendrajai įmonei šiuo metu trūksta darbuotojų, atsižvelgiant į jos dabartinį darbo krūvį, susijusį su administraciniais ir veiklos procesais ir pirmąja svarbia veikla.

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname Komisijai, kad aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų (EPF) 2020 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Audito Rūmai savo metinėje ataskaitoje dėl 2020 finansinių metų veiklos, finansuotos pagal aštuntąjį, devintąjį, dešimtąjį ir vienuoliktąjį EPF, padarė išvadą, kad finansinėse ataskaitose visais reikšmingais aspektais pateikta teisinga informacija apie EPF finansinę būklę 2020 m. gruodžio 31 d. ir apie tą dieną pasibaigusiais finansiniais metais jų atliktų operacijų rezultatus bei pinigų srautus, grynojo turto pokyčius, vadovaujantis finansinio reglamento nuostatomis ir laikantis viešojo sektoriaus apskaitos standartų. Palankiai vertiname Audito Rūmų nuomonę, kurioje nurodoma, kad 2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų finansinėse ataskaitose nurodytos pajamos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos. Reiškiame susirūpinimą dėl daugelio galimų priežasčių, dėl kurių viena po kitos buvo pateiktos neigiamos Audito Rūmų nuomonės dėl išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo, nes 2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų finansinėse ataskaitose patvirtintos išlaidos yra reikšmingai paveiktos klaidų. Esame susirūpinę dėl to, kad tikėtinas klaidų lygis viršijo reikšmingumo ribinę vertę. Dėl klaidų buvo paveikta 3,8 proc. aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo EPF išlaidų. Yra būtina šalinti išaugusio klaidų lygio priežastis, kartu atsižvelgiant į konkrečias 2020 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros aplinkybes.

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Pandemija dar kartą parodė, jog agentūros atlieka labai svarbų vaidmenį įgyvendinant ES politiką – nuo infekcijų stebėsenos valstybėse narėse, leidimų naudoti vakcinas ir gydymo būdus, gairių dėl darbo vietų pritaikymo ir darbuotojų apsaugos, rekomendacijų dėl nuotolinio darbo, pirkimo internetu ir e. sveikatos teikimo iki jų prižiūrimose rinkose dėl pandemijos susidariusio nepastovumo problemos sprendimo, o tai rodo didelį atsparumą, lankstumą ir gebėjimą prisitaikyti. Palankiai vertiname visas agentūrų pastangas išlaikyti aukštus darbo ir aukštos kokybės rezultatų standartus, nepaisant apribojimų, kuriuos sukėlė COVID-19 pandemija. 32 decentralizuotų ES agentūrų 2020 m. biudžeto bendrą sumą sudarė apie 3,04 mlrd. EUR įsipareigojimų asignavimų (maždaug 6,55 proc. daugiau, palyginti su 2019 m.) ir 2,89 mlrd. EUR mokėjimų asignavimų (19,59 proc. daugiau nei 2019 m.). Iš 2,89 mlrd. EUR mokėjimų asignavimų maždaug 2,25 mlrd. EUR buvo skirta iš ES bendrojo biudžeto. Tai sudaro 74,1 proc. viso agentūrų finansavimo 2020 m. Apie 789 mln. EUR buvo skirta iš mokesčių ir rinkliavų bei agentūrų veikloje dalyvaujančių šalių tiesioginių įnašų.

2022/05/04

Balsavau už šį pranešimą. Šiuo pasiūlymu yra reaguojama į valstybių narių kompetentingų institucijų ir suinteresuotųjų subjektų išreikštą didelį susirūpinimą dėl praktinio Reglamento (ES) 2019/6 dėl veterinarinių vaistų 152 straipsnio 2 dalies taikymo ir poreikio užtikrinti nuolatinį ES rinkoje esančių veterinarinių vaistų, kurių leidimai suteikti pagal ankstesnius teisės aktus, tiekimą. Reglamentas (ES) 2019/6 pradėtas taikyti 2022 m. sausio 28 d., todėl yra būtina skubiai imtis spręsti iškilusias aiškinimo problemas, pašalinti bet kokį teisinį netikrumą ir išvengti bet kokių veterinarinių vaistų tiekimo sutrikimų. Pasiūlymu yra siekiama išvengti veterinarinių vaistų trūkumo rizikos, kuri darytų didelį poveikį tiek ūkinių gyvūnų, tiek gyvūnų augintinių sveikatai ir gerovei. Todėl pasiūlyme yra nustatytos pereinamojo laikotarpio taisyklės, pagal kurias rinkodaros leidimų turėtojai gali iki 2027 m. sausio 29 d. tiekti rinkai veterinarinius vaistus, atitinkančius Direktyvoje 2001/82/EB arba Reglamente (EB) Nr. 726/2004 nustatytus pakavimo ir ženklinimo reikalavimus, net jei jie ir neatitinka atitinkamų Reglamento (ES) 2019/6 reikalavimų.

2022/05/05

Balsavau už šį pranešimą. Konkurencijos politika, kuria yra siekiama užtikrinti vienodas sąlygas visuose sektoriuose ir tokiu būdu skatinti inovacijas ir kokybę bei suteikti didesnį pasirinkimą vartotojams, yra būtina tinkamam bendrosios rinkos veikimui užtikrinti. Reikia tinkamai susidoroti su COVID-19 pandemijos sukeltais iššūkiais, o pagrindinis principas turėtų būti laipsniškas priimtinas specialiųjų paramos priemonių nutraukimas, taikant pažangų ir proporcingą metodą, sykiu užtikrinant visapusišką konkurencijos taisyklių laikymąsi, nes tokiu būdu apsaugomos vienodos sąlygos ir įmonių konkurencingumas, visų pirma kiek tai susiję su ES pramonės poreikiais. Ekonomikai atsigaunant paramos priemonės turėtų palaipsniui tapti konkretesnės, kol galiausiai jų bus palaipsniui visiškai atsisakyta. Yra būtina išvengti staigaus lūžio efekto ir užkirsti kelią nesimetriškam ekonomikos atsigavimui bei rizikai, kad bendrojoje rinkoje atsiras dar didesnių skirtumų. Be to, ES neturėtų būti pernelyg priklausoma nuo pasaulinių tiekimo grandinių, ypač sektoriuose, kurie laikomi svarbiais strateginio savarankiškumo ir atsparios bei tvarios ekonomikos aspektais: pandemijos metu jie pasirodė esą pažeidžiami. Raginame sukurti veiksmingą tinkamai pakoreguotų ir papildomų reguliavimo ir vykdymo užtikrinimo priemonių sistemą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos skaitmeninei ir žaliajai pertvarkai, pramonės plėtrai bei konvergencijai, skatinančioms tvarų ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą ES.

2022/05/05

Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Saugumo padėtis Sahelyje tebėra didžiulė problema ir daugelis civilių kenčia dėl saugumo trūkumo ir tapo teroristinių išpuolių aukomis. Griežtai smerkiame smurtą ir žūtis Vakarų Afrikoje ir Sahelio regione, įskaitant pažeidimus, padarytus vykdant karines operacijas, ir reiškiame susirūpinimą dėl padidėjusio nestabilumo Sahelyje, kuris kenkia atitinkamų šalių saugumui ir stabilumui bei turi didelių pasekmių regione ir tarptautiniu mastu. Tvirtai remiame Vakarų Afrikos ir Sahelio regiono gyventojus ir jų siekius užtikrinti taiką, žmogaus teises, saugumą, stabilumą, ekonominį vystymąsi ir socialinę bei demokratinę pažangą. Reiškiame pagarbą didelėms vietos ir tarptautinių subjektų pastangoms skatinti taiką ir pažangą visame regione. Reiškiame didelį susirūpinimą dėl demokratijos padėties ir neseniai įvykdyto perversmo Sahelio regione. Raginame visus perversmo vadovus nustatyti aiškias politinių pereinamųjų laikotarpių trukmės ribas, užtikrinti greitą konstitucinės tvarkos, teisinės valstybės ir civilinių vyriausybių atkūrimą ir palengvinti skaidrių ir įtraukių rinkimų organizavimą. Raginame visų Sahelio valstybių karinius vadovus vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus, įskaitant visapusišką pagarbą žmogaus teisėms. Raginame Vakarų Afrikos ir Sahelio regiono valdžios institucijas gerbti ir saugoti žiniasklaidos laisvę ir susirinkimų, asociacijų bei saviraiškos laisvę. Smerkiame dezinformaciją apie ES ir jos bendros saugumo ir gynybos politikos misijas. Raginame ES apsirūpinti visomis priemonėmis, reikalingomis veiksmingesnei strateginei komunikacijai.

2022/05/05

Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Taryba pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį surengė klausymus reaguojant į Lenkijoje ir Vengrijoje esančias grėsmes bendroms Europos vertybėms, nustatytoms ES sutarties 2 straipsnyje. Po klausymų teisinės valstybės, demokratijos ir pagrindinių teisių padėtis Lenkijoje ir Vengrijoje nepagerėjo ir padėtis abiejose šalyse nuo tada, kai buvo pradėta procedūra pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį, toliau blogėjo, kaip nurodyta daugelyje Komisijos ir tarptautinių organizacijų ataskaitose ir pareiškimuose ir kaip patvirtinta daugelyje ES Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų. Nepaisant Parlamento reikalavimų, klausymai nebuvo organizuojami reguliariai, struktūriškai ir atvirai. Raginame pirmininkausiančias valstybes nares reguliariai ir bent kartą per pirmininkavimo laikotarpį surengti klausymus. Klausymai bus veiksmingi tik tuo atveju, jei Taryba po jų pateiks konkrečių rekomendacijų atitinkamoms valstybėms narėms. Komisija nepradėjo oficialios procedūros prieš Lenkiją pagal Teisinės valstybės sąlygų reglamentą. Raginame Komisiją atlikti tolesnį vertinimą ir imtis veiksmų pagal tą reglamentą. Apgailestaujame, kad Komisija, vertindama teisinės valstybės principų pažeidimus valstybėje narėje, taiko siauriausią reglamento aiškinimą, tuo faktiškai atmesdama didelę riziką, darančią poveikį ES finansų valdymui ir jos finansiniams interesams, kaip sąlygą, kuriai esant turėtų būti aktyvuotas sąlygų mechanizmas.

2022/05/05

Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Vertiname Moldovos Respublikos valdžios institucijų ir žmonių pastangas remiant Ukrainos pabėgėlius. ES turi parodyti tokį patį solidarumą su Moldovos tauta ir kuo ryžtingiau remti šalies pastangas įveikti Rusijos agresijos karo padarinius. Kuo ilgiau tęsis Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, tuo daugiau humanitarinės, saugumo bei socialinės ir ekonominės pagalbos reikės Moldovos Respublikai. Parlamentas ir Taryba neseniai patvirtino 150 mln. EUR makrofinansinę pagalbą Moldovos Respublikai siekiant patenkinti dalį jos išorės finansavimo poreikių. Atsižvelgdami į tai raginame Komisiją toliau didinti finansinę ir techninę pagalbą Moldovai, pateikiant naują pasiūlymą dėl makrofinansinės pagalbos. Naujas pasiūlymas dėl makrofinansinės pagalbos yra būtinas, kadangi neseniai patvirtintas paketas buvo parengtas dar iki konflikto Ukrainoje. Reikalaujame, kad siekiant stabilizuoti Moldovos socialinę ir ekonominę padėtį ir sustiprinti bendrą šalies atsparumą, naują pasiūlymą dėl makrofinansinės pagalbos daugiausia sudarytų ne paskolos, o dotacijos. Raginame Komisiją ir Tarybą išplėsti ES pasienio pagalbos misijos Moldovoje ir Ukrainoje įgaliojimus, kad būtų galima reaguoti į tebesitęsiančią nepaprastąją padėtį ir užtikrinti, kad misija galėtų teikti reikšmingą paramą valdžios institucijoms pabėgėlių priėmimo srityje. Raginame Tarybą ir valstybes nares atsižvelgiant į saugumo iššūkius, su kuriais susiduria Moldova, pasiūlyti Moldovos Respublikos ginkluotosioms pajėgoms skubią pagalbą pajėgumų stiprinimo srityje.

2022/05/05

Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Iš Ukrainos į ES pabėgo apie 5 mln. žmonių, iš kurių apytikriai 90 proc. pabėgėlių yra moterys ir vaikai. Nuo karo pradžios iš Ukrainos bėgančių pabėgėlių moterų padėtį stengiamasi palengvinti pasitelkiant vietoje veikiančias pilietinės visuomenės organizacijas, vietos valdžios institucijas, vietos bei nacionalines vyriausybes bei tarptautines organizacijas. Prašome Komisijos užtikrinti teisingą ir visišką Laikinosios apsaugos direktyvos įgyvendinimą visose 27 valstybėse narėse ir užtikrinti, kad nuo karo Ukrainoje bėgančios moterys galėtų visapusiškai naudotis toje direktyvoje įtvirtintomis teisėmis, susijusiomis su sveikatos paslaugomis, motinyste, vaikų priežiūra ir galimybe įsidarbinti. Manome, kad ES ir Ukrainos parlamentinis asociacijos komitetas pagal atnaujintus įgaliojimus turėtų atlikti šios direktyvos taikymo su Ukraina besiribojančiose valstybėse narėse stebėsenos funkciją. Griežtai smerkiame seksualinio smurto ir smurto dėl lyties kaip karo ginklo naudojimą ir pabrėžiame, kad tai yra karo nusikaltimas. Reiškiame susirūpinimą dėl didėjančio pranešimų apie iš Ukrainos į Europą atvykstančių moterų ir vaikų patiriamą prekybą žmonėmis, seksualinį smurtą, išnaudojimą, išžaginimus ir prievartą skaičiaus. Moterims ir mergaitėms, kurios patyrė smurtą arba tapo smurto ir seksualinės prievartos liudininkėmis, yra būtina specializuota parama. Raginame valstybes nares sukurti tokias paramos programas, apimančias atitinkamą psichologinę ir su psichikos sveikata susijusią pagalbą ir konsultacijas, kad jos galėtų įveikti patirtas traumas.

2022/05/05

Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Palankiai vertiname Komisijos penktojo sankcijų paketo Rusijai trečiąjį ramstį, susijusį su draudimu su Rusijos vėliava plaukiojantiems laivams ir Rusijos naudojamiems laivams įplaukti į ES uostus. Manome, kad šiuo atžvilgiu Europos jūrų saugumo agentūra galėtų atlikti svarbų vaidmenį pateikiant aiškų Rusijos laivų, kuriems draudžiama įplaukti į ES uostus, sąrašą, atsižvelgiant į tuos laivus, kurie nuo 2022 m. vasario 24 d. pakeitė vėliavą arba perregistravo laivus. Vis dėlto prašome imtis griežtesnių priemonių, kad būtų pažabotas taisyklių apėjimas, ir neleisti į ES uostus įplaukti visiems laivams, nepriklausomai nuo to, kam jie priklauso ar kas juos eksploatuoja, jei jie pagal maršrutą taip pat įplaukia į Rusijos uostus. Apgailestaujame, kad šiuo metu nėra tiesioginio draudimo vykdyti geležinkelių transporto operacijas su Rusijos geležinkeliais, nors ir Rusijos geležinkeliai buvo įtraukti į juridinių asmenų ir organizacijų, kuriems taikomi finansiniai apribojimai, sąrašą. Palankiai vertiname neseniai nustatytas sankcijas, kuriomis Rusijoje ir Baltarusijoje įsisteigusioms kelių transporto įmonėms draudžiama vežti krovinius keliais ES teritorijoje, nes jomis bus drastiškai apribotos Rusijos pramonės galimybės įsigyti pagrindinių prekių. Raginame ES toliau nuolat vertinti ir tvirtinti papildomas veiksmingas sankcijas transporto sektoriuje. Raginame ES teikti finansinę pagalbą Ukrainai siekiant padėti jai atkurti savo transporto infrastruktūrą.

2022/05/05

Balsavau už šią rekomendaciją. Pritariame susitarimo sudarymui. ES yra suinteresuota atnaujinti susitarimą, kad būtų toliau plėtojamas bendradarbiavimas su JAV palydovinės navigacijos srityje. Iš Europos Komisijos atlikto vertinimo yra aiškiai matyti, kad susitarimas yra svarbus pagrindas, padedantis ES ir JAV abipusiai naudingai bendradarbiauti palydovinės navigacijos srityje. Susitarimas yra labai svarbus siekiant suprasti viena kitos palydovinės navigacijos aplinkybes ir kartu nustatyti prioritetines abipusio suinteresuotumo tarptautiniu bendradarbiavimu sritis. Jis taip pat suteikia naudingą forumą ankstesniam bendradarbiavimui įvertinti ir būsimiems veiksmams nustatyti.Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir JAV susitarimas dėl GALILEO ir GPS palydovinių navigacijos sistemų ir su jomis susijusių programų skatinimo, suteikimo ir naudojimo buvo pasirašytas 2004 m. Jis įsigaliojo 2011 m., kai jį ratifikavo JAV, ES ir visos valstybės narės. Šio susitarimo tikslas – parengti pagrindus šalių bendradarbiavimui skatinant, teikiant ir naudojant civilinius GPS ir GALILEO navigacijos ir laiko nustatymo signalus ir paslaugas, pridėtinės vertės paslaugas, patikslinimus, pasaulio navigacijos ir laiko nustatymo prekes. Susitarime nustatyta, kad jis galioja dešimt metų, o šalys viena kitai praneša apie savo ketinimus dėl susitarimo pratęsimo penkerių metų laikotarpiui. Susitarimas nustojo galioti 2021 m. gruodžio 12 d. JAV pranešė apie savo suinteresuotumą prašyti įgaliojimų pratęsti susitarimo galiojimą 2021 m. birželio mėn.

2022/06/07

Balsavau už šį pranešimą. Esame susirūpinę dėl nuolatinio ES ir Turkijos vertybių ir standartų atotrūkio ir dėl to, kad nuolat trūksta politinės valios vykdyti būtinas reformas siekiant spręsti didelį susirūpinimą keliančius klausimus dėl teisinės valstybės ir pagrindinių teisių, kurie toliau daro neigiamą poveikį stojimo procesui, nepaisant nuolatinių Turkijos pareiškimų dėl stojimo į ES tikslo. Per pastaruosius dvejus metus Turkija vis blogiau laikėsi savo įsipareigojimų, susijusių su stojimo procesu. Nesant reikšmingos pažangos šioje srityje, Parlamentas negali įsivaizduoti, jog gali būti atnaujintos stojimo derybos su Turkija, kurios iš esmės sustabdytos nuo 2018 m. Stojimo procesas ir toliau bus nuopelnais grindžiamas procesas, visiškai priklausomas nuo kiekvienos šalies objektyvios pažangos. Palankiai vertiname pastarojo meto Turkijos valdžios institucijų aukščiausiuoju lygiu padarytus pareiškimus dėl Turkijos vyriausybės pakartotinio įsipareigojimo laikytis tikslo stoti į ES, tačiau raginame Turkijos valdžios institucijas savo žodžius paversti veiksmais ir pagrįsti įsipareigojimą konkrečiais faktais ir sprendimais. Jei sąlygos leidžia, reikėtų toliau stiprinti dialogą su Turkijos valdžios institucijomis ir partneriais visais lygmenimis, nes tai padėtų atkurti pasitikėjimą ir sumažinti būsimos konfrontacijos galimybes, atsižvelgiant į EVT poziciją laipsniškai, proporcingai ir pasiliekant galimybę nebetęsti proceso bendradarbiauti su Turkija. Raginame Tarybą atnaujinti sustabdytą aukšto lygio politinį dialogą ir sektorių dialogus, ES ir Turkijos asociacijos tarybos veiklą.

2022/06/07

Balsavau už šį pranešimą. Esame tvirtai įsitikinę, kad karine veikla ir technologijomis turi būti padedama siekti ES anglies dioksido poveikio neutralumo tikslų, kad būtų prisidedama prie kovos su klimato kaita, nepakenkiant misijų saugumui ir ginkluotųjų pajėgų operatyviniams pajėgumams. Vykdant ES išorės veiksmus ir pasitelkiant valstybių narių ginkluotąsias pajėgas reikėtų dirbti siekiant sumažinti jų anglies pėdsaką ir neigiamą poveikį gamtos ištekliams bei biologinei įvairovei. Raginame Komisijos pirmininko pavaduotoją ir ES vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai užtikrinti, kad aplinkos apsauga, kova su klimato kaita ir su klimatu susijęs poveikis būtų tinkamai integruoti ir vyraujantys ES išorės veiksmuose, sekant KVTBP reglamento pavyzdžiu. Raginame plėtoti su klimatu susijusias strategijas, politiką, procedūras, priemones bei pajėgumus. Palankiai vertiname EIVT ketinimą užtikrinti, kad civilinės ir karinės BSGP misijos ir operacijos būtų parengtos ir įtrauktos į veiksmų rinkinį, siekiant veiksmingai įgyvendinti aplinkosaugos aspektus jos veikloje. Remiame valstybių narių pajėgumų stiprinimą įtraukiant aplinkosaugos aspektus į civilinių ir karinių misijų mokymo programas, keičiantis geriausia patirtimi ir žiniomis. Raginame valstybes nares įtraukti žinias apie klimato kaitos padarinius saugumui į užsienio karinės pagalbos programas. Raginame parengti konkrečius kriterijus, kuriuos taikant būtų matuojama pažanga sprendžiant sąsajų tarp, viena vertus, klimato kaitos ir, kita vertus, konfliktų, klausimą.

2022/06/07

Balsavau už šį pranešimą. Palankiai vertiname neseniai priimtą bendrą komunikatą dėl ES strategijos dėl bendradarbiavimo Indijos ir Ramiojo vandenynų regione. Pripažįstame strategijos, kuri yra pirmasis ES vieningo požiūrio į regioną kertinis akmuo, pridėtinę vertę ir labai teigiamai vertiname įtraukų ir daugialypį strategijos pobūdį ir saugumo bei gynybos kaip vienos iš septynių prioritetinių sričių įtraukimą. Raginame ES pasinaudoti strategija kaip priemone siekiant veiksmingai padidinti savo dalyvavimą ir įtaką regione plėtojant strateginius ryšius ir stiprinant dialogą, kuriame dalyvautų visos šalys, ir bendradarbiavimą saugumo ir gynybos klausimais su šio regiono bendramintėmis šalimis ir organizacijomis. Manome, kad aktyvesnis vertybėmis grindžiamas ES dalyvavimas regione prisidėtų prie regioninio saugumo ir klestėjimo ir padėtų įveikti įtampą regione bei sukurti labiau subalansuotus santykius tarp regiono subjektų. Pabrėžiame, kad taikos, stabilumo ir laisvės laivybos srityje išsaugojimas Indijos ir Ramiojo vandenyno regione išlieka nepaprastai svarbus ES ir jos valstybėms narėms. Raginame siekti daugiau vienybės ES Taryboje priimant priemones, skirtas spręsti Kinijos antidemokratinės politikos ir agresyvaus elgesio, kuris kelia grėsmę jos kaimyninių šalių suverenumui ir Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono stabilumui, problemą. Raginame ES siekti vaisingų dvišalių santykių su partneriais regione glaudžiai bendradarbiauti su kitomis liberaliomis demokratinėmis valstybėmis ir istoriniais sąjungininkais, siekiant geriau spręsti bendras regioninio ir pasaulinio saugumo problemas.

2022/06/07

Balsavau už šį pranešimą. Pripažįstame izoliuotumą nuolatiniu struktūriniu trūkumu, todėl yra būtina kurti integracines strategijas, kurios padėtų saloms spręsti uždavinius ir įveikti kliūtis, kylančias dėl izoliuotumo. Sutartyje dėl ES veikimo yra nustatyta, kad ES ypatingą dėmesį turi skirti Europos saloms. Šioje sutartyje izoliuotumas taip pat yra pripažįstamas kaip viena iš sąlygų, ribojančių devynių atokiausių regionų plėtrą, ir yra nurodytas kaip viena iš sąlygų, dar labiau pabloginančių jų struktūriškai pažeidžiamą socialinę ir ekonominę padėtį. Sutartyje dėl ES veikimo tiems atokiausiems regionams yra numatytos specialios priemonės. Raginame parengti specialiai atokiausiems regionams skirtą reglamentą dėl bendro rinkos organizavimo, kad būtų atsižvelgta į teritorijų aplinkos, geografinius ir socialinius ypatumus. Europos salos, nors ir susiduria su bendrais iššūkiais, pasižymi skirtingais geografiniais ypatumais ir institucinėmis struktūromis, todėl labai svarbu priimti lanksčius sprendimus, kuriais būtų atsižvelgiama į šiuos ypatumus. Apgailestaujame, kad ES neturi Europos salų vizijos. Raginame parengti Europos salų viziją ir tinkamai išnaudoti salų pranašumus. Primename valstybėms narėms, kad Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė turi būti naudojama salų ir atokiausių regionų ir labiausiai išsivysčiusių regionų ekonominio, socialinio ir teritorinio išsivystymo lygio skirtumams sumažinti. Raginame Komisiją, pateikiant Parlamentui savo peržiūros ataskaitą, nurodyti, ar nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo planuose yra laikomasi šios nuostatos.

2022/06/07

Balsavau už šį pranešimą. Žuvų ištekliai yra viešasis gamtinis išteklius, o žvejybos veikla ir valdymas yra šiuo ištekliumi grindžiamas turtas ir priklauso mūsų bendram paveldui. Žuvų ištekliai turėtų būti valdomi taip, kad būtų užtikrinta didžiausia ilgalaikė nauda visuomenei, kuo labiau sumažintas poveikis ekosistemoms ir užtikrintas aprūpinimas maistu teikiant sveiką maistą. Europos laivyno ekonominis pelningumas turėtų būti užtikrintas aplinkos, ekonominiu ir socialiniu požiūriu tausiai naudojant išteklius ir remiantis patikimomis mokslinėmis rekomendacijomis bei atsargumo principu.Pagal BŽP reglamento 17 straipsnį valstybės narės, paskirstydamos turimas žvejybos galimybes, turi taikyti skaidrius ir objektyvius kriterijus, įskaitant aplinkosauginio, socialinio ir ekonominio pobūdžio kriterijus. Tie kriterijai gali būti žvejybos poveikis aplinkai, ankstesni duomenys apie nuostatų laikymąsi, indėlis į vietos ekonomiką ir ankstesni duomenys apie sužvejotus kiekius. Komisija neatliko tyrimo, kuriame būtų analizuojamas kvotų paskirstymo pagal BŽP 16 ir 17 straipsnius kriterijų taikymas. Pažymime, kad trūksta skaidrumo ir kad kelios valstybės narės viešai neskelbia, kokius kriterijus jos taiko skirstydamos žvejybos galimybes. Raginame jas paskelbti tuos kriterijus viešai ir lengvai prieinamu būdu. Primename, kad objektyvus paskirstymo metodas apima aiškų ir nedviprasmišką tinkamai apibrėžtų paskirstymo kriterijų aprašymą, įskaitant aiškų kriterijų santykinio lyginamojo svorio arba jų naudojimo sąlygų, jei paskirstymo kriterijai yra keli, aprašymą.

2022/06/07

Balsavau už šį pranešimą. Nusikalstamumas ir terorizmas peržengia valstybių sienas, nes nusikaltėliai ir teroristai naudojasi globalizacijos ir judumo teikiamais privalumais. Todėl informacija apie nusikalstamą ir teroristinę veiklą, kuria trečiosios šalys keičiasi su ES, yra vis svarbesnė ES vidaus saugumui tiek prie ES išorės sienų, tiek ES teritorijoje. Tačiau šiuo metu galimybės ES keistis trečiųjų šalių surinkta informacija apie asmenis, kurie yra įtariami įvykdę nusikalstamas ar teroristines veikas arba už jas nuteisti, yra ribotos. Siekiant panaikinti saugumo spragą, šio pasiūlymo tikslas yra sukurti naują, specialiai Europolui skirtą perspėjimų kategoriją, kad informacija pirminės grandies pareigūnams būtų teikiama tiesiogiai ir tikruoju laiku. Šis pasiūlymas teikiamas siekiant iš dalies pakeisti reglamentą (ES) 2018/1862 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo policijos bendradarbiavimui ir teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose. Šiuo pasiūlymu siekiama Europolui sudaryti galimybę pateikti informacinius perspėjimus dėl įtariamųjų ir nusikaltėlių sukuriant naują SIS perspėjimų kategoriją, kuria konkrečiais ir tiksliai apibrėžtais atvejais ir aplinkybėmis išimtinai naudotųsi Europolas. Tai yra svarbus ir esminis SIS pokytis, nes iki šiol įvesti, atnaujinti ir ištrinti duomenis SIS galėjo tik valstybės narės, o Europolui buvo suteikta perspėjimų skaitymo (ang. read-only) prieiga, apimanti visas perspėjimų kategorijas.

2022/06/08

Balsavau už šią rekomendaciją. Pritariame susitarimo sudarymui. Susitarimas su Mauritanija yra svarbiausias iš šiuo metu galiojančių ES sudarytų žvejybos susitarimų su trečiosiomis šalimis. Pirmasis susitarimas buvo pasirašytas daugiau kaip prieš 30 metų ir pagal jį šiuo metu žvejybos galimybės suteikiamos 10 valstybių narių laivams, kuriais žvejojamos demersinės ir pelaginės žuvys. Dėl naujojo susitarimo ir protokolo buvo susitarta 2021 m. liepos mėn. Naujasis susitarimas galioja šešerius metus ir gali būti automatiškai pratęstas kitiems šešerių metų laikotarpiams. Jis laikinai įsigalioja nuo 2021 m. lapkričio 16 d. Naujame susitarimo protokole numatytas metinis ES finansinis įnašas nepakito ir pirmuosius dvejus metus sieks 57,5 mln. EUR. Protokolo galiojimo laikotarpiui susitarime nustatytas ES paramos sektoriui įnašas yra 16,5 mln. EUR. Parama sektoriui skiriama aštuoniose intervencinių veiksmų srityse, tarp jų – parama skiriama smulkiajai žvejybai ir pakrančių bendruomenėms, mokslinių tyrimų stiprinimui, kontrolės ir priežiūros stiprinimui ir techninei pagalbai Mauritanijos valdžios institucijoms. Palankiai vertiname padarytą pažangą – tai, kad į dabartinį protokolą įtrauktos nuostatos dėl skaidrumo, pagal kurias Mauritanija įpareigojama viešinti visus susitarimus, pagal kuriuos užsienio šalių laivams suteikiama teisė žvejoti jos teritoriniuose vandenyse. Manome, kad šio modelio turėtų būti laikomasi visuose ES ir trečiųjų šalių pasirašomuose susitarimuose. Raginame Komisiją užtikrinti didesnį visų ES dvišalių derybų žvejybos klausimais skaidrumą.

2022/06/08

Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Palankiai vertiname tai, kad sudaromas naujas ES ir Mauritanijos tausios žvejybos partnerystės susitarimas ir protokolas yra suformuluoti taip, kad būtų patobulintas ir modernizuotas esamas susitarimas. Palankiai vertiname partnerystės susitarimo pakeitimą į išsamų tausios žvejybos partnerystės susitarimą. Tokio pobūdžio susitarimai yra geras bendradarbiavimo vandenynų ir tvaraus žuvų išteklių valdymo srityje pagrindas. Yra svarbu užtikrinti, kad bendroje žuvininkystės politikoje įtvirtinti tvaraus valdymo principai atsispindėtų ES žuvininkystės susitarimuose ir juos įgyvendinant. Šiuo susitarimu yra stiprinamas aplinkos, ekonominis, socialinis, administracinis ir mokslinis bendradarbiavimas, siekiant stiprinti tausią žuvininkystę, prisidėti prie geresnio vandenynų valdymo, kovoti su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba, stebėti ir kontroliuoti žvejybos veiklą ir prisidėti prie skaidraus susitarimo įgyvendinimo bei darbo vietų kūrimo laikantis Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 188 dėl darbo žvejybos sektoriuje. Raginame Mauritaniją užtikrinti, kad nebūtų pereikvojama smulkiųjų pelaginių žuvų, bei sustabdyti ir palaipsniui panaikinti neigiamą Mauritanijos žuvų miltų ir žuvų taukų pramonės poveikį. Raginame ES pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimą prisidėti prie šių tikslų įgyvendinimo. Palankiai vertiname naujajame susitarime ir protokole numatytas skaidrumo ir nediskriminavimo sąlygas. Raginame Komisiją užtikrinti, kad šios nuostatos būtų visiškai įgyvendintos ir jų būtų laikomasi, nes skaidrumo taisyklės jau buvo numatytos ankstesniame susitarime, tačiau jų nebuvo visapusiškai laikomasi.

2022/06/08

Balsavau už šio pranešimo atmetimą. Pranešimas turėtų būti grąžintas į komitetą svarstyti jį dar kartą. Pakeitimais buvo sumažintas pranešimo ambicingumas.ATLPS yra Europos klimato politikos pagrindas. Tose srityse, kuriose ji buvo pradėta taikyti, ypač elektros energijos sektoriuje, dėl jos labai sumažėjo išmetamųjų teršalų kiekis, ypač per pastaruosius trejus metus, kai buvo įgyvendintos svarbios reformos. Kitose srityse, pavyzdžiui, transporto sektoriuje, kur anglies dioksido kainos Europos lygmeniu nebuvo nustatytos, išmetamųjų teršalų kiekis padidėjo. Anglies dioksido apmokestinimas yra labai svarbus siekiant sudaryti sąlygas vykdyti žaliąją pertvarką transporto ir šildymo srityse. Vien tik vadovavimo ir kontrolės priemonės negali padėti pasiekti klimato politikos tikslų arba gali padėti pasiekti tik sukuriant daugybę papildomų problemų. Be to, siekiant spręsti mažas pajamas gaunančioms šeimoms kylančias problemas, svarbu, kad būtų glaudus ryšys su Socialiniu klimato fondu.

2022/06/08

Balsavau už šį pranešimą. Reglamentas dėl Socialinio klimato fondo yra dalis platesnių Komisijos pastangų siekiant pagal Europos žaliąjį kursą iki 2030 m. sumažinti ES išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 55 proc. (palyginti su 1990 m. lygiu) ir užtikrinti, kad kiekvienas ES pilietis būtų pajėgus įvykdyti šią energetikos pertvarką. Šis fondas yra susijęs su Komisijos pasiūlymu sukurti naują Europos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS 2), kuri būtų taikoma pastatų ir kelių transporto taršai. Iš naujos ATLPS gaunamos pajamos būtų naudojamos finansuoti fondą ir bendrai finansuoti valstybių narių vykdomas Socialinio klimato fondo priemones. Taip pat fondo lėšomis būtų padedama pažeidžiamiems piliečiams, namų ūkiams ir įmonėms, patiriantiems neproporcingai didelį poveikį dėl naujos ATLPS. Nors Socialinis klimato fondas yra susijęs su klimatu, jis turi ir svarbų socialinį aspektą. Yra siekiama padėti, kad ES žalioji pertvarka būtų socialiai teisingesnė. Kovojant su milžiniškais klimato kovos iššūkiais Socialinis klimato fondas yra svarbi priemonė, kad būtų išvengta neproporcingos žalos mažesnes ir vidutines pajamas gaunantiems piliečiams, kuriems kyla energijos nepritekliaus ir su transportu susijusio nepritekliaus rizika, taip remiant ES pastangas tapti ekologiškesne ekonomika įgyvendinant pertvarką, kurioje nė vienas neliktų nuošalyje.

2022/06/08

Balsavau už šį pranešimą. Šis pasiūlymas yra pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio dalis ir turėtų turėti tiesioginį poveikį išmetamųjų teršalų kiekio mažinimui. Aviacija yra vienas iš sparčiausiai augančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo šaltinių. Aviacijai tenka 2–3 proc. viso pasaulyje išmetamo CO2 kiekio, o ilgalaikėse aviacijos veiklos prognozėse numatomas didelis oro eismo intensyvėjimas. Prieš COVID-19 krizę Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) prognozavo, kad iki 2050 m. tarptautinės aviacijos išmetamųjų teršalų kiekis, palyginti su 2015 m., gali padidėti tris kartus. ES lygmeniu aviacijai tenka 3,7 proc. viso išmetamo CO2 kiekio. Reikia konkrečių ir tinkamų priemonių aviacijos išmetamųjų teršalų kiekiui sumažinti, siekiant laikytis ES klimato teisės aktų ir jos įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą. Yra siūloma vienais metais anksčiau, nei siūlo Komisija, paspartinti laipsnišką nemokamų ATL panaikinimą ir iki 2026 m. pereiti prie visų leidimų pardavimo aukcione. Vienais metais anksčiau atsisakius nemokamų leidimų aviacijos sektoriui, atsiras papildomų apyvartinių taršos leidimų, kurie bus parduodami aukcionuose laikotarpiu iki 2030 m. Be to, veikdama viena Europa negali įgyvendinti Paryžiaus susitarimo klimato srities įsipareigojimų ir aplinkosaugos tikslų. Yra būtina imtis konkrečių veiksmų, bendradarbiauti pasauliniu lygmeniu ir ES toliau rodyti pavyzdį kovoje su klimato kaita laikantis ES klimato teisės aktų.

2022/06/08

Balsavau už šį pranešimą. Tarptautinės aviacijos išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo ir mažinimo sistema (CORSIA) yra pasaulinė rinka grindžiama priemonė, kuria yra siekiama apriboti tarptautinės aviacijos išmetamų teršalų kiekį. Numatyta, kad CORSIA veiks iki 2035 m., pradedant 2021–2023 m. bandomuoju etapu, po jo bus pirmasis 2024–2026 m. apimantis etapas. Abu etapai yra savanoriški. Privalomas etapas prasidės nuo 2027 m. Visos ES šalys nusprendė dalyvauti CORSIA savanoriškame etape nuo jo pradžios 2021 m. sausio 1 d. Šiuo pasiūlymu iš dalies keičiamos ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS) taisyklės, siekiant įgyvendinti nuostatą, pagal kurią valstybės narės turi teikti pranešimą ES įsiteigusioms oro transporto bendrovėms apie kompensaciją už 2021 metus pagal CORSIA. Tikslas yra įgyvendinti reikalavimą teikti šį pranešimą taip, kad nacionalinėms valdžios institucijoms ir oro vežėjams tektų kuo mažesnė administracinė našta ir būtų užtikrintas teisinis tikrumas, susijęs su valstybėse narėse įsisteigusių oro transporto bendrovių kompensavimu pagal CORSIA. Šis pasiūlymas yra laikina priemonė, susijusi tik su CORSIA. Dėl COVID-19 pandemijos orlaivių naudotojai 2021 m. greičiausiai turės nulinį kompensavimą CORSIA sistemoje.

2022/06/08

Balsavau už šį pranešimą. Bendras Komisijos pasiūlymo tikslas yra peržiūrėti pastangų pasidalijimo reglamentą (PPR), kad jis prisidėtų prie užmojo iki 2030 m. ekonomiškai efektyviai ir nuosekliai sumažinti grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, kartu atsižvelgiant į teisingos pertvarkos poreikį ir poreikį, kad visi sektoriai prisidėtų prie ES pastangų klimato kaitos srityje. Tikslas yra pasiekti laipsnišką ir subalansuotą trajektoriją, vedančią link poveikio klimatui neutralumo 2050 m. Tam reikia imtis pažangesnių veiksmų sektoriuose, kuriems taikomas PPR. Pritariame Komisijos pasiūlymui atnaujinti PPR tikslus atsižvelgiant į visos ES ekonomikos 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslą. Tačiau esame įsitikinę, kad ES kovos su klimato kaita tikslus galima pasiekti tik sukūrus patikimesnę teisės aktų sistemą, pagal kurią visos valstybės narės turi imtis veiksmų. Šiuo pasiūlymu nacionaliniai tikslai yra atnaujinami taip, kad sektorių, kuriems šiuo metu taikomas PPR, ES mastu bendras išmetamųjų teršalų kiekis iki 2030 m. būtų sumažintas 40 proc., palyginti su 2005 m. Valstybės narės prisidės prie šių bendrų ES išmetamo teršalų kiekio mažinimo pastangų, siekdamos išsikeltų tikslų, kurie svyruoja nuo -10 proc. iki -50 proc. Šie nacionaliniai tikslai daugiausia grindžiami BVP vienam gyventojui.

2022/06/08

Balsavau už šį pranešimą. Dėl rekordiškai didelio derliaus ES miškuose ir intensyvios žemės ūkio praktikos ES absorbentai nuo 2013 m. nuolat mažėja. Ši padėtis yra nesuderinama su ES poveikio klimatui neutralumo tikslu ir turėtų būti pakeista. Anglies dioksido absorbentai turėtų būti ne tik išsaugoti, bet ir sustiprinti, jei ES nori pasiekti savo klimato ir aplinkos apsaugos tikslus. Manome, kad persvarstytame LULUCF reglamente turėtų būti nustatyti plataus užmojo ES masto ir nacionaliniai tikslai, susiję su LULUCF sektoriaus grynojo absorbuojamo ŠESD kiekio didinimu, kartu užtikrinant, kad šis grynojo absorbuojamo ŠESD kiekio padidėjimas nedarytų didelės žalos kitiems ES aplinkosaugos tikslams, visų pirma ES biologinės įvairovės tikslams. Remiantis įvairiais moksliniais vertinimais dėl galimybių padidinti ES natūralius anglies dioksido absorbentus, siūlome nustatyti visos ES tikslą – iki 2030 m. absorbuoti 490 mln. tonų grynųjų absorbentų. ES tikslą galima pasiekti įgyvendinant tokias priemones, kaip nacionaliniai tikslai, kuriais yra siekiama užtikrinti, kad pasėlių plotai, pievos ir šlapžemės palaipsniui taptų grynojo absorbuojamo ŠESD kiekio šaltiniu ES lygmeniu, pavyzdžiui, pasėlių plotus organiniame dirvožemyje paverčiant šlapynėmis, miškais ir pievomis. Taip pat pereinant prie klimatui palankesnės mitybos, tvaresnių miškotvarkos metodų nustatymo, sustabdant miškų naikinimą ES, miško įveisimui ar atkūrimui taikant ekosisteminius metodus, nualintą žemę atkuriant pagal ES biologinės įvairovės strategiją.

2022/06/08

Balsavau už šį pranešimą. Daugiau kaip 70 % kelių transporto išmetamų teršalų tenka lengviesiems automobiliams ir furgonams. Nors kituose sektoriuose išmetamų teršalų kiekis mažėja, transporto išmetamų teršalų kiekis toliau didėja. Kelių transportas ne tik išmeta šiltnamio efektą sukeliančias dujas, bet ir išmeta daug oro teršalų, pavyzdžiui, NOx, SO2 ir smulkių išmetamųjų teršalų. Todėl yra būtina imtis teisėkūros veiksmų, kad transporto sektorius pereitų prie poveikio klimatui neutralumo ir kad būtų sumažintas išmetamų teršalų kiekis. Manome, kad lengviesiems automobiliams ir furgonams taikomi CO2 standartai pasirodė esą veiksminga priemonė kelių transporto išmetamų teršalų kiekiui mažinti. Nuo šių standartų įsigaliojimo jie buvo paskata automobilių gamintojams daugiau investuoti į netaršių transporto priemonių kūrimą, todėl rinkai yra pateikiama didesnė netaršių transporto priemonių dalis, nei tikėtasi anksčiau. Palankiai vertiname tai, kad sugriežtinti Komisijos pasiūlyti standartai, siekiant juos suderinti su ES klimato srities užmojais. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nauji automobiliai dažnai važiuoja daug ilgiau nei 10–15 metų tikslai turėtų būti platesnio užmojo, siekiant užtikrinti, kad ES pasiektų savo tikslą iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui. Sugriežtinus 2025 m. ir 2030 m. tikslus ir nustačius tarpinį tikslą bus užtikrinta, kad standartai ir toliau būtų paskata rinkai pateikti daugiau netaršių transporto priemonių.

2022/06/08

Balsavau už šį pranešimą. Rekomenduojame Tarybai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir ES vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai pakartoti tvirtą paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei paisant tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų bei teikti visą reikiamą materialinę, karinę, finansinę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai ir pasirengti kuo labiau prisidėti prie šalies atstatymo po karo. Rekomenduojame nedelsiant aprūpinti ginklais, atitinkančiais Ukrainos valdžios institucijų išreikštus poreikius, visų pirma naudojant Europos taikos priemonę ir koordinavimo mechanizmą bei remiantis valstybių narių dvišaliais susitarimais su Ukraina. Taip pat nustatyti teisinę priemonę, kuria suteikiama galimybė konfiskuoti įšaldytą Rusijos turtą ir lėšas bei panaudoti juos kompensacijoms ir Ukrainos atstatymui. Rekomenduojame užtikrinti visapusišką ES sankcijų ir jų įgyvendinimo stebėseną ir parengti gaires valstybėms narėms, kaip tinkamai įgyvendinti tas sankcijas ir užtikrinti jų vykdymą. Be to, nustatyti antrines sankcijas subjektams ir ES nepriklausančioms šalims, kurie aktyviai padeda apeiti ES sankcijas Rusijai. Rekomenduojame remti Ukrainoje įvykdytų karo nusikaltimų tyrimą, be kita ko, raginant įsteigti specialų JT tribunolą ir užtikrinti, kad karo nusikaltimų ir žmogaus teisių pažeidimų vykdytojai būtų patraukti atsakomybėn. Rekomenduojame raginti toliau stiprinti NATO priešakinių pajėgų buvimą ES valstybėse narėse, kurios geografiniu požiūriu yra arčiausiai agresorės Rusijos ir konflikto.

2022/06/08

Balsavau už šį pranešimą. Pakartojame ES įsipareigojimą ir pabrėžiame jos nedviprasmišką paramą Rytų partnerystės šalių suverenumui, teritoriniam vientisumui ir politinei nepriklausomybei pagal jų tarptautiniu mastu pripažintas sienas ir jų pastangoms visapusiškai įgyvendinti šiuos principus. Tvari taika ir žmonių saugumas Rytų partnerystės regione yra labai svarbūs ES. Smerkiame Rusijos Federacijos pradėtą agresijos karą ir jos dalyvavimą tiek kariniame, tiek kibernetiniame kare Rytų partnerystės regione. Raginame visiškai bei nedelsiant išvesti visas Rusijos karines pajėgas iš visų Rusijos okupuotų Rytų partnerystės šalių teritorijų ir nutraukti karinius karo veiksmus prieš Ukrainą. Smerkiame Rusijos pajėgų išpuolį prieš Ukrainos branduolinius objektus ir jų okupaciją bei manome, kad Rusijos mėginimai jėga ir prievarta stiprinti savo piktavališką įtaką Rytų partnerystės regione turi žlugti. Atkreipiame dėmesį į valstybių narių vienybės, solidarumo ir veiksmų nuoseklumo svarbą šioje srityje. Raginame padidinti bendradarbiavimą su panašiai mąstančiais demokratiniais sąjungininkais, kad būtų sušvelninta ir neutralizuota neigiama trečiųjų galingų valstybių įtaka Rytų partnerystės regione. Taikai ir saugumui reikia stiprių ir viešai atskaitingų institucijų, gero valdymo ir pagarbos teisinės valstybės principui. Raginame Rytų partnerystės šalis toliau dalyvauti atitinkamose reformose, nes tik stipriomis ir demokratiškomis institucijomis pagrįstas vidinis atsparumas suteiks galimybę pasiekti būtiną atsparumą išorės grėsmėms.

2022/06/08

Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Išreiškiame didelį susirūpinimą dėl to, kad 2022 m. birželio mėn. Komisija teigiamai įvertino 2021 m. Lenkijos pateiktą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, nepaisant esamų ir nuolatinių ES sutartyje įtvirtintų vertybių, įskaitant teisinės valstybės principą ir teisminių institucijų nepriklausomumą, pažeidimų, kuriuos daro ši šalis. Tokių pažeidimų buvimas yra tinkamai dokumentuotas daugelyje teismo sprendimų, ES institucijų vertinimų, įskaitant Parlamento rezoliucijas ir vykdomą procedūrą pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį, bei kitų tarptautinių organizacijų. Primename, kad ES Teisingumo Teismo ir EŽTT sprendimų laikymasis ir ES teisės viršenybės laikymasis yra nediskutuotini ir negali būti laikomi derybų įrankiu. Apgailestaujame, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytomis sąlygomis nenumatoma nedelsiant grąžinti į ankstesnes pareigas visų neteisėtai laikinai nušalintų teisėjų. Raginame Lenkijos vyriausybę gerokai paspartinti jų grąžinimo į ankstesnes pareigas procesą, o Komisiją stebėti ir palengvinti šį procesą. Manome, kad teisminė sprendimo dėl nušalinimo peržiūra gali būti vykdoma tuo metu, kai teisėjai eina savo pareigas. Apgailestaujame dėl dabartinės praktikos, taikomos kai kuriems teisėjams, kurie buvo perkelti į kitą departamentą ir (arba) buvo priversti išeiti atostogų jiems grįžus arba kurie patyrė panašią taktiką, pažeidžiančią įvairius Lenkijos ir Europos Teismų sprendimus, ir smerkiame tokią praktiką.

2022/06/09

Balsavau už šį pranešimą. 2012 m. Komisija paskelbė pasiūlymą dėl teisėkūros akto dėl viešųjų pirkimų – dėl trečiųjų šalių prekių ir paslaugų patekimo į ES viešųjų pirkimų vidaus rinką ir procedūrų, kuriomis remiamos derybos dėl ES prekių ir paslaugų patekimo į trečiųjų šalių rinkas. Komisija siekė sukurti įtakos priemonę dvišalėse prekybos derybose su trečiosiomis šalimis dėl viešųjų pirkimų rinkų atvėrimo, nes dauguma trečiųjų šalių nenori atverti savo viešųjų pirkimų rinkų tarptautinei konkurencijai arba atverti jų labiau. Todėl ES ūkio subjektai susiduria su viešųjų pirkimų ribojamaisiais veiksmais daugelyje ES prekybos partnerių. Pagrindinė Komisijos pasiūlymo idėja buvo pagerinti sąlygas, kuriomis ES įmonės gali konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarčių trečiosiose šalyse, ir sustiprinti ES poziciją derantis dėl ES prekių, paslaugų ir tiekėjų galimybių patekti į viešųjų pirkimų rinkas ir taip siekti vienodų sąlygų viešųjų pirkimų procedūrose. Prekybos derybose su trečiosiomis šalimis viešųjų pirkimų rinkos yra stiprus ir aktyvus ES interesas, nes daugelis ES įmonių įvairiuose sektoriuose yra itin konkurencingos. Pagrindinis šio pasiūlymo tikslas yra daryti įtaką prekybos derybose siekiant atverti viešųjų pirkimų rinkas ir taip užtikrinti vienodas sąlygas patekti į rinką viešųjų pirkimų srityje. Yra siūloma išlaikyti pradinį laikino prekių ir paslaugų iš trečiųjų šalių patekimo į ES viešųjų pirkimų rinką apribojimo mechanizmą.

2022/06/09

Balsavau už šį pranešimą. Nors Parlamentas yra vienintelė tiesiogiai renkama ES institucija, tačiau neturi bendros tiesioginės iniciatyvos teisės. Remiantis institucine sąranga, Parlamento inicijuojamos specialios teisėkūros procedūros yra specialaus konstitucinio pobūdžio ir yra viršesnės už įprastas teisėkūros procedūras. Apgailestaujame, jog dėl to, kad Komisijai ir Tarybai nepavykdavo susitarti, šios specialios teisėkūros procedūros buvo itin retai sėkmingai užbaigiamos. Priėmus Mastrichto sutartį buvo pripažintas unikalus Parlamento demokratinis teisėtumas ir Parlamentas įgijo teisę prašyti Komisijos pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Pagal sutartį dėl ES veikimo tokie prašymai turi atitikti ES kompetenciją ir šiuo metu vienintelė Komisijos pareiga yra informuoti Parlamentą apie priežastis, jeigu ji pasiūlymo nepateikia. Pasirašydami 2010 m. Pagrindų susitarimą, Parlamentas ir Komisija susitarė toliau stiprinti šią teisę. Komisija įsipareigojo per tris mėnesius pranešti apie savo tolesnius veiksmus, susijusius su Parlamento prašymais, ir kolegijai nusprendus pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Manome, kad atėjo laikas parodyti ambicingesnę politinę valią, todėl raginame apsvarstyti galimybę persvarstyti 2010 m. Pagrindų susitarimą, kad Parlamentui būtų užtikrintos didesnės iniciatyvos teisės. Be to, pabrėžiame, kad Lisabonos sutartimi pripažįstant Parlamento kompetenciją pačiam organizuoti savo darbą, jo atliekamą kontrolės funkciją ir jo, kaip vienintelės tiesiogiai renkamos ES institucijos, demokratinį teisėtumą Parlamentui jau yra suteikiamos tiesioginės iniciatyvos teisės.

2022/06/09

Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Smerkiame visame pasaulyje, įskaitant JAV ir kai kurias ES valstybes nares, vykstantį moterų teisių ir lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių regresą. Lytinė ir reprodukcinė sveikata bei teisės yra pagrindinės žmogaus teisės, kurios turėtų būti saugomos ir stiprinamos ir jokiu būdu negali būti susilpnintos ar panaikintos. Esame susirūpinę dėl to, kokiu mastu tokie draudimai prisidės prie traumų, kurias patiria išžaginimo ir incesto aukos. Reiškiame tvirtą solidarumą ir paramą moterims ir mergaitėms JAV, taip pat toms, kurios dalyvauja teikiant ir propaguojant teisę ir galimybę naudotis teisėtų ir saugių abortų paslaugomis tokiomis sudėtingomis aplinkybėmis. Primename JAV Aukščiausiajam Teismui, kad yra svarbu išlaikyti lemiamą sprendimą Roe prieš Wade (1973 m.) ir iš jo kylančią konstitucinę teisės į abortą apsaugą JAV. Griežtai smerkiame bet kokį žmogaus teisių ir konstitucinių teisių regresą ir raginame imtis veiksmų siekiant užtikrinti teisę į saugų ir teisėtą abortą JAV bei raginame JAV susilaikyti nuo bet kokių nepažangių veiksmų. Raginame atitinkamas visų lygmenų JAV valdžios institucijas visiškai panaikinti baudžiamąją atsakomybę už galimybę naudotis abortų paslaugomis ir jų teikimą, užtikrinti saugias, teisėtas, nemokamas ir aukštos kokybės lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas savo teritorijose ir užtikrinti, kad jos būtų lengvai prieinamos visoms moterims ir mergaitėms.

2022/06/09

Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Palankiai vertiname Konferencijos dėl Europos ateities išvadas. Pagal šios konferencijos steigimo dokumentą Parlamentas, Taryba ir Komisija įsipareigojo imtis tolesnių veiksmų, susijusių su konferencijos išvadomis, neviršydami savo kompetencijos ir laikydamiesi ES sutarčių. Dėl kai kurių konferencijos pasiūlymų reikia iš dalies pakeisti ES sutartis. Ypač po pastarųjų krizių reikia skubiai iš dalies pakeisti ES sutartis siekiant užtikrinti, kad ES turėtų kompetenciją imtis veiksmingesnių veiksmų būsimų krizių metu. Dėl šių priežasčių pagal įprastą peržiūros procedūrą teikiame Tarybai pasiūlymus dėl sutarčių pakeitimų. Reikia padidinti ES gebėjimą veikti reformuojant balsavimo procedūras, įskaitant galimybę priimti sprendimus Taryboje kvalifikuota balsų dauguma, o ne vienbalsiai atitinkamose srityse, pavyzdžiui, priimant sankcijas ir vadinamąsias nuostatas dėl pereigos bei ekstremaliosios situacijos atveju. Reikia pritaikyti sutartimis ES suteiktą kompetenciją, ypač sveikatos, energetikos, gynybos, socialinės ir ekonominės politikos srityse, pastarojoje srityje siekiant stiprinti ES ekonomikos konkurencingumą ir atsparumą, užtikrinant, kad būtų visapusiškai įgyvendintas Europos socialinių teisių ramstis. Reikia sugriežtinti vertybių, kuriomis grindžiama ES, apsaugos procedūrą ir patikslinti pagrindinių vertybių pažeidimų nustatymą ir pasekmes už tai (ES sutarties 7 straipsnis ir ES pagrindinių teisių chartija). Reikia į ES sutarties 42–46 straipsnius įtraukti nuostatas, leidžiančias stiprinti bendrą saugumo ir gynybos politiką, visų pirma bendrą gynybos įrangos pirkimą.

2022/06/09

Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Raginame sukurti naują su PPO taisyklėmis suderinamą prekybos priemonę, kuri papildytų įmonių išsamaus patikrinimo tvarumo srityje taisykles, kuria būtų draudžiama importuoti ir eksportuoti produktus, pagamintus arba vežamus naudojant priverstinį darbą, ir kuri turėtų būti papildyta ES vidaus prekybos priemonėmis. Naujasis pasiūlymas galėtų būti grindžiamas geriausia šalių, kuriose taikomi panašūs teisės aktai, patirtimi. Nustatant, ar buvo naudojamas priverstinis darbas, turi būti remiamasi Tarptautinės darbo organizacijos priverstinio ar privalomojo darbo rodikliais, įskaitant jos rekomendacijas „Sunku nustatyti, dar sunkiau apskaičiuoti. Apžiūros rekomendacijos suaugusiųjų ir vaikų priverstiniam ar privalomajam darbui įvertinti“. Manome, kad pagal naująją priemonę turėtų būti leidžiama uždrausti priverstinio darbo produktus iš konkrečios gamybos vietos, konkretaus importuotojo ar įmonės, konkretaus regiono valstybės remiamo priverstinio darbo atveju ir konkretaus transportavimo laivo ar laivyno. Pagal naująją ES priemonę valdžios institucijos turėtų sulaikyti prekes prie ES sienos, jei mano, kad yra pakankamai įrodymų, jog prekės buvo pagamintos arba vežamos naudojant priverstinį darbą. Tuomet importuotojui, kurio prekės buvo sulaikytos, turėtų būti suteikta galimybė paneigti šį kaltinimą ir įrodyti, kad prekės nebuvo pagamintos ar vežamos naudojant priverstinį darbą, ir dėl to prekės gali būti išleistos. Priverstinio darbo nebuvimo įrodymai turi būti pagrįsti Tarptautinės darbo organizacijos standartais.

2022/06/09

Balsavau už šį pranešimą. ATLPS yra Europos klimato politikos pagrindas. Tose srityse, kuriose ji buvo pradėta taikyti, ypač elektros energijos sektoriuje, dėl jos labai sumažėjo išmetamųjų teršalų kiekis, ypač per pastaruosius trejus metus, kai buvo įgyvendintos svarbios reformos. Kitose srityse, pavyzdžiui, transporto sektoriuje, kur anglies dioksido kainos Europos lygmeniu nebuvo nustatytos, išmetamųjų teršalų kiekis padidėjo. Anglies dioksido apmokestinimas yra labai svarbus siekiant sudaryti sąlygas vykdyti žaliąją pertvarką transporto ir šildymo srityse. Vien tik vadovavimo ir kontrolės priemonės negali padėti pasiekti klimato politikos tikslų arba gali padėti pasiekti tik sukuriant daugybę papildomų problemų. Nors Komisijos pasiūlymas yra tinkamas sprendimas, yra pateikiamas kompromisas dėl vėlesnio privačių pastatų ir privataus transporto įtraukimo į ATLPS pradžios. Šie sektoriai turėtų būti įtraukti tik nuo 2029 m. ir tik tuo atveju, jei tenkinamos konkrečios sąlygos ir pagal kitą bendro sprendimo procedūrą Parlamentas ir Taryba tam pritaria. Be to, siekiant spręsti mažas pajamas gaunančioms šeimoms kylančias problemas, svarbu, kad būtų glaudus ryšys su Socialiniu klimato fondu.

2022/06/22

Balsavau už šį pranešimą. Reglamentas dėl Socialinio klimato fondo yra dalis platesnių Komisijos pastangų siekiant pagal Europos žaliąjį kursą iki 2030 m. sumažinti ES išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 55 proc. (palyginti su 1990 m. lygiu) ir užtikrinti, kad kiekvienas ES pilietis būtų pajėgus įvykdyti šią energetikos pertvarką. Šis fondas yra susijęs su Komisijos pasiūlymu sukurti naują Europos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS 2), kuri būtų taikoma pastatų ir kelių transporto taršai. Iš naujos ATLPS gaunamos pajamos būtų naudojamos finansuoti fondą ir bendrai finansuoti valstybių narių vykdomas Socialinio klimato fondo priemones. Taip pat fondo lėšomis būtų padedama pažeidžiamiems piliečiams, namų ūkiams ir įmonėms, patiriantiems neproporcingai didelį poveikį dėl naujos ATLPS. Nors Socialinis klimato fondas yra susijęs su klimatu, jis turi ir svarbų socialinį aspektą. Yra siekiama padėti, kad ES žalioji pertvarka būtų socialiai teisingesnė. Kovojant su milžiniškais klimato kovos iššūkiais Socialinis klimato fondas yra svarbi priemonė, kad būtų išvengta neproporcingos žalos mažesnes ir vidutines pajamas gaunantiems piliečiams, kuriems kyla energijos nepritekliaus ir su transportu susijusio nepritekliaus rizika, taip remiant ES pastangas tapti ekologiškesne ekonomika įgyvendinant pertvarką, kurioje nė vienas neliktų nuošalyje.

2022/06/22

Balsavau už šį pranešimą. Sėkminga anglies dioksido apmokestinimo politika yra labai svarbi, kad ES galėtų pasiekti savo 2030 m. klimato tikslus ir iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui. Teisingas šiltnamio efektą sukeliančių dujų apmokestinimas reiškia, kad sąskaitą už neigiamą išorinį poveikį, kurį sukelia daug anglies dioksido išskiriančios pramonės šakos, apmoka teršėjas, o ne gamta ir visa visuomenė (principas „teršėjas moka“). Teisingas anglies dioksido apmokestinimas užtikrina pakankamas paskatas pramonei diegti inovacijas ir investuoti į tvarius sprendimus. Užtikrinimas, kad ES ir trečiųjų šalių įmonės, norėdamos patekti į bendrąją rinką, mokėtų teisingą anglies dioksido kainą, yra visų pirma aplinkos ir klimato tikslas, tačiau jis taip pat duos socialinės ir ekonominės naudos ES ir pasaulyje. Glazge vykusioje COP 26 klimato kaitos konferencijoje buvo pripažinta, kad klimato kaitos švelninimo politikoje anglies dioksido apmokestinimas yra viena iš svarbiausių priemonių, ir buvo pasiekta pažanga nustatant pasaulinės anglies dioksido rinkos kūrimo ir dvišalės prekybos anglies dioksidu valdymo taisykles. Tačiau pažanga įgyvendinant pasaulines priemones tebėra lėta. Naujasis pasiūlymas dėl pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (PADKM) gali atlikti lemiamą vaidmenį skatinant trečiąsias šalis taikyti aiškią anglies dioksido kainą. PADKM dar gerokai prieš jam įsigaliojant pakeitė daugelio ES partnerių požiūrį. Turime išnaudoti šį pagreitį ir paversti anglies dioksido apmokestinimą pasauline tendencija.

2022/06/22

Balsavau už šį pranešimą. Skaitmeninės paslaugos yra svarbi mūsų ekonomikos dalis, teikianti naujų galimybių vartotojams ir verslui. Tačiau tuo pat metu skaitmeninės paslaugos kelia sunkių iššūkių ir rizikos. Nuo dabartinių teisės aktų galiojimo pradžios skaitmeninių paslaugų pobūdis, mastas bei svarba ekonomikai ir visuomenei iš esmės pasikeitė. Norint susidoroti su šiais iššūkiais bei užtikrinti vienodas sąlygas bendrojoje skaitmeninėje rinkoje ir užtikrinti saugią skaitmeninę erdvę naudotojams, yra būtina atnaujinti teisės aktų sistemą, reglamentuojančią skaitmenines paslaugas ir nustatyti aiškią atsakomybę. Reikia sukurti griežtesnes taisykles dėl internetinių prekyviečių, taip siekiant sudaryti vienodas sąlygas ir užtikrinti principo „tai, kas yra neteisėta realiame gyvenime, taip pat turėtų būti neteisėta internete“ laikymąsi. Reikia užtikrinti, kad jokia valstybė narė netaptų saugiu prieglobsčiu interneto platformoms. Yra reikalingos griežtesnės sąlygos išimčiai dėl atsakomybės, ypač internetinėms prekyvietėms. Tai apima reikalavimus laikytis tam tikrų išsamaus patikrinimo prievolių ir sąlygas, kuriomis užtikrinama, kad tais atvejais, kai prekiautojas iš trečiosios šalies neturi ekonominės veiklos vykdytojo, atsakingo už produktų saugą, internetinei prekyvietei nebus taikoma atsakomybės netaikymo išimtis. Taip siekiama užtikrinti atsakomybę už Europos vartotojams parduodamą produktą ir leisti vartotojams siekti atlyginimo už žalą, kurią patyrė dėl produktų ar paslaugų, įsigytų iš interneto platformų. Taip pat reikia suteikti vartotojams galimybę naršyti interneto platformose negaunant tikslinės reklamos.

2022/07/05

Balsavau už šį pranešimą. Atverdamos naujas verslo galimybes ir palengvindamos tarpvalstybinę prekybą skaitmeninės paslaugos naudotojams davė daug naujos naudos ir prisidėjo prie vidaus rinkos plėtojimo. Dabar šios skaitmeninės paslaugos apima daug kasdienės veiklos sričių, įskaitant internetines tarpininkavimo paslaugas. Jos didina vartotojų pasirinkimo galimybes, pramonės našumą bei konkurencingumą ir gali padidinti piliečių dalyvavimą visuomeniniame gyvenime. Nors Europos skaitmeninėje ekonomikoje veikia daugiau kaip 10 000 interneto platformų, tačiau kelios didelės interneto platformos gauna didžiausią visos sukurtos vertės dalį. Nustatytos su prieigos valdytoju susijusios problemos galiojančiuose ES teisės aktuose ar valstybių narių teisės aktuose šiuo metu nėra sprendžiamos (arba sprendžiamos neveiksmingai). Nors keliose valstybėse narėse buvo imtasi teisėkūros iniciatyvų arba tokios priemonės yra svarstomos, jų nepakaks problemoms išspręsti. Tokios iniciatyvos taikomos tik valstybės teritorijoje, o prieigos valdytojai paprastai veikia tarpvalstybiniu, dažnai pasauliniu lygmeniu ir savo verslo modelį diegia visame pasaulyje. Nesiėmus veiksmų ES lygmeniu galiojantys arba svarstomi nacionalinės teisės aktai gali lemti didesnį interneto platformų erdvės reguliavimo susiskaidymą. Todėl pasiūlymu, kuriuo ES lygmeniu sprendžiamos opiausios su nesąžiningais veiksmais ir mažu konkurencingumu susijusios problemos, siekiama platformoms suteikti galimybę išnaudoti visas jų galimybes, kad galutiniai naudotojai ir verslo klientai galėtų pasinaudoti visais platformų ekonomikos ir apskritai skaitmeninės ekonomikos privalumais konkurencingomis ir sąžiningomis sąlygomis.

2022/07/05

Balsavau už šį pranešimą. Pritariame tam, kad Kroatija 2023 m. sausio 1 d. įsivestų eurą. Kroatijos vyriausybė ir gyventojai savo plataus užmojo, ryžtingomis, patikimomis ir tvariomis priemonėmis įvykdė visus nustatytus euro įvedimo kriterijus. Kroatijos euro įsivedimas ir įvykdyti būtini kriterijai yra tvirtas politinis bendros ES valiutos gyvybingumo ir patrauklumo ženklas. Manome, kad Kroatijai įsivedus eurą pagerės ES atsparumas ir vienybė bei sustiprės jos teigiamas įvaizdis regione. Raginame greitai ir veiksmingai įgyvendinti Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytas reformas ir investicijas, nes jomis bus skatinamas augimas ir stiprinama ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda. Raginame Kroatijos valdžios institucijas tęsti veiksmingą informavimo ir komunikacijos kampaniją euro įvedimo klausimu ir toliau praktiškai rengtis užtikrinti sklandų naujos valiutos įvedimo procesą. Raginame Kroatijos vyriausybę tęsti savo veiksmus siekiant įvykdyti įsipareigojimą iki 2023 m. įgyvendinti naują kovos su pinigų plovimu veiksmų planą. Remiantis Komisijos 2022 m. konvergencijos ataskaita, kainų lygis Kroatijoje jau pasiekė aukštesnį kainų konvergencijos su euro zona lygį nei kitose valstybėse narėse, kai jos jungėsi prie euro zonos. Todėl tikimės, kad Kroatijos vyriausybė ir toliau dės pastangas siekdama užtikrinti, kad tolesnė kainų konvergencija būtų pasiekta tvariai ir kad įvedus eurą kainos nebūtų dirbtinai didinamos.

2022/07/05

Balsavau už šią rekomendaciją. Pritariame protokolo sudarymui. Pirmasis ES ir Kuko Salų TŽPS įgyvendinimo protokolas galiojo ketverius metus (nuo 2016 m. iki 2020 m.). Dėl derybų sudėtingumo dabartinio protokolo galiojimą teko pratęsti vienais metais, o 2021 m. buvo pasirašytas naujas tausios žvejybos partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolas, kuris galios trejus metus ir pagal kurį keturiems ES seineriams suteikiama galimybė žvejoti tunus Kuko Salų vandenyse 100 dienų per metus ir galimybė pateikus prašymą gauti tunų žvejybai dar 110 dienų. ES finansinis įnašas siekia 700 000 EUR per metus. 350 000 EUR per metus skiriama tam, kad būtų užtikrinta prieiga prie žvejybos išteklių protokolo galiojimo laikotarpiu. Likę 350 000 EUR per metus skiriama žuvininkystės sektoriaus politikos plėtrai Kuko Salose remti. Protokole išreikštas rūpestis tuo, kaip prisidėti prie darnios vietos žuvininkystės sektoriaus plėtros laikantis ES bendros žuvininkystės politikos, remiantis patikimiausiomis mokslinėmis rekomendacijomis ir atsižvelgiant į WCPFC rekomendacijas, kartu užtikrinant demokratinius principus ir pagarbą pagrindinėms teisėms, kuriais visada turi būti grindžiamas ES ir trečiųjų valstybių partnerystės susitarimų sudarymas. Pabrėžiame, jog yra svarbu užtikrinti laimikio kontrolės ir ataskaitų teikimo mechanizmus, kad būtų galima veiksmingiau stebėti, kaip įgyvendinamas šis protokolas, bei kovoti su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba ir gerinti žinias apie vietos jūrų ekosistemų būklę.

2022/07/05

Balsavau už šį pranešimą. Rusijos invazija į Ukrainą ir jos nepagrįsta karinė agresija padarė neigiamą poveikį Moldovos Respublikai ir jos gebėjimui prekiauti. Dėl priklausomybės nuo Ukrainos teritorijų, įskaitant tranzitą ir infrastruktūrą, kurie šiuo metu neprieinami, Rusijos agresija labai kenkia Moldovos eksporto pajėgumams. Dėl šios sudėtingos padėties Moldovos Respublika turėjo kreiptis į ES ir paprašyti pagalbos, kad jai būtų sudarytos palankesnės sąlygos ir galimybės tam tikrą prekybos dalį nukreipti į ES. Šiuo tikslu Komisija siūlo Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo būtų nustatytos laikinosios prekybos liberalizavimo priemonės vieniems metams, siekiant padidinti rinkos liberalizavimą septyniems žemės ūkio produktams (pomidorams, česnakams, valgomosioms vynuogėms, obuoliams, vyšnioms, slyvoms, vynuogių sultims), kuriems paprastai taikomos metinės neapmuitinamos tarifinės kvotos. Slyvos ir valgomosios vynuogės buvo dideliais kiekiais eksportuojamos į trečiąsias rinkas, daugiausia į Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą. Reglamente siūlomos papildomos neapmuitinamos kvotos siekiant laikinai nukreipti prekybą į ES ir užtikrinti prieinamą rinką. Šios laikinos ir išskirtinės priemonės palengvins ir parems esamus prekybos srautus iš Moldovos į ES ir parems Moldovos ekonomiką. Tai atitinka ir pagrindinius Asociacijos susitarimo tikslus, t. y. sudaryti sąlygas glaudesniems ekonominiams ir prekybos santykiams, kurie padėtų Moldovai palaipsniui integruotis į ES vidaus rinką ir prisidėtų prie demokratijos stiprinimo ir politinio, ekonominio bei institucinio stabilumo Moldovoje.

2022/07/05

Balsavau už šį pranešimą. Eurostato duomenimis, šiuo metu ES valstybėse narėse skurde gyvena 64,6 mln. moterų ir 57,6 mln. vyrų. Tai rodo, kad skurdo poveikis moterims ir vyrams yra skirtingas. Raginame Komisiją parengti plataus užmojo 2030 m. Europos kovos su skurdu strategiją, kurioje būtų nustatyti konkretūs skurdo mažinimo tikslai ir daugiausia dėmesio būtų skiriama siekiui panaikinti moterų skurdą ir nutraukti iš kartos į kartą paveldimą skurdo rizikos ciklą. Pabrėžiame, kad moterų skurdas taip pat turi būti analizuojamas taikant tarpsektorinį požiūrį, apimantį lyčių aspekto analizę, kurioje atsižvelgiama į tarpusavyje susijusias diskriminacijos formas dėl tokių savybių kaip socialinė ir ekonominė kilmė, migrantų ir etninė kilmė, amžius, seksualinė orientacija, lytinė tapatybė ir lyties raiška. Raginame į socialinių rodiklių suvestinę įtraukti lyčių lygybės indeksą. Raginame EIGE teikti pagal sektorius ir lytį suskirstytus duomenis ir raginame valstybes nares naudoti šiuos duomenis siekiant geriau spręsti konkrečioms šalims būdingas problemas. Raginame Komisiją ir valstybes nares veiksmingai kovoti su moterų nelygybe ir šalinti pagrindines jos sudedamąsias dalis, taigi ir kliūtis darbo rinkoje, gerinti galimybes naudotis įperkamomis kokybiškomis paslaugomis (pvz., vaikų priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugomis) ir skatinti savarankiškai dirbančių asmenų, neaktyvių asmenų, bedarbių ar pagal netipines darbo sutartis dirbančių asmenų galimybes naudotis valstybinėmis pensijų sistemomis.

2022/07/05

Balsavau už šį pranešimą. ES politika teisėsaugos bendradarbiavimo srityje turi būti grindžiama ES vertybėmis, pagrindinėmis teisėmis ir ES duomenų apsaugos aquis , būtent BDAR ir Teisėsaugos direktyva, užtikrinant būtinumo, proporcingumo, teisėtumo ir nekaltumo prezumpcijos principų laikymąsi bei atskaitingumą ir teismines teisių gynimo priemones, sykiu sudarant sąlygas veiksmingai apsaugoti asmenis, kartu ir pažeidžiamiausius asmenis. Šių teisių ir principų, įskaitant teisę į privatumą ir asmens duomenų apsaugą, laikymasis turėtų būti skaitmenizavimo teisingumo ir saugumo srityje plėtojimo ir sąveikumo sistemos kūrimo pagrindas. Šiais principais turėtų būti grindžiamos ES ir Interpolo derybos dėl bendradarbiavimo susitarimo. Yra absoliučiai būtina, kad susitarimas su Interpolu būtų grindžiamas visišku ES pagrindinių teisių chartijos, ES duomenų apsaugos acquis ir konkrečių duomenų apsaugos reikalavimų ir apsaugos priemonių, kodifikuotų pagrindiniuose teisės aktuose, kuriais įsteigiamos atitinkamos ES agentūros, įstaigos ir didelio masto IT sistemos bei nustatomi atitinkami jų įgaliojimai, laikymusi. Rekomenduojame Komisijai užtikrinti prieigą prie įvairių Interpolo duomenų bazių remiantis įvairių ES įstaigų ir agentūrų poreikiais ir atsižvelgiant į jų kompetencijos sritis, nustatytas pagal atitinkamus jų įgaliojimus. Interpolo duomenų bazėse yra milijonai įrašų su informacija, kuri galėtų padėti kovoti su nusikalstamumu. Vis dėlto primename, kad esama dokumentais pagrįstų problemų, susijusių su tose duomenų bazėse esančių duomenų tikslumu, patikimumu ir kilme, kurias reikėtų išspręsti.

2022/07/05

Balsavau už šį pranešimą. Palankiai vertiname ES strategiją dėl bendradarbiavimo Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, pagal kurią numatoma, kad tvari ir sąžininga prekyba bei investicijos yra prioritetai. Yra nepaprastai svarbu tai, jog joje daugiausia dėmesio skiriama įtraukumui ir bendradarbiavimui, grindžiamam bendromis vertybėmis ir principais, įskaitant įsipareigojimą gerbti demokratiją, žmogaus teises ir teisinę valstybę. Raginame plėtoti ES strateginį požiūrį į Indijos ir Ramiojo vandenynų regioną ir bendradarbiavimą su juo remiantis daugiašale taisyklėmis grindžiama tarptautine tvarka, kurios pagrindas – modernizuota Pasaulio prekybos organizacija, grindžiama atviros aplinkos prekybai ir investicijoms, vienodų sąlygų, abipusiškumo ir abipusės naudos principais. Remiantis šiuo nauju požiūriu turėtų būti iš esmės persiorientuojama, atsižvelgiant į bendrus interesus, nes regionas yra gyvybiškai svarbus ES gerovei. Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono pagrindiniai vandens keliai yra nepaprastai svarbūs ES prekybai ir 40 proc. ES užsienio prekybos vyksta per Pietų Kinijos jūrą, todėl vandenynų valdymas ir stabilumas šiame regione yra bendras rūpestis ir bendradarbiavimo sritis. Reikia išlaikyti laisvą ir atvirą Indijos ir Ramiojo vandenynų regioną visiems ir išsaugoti laisvus ir atvirus jūrų tiekimo maršrutus, visapusiškai laikantis tarptautinės teisės. Raginame Komisiją stiprinti partnerystes su visais atitinkamais regiono subjektais, atsižvelgiant į subregioninę dinamiką ir ypatumus, kuriais stiprinama taisyklėmis grindžiama tarptautinė tvarka ir sprendžiami bendri pasauliniai uždaviniai.

2022/07/05

Balsavau už šį pranešimą. Raginame Komisiją, Tarybą ir EIVT dėti visas pastangas siekiant pagerinti ir sustiprinti santykius su Indija – strategine ES partnere. Reikia užmegzti tvirtesnę partnerystę, grindžiamą bendromis laisvės, demokratijos, pliuralizmo, teisinės valstybės, gero valdymo, lygybės ir pagarbos žmogaus bei darbuotojų teisėms, moterų teisėms ir lyčių lygybei vertybėmis, įsipareigojimu skatinti įtraukią, suderintą ir taisyklėmis grindžiamą pasaulinę tvarką, veiksmingą daugiašališkumą ir darnų vystymąsi, kovojant su klimato kaita ir skatinant taiką bei stabilumą pasaulyje. Palankiai vertiname ES ir Indijos susitarimą dėl Prekybos ir technologijų tarybos įsteigimo, nes juo bus stiprinama mūsų strateginė partnerystė, ir įsipareigojame remti jo įgyvendinimą. Šis naujas mechanizmas yra prasmingas forumas norint spręsti naujus uždavinius prekybos, technologijų ir saugumo srityje. Yra svarbu skatinti prekybą technologijomis, ypač daug dėmesio skiriant kovos su klimato kaita technologijoms. Raginame Komisiją užtikrinti, kad būsimas ES ir Indijos prekybos susitarimas atitiktų Europos žaliąjį kursą, strategiją „nuo ūkio iki stalo“ ir 26-osios JT klimato kaitos konferencijos (COP26) rezultatus. Pritariame ES ir Indijos vadovams, kad, siekiant išlaikyti postūmį atnaujinti derybas, yra būtina rasti įsisenėjusių patekimo į rinką klausimų sprendimus, todėl raginame derybininkus greitai išspręsti įsisenėjusius patekimo į rinką klausimus tiek valdymo lygmenimis, tiek įvairiuose sektoriuose ir nepakenkti turiniui siekiant greitai užbaigti derybas.

2022/07/05

Balsavau už šį pranešimą. Yra svarbu užtikrinti orumą, nepriklausomumą, savarankiškumą, gerovę ir dalyvavimą socialiniame gyvenime užtikrinant kokybišką priežiūrą visą gyvenimą, pradedant ankstyvąja vaikų priežiūra ir švietimu, baigiant pagyvenusių žmonių priežiūros paslaugomis ir parama neįgaliesiems, atsižvelgiant į tai, kad bet kuriam asmeniui tam tikru gyvenimo momentu gali prireikti priežiūros. Pabrėžiame viešosios priežiūros prieinamumo ir galimybės ją gauti, priežiūros kokybės, įperkamumo, tinkamumo svarbą ir tai, kad visi asmenys, kuriems reikia priežiūros, ir juos prižiūrintieji asmenys turėtų turėti teisę į tikrą pasirinkimą, kai kalbama apie jiems ir jų šeimoms tinkamas priežiūros paslaugas ir jų formą, priežiūros teikimo vietą ir intensyvumą, ypatingą dėmesį skiriant jos teikimui ir galimybei ją gauti atokiose vietovėse. Manome, kad investicijos į kokybiškų viešųjų ir socialinių paslaugų teikimą yra esminiai svertai, padedantys užkirsti kelią nepalankių sąlygų perkėlimui iš vienos kartos į kitą. Raginame Komisiją ir valstybes nares investuoti į priežiūros sektorių, didinti ir užtikrinti tvarias ir pakankamas investicijas bei finansavimą, kad asmenims, kuriems reikia priežiūros, būtų užtikrintos vienodos galimybės gauti įperkamas, grindžiamas atitinkamu darbuotojų skaičiumi, kokybiškas priežiūros ir namų ūkio paslaugas. Be to, turėtų būtų užtikrintas aktyvus ir pilnavertis prižiūrinčiųjų asmenų profesinis gyvenimas su deramu darbo užmokesčiu, užtikrinančiu deramas gyvenimo ir karjeros galimybes šiame sektoriuje, sertifikuojant įgūdžius, patvirtinant kvalifikaciją.

2022/07/05

Balsavau už šį pranešimą. Pandemija ir dėl jos kilusi ekonomikos krizė pakenkė visų gyventojų, visų pirma darbuotojų, savarankiškai dirbančių asmenų, jaunimo, į darbo rinką pereinančių studentų ir vyresnio amžiaus žmonių, psichikos sveikatą ir gerovę. Su darbu susijusi psichosocialinė rizika ir didesnis streso, nerimo ir depresijos lygis padidėjo. Apgailestaujame, kad valstybėse narėse psichikos sveikatai nebuvo teikiama pirmenybė (taip, kaip fizinei sveikatai), jai neskirta lėšų, trūko kvalifikuotų darbuotojų, nepaisant esminės naudos, susijusios su geresne sveikata ir gerove, dideliu ekonominiu našumu bei aktyvesniu dalyvavimu darbe, kurį lemia viešosios investicijos į psichikos sveikatą. Manome, kad siekiant pagerinti dabartinę padėtį reikia imtis skubių veiksmų. Raginame ES institucijas ir valstybes nares pripažinti aukštą su darbu susijusių psichikos sveikatos problemų lygį visoje ES ir įsipareigoti imtis veiksmų, kuriais būtų reglamentuojama ir užtikrinama darbo naudojant skaitmenines technologijas aplinka, kuri padėtų užkirsti kelią psichikos problemoms. Raginame apsaugoti psichikos sveikatą, užtikrinti tinkamą profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir socialinės apsaugos teises darbo vietoje. Raginame pradėti dialogą ir šiuo tikslu dėti pastangas kartu su darbdaviais ir darbuotojų atstovais, įskaitant profesines sąjungas. Visose darbo vietose yra būtina priimti rizikos psichikos sveikatai prevencijos veiksmų planus. Raginame imtis tolesnių veiksmų, susijusių su 2021–2025 m. PSO Europos veiksmų psichikos sveikatos srityje plano įgyvendinimu.

2022/07/05

Balsavau už šį pranešimą. Bankų sąjunga sujungia atsakomybę už euro zonos bankų priežiūrą ir pertvarkymą ir reikalauja, kad bankai visoje ES bankų sistemoje vykdytų veiklą pagal tą patį taisyklių sąvadą. Bankų sąjunga yra esminis elementas siekiant baigti kurti EPS ir vidaus rinką. Pagrindinis sąjungos tikslas yra užtikrinti bankų sistemos saugumą ir stabilumą euro zonoje ir visoje ES bei neleisti, kad bankai būtų gelbėjami mokesčių mokėtojų pinigais. Nuo 2008 m. finansų krizės pradžios padaryta didelė pažanga sukūrus BPM ir BPeM: Europos bankai dabar turi tvirtesnes galimybes atlaikyti finansinius sukrėtimus, o pertvarkymo mechanizmai taikomi siekiant užtikrinti, kad žlungančius bankus būtų galima likviduoti nenaudojant mokesčių mokėtojų pinigų. Remiame pastangas stiprinti ir baigti kurti bankų sąjungą ir pabrėžiame, kad pažanga įvairiose jos srityse turėtų vykti lygiagrečiai. Didelis darbas, kurio imtasi siekiant sukurti bankų sąjungą, prisidėjo prie didesnio pasitikėjimo ES bankų sektoriumi, padidino jo atsparumą bei konkurencingumą, todėl ES bankai pandemijos metu buvo geriau kapitalizuoti ir galintys atlikti esminį vaidmenį užtikrinant galimybes gauti finansavimą. Raginame ECB, EPI ir nacionalines kompetentingas institucijas atidžiai stebėti karo poveikį ES bankų sektoriui. Raginame Komisiją ir EPI įvertinti poreikį geriau reguliuoti šešėlinės bankininkystės sektorių ir prireikus pateikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų bei nuolat stebėti kapitalo rinkų atsparumą.

2022/07/05

Balsavau už šį pranešimą. Darome Darbo tvarkos taisyklių pakeitimus dėl galimybės dalyvauti komitetų posėdžiuose nuotoliniu būdu. Komitetai susirenka į posėdį jų pirmininko kvietimu ar Parlamento pirmininko iniciatyva. Šaukdamas tokį posėdį komiteto pirmininkas, atsižvelgdamas į kiekvieną konkretų atvejį ir pritarus komiteto narių daugumai atstovaujantiems koordinatoriams, gali nuspręsti, kad posėdyje taip pat galima dalyvauti nuotoliniu būdu, išskyrus balsavimą ir uždarus komiteto posėdžius. Sušaukdamas posėdį komiteto pirmininkas pateikia jo darbotvarkės projektą, kuriame nurodoma, ar posėdyje galima dalyvauti nuotoliniu būdu. Visais atvejais, kai Parlamento nariai posėdyje dalyvauja nuotoliniu būdu, turi būti užtikrinama, kad Parlamento nariai galėtų be jokių kliūčių vykdyti savo įgaliojimus, įskaitant teisę kalbėti komitetų posėdžiuose. Taip pat turi būti naudojamos saugios elektroninės priemonės, kurias tiesiogiai ir viduje valdo ir prižiūri Parlamento tarnybos, o technine įranga būtų užtikrinama būtina garso ir vaizdo kokybė. Parlamento nariai turi kalbėti būdami deramoje aplinkoje.

2022/07/06

Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Pareiškiame prieštaravimą dėl Komisijos deleguotojo reglamento. Šis deleguotasis reglamentas negali įsigalioti. Manome, kad deleguotajame reglamente siūlomi techninės analizės kriterijai neatitinka Reglamento (ES) 2020/852. Komisijos deleguotasis reglamentas padidintų institucinių ir neprofesionaliųjų investuotojų sprendimų priėmimo sudėtingumą ir sukurtų papildomą administracinę naštą finansų įstaigoms. Komisijos deleguotuoju reglamentu gali būti pakenkta Reglamento (ES) 2020/852 tikslui, nes gali atsirasti fragmentacija, painiava ES rinkose ir sumažėti taksonomijos, kaip investicijų gairių, patikimumas. EIB išreiškė susirūpinimą, kad deleguotasis reglamentas gali nepasiteisinti ir dėl to gali būti prarastas investuotojų pasitikėjimas. Be to, Komisijos deleguotojo reglamento projektas valstybėms narėms buvo perduotas nepasikonsultavus su Europos Parlamentu. Europos Parlamentas, kaip viena iš teisėkūros institucijų, turi vienodas teises priimant sprendimus dėl Reglamento (ES) 2020/852, tačiau, priešingai nei Taryba, negavo tinkamos galimybės pateikti savo nuomonės ir pastabų prieš priimant Komisijos deleguotąjį reglamentą. Nepaisant Parlamento prašymo, dėl Komisijos deleguotojo reglamento nebuvo surengtos specialios viešos konsultacijos ar atliktas specialus poveikio vertinimas. Bet koks naujas ar iš dalies pakeistas deleguotasis aktas, priimtas pagal Reglamentą (ES) 2020/852, galėtų turėti didelį ekonominį poveikį, poveikį aplinkai ir socialinį poveikį, todėl primygtinai raginame Komisiją užtikrinti, kad dėl tokių deleguotųjų aktų būtų sistemingai konsultuojamasi su visuomene ir atliekamas jų poveikio vertinimas.

2022/07/06

Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Pareiškiame prieštaravimą dėl Komisijos deleguotojo reglamento ir pavedame Pirmininkei pranešti Komisijai, kad deleguotasis reglamentas negali įsigalioti. Komisija priėmė deleguotąjį reglamentą, kuriuo papildoma Direktyva 2014/65/ES ir nustatoma pozicijų apribojimų apskaičiavimo metodika. Daugumai jautrių ir labai likvidžių sandorių dėl maisto deleguotajame akte paliekamas 20 proc. bazinis dydis neatitinka Direktyvos 2014/65/EB tikslo, susijusio su piktnaudžiavimo rinka prevencija ir kainų nustatymo bei atsiskaitymo sąlygų palaikymu, todėl jis nėra tinkamas siekiant užkirsti kelią spekuliacijoms maisto produktais ES. Dabartinėmis aplinkybėmis, kurioms būdingas didelis netikrumas, tiekimo grandinės sutrikimai, kaip niekad yra svarbu užtikrinti, kad Europos finansų rinkos remtų realiąją ekonomiką, o šešėliniams rinkos dalyviams būtų sutrukdyta gauti pelno iš karo. Komisija neišnagrinėjo, ar yra pagrindas iš esmės keisti pozicijų apribojimų režimą, ir paliko galioti nuostatas, kurių nepakanka spekuliacijoms maistu ir energija nutraukti. Raginame Komisiją ir ESMA visapusiškai įvertinti spekuliacijos vaidmenį ir mastą nustatant biržos prekių kainas ir žaliavas, kartu pabrėžiant, kad reikia skubiai padidinti prekybos prekėmis, visų pirma maisto, energijos ir trąšų žaliavų rinkoje finansinį skaidrumą, kai vykdoma prekyba vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija, kai užsiimama manipuliavimu rinka ir kainų iškraipymu. Tai reikia daryti griežtinant ataskaitų teikimo reikalavimus tam pasitelkiant viešus rinkos prekiautojų, tarpininkų ir prekybininkų veiklos registrus.

2022/07/06

Balsavau už šį pranešimą. Pasiūlymu iš dalies yra keičiamos kelios Reglamento (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) nuostatos, kad valstybės narės galėtų priimti priemones Rusijos karinės agresijos, dėl kurios tiesiogiai nutrūko žvejybos veikla Juodojoje jūroje, padariniams sušvelninti. Agresija sukėlė daug platesnio masto rinkos sutrikdymų žuvininkystės ir akvakultūros produktų tiekimo srityje ir prisidėjo prie energijos, žaliavų ir žuvų pašarų kainų didėjimo, todėl pasiūlymu valstybėms narėms leidžiama likusias 2014–2020 m. programavimo laikotarpio EJRŽF išlaidas panaudoti Rusijos karinės agresijos padariniams šalinti. Tačiau ne visos valstybės narės vis dar turi EJRŽF finansavimą, daugelis jau išleido joms skirtas lėšas. Tos valstybės narės, kurios vis dar turi EJRŽF lėšų, turi jas išleisti iki 2023 m. pabaigos. Pasiūlyme yra pateikiamos tokios priemonės kaip finansinė kompensacija, kai karas kelia pavojų žvejybos operacijų saugumui ir lemia žvejybos veiklos nutraukimą. Finansinė kompensacija pripažintoms gamintojų organizacijoms arba gamintojų organizacijų asociacijoms, kurios sandėliuoja žvejybos arba akvakultūros produktus pagal Reglamente (ES) Nr. 1379/2013 nustatytą sandėliavimo sistemą. Be to, finansinė kompensacija žvejybos ir akvakultūros sektoriaus veiklos vykdytojams už negautas pajamas ir papildomas išlaidas, kurias jie patyrė dėl Rusijos karinės agresijos keliamų rinkos trikdžių ir jos poveikio žvejybos ir akvakultūros produktų tiekimo grandinei.

2022/07/06

Balsavau už šį pranešimą. Stojimo į ES tempą lemia reformų, kuriomis siekiama užtikrinti tinkamą demokratinių institucijų, grindžiamų teisinės valstybės, gero valdymo ir pagrindinių teisių principais, veikimą, įgyvendinimas. Raginame Bosniją ir Hercegoviną ir jos politinius veikėjus parodyti įsipareigojimą ir žengti esminius žingsnius siekiant narystės ES – daryti pažangą įgyvendinant 14 pagrindinių prioritetų, atkurti teisminių sistemų nepriklausomumą, stiprinti teisinę valstybę ir jos vertybes bei principus visose valstybės institucijose, intensyvinti ir stiprinti kovą su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, skatinti ir garantuoti žiniasklaidos laisvę ir pilietinei visuomenei palankią aplinką bei užtikrinti pažeidžiamų grupių apsaugą. Apgailestaujame, kad šalyje vis dar egzistuoja susiskaidymas, kurį skatina politinis elitas, separatistiniai bandymai ir didelė korupcija. Tai prisideda prie didelio protų nutekėjimo ir demografinio nuosmukio dėl perspektyvų stokos. Palankiai vertiname ES ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos parlamentinio komiteto posėdį ir jo darbo tvarkos taisyklių priėmimą. Yra svarbu užtikrinti jo veikimą vykdant įtraukų politinį dialogą ir reguliariai bendradarbiaujant. Tačiau apgailestaujame dėl to, kad Bosnijos ir Hercegovinos kolegos nepakankamai aktyviai dalyvauja užmezgant konstruktyvų parlamentinį bendradarbiavimą, kuris padėtų įgyvendinti trečiąjį iš keturiolikos pagrindinių prioritetų. Apgailestaujame dėl aklavietės derybose dėl konstitucinės ir rinkimų teisės reformos Bosnijoje ir Hercegovinoje bei dėl politinės valios ją įveikti trūkumo, dėl nesugebėjimo ją įgyvendinti iki spalio mėn. rinkimų.

2022/07/06

Balsavau už šį pranešimą. Reiškiame paramą būsimai Serbijos narystei ES ir primename, kad norint užtikrinti patikimą plėtros perspektyvą reikia politinės valios, tvarių pastangų ir negrįžtamų reformų visose srityse, ypač susijusiose su teisine valstybe, ir tvirto įsipareigojimo laikytis Europos standartų bei vertybių. Raginame Serbijos valdžios institucijas iš tikrųjų imtis būtinų reformų ir grąžinti šalį į teisingą integracijos į ES kelią, taip įgyvendinant Serbijos europinius siekius. Palankiai vertiname tai, kad buvo pradėtos derybos dėl ketvirtosios derybų skyrių teminės grupės, tačiau stojimo tempas priklausys nuo pažangos, susijusios su teisinės valstybės ir pagrindinių teisių skyriais, visapusiško ES užsienio, saugumo ir gynybos politikos, įskaitant Rusijai taikomas sankcijas, laikymosi bei Serbijos santykių su Kosovu normalizavimo. Atkreipiame dėmesį į preliminarias ESBO demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro tarptautinės rinkimų stebėjimo misijos pranešime pateiktas išvadas, kad 2022 m. parlamento rinkimuose buvo suteikta įvairių politinių galimybių, tačiau dėl tam tikrų trūkumų juose buvo sudarytos nevienodos sąlygos, palankios dabartiniams valdantiesiems. Raginame Serbijos valdžios institucijas visapusiškai įgyvendinti visas Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijas gerokai iš anksto prieš kitus rinkimus. Raginame parlamento narių pareigas paskirstyti taip, kad būtų atsižvelgta į politinį pliuralizmą Nacionalinėje Asamblėjoje ir raginame naująją daugumą laikytis anksčiau priimtų politinių sprendimų dėl stojimo į ES proceso.

2022/07/06

Balsavau už šį pranešimą. Palankiai vertiname tai, kad Kosovas yra nuolat pasiryžęs siekti pažangos įgyvendinant su ES susijusias reformas, ir palankiai vertiname vyraujantį sutarimą tarp politinių partijų dėl Europos integracijos bei europinės tapatybės pripažinimo ir visuomenės paramą jiems. Atkreipiame dėmesį į tvirtą vyriausybės daugumą Kosovo parlamente po visuotinių rinkimų ir raginame ją pasinaudoti savo stabilia dauguma, kad būtų skubiai įgyvendinamos būtinos reformos. Raginame ES valstybes nares teikti pirmenybę su plėtra susijusiems įsipareigojimams ir užtikrinti pažadėtą naudą, kai tik bus įvykdytos sąlygos. Apgailestaujame, kad Taryba nesuteikė bevizio režimo Kosovui. Pakartojame savo raginimą valstybėms narėms Taryboje skubiai imtis veiksmų ir Kosovo piliečiams patvirtinti bevizį režimą, nes Kosovas yra vienintelė Vakarų Balkanų šalis, kuriai netaikomas vizų režimo liberalizavimas, nepaisant to, kad nuo 2018 m. yra įvykdyti visi kriterijai. Palankiai vertiname tai, kad Kosovo Asamblėja įsteigė rinkimų reformos komisiją. Raginame Kosovą nedelsiant pašalinti ilgalaikius rinkimų proceso trūkumus, visų pirma dėl rinkimų kampanijos taisyklių, piliečių balsavimo užsienyje ir rinkėjų sąrašų tikslumo. Apgailestaujame, kad nuo 2013 m. vis dar nėra įgyvendinta daug rekomendacijų, pateiktų ankstesnių ES rinkimų stebėjimo misijų. Šioms labai vėluojamoms įgyvendinti reformoms reikia tvirto politinių partijų bei pilietinės visuomenės politinio įsipareigojimo ir prasmingo jų dalyvavimo.

2022/07/06

Balsavau už šį pranešimą. Palankiai vertiname bendrą Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojo ir ES vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą Parlamentui ir Tarybai dėl didesnio ES indėlio į taisyklėmis grindžiamą daugiašališkumą. Manome, kad šiuo komunikatu yra labai tiesiogiai prisidedama prie ES užsienio politikos krypties svarstymo ir tolesnės pažangos šioje srityje, pereinant nuo įsipareigojimo remti veiksmingą daugiašališkumą prie poreikio suderinti veiksmingo daugiašališkumo vertę ir tikslą su principingu pragmatizmu ir poreikio propaguoti ir išlaikyti ES interesus ir vertybes realizavimo. Primename, kad geriausia daugiašališkumo principo gynimo strategija yra jį atkurti padarant jį aktualesnį, atsparesnį ir veiksmingesnį. Pritariame bendrame komunikate pateiktam teiginiui, kad Taryba turi taikyti sutarties nuostatas, kurios bendros užsienio ir saugumo politikos srityje numato konstruktyvaus susilaikymo galimybę ir sudaro sąlygas sprendimus priimti kvalifikuota balsų dauguma. Būsimuose ES sutarčių pakeitimuose užsienio politikos klausimais reikia įtvirtinti kvalifikuotos balsų daugumos balsavimą, nes tai leistų ES tapti veiksmingesne pasauline veikėja.ES yra tik stebėtoja beveik visose tarptautinėse organizacijose ir daugiašaliuose forumuose. Ši padėtis neatspindi nei ES kompetencijos masto, nei didėjančios viršvalstybinių regioninių organizacijų svarbos priimant pasaulinius sprendimus. Raginame valstybes nares sutelkti politinę valią siekiant sustiprinti ES poziciją daugiašalėse organizacijose ir forumuose tam, kad ES galėtų iš tikrųjų įvykdyti savo įsipareigojimą veiksmingai ginti daugiašališkumą.

2022/07/06

Balsavau už šį pranešimą. Esame sunerimę, jog mūsų pažanga yra nepakankama, kad iki 2025 m. pasiektume mitybos tikslus arba iki 2030 m. panaikintume badą. Pasaulyje vėl didėja badas, maisto stygius ir gali būti, kad apytiksliai 660 mln. žmonių iki 2030 m. ir toliau badaus. Reikia imtis ryžtingų veiksmų, visų pirma dėl nelygios prieigos prie maisto, ir greičiau daryti pažangą siekiant išgyvendinti badą. Pagal visas politikos sritis visų formų netinkamos mitybos panaikinimui ir 2—ajam DVT turėtų būti teikiamas prioritetas, ypač daug dėmesio skiriant labiausiai pažeidžiamoje padėtyje esantiems asmenims. Primygtinai raginame ES užtikrinti besivystančių šalių teisę į maistą ir apsirūpinimą maistu, nes tai yra priemonė mitybos saugumui, skurdo mažinimui ir įtraukioms, tvarioms ir sąžiningoms pasaulinėms tiekimo grandinėms bei tvaresnėms maisto sistemoms užtikrinti. Be to, tai padeda remti vietos ir regionų rinkas (ypatingą dėmesį skiriant moterų ir šeimų ūkiams) siekiant įperkamo ir prieinamo maisto tiekimo bei didesnio socialinės apsaugos tinklo, skirtų užtikrinti, kad pažeidžiamiausi asmenys toliau galėtų gauti maisto net ir nepaprastosios padėties atveju arba per krizę. Primename, kad Ukraina ir Rusija yra svarbios pasaulinės maisto eksporto rinkos dalyvės. Nemažai šalių, kuriose bado lygis yra aukštas, didžiąją dalį savo kviečių importuoja iš Ukrainos arba Rusijos.

2022/07/06

Balsavau už šį pranešimą. Pabrėžiame socialinės ekonomikos tikslų įvairovę ir svarbų jos vaidmenį didinant ekonomikos atsparumą, užtikrinant teisingą pertvarką, mažinant nelygybę, teikiant kokybiškas darbo galimybes pažeidžiamoms grupėms, skatinant savarankišką gyvenimą, stiprinant bendruomenės jausmą, kovojant su gyventojų skaičiaus mažėjimu, stiprinant kaimo vietovių plėtrą, įgyvendinant Europos socialinių teisių ramsčio principus ir siekiant aukštynkryptės socialinės konvergencijos. Palankiai vertiname Komisijos socialinės ekonomikos veiksmų planą (SEVP), jame nustatytus pagrindinius principus, kuriais apibrėžiama socialinė ekonomika, politinį postūmį, kurį jis teikia socialinės ekonomikos vystymuisi ir paskelbtų priemonių gausą. Tačiau tam tikri socialinės ekonomikos aspektai, susiję su užimtumu ir socialiniais reikalais, galėtų būti toliau stiprinami. Raginame valstybes nares pasinaudoti socialinės ekonomikos sektoriaus sistemomis įgyvendinant Europos socialinių teisių ramsčio principus. Raginame valstybes nares remti socialinės ekonomikos subjektus, kad jie parengtų socialinių inovacijų programas, kuriomis būtų gerinamas socialinių paslaugų plėtojimas ir teikimas bei gerinamas paslaugų prieinamumas pažeidžiamiausiems asmenims, įskaitant neįgaliuosius ir vyresnio amžiaus žmones. Raginame valdžios institucijas socialiniu ir aplinkos požiūriu atsakingus viešuosius pirkimus pripažinti investicijomis į socialinę ir ekonominę struktūrą, turinčiomis didelį potencialą derinti socialinius ir konkurencingus tikslus. Labai svarbus socialinės ekonomikos sektoriaus vystymuisi gali būti aplinkos ir socialinių reikalavimų įtraukimas į konkursus. Raginame valstybes nares sistemingai priimti strategijas, kuriomis būtų siekiama plėtoti socialiniu požiūriu atsakingus viešuosius pirkimus.

2022/07/06

Balsavau už šį pranešimą. Formuojant ES politiką, priimant ES kovos su diskriminacija ir lyčių lygybės teisės aktus bei politiką reikia spręsti ir panaikinti sąveikinio pobūdžio diskriminacijos problemą. Raginame stiprinti, tobulinti ir prireikus pritaikyti Lygybės sąjungos politiką bei veiklą ir skatinti ES sąveikinės diskriminacijos sistemą su kompleksiniais tikslais ir priemonėmis. Į ES politiką reikia integruoti lygybės ir lyčių lygybės aspektą ir sukurti įtraukius sprendimus, kuriais būtų saugomi labiausiai marginalizuoti bei su sąveikine diskriminacija susiduriantys mūsų bendruomenių nariai. Raginame sukurti ES ir nacionalinės lygybės politikos bendradarbiavimo ir koordinavimo integravimo mechanizmą, užtikrinant, kad peržiūrint ir tvirtinant politikos priemones būtų atsižvelgiama į visų rūšių diskriminaciją, ypač sąveikinę, be kita ko, sistemingai atliekant poveikio lytims ir lygybei vertinimus. Raginame valstybes nares priimti arba stiprinti baudžiamąją ir civilinę teisinę bazę, kuria draudžiama sąveikinė ir daugialypė diskriminacija. Raginame parengti ES gaires bei keistis gerąja praktika, kaip atsižvelgti į sąveikumo aspektą formuojant politiką. Raginame ES pirmininkausiančias valstybes nares ir Kovos su diskriminacija direktyvą blokuojančias valstybes nares nustatyti, kad vienodas požiūris ir kova su visų formų diskriminacija būtų svarbiausias prioritetas siekiant išeiti iš aklavietės. Raginame nedelsiant priimti šią direktyvą, siekiant suderintos visų ES esančių asmenų apsaugos socialinėje srityje, įskaitant socialinį draudimą ir sveikatos priežiūrą, socialines išmokas ir t. t.

2022/07/06

Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Dabartinės tarptautinės mokesčių taisyklės iš esmės yra pasenusios ir jomis vadovaujantis neįmanoma atsižvelgti į augančią ekonomikos skaitmenizaciją ir veiksmingai pažaboti mokesčių slėpimo ir vengimo. Reikia skubiai vykdyti taisyklių reformą priimant EBPO ir G20 visuotinį susitarimą dėl pelno mokesčio, siekiant užtikrinti, kad tarptautinės, ES ir nacionalinės mokesčių sistemos būtų tinkamos naujiems 21-ojo amžiaus ekonominiams, socialiniams ir technologiniams uždaviniams spręsti. Reikia skubiai sukurti plataus masto mokesčių bazę ir sumažinti mokesčių slėpimo, mokestinio sukčiavimo ir agresyvaus mokesčių planavimo galimybes. Primygtinai raginame Vengriją nedelsiant nustoti blokuoti Taryboje visuotinį susitarimą dėl pelno mokesčio. Apgailestaujame dėl to, kad viena valstybė narė gali stabdyti tiek istorinio susitarimo įgyvendinimą, tiek kitas 26 valstybes nares. Primygtinai raginame Komisiją ir Tarybą nedalyvauti politinėse derybose su valstybėmis narėmis, kurios piktnaudžiauja savo nacionalinėmis veto teisėmis. Dabartinėmis aplinkybėmis ir toliau turėtų būti svarstomi visi galimi scenarijai, todėl reikia imtis skubių veiksmų, jei Vengrija ateinančiais mėnesiais toliau taikys savo nacionalinę veto teisę. Primygtinai raginame Komisiją ir Tarybą išnagrinėti alternatyvas, kad ES galėtų laikytis įsipareigojimų, kuriuos ji prisiėmė EBPO ir G20 lygmeniu. Jei nebus susitarta dėl įgyvendinimo ES lygmeniu alternatyvų, visose valstybėse narėse vienašališkai įgyvendinus Antrojo ramsčio direktyvą būtų pasiekta priimtinų rezultatų.

2022/07/06

Balsavau už šį pranešimą. Ukrainos išduotą galiojantį vairuotojo pažymėjimą turintys asmenys, kuriems suteikta laikinoji apsauga ar tinkama apsauga pagal nacionalinę teisę, turėtų galėti savo vairuotojo pažymėjimu naudotis ES teritorijoje tol, kol galios laikinoji apsauga. Atsižvelgiant į apsaugos laikinumą, reikalavimo pasikeisti Ukrainos vairuotojo pažymėjimą į valstybės narės išduotą pažymėjimą taikyti nereikėtų. Tai palengvins valstybių narių kompetentingoms institucijoms tenkančią naštą, nes kitu atveju joms galėtų tekti pakeisti milijonus Ukrainos vairuotojo pažymėjimų. Kartu asmenims, kuriems suteikta laikinoji apsauga ar tinkama apsauga pagal nacionalinę teisę, neprireiks nei nedelsiant laikyti kito teorijos ir praktikos egzamino (dažnu atveju užsienio kalba) vairuotojo pažymėjimui gauti, nei tikrintis sveikatos laikinos gyvenamosios vietos valstybėje narėje. Paprastai vairuotojo pažymėjimai ir profesinės kompetencijos pažymėjimai būna riboto galiojimo. Tačiau, kol Ukrainoje siaučia karas, jai gali nepavykti užtikrinti administracinio pajėgumo, reikalingo šiems atskiriems dokumentams atnaujinti. Šiomis išskirtinėmis aplinkybėmis Ukrainos vyriausybė galėtų nuspręsti pratęsti šių dokumentų galiojimą. Tuo atveju Ukraina turėtų apie tokį pratęsimą tinkamai informuoti ES ir valstybes nares. Valstybės narės turėtų pripažinti Ukrainos vairuotojo pažymėjimų galiojimo pratęsimą pasibaigus jų administraciniam galiojimo laikotarpiui bent iki laikinosios apsaugos laikotarpio pabaigos. Yra ypač svarbu, kad užtikrinant šio reglamento įgyvendinimą nekiltų pavojus eismo dalyviams ir pėstiesiems, leidus neturintiems teisės vairuoti asmenims vairuoti ES keliuose.

2022/07/07

Balsavau už šią rekomendaciją. Ribojamosios priemonės yra itin svarbi priemonė, padedanti siekti ES sutartyje nustatytų bendros užsienio ir saugumo politikos tikslų. Prie šių tikslų priskirta ES vertybių apsauga, tarptautinės taikos ir saugumo išsaugojimas, demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių stiprinimas ir rėmimas. Siekdama išsaugoti šias vertybes, ES gali nustatyti ribojamąsias priemones trečiosioms šalims, subjektams ar asmenims. Šias priemones sudaro tikslinės individualios priemonės, t. y. tikslinės finansinės sankcijos (turto įšaldymas) bei leidimo atvykti apribojimai (draudimas keliauti), ir sektorinės priemonės, t. y. ginklų embargas arba ekonominės ir finansinės priemonės (pvz., importo ir eksporto apribojimai, tam tikrų paslaugų, pavyzdžiui, banko paslaugų, teikimo apribojimai). Šiuo metu ES galioja daugiau kaip keturiasdešimt ribojamųjų priemonių režimų. Tačiau nesant suderinimo ES lygmeniu, nacionalinėse sistemose Tarybos reglamentų dėl ES ribojamųjų priemonių pažeidimai yra kriminalizuojami labai skirtingai. Taip pat labai skiriasi baudžiamųjų sankcijų sistemos. Atsižvelgdama į tai, Komisija siūlo ES ribojamųjų priemonių pažeidimus priskirti prie Sutarties dėl ES veikimo (SESV) 83 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikaltimų sričių. Tarybai pasiekus susitarimą, o Parlamentui pritarus tam, kad ES ribojamųjų priemonių pažeidimai būtų priskirti prie SESV 83 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikaltimų sričių, Komisija pagal įprastą teisėkūros procedūrą galės pasiūlyti direktyvą, kuria bus galima suderinti nusikalstamų veikų apibrėžtis ir sankcijas.

2022/07/07

Balsavau už šį pranešimą. Siekdama patenkinti neatidėliotinus ir skubiausius Ukrainos finansavimo poreikius, Komisija, reaguodama į birželio mėn. išsakytą EVT raginimą, teikia pasiūlymą dėl sprendimo suteikti Ukrainai papildomą iki 1 mlrd. EUR makrofinansinę pagalbą (MFP) kaip ilgalaikę paskolą itin palankiomis sąlygomis. Kartu su anksčiau šiais metais išmokėta 1,2 mlrd. EUR skubia MFP, bendra Sąjungos MFP Ukrainai nuo karo pradžios pasiektų 2,2 mlrd. EUR ir galėtų siekti iki 10 mlrd. EUR, kai Ukrainai bus suteikta visa išskirtinė MFP. Ši finansinė pagalba teikiama kartu su kitokia įvairia parama, visų pirma humanitarine pagalba, parama vystymuisi ir gynybos pagalba, visų importo muitų taikymo eksportui iš Ukrainos sustabdymu vieniems metams arba kitomis solidarumo iniciatyvomis, pavyzdžiui, siekiant pašalinti transporto trukdžius, kad būtų galima užtikrinti eksportą, visų pirma grūdų. Papildoma MFP, sudarančia iki 1 mlrd. EUR, yra siekiama suteikti skubią finansinę paramą neatidėliotiniems finansavimo poreikiams ir užtikrinti nepertraukiamą svarbiausių Ukrainos valstybės funkcijų vykdymą. Pagalbos teikimo laikotarpis yra vieni metai. Dalis išmokėjimo ir pagalbos suteikimo sąlygų bus nustatytos susitarimo memorandume, dėl kurio bus susitarta su Ukrainos valdžios institucijomis. Šiame susitarimo memorandume bus numatytas didesnis skaidrumas ir ataskaitų apie lėšų panaudojimą teikimas, taip pat bus apibrėžti atskaitomybės reikalavimai, su kuriais bus susieta ši MFP.

2022/07/07

Balsavau už šį pranešimą. Šis pasiūlymas yra pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio dalis. Aviacija turi atlikti jai priklausantį vaidmenį, tačiau yra reikalingas jos poreikiams pritaikytas požiūris, nes šiame sektoriuje yra itin sunku sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Aviacijai yra reikalingi didelio tankio energijos ištekliai, o dėl to, kad nėra tvarių komerciniu požiūriu brandžių orlaivių varymo alternatyvų, šiame sektoriuje vis dar reikia naudoti iškastinį kurą. Todėl yra akivaizdu, kad tvarūs aviaciniai degalai yra labai svarbus oro transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo elementas. Tvarių aviacinių degalų gamybos mastas ES vis dar yra nedidelis ir jų tiekimas šiuo metu yra labai ribotas. Iš dalies taip yra dėl to, kad dėl didelių gamybos sąnaudų tvarūs aviaciniai degalai yra daug brangesni nei aviacinis žibalas. Tvarių aviacijos degalų paklausa didėja lėtai, nes pavienės oro transporto bendrovės neįstengia padengti šio kainų skirtumo labai konkurencingoje tarptautinėje aviacijos rinkoje. Komisijos pasiūlymu aviacijos sektoriui yra nustatomas įmaišymo įpareigojimas, siekiant paskatinti tvarių aviacinių degalų paplitimą rinkoje. Pasiūlymu degalų tiekėjams nustatomas įpareigojimas užtikrinti, kad visuose aviaciniuose degaluose, tiekiamuose oro transporto bendrovėms ES oro uostuose, būtų būtinoji tvarių aviacinių degalų dalis, įskaitant būtinąją sintetinių degalų dalį, ir nustatomas būdas, kaip palaipsniui didinti šią dalį 2025–2050 m.

2022/07/07

Balsavau už šį pranešimą. Pabrėžiame esminį EIB, kaip ES viešojo banko ir vienintelės tarptautinės finansų įstaigos, kuri visa priklauso ES valstybėms narėms ir visapusiškai vadovaujasi ES politika bei standartais, vaidmenį remiant socialinį ir ekonomikos atsigavimą bei nukreipiant investicijas ES tikslams įgyvendinti. Palankiai vertiname rekordines beveik 95 mlrd. EUR finansavimo EIB investicijas 2021 m. ir tai, kad daug dėmesio skiriama ilgalaikiams ES uždaviniams, susijusiems su klimato kaita, socialine sanglauda, skaitmenine pertvarka. Palankiai vertiname EIB reakciją į Rusijos invaziją Ukrainoje, patvirtinant ekstremalios situacijos Solidarumo paketą, kurį sudaro skubi 668 mln. EUR finansinė parama Ukrainos valdžios institucijoms paspartinant esamų paskolų išmokėjimą, ir įsipareigojimą sparčiau skirti papildomą 1,3 mlrd. EUR sumą. Paketas apima tiek skubią finansinę paramą, tiek paramą infrastruktūrai vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, įskaitant atstatymo pastangas, kai tik po karo bus atkurta laisva ir nepriklausoma Ukraina. Raginame EIB parengti veiksmų planus, kuriais būtų skatinamos ES tiesioginės investicijos Ukrainoje, įskaitant naujus pokario ekonominius ir socialinius projektus, pavyzdžiui, mokyklas, socialinį būstą ir ligonines. Pabrėžiame suderintų pastangų reaguojant į Ukrainos krizę svarbą. Raginame valstybes nares didinti EIB kapitalizavimą, kad būtų galima suteikti daugiau ilgalaikių paskolų ir novatoriškų priemonių projektams, turintiems didelį tvarumo, socialinės ir inovacijų naudos potencialą tokiose srityse kaip skaitmeninimas ir žalioji transformacija.

2022/07/07

Balsavau už šį pranešimą. 2020 m. naujos banko pasirašytos paskolos sudarė 66,1 mlrd. EUR ir ši suma atitinka 2020 m. veiklos plane nustatytą tikslą. Didžiausia dalis skirta Italijai, Ispanijai ir Prancūzijai (atitinkamai 15 proc., 13 proc. ir 11 proc. visų pasirašytų paskolų), o transporto, bendrųjų paskolų ir energetikos sektoriams teko didžiausia dalis (atitinkamai 29,3 proc., 20,5 proc. ir 14,9 proc.). Pakartojame savo raginimą užtikrinti sąžiningą ir skaidrų geografinį projektų ir investicijų paskirstymą ir daugiausia dėmesio skirti mažiau išsivysčiusiems regionams, visų pirma kalbant apie inovacijas, skaitmeninimą ir infrastruktūrą, kad būtų galima skatinti integracinį augimą ir ekonominę, socialinę ir teritorinę konvergenciją bei sanglaudą. Raginame EIB šalinti pasikartojančius trūkumus, dėl kurių tam tikri regionai ar šalys negali visapusiškai pasinaudoti EIB finansine veikla. Raginame EIB aktyviai remti projektus, kuriais remiama teisinga pertvarka (pvz., projektus susijusius su moksliniais tyrimais, inovacijomis ir skaitmeninimu, MVĮ galimybėmis gauti finansavimą, socialinėmis investicijomis ir įgūdžiais). Pakartojame raginimą EIB prioritetine tvarka teikti tikslinį finansavimą teisingos pertvarkos iniciatyvoms, sykiu atsižvelgiant į papildomumą, kurį EIB finansavimas gali užtikrinti kartu su kitais šaltiniais. Yra nepaprastai svarbu koordinuoti veiksmus su kitomis finansavimo priemonėmis, nes EIB vienas negali finansuoti visų šių iniciatyvų.

2022/07/07

Balsavau už šį pranešimą. Visos 26 valstybės narės, kurioms privaloma taikyti FIA direktyvą, pranešė apie visišką jos pagrindinių nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę. Tačiau Komisijos ataskaitoje dėl Direktyvos (ES) 2017/1371 įgyvendinimo atkreipiamas dėmesys į neišspręstus atitikties klausimus, įskaitant kai kuriuos, dėl kurių Europos prokuratūra negali vykdyti veiksmingų tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo. Raginame Komisiją stebėti padėtį ir skatinti valstybes nares spręsti šiuos klausimus ir apie tai pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai. FIA ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į riziką pajamoms ir išlaidoms, susijusią su COVID-19 pandemija. Ekstremaliosios situacijos atveju taikomos supaprastintos procedūros ir prastesnė konkurso specifikacijų kokybė kelia pavojų konkurencingiems viešiesiems pirkimams dėl didesnės interesų konfliktų rizikos, korupcijos rizikos, išpūstų kainų ir sumenkusios įgyvendinimo kokybės. COVID-19 gali sudaryti naujų galimybių sukčiautojams. Be to, atkreipiame dėmesį į padidėjusį spaudimą ES lėšas valdančioms institucijoms dėl vėlavimų ir naujų nepalankių veiksnių, kurie galėtų būti naudingi sukčiautojams (pvz., dėl infliacijos). Dėl visų naujų pavojų reikia pritaikyti kontrolės strategijas ir sutelkti dėmesį į prevenciją taikant konkrečias rizikos mažinimo priemones ir imantis tikslinių veiksmų būsimiems pažeidimams ir sukčiavimui nustatyti. Raginame visas valstybes nares išlaikyti aukštą neatidėliotinų išlaidų kontrolės ir stebėsenos lygį, ypač vykdant skubias procedūras. Primename, kad svarbu užbaigti perėjimą prie e. viešojo pirkimo procedūrų.

2022/07/07

Balsavau už šį pranešimą. Palankiai vertiname Komisijos siekį, kad ES teisės aktai teiktų kuo didesnę naudą piliečiams ir įmonėms, ypač MVĮ, ir ketinimą užtikrinti, kad požiūris į geresnę teisėkūrą būtų dinamiškesnis ir geriau pritaikytas prie tolesnių pokyčių. Palankiai vertiname Komisijos įsipareigojimą geriau išnaudoti strateginio prognozavimo teikiamas galimybes ir raginame jį įtraukti į poveikio ir kitus vertinimus. Geresnio reglamentavimo darbotvarkė turėtų remti ES ekonomikos perėjimą prie žaliosios ekonomikos, sudarant sąlygas veiksmingiau pateikti rinkai novatoriškas ir didelio poveikio technologijas. Palankiai vertiname Komisijos ketinimą tobulinti pasiūlymų poveikio, pavyzdžiui, konkurencingumui ir MVĮ, teritorialumui, tvarumui, lygybei, subsidiarumui ir proporcingumui, analizę ir ataskaitų šiuo klausimu teikimą, nes tai galėtų padėti nustatyti spragas, poreikius bei galimybes, taip pat nustatyti esamą riziką bei tendencijas, taigi leistų apibrėžti politikos prioritetus ir parengti ilgojo laikotarpio strateginius planus, visų pirma mažiausiai išsivysčiusiose šalyse ir kiek tai susiję su darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimu. Raginame valstybes nares ir Komisiją, integruotai ir subalansuotai atsižvelgiant į ekonominį, aplinkosauginį, lyčių ir socialinį poveikį, pripažinti geresnio reglamentavimo ir supaprastinimo poreikį. Raginame Komisiją pasinaudoti skaitmeninio amžiaus teikiamais privalumais ir priemonėmis, kad būtų sušvelninta tam tikros rūšies našta ar pareigos. Raginame Komisiją įsteigti MVĮ atstovo pareigybę – jis padėtų mažinti nereikalingą administracinę ir reguliavimo naštą visose valstybėse narėse.

2022/07/07

Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Dar kartą griežtai smerkiame visame pasaulyje, įskaitant JAV ir kai kurias ES valstybes nares, vykstantį moterų teisių ir lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių padėties blogėjimą. Lytinė ir reprodukcinė sveikata bei teisės yra pagrindinės žmogaus teisės, kurios turėtų būti saugomos, stiprinamos ir jokiu būdu negali būti silpninamos ar panaikintos. Raginame tas vyriausybes ir valstybes, kurios priėmė įstatymus ir kitas priemones, susijusias su abortų draudimais ir apribojimais, juos panaikinti ir užtikrinti, kad jų teisės aktai atitiktų tarptautiniu mastu saugomas moterų teises ir tarptautinius žmogaus teisių standartus. Siūlome įtraukti teisę į abortą į ES pagrindinių teisių chartiją. Reiškiame neabejotiną solidarumą su moterimis ir mergaitėmis JAV bei su tais asmenimis, kurie dalyvauja teikiant teisėtas ir saugias abortų paslaugas ir propaguojant teisę ir galimybę jomis naudotis tokiomis sudėtingomis aplinkybėmis, ir juos tvirtai remiame. Pritariame raginimams, kad JAV Kongresas priimtų įstatymą, kuriuo teisė į abortą būtų apsaugota federaliniu lygmeniu. Raginame JAV vyriausybę užtikrinti duomenų apsaugą visiems asmenims, ypač tiems, kurie nori pasidaryti abortą, teikia jo paslaugas ir palengvina galimybes jį atlikti, suteikiant privačią ir saugią prieigą, nutraukiant elgsenos sekimą, stiprinant duomenų ištrynimo politiką, užšifruojant perduodamus duomenis ir užtikrinant, kad naudotojai būtų informuojami, kai ieškoma jų duomenų.

2022/07/07

Balsavau už šį pranešimą. Komisija didelį dėmesį skiria tam, kad ES teisė būtų paprastesnė ir aiškesnė siekiant, kad ji taptų suprantamesnė ir prieinamesnė piliečiams, kurie įgytų naujų galimybių ir galėtų pasinaudoti konkrečiomis jiems suteiktomis teisėmis. Šis tikslas nebus pasiektas, jei daug nuostatų, kurios buvo iš dalies ir dažnai iš esmės keičiamos keletą kartų, liktų išsibarsčiusios įvairiuose aktuose, ir todėl dalies jų reikėtų ieškoti pradiniame akte, o kitų – vėlesniuose keičiančiuose aktuose. Todėl siekiant surasti konkrečiu momentu galiojančias taisykles reikia atlikti tiriamąjį darbą lyginant įvairius teisės aktus. Dėl šios priežasties siekiant, kad teisė būtų aiški ir skaidri, svarbu kodifikuoti taisykles, kurios buvo dažnai keičiamos. Šiuo pasiūlymu yra siekiama kodifikuoti 1995 m. spalio 6 d. Tarybos direktyvą 95/50/EB dėl pavojingų krovinių vežimo keliais vienodų tikrinimo procedūrų. Nauja direktyva pakeis įvairius aktus, kurių nuostatos buvo į ją įtrauktos. Šis pasiūlymas nekeičia kodifikuojamų teisės aktų turinio, nes jame tik sujungiami šie aktai, atliekant kodifikavimui būtinus formos pakeitimus. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, minėtuoju pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus, nekeičiant jų esmės.

2022/09/13

Balsavau už šią rekomendaciją. Pritariame susitarimo dalinių pakeitimų sudarymui. ES yra Tarptautinio cukraus susitarimo, kurį 1992 m. priėmė JT cukraus konferencija, šalis ir Tarptautinės cukraus organizacijos (TCO) narė. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas su kitomis Tarptautinio cukraus susitarimo šalimis siekiant modernizuoti susitarimą, visų pirma kiek tai susiję su TCO narių balsų skaičiaus įtakos ir finansinių įnašų neatitiktimi jų santykinei padėčiai pasaulinėje cukraus rinkoje. 2021 m. lapkričio mėn. Tarptautinės cukraus tarybos 59-ojoje sesijoje buvo vienbalsiai pritarta rekomenduoti TCO nariams iš dalies pakeisti susitarimą atsižvelgiant į derybų rezultatus. Persvarstyti Tarptautinio cukraus susitarimo tikslai apima glaudesnį tarptautinio bendradarbiavimo pasaulio cukraus ir saldiklių klausimais užtikrinimą ir susijusius klausimus, įskaitant bioenergijos ir etanolio degalų gamybą iš cukrinių augalų. Tikslas yra suteikti forumą tarpvyriausybinėms konsultacijoms dėl cukraus ir saldiklių rinkų, dėl cukraus pramonės šalutinių produktų rinkų bei dėl etanolio degalų iš cukrinių augalų. Be to, palengvinti prekybą renkant ir teikiant informaciją apie pasaulinę cukraus rinką ir kitus saldiklius, bioenergiją ir iš cukrinių augalų pagamintus etanolio degalus bei skatinti didesnę cukraus ir cukrinių augalų paklausą, ypač ne maisto reikmėms.

2022/09/13

Balsavau už šią rekomendaciją. Pritariame susitarimo sudarymui. 2021 m. rugsėjo mėn. Taryba priėmė sprendimą, kuriuo Europos Komisijai yra suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl ES ir Mauricijaus žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo naujo protokolo, numatant galimybę ribotos trukmės laikotarpiui pratęsti dabartinio protokolo galiojimą, kad būtų išvengta žvejybos veiklos pertrūkio. Atsižvelgdamos į suvaržymus dėl COVID-19 pandemijos ir sudėtingą derybų pobūdį, abi šalys susitarė pratęsti 2017–2021 m. protokolo galiojimą ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, laikantis minėto Tarybos sprendimo. Šis pratęsimas yra svarbus siekiant suteikti reikiamo laiko naujam susitarimui parengti, ES tolimojo plaukiojimo laivynui toliau užtikrinant žvejybos galimybes Mauricijaus vandenyse. Žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimu su Mauricijumi ES laivynui yra leidžiama Mauricijaus vandenyse žvejoti tunus ir tunams giminingų rūšių žuvis, o žvejybos galimybės yra 4 000 tonų. Šiuo pratęsimu būtų atitinkamai pakoreguotos žvejybos galimybės iki 2 000 tonų, o ES finansinis įnašas iki 287,5 tūkst. EUR, iš kurių 177,5 tūkst. EUR skirta Mauricijaus žuvininkystės sektoriaus politikai plėtoti. Šis susitarimas svarbus ES tunų žvejybos laivynui Indijos vandenyne ir sudaro sąlygas stiprinti ES ir Mauricijaus santykius.

2022/09/13

Balsavau už šį pranešimą. Taisomojo biudžeto Nr. 2/2022 projekto tikslas yra 2021 finansinių metų biudžeto perteklių, kuris siekia 3,23 mlrd. EUR, įrašyti į 2022 m. biudžetą. Pagrindiniai šio pertekliaus komponentai yra teigiamas rezultatas pajamų dalyje (2,57 mlrd. EUR) ir nepanaudotos lėšos išlaidų dalyje (652,3 mln. EUR). Pajamų dalyje perteklių daugiausia lėmė didesnė, nei tikėtasi, muitų suma (1,69 mlrd. EUR) ir prognozuota finansinių pajamų, delspinigių ir baudų suma (1,11 mlrd. EUR). Išlaidų dalyje 2021 m. Komisijos nepanaudoti mokėjimai siekia 81 mln. EUR ir 250 mln. EUR iš 2020 m. perkeltų asignavimų, o kitų institucijų 2021 m. nepanaudoti asignavimai siekia 117 mln. EUR ir 77 mln. EUR perkeltų asignavimų. 2021 m. perteklius yra ypač didelis. Pakartojame, kad Komisija vykdydama biudžetą, turi laikytis patikimo finansų valdymo principų. Apgailestaujame, kad 183 mln. EUR suma, kuri buvo skirta COVID-19 vakcinoms įsigyti 2021 m., nebuvo išleista, kaip planavo Komisija, ir nebuvo perskirta kitiems poreikiams finansuoti. Reikėtų panaudoti visas turimas ES biudžeto priemones, įskaitant perteklių, kad būtų toliau teikiama kuo didesnė ekonominė ir finansinė parama Ukrainai ir pirmosioms su migrantų antplūdžiu susiduriančioms šalims ir dar labiau stiprinami ES solidarumo pajėgumai siekiant šalinti Rusijos karo Ukrainoje socialines, energetines, žemės ūkio ir ekonomines pasekmes ES ir jos piliečiams.

2022/09/13

Balsavau už šį pranešimą. Pasiūlymu yra padaromi galiojančio teisės akto pakeitimai. Šie pakeitimai visiškai dera su galiojančiomis įstaigoms taikomų prudencinių ir pertvarkymo reikalavimų srities politikos nuostatomis. ES pertvarkymo sistema yra siekiama užtikrinti, kad tais atvejais, kai bankų padėtis pablogėja ir paskui jiems taikomas pertvarkymas, tokių bankų nuostoliai būtų padengiami ir jie būtų rekapitalizuojami privačiomis lėšomis. Sudarius sąlygas netiesiogiai pasirašyti vidinio MREL priemones pertvarkymo grupėse, bankų grupių, kurios laikosi vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategijos, reglamentavimą geriau suderinus su TLAC standartu ir patikslinus tam tikrus tinkamumo kriterijus siekiant vykdyti vidinio TLAC reikalavimą, pasiūlymu bus pagerintas galiojančių ES taisyklių dėl galimybių sėkmingai pertvarkyti bankus taikymas. Šis rezultatas dera su bendrais ES bankų pertvarkymo sistemos tikslais užtikrinti finansinį stabilumą ir sumažinti mokesčių mokėtojų lėšų naudojimą bankams pertvarkyti. Siūlomas reglamentas yra reikalingas siekiant tinkamai taikyti platesnio masto peržiūrėtus ES finansų srities teisės aktus, pasiūlytus 2016 m. ir priimtus 2019 m. (Rizikos mažinimo priemonių rinkinį), kuriais siekiama mažinti riziką finansų sektoriuje ir kartu skatinti tvarų ekonominės veiklos finansavimą. Todėl pasiūlymas visiškai dera su pagrindiniais ES tikslais skatinti finansinį stabilumą, mažinti mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimą bankams pertvarkyti bei prisidėti prie tvaraus ekonomikos finansavimo.

2022/09/13

Balsavau už šį pranešimą. Nors bylinėjimosi išlaidų finansavimas pasitelkus trečiuosius asmenis tebėra ribotas, ES jis tampa vis labiau plintančia praktika, kuriai kai kurių valstybių narių teisingumo sistemose tenka vis svarbesnis vaidmuo, taip pat jis tampa būdu Europos piliečiams kreiptis į teismą, visų pirma tarpvalstybinių bylų atveju. Pažymime, kad bylinėjimosi išlaidų finansavimas ES lygmeniu iki šiol iš esmės nereglamentuojamas. Bylinėjimosi išlaidų finansavimo pasitelkus trečiuosius asmenis reglamentavimas turėtų būti derinamas su politika, kuria didinamos ieškovų galimybės kreiptis į teismą, pavyzdžiui, mažinant teisines išlaidas, teikiant tinkamą viešąjį finansavimą pilietinės visuomenės organizacijoms, įskaitant vartotojų apsaugos organizacijas, arba skatinant kitokią praktiką, kaip antai teisinę pagalbą ar sutelktinį finansavimą. Raginame valstybes nares keistis geriausia praktika šiuo klausimu ir remtis Direktyvoje (ES) 2020/1828 nurodytomis priemonėmis, siekiant užtikrinti veiksmingą teisę kreiptis į teismą. Esame įsitikinę, kad siekiant užtikrinti, kad visi turėtų teisę kreiptis į teismą ir kad teisingumo sistemos pirmenybę teiktų ne privačių investuotojų, kurie gali siekti tik komercinės naudos iš teisinio ginčo, interesams, o nukentėjusiosios šalies teisių gynimui, būtina ES lygmeniu nustatyti bendrus būtiniausius standartus, kurie reglamentuotų pagrindinius su bylinėjimosi išlaidų finansavimu pasitelkus trečiuosius asmenis susijusius aspektus, įskaitant skaidrumą, sąžiningumą ir proporcingumą. Tokios reglamentavimo tvarkos tikslas būtų reglamentuoti bylinėjimosi išlaidų finansuotojų vykdomą bylinėjimosi finansavimo veiklą.

2022/09/13

Balsavau už šį pranešimą. Pritariame, kad į ES biudžetą ir daugiametę finansinę programą (DFP) būtų įtrauktas Socialinis klimato fondas. Ši nuostata yra ilgalaikės pozicijos, kad visos ES programos ir fondai turi būti įtraukti į biudžetą, dalis. Palankiai vertiname Komisijos pasiūlymą dėl 3 išlaidų kategorijos „Gamtos ištekliai ir aplinka“ įsipareigojimų asignavimų viršutinės ribos ir mokėjimų asignavimų viršutinės ribos padidinimo, nes tai yra būtina išankstinė sąlyga, kad Socialinio klimato fondo finansavimas nepakenktų kitoms ES programoms ir prioritetams. Pažymime, kad reikia atlikti platesnio masto dabartinės DFP tikslinimą, nes jau pirmaisiais metais buvo pasiektos jos ribos. Atkreipiame dėmesį į įvairias krizes ir iššūkius, kuriuos ES stengiasi įveikti, visų pirma į karą Ukrainoje ir jo padarinius, taip pat į dėl to atsiradusius didelius finansavimo poreikius. Raginame Komisiją atlikti išsamią dabartinės DFP veikimo peržiūrą ir pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl išsamaus DFP tikslinimo ir padaryti tai kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per pirmąjį 2023 m. ketvirtį. Prašome Tarybos ir Komisijos atsižvelgti į rekomendacijas

2022/09/13

Balsavau už šį pranešimą. Palankiai vertiname naująją ES miškų strategiją ir užmojį didinti subalansuotą daugiafunkcių miškų indėlį siekiant žaliojo kurso tikslų ir numatytos 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos, ypač tikslo sukurti tvarų žaliąjį augimą ir žaliąsias darbo vietas, ir ne vėliau kaip 2050 m. sukurti anglies dioksido neišskiriančią, aplinkos atžvilgiu tvarią ir visiškai žiedinę ekonomiką, neviršijant planetos galimybių ir laikantis neutralaus poveikio klimatui. Pabrėžiame tvirtos moksliškai pagrįstos strategijos, kurioje integruotai ir subalansuotai atsižvelgiama į aplinkos, socialinius ir ekonominius tvarumo aspektus, svarbą, atsižvelgiant į tai, kad miškai ne tik padeda siekti klimato ir biologinės įvairovės tikslų, apsaugodami dirvožemį ir vandenį, bet ir teikia ekonominę ir socialinę naudą bei įvairias paslaugas – nuo pragyvenimo šaltinių iki poilsio. Raginame valstybes nares užtikrinti, kad pagal jų teisės aktus miškai būtų kuo labiau apsaugoti nuo taršos ir žalos. Raginame Komisiją ir valstybes nares ypatingą dėmesį skirti tinkamų medžių sodinimui vietovėse, kuriose nualinta žemė ir kurios kenčia nuo dykumėjimo, ir pakartojame, kad yra svarbu apsaugoti neliestus miškus ir sengires. Raginame Komisiją ir valstybes nares įvertinti priklausomybę nuo medienos importo iš Rusijos ir prireikus parengti tvarias strategijas, kaip sušvelninti sutrikimus, kartu ES lygmeniu vengiant maisto gamybai tinkamos žemės ūkio paskirties žemės keitimo.

2022/09/13

Balsavau už šį pranešimą. Pagrindinė miškų naikinimo priežastis yra žemės ūkio paskirties žemės plėtra, siekiant gaminti tokias prekes kaip galvijai, mediena, palmių aliejus, sojos, kakava, kava ir guma. Manoma, kad augantis pasaulio gyventojų skaičius ir didėjanti žemės ūkio produktų paklausa dar labiau padidins žemės ūkio paskirties žemės paklausą ir darys papildomą spaudimą miškams. Todėl labai svarbu, kad reglamentas būtų taikomas ne tik medienos produktams, bet ir produktams, sodinamiems arba gaminamiems buvusiuose miško plotuose, kurie buvo paversti žemės ūkio paskirties žeme. Dėl ES vartojimo sukeliamas miškų naikinimas sudaro tik apie 10 proc. pasaulinio miškų naikinimo. Tačiau šis pasiūlymas gali labai pakeisti ne tik ES indėlį į miškų naikinimą, bet ir pasaulinę kovą su negrįžtamu miškų naikinimu. ES garsėja tuo, kad dažnai rodo pavyzdį. Jei mūsų prekybos partneriai ir trečiosios šalys pamatys, kad tiekimų grandinių, nesukeliančių miškų naikinimo, kūrimas veikia, jos naudosis ES nustatytomis priemonėmis ir įtikins vis daugiau ir daugiau ūkininkų ir miškų savininkų dalyvauti tvaresnio miškų ir žemės ūkio paskirties žemės naudojimo procese. Galiausiai, šis reglamentas yra neišvengiamas etapas, jei norime sėkmingai kovoti su klimato kaita. Mums visiems turi būti aišku, kad nesumažinus pasaulinio miškų naikinimo visos pastangos, kurias dedame ES, siekdami pažaboti klimato kaitą, bus tik lašas jūroje.

2022/09/13

Balsavau už šį pranešimą. 2022 m. vasario mėn. Komisija pateikė pasiūlymą iš dalies pakeisti reglamentą (ES) 2019/833, kuriuo į ES teisę perkeltos Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos (NAFO), kurios susitariančioji šalis yra ES, priimtos išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonės. Pagrindinis pasiūlymo tikslas yra į ES teisę perkelti 2021 m. NAFO paskutiniame metiniame susitikime priimtus išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonių pakeitimus. Be to, perkeliami NAFO priimti redakcinio pobūdžio patobulinimai, o formuluotės pritaikomos pagal teisinį ES kontekstą. Atsižvelgiant į ypatingą tam tikrų tikslinių rūšių jautrumą, yra svarbu užtikrinti, kad šiuose vandenyse būtų laikomasi patikimiausių žvejybos išteklių išsaugojimo priemonių. Pasiūlymu į ES teisinę sistemą perkeliami sprendimai susiję su kvotos „Kita“ apskaičiavimu, su menkėms 3M kvadrate skirtų papildomų iškrovimo inspektavimo priemonių ir juodiesiems paltusams skirtų papildomų priemonių įvedimu. Yra svarbu perkelti peržiūrėtas nuostatas dėl papildomų procedūrų ir sunkių pažeidimų, susijusių su tam tikro dydžio tinklo akių, tinklelių ar grotelių naudojimu, nuostatas dėl griežtesnių priemonių, susijusių su tolesniais veiksmais dėl pažeidimų, ir nuostatas dėl dokumentų perdavimo NAFO ir Europos žuvininkystės kontrolės agentūrai. Yra būtina užtikrinti, kad visi ES žvejybos laivynai, neatsižvelgiant į geografinį jų veiklos rajoną, įgyvendintų bendrą žuvininkystės politiką, ir kuo labiau sumažinti išteklių naudojimo poveikį buveinėms bei kitiems ištekliams ir rūšims.

2022/09/13

Balsavau už šį pranešimą. 2004 m. ES ratifikavo Konvenciją dėl toli migruojančių žuvų išteklių apsaugos ir valdymo vakarinėje ir centrinėje Ramiojo vandenyno dalyse ir nuo tada yra Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisijos (WCPFC) susitariančioji šalis. 2021 m. Europos Komisija pateikė pasiūlymą, kuriuo siekiama į ES teisę įtraukti WCPFC priimtas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones. Palankiai vertiname tai, kad buvo pateiktas šis pasiūlymas, kuriuo į ES teisę perkeliamos konvencijos dėl toli migruojančių žuvų išteklių apsaugos ir valdymo vakarinėje ir centrinėje Ramiojo vandenyno rajone taikytinos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės. Tačiau pabrėžiame, kad išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones yra vėluojama perkelti į ES teisę, nes dabar pateiktas pasiūlymas apima išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, kurios ES laivams, valstybėms narėms ir Europos Komisijai teisiškai privalomos nuo 2008 m. Nors pagal šią konvenciją išteklius naudojančių ES laivų skaičius nedidelis, tačiau sužvejojami kiekiai yra dideli ir daro didelį poveikį šių išteklių valdymui. Pabrėžiame techninių priemonių ir žuvų suburiamųjų įrenginių naudojimo kontrolės bei kai kurių pažeidžiamų rūšių apsaugos svarbą. Yra būtina užtikrinti, kad bendra žuvininkystės politika būtų taikoma visiems ES žvejybos laivynams, nepriklausomai nuo geografinio rajono, kuriame jie vykdo veiklą. Svarbu užtikrinti, kad išteklių naudojimas nedarytų didelio poveikio buveinėms bei kitiems ištekliams, rūšims.

2022/09/13

Balsavau už šį pranešimą. Atkreipiame dėmesį į vaidmenį, kurį atlieka mokyklos, ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigos, neformalaus švietimo ir savišvietos institucijos, teikdamos reikiamą materialinę ir psichologinę paramą jaunimui ir jų šeimoms. Raginame valstybes nares ir regionus teikti pakankamą finansinę paramą pagrindinėms švietimo įstaigoms, visų pirma daug investuojant į viešąjį švietimą, kad būtų įdarbinami ir darbo vietose išlaikomi aukštos kvalifikacijos mokytojai ir švietimo darbuotojai, siekiant, kad būtų pakankamai remiama jaunimo pedagoginė, psichologinė, fizinė, emocinė, kognityvinė ir socialinė raida. Primygtinai raginame valstybes nares gerokai padidinti viešąsias išlaidas švietimui ir mokymui, kad jos viršytų ES vidurkį (5 % BVP 2020 m.). Pabrėžiame mokytojų, pedagogų ir jaunimo darbuotojų vaidmenį teikiant psichologinę paramą vaikams ir jaunuoliams bei skatinant jų vystymąsi. Reikia pripažinti, jog yra svarbu skatinti mokytojų, švietimo darbuotojų, mokyklų administratorių, socialinių darbuotojų ir jaunimo darbuotojų bei besimokančiųjų raštingumą psichikos sveikatos srityje. Raginame valstybes nares ir Komisiją pradėti kalbėti psichikos sveikatos klausimais ir panaikinti su jais susijusią diskriminacinę socialinę stigmatizaciją. Raginame valstybes nares pakoreguoti mokymo programų turinį, imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų naikinamos kognityvinės spragos, atsiradusios nuotolinio mokymosi laikotarpiu, ir užkirsti kelią galimoms nesėkmėms mokykloje, jos nebaigimui. Primygtinai reikalaujame, kad valstybės narės kiekvienam vaikui Europoje užtikrintų galimybę gauti įtraukų ir lygiateisišką kokybišką švietimą.

2022/09/13

Balsavau už šį pranešimą. Energijos vartojimo efektyvumas gali padėti kovoti su didėjančiomis energijos kainomis mažinant poreikį įrengti naujus brangius elektros energijos gamybos ar perdavimo pajėgumus ir mažinant energijos išteklių naudojimo intensyvumą. Tai padeda namų ūkiams ir įmonėms tapti atsparesniems staigiam kainų padidėjimui artimiausioje ateityje ir taupyti energijai išleidžiamus pinigus. Energijos taupymo įpareigojimas yra vienas iš didžiausią poveikį darančių direktyvos elementų. Todėl, norint padidinti ES tikslo užmojį, 2024–2030 m. valstybės narės per metus turi sutaupyti 2 % daugiau energijos Paskatinus pastatų renovaciją, padidės energijos vartojimo efektyvumas, todėl 3 proc. viešųjų pastatų renovacijos per metus tikslas yra esminis direktyvos elementas. Įmonėms, kurių vidutinis metinis energijos suvartojimas per pastaruosius trejus metus viršijo 3,6 TJ ir kurios neįgyvendino energijos naudojimo vadybos sistemos, būtų privaloma atlikti energetinį auditą. Be to, reikalaujama, kad valstybės narės dalį savo pastangų skirtų energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams. Siūloma nustatyti patikimesnę energijos nepritekliaus apibrėžtį, kuri apimtų energijos nepriteklių skirtinguose regionuose, šalyse ir namų ūkiuose. Į šiuos parametrus valstybės narės turėtų atsižvelgti nustatydamos energijos nepriteklių patiriančius namų ūkius savo nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose. Vietos lygmeniu turi būti imamasi specialių ir tikslinių energijos nepritekliaus mažinimo priemonių (bendradarbiavimas su vietos institucijomis, pilietinėmis organizacijomis, savivaldybėmis, socialinėmis tarnybomis).

2022/09/14

Balsavau už šį pranešimą. Šiuo metu daugelis darbuotojų ES nėra apsaugoti deramu minimaliuoju darbo užmokesčiu, todėl direktyva yra siekiama užtikrinti, kad ES darbuotojai būtų apsaugoti deramu minimaliuoju darbo užmokesčiu, sudarančiu galimybes oriai gyventi šalyje, kurioje jie dirba. Tam ES valstybės galės pasitelkti įvairius atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus, pavyzdžiui, remtis prekių ir paslaugų krepšeliu realiomis kainomis arba taikyti tokius orientacinius rodiklius kaip 60 proc. bendro darbo užmokesčio mediana ir 50 proc. bendro vidutinio darbo užmokesčio. Direktyva siekiama skatinti kolektyvines derybas dėl darbo užmokesčio visose valstybėse narėse. Kolektyvinės derybos atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant deramo minimaliojo darbo užmokesčio teikiamą apsaugą. Šalyse, kuriose kolektyvinių derybų aprėptis didelė, mažą darbo užmokestį gaunančių darbuotojų dalis paprastai yra mažesnė, minimalusis darbo užmokestis palyginti su darbo užmokesčio mediana didesnis, darbo užmokesčio nelygybė mažesnė, o darbo užmokestis didesnis nei kitose šalyse. Kolektyvinės derybos daro poveikį bendriems darbo užmokesčio pokyčiams, užtikrina, kad darbo užmokestis viršytų teisės aktais nustatomą minimalų lygį, ir skatina jį kelti. Be to, jos skatina našumo augimą. Valstybės narės, kuriose kolektyvinių derybų aprėptis yra mažesnė nei 80 proc. darbuotojų, turėtų nustatyti kolektyvinių derybų sąlygų sistemą ir parengti kolektyvinių derybų skatinimo veiksmų planą.

2022/09/14

Balsavau už šį pranešimą. Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvos (RED III) peržiūra, numatant iki 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį nuo 32 proc. visų energijos sąnaudų padidinti iki 45 proc., yra itin svarbus Europos indėlis į Paryžiaus klimato kaitos susitarimo įgyvendinimą. Šį itin plataus užmojo tikslą galima pasiekti tik taikant inovatyvias technologijas ir taip vykdant labai sparčią atsinaujinančių išteklių energijos plėtrą visose srityse. O šis tikslas yra Europos siekio sustiprinti globalią lyderystę diegiant inovacijas aplinkos technologijų srityje pagrindas. Pramonė kasmet turėtų padidinti energijos iš atsinaujinančių šaltinių naudojimą 1,9 proc. punktu, o šilumos tiekėjai – 2,3 proc. punktu. Tikėtina, kad, pavyzdžiui, transporto sektoriuje tai leistų 16 proc. sumažinti anglies dvideginio išmetimą į atmosferą, nes būtų labiau naudojamas biokuras, sintetiniai degalai vandenilis ar elektra. Be to, siūlome ilgainiui mažinti medienos biomasės kaip atsinaujinančio energijos šaltinio, indėlį energijos vartojime bei įpareigoti ES valstybes įgyvendinti bent du tarptautinius atsinaujinančios energijos plėtros projektus, o jeigu kasmet suvartojama daugiau nei 100 Twh elektros – iki 2030 m. įgyvendinti tris projektus. Komisijos nurodymai dėl žaliojo vandenilio ir kitų iš atsinaujinančių išteklių pagamintų degalų arba kuro yra pernelyg sudėtingi ir turi būti supaprastinti, nesukeliant dėl to neigiamų ekologinių padarinių.

2022/09/14

Balsavau už šį pranešimą. Rekomenduojame Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir ES vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, įgyvendinant atnaujintą partnerystę su pietinėmis kaimyninėmis valstybėmis – naują Viduržemio jūros regiono darbotvarkę. Reikia stiprinti ES dialogą ir bendradarbiavimą su pietinėmis kaimyninėmis šalimis atitinkamose politikos srityse ir skatinti konfliktų prevenciją ir taikos kūrimą, kovą su piratavimu, jūrų saugumą ir kovą su terorizmu, radikalizacija ir ekstremizmu. Reikia prioriteto tvarka parengti ir sudaryti bendrus dokumentus arba nustatyti partnerystės prioritetus, kurie pakeistų ankstesnius dokumentus, remiantis penkiais pagrindiniais Viduržemio jūros regiono darbotvarkės prioritetais, visų pirma žmogaus socialinės raidos, žmonių saugumo, gero valdymo ir teisinės valstybės prioritetais. Taip pat reikia atkurti ES specialiojo įgaliotinio pietinėms kaimyninėms šalims, kuris būtų atskaitingas tiek vyriausiajam įgaliotiniui ir pirmininko pavaduotojui, tiek už kaimynystę ir plėtrą atsakingam Komisijos nariui, pareigybę, siekiant padidinti ES vienybę ir veiksmus regione, propaguoti ir ginti mūsų bendras vertybes ir interesus. Svarbu intensyvinti diplomatinę informavimo veiklą ir dialogą su pietinėmis kaimyninėmis valstybėmis, be kita ko, JT Generalinėje Asamblėjoje, ir prioriteto tvarka spręsti Rusijos agresijos prieš Ukrainą poveikio pietinių kaimyninių šalių apsirūpinimo maistu saugumui klausimą, ypatingą dėmesį skiriant šalims, kurios yra pažeidžiamiausios dėl savo priklausomybės nuo maisto importo, socialinės apsaugos stokos ar savo ekonominio modelio.

2022/09/14

Balsavau už šį pranešimą. Teigiamai vertiname Naujojo europinio bauhauzo (NEB) iniciatyvą, kuria yra siekiama kurti Europos masto kultūrinį judėjimą, kuriuo būtų prisidedama prie pažangesnės, tvaresnės, įtraukesnės ir malonesnės gyvenamosios aplinkos bei puoselėjamos vietos ir pasaulinės žinios. Įgyvendinant iniciatyvą dėmesys pirmiausia turi būti teikiamas žmonių gyvenimo kokybės gerinimui kuriant sveikas gyvenamąsias erdves už prieinamą kainą, atnaujinant erdves, pastatus, miestus bei teritorijas, kuriose jie gyvena, įskaitant mažiau išsivysčiusias, priemiesčių, kaimo, atokias ar pasienio vietoves ir regionus, remiantis ES miestų darbotvarke. Be to, keliant erdvinės segregacijos ir istorinės socialinių grupių atskirties klausimą bei apsaugant aplinką vykstant pastatų ir aplinkinių erdvių planavimo ir statybos darbams. Raginame valstybes nares diegti NEB į savo nacionalinę politiką. Raginame Komisiją ir valstybes nares didinti informuotumą apie šią iniciatyvą ir gerinti visų valdymo lygmenų koordinavimą, kad informacija, galimybės ir finansavimas jiems būtų prieinamas laiku ir vienodomis sąlygomis. Komisiją raginame kuo skubiau pateikti pasiūlymą dėl to, kad iki kitos DFP NEB taptų nauja savarankiška ES programa, o konkrečioms idėjoms ir tikslams įgyvendinti būtų skiriamas tinkamas finansavimas bei toliau plėsti NEB aprėptį, į iniciatyvą įtraukiant ES nepriklausančias asocijuotąsias šalis, šalis partneres. NEB gali prisidėti prie miestų atstatymo ir visuomenių bei ekonomikos atkūrimo po karo, visų pirma kalbant apie karą Ukrainoje.

2022/09/14

Balsavau už šį pranešimą. Rusijos karas prieš Ukrainą ne tik padarė didžiulę žalą ekonomikai, bet ir lėmė tai, kad valstybė prarado ir galimybes patekti į tarptautines kapitalo rinkas. Valdžios institucijos ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) 2022 m. birželio mėn. apskaičiavo, kad dėl to susidaręs mokėjimų balanso finansavimo trūkumas per visus 2022 m. pasieks apie 39 mlrd. USD. Skaičiuojama, kad bendras poveikis Ukrainos ekonomikai, vertinamas pagal 2022 m. prarastą produkciją ir dėl kapitalo sunaikinimo bei darbo jėgos migracijos prarastą būsimą gamybą, siekia šimtus milijardų. Tikėtina, kad vien 2022 m. Ukrainos BVP sumažės 30–50 %, o tai reikštų, kad, be fizinio kapitalo sunaikinimo, bus patirta dar daugiau kaip 100 mlrd. EUR nuostolių. Šiuo pasiūlymu yra siekiama sudaryti sąlygas ES teikti Ukrainai papildomą išskirtinę 5 mlrd. EUR vertės makrofinansinę pagalbą (MFP) paskolų forma ir suteikti ES biudžetui priemonių šių papildomų paskolų bei 2022 m. liepos 12 d. patvirtintos 1 mlrd. EUR MFP paskolos nuostolių rizikai padengti. Pasiūlymu taip pat yra siekiama, kad ta pati biudžeto apsauga, taikoma jau pasirašytų išorės skolinimo įgaliojimų paskolų išmokėjimui, po 2022 m. liepos 15 d. būtų taikoma Ukrainos valdžios institucijoms ir Ukrainos valstybės subjektams.

2022/09/15

Balsavau už šį pranešimą. Pakartojame, kad Europos Parlamentui susirūpinimą kelia šie klausimai Vengrijoje: konstitucinės ir rinkimų sistemos veikimas, teisminių ir kitų institucijų nepriklausomumas bei teisėjų teisės, korupcija ir interesų konflikto atvejai, privatumo ir duomenų apsauga, saviraiškos laisvė, įskaitant žiniasklaidos pliuralizmą, akademinė laisvė, religijos laisvė, asociacijų laisvė, teisė į vienodą požiūrį, įskaitant LGBTIQ asmenų teises, mažumoms priklausančių asmenų, įskaitant romus ir žydus, teisės ir apsauga nuo neapykantos kurstymo šių mažumų atžvilgiu, pagrindinės migrantų, prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių teisės, ekonominės ir socialinės teisės. Parlamento rezoliucijose išdėstyti faktai ir tendencijos kartu kelia sisteminę grėsmę ES sutarties 2 straipsnyje išdėstytoms vertybėms ir aiškų pavojų, kad jos gali būti šiurkščiai pažeistos. Reiškiame didelį susirūpinimą dėl tyčinių ir sistemingų Vengrijos vyriausybės pastangų pakenkti ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintoms pagrindinėms ES vertybėms ir tas pastangas smerkiame. Nuo tada, kai buvo pradėta procedūra pagal ES sutarties 7 straipsnį, šios tendencijos ženkliai pakrypo į blogąją pusę. Vengrijos vyriausybė yra atsakinga už tai, kad būtų atkurta atitiktis ES teisei ir ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintoms vertybėms. Reiškiame didelį apgailestavimą, jog tai, kad ES nesiėmė ryžtingų veiksmų, prisidėjo prie demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių Vengrijoje pašlijimo, o šalis, remiantis atitinkamais rodikliais, tapo hibridiniu rinkimų autokratijos režimu.

2022/09/15

Balsavau už šį pranešimą. Teisinė valstybė, žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas bei veiksminga kova su korupcija yra mūsų visuomenės pagrindas ir ES pagrindinės vertybės. Kai kuriose valstybėse narėse šie principai nuolat pažeidinėjami ir tai kelia grėsmę teisingam, teisėtam, nešališkam ES lėšų paskirstymui. Teisinės valstybės principas yra glaudžiai susijęs su pagarba demokratijai ir pagrindinėms teisėms, todėl bet kurios iš šių vertybių padėties blogėjimas yra išpuolis prieš ES ramsčius, kaip numatyta ES sutartyje. Raginame Komisiją pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, įskaitant procedūrą, numatytą pagal teisinės valstybės sąlygų mechanizmą, kad būtų pašalinti šie teisinės valstybės principo, demokratijos ir pagrindinių teisių pažeidimai. Svarbu išsaugoti žiniasklaidos laisvę, pliuralizmą ir nepriklausomumą, užtikrinti žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumą ir rinkos koncentracijos reguliavimą, užtikrinti žurnalistų apsaugą. Yra reikalingos privalomos ES masto taisyklės, pagal kurias ES būtų užtikrinama patikima ir nuosekli nepriklausomos žiniasklaidos ir žurnalistų apsauga nuo nepagrįstų ieškinių, kuriais siekiama juos nutildyti arba įbauginti. Raginame Komisiją dėti daugiau pastangų siūlant privalomas priemones ir apsaugant bei skatinant tiriamosios žurnalistikos finansavimą. Raginame Komisiją ir valstybes nares garantuoti visapusišką kovos su diskriminacija teisės aktų įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą, pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš valstybes nares, kurios neperkelia į nacionalinę teisę ES kovos su diskriminacija teisės aktų arba ne iki galo juos įgyvendina.

2022/09/15

Balsavau už šį pranešimą. Esame įsitikinę, kad savo, kaip investicijų ir darbo vietų kūrimo varomosios jėgos, regionų ir tarpregioninių skirtumų mažinimo priemonės ir visų ES regionų solidarumo mechanizmo, vaidmenį sanglaudos politika toliau galės atlikti tik tuo atveju, jeigu bus skiriamas pakankamas finansavimas, pagrįstas partnerystės ir daugiapakopio valdymo principais. Naujiems uždaviniams spręsti reikia naujų lėšų, todėl prašome prireikus papildyti sanglaudos politikos biudžetą naujais ištekliais, kad valstybės narės ir regioninės valdžios institucijos galėtų spręsti įvairias ES kylančias problemas, reaguoti į krizes. Per ateinančius 30 metų ES augimo varomoji jėga bus žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Tai ne tik atvers naujas galimybes, bet ir pareikalaus reikšmingų struktūrinių permainų, dėl kurių tarp regionų veikiausiai atsiras naujų skirtumų. Norint regionams padėti iki 2050 m. pereiti prie neutralaus poveikio klimatui ir išvengti naujų regioninių skirtumų, yra būtina naujo Teisingos pertvarkos fondo II (TPF II) parama. TPF II biudžetas turėtų papildyti dabartinius sanglaudos fondus, o pats TPF II turėtų būti visapusiškai integruotas į bendrųjų nuostatų reglamentą ir partnerystės principo mechanizmą. Jo lėšomis būtų remiami regionai, kuriuose išmetamas didelis CO2 kiekis vienam gyventojui ir vyksta tokių pramonės šakų, kaip plieno ar aliuminio pramonė, pertvarka. Galimybę naudotis TPF II (NUTS 3 lygio) regionai turėtų turėti nepriklausomai nuo savo kategorijos.

2022/09/15

Balsavau už šį pranešimą. Sutartyje dėl ES veikimo yra pripažįstama, kad pasienio regionai patiria sunkumų, ir nurodoma, kad ES vykdydama veiksmus savo ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai didinti, šiems regionams turėtų skirti ypatingą dėmesį. Palankiai vertiname Komisijos paskelbtą komunikatą „ES pasienio regionai gyvosios Europos integracijos laboratorijos“, kuriame pateikiama išsami informacija apie kliūtis, su kuriomis susiduria ES pasienio regionai. Problemos, su kuriomis susiduria pasienio regionai, ypač tie, kurie turi tik jūrų sienas, kaimo ir retai apgyvendintos vietovės, įvairiuose regionuose skiriasi priklausomai nuo teisinių, administracinių, kalbinių, kultūrinių, socialinių ir ekonominių, aplinkos, demografinių ir geografinių aplinkybių atitinkamame regione. Reikia veiksmingai naudoti ir geriau koordinuoti ES lėšas, kad būtų užtikrintas visapusiškesnis požiūris į iššūkius. Raginame įtraukti vietos valdžios institucijas, bendruomenes, taikyti specialiai pritaikytus metodus, kurie būtų integruoti, pritaikyti konkretiems regionams ir būtų įtraukti į daugiapakopio valdymo sistemą. Pabrėžiame, kad neproporcinga našta (pvz., susiję struktūriniai sunkumai, su kuriais susiduria visi pasienio regionai) turėtų būti kompensuojama atskira regioninės pagalbos tvarka, specialiai skirta pasienio regionams. Raginame Komisiją ir valstybes nares dėti kuo daugiau pastangų siekiant pašalinti kliūtis susijusias su sveikatos priežiūros paslaugomis, transportu, švietimu, darbo jėgos judumu ir aplinka. Rekomenduojame įgyvendinti ES iniciatyvą, pagal kurią šiuose regionuose už nedidelę kainą būtų teikiami kaimyninių šalių kalbų kursai.

2022/09/15

Balsavau už šį pranešimą. Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statutą ir finansavimą reglamentuoja Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1141/2014. Jame įtvirtinta pagarba vertybėms, kuriomis grindžiama ES, įskaitant demokratiją ir pagrindines teises. Parlamentui ir Komisijai įvertinus reglamento taikymą, nustatyta keletas spragų, trukdančių Europos politinėms partijoms ir fondams visapusiškai vykdyti savo užduotį padėti kurti europinę politinę erdvę. Be to, dabartiniame teisiniame pagrinde skiriama nepakankamai dėmesio būtinybei užtikrinti politinės reklamos skaidrumą, nors jis labai svarbus siekiant vykdyti sąžiningas demokratines diskusijas, laisvus bei sąžiningus rinkimus. Komisijos ataskaitoje dėl 2019 m. Europos Parlamento rinkimų pabrėžta, kad reikia nuveikti daugiau. Todėl siūloma iš dalies pakeisti reglamentą Nr. 1141/2014 siekiant padidinti Europos politinių partijų ir fondų finansinį gyvybingumą, palengvinti jų bendravimą su jų narėmis esančiomis nacionalinėmis partijomis, kad Europos politinėms partijoms būtų lengviau dalyvauti nacionalinėse su ES klausimais susijusiose kampanijose, užtaisyti likusias spragas, susijusias su finansavimo šaltiniais ir skaidrumu (visų pirma dovanomis ir finansavimu iš ES nepriklausančių šalių), sumažinti pernelyg didelę administracinę naštą ir padidinti teisinį tikrumą. Be to, siūlomi ir tam tikri reglamento pakeitimai, kurių tikslas – užtikrinti aukštus skaidrumo standartus ir kuriais atsižvelgiama į besiformuojančią naują internetinių politinių kampanijų terpę, užsienio kišimosi pavojų ir duomenų apsaugos taisyklių pažeidimų vykdant politinės reklamos veiklą riziką.

2022/09/15

Balsavau už šį pranešimą. Europos pramonė yra labai svarbi mūsų visuomenės klestėjimui šiandien ir ateityje. Norint pasiekti plataus užmojo ES klimato tikslus yra būtina parengti konkurencingą ir novatorišką Europos pramonės politiką. ES turi įvykdyti savo pažadą dėl žaliojo kurso kaip augimo strategijos, kuria būtų skatinama žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Be to, pasaulis sparčiai kinta ir yra būtina didinti pramonės konkurencingumą ES. Pasaulyje, kuriame keičiasi geopolitinė realybė, reikia išlaikyti ir stiprinti Europos pranašumus pasaulinėse vertės grandinėse. COVID krizė parodė, kad ES yra pernelyg priklausoma nuo kitų pasaulio dalių, kad gautų svarbiausių produktų ir išteklių. Per ilgai laikėmės tokio požiūrio į vidaus gamybą, pagal kurį pirmenybė teikiama trumpalaikėms išlaidoms, o ne saugumui, tvarumui, atsparumui. Negalime leisti, kad produktų ir technologijų, kurie yra būtini mūsų ekonomikai ir mūsų ateities visuomenei, prieinamumas ir įperkamumas būtų labai priklausomas nuo kitų pasaulio šalių. ES turi atgauti tvirtą poziciją svarbiausiose pasaulinėse vertės grandinėse ir užsitikrinti svarbiausiųjų medžiagų tiekimą kilus krizei. ES per ilgai ignoravo faktą, kad Kinija, Rusija ir kitos valstybės taiko kitokias taisykles. Kitas didžiulis uždavinys yra užtikrinti, kad ateityje galėtume patenkinti mūsų pramonės šakų energijos poreikius. Vien Europoje pagamintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos tam nepakaks, todėl energetikos srityje turime palaikyti diplomatijos santykius su kitomis šalimis.

2022/09/15

Balsavau už šią rezoliuciją. Remiantis Europos sausrų stebėjimo centro duomenimis, rugpjūčio mėn. 64 proc. žemyno gavo perspėjimus apie sausrą (17 proc. gavo sausros pavojaus signalą). Preliminarūs duomenys rodo, kad dabartinė sausra yra didžiausia per pastaruosius 500 metų, o 2022 m. vidutinė temperatūra Europoje buvo aukščiausia tiek rugpjūčio, tiek birželio-rugpjūčio mėnesiais. Prognozuojama, kad artimiausi mėnesiai daugelyje Europos šalių ir toliau bus sausesni nei įprastai. IPCC duomenimis, yra akivaizdu, kad dėl klimato krizės ekstremalios oro sąlygos (pvz., potvyniai, audros ir karščiai) dažnėja ir intensyvėja. Šios ekstremalios meteorologinės sąlygos yra ženklas, rodantis, kad reikia imtis platesnio užmojo veiksmų klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos srityje. ES turėtų atlikti vadovaujamą vaidmenį šiame procese ir stiprinti savo pastangas visuose sektoriuose. Raginame ES atnaujinti savo nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus pagal Paryžiaus susitarimą ir padidinti savo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslą iki COP 27 sesijos, remiantis geriausiais turimais moksliniais duomenimis. Raginame siekti kuo platesnio užmojo dėl Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio. Raginame parengti ES atkūrimo po ekstremaliųjų situacijų planų gaires, kuriose būtų nustatytos prioritetinės sritys, kuriose po potvynių, miškų gaisrų, karščio bangų ar sausrų sukeltų nelaimių būtų vykdomi gaivinimo, atkūrimo ir atstatymo etapai.

2022/09/15

Balsavau už šią rezoliuciją. Griežtai smerkiame 2022 m. rugpjūčio 2 d. Taivano sąsiauryje pradėtas Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) karines pratybas, kurios pasiekė precedento neturintį intensyvumą, ir raginame KLR vyriausybę susilaikyti nuo bet kokių priemonių, kurios galėtų destabilizuoti padėtį Taivano sąsiauryje ir regioninį saugumą. Pabrėžiame, kad negalima vienašališkai keisti status quo Taivano sąsiauryje, ir primygtinai reikalaujame priešintis jėgos naudojimui ar grasinimui ja. Dar kartą patvirtiname tarptautinės bendruomenės įsipareigojimą išlaikyti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, taiką ir stabilumą Taivano sąsiauryje ir regione. Pakartojame ES įsipareigojimą laikytis „Vienos Kinijos“ politikos, kuri yra ES ir Kinijos santykių politinis pagrindas. Primename, kad ES ir Kinijos strategijoje pabrėžiama, jog konstruktyviais abiejose sąsiaurio pusėse esančių šalių santykiais siekiama skatinti taiką ir saugumą visame Azijos ir Ramiojo vandenyno regione ir kad ES remia iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti dialogą ir stiprinti pasitikėjimą. Esame įsitikinę, kad provokaciniai Kinijos veiksmai prieš Taivaną ir Pietų Kinijos jūroje turi atsiliepti ES ir Kinijos santykiams ir kad reikia apsvarstyti nenumatytų atvejų planavimo galimybę. Reiškiame tvirtą solidarumą su Taivano gyventojais ir palankiai vertiname Taivano valdžios institucijas, politinius lyderius už jų apgalvotą ir atsakingą reakciją į Kinijos provokacijas. Griežtai nepritariame Kinijos ekonominei prievartai prieš Taivaną ir kitas demokratines šalis regione, taip pat prieš ES valstybes nares.

2022/09/15

Balsavau už šį pranešimą. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) steigiamasis reglamentas turi būti pirmą kartą peržiūrėtas, siekiant pagerinti ES pasirengimo sveikatos krizėms ir reagavimo į jas mechanizmus. COVID-19 pandemija atskleidė didelių ES pasirengimo ir reagavimo spragų, o dabartinė pandemija dar nesibaigė ir numatoma, kad ateityje protrūkiai pasireikš dažniau. ES turi gebėti geriau numatyti būsimas epidemijas, joms pasirengti, jas valdyti. Yra svarbu pripažinti, kad šiuo metu beveik visi ECDC darbuotojai dirba su SARS-CoV-2 pandemija, o kitos svarbios su infekcinėmis ligomis susijusios veiklos sritys yra apleistos. Iš dalies keičiančiame reglamente pirmenybė turėtų būti teikiama veiksmingiems ir pragmatiškiems sprendimams, kuriais siekiama gerinti valstybių narių institucijų ir Komisijos, Sveikatos saugumo komiteto ir ECDC bei, kai tinkama, kitų organizacijų (pvz., Europos vaistų agentūros) bendradarbiavimą, keitimąsi informacija, patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais. Šis geresnis bendradarbiavimas turėtų sudaryti sąlygas geresniam pasirengimui ir reagavimo koordinavimui. Kad toks sustiprintas bendradarbiavimas būtų veiksmingas, yra būtinas valstybių narių ir ES institucijų bei įstaigų tarpusavio skaidrumas ir atskaitomybė. Tačiau jokia ECDC dalinio keitimo reglamento nuostata neturėtų kelti susirūpinimo, kad ES kišasi į išimtinę valstybių narių kompetenciją. ECDC visų pirma turėtų sutelkti dėmesį į savo pagrindines užduotis – nustatyti, įvertinti ir pranešti apie esamas ir atsirandančias užkrečiamųjų ligų keliamas grėsmes.

2022/10/04

Balsavau už šį pranešimą. Šis pasiūlymas, kaip glaudžiai susijusių priemonių rinkinio dalis, yra viso ES atsako sveikatos srityje į COVID-19 pandemiją pagrindas ir juo numatoma geresnė krizių valdymo sistema. Šiame pasiūlyme pateiktos priemonės yra glaudžiai susijusios su priemonėmis, pateiktomis kitose rinkinio dalyse, kuriomis siekiama peržiūrėti Europos vaistų agentūros (EMA) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) įgaliojimus. Pasiūlyme pateikiama sustiprinta pasirengimo sveikatos krizėms ir reagavimo į jas ES lygmeniu sistema, pašalinant trūkumus, išryškėjusius per COVID-19 pandemiją. Bus nustatyta išsami teisės aktų sistema, kuria bus reglamentuojami su pasirengimu, priežiūra, rizikos vertinimu ir skubiu įspėjimu ir reagavimu susiję veiksmai ES lygmeniu, ir sustiprintas ES vadovaujamas vaidmuo priimant bendras ES lygmens pasirengimo būsimoms tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėms sveikatai priemones.

2022/10/04

Balsavau už šį pranešimą. Palankiai vertiname Komisijos komunikatą „Tvaresnės ir konkurencingesnės ES akvakultūros 2021–2030 m. strateginės gairės“. Šios gairės yra išsamios, patikimos ir tinkamos siekiant skatinti darnią ir konkurencingą ES akvakultūrą, daug dėmesio ilguoju laikotarpiu skiriant akvakultūros sektoriaus darnumui ir jo indėliui į Europos žaliąjį kursą. Vis dėlto apgailestaujame, kad jose daug dėmesio skiriama tik aplinkos aspektams. Joms reikia didesnių užmojų siekiant skatinti tvarią gamybą ir tikrai klestinčio ir konkurencingo ES akvakultūros sektoriaus plėtrą. Manome, kad yra svarbu, remiantis gairėmis, nustatyti kiekybinius šio sektoriaus augimo tikslus, kaip biologinės įvairovės strategijoje, strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ ir kitose žaliojo kurso strategijose nustatyti aplinkos apsaugos tikslai. Yra svarbu, kad valstybės narės tinkamai ir koordinuotai įgyvendintų gaires, jog būtų pasiekti jų tikslai, todėl raginame valstybes nares ir Akvakultūros patariamąją tarybą įgyvendinti gairėse rekomenduojamus veiksmus. Atkreipiame dėmesį į svarbų Komisijos vaidmenį padedant valstybėms narėms ir koordinuojant įgyvendinimą, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos ES akvakultūros ūkininkams. Raginame Komisiją nuolat stebėti, kaip įgyvendinamos šios gairės ir kiti teisės aktai, susiję su akvakultūra. Raginame valstybes nares skirti pakankamai lėšų pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ES akvakultūros sektoriaus inovacijoms, tvarumui ir atsparumui remti.

2022/10/04

Balsavau už šį pranešimą. Nacionalinės mokesčių administracijos turėtų būti geriau aprūpintos pakankamais ištekliais siekiant veiksmingai rinkti mokesčius, užtikrinti taisyklių laikymąsi, geriau pasitarnauti mokesčių mokėtojams ir užtikrinti atitiktį. Raginame valstybes nares, atsižvelgiant į išaugusius skaitmeninės pertvarkos iššūkius, įsipareigoti pakankamai investuoti į žmogiškuosius išteklius, įskaitant mokymą, skaitmeninę infrastruktūrą ir specializuotą personalą bei įrangą. Raginame Komisiją būsimuose pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų išnagrinėti, kaip užtikrinti, kad naujai priimamus teisės aktus grindžianti technologija būtų savaime susieta su teisingu teisės aktų įgyvendinimu. Manome, kad kriptoturtas turi būti apmokestinamas sąžiningai, skaidriai ir veiksmingai, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir vienodas sąlygas turto ir finansinių produktų apmokestinimo tvarkai ir finansinių paslaugų teikėjams. Tačiau suprantame, kad sprendimus dėl kriptoturto apmokestinimo pagal ES sutartis priima valstybės narės. Raginame valdžios institucijas apsvarstyti galimybę taikyti supaprastintą apmokestinimo tvarką tik retkarčiais sandorius sudarantiems arba smulkiems prekybininkams ir smulkiems sandoriams. Taip pat yra būtina turėti aiškią ir plačiai pripažįstamą kriptoturto apibrėžtį mokesčių tikslais. Reikia užtikrinti sistemingą kelių teisinių priemonių, kuriomis reglamentuojamas arba bus reglamentuotas kriptoturtas (t. y. reglamento dėl kriptoturto rinkų, reglamento dėl lėšų pervedimo, direktyvos dėl administracinio bendradarbiavimo ir kitų su pinigų plovimu susijusių iniciatyvų), darną, teisinį tikrumą ir stabilumą.

2022/10/04

Balsavau už šį pranešimą. Šio pasiūlymo tikslas yra perkelti į ES teisę išteklių kontrolės, išsaugojimo ir valdymo priemones, priimtas Indijos vandenyno tunų komisijos (IOTC), kurios susitariančiąja šalimi ES yra nuo 1995 m. IOTC yra regioninė žvejybos valdymo organizacija, atsakinga už tunų ir tunams giminingų rūšių žuvų išteklių valdymą Indijos vandenyne. 2019 m. ES turėjo 62 žvejybos veiklą vykdančius žvejybos laivus, vykdančius veiklą IOTC susitarimo taikymo rajone. Dauguma jų yra laivai, daugiausia žvejojantys tropinių tunų rūšių žuvis ir mažesniu mastu – durklažuves, melsvuosius ryklius ir ilgapelekius tunus. Šis pasiūlymas apima IOTC nuo 2008 m. priimtas priemones su pakeitimais, padarytais jos metiniuose susitikimuose. ES turi užtikrinti, kad šių priemonių būtų laikomasi kaip tarptautinių įsipareigojimų, kai tik jos įsigalioja. Pasiūlymu siekiama perkelti į ES teisę naujausią IOTC rezoliucijų redakciją ir nustatyti jų perkėlimo ir įgyvendinimo ateityje mechanizmą. Pasiūlyme nustatyti ataskaitų teikimo terminai nustatyti remiantis IOTC rezoliucijose nurodytais terminais, kadangi reikia suteikti ES galimybę ataskaitas laiku pateikti IOTC sekretoriatui.

2022/10/04

Balsavau už šį pranešimą. Atsižvelgiant į didėjantį Rusijos karinės agresijos mastą ir poveikį, pasiūlymu yra siekiama nustatyti tam tikras lankstumo priemones, kad būtų galima į tai reaguoti ir šalinti padarinius. Iš dalies keičiamas reglamentas (ES) Nr. 1303/2013 ir reglamentas (ES) 2021/1060, kuriais nustatomos bendros struktūrinių fondų nuostatos atitinkamai 2014–2021 m. ir 2021–2027 m. laikotarpiais. Lankstumo priemonės leidžia nukrypti nuo vietos reikalavimų vykdant veiksmus, kuriais sprendžiamos dėl Rusijos karinės agresijos kylančios migracijos problemos. Priemonės suteikia galimybę deklaruoti jau užbaigtų veiksmų, susijusių su migracijos problemomis, išlaidas. ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo išankstinio finansavimo normos 2022 ir 2023 m. padidinamos pridedant 0,5 proc. (iki 1 proc.) visos paramos. Priemonės apima ir iki 100 proc. bendro finansavimo normą prioritetinei krypčiai, kuria skatinama trečiųjų šalių piliečių integracija. Be to, ne mažiau kaip 30 proc. paramos pagal šį prioritetą turės būti skiriama vietos valdžios institucijoms ir pilietinės visuomenės organizacijoms, veikiančioms vietos bendruomenėse. Priemonės suteikia lankstumą tarp fondų, sudarant sąlygas naudoti Sanglaudos fondo lėšas veiksmams, kuriais sprendžiamos dėl Rusijos agresijos kylančios migracijos problemos, ir tarp teminių tikslų, sudarant sąlygas perkelti lėšas iš vienos programos į kitą.

2022/10/04

Balsavau už šį pranešimą. Vienas kroviklis mobiliesiems telefonams ir kitiems mažiems elektroniniams įrenginiams būtų naudingas visiems – aplinkai, vartotojams ir įmonėms. Šiuo metu dėl gausybės kroviklių, sąveikumo stokos, prastos saugos, patentuotų jungčių adapterių kainų, įtvirtintų gaminių kainų, kurias lemia su gaminiais tiekiami krovikliai, teisingos informacijos apie tai, kokį kroviklį kokiam įrenginiui naudoti, trūkumo, nepakankamo kroviklių, kabelių ir prievadų patvarumo, nenuspėjamo įkrovimo laiko, sugedusių elektroninių įrenginių kroviklių atsiranda nereikalingų išlaidų ir kyla nepatogumų vartotojams. Be vartotojų patiriamų nepatogumų, taip pat kyla pavojus mūsų planetai ir aplinkos apsaugos tikslams. Kasmet dėl nešiojamiesiems įrenginiams skirtų kroviklių Europoje susidaro 11 000–13 000 tonų EEĮ atliekų. Todėl pasirinkus tvarų sprendimą nustatyti universalųjį USB Type-C įkrovimo prievadą per metus EEĮ atliekų kiekis sumažėtų tūkstančiais tonų, būtų tiesiogiai padedama aplinkai, toliau padedama pakartotinai naudoti senus elektroninius įrenginius, taupomi pinigai ir mažinamos vartotojams nereikalingos išlaidos. Iki 2024 m. pabaigos visi ES parduodami mobilieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai ir vaizdo kameros turės turėti USB Type-C kroviklį, o nuo 2026-ųjų pavasario šis reikalavimas bus taikomas ir nešiojamiesiems kompiuteriams. Bendras kroviklis taip pat bus naudojamas naujiems skaitmeniniams fotoaparatams, nešiojamoms vaizdo žaidimų konsolėms, nešiojamiesiems garsiakalbiams, elektroninėms skaityklėms, klaviatūroms, pelėms, navigacijos sistemoms ir belaidėms ausinėms, kurių galia siekia iki 100 W.

2022/10/04

Balsavau už šį pranešimą. Palankiai vertiname Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2021–2030 m. Europos neįgaliųjų teisių strategija“, kuria yra siekiama užtikrinti, kad visi neįgalieji Europoje galėtų naudotis savo teisėmis, dalyvauti visuomenės gyvenime ir ekonomikoje vienodomis sąlygomis ir nebūtų diskriminuojami, šalinant dideles kliūtis, nustatytas vertinant 2010–2020 m. Europos strategiją dėl negalios. Palankiai vertiname strategijoje paskelbtą iniciatyvą įsteigti centrą „AccessibleEU“. Centras siekia didinti suderintos prieinamumo politikos darną, remti jos įgyvendinimą, palengvinti prieigą prie atitinkamų žinių ir įgūdžių, skatinant lygių galimybių kultūrą ir visapusišką neįgaliųjų dalyvavimą visuomenės gyvenime, profesiniu lygmeniu, viešojo administravimo institucijų, verslo atstovų, neįgaliųjų pilietinės visuomenės, prieinamumo ekspertų ir naudotojų bendradarbiavimo erdvėje. Geresnių visuomenės prieinamumo rezultatų pavyks pasiekti tik tuo atveju, jei centras laikysis universalumo požiūrio. Yra būtina užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į visapusišką požiūrį į prieinamumą, ypač fizinės aplinkos, transporto, informacijos, ryšių, paslaugų ir viešųjų pirkimų sutarčių bei konkursų srityse. Raginame Komisiją užtikrinti pakankamus išteklius (žmogiškuosius, finansinius) centro steigimui ir veikimui. Raginame valstybes nares užtikrinti išteklius, kurių reikia prieinamumo politikai įgyvendinti ir vykdyti, be kita ko, naudojant ES lėšas. Taip pat įsteigti nacionalinius prieinamumo centrus, kurie galėtų apimti informacijos centrus ir atitinkamas ekspertų grupes, kurios glaudžiai bendradarbiautų su centru įgyvendinant, stebint ir užtikrinant prieinamumo teisės aktų vykdymą.

2022/10/04

Balsavau už šį pranešimą. ES yra labai svarbu užtikrinti, kad muitų procedūros būtų kuo efektyvesnės ekonominės veiklos vykdytojams ir tokiu būdu būtų mažinamos administracinės kliūtys verslui vykdant muitinį įforminimą. Šis pasiūlymas bus naudingas siekiant sukurti tinkamas muitinių ir kompetentingų partnerių institucijų skaitmeninio bendradarbiavimo sąlygas, tinkamai įgyvendinti daugelio vidaus rinkos politikos krypčių išorės aspektus ir sumažinti administracinę naštą prekybos srityje. Kad būtų galima išspręsti nustatytas su prekių įforminimo procesu susijusias problemas (nepakankamo muitinių ir kompetentingų institucijų partnerių veiklos koordinavimo, fragmentiško sąveikumo), pasiūlymu siekiama nustatyti glaudesnio muitinių ir kompetentingų institucijų partnerių bendradarbiavimo valdymo sistemą, kurti sąveikius sprendimus, gerinti tarptautinėje prekyboje dalyvaujančių reguliavimo institucijų darbo praktiką, kad būtų galima taikyti labiau automatizuotus, elektroninius ir integruotus prekių įforminimo procesus. Taip pat nustatyti duomenų derinimo sistemą, sudaryti kartotinio duomenų naudojimo atliekant įvairius muitinės ir ne muitinės institucijų reikalaujamus tarptautinės prekybos formalumus sąlygas. Komisija turi būti atsakinga už vienodų techninių specifikacijų parengimą sąveikumui užtikrinti. Vienodose techninėse specifikacijose turi būti numatyti bendri duomenų rinkiniai, taikomi visiems prašymams, deklaracijoms ar pranešimams, siekiant sukurti sąveikią bendrą IT sąsają. Tai turėtų sudaryti galimybes elektroninėmis priemonėmis keistis informacija, bendradarbiauti su muitinėmis, partnerėmis kompetentingomis institucijomis ir ekonominės veiklos vykdytojais, bei užtikrinti, kad būtų laikomasi muitų kontrolės ir užtikrintas veiksmingas jos vykdymas.

2022/10/04

Balsavau už šį pranešimą. Šis pasiūlymas yra 2020 m. ir vėlesnio laikotarpio žemės ūkio statistikos strategijos dalis, o ši strategija yra Komisijos vykdoma plataus masto ES žemės ūkio statistikos modernizavimo programa. Ja yra siekiama supaprastinti ir patobulinti Europos žemės ūkio statistikos sistemą (EŽŪSS). Žemės ūkio statistika šiuo metu yra grindžiama keliais skirtingais teisės aktais ir susitarimais. Visos šios priemonės turėtų būti sujungtos, kad būtų laikomasi sisteminio požiūrio. Taip bus supaprastintos statistinių duomenų rinkimo sistemos. Taip pat planuojama leisti naudoti įvairius duomenų šaltinius, įskaitant tolimąjį stebėjimą, taip sumažinant respondentams tenkančią naštą. Šis pasiūlymas taikomas apibendrintai žemės ūkio produkcijai (augalams ir gyvūnams), įskaitant ekologinį ūkininkavimą, žemės ūkio produktų kainas, maisto medžiagas ir augalų apsaugos produktus. Duomenys susiję su žemės ūkio sąnaudomis (sėklų, pesticidų, pašarų ir pan. kainomis) ir produkcija (augalininkystės ir gyvulininkystės produkcija bei kainomis). Duomenys gali būti renkami iš ūkių, administracinių šaltinių, tarpininkų (pieninių ir kt.), didmeninių subjektų ir rinkos organizacijų ir dažnai apima tam tikrus ekspertų vertinimus. Nustačius nuoseklią sistemą bus galima sukurti integruotą teisinę struktūrą bei geriau planuoti ir derinti tyrimus ir kitus duomenų rinkimo procesus.

2022/10/04

Balsavau už šį pranešimą. Netinkamas pavojingųjų cheminių medžiagų, ypač patvariųjų organinių teršalų (POT), tvarkymas prisideda prie bendros aplinkos taršos, o tai gali turėti didelį poveikį teisei į gyvybę, teisei į asmens neliečiamybę, teisei į tinkamas ir teisingas darbo sąlygas ir teisei į sveiką aplinką. POT reglamentu ES įgyvendinamos Stokholmo konvencijos ir 1979 m. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolo dėl patvariųjų organinių teršalų nuostatos. Atsižvelgiant į Rio deklaracijos dėl aplinkos ir plėtros principus, reglamente yra numatytos priemonės, kuriomis siekiama kuo labiau sumažinti, ir kai tik įmanoma kuo greičiau panaikinti, POT išleidimą į aplinką. Reglamente taip pat įtvirtintos nuostatos dėl atliekų, kurias sudaro bet kurios iš šių cheminių medžiagų, kuriose jų yra arba kurios jomis užterštos. Pasiūlymu iš dalies yra keičiami POT reglamento IV ir V priedai, kad ES galėtų laikytis savo įsipareigojimų dėl cheminių medžiagų, patenkančių į pasiūlymo taikymo sritį, kuriuos ES prisiėmė pagal Stokholmo konvenciją ir 1979 m. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolą dėl patvariųjų organinių teršalų.

2022/10/04

Balsavau už šią rezoliuciją. Raginame Komisiją ir valstybes nares kuo skubiau visapusiškai ir veiksmingai spręsti gyvenvietėse gyvenančių romų tautybės asmenų padėties klausimą, taikant tinkamą trumpalaikę ir ilgalaikę politiką, remiamą pakankamu ES ir nacionaliniu finansavimu, siekiant užtikrinti, kad romai ES ir kaimyninėse šalyse nebūtų palikti nuošalyje. Atkreipiame dėmesį į tai, kad katastrofiškos sąlygos, neigiamas psichologinis ir sociologinis segregacijos poveikis turi įtakos ne tik gyvenvietėse gyvenantiems žmonėms, bet ir platesnei bendruomenei. Raginame valstybes nares įgyvendinti „tinkamo būsto“ visiems, įskaitant romus, sąvoką, kaip apibrėžė JT. Raginame teikti pirmenybę segregacijos panaikinimo metodams, pagal kuriuos būtų naudojamas integruotas socialinis būstas arba į jį investuojama, kartu finansuojant prieinamas kokybiškas socialines paslaugas ir kokybišką socialinį darbą vietoje, kuris apimtų romų bendruomenės narių konsultacijas ir dalyvavimą, suteikiant romams galimybę išvykti iš gyvenviečių. Raginame valstybes nares užtikrinti veiksmingą ir nemokamą galimybę visiems gyvenvietėse gyvenantiems romų vaikams lankyti vaikų darželius, kad būtų užtikrintas jų dalyvavimas pagal Europos vaiko garantijų sistemą. Raginame sistemingai stebėti mokyklos nebaigimo riziką ir nevienodas galimybes gauti išsilavinimą visais lygmenimis, kad būtų galima laiku imtis intervencinių veiksmų, apimančių pedagoginę pagalbą, individualų konsultavimą, užklasinę veiklą vaikams ir jų tėvams. Raginame valstybes nares įdiegti priemones, sistemas, kurios motyvuotų romų tautybės jaunuolius baigti vidurinę mokyklą, pavyzdžiui, skiriant specialias išmokas.

2022/10/05

Balsavau už šią rezoliuciją. Pasaulio biologinės įvairovės nykimas, kuris šiuo metu vyksta dešimtis ar šimtus kartų sparčiau nei natūralus rūšių nykimas, yra tiesioginis žmogaus veiklos padarinys ir kelia grėsmę maždaug milijonui gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms gresia išnykimas. Turimi įrodymai leidžia manyti, kad dar nevėlu sustabdyti dabartines biologinės įvairovės nykimo tendencijas ir nukreipti jas priešinga linkme. Reikėtų skubiai sumažinti ES gamybos ir vartojimo aplinkosauginį pėdsaką, kad nebūtų peržengtos planetos galimybių ribos. Raginame didinti CITES ir BĮK, Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos ir kitų su biologine įvairove susijusių sutarčių ir susitarimų suderinimą, kad būtų veiksmingai įvykdyti tarptautiniai biologinės įvairovės išsaugojimo įsipareigojimai. Pabrėžiame, kad miškų teikiamos ekosisteminės paslaugos ir ištekliai yra labai svarbūs žmonėms visame pasaulyje. Raginame ES ir valstybes nares siekti, kad per COP19 būtų priimta CITES rezoliucija dėl miškų, siekiant užtikrinti, kad į CITES įtrauktų medžių rūšys būtų tinkamai apsaugotos, o prekyba būtų vykdoma tik kai ji yra teisėta, tvari, atsekama. Apgailestaujame dėl netinkamo prekybos saugomomis rūšimis draudimų ir apribojimų vykdymo, nes konvencijos šalims trūksta pajėgumų ir išteklių. Raginame visas konvencijos šalis aktyviau įgyvendinti šią konvenciją. Raginame visas ES valstybes nares įsteigti specializuotus padalinius, kurie nacionaliniu lygmeniu nagrinėtų nusikaltimus laukinei gamtai ir kurių įgaliojimai apimtų visą valstybės teritoriją.

2022/10/05

Balsavau už šį pranešimą. Rekomenduojame Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir ES vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai pripažinti, kad Rusijos agresijos prieš Ukrainą karas turi nerimą keliančių tiesioginių ir ilgalaikių padarinių Somalio pusiasaliui. Rusija jau turi tvirtus, daugialypius ryšius ir daro įtaką regione naudodama investicijas (tiek civilines, tiek karines) ir dislokuodama sukarintas grupes. Rekomenduojame pripažinti, kad tokie veiksmai gali toliau destabilizuoti kaimyninius regionus. Rekomenduojame kovoti su Rusijos bandymais organizuoti priešiškumą ES skatinančias klaidingos informacijos ir dezinformacijos kampanijas regione, taikant išsamią ES viešosios komunikacijos strategiją, skirtą kovoti su Rusijos pastangomis ir jas įveikti, derinant ją su konkrečiais veiksmais ir įsipareigojimais, kuriais atsižvelgiama į vietos gyventojų poreikius. Į tai reaguodama ES turi koreguoti savo santykius su šiuo regionu. Rekomenduojame pripažinti regiono potencialą ir strateginę svarbą ir parengti tikrą strateginę bendradarbiavimo ir įsipareigojimo viziją nuolat siekiant įgyvendinti Somalio pusiasalio strategiją ir ją pritaikyti, atsižvelgiant į pastarojo meto įvykius regione, suteikiant naują postūmį užtikrinti abipusiškai naudingus santykius, grindžiamus nuosekliomis, savalaikėmis ir veiksmingomis konsultacijomis bei bendromis vertybėmis, interesais ir perspektyvomis. Rekomenduojame pereiti nuo pasenusio paramos gavėjo mentaliteto prie lygiavertės ES ir Somalio pusiasalio šalių partnerystės, kad būtų sukurtos sąlygos tvariam ir taikiam regiono vystymuisi.

2022/10/05

Balsavau už šį pranešimą. Dar kartą patvirtiname, kad teisė į saugų geriamąjį vandenį ir sanitarijos paslaugas yra žmogaus teisė ir kad abi teisės papildo viena kitą. Prieiga prie saugaus geriamojo vandens yra būtina sveikam gyvenimui ir būtina, siekiant užtikrinti žmogaus orumą. Teisė į vandenį yra pamatinė išankstinė sąlyga norint užtikrinti visapusį kitų teisių įgyvendinimą, todėl siekiant užtikrinti šią teisę reikia vadovautis viešojo intereso ir visuotinės viešosios gėrybės principais. Raginame ES tarptautiniu, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis skatinti apsaugos mechanizmus, siekiant užtikrinti, kad teisė į vandenį ir sanitarijos paslaugas valstybėse narėse būtų užtikrinama ne pasirinktinai, o privalomai. Raginame ES ir valstybes nares rodyti pavyzdį ir ratifikuoti atitinkamas konvencijas (pvz., 1992 m. Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvenciją ir jos vandens ir sveikatos protokolą). Raginame ES ir valstybes nares daugiašaliuose ir regioniniuose forumuose propaguoti teises į saugų geriamąjį vandenį ir sanitarijos paslaugas ir jų norminį plėtojimą, be kita ko, remiant JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių į saugų geriamąjį vandenį ir sanitarijos paslaugas klausimais įgaliojimus. Raginame ES delegacijas ir valstybių narių misijas, kaip nurodyta ES gairėse, dvišaliuose dialoguose su šalimis partnerėmis, ypač vykdant žmogaus teisių ir sektorinius dialogus, kelti klausimus, susijusius su teisėmis į saugų geriamąjį vandenį ir sanitarijos paslaugas.

2022/10/05

Balsavau už šią rezoliuciją. Dėl Rusijos karo prieš Ukrainą ir naudojimosi iškastinės energijos tiekimu kaip karo ginklu smarkiai padidėjo dabartinis nestabilumas energijos rinkoje. Dėl šios padėties išaugo energijos kainos, nepaprastai padidėjo infliacija, socialinė nelygybė, energijos ir judumo nepriteklius, maisto kainos bei paaštrėjo pragyvenimo išlaidų krizė. Išlieka ir didelė įvairių sektorių įmonių užsidarymo, nedarbo grėsmė. Reiškiame susirūpinimą dėl aukštų energijos kainų visoje ES ir raginame valstybes nares nedelsiant spręsti klausimą dėl jų ir su jomis susijusios infliacijos poveikio namų ūkių pajamoms, sveikatai ir gerovei, ypač pažeidžiamiausiems žmonėms, įmonėms, įskaitant MVĮ, ir ekonomikai apskritai. Raginame valstybes nares užtikrinti prieigą prie įperkamo ir švaraus šildymo ir elektros energijos bei neleisti, kad žmonėms tektų rinktis tarp maisto ir šildymo. Perspėjame valstybes nares, kad energija neturėtų būti atjungiama vartotojams, kurie neįstengia susimokėti didėjančių energijos sąskaitų, ir pabrėžiame, kad yra būtina vengti iškeldinimo pažeidžiamų namų ūkių, nepajėgiančių susimokėti sąskaitų ir nuomos, atvejais. Raginame valstybes nares svarstyti galimybę krizės laikotarpiu visoje ES netaikyti PVM pagrindiniams maisto produktams, palengvinti prieigą prie svarbiausių prekių ir kovoti su maisto trūkumu bei kylančiomis būsto kainomis. Raginame Komisiją įvertinti tinkamą pelno maržą ir imtis tolesnių veiksmų siekiant nustatyti nenumatyto pelno mokestį energetikos įmonėms, kurios gavo pernelyg didelę naudą iš energetikos krizės.

2022/10/05

Balsavau už šį pranešimą. Laiko tarpsnių reglamente yra nustatytos laiko tarpsnių paskirstymo ES oro uostuose taisyklės ir išdėstyta laiko tarpsnių naudojimo taisyklė, pagal kurią oro vežėjai privalo per tam tikrą laikotarpį, kuriam sudaromas tvarkaraštis, panaudoti ne mažiau kaip 80 proc. jiems paskirtų laiko tarpsnių serijų, kad galėtų išsaugoti teisę į tas pačias laiko tarpsnių serijas kitu lygiaverčiu laikotarpiu, kuriam sudaromas tvarkaraštis. COVID-19 pandemija lėmė staigų ir precedento neturintį keleivinio transporto paklausos sumažėjimą ir oro transporto bendrovės nebegalėjo laikytis įprastos laiko tarpsnių naudojimo taisyklės, nesukeldamos didelės finansinės žalos ar žalos aplinkai rizikos. ES du kartus iš dalies pakeitė Laiko tarpsnių reglamentą, kad pakoreguotų šią taisyklę. Šiuo metu taikomos sušvelnintos laiko tarpsnių naudojimo taisyklės nustos galioti 2022 m. spalio mėn. Galutinai grįžus prie įprastų laiko tarpsnių naudojimo reikalavimų be galimybės taikyti pagrįsto laiko tarpsnių nenaudojimo išimtis kiltų rizika, kad oro transporto bendrovėms būtų užkrauta papildoma finansinė našta, o oro transporto bendrovės vykdytų skrydžius vien tam, kad išlaikytų su skrydžiais susijusius oro uostų laiko tarpsnius. Laiko tarpsnių reglamentas turėtų būti iš dalies pakeistas siekiant sušvelninti COVID-19 pandemijos ir Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą poveikį, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą oro vežėjams ir siekiant išlaikyti ES laiko tarpsnių paskirstymo sistemos vientisumą.

2022/10/06

Balsavau už šią rezoliuciją. Griežtai smerkiame M. J. Amini mirtį po jos smurtinio suėmimo, prievartos ir netinkamo elgesio, kurį vykdė Irano dorovės policija. Raginame Irano vyriausybę leisti nepriklausomai kompetentingai institucijai nešališkai ir veiksmingai ištirti M. J. Amini tragišką mirtį ir kaltinimus kankinimu, netinkamu elgesiu. Palaikome taikius protestus prieš M. J. Amini nužudymą, moterų priespaudą, šiurkščius bei masinius žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimus. Remiame Irano gyventojų lūkesčius gyventi laisvoje, stabilioje, įtraukioje ir demokratinėje valstybėje, kuri laikosi savo nacionalinių ir tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių srityje. Reikalaujame, kad Irano valdžios institucijos leistų greitai, nešališkai ir veiksmingai ištirti visų protestuotojų nužudymus, o atsakingi asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Reikalaujame, kad Irano valdžios institucijos nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvintų visus asmenis, kurie dėl protestų buvo įkalinti tik dėl to, kad taikiai naudojosi savo teise į saviraiškos laisvę, teise jungtis į asociacijas ir laisvai rinktis į taikius susirinkimus. Reikalaujame panaikinti jiems visus kaltinimus. Smerkiame sisteminę Irano moterų ir kitų pažeidžiamų grupių diskriminaciją įstatymais ir kitais teisės aktais, kuriais griežtai ribojamos jų laisvės ir teisės. Reikalaujame, kad Irano valdžios institucijos skubiai panaikintų įstatymus, kuriais moterims ir mergaitėms nustatomas reikalavimas dėvėti šydus, panaikintų „dorovės“ policiją ir nutrauktų sisteminę moterų diskriminaciją visose gyvenimo srityse.

2022/10/06

Balsavau už šią rezoliuciją. Smerkiame neteisėtus ir nepagrįstus fiktyvius referendumus, grasinant ginklu surengtus Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios regionams aneksuoti. Šie „referendumai“ vyko pažeidžiant JT Chartiją ir tarptautinę teisę. Atmetame suklastotus „referendumų“ rezultatus ir šių teritorijų įtraukimą į Rusijos sudėtį bei jų nepripažįstame. Raginame visas šalis ir tarptautines organizacijas vienareikšmiškai pasmerkti Rusijos agresijos karą ir jos bandymus jėga ir prisidengiant fiktyviais referendumais užimti teritorijas. Raginame ES ir valstybes nares aktyviai bendradarbiauti su vyriausybėmis, kurios laikosi neutralios pozicijos dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą, kad būtų suformuota tvirta tarptautinė opozicija bet kokiems jėga vykdomiems Ukrainos sienų pokyčiams ir ginama tarptautinė teisė. Raginame valstybes nares ir kitas Ukrainą remiančias šalis solidžiai padidinti savo karinę pagalbą, kad Ukraina galėtų susigrąžinti visos savo tarptautiniu mastu pripažintos teritorijos kontrolę ir sėkmingai apsiginti nuo bet kokios tolesnės Rusijos agresijos. Raginame dvejojančias valstybes nares pristatyti joms priderančią karinės pagalbos dalį, būtiną karui kuo anksčiau užbaigti. Dėl Ukrainos rėmėjų dvejonių karas tik užsitęsia, o to kaina yra nekaltų ukrainiečių gyvybės. Raginame ES vadovus užtikrinti ilgalaikę valstybių narių ir panašiai mąstančių šalių vienybę siekiant visapusiškai ir besąlygiškai remti Ukrainos kovą prieš Rusijos agresijos karą. Palankiai vertiname Komisijos pasiūlymus dėl aštuntojo sankcijų Rusijai paketo. Įspėjame Lukašenkos režimą nebendrininkauti Rusijos kare.

2022/10/06

Balsavau už šią rezoliuciją. Palankiai vertiname tai, kad paskelbti prekybos ir darnaus vystymosi peržiūros rezultatai. Parlamentas jau seniai prašo atlikti išsamią peržiūrą ir daugiau dėmesio skirti prekybos ir darnaus vystymosi skyrių įgyvendinimui ir vykdymo užtikrinimui. Remiame Komisijos planą racionalizuoti tvarumą visuose laisvosios prekybos susitarimuose, siekiant prisidėti prie neutralaus anglies dioksido poveikio ekonomikos, ir teikti pirmenybę aplinkosaugos prekių ir paslaugų patekimui į rinką, galimybei gauti žaliavų ir energetikos prekių, kurios yra būtinos neutralaus anglies dioksido poveikio ekonomikos veikimui, su sąlyga, kad jomis prekiaujant būtų atsižvelgiama į tvarią praktiką ir nedaromas neigiamas poveikis žmogaus teisėms, darbo teisėms ir aplinkai ES nepriklausančiose šalyse, taip pat laikomasi JT laisvo, išankstinio ir informacija grindžiamo sutikimo principo. Palankiai vertiname tai, kad sukurta už prekybos taisyklių laikymosi užtikrinimą atsakingo vyriausiojo pareigūno pareigybė ir pertvarkyta viena bendra prieiga, nes tai yra svarbūs žingsniai siekiant sustiprinti prekybos ir darnaus vystymosi įsipareigojimų įgyvendinimą. Primename Komisijos įsipareigojimą įtariamiems prekybos ir darnaus vystymosi nuostatų pažeidimams skirti tiek pat dėmesio, kiek įtariamiems patekimo į rinką įsipareigojimų pažeidimams. Tikimės, kad prekybos ir darnaus vystymosi 15 punktų veiksmų plano peržiūros rezultatų principai bus atspindėti visuose ES prekybos susitarimuose, dėl kurių yra deramasi, ir būsimuose prekybos susitarimuose, modernizuojant visus galiojančius laisvosios prekybos susitarimus.

2022/10/06

Balsavau už šią rezoliuciją. Palankiai vertiname suplanuotus veiksmus, numatytus bendrame komunikate „ES kosmoso eismo valdymo požiūris. ES indėlis sprendžiant pasaulinį uždavinį“ bei pastarojo meto pokyčius kosmoso sektoriuje, kai į rinką patenka naujos įmonės ir rinkoje diegiamos paslaugos, teikiamos pagal įvairius ES kosmoso programos komponentus. Pabrėžiame, kad kosmoso operacijų ir kosmoso srities subjektų skaičiaus didėjimas bei precedento neturintis palydovų sistemų dydžio augimas yra kiekybiniai aspektai, dėl kurių kyla rimtų problemų, kurias reikia spręsti, visų pirma taikant prevencines priemones ir kuriant bei diegiant pažangius automatizuotus metodus, pvz., automatizuotą susidūrimų vengimą. Siekiant tinkamai valdyti kosmoso eismą yra reikalingi kiekybiniais parametrais ir matavimo priemonėmis pagrįsti duomenys ir šiuo tikslu reikia didinti jutiklių skaičių ir kokybę, reikia patikimo dalijimosi duomenimis ir kosminių šiukšlių tvarkymo pažangos. Raginame gerinti ES SST paslaugas, susijusias su surinktais duomenimis, atmosferinio grįžimo ir susiskaidymo tyrimais, ir toliau plėtoti ES SST duomenų bazę, įskaitant aptiktą, kataloguotą ir prognozuojamą kosminių objektų judėjimą. Reikia remti patobulintų SST pajėgumų plėtojimą ir stiprinti mokslinius tyrimus ir inovacijas kosmoso eismo valdymo srityje. Raginame Komisiją dėti visas politines ir diplomatines pastangas, įskaitant bendradarbiavimą su JT, siekiant pasauliniu lygmeniu parengti visapusišką tarptautinę strategiją dėl bendrų standartų ir taisyklių taikymo ir konkrečių kosmoso eismo valdymo sprendimų įgyvendinimo.

2022/10/06

Balsavau už šią rezoliuciją. Raginame ES būti lydere saugant vandenynus, atkuriant jūrų ekosistemas ir didinant informuotumą apie esminį vandenynų vaidmenį išlaikant žmonėms ir gyvūnams tinkamą gyventi planetą ir apie įvairią naudą, kurią jis teikia mūsų visuomenei. Šiomis aplinkybėmis yra svarbu pagerinti mūsų santykį su vandenynais, todėl raginame Komisiją skatinti geresnį vandenynų išsaugojimo klausimų integravimą į kitas politikos sritis, be kita ko, būsimose klimato ir biologinės įvairovės konferencijose, visų pirma COP 15 ir COP 27. Esame nusivylę dėl to, kad Atvirosios jūros sutartis galiausiai nebuvo priimta per penktąją tarpvyriausybinę konferenciją, tačiau pripažįstame, kad pažangos buvo padaryta. Manome, kad yra būtina užtikrinti biologinės įvairovės apsaugą už nacionalinių jurisdikcijų ribų, siekiant apsaugoti, išsaugoti ir atkurti jūrų gyvybę ir sąžiningai bei tvariai naudoti mūsų bendrus vandenynų išteklius. Raginame Komisiją ir valstybes nares pritarti tam, kad į būsimų deklaracijų ir tarptautinių sutarčių preambulę būtų įtraukta nuostata, kad vandenynai, visų pirma nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančių rajonų jūrų biologinė įvairovė, yra bendras pasaulio turtas. Manome, kad kovai su vandenynų būklės blogėjimu reikia dėti daug bendrų pastangų, todėl raginame sukurti pasaulinį, sisteminį, integruotą ir plataus užmojo valdymą. Raginame Japoniją, Norvegiją ir Islandiją nutraukti jų vykdomą banginių medžioklę. Raginame sustiprinti Arkties regiono apsaugą ir nustatyti draudimą žvalgyti naftą, dujas.

2022/10/06

Balsavau už šį pranešimą. Remiantis sutartimi dėl ES veikimo, valstybės narės savo ekonominę politiką ir užimtumo skatinimą vertina kaip bendro intereso reikalą ir savo veiksmus koordinuoja Taryboje. 148 straipsnyje nustatyta, kad Taryba priima užimtumo gaires, o 121 straipsnyje nurodyta, kad jos turi atitikti bendras ekonominės politikos gaires. Užimtumo gairės turi būti rengiamos kasmet. Palankiai vertiname Komisijos pasiūlymą dėl valstybėms narėms skirtų atnaujintų užimtumo gairių ir tai, kad jame daug dėmesio skiriama aplinkai po COVID-19 pandemijos, siekiui užtikrinti, kad žalioji ir skaitmeninė pertvarka būtų socialiniu požiūriu sąžininga ir ekonomiškai tvari, bei naujausioms politikos iniciatyvoms, kuriomis reaguojama į Rusijos invaziją Ukrainoje. Peržiūrėtos šios užimtumo gairės – darbo jėgos paklausos didinimas, darbo jėgos pasiūlos didinimas ir galimybių įsidarbinti, mokymosi visą gyvenimą siekiant įgyti įgūdžių ir kompetencijų gerinimas. Taip pat darbo rinkų veikimo ir socialinio dialogo veiksmingumo gerinimas bei lygių galimybių visiems skatinimas, socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu. Valstybės narės turėtų aktyviai skatinti tvarią socialinę rinkos ekonomiką ir sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms į kokybiškų darbo vietų kūrimą bei jas remti, pasinaudoti galimybėmis, susijusiomis su skaitmenine ir žaliąja pertvarka. Be to, siekdami stiprinti demokratinį sprendimų priėmimą, pakartojame savo prašymą leisti Parlamentui lygiomis teisėmis su Taryba dalyvauti nustatant integruotas gaires.

2022/10/18

Balsavau už šį pranešimą. Nepatvirtiname Tarybos generaliniam sekretoriui, kad Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos 2020 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Apgailestaujame dėl to, kad Taryba vis dar atsisako bendradarbiauti vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, todėl Parlamentas yra priverstas atsisakyti patvirtinti biudžeto įvykdymą. Apgailestaujame dėl to, kad Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos biudžetas nebuvo padalytas į du atskirus biudžetus, kaip Parlamentas rekomendavo ankstesnėse rezoliucijose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, siekiant padidinti kiekvienos iš šių dviejų institucijų skaidrumą, atskaitomybę ir veiksmingumą. Raginame Tarybą savo valdymo ataskaitose pateikti savo pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių ir susijusių rezultatų santraukas. Raginame Tarybą teikti informaciją biudžeto valdymo institucijai apie savo darbuotojų lyčių pusiausvyrą, geografinį pasiskirstymą, neįgalumą ir nurodyti susijusias vidaus politikos priemones. Pakartojame savo raginimą rotacijos tvarka Tarybai pirmininkaujančioms valstybėms narėms atsisakyti bet kokios įmonių paramos, kuria siekiama padengti kai kurias jų išlaidas. Remiame ombudsmenės rekomendacijas dėl Tarybos teisėkūros proceso skaidrumo. Apgailestaujame dėl to, kad sprendimų priėmimo procesas Taryboje dar toli gražu nėra visiškai skaidrus, o tai daro poveikį piliečių pasitikėjimui ES kaip skaidriu subjektu ir kyla pavojus visos ES reputacijai. Primygtinai raginame Tarybą imtis visų reikiamų priemonių siekiant, kad bereikalingai nedelsiant būtų įgyvendintos ombudsmenės rekomendacijas ir atitinkami ES Teisingumo Teismo sprendimai.

2022/10/18

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto generaliniam sekretoriui, kad Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2020 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Pakartojame savo pastabas dėl nariams skirtos išmokos, kuria iš dalies padengiamos su IT susijusios išlaidos ir kiekvienam nariui kasmet skiriama 3 000 EUR IT išmoka. Prašome Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto persvarstyti IT išmokos dydį ir jos pobūdį, siekiant pereiti nuo vienodo dydžio išmokos prie mokėjimo, grindžiamo faktinėmis ir pagrįstomis išlaidomis. Pakartojame savo susirūpinimą dėl to, kad komiteto sprendime Nr. 078/21 nepateikiamos gairės dėl to, kokiais atvejais reikėtų konsultuotis su komiteto Teisės tarnyba. Raginame komitetą nustatyti, kad tokios konsultacijos būtų privalomos bent jau priimant visus sprendimus, dėl kurių komitetui kyla teisinė rizika. Primename, kad Teisės tarnybai turi būti suteikta pakankamai išteklių ir būtini įgaliojimai, kad ji galėtų sėkmingai vykdyti savo užduotis komiteto interesais, atsižvelgiant į šios tarnybos horizontalųjį vaidmenį ir nepakankamą dydį. Primygtinai raginame Komitetą padidinti darbuotojų, dirbančių teisėkūros darbo ir tarpinstitucinių santykių srityse, skaičių. Raginame Komitetą įsipareigoti naudotis Skaidrumo registru siekiant didinti ryšių su išorės interesų atstovais skaidrumą. Raginame Komitetą toliau stengtis įgyvendinti Parlamento rekomendacijas siekiant stiprinti lyčių aspekto integravimą Komiteto viduje.

2022/10/18

Balsavau už šį pranešimą. Nepatvirtiname Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros vykdomajai direktorei, kad agentūros 2020 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Atkreipiame dėmesį į agentūros vykdomojo direktoriaus ir jo buvusio kabineto vadovo atsistatydinimą 2022 m. balandžio mėn. po OLAF ataskaitos paskelbimo ir po daugybės ataskaitų bei žurnalistinių tyrimų, kuriuose atskleidžiamos problemos žmogaus teisių užtikrinimo srityje. Apgailestaujame kad, nepaisant OLAF rekomendacijų, prieš juos nevykdomos drausminės procedūros. Palankiai vertiname tai, kad nuo 2022 m. liepos mėn. valdančioji taryba paskyrė laikinai pareigas einančią vykdomąją direktorę. Raginame agentūros valdančiąją tarybą kuo greičiau paskirti naują vykdomąjį direktorių ir prieš tęsiant šią įdarbinimo procedūrą, įsipareigoti užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskaitomybę Parlamentui ir šį įsipareigojimą patvirtinti raštu. Naujasis vykdomasis direktorius turėtų įsipareigoti užtikrinti, kad vykdant visą agentūros veiklą bus visapusiškai gerbiamos pagrindinės teisės, bei turėti aukšto lygio administracinių ir valdymo įgūdžių. Raginame valdančiąją tarybą ir Komisiją aktyviai bendradarbiauti su Parlamentu, atsižvelgiant į jo prerogatyvas. Kuo didesnės galimybės visuomenei susipažinti su OLAF galutinėmis ataskaitomis dėl agentūros visapusiškas visų Parlamento, visų pirma jo FRONTEX patikros darbo grupės, rekomendacijų įgyvendinimas turėtų būti tokio valdančiosios tarybos įsipareigojimo užtikrinti skaidrumą ir atskaitomybę dalis. Raginame agentūrą užtikrinti, kad visi pranešimai apie profesinius nusižengimus būtų vertinami rimtai ir kad būtų imamasi tinkamų tolesnių veiksmų.

2022/10/18

Balsavau už šią rezoliuciją. Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/1480 yra viršijami reglamente (EB) Nr. 1107/2009 numatyti įgyvendinimo įgaliojimai ir jis nedera su ES teise, nes jame nepaisoma atsargumo principo. Griežtai smerkiame ilgus pakartotinio leidimų išdavimo proceso vėlavimus ir vėlavimus nustatant endokrininę sistemą ardančias medžiagas.Manome, kad sprendimas pratęsti 8-hidroksichinolino, chlorotolurono ir difenokonazolo patvirtinimo galiojimo laikotarpį neatitinka saugumo kriterijų, išdėstytų Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 II priede, jis nėra pagrįstas nei įrodymais, kad šios medžiagos gali būti naudojamos saugiai, nei įrodymais, kad šios medžiagos tikrai būtinos maisto gamybai ES. Raginame Komisiją panaikinti įgyvendinimo Reglamentą (ES) 2022/1480 ir pateikti komitetui naują projektą, kuriame būtų atsižvelgta į mokslinius visų atitinkamų medžiagų – ypač 8-hidroksichinolino, chlorotolurono ir difenokonazolo – žalingų savybių įrodymus. Raginame Komisiją teikti įgyvendinimo reglamentų projektus siekiant pratęsti tik tokių medžiagų patvirtinimo galiojimo laikotarpius, kai nenumatoma, kad dėl turimų mokslo žinių Komisijai reikėtų teikti pasiūlymą nepratęsti konkrečios veikliosios medžiagos patvirtinimo galiojimo. Raginame Komisiją panaikinti medžiagų patvirtinimo galiojimą, jeigu esama įrodymų ar kyla pagrįstų abejonių, kad jos neatitiks Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 nustatytų saugumo kriterijų. Raginame Komisiją ateityje tinkamai pagrįsti savo sprendimus pratęsti veikliųjų medžiagų patvirtinimo galiojimo laikotarpius ir nustoti teikti tokius pratęsimo pasiūlymus „paketais“, kad valstybės narės galėtų geriau atlikti tokių sprendimus tikrinimą.

2022/10/18

Balsavau už šią rezoliuciją. Bulgarija ir Rumunija Šengeno acquis priėmė 2007 m. įstodamos į Europos Sąjungą. 2011 m. Bulgarija ir Rumunija įvykdė visas būtinas sąlygas, kad jose būtų galima visapusiškai taikyti Šengeno acquis nuostatas. Esame susirūpinę dėl to, kad prieš 11 metų Taryba nepriėmė sprendimo dėl Šengeno acquis nuostatų visapusiško taikymo Bulgarijoje ir Rumunijoje, nors ir Komisija, ir Parlamentas ne kartą ją ragino tai padaryti. Pakartojame savo ilgalaikę poziciją, išdėstytą 2018 m. gruodžio mėn. rezoliucijoje, kuria remiamas visapusiškas Šengeno acquis taikymas Bulgarijai ir Rumunijai. Palankiai vertiname Rumunijos ir Bulgarijos norą savanoriškai surengti faktų nustatymo misiją, kuri savo ruožtu yra lojalaus bendradarbiavimo ir tarpusavio pasitikėjimo principo išraiška, nepaisant to, kad jos jau įvykdė visus teisinius reikalavimus ir nėra pagrindo tolesniems vertinimams. Primygtinai raginame Tarybą imtis visų būtinų veiksmų, kad iki 2022 m. pabaigos būtų priimtas sprendimas dėl visapusiško Šengeno acquis nuostatų taikymo Bulgarijos Respublikai ir Rumunijai, taip užtikrinant, kad 2023 m. pradžioje abiejose valstybėse narėse būtų panaikinta asmenų kontrolė prie visų vidaus sienų. ES vidaus sienų kontrolės Šengeno erdvėje išsaugojimas ir atnaujinimas daro didelį poveikį Europos piliečių, ypač mobiliųjų darbuotojų ir visų asmenų, kurie naudojasi laisvo judėjimo ES viduje principu, gyvenimui ir suduoda rimtą smūgį jų pasitikėjimui ES institucijomis ir integracija.

2022/10/18

Balsavau už šį pranešimą. Pagrindinis šio taisomojo biudžeto projekto tikslas yra atnaujinti biudžeto pajamų dalį, kad būtų atsižvelgta į naujausius pokyčius (atnaujintas 2022 m. biudžeto nuosavų išteklių prognozes) ir atnaujinti kitas pajamas (JK įnašą, baudas ir kita). Į taisomojo biudžeto projektą įtraukti ir du konkretūs su išlaidomis susiję patikslinimai, atitinkantys biudžeto nomenklatūros patikslinimą po Komisijos pasiūlymo dėl „REPowerEU“ ir Eurojusto įgaliojimų išplėtimo siekiant rinkti ir saugoti karo nusikaltimų įrodymus. Palankiai vertiname, kad greitai priimtas reglamentas, kuriuo pratęsiami Eurojusto įgaliojimai remti Ukrainą renkant, išsaugant ir analizuojant su Rusijos agresija susijusių karo nusikaltimų įrodymus. Tačiau prieštaraujame tam, kad vėliau šiais metais būtų naudojami vidaus perskirstymai toje pačioje politikos srityje siekiant finansuoti šiame taisomojo biudžeto projekte siūlomus etatus. Patvirtiname savo ilgalaikę poziciją, kad skiriant agentūroms daugiau užduočių ir didinant jų atsakomybę, turi būti skiriami atitinkami nauji ištekliai. Taip pat reikia paspartinti naujų nuosavų išteklių diegimą (kad papildomų pajamų iš naujų nuosavų išteklių pakaktų bent ekonomikos gaivinimo priemonės išlaidoms padengti). Apgailestaujame, kad Komisija, nepaisydama Parlamento primygtinio raginimo, nusprendė su pajamų atnaujinimu susijusius elementus pateikti kartu su kitais elementais, dėl kurių šiuo metu vyksta derybos. Komisija turėtų pateikti taisomojo biudžeto projektą tik vienu tikslu ir susilaikyti nuo kelių tikslų derinimo viename taisomojo biudžeto projekte.

2022/10/19

Balsavau už šį pranešimą. ES susiduria su itin sudėtingais iššūkiais, įskaitant karo Ukrainoje padarinius, didelę infliaciją, didėjantį skurdą, aukštas energijos kainas ir tiekimo saugumo riziką, blogėjančias ekonomines perspektyvas, poreikį užtikrinti teisingą, įtraukų ir tvarų atsigavimą po pandemijos, krizes daugelyje kitų pasaulio vietų, technologinius pokyčius, be kita ko, didėjantį skaitmeninimą, lyčių nelygybę, augančią būtinybę spręsti klimato kaitos ir biologinės įvairovės krizės bei jų padarinių problemas ir poreikį paspartinti teisingą pertvarką, be kita ko, investuojant į energijos vartojimo efektyvumą. Manome, kad ES biudžeto lėšomis turėtų būti padedama spręsti šias problemas ir suteikiama tinkama parama visiems. Apgailestauja dėl to, kad biudžeto projektu nepakankamai atsižvelgiama į dabartinius iššūkius. DFP nebuvo parengta pandemijos, karo, didelės infliacijos, aukštų energijos kainų, didelio pabėgėlių skaičiaus, naujų šalių stojimo į ES, maisto stygiaus ir humanitarinės krizės klausimams spręsti. Apgailestaujame dėl Tarybos pozicijos dėl Biudžeto projekto, pagal kurią DFP išlaidų kategorijose, palyginti su Komisijos pasiūlymu, numatyta 1,6 mlrd. EUR mažiau įsipareigojimų asignavimų ir 530 mln. EUR mažiau mokėjimų asignavimų. Tarybos siūlomas lėšų mažinimas neatspindi minėtų iššūkių rimtumo ir nėra grindžiamas objektyviu įgyvendinimo tendencijų ar lėšų panaudojimo pajėgumų vertinimu, prieštarauja pagrindiniams bendriems politikos prioritetams ir dėl jo kyla pavojus ES gebėjimui sėkmingai įgyvendinti savo pagrindinius politinius tikslus ir prioritetus.

2022/10/19

Balsavau už šį pranešimą. Jūrų transportas yra esminė Europos transporto sistemos sudedamoji dalis ir atlieka ypatingą vaidmenį Europos ekonomikoje. Jūrų transportui tenka apie 75 % ES išorės prekybos ir 31 % ES vidaus prekybos pagal apimtis. Komisijos pasiūlymu nustatoma bendra ES sistema, kuria siekiama didinti mažo anglies dioksido pėdsako kuro plėtrą, gamybą ir naudojimą laivyboje. Pasiūlymu nustatoma technologijų požiūriu neutrali išmetamo teršalų kiekio mažinimo trajektorija, kuri verčia laivų savininkus ir operatorius palaipsniui mažinti savo laivų išmetamų teršalų kiekį, nustatomas reikalavimas, kad laivai tam tikrais atvejais prisijungtų prie elektros energijos, tiekiamos nuo kranto, tinklo, kad būtų mažinama žalinga oro tarša. Jūrų transporto sektorius turi plataus užmojo tikslų dekarbonizavimo srityje, tačiau įvykdyti pertvarką yra sudėtinga ir brangu. Kuro sąnaudos sudaro 35–53 % visų laivybos veiklos sąnaudų. Dėl siūlomo reglamento labai padidėtų kuro kainos ir tai turėtų didelį poveikį bendroms vežimo išlaidoms, o papildomos transportavimo etapo sąnaudos būtų perkeliamos į gamybos ir mažmeninės prekybos etapus ir galiausiai paveikia vartotojus. Ekonominę naštą labiausiai pajus mažas maržas taikančios pramonės įmonės ir mažas pajamas gaunantys namų ūkiai, todėl reikia imtis kompensavimo veiksmų, kad būtų sumažinti krovinių vežimo įkainiai ir apsaugota žmonių perkamoji galia. Siūlome įpareigoti Komisiją pateikti priemones, kuriomis būtų kompensuotos naujos reikalavimų laikymosi išlaidos.

2022/10/19

Balsavau už šį pranešimą. Šia iniciatyva yra siekiama užtikrinti, kad visoje ES būtų suformuotas tinkamas naudoti tankus ir platus alternatyviųjų degalų infrastruktūros tinklas. Visi alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių (įskaitant laivus ir orlaivius) naudotojai turi galėti lengvai judėti po ES, naudodamiesi pagrindine infrastruktūra – greitkeliais, uostais ir oro uostais. Konkretūs tikslai - užtikrinti būtinąją infrastruktūrą, kad būtų remiamas reikiamas alternatyviaisiais degalais varomų visų rūšių transporto priemonių naudojimas visose valstybėse narėse, užtikrinti visišką infrastruktūros sąveikumą bei užtikrinti visapusišką vartotojų informavimą ir tinkamas mokėjimo galimybes. Pradedant naudoti daugiau degalų iš atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako degalų yra būtina geografiniu požiūriu sąžiningai formuoti visuotinį įkrovimo ir degalų pildymo infrastruktūros tinklą, kad būtų galima pradėti plačiai naudoti visų rūšių mažataršes ir netaršias transporto priemones. Visų pirma lengvųjų automobilių rinkose didžioji dalis vartotojų prie netaršių transporto priemonių pereis tik tada, kai bus tikri, kad įkrauti savo transporto priemones arba įsipilti degalų galės bet kurioje ES vietoje ir taip pat lengvai, kaip šiuo metu važinėdami įprastais degalais varomomis transporto priemonėmis. Svarbu, kad nė vienas ES regionas ar teritorija nebūtų palikti nuošalyje ir kad rengiant bei įgyvendinant nacionalines politikos sistemas būtų tinkamai atsižvelgta į regioninius alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo skirtumus.

2022/10/19

Balsavau už šį pranešimą. Pasiūlymu yra siekiama sudaryti palankesnes sąlygas valstybėms narėms ir regionams Europos kaimynystės priemonės ir sanglaudos politikos ištekliais paremti priemones, skirtas dėl Rusijos karinės agresijos kylančioms migracijos problemoms spręsti, ir leisti nukrypti nuo šiuo metu taikomų įprastų bendro finansavimo taisyklių, kad būtų sudarytos sąlygos reikiamam lankstumui, siekiant sutelkti esamus investicinius išteklius tiesioginiam ir netiesioginiam Rusijos invazijos į Ukrainą ir beprecedentės COVID-19 pandemijos sukeltos visuomenės sveikatos krizės poveikiui pašalinti. Taip pat siekiama padėti užtikrinti teisinį apibrėžtumą, susijusį su kitais aspektais, su kuriais tenka susidurti už programas atsakingoms institucijoms. Pasiūlymu yra numatomi išimtiniai ir tiksliniai pakeitimai, kuriais neviršijama to, kas būtina siekiant palengvinti Europos kaimynystės priemonės ir sanglaudos politikos išteklių naudojimą ir taip paremti priemones migracijos problemoms, kylančioms dėl Rusijos karinės agresijos ir jos sukelto programų įgyvendinimo sutrikdymo, spręsti.

2022/10/20

Balsavau už šį pranešimą. Atsižvelgiant į Rusijos padarytus tarptautinės teisės pažeidimus ir karinę agresiją prieš Ukrainą, taip pat siekiant užtikrinti bendrą vizų politiką ir bendrą požiūrį į išorės sienas kertančių asmenų patikrinimus, visi Rusijos kelionės dokumentai, išduoti okupuotuose užsienio regionuose arba juose gyvenantiems asmenims, neturėtų būti pripažįstami kaip galiojantys kelionės dokumentai vizos išdavimo ir išorės sienų kirtimo tikslais. Siekdama teisinio tikrumo ir skaidrumo Komisija turėtų viešai paskelbti Rusijos kelionės dokumentų, kurie yra išduoti okupuotuose užsienio regionuose arba juose gyvenantiems asmenims ir kurie neturėtų būti pripažįstami, sąrašą. Šiuo sprendimu nedaromas poveikis ES piliečių ir jų atitinkamų šeimos narių teisei laisvai judėti, įskaitant galimybę tokiems šeimos nariams atvykti į valstybių narių teritoriją be galiojančio kelionės dokumento. Valstybės narės yra ir turėtų likti kompetentingos pripažinti kelionės dokumentus vizos išdavimo tikslu ir leisti jų turėtojui kirsti išorės sienas, jei ES dėl jų nėra priėmusi pozicijos.

2022/10/20

Balsavau už šią rezoliuciją. Reiškiame pagarbą D. Caruana Galizia praėjus penkeriems metams po jos nužudymo ir padėką už jos labai svarbų darbą atskleidžiant korupcijos, organizuoto nusikalstamumo, mokesčių sukčiavimo ir pinigų plovimo atvejus bei siekiant, kad tokioje neteisėtoje veikloje dalyvaujantys asmenys būtų patraukti atsakomybėn. Reiškiame pagarbą visiems per pastaruosius kelerius metus Europoje nužudytiems žurnalistams. Griežtai smerkiame žurnalistų kriminalizavimą, išpuolius prieš juos ir jų žudymą už jų atliekamą darbą. Pabrėžiame jų lemiamą vaidmenį atskleidžiant tiesą, ginant demokratiją ir naikinant nebaudžiamumo kultūrą. Dar kartą pabrėžiame didžiulę nepriklausomos žiniasklaidos ir aktyvios pilietinės visuomenės svarbą, nes jos yra pagrindiniai teisingumo, demokratijos ir teisinės valstybės ramsčiai. Pažymime, kad žurnalistų nužudymas paveikia ne tik vieną valstybę narę, bet ir visą ES. Esame tvirtai įsitikinę, kad demokratinės teisinės valstybės apsauga yra bendra pareiga, peržengianti nacionalines sienas ir partijas skiriančias ribas. Esame sunerimę dėl Maltos teisėsaugos ir teisingumo institucijų neveiksmingumo. Pabrėžiame institucinio nepriklausomumo svarbą tinkamam teisinės valstybės veikimui. Raginame Maltos valdžios institucijas spręsti problemas, susijusias su aukšto lygio korupcijos bylų nagrinėjimo trukme, sukuriant griežtai pildomą galutinių teismo nuosprendžių registrą. Raginame Maltos valdžios institucijas daryti pažangą tiriant galimus tuometinių valstybės pareigūnų bandymus nuslėpti įrodymus ir trukdyti atlikti tyrimus bei vykdyti teismo procesus.

2022/10/20

Balsavau už šią rezoliuciją. Smerkiame Slovakijoje prieš LGBTIQ+ bendruomenę įvykdytą niekingą teroro aktą ir M. Horvath ir J. Vankulič žmogžudystes. Apgailestaujame dėl šio ideologiškai motyvuoto kraštutinių dešiniųjų išpuolio. Griežtai smerkiame visų formų neapykantą ir smurtą, bet kokius fizinius ar žodinius išpuolius prieš asmenis dėl jų lyties, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ar raiškos ir lyties požymių tiek Slovakijoje, tiek ES. Mūsų visuomenėje nėra vietos neapykantai LGBTIQ+ asmenims, rasizmui ir diskriminacijai. Prašome Komisijos, Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos laikytis griežtos ir ryžtingos pozicijos prieš neapykantą, smurtą ir neteisybę Europoje. Raginame Slovakijos vyriausybę ir Slovakijos Respublikos Nacionalinę Radą parodyti, kad yra tikrai pasiryžusios reikšmingą pažangą LGBTIQ+ asmenų apsaugos nuo bet kokios neapykantos nusikaltimų ir homofobijos klausimais ir laikytis tvirtos viešosios pozicijos dėl LGBTIQ+ asmenų žmogaus teisių pažeidimų. Raginame Slovakijos valdžios institucijas veiksmingai kovoti su dezinformacijos kampanijomis prieš LGBTIQ+ asmenis, skatinti žiniasklaidą teikti faktinę, objektyvią ir profesionalią informaciją apie LGBTIQ+ asmenis ir klausimus, susijusius su seksualine orientacija, lytine tapatybe ar raiška ir lyties požymiais, ir tirti neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbas prieš Slovakijoje gyvenančios LGBTIQ+ bendruomenės narius. Esame susirūpinę, kad kalbant apie Slovakijos LGBTIQ+ bendruomenę dažnai vartojama užgauli, agresyvi ir homofobiška kalba, kurią vartoja ir Slovakijos Respublikos vyriausybės ir Nacionalinės Rados nariai.

2022/10/20

Balsavau už šią rezoliuciją. COP 26 prašė šalių nacionaliniu lygmeniu nustatytuose įpareigojančiuose veiksmuose persvarstyti ir sustiprinti 2030 m. tikslus, nes iki 2022 m. pabaigos juos būtina suderinti su Paryžiaus susitarime nustatytu temperatūros tikslu, atsižvelgiant į skirtingas nacionalines aplinkybes. Raginame UNFCCC šalis iki COP 27 sustiprinti savo nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, kad būtų panaikintas užmojų atotrūkis, pakoreguoti savo politiką, kad ji būtų suderinama su šiuo užmoju. Raginame ES ir G20 valstybes imtis pasaulinės lyderystės šioje srityje. Palankiai vertiname COP 26 sprendimą parengti darbo programą, siekiant skubiai padidinti klimato kaitos švelninimo užmojus ir įgyvendinti juos per šį kritinį dešimtmetį taip, kad būtų papildytas bendros pažangos įvertinimas, kasmet atnaujinti apibendrinamąją nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų ataskaitą prieš kiekvieną COP ir sušaukti metinį aukšto lygmens ministrų susitikimą dėl užmojų iki 2030 m. Raginame COP 27 patvirtinti šią darbo programą ir užtikrinti metinę užmojų peržiūrą, kurioje atsispindėtų geriausios turimos mokslinės žinios ir aukščiausio įmanomo lygmens šalių užmojai. Raginame išsivysčiusias šalis, įskaitant ES ir jos valstybes nares, užtikrinti, kad 100 mlrd. JAV dolerių kovos su klimato kaita finansavimo tikslą būtų galima pasiekti ir lėšas išmokėti jau 2022 m. ir išsamiau išdėstyti tolesnius veiksmus siekiant naujo kovos su klimato kaita finansavimo po 2025 m. tikslo.

2022/10/20

Balsavau už šią rezoliuciją. Palankiai vertiname ES ir valstybių narių paramą Ukrainos kultūros ir kūrybos sektoriams ir Komisijos, vyriausybės subjektų, NVO ir pilietinės visuomenės greitai sutelktas finansines priemones, kuriomis remiami nuo karo bėgantys menininkai ir kultūros specialistai, Ukrainos pabėgėlius priimančių šalių kultūros organizacijos, kultūros paveldo apsauga. Palankiai vertiname greito atsako iniciatyvas (pvz., Kultūrinio solidarumo fondą Ukrainai). Reiškiame pagarbą Ukrainos menininkams ir kūrėjams, kurie, vykdydami savo meninę veiklą, priešinosi Rusijos invazijai. Reiškiame nuoširdų solidarumą su atlikėjais, menininkais, kūrėjais, autoriais, leidėjais, visais kitais kultūros srities kūrėjais ir darbuotojais, įskaitant neprofesionalius kūrėjus, nes menas ir kultūra atliks labai svarbų vaidmenį gydant ir atstatant Ukrainą. Raginame ES pasiūlyti tikslingą paramą Ukrainos kultūros veikėjams, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, NVO, vietos kultūrinei veiklai, universitetams ir pilietinei visuomenei kuriant ir plėtojant šalies atstatymo ir ekonomikos gaivinimo veiksmų gaires. ES turėtų pasiūlyti savo paramą Ukrainos valdžios institucijoms pilietinei visuomenei šalį ir atkuriant kultūros objektus. Būtina ypatingą dėmesį skirti Ukrainoje esantiems kultūros ir istoriniams kūriniams ir šalies kultūros paveldo apsaugai. ES nori užkirsti kelią kultūros paveldo kontrabandai ar neteisėtam eksportui karo metu. Būtina išsamiai dokumentuoti visus išpuolius prieš kultūros paveldą. Be fizinės paminklų ir artefaktų apsaugos, ES turėtų didinti paramą kultūros paveldo skaitmeninimui ir skaitmeniniam dokumentavimui.

2022/10/20

Balsavau už šią rezoliuciją. Smerkiame rugsėjo mėn. įvykdytą karinį perversmą Burkina Fase. Apgailestaujame, kad šie veiksmai kenkia neseniai padarytai pažangai siekiant tvarkingai atkurti konstitucinę tvarką. Raginame būsimąją vyriausybę įvykdyti savo įsipareigojimą laikytis šalies tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant įsipareigojimus, susijusius su žmogaus teisių skatinimu ir apsauga. Raginame leisti žmonėms, įskaitant visas mažumų grupes, naudotis savo pilietinėmis ir politinėmis teisėmis, įskaitant teisę į susirinkimų, asociacijų ir saviraiškos laisvę. Esame susirūpinę, kad ir toliau gaunama pranešimų apie įtarimus dėl žmogaus teisių pažeidimų. Raginame skubiai atkurti konstitucinę tvarką ir nedelsiant sugrąžinti civilinę vyriausybę. Raginame būsimąją vyriausybę įvykdyti savo įsipareigojimą laikytis sutarto grafiko dėl greito konstitucinės tvarkos grąžinimo ir įtraukių bei skaidrių rinkimų surengimo iki 2024 m. liepos mėn. Remiame ECOWAS ir Afrikos Sąjungos tarpininkavimo Burkina Fase pastangas ir esame pasirengę, kai įmanoma, remti šias pastangas. Raginame tarptautinę bendruomenę, įskaitant ES, remti šias pastangas ir siūlyti savo paramą saugiam perėjimui užtikrinti. Išreiškiame paramą rinkimų stebėtojams Burkina Fase ir ES rinkimų stebėjimo misijai. Raginame ES ir valstybes nares padidinti savo finansinę paramą ir humanitarinę pagalbą, kad būtų patenkinti neatidėliotini Burkina Faso žmonių, ypač perkeltųjų asmenų ir pabėgėlių kaimyninėse šalyse, poreikiai. Raginame būsimąją vyriausybę paremti ir palengvinti humanitarinių organizacijų darbą Burkina Fase, užtikrinant nekliudomą humanitarinės pagalbos teikimą.

2022/10/20

Balsavau už šią rekomendaciją. Pritariame susitarimo sudarymui. Rusijos ginkluotosioms pajėgoms užblokavus Ukrainos uostus, buvo sustabdytas visas eksportas iš Ukrainos jūra, Ukrainos oro erdvė buvo uždaryta civiliniam transportui. Kelių transportas yra laikomas viena iš pagrindinių alternatyvų, siekiant suteikti Ukrainai galimybę eksportuoti savo produktus. Taip ne tik būtų remiama Ukrainos ekonomika, bet ir daroma lemiama įtaka kitų šalių ekonomikai, nes tokių Ukrainos produktų kaip grūdai, kuras, maisto produktai ir kitos prekės eksportas tampa vis labiau reikalingas. Susitarimu liberalizuojamas krovinių vežimas keliais tarp ES ir Ukrainos, kiek tai susiję su dvišalėmis operacijomis ir tranzitu, ir į jį įtrauktos konkrečios nuostatos, susijusios su vairuotojo pažymėjimais. Susitarimas yra veiksmingiausia priemonė ES ir Ukrainos kelių transporto srities santykiams stiprinti, nes juo panaikinami esami apribojimai, nustatyti kvotų ir leidimų sistemose. Dėl šio susitarimo jokios papildomos administracinės ar finansinės naštos, palyginti su dabartine padėtimi, nei valstybių narių valdžios institucijoms, nei sektoriui nebus. Priešingai, jis turėtų sumažinti administracinę naštą tiek sektoriui, tiek valstybėms narėms. Be to, nebebus būtinybės ES vežėjams išduoti vežimo naudojantis nurodytų kategorijų transporto teisėmis (tranzito ir dvišalėmis teisėmis) leidimus, o tai sumažins ES transporto sektoriui ir Ukrainai tenkančią naštą, susijusią su tokių leidimų išdavimo ir spausdinimo administraciniais formalumais.

2022/11/10

Balsavau už šią rekomendaciją. Pritariame susitarimo sudarymui. Dėl Rusijos karo prieš Ukrainą vežti krovinius iš Moldovos Respublikos tapo labai sudėtinga. Netekus tranzito per Ukrainą galimybės iškilo pavojus, kad Moldovos veiklos vykdytojai nebegalės įvykdyti ilgalaikių sutarčių su prekybos partneriais rytuose dėl prekių tiekimo. Veiklos vykdytojams dabar gali tekti ieškoti kitų verslo partnerių, taigi ir padidinti savo dvišalių vežimo operacijų su ES valstybėmis narėmis mastą. Yra labai tikėtina, kad daugiau naudojantis vežimo keliais operacijomis, palyginti su įprastomis aplinkybėmis, bus viršytos valstybių narių ir Moldovos Respublikos dvišaliuose susitarimuose nustatytos ir pagal ETMK sistemą, kurią administruoja Tarptautinis transporto forumas, suteiktos kvotos. Susitarimas yra veiksmingiausia priemonė ES ir Moldovos Respublikos kelių transporto srities santykiams stiprinti, nes juo panaikinamas valstybių narių ir Moldovos Respublikos dvišaliuose susitarimuose nustatytų kvotų ir leidimų poreikis. Dėl susitarimo jokios papildomos administracinės ar finansinės naštos, palyginti su dabartine padėtimi, nei valstybių narių valdžios institucijoms, nei sektoriui nebus. Priešingai, jis turėtų sumažinti administracinę naštą tiek sektoriui, tiek valstybėms narėms. Visų pirma ES vežėjams nebereikės vežimo naudojantis nurodytų kategorijų transporto teisėmis (tranzito ir dvišalėmis teisėmis) leidimų, o tai sumažins ES transporto sektoriui ir valstybių narių valdžios institucijoms tenkančią naštą, susijusią su tokių leidimų išdavimo ir spausdinimo administraciniais formalumais.

2022/11/10

Balsavau už šią rekomendaciją. Pritariame susitarimo sudarymui. 2021 m. gruodžio mėn. paskelbusios derybų dėl paslaugų vidaus reguliavimo užbaigimo deklaraciją 67 PPO narės derybų išvadas pateikė rekomendaciniame dokumente. Jos palankiai įvertino konkrečių įsipareigojimų sąrašus, kurie buvo pateikti kaip jų įsipareigojimų pasiūlymai siekiant užbaigti derybas. Šios 67 PPO narės vykdo daugiau kaip 90 proc. pasaulinės prekybos paslaugomis. Tarp susitarimo dalyvių yra ir JAV, ir Kinija. Deklaracijos dalyvės patvirtino savo ketinimą į bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (GATS) sąrašus įtraukti sutartą tvarką kaip papildomus įsipareigojimus. Dalyvės siekia per dvylika mėnesių nuo deklaracijos datos pateikti savo konkrečių įsipareigojimų sąrašus tvirtinti su sąlyga, kad bus užbaigtos visos būtinos vidaus procedūros. Šio susitarimo, kurio pagrindiniai naudos gavėjai būtų MVĮ ir verslas, ekonominis poveikis būtų labai didelis. Skaidrios patvirtinimo sistemos turėtų būti naudingos ir besivystančioms šalims.

2022/11/10

Balsavau už šį pranešimą. Pastaraisiais metais užsienio subsidijos, sudarydamos nevienodas konkurencijos sąlygas, kai kuriais atvejais turėjo iškreipiamąjį poveikį ES vidaus rinkai. Daugėja atvejų, kai užsienio subsidijos sudarė palankesnes sąlygas įsigyti ES įmones, darė įtaką investavimo sprendimams, iškraipė prekybą paslaugomis ar kitaip darė įtaką jų gavėjų elgesiui ES rinkoje, o tai kenkė sąžiningai konkurencijai. Šiuo metu nėra konkrečių ES taisyklių, kuriomis būtų sprendžiamas iškreipiamojo poveikio, kurį vidaus rinkai gali daryti užsienio subsidijos, klausimas. Nors ES turi valstybės pagalbos kontrolės sistemą, ji taikoma tik tais atvejais, jei ES valstybė narė suteikia finansinę paramą įmonei ar įmonių grupei ir taip sukuria pranašumą, kuris iškraipo konkurenciją ir daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai. ES antimonopolinėmis taisyklėmis yra draudžiami įmonių susitarimai ar suderinti veiksmai, kuriais siekiama iškraipyti konkurenciją vidaus rinkoje arba kurie turi tokį poveikį, taip pat įmonių piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, neatsižvelgiant į jų formą ar finansavimo būdą. Šiame pasiūlyme sprendžiamas vidaus rinkos iškraipymų, atsiradusių dėl užsienio subsidijų, kurios nepatenka į ES valstybės pagalbos, susijungimų kontrolės ir antimonopolinių taisyklių taikymo sritį, klausimas. Pasiūlymu siekiama apsaugoti vienodas sąlygas vidaus rinkoje, kad užsienio subsidijos jos neiškraipytų. Pasiūlyme daugiausia dėmesio skiriama dviem klausimams - rinką iškraipančių užsienio subsidijų nustatymui ir dėl jų atsirandančius iškraipymų pašalinimui.

2022/11/10

Balsavau už šį pranešimą. Dabartinė situacija kelia problemų ir turinčioms informaciją teikti įmonėms. Nepakankamai tikslūs dabartiniai reikalavimai ir didelė taikomų privačių standartų ir sistemų įvairovė trukdo įmonėms tiksliai žinoti, kokią informaciją reikėtų pateikti. Pačioms įmonėms dažnai sudėtinga gauti reikiamos informacijos iš tiekėjų, klientų ir įmonių, į kurias investuojama. Be informacijos, kurią įmonės teikia laikydamosi dabartinių teisinių reikalavimų, daugelis jų sulaukia suinteresuotųjų subjektų prašymų pateikti informaciją apie tvarumą. Visos šios aplinkybės lemia nereikalingas įmonių sąnaudas. Pasiūlymu yra siekiama tobulinti informacijos apie tvarumą teikimą mažiausiomis sąnaudomis, taip siekiant geriau pasinaudoti Europos bendrosios rinkos potencialu ir sukurti palankesnes sąlygas pereiti prie visiškai tvarios bei įtraukios ekonomikos ir finansų sistemos pagal Europos žaliąjį kursą ir JT darnaus vystymosi tikslus. Pasiūlymu yra siekiama mažinti nebūtinas įmonių sąnaudas, patiriamas teikiant informaciją apie tvarumą, ir sudaryti joms sąlygas veiksmingai tenkinti augantį informacijos apie tvarumą poreikį. Įgyvendinus pasiūlymą įmonėms bus aiškiau ir patikimiau nustatyti teiktiną informaciją apie tvarumą, o informacijos rengėjams bus paprasčiau gauti ataskaitoms reikalingą informaciją iš verslo partnerių (tiekėjų, klientų ir įmonių, į kurias investuojama). Be to, pasiūlymu turėtų būti sumažintas įmonėms adresuotų prašymų pateikti informaciją apie tvarumą (be tos, kurią jos skelbia savo metinėse ataskaitose) skaičius.

2022/11/10

Balsavau už šį pranešimą. Šiuo pasiūlymu yra pašalinamos finansinių paslaugų vidaus rinkos kūrimo ir veikimo kliūtys, o patys kūrimo ir veikimo procesai tobulinami suderinant IRT rizikos valdymo, pranešimų teikimo, testavimo ir trečiosios šalies keliamos IRT rizikos srityse taikomas taisykles. Egzistuojantys skirtumai šioje srityje tiek teisės aktų, tiek priežiūros lygmenimis, taip pat nacionaliniu ir ES lygmenimis trukdo veikti bendrajai finansinių paslaugų rinkai, nes tarpvalstybinę veiklą vykdantys finansų sektoriaus subjektai susiduria su skirtingais ar iš dalies sutampančiais reguliavimo reikalavimais ar priežiūros lūkesčiais, galinčiais jiems trukdyti naudotis įsisteigimo laisve ir paslaugų teikimo laisve. Taip pat skirtingomis taisyklėmis iškraipoma tos pačios rūšies finansų sektoriaus subjektų konkurencija skirtingose valstybėse narėse. Be to, tose srityse, kuriose reikalavimai nesuderinti, suderinti iš dalies ar nepakankamai, skirtingos nacionalinės taisyklės ar metodai, kurie jau galioja arba yra priimami ir įgyvendinami nacionaliniu lygmeniu, gali turėti atgrasomąjį poveikį finansinių paslaugų bendrosios rinkos laisvėms. Tai ypač pasakytina apie skaitmeninės veiklos testavimo sistemas ir ypatingos svarbos IRT paslaugas teikiančių trečiųjų šalių priežiūrą.

2022/11/10

Balsavau už šį pranešimą. Šis pasiūlymas, kaip ir kartu su juo teikiami pasiūlymai dėl reglamentų, yra dalis platesnio Europos ir tarptautiniu lygmeniu vykdomo darbo, kuriuo yra siekiama stiprinti finansinių paslaugų kibernetinį saugumą ir spręsti platesnio masto operacinės rizikos problemas ir kriptoturto paslaugų teikėjams nustatyti aiškią, proporcingą ir palankią ES teisinę sistemą. Pasiūlymo nuostatų visi straipsniai yra susiję su pasiūlymu dėl reglamento dėl skaitmeninės veiklos atsparumo ir jį papildo. Jais iš dalies keičiami įvairūs operacinės rizikos arba rizikos valdymo reikalavimai, numatyti Parlamento ir Tarybos direktyvose, tose nuostatose pateikiant tikslias kryžmines nuorodas ir taip užtikrinant teisinį aiškumą. Yra papildomai paaiškinamas kriptoturto, laikomo finansinėmis priemonėmis, teisinis vertinimas. Tai daroma iš dalies keičiant direktyvoje 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų pateiktą finansinės priemonės apibrėžtį, kad nekiltų jokių teisinių abejonių, jog tokios priemonės gali būti išleistos naudojant paskirstytojo registro technologiją. Taip pat papildomas pasiūlymas dėl reglamento dėl paskirstytojo registro technologijos rinkos infrastruktūroms skirtos bandomosios tvarkos, t. y. tam tikros direktyvos 2014/65/ES nuostatos paskirstytojo registro technologijos rinkos infrastruktūroms yra laikinai netaikomos, kad pastarosios galėtų sukurti prekybos kriptoturtu, kuris būtų laikomas finansinėmis priemonėmis, ir atsiskaitymo už kriptoturto sandorius sprendimus.

2022/11/10

Balsavau už šį pranešimą. Šis pasiūlymas yra grindžiamas direktyva (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje ES užtikrinti (TIS direktyva) ir ją panaikina. TIS direktyva – tai pirmasis ES lygmens kibernetinio saugumo srities teisės aktas, kuriame nustatytos priemonės, skirtos bendram kibernetinio saugumo lygiui ES didinti. Nepaisant reikšmingų laimėjimų, paaiškėjo, kad TIS direktyva, kuri sudarė sąlygas gerokai pakeisti mąstyseną, remiantis instituciniu ir reguliavimo požiūriu į kibernetinį saugumą daugumoje valstybių narių, turi trūkumų. Vykstant skaitmeninei visuomenės transformacijai (kurią dar labiau paskatino COVID-19 krizė), padidėjo grėsmių įvairovė ir atsirado naujų problemų, kurioms spręsti reikalingos pritaikytos ir novatoriškos reagavimo priemonės. Kibernetinių išpuolių toliau daugėja, o įvairūs ES vidaus ir užsienio subjektai vykdo vis sudėtingesnius kibernetinius išpuolius. Pasiūlymu yra atnaujinama dabartinė teisinė sistema atsižvelgiant į didesnį vidaus rinkos skaitmeninimą pastaraisiais metais ir kintančią grėsmių kibernetiniam saugumui padėtį. Šia direktyva nustatomos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti aukštą bendrą kibernetinio saugumo lygį visoje ES. Nustatomos valstybių narių pareigos priimti nacionalines kibernetinio saugumo strategijas, paskirti kompetentingas nacionalines institucijas, bendruosius informacinius centrus ir reagavimo į kompiuterių saugumo incidentus tarnybas (CSIRT). Taip pat nustatomos kibernetinio saugumo rizikos valdymo pareigos ir pareigos pranešti esminiams ir svarbiems objektams. Be to, nustatomos pareigos dalytis kibernetinio saugumo informacija.

2022/11/10

Balsavau už šį pranešimą. Pasiūlymo tikslas yra stiprinti sanglaudą priemonėmis, leidžiančiomis valstybėms narėms puoselėti nacionalinę ir sykiu visos ES energetinę nepriklausomybę ir tiekimo saugumą. Tuo tikslu pasiūlymu nustatomas naujas įpareigojimas valstybėms narėms: teikdamos arba keisdamos savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus jos turi į juos įtraukti „REPowerEU“ skyrių, kuriame būtų numatytos konkrečios reformos ir investicijos, padėsiančios įveikti jų energetikos iššūkius. Svarbu pažymėti, kad valstybės narės pačios spręs, ar šias priemones jos nori finansuoti iš ES ar iš savo biudžeto lėšų, ar derindamos abu lėšų šaltinius. Atitinkamų priemonių, kuriomis bus įvairinamos ES energijos tiekimo grandinės ir dėl to ji taps atsparesnė ir mažiau priklausoma, įgyvendinimas atitinka visos ES bendrąjį interesą. Veiksmai ES lygmeniu yra būtini, nes reikia koordinuoti veiksmingą atsaką į didžiulius energetinius iššūkius – beprecedenčius energijos kainų šuolius, dėl kurių gali dar labiau išaugti socialiniai ir ekonominiai skirtumai bei nelygybė, ir nerimą keliančius geopolitinius įvykius ES pasienyje. ES intervencija duos papildomos naudos, nes bus sukurta speciali sistema, pagal kurią bus galima padėti valstybėms narėms rengti ir įgyvendinti labai reikalingas su energetika susijusias reformas ir investicijas. Be to, kai kurie regionai sprendžia panašius energetikos iššūkius, todėl reikia imtis koordinuotų tarpvalstybinių veiksmų, padedančių užtikrinti didesnę sinergiją.

2022/11/10

Balsavau už šį pranešimą. 2019 m. Komisija paskelbė komunikatą dėl tikrinimo, kaip Kroatija taiko visas Šengeno acquis nuostatas. Komisija mano, kad Kroatija ėmėsi priemonių, reikalingų, kad būtų įvykdytos visoms atitinkamoms Šengeno acquis dalims taikyti būtinos sąlygos. Komisija taip pat patvirtina, kad Kroatija ir toliau vykdo su Šengeno acquis susijusius įsipareigojimus, prisiimtus stojimo derybose. Atsižvelgdami į vertinimo procedūrų rezultatus ir ekspertų atliktų reikiamų pakartotinių vizitų rezultatus, darome išvadą, kad kliūčių dėl Kroatijos visateisės narystės nėra. Šiuo metu Kroatija įrodė esanti pasirengusi pakankamai tinkamai taikyti visas Šengeno acquis nuostatas. Ekspertų išvadas jau patvirtino Komisija ir pritarė Taryba. Taip pat reikėtų atsižvelgti į poreikį nuolat vertinti, kaip paisoma pagrindinių teisių prie išorės sienų visose valstybėse narėse. Tai buvo įgyvendinta Kroatijoje įdiegus nepriklausomą stebėsenos mechanizmą. Atsižvelgiant į tai, raginame valstybes nares laikytis savo įsipareigojimų pagal ES teisės aktus, susijusius su prisijungimo prie Šengeno erdvės kriterijais, priimant sprendimą dėl visapusiško Šengeno acquis taikymo Kroatijoje. Taip pat Kroatija turėtų ne vėliau kaip praėjus šešiems mėnesiams po šio sprendimo įsigaliojimo dienos raštu informuoti Parlamentą ir Tarybą apie tolesnius veiksmus, kurių imtasi pagal išorės sienų valdymo veiksmų planą, ir apie visų susijusių vykdomų veiksmų įgyvendinimą.

2022/11/10

Balsavau už šį pranešimą. Vaizdo žaidimų ekosistema visame pasaulyje tapo pirmaujančia kultūros ir kūrybos pramone. Europos rinkoje jos dydis siekia 23,3 mlrd. EUR ir joje dirba apie 98 000 žmonių. Raginame Komisiją ir Tarybą pripažinti vaizdo žaidimų ekosistemos – kaip didelės kultūros ir kūrybos pramonės, turinčios didelį tolesnio augimo potencialą – vertę. Raginame parengti nuoseklią ilgalaikę Europos vaizdo žaidimų strategiją, kuri turėtų sąžiningai ir tinkamai teikti naudą visiems susijusiems subjektams, kartu atsižvelgiant į e. sportą ir dabartinę priklausomybę nuo importo ir remiantis esamomis nacionalinėmis strategijomis, siekiant remti ES veikėjus ir ES startuolius šiuose sektoriuose. Svarbu skatinti ir remti tarptautinę prekybą Europoje sukurtais vaizdo žaidimais ir jų rinkodarą. Raginame Komisiją nustatyti ir apibrėžti Europos vaizdo žaidimų pramonę ir apsvarstyti galimybę sukurti Europos vaizdo žaidimų ženklą, plėtoti kitas nacionalinio ir Europos lygmens iniciatyvas, kad būtų galima lengviau atrasti Europoje sukurtus vaizdo žaidimus ir kad būtų skatinama jų sklaida ir pripažinimas Europoje ir visame pasaulyje. Raginame skirti daugiau paramos ir investicijų moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai (MTTP) ir mokymui, siekiant kuo labiau padidinti žaidimų kūrimo galimybes visose valstybėse narėse ir skatinti Europos talentų ugdymą ir išsaugojimą. Raginame Komisiją remti viešąsias ir privačias iniciatyvas, kuriomis prisidedama prie konkurencingesnės Europos vaizdo žaidimų aplinkos kūrimo.

2022/11/10

Balsavau už šį pranešimą. ES turi skubiai nustatyti ir pradėti taikyti tvirtą, įtraukų, visa apimantį ir daugialypį požiūrį, skirtą veiksmingai kovai su visų formų rasizmu ir visų rūšių diskriminacija, įskaitant struktūrinį ir institucinį rasizmą, visose ES srityse. Primygtinai reikalaujame, kad ES ir jos institucijos rodytų pavyzdį šioje kovoje. Raginame užtikrinti šioje kovoje didesnį ir nuolatinį politinį vadovavimą aukščiausiu politiniu lygmeniu, be kita ko, kad būtų tvirtai ir greitai reaguojama į neapykantą kurstančias kalbas ir neapykantos nusikaltimus, ir asmeniškai dalyvauti aukščiausiojo lygio kovos su rasizmu susitikimuose. Raginame Komisiją toliau vertinti, kaip įgyvendinami dabartiniai ES kovos su diskriminacija, rasizmu, ksenofobija, neapykantą kurstančiomis kalbomis, neapykantos nusikaltimais ir kitų rūšių netolerancija teisės aktai, siekiant nustatyti, kaip prireikus juos patobulinti, ir dalyvauti reguliariai vykstančiame dialoge ir keistis geriausia patirtimi su valstybėmis narėmis, vietos bei regioninėmis valdžios institucijomis, rasizuotomis grupėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas. Raginame Komisiją imtis konkrečių veiksmų, įskaitant pažeidimo nagrinėjimo procedūras, jei valstybės narės pažeidžia ES teisę. Raginame Komisiją ES paramos požiūriu įgyvendinti politiką, pagal kurią visiškai netoleruojami ES viduje ar už jos ribų vykdomi projektai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai skatinamas ksenofobinis ar rasistinis požiūris.

2022/11/10

Balsavau už šią rekomendaciją. Pritariame protokolo sudarymui. 2018 m. ES ir Palestinos Administracijos jungtiniame komitete Palestinos Administracija išreiškė norą pasirašyti bendrojo susitarimo protokolą dėl galimo visapusiško jų dalyvavimo tam tikrose atrinktose ES programose. Protokolo tikslas yra nustatyti finansines ir technines taisykles, siekiant Palestinos Administracijai sudaryti sąlygas dalyvauti tam tikrose ES programose. Protokolu nustatyta horizontali sistema yra ekonominio, finansinio ir techninio bendradarbiavimo priemonė, kuria Palestinos Administracijai suteikiama galimybė gauti paramą, visų pirma finansinę paramą, kurią pagal ES programas teikia ES. Ši sistema taikoma tik toms programoms, kuriose atitinkamais steigiamaisiais teisės aktais numatoma Palestinos Administracijos dalyvavimo galimybė. Todėl protokolo pasirašymo ir laikino taikymo pagrindu nesuteikiami įvairių krypčių sektorių politikos įgaliojimai, kuriais naudojamasi nustatant tas programas. Iki šiol panašūs protokolai pasirašyti su Alžyru, Armėnija, Azerbaidžanu, Gruzija, Izraeliu, Jordanija, Libanu, Moldova, Maroku, Tunisu bei Ukraina ir yra deramasi dėl protokolo su Egiptu.

2022/11/22

Balsavau už šį pranešimą. Siekdama veiksmingai apsaugoti europiečius, ES privalo toliau mažinti pažeidžiamumą, įskaitant ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, kurie turi esminę reikšmę mūsų visuomenės ir ekonomikos veikimui, pažeidžiamumą. Europiečių gyvenimas ir geras vidaus rinkos veikimas priklauso nuo įvairių infrastruktūros objektų, naudojamų teikiant esmines paslaugas, kurios yra labai svarbios išlaikant esminės visuomeninės ir ekonominės veiklos tęstinumą. Šiuo pasiūlymu yra siekiama stiprinti vidaus rinkoje teikiamas paslaugas, kurios turi esminę reikšmę išlaikant gyvybiškai svarbias visuomenės funkcijas arba ekonominę veiklą, šiuo tikslu didinant tokias paslaugas teikiančių ypatingos svarbos subjektų atsparumą. Pasiūlyme atsispindi naujausi Tarybos ir Parlamento raginimai imtis veiksmų. Abi šios institucijos paragino Komisiją peržiūrėti dabartinį požiūrį, kad jame geriau atsispindėtų ypatingos svarbos subjektams kylantys sudėtingesni uždaviniai ir būtų užtikrintas geresnis suderinamumas su Tinklų ir informacinių sistemų direktyva. Be to, pasiūlyme atsispindi didėjančio valstybių narių nacionaliniai požiūriai, kuriuose vis daugiau dėmesio skiriama tarpsektorinei ir tarpvalstybinei tarpusavio priklausomybei ir kurie vis dažniau grindžiami atsparumo aspektais, apimančiais ne tik apsaugą, bet ir rizikos prevenciją bei jos mažinimą, veiklos tęstinumą ir atsigavimą. Atsižvelgiant į tai, kad infrastruktūros objektai taip pat gali tapti teroristų taikiniais, šiame pasiūlyme numatytomis priemonėmis, kuriomis siekiama užtikrinti ypatingos svarbos subjektų atsparumą, prisidedama prie neseniai priimtos ES kovos su terorizmu darbotvarkės tikslų.

2022/11/22

Balsavau už šį pranešimą. Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos galioja iki 2022 m. gruodžio 31 d., todėl Komisijos pasiūlymu siekiama išvengti reglamente nustatytos specialios galimybės naudotis vandenimis tvarkos nutraukimo. Siūloma iš dalies pakeisti atitinkamas reglamento nuostatas, kad laikotarpis, kuriuo valstybės narės gali riboti galimybę naudotis jų vandenimis pagal šias nuostatas, būtų pratęstas naujam dešimties metų laikotarpiui. Be to, yra siūloma iš dalies pakeisti reglamento (ES) Nr. 1380/2013 I priedą, kuriame kiekvienai valstybei narei nustatomos kitų valstybių narių priekrantės ruožų geografinės zonos, kuriose jai leidžiama vykdyti žvejybos veiklą, ir leidžiamos žvejoti rūšys. Šiuo pakeitimu atsižvelgiama į JK išstojimą iš ES, į 2020 m. bendrą Italijos ir Graikijos pranešimą Komisijai dėl Italijos žvejybos laivų galimybės naudotis Graikijos teritoriniais vandenimis, kaip išdėstyta atitinkamų valstybių narių dvišaliame susitarime. Galiausiai išnašos, kuriose daroma nuoroda į 2009 m. Stokholme pasirašytą Slovėnijos ir Kroatijos arbitražo susitarimą, turėtų būti išbrauktos iš I priedo, nes sienų klausimai nepriklauso ES kompetencijai.

2022/11/22

Balsavau už šį pranešimą. Šia iniciatyva yra siekiama iš dalies pakeisti ES reglamentą, kuriuo reglamentuojama Europos standartizacijos sistema. Konkrečiai yra siekiama užtikrinti gero valdymo principus rengiant standartus, kuriuos Komisija prašo parengti pagal standartizacijos reglamento 10 straipsnio 1 dalį. Šia iniciatyva bus sustiprintas nacionalinių atstovų (t. y. nacionalinių standartizacijos institucijų) vaidmuo sistemoje. Kad Europos standartizacijos organizacijos prireikus galėtų pritaikyti savo vidaus darbo tvarkos taisykles, pakeitimu numatomas šešių mėnesių pereinamasis laikotarpis iki įsigaliojimo. Komisija padės Europos standartizacijos organizacijoms iš dalies pakeisti savo vidaus taisykles, taikomas priimant sprendimus dėl standartų ir standartizacijos leidinių, kuriuos Komisija prašo parengti pagal Standartizacijos reglamento 10 straipsnio 1 dalį.

2022/11/22

Balsavau už šį pranešimą. Šiuo pasiūlymu yra siekiama kodifikuoti 2003 m. Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/59/EB dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir periodinio mokymo, iš dalies keičiančią Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 ir Tarybos direktyvą 91/439/EEB bei panaikinančią Tarybos direktyvą 76/914/EEB. Nauja direktyva pakeis įvairius aktus, kurių nuostatos buvo į ją įtrauktos. Šis pasiūlymas nekeičia kodifikuojamų teisės aktų turinio, nes jame tik sujungiami šie aktai, atliekant kodifikavimui būtinus formos pakeitimus.

2022/11/22

Balsavau už šią rekomendaciją. Pritariame susitarimo sudarymui. Atsižvelgdama į JK išstojimą iš ES, 2018 m. ES oficialiai pradėjo derybų procesą pagal Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT 1994) XXVIII straipsnį su keliomis Pasaulio prekybos organizacijos narėmis, įskaitant Naująją Zelandiją. Pagrindinis derybų principas – 2017 m. ES ir JK suformuluotas bendras požiūris dėl to, kaip reikėtų paskirstyti kiekybinius įsipareigojimus, nurodytus 28 ES valstybių narių PPO sąraše, į kurį įtrauktos 143 ES žemės ūkio, žuvininkystės ir pramonės produktų PPO tarifinės kvotos. Laikantis šio požiūrio, esamas kiekvienos tarifinės kvotos kiekis po JK išstojimo iš ES būtų visapusiškai išlaikytas, tačiau būtų padalytas dviem atskiroms – 27 ES valstybių narių ir JK – muitų teritorijoms. Keli prekybos partneriai, įskaitant Naująją Zelandiją, suabejojo siūlomo paskirstymo principu ir metodika, todėl vyko išsamios derybos. Derybose su Naująja Zelandija aptartos tarifinės kvotos, taikomos jautriems produktams, pavyzdžiui, avienai, jautienai ir pieno produktams, įskaitant sviestą, lydyti skirtą sūrį ir sūrį „Cheddar“. Galiausiai tarifinių kvotų kiekiai, apibrėžti taikant bendro požiūrio metodiką, liko nepakitę, išskyrus dvi konkrečiai šaliai skirtas mėsos produktų tarifines kvotas, kurios buvo pakoreguotos remiantis naujesniais duomenimis, ir dvi konkrečiai šaliai skirtas pieno produktų tarifines kvotas, kurios buvo pritaikytos siekiant pagerinti šių tarifinių kvotų valdymą.

2022/11/22

Balsavau už šią rekomendaciją. Pritariame Tarybos sprendimo projektui. 2015 m. spalio 1 d. Taryba priėmė sprendimą (ES) 2015/2169 dėl ES bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarimo sudarymo. Pagal sprendimo (ES) 2015/2169 3 straipsnio 1 dalį Komisija turi pranešti Korėjos Respublikai apie ES ketinimą nepratęsti teisės remti bendrą produkciją taikymo laikotarpio, nebent Komisijai pasiūlius ir likus keturiems mėnesiams iki tos teisės taikymo laikotarpio pabaigos Taryba vieningai sutiktų pratęsti teisės taikymą. Šiuo Tarybos sprendimo projektu yra siekiama iš dalies pakeisti sprendimą (ES) 2015/2169, kad būtų laikomasi 2022 m. kovo 1 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-275/20. Šioje byloje Teisingumo Teismas nusprendė, kad sprendimo (ES) 2015/2169 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta procedūra neatitinka Sutarties dėl ES veikimo (toliau – SESV) tuo požiūriu, kiek pagal ją reikalaujama, kad Taryba balsuotų vieningai. Priimant tokius sprendimus kaip numatytieji sprendimo (ES) 2015/2169 3 straipsnio 1 dalyje turėtų būti taikoma SESV 218 straipsnio 8 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta balsavimo taisyklė, t. y. balsavimas kvalifikuotąja balsų dauguma Taryboje. Todėl reikalavimą, kad Taryba, priimdama sprendimą dėl teisės taikymo pratęsimo, spręstų vieningai, reikėtų išbraukti.

2022/11/22

Balsavau už šį pranešimą. „NextGenerationEU“ skolinimosi programa, kurios vidutinė metinė skolinimosi apimtis iki 2026 m. yra 150 mlrd. EUR, daro ES svarbia finansų rinkų dalyve, prilygstančia kitiems pagrindiniams Europos valstybiniams emitentams, ir ji tampa didžiausia viršvalstybine emitente bei didžiausia žaliųjų obligacijų emitente. Raginame Komisiją skubiai ir sistemingai informuoti Parlamentą pateikiant suskirstytus duomenis apie visas išlaidas, patirtas išleidžiant ES skolos vertybinius popierius, įskaitant mokesčius, kuriuos Komisija taiko EURI už administracines išlaidas, taip pat kaštus, kuriuos valstybės narės patiria imdamos paskolas pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę. Raginame valstybes nares laikytis įsipareigojimų, prisiimtų savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose, tuos įsipareigojimus įgyvendinti tinkamai ir visapusiškai bei teikti išsamias ataskaitas Komisijai apie tarpinių ir siektinų reikšmių įgyvendinimą. Raginame Komisiją stiprinti ES skolos būklę įvairinant investuotojų profilį, skatinant antrines rinkas ir šalinant technines kliūtis, pvz., ECB pirkimo apribojimus ir didesnį ES obligacijoms taikomą vertės mažinimą, palyginti su nacionalinėmis vyriausybės obligacijomis, jo užstato sistemoje. Raginame Komisiją užkirsti kelią bet kokiam ekologiniam manipuliavimui ir užtikrinti aukštos kokybės ataskaitų apie pajamų panaudojimą teikimą, kad nekiltų pavojus žaliajai priemokai.

2022/11/22

Balsavau už šį pranešimą. EIC fondas įsteigtas siekiant remti startuolius ir MVĮ, kuriančius giliųjų technologijų inovacijas. Reiškiame susirūpinimą dėl 2022 m. pradžioje paskelbtų pareiškimų apie fondo struktūros pakeitimus, lyginant su padėtimi įgyvendinant EIC bandomąjį projektą, kurio metu įmonės iš pirmųjų dviejų atrankos etapų 2021 m. jau buvo atrinktos finansavimui gauti. Pabrėžiame, kad pinigų srautai yra labai svarbūs startuoliams ir MVĮ ir kad ilgai vėluojant gauti numatytą finansavimą, tokio pobūdžio įmonės gali bankrutuoti. Yra svarbu, kad EIC fondas galėtų investuoti laikantis su rinka suderinamų terminų. Apgailestauja dėl atvejų, kai EIC fondui nepavyko pasiekti šio tikslo ir kai pirminis EIC fondo investicinis sprendimas tapo nereikšmingas dėl ilgos delsos trukmės ir įmonės vystymosi per tą laiką. Raginame Komisiją iš naujo įvertinti tai, kaip ji įgyvendina EIC fondo veiklą pagal programą „Europos horizontas“, ir rasti pagal paskirtį tinkamą valdymo būdą, kuris atspindėtų platų EIC, kaip investuotojo į proveržio inovacijas Europoje, užmojį ir transformacinį pobūdį. Raginame Komisiją pradėti atvirą dialogą su Parlamentu, atitinkamos programos komitetu ir EIC valdyba siekiant parengti alternatyvų ilgalaikį sprendimą dėl EIC fondo struktūros. Rekomenduojame nuodugniai įvertinti būdus, kaip pagerinti EIC įgyvendinimą, ir apsvarstyti galimybę įsteigti nepriklausomą ES įstaigą, kuri būtų pagrindinis subjektas, atsakingas už EIC įgyvendinimą.

2022/11/22

Balsavau už šį pranešimą. 2022 m. Taisomojo biudžeto Nr. 5 projekto tikslas yra atnaujinti biudžeto išlaidų ir pajamų dalis. Siekiama įtraukti naujo Europos gynybos pramonės stiprinimo naudojantis bendradarbiaujamaisiais viešaisiais pirkimais akto finansavimą skiriant 83 mln. EUR, kad, skatinant valstybių narių bendradarbiavimą bendrų viešųjų pirkimų srityje, būtų pašalinti skubiausiai šalintini ir didžiausi gynybos trūkumai. Siekiama 73,8 mln. EUR suma padidinti lėšas neatidėliotinoms priemonėms pagal Bendrosios rinkos programos kryptį, susijusią su maisto grandine, kad po kelių labai patogeniško paukščių gripo ir afrikinio kiaulių maro protrūkių valstybėms narėms būtų išmokėtos kompensacijos. Taip pat sutelkti asignavimus laikotarpio pradžioje ir sustiprinti ES civilinės saugos mechanizmą (SCSM), kad Ukrainai būtų toliau teikiama pagalba natūra. Be to, siekiant 2023 m. padidinti ES pasirengimą gesinti gaisrus iš oro, bus nuomojami sraigtasparniai ir kiti lengvieji lėktuvai, o siekiant sustiprinti nuolatinius oro transporto pajėgumus bus spartinami pirkimai. Siekiama padidinti ES įnašą, skirtą Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centrui (EMCDDA), kad būtų išvengta veiklos sunkumų. Siekiama sumažinti mokėjimų asignavimus Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir programai „ES – sveikatos labui“. Apskritai grynasis šio taisomojo biudžeto projekto poveikis išlaidoms yra įsipareigojimų asignavimų padidėjimas 447,5 mln. EUR ir mokėjimų asignavimų sumažėjimas 741,1 mln. EUR.

2022/11/23

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname bendrą projektą bei prie rezoliucijos pridėtus bendrus pareiškimus. Pavedame Pirmininkei paskelbti, kad ES 2023 finansinių metų bendrasis biudžetas yra galutinai priimtas. 2023 m. biudžete nustatytas bendras įsipareigojimų asignavimų lygis yra 186,62 mlrd. EUR, o bendras mokėjimų asignavimų lygis yra 168,65 mln. EUR. Parlamentas ir Taryba ragina Komisiją toliau 2023 m. atidžiai ir aktyviai stebėti dabartinės ir ankstesnių DFP programų (visų pirma priskirtų 2a išlaidų pakategorei ir kaimo plėtrai) įgyvendinimą. Tuo tikslu Parlamentas ir Taryba prašo Komisijos laiku pateikti atnaujintus duomenis apie esamą padėtį ir 2023 m. mokėjimų asignavimų sąmatas (kai taikytina, atsižvelgiant į padidėjusį valstybių narių prognozių tikslumą). Jeigu iš duomenų matyti, kad į 2023 m. biudžetą įtrauktų asignavimų nepakanka poreikiams patenkinti, Parlamentas ir Taryba prašo Komisijos kuo greičiau pateikti tinkamą sprendimą, inter alia , taisomojo biudžeto projektą, kad Parlamentas ir Taryba galėtų kuo greičiau ir nepagrįstai nedelsdami priimti visus būtinus sprendimus pagrįstiems poreikiams patenkinti. Tas pats taikoma mutatis mutandis , jei iš duomenų matyti, kad į 2023 m. biudžetą įrašyti didesni nei reikia asignavimai.

2022/11/23

Balsavau už šį pranešimą. Parlamentas jau seniai laikosi tvirtos pozicijos, kad nuosavų išteklių sistema turėtų būti nuodugniai reformuota tam, kad būtų galima sumažinti BNP pagrįstų įnašų dominavimą finansuojant biudžetą, ir tai padaryti nustatant naujus, pageidautina tikrus nuosavus išteklius, taip pat tam, kad būtų galima įvairinti ir geriau suderinti šiuos pajamų šaltinius su ES politikos prioritetais. Poreikis mobilizuoti naujas pajamas, kad būtų galima grąžinti pagal NextGenerationEU“ sistemą susidariusias skolas ir padėti finansuoti naująjį Socialinį klimato fondą, dar kartą patvirtina ir net sustiprina šią būtinybę. Komisijos pasiūlymas iš dalies pakeisti Sprendimą dėl nuosavų išteklių yra teisingas ir tikslus Tarpinstitucinio susitarimo veiksmų gairėse dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo numatyto pirmojo etapo įgyvendinimas. Pasiūlymo, kuriuo nuosavi ištekliai integruojami į ekonomikos gaivinimo pastangas ir Žaliojo kurso tikslus, esmė visiškai atitinka nuolatines EP pozicijas. Iš dalies keičiančiame sprendime Komisija siūlo apgalvotai suderintą naujų pajamų šaltinių krepšelį, kurį sudaro dalis apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos aukcionų pajamų, PADKM sertifikatų pardavimo pajamos bei EBPO ir G20 įtraukios sistemos susitarimu dėl pirmojo ramsčio pagrįsti nuosavi ištekliai pelno apmokestinimo srityje.

2022/11/23

Balsavau už šią rezoliuciją. Tyčiniai Rusijos Federacijos išpuoliai ir žiaurumai, nukreipti prieš Ukrainos civilius gyventojus, civilinės infrastruktūros sunaikinimas ir kiti sunkūs žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai prilygsta teroro aktams prieš Ukrainos gyventojus ir yra karo nusikaltimai. Reiškiame pasipiktinimą šiais išpuoliais, žiaurumais ir kitais veiksmais, kuriuos Rusija įvykdė siekdama savo destruktyvių politinių tikslų Ukrainoje ir kitų šalių teritorijoje, ir juos smerkiame. Atsižvelgdami į tai, pripažįstame Rusiją terorizmą remiančia valstybe ir teroristines priemones naudojančia valstybe. Raginame ES ir jos valstybes nares sukurti ES teisinę sistemą, pagal kurią valstybės būtų pripažįstamos terorizmą remiančiomis valstybėmis ir teroristines priemones naudojančiomis valstybėmis, taigi toms šalims būtų taikomos tam tikros svarbios ribojamosios priemonės ir tai turėtų didelį ribojamąjį poveikį ES santykiams su tomis šalimis. Raginame Tarybą vėliau apsvarstyti galimybę įtraukti Rusijos Federaciją į tokį terorizmą remiančių valstybių ES sąrašą. Raginame ES partnerius imtis panašių priemonių. Raginame ES ir jos valstybes nares imtis veiksmų siekiant inicijuoti visapusišką tarptautinę Rusijos Federacijos izoliaciją, be kita ko, kiek tai susiję su Rusijos naryste tarptautinėse organizacijose, organuose ir neorganizuoti jokių oficialių renginių Rusijos Federacijos teritorijoje. Raginame dar labiau apriboti diplomatinius santykius su Rusija ir užtikrinti, kad ryšiai su oficialiais jos atstovais visais lygmenimis būtų sumažinti iki absoliučiai būtino minimumo.

2022/11/23

Balsavau už šį pranešimą. Rekomenduojame Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir ES vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai pripažinti, kad ES klestėjimas ir saugumas priklauso nuo jos gebėjimo ginti ir propaguoti demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises, įskaitant mažumų teises, pagrindines laisves ir vertybes, ir taisyklėmis grindžiamą daugiašalę tvarką, įskaitant jos artimiausius kaimynus. Rekomenduojame daryti pažangą vykdant ES plėtros politiką, kaip vienintelę veiksmingiausią ES priemonę, padedančią užtikrinti taiką, klestėjimą ir pagrindines vertybes Europos žemyne. Rekomenduojame išlaikyti ES geostrateginę ir geopolitinę svarbą ir patikimumą stiprinant valstybių narių integraciją ir bendradarbiavimą su panašiai mąstančiais partneriais, ypač šalimis kandidatėmis ir potencialiomis šalimis kandidatėmis, bendros užsienio, saugumo ir gynybos politikos srityse ir racionalizuojant jos sprendimų priėmimo procesus siekiant tapti patikimesne ir veiksmingesne pasauline veikėja, kartu gerinant jos vidaus politikos veikimą ir skaidrumą, kad šalys kandidatės galėtų lengvai tas politikos kryptis priimti. Rekomenduojame pripažinti ES galią daryti pokyčius, susijusius su integracijos procesu ir ankstesniais sėkmingais ES plėtros etapai, bei pasiekti teigiamų rezultatų tiek Vakarų Balkanų šalims kandidatėms pagal stabilizacijos ir asociacijos procesą, tiek Rytų partnerystės šalims kandidatėms pagal asociacijos procesą.

2022/11/23

Balsavau už šį pranešimą. Įgyvendinant ES politiką dėl Libijos, rekomenduojame Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir ES vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai užtikrinti, kad JT tarpininkaujamam, Libijos vadovaujamam ir jos savarankiškai vykdomam įtraukiam nacionaliniam susitaikymo procesui būtų teikiama kuo didesnė parama siekiant užtikrinti ilgalaikį stabilumą ir saugumą ir padėti pagrindus taikiam perėjimui prie demokratijos, kuriame dalyvautų visi Libijos subjektai, įskaitant moteris, pilietinės visuomenės organizacijas ir vietos valdžios institucijas, kad taikos proceso metu būtų atstovaujama visiems Libijos gyventojams. Rekomenduojame toliau glaudžiai bendradarbiauti su UNSMIL ir aktyviai remti esminį jos įgaliojimų pratęsimą po 2022 m. spalio 31 d., siekiant veiksmingai prisidėti prie konstitucinio proceso ir rinkimų organizavimo, įgyvendinti paliaubas, stebėti žmogaus teisių situaciją ir teikti techninę pagalbą Libijos institucijoms. Rekomenduojame pabrėžti, kad, atsižvelgiant į dabartinę politinę aklavietę, tebėra gyvybiškai svarbu tęsti JT remiamas derybas dėl laisvų, sąžiningų, patikimų ir skaidrių rinkimų plano, ir primygtinai raginti visus Libijos suinteresuotuosius subjektus vengti praeityje padarytų klaidų, pvz., kandidatų tikrinimo kriterijų nebuvimo, gerbti rinkimų rezultatus ir užtikrinti taikų valdžios perdavimą. Rekomenduojame surengti ES rinkimų stebėjimo misiją rinkimų procesui stebėti. Rekomenduojame stiprinti diplomatinius kanalus su tarptautiniais subjektais ir dėti daugiau pastangų tarpininkauti ir sutarti dėl vieningos tarptautinės strategijos siekiant taikios, stabilios ir suvienytos Libijos.

2022/11/23

Balsavau už šį pranešimą. Šiuo metu platesniame Artimųjų Rytų regione vyrauja nuolatiniai tebesitęsiantys konfliktai, pražūtingi regioniniu aspektu pasižymintys marionetiniai konfliktai ir daugelį priežasčių turinčios krizės, dėl kurių labai sudėtinga parengti bendrą Europos strategiją, nes bet koks indėlis turi būti daugialypis ir pritaikytas prie kiekvienos situacijos ypatumų, kartu išlaikant nuoseklų regioninį ir tarptautinį aspektą. Bet kokiu ES valstybių narių ar kitų išorės subjektų, ypač Rusijos, dalyvavimu turi būti siekiama išspręsti konfliktus ir didinti saugumą bei stabilumą. Be tebesitęsiančių konfliktų yra paslėptųjų konfliktų, į kuriuos ES turi atsižvelgti nustatydama savo ilgalaikę pagrindinėms nestabilumo regione priežastims šalinti skirtą strategiją. Palankiai vertiname ES pastangas propaguoti demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises, ekonominį vystymąsi ir pagrindines laisves Artimųjų Rytų regione ir raginame ES kiekvienoje šalyje toliau skatinti politines ir ekonomines reformas. Raginame ES kai tik įmanoma remti diplomatines pastangas bei skatinti prisiimti politinę atsakomybę regione ir atsakomybę už įtampos deeskalavimą. Todėl raginame stiprinti bendradarbiavimą su tokiomis regioninėmis organizacijomis, kaip Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba ir Arabų lyga. Raginame ES lygiagrečiai aktyvinti dvišales diskusijas ir stiprinti partnerystę su visais suinteresuotaisiais subjektais, kurie yra rimtai įsipareigoję užtikrinti taiką ir stabilumą regione.

2022/11/23

Balsavau už šią rezoliuciją. Labai apgailestaujame dėl to, kad vis daugiau žmonių serga diabetu, ir reiškiame solidarumą su šia sunkia liga sergančiais pacientais ir jų šeimomis. Raginame Komisiją ir valstybes nares prisiimti politinius įsipareigojimus ir nustatyti plataus užmojo tikslus siekiant pakeisti diabetu sergančių europiečių skaičiaus didėjimo tendenciją jai priešinga linkme, mažinti ES piliečių nelygybę ir gerinti diabetu sergančių žmonių priežiūrą ir gyvenimo kokybę. Komisija turėtų iki galo įgyvendinti ES neužkrečiamųjų ligų iniciatyvą „Sveikesni kartu“. Raginame valstybes nares parengti, įgyvendinti ir stebėti nacionalinius diabeto planus ir strategijas, kuriuose būtų nustatyti palyginami orientyrai ir tikslai, įskaitant rizikos mažinimo, atrankinės patikros ir (arba) išankstinių veiksmų komponentą, siekiant, be kita ko, spręsti su socialiniais ir ekonominiais sveikatą lemiančiais veiksniais susijusius klausimus, skatinti sveikatai palankią aplinką ir sveikatos bei skaitmeninį raštingumą, švietimą ir informuotumo didinimą. Jie turėtų būti skirti visai visuomenei ir visų pirma didelės rizikos grupėms (pvz., asmenims, sergantiems prediabetu) ir jais turėtų būti siekiama mažinti nelygybę ir optimizuoti sveikatos priežiūros išteklius.

2022/11/23

Balsavau už šį pranešimą. Tarptautinės aviacijos išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo ir mažinimo sistema (CORSIA) yra pasauline rinka grindžiama priemonė, kuria siekiama apriboti tarptautinės aviacijos išmetamų teršalų kiekį. 2016 m. dėl jos susitarė Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO). Numatyta, kad CORSIA veiks iki 2035 m. Pasiūlymu iš dalies keičiamos ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS) taisyklės, siekiant įgyvendinti nuostatą, pagal kurią valstybės narės turi teikti pranešimą ES įsiteigusioms oro transporto bendrovėms apie kompensaciją už 2021 metus. Šis pasiūlymas yra laikina priemonė, susijusi tik su CORSIA. Dėl COVID-19 pandemijos orlaivių naudotojai 2021 m. greičiausiai turės nulinį kompensavimą CORSIA sistemoje. Tai yra laikino pobūdžio techninė byla, kurios tikslas – užtikrinti, kad būtų laikomasi ICAO nuostatų 2021 m. kompensavimo lygio atžvilgiu.

2022/12/13

Balsavau už šį pranešimą. Reglamente (EEB) Nr. 1108/70 reikalaujama rinkti geležinkelių, kelių ir vidaus vandenų infrastruktūros išlaidų duomenis, statistinius duomenis apie atitinkamos infrastruktūros naudojimą, visų pirma siekiant surinkti informaciją apie transporto infrastruktūros išlaidas ir transporto infrastruktūros naudojimą (grąžą) valstybėse narėse. Pagal šį reglamentą Komisija turėtų kasmet pateikti Tarybai suvestinę ataskaitą su pagrindiniais statistiniais duomenimis apie transporto infrastruktūros išlaidas ir naudojimą. Tačiau nuo 1998 m. Komisija neparengė naujų ataskaitų, visų pirma dėl to, kad ji beveik negavo jokių duomenų iš valstybių narių, arba tie duomenys, kuriuos ji gavo, dažniausiai buvo neišsamūs. Reglamente vartojamos apibrėžtys ir klasifikatoriai yra nebeaktualūs, daugelis sąvokų ir klasifikatorių yra pasenę arba nesuderinami su dabartiniais klasifikatoriais. Reglamentas (EEB) Nr. 1108/70 tapo nebeaktualus, o duomenys, kurie būtų buvę surinkti pagal šį reglamentą, tapo prieinami iš kitų šaltinių arba nebėra reikalingi tokios formos ir specifikacijų, kaip reikalaujama reglamente. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 851/2006, nustatantis įvairių sąskaitų formų pozicijas, yra nurodytas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1108/70 I priede, todėl taip pat tapo nebeaktualus.

2022/12/13

Balsavau už šį pranešimą. Pagal Tarybos direktyvą 89/629/EEB buvo leista tam tikriems triukšmingiems lėktuvams toliau skraidyti, nepaisant to, kad jie viršijo tuo metu nustatytas triukšmo normas, su sąlyga, kad valstybė narė juos būtų užregistravusi prieš įsigaliojant direktyvai. Be to, pagal direktyvą buvo uždrausta registruoti naujus tokio tipo orlaivius. 2006 m. buvo priimta direktyvą 2006/93/EB, kuria numatyta laipsniškai iš rinkos pašalinti visus orlaivius, neatitinkančius atitinkamų skleidžiamo triukšmo standartų, įskaitant tuos, kuriems anksčiau buvo taikoma direktyva 89/629/EEB. Šiuo pasiūlymu siekiama panaikinti Tarybos direktyvą 89/629/EEB, kuri tapo nebeaktuali.

2022/12/13

Balsavau už šį pranešimą. Tarybos reglamente (ES) Nr. 389/2012 yra nustatytas valstybių narių administracinio bendradarbiavimo teisinis pagrindas. Šiuo pasiūlymu valstybės narės tarpusavyje suderina duomenų apie ekonominės veiklos vykdytojus, gabenančius prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, mainų procedūrą su duomenų apie ekonominės veiklos vykdytojus, gabenančius prekes, už kurias sumokėtas akcizas, mainų procedūra. Šiuo metu kompiuterizuota sistema stebimas tik judėjimas pagal akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą. Įgyvendinant šį suderinimą bus toliau skaitmeninama gabenimo stebėsena, susijusi su akcizais apmokestinamomis prekėmis, išleistomis vartoti vienos valstybės narės teritorijoje ir gabenamomis į kitos valstybės narės teritoriją pristatyti komerciniais tikslais, ir gerinama kova su mokesčių slėpimu. Siekiant šio reglamento taikymo pradžios datą suderinti su direktyvos (ES) 2020/262 V skyriaus 2 skirsnio taikymo pradžios data ir suteikti valstybėms narėms pakankamai laiko pasirengti su šiuo reglamentu susijusiems pakeitimams, jis turėtų būti taikomas nuo 2023 m. vasario 13 d. Pagal Tarybos direktyvos 2020/262 V skyrių, prekių, už kurias sumokėtas akcizas, gabenimas turės būti stebimas naudojant kompiuterinę sistemą.

2022/12/13

Balsavau už šį pranešimą. Pasiūlymu dėl Tarybos reglamento Komisijai yra suteikiama galimybė pagal ES valstybės pagalbos taisykles netaikyti išankstinio pranešimo reikalavimo dėl tam tikrų rūšių pagalbos geležinkelių, vidaus vandenų ir daugiarūšio transporto srityje, kad būtų skatinamas ekologiškas transportas. Šiame pasiūlyme nustatytos dvi pagalbos rūšys, kurioms netaikoma SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga pranešti. Pirmoji yra pagalba transporto koordinavimui, o antroji – pagalba, skirta kompensacijai už tam tikrų įsipareigojimų, siejamų su viešosios paslaugos sąvoka, vykdymą. Be to, siūlomame reglamente nurodomi elementai (pavyzdžiui, pagalbos paskirtis), kuriuos Komisija išvardys savo vėlesniuose reglamentuose, kad nurodytųjų kategorijų pagalbai būtų taikoma pranešimo pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį bendroji išimtis.

2022/12/13

Balsavau už šią rezoliuciją. Manome, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus ir neatitinka ES teisės, nes yra nesuderinamas su pastarojo reglamento tikslu, pagal kurį yra siekiama nustatyti pagrindą, leidžiantį užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį, kalbant apie genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus, kartu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą. Prašome Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą ir pateikti komitetui naują projektą. Palankiai vertiname tai, kad Komisija 2020 m. laiške EP nariams pagaliau pripažino, jog priimant sprendimus dėl GMO leidimų reikia atsižvelgti į tvarumą. Vis dėlto reiškiame didelį nusivylimą, kad nuo to laiko Komisija ir toliau suteikia leidimus į ES importuoti GMO, nepaisydama nuolatinių Parlamento ir daugumos valstybių narių, balsavusių prieš, prieštaravimų. Raginame Komisiją dėl išaugusio papildomų herbicidų naudojimo ir padidėjusios grėsmės biologinei įvairovei, maisto saugai ir darbuotojų sveikatai neleisti importuoti herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų kultūrinių augalų. Tikimės, kad Komisija savo įsipareigojimą pateikti pasiūlymą, kuriuo užtikrinama, kad ES uždraustos pavojingos cheminės medžiagos nebūtų gaminamos eksportui, įvykdys skubiai ir laiku, kad jį būtų galima priimti dar šią kadenciją.

2022/12/13

Balsavau už šią rezoliuciją. Manome, kad Komisijos įgyvendinimo reglamento projektas viršija reglamente (ES) Nr. 528/2012 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus ir yra nesuderinamas su ES teise, nes neatitinka reglamento (ES) 2019/1021 tikslo ir turinio bei Stokholmo konvencijos reikalavimų. Manome, kad Komisijos įgyvendinimo reglamento, kuriuo suteikiamas biocidinių produktų grupės „CMIT/MIT SOLVENT BASED“ ES autorizacijos liudijimas, projektas yra neproporcingas atsižvelgiant į mokslinį netikrumą dėl rizikos žmonių sveikatai ir aplinkai lygio, atsižvelgiant į alternatyvių kuro konservantų be halogenintų junginių prieinamumą bei atsižvelgiant į nepriimtiną riziką žmonių sveikatai ir aplinkai, kylančią dėl dioksinų poveikio, ir nepakankamus duomenis, kad būtų galima padaryti išvadą, ar šis autorizacijos liudijimas atitiktų Stokholmo konvencijos ir reglamento (ES) 2019/1021 tikslus ir nuostatas. Manome, kad Komisija neturėjo išduoti autorizacijos liudijimo arba turėjo bent jau pareikalauti, kad pareiškėjas pateiktų daugiau duomenų apie tai, koks dioksinų kiekis susidaro dėl tos biocidinių produktų grupės produktų naudojimo kelių ir vandens transportui skirtame kure ir kokią bendrą išmetamo dioksinų kiekio dalį jie sudaro. Taip pat turėjo patikslinti rizikos žmonių sveikatai ir aplinkai lygį, kad Komisija galėtų nustatyti, ar rizika gali būti laikoma priimtina, atsižvelgiant į Stokholmo konvencijos tikslus. Prašome Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo reglamento projektą ir pateikti komitetui naują projektą.

2022/12/13

Balsavau už šį pranešimą. JT neįgaliųjų teisių konvencijoje (NTK) pažymima, kad neįgalieji turi teisę gyventi savarankiškai ir gauti tinkamas bendruomenines paslaugas. Laikomės nuomonės, kad šią teisę įmanoma visapusiškai užtikrinti tik rengiant nacionalinio, regioninio ir vietos lygmenų politiką ir teisės aktus, pagal kuriuos būtų numatomos institucijų alternatyvos ir vadovaujamasi Europos standartais. Raginame Komisiją ir valstybes nares kuo greičiau pradėti laipsniškai atsisakyti neįgaliųjų institucinės globos aplinkos ir pereiti nuo institucionalizuotos ir kitokiais būdais segreguotos neįgaliųjų aplinkos prie sistemos, kurioje būtų sudaromos socialinio aktyvumo galimybės, o paslaugos būtų teikiamos prieinamoje bendruomenėje, visapusiškai atsižvelgiant į neįgaliųjų individualius poreikius, norus ir prioritetus, įskaitant bendruomeninę priežiūrą. Yra būtina išnaikinti stereotipus, požiūrį, kai pirmenybė teikiama negalios neturintiems asmenims, ir klaidingas sampratas, dėl kurių neįgaliesiems užkertamas kelias gyventi savarankiškai, bei viešinti jų indėlį į visuomenę. Pabrėžiame, jog prieiga prie darbo rinkos nepaprastai svarbi norint, kad neįgalieji galėtų gyventi savarankiškai ir visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Raginame valstybes nares priimti deinstitucionalizavimo strategijas ir užtikrinti, kad jų teisės aktai, politika ir programos deinstitucionalizavimo srityje atitiktų NTK apibrėžtą savarankiško gyvenimo sampratą. Raginame Komisiją laikytis ES 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategijoje prisiimto įsipareigojimo iki 2023 m. pateikti valstybėms narėms gaires dėl patobulinimų, susijusių su savarankišku gyvenimu ir įtrauktimi į bendruomenę.

2022/12/13

Balsavau už šį pranešimą. Teigiamai vertiname Komisijos komunikatą dėl ilgalaikės ES kaimo vietovių vizijos. Pritariame bendriems jos tikslams ir manome, kad tai yra puiki proga aktyviau imtis koordinuotų veiksmų dėl kaimo vietovių dabarties ir ateities, ieškant naujų socialinio, ekonominio ir aplinkos atsinaujinimo galimybių. Yra svarbu užtikrinti, kad ES fondai ir politika papildytų vienas kitą siekiant remti kaimo vietoves ir kad informacija būtų prieinama vietos suinteresuotiesiems subjektams. Kaimo vietovių vystymasis turi išlikti svarbiu ES darbotvarkės klausimu. Todėl raginame ES Tarybai pirmininkausiančias valstybes nares visapusiškai siekti šio tikslo ir savo išvadose pareikšti, kad reikia imtis veiksmų dėl kaimo vietovių. Atkreipiame dėmesį į pasiūlymą dėl kaimo vietovių veiksmų plano. Raginame Komisiją ir valstybes nares didžiausią prioritetą teikti jo įgyvendinimui, nustatant aiškius kiekybinius privalomus įgyvendinimo tikslus, siekiant užtikrinti, kad tam būtų skirta reikiamų veiksmingo įgyvendinimo išteklių ir kad iki 2040 m. būtų pasiektas tikslas sukurti tvirtesnes, labiau sujungtas, atsparias ir klestinčias kaimo vietoves. Raginame valstybes nares įgyvendinti priemones, kuriomis būtų remiama teisinga pertvarka ir kaimo ekonomikos įvairinimas, kokybiškų darbo vietų kūrimas kaimo vietovėse. Raginame dėti pastangas siekiant stiprinti kaimo turizmo vietą kaimo ekonomikos įvairinimo strategijose kartu su žemės ūkio ir maisto sektoriais. Raginame remti kaimo vietoves joms plečiant tvarią atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą.

2022/12/13

Balsavau už šį pranešimą. Palankiai vertiname Komisijos veiksmų planą ir remiame siūlomus tikslus, kuriais yra siekiama, kad geležinkelių transportas taptų patrauklesnis, konkurencingesnis ir efektyvesnis. Veiksmų planu yra siekiama pripažinti esminį geležinkelių vaidmenį mažinant judumo priklausomybę nuo iškastinio kuro ES ir imtis iniciatyvų, kad bendra Europos geležinkelių erdvė taptų būtina perėjimo prie kitų transporto rūšių sąlyga. Taip pat siekiama prisidėti kuriant bendrą Europos geležinkelių erdvę, kuri padės gerinti ES vidaus rinką, tenkinti Europos piliečių judumo poreikius ir skatinti ES socialinę ir ekonominę sanglaudą. Siekiama gerinti susisiekimą visoje Europoje, įskaitant kaimo vietoves, atokius regionus, salas, kalnuotas vietoves ir mažiau apgyvendintas vietoves. Siekiama užtikrinti vienodą įvairių transporto rūšių apsaugos lygį ir toliau stiprinti keleivių teises, kad geležinkeliai taptų patrauklesni, ypač jaunimui, ir būtų užtikrintos vienodos galimybės visiems, visapusiškai įgyvendinant Europos prieinamumo aktą. Be to, siekiama sukurti sistemą, kuria būtų sudarytos sąlygos didinti investicijas į konkurencingas tolimojo susisiekimo geležinkelių transporto keleivių vežimo paslaugas. Raginame dėti pastangas, kad kai kuriose valstybėse narėse nustatyti suderinti tvarkaraščiai būtų taikomi ir ES lygmeniu, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas visiems ES piliečiams lengvai ir sklandžiai keliauti per sienas. Raginame Komisiją ir valstybes nares stiprinti geležinkelio stočių strateginį vaidmenį integruoto ir darnaus judumo sistemoje, visų pirma remiant mažų stočių modernizavimą.

2022/12/13

Balsavau už šią rezoliuciją. Esame susirūpinę dėl tebesitęsiančios skaitmeninės atskirties. Ji nemažėja ir kelia didelių iššūkių, susijusių su interneto, mobiliųjų telefonų naudojimu, viešųjų ir privačiųjų paslaugų teikimu tik skaitmeninėmis priemonėmis. Skaitmenizacija gali sukelti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp žmonių ir šalių, nes jai reikia investicijų ir infrastruktūros, kurios yra labai brangios mažiau išsivysčiusiems regionams ir kaimo vietovėms. Raginame atidžiai išnagrinėti žmonių poreikius, susijusius su skaitmenine raida ir inovacijomis, ypač pažeidžiamų grupių poreikius, siekiant įvertinti, kaip jie gali pasinaudoti šiomis naujomis technologijomis. Skaitmeninė pertvarka turi būti vykdoma taip, kad ji būtų naudinga visiems. Daugelis kasdieninių paslaugų turėtų būti teikiamos ir neskaitmeninėmis priemonėmis siekiant patenkinti poreikius tų piliečių, kurie neturi įgūdžių ar žinių, bet nori naudotis paslaugomis ne internetu arba kurie neturi prieigos prie skaitmeninių įtaisų, taikomųjų programų. Raginame išlaikyti vienodas sąlygas internetinei ir neinternetinei veiklai. Raginame viešojo administravimo institucijas ir įmones būti įtraukiomis ir kurti savo internetines paslaugas suprantamu būdu, kad jos būtų prieinamos ir jomis galėtų naudotis įvairaus amžiaus ir išsilavinimo lygio žmonės, siekiant padėti panaikinti mūsų visuomenės trūkumus, kurie vis dar išlieka dėl nevienodų galimybių naudotis technologijomis. Raginame Komisiją vykdant atnaujintą sanglaudos politiką skubiai spręsti esamos skaitmeninės atskirties problemą.

2022/12/13

Balsavau už šį pranešimą. ES solidarumo fondo tikslas yra suteikti ES galimybę greitai, veiksmingai ir lanksčiai reaguoti ekstremaliosios situacijos atvejais, kad būtų parodytas solidarumas su didelių ar regioninių stichinių nelaimių ištiktų arba didelio masto ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijoje atsidūrusių regionų gyventojais. Komisija siūlo mobilizuoti ES solidarumo fondo lėšas, kad būtų suteikta iš viso 718,48 mln. EUR dydžio finansinė parama, susijusi su 2021 m. Vokietijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Liuksemburge, Ispanijoje ir Graikijoje įvykusiomis stichinėmis nelaimėmis. Daugiausiai lėšų skiriama Vokietijai – 612,61 mln. EUR, Belgijai – 87,74 mln. EUR ir Ispanijai – 9,45 mln. EUR. Reikia skubiai suteikti finansinę paramą iš ES solidarumo fondo, siekiant užtikrinti, kad parama laiku pasiektų nukentėjusius regionus. Apgailestaujame, kad didžiausia lėšų suma, kurią šį kartą galima mobilizuoti iš ES solidarumo fondo, yra gerokai mažesnė už galimą pagalbos sumą, kurią būtų galima sutelkti, ir kad ši pagalba dėl nelanksčių ES solidarumo fondo lėšų mobilizavimo taisyklių teikiama praėjus daugiau kaip metams po aptariamų įvykių. Todėl raginame Komisiją išnagrinėti tolesnes papildomo finansavimo skyrimo galimybes. Apgailestaujame dėl sprendimo dabartinėje DFP sujungti neatidėliotinos pagalbos rezervą ir ES solidarumo fondą, nes dėl to atsirado didelių trūkumų ir labai sumažėjo bendras turimas finansavimas.

2022/12/14

Balsavau už šį pranešimą. Atsižvelgiant į tai, kad pastatams tenka 40 proc. suvartojamos energijos ir 36 proc. su energija susijusio tiesioginio ir netiesioginio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, yra būtina didinti saulės energijos įrenginių įrengimo pastatuose mastus. Tai yra vienas iš sparčiausių būdų diegti atsinaujinančiųjų išteklių energiją dideliu mastu, sumažinti iškastinio kuro naudojimą pastatuose ir paspartinti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą bei jų energijos suvartojimo elektrifikavimą. Taip pat yra nustatyta, kad viena iš pagrindinių kliūčių investicijoms į atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir susijusią infrastruktūrą yra pernelyg ilgai trunkančios ir sudėtingos administracinės procedūros. Šiuo pasiūlymu iš dalies keičiama direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, padidinamas ES 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslas ir sugriežtinamos su leidimais susijusios direktyvos nuostatos. Taip pat iš dalies keičiama direktyva 2010/31/ES – skatinama saulės energijos įrenginius įrengti pastatuose, ir direktyva 2012/27/ES – padidinamas ES 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslas. Direktyvos keičiamos tik tiek, kiek laikoma būtina siekiant nustatyti atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo tikslus, kurie atitiktų dabartines neatidėliotinas aplinkybes, ir padidinti saulės energijos įrenginių pastatuose kiekį bei supaprastinti leidimų išdavimą, siekiant paspartinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimą.

2022/12/14

Balsavau už šį pranešimą. Palankiai vertiname EVT sprendimą pripažinti Sakartvelo europinę perspektyvą vadovaujantis tarptautiniu mastu pripažintomis jo sienomis. Šis sprendimas yra aiškus politinės paramos Sakartvelo žmonių europiniams siekiams ženklas, todėl raginame Sakartvelą pasinaudoti šiuo palankiu istoriniu momentu. Kad Sakartvelui būtų suteiktas šalies kandidatės statusas, jis turi sėkmingai išspręsti 12 pagrindinių prioritetinių klausimų, kuriuos Komisija nurodė savo nuomonėje dėl Sakartvelo paraiškos dėl narystės ES ir kuriuos patvirtino Taryba. Raginame Sakartvelo valdžios institucijas laikytis aukščiausių demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių standartų ir ryžtingai įgyvendinti Komisijos nuomonėje išdėstytus reformų prioritetus, kad būtų nedviprasmiškai parodytas jų politinis pasiryžimas įgyvendinti šalies plataus užmojo europinius siekius, kaip pareikšta 2022 m Sakartvelo pateiktoje paraiškoje dėl narystės ES. Palankiai vertiname tai, kad Sakartvelas nedelsdamas ėmėsi veiksmų, kad būtų pradėtas su šiais prioritetais susijęs darbo procesas. Raginame Sakartvelo valdžios institucijas vadovauti šiam procesui įtraukiu ir skaidriu būdu. Raginame visas Sakartvelo politines jėgas konstruktyviai dalyvauti, prisidėti prie šių pastangų, o valdžios institucijas atsižvelgti į pilietinės visuomenės organizacijų pateiktus pasiūlymus, siekiant užtikrinti pilietinės visuomenės dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose visais lygmenimis. Sakartvelo siekis stoti į ES ir toliau bus vertinamas atsižvelgiant į jo nuopelnus ir sėkmę siekiant atitikti Kopenhagos narystės ES kriterijus, visų pirma susijusius su demokratinėmis reformomis.

2022/12/14

Balsavau už šią rezoliuciją. Tvirtai remiame derybomis pasiekiamą dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą išsaugant 1967 m. sienas, pagal kurį dvi suverenios demokratinės valstybės taikiai ir saugiai gyvuotų greta, o Jeruzalė būtų abiejų valstybių sostinė, visapusiškai laikantis tarptautinės teisės nuostatų. Raginame nutraukti užsitęsusį Izraelio ir Palestinos konfliktą ir palestiniečių teritorijos okupaciją atnaujinant tikras dvišales taikos derybas, grindžiamas nustatytais dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo parametrais, kad, remiant tarptautinei bendruomenei, būtų pasiektas susitarimas dėl nuolatinio statuso ir tarpusavio pripažinimas. Primygtinai raginame abi šalis dar kartą patvirtinti įsipareigojimus siekti dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo. Raginame kitą Izraelio vyriausybę prisiimti aiškų įsipareigojimą pritarti dviejų valstybių sambūviu pagrįstam sprendimui. Raginame Izraelio ir Palestinos vadovus susilaikyti nuo provokacinių veiksmų ir retorikos ir nepriimti vienašališkų sprendimų. Apgailestaujame dėl to, kad per pastaruosius dešimtmečius Artimųjų Rytų taikos procese nepasiekta apčiuopiamų rezultatų, todėl smurtas ir terorizmas tęsiasi, padėtis Okupuotojoje Palestinos Teritorijoje nuolat prastėja, didėja Palestinos visuomenės nusivylimas, auga įtampa ir daugėja nesaugumo Izraelio visuomenėje ir šiuo konfliktu naudojasi ekstremistinės grupės.

2022/12/14

Balsavau už šį pranešimą. Pripažįstame, kad Naujoji Europos kultūros darbotvarkė ir bendras komunikatas „ES tarptautinių kultūrinių ryšių strategijos kūrimas“ iš esmės įgyvendinami gerai. Vis dėlto pažymime, kad Naujosios Europos kultūros darbotvarkės įgyvendinimo vertinime atkreiptas dėmesys į trūkumus, daugiausia susijusius su prioritetais. Nepaisant to, jog abiejuose dokumentuose buvo atsižvelgta į problemas, kylančias dėl nenumatytų krizių (pvz., COVID-19 pandemijos), reikia atnaujinti jų strateginę programą, kad būtų nustatyti visa apimantys ES kultūros politikos tikslai, praktinės priemonės, naudotinos jiems įgyvendinti, be kita ko, paaiškinant, kaip Tarybos darbo planas kultūros srityje ir ES tarptautinių kultūrinių ryšių strategija padeda įgyvendinti atnaujintą Naująją Europos kultūros darbotvarkę. Pripažįstame, kad 2023–2026 m. Tarybos darbo planas kultūros srityje yra pagrindinė valstybių narių strategijų valdymo priemonė sprendžiant Europos kultūros ir kūrybos sektoriams bei pramonei (KKSP) aktualius klausimus. 2023–2026 m. Tarybos darbo plane kultūros srityje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama KKSP gaivinimui ir atsparumo didinimui, toliau stiprinant jų gebėjimą reaguoti į būsimus sukrėtimus, bei kultūrai ir tvarumui, nurodant, kad kultūra yra darnaus vystymosi, gerovės ir socialinio teisingumo varomoji jėga. Taip pat kultūros ir kūrybos sektorių specialistų statusui, darbo ir socialinėms sąlygoms, kultūros paveldo apsaugai ir puoselėjimui, veiksmingo tarptautinių kultūrinių ryšių strategijų rengimo ir įgyvendinimo stiprinimui ir užtikrinimui.

2022/12/14

Balsavau už šią rezoliuciją. Esame pasibaisėję ir reiškiame didelį susirūpinimą dėl įtariamų Parlamento narių, buvusių Parlamento narių ir darbuotojų korupcijos, pinigų plovimo ir dalyvavimo nusikalstamoje organizacijoje veiksmų mainais už įtaką Parlamento sprendimams. Remiame visapusišką Parlamento bendradarbiavimą vykdant nusikalstamos veikos tyrimą. Kuo griežčiausiai smerkiame tariamus Kataro bandymus daryti įtaką Parlamento nariams, buvusiems nariams ir darbuotojams vykdant korupcinius veiksmus, kurie yra rimtas užsienio kišimasis į ES demokratinius procesus. Raginame įsteigti specialų komitetą, kuriam būtų pavesta nustatyti galimus Parlamento skaidrumo, sąžiningumo ir korupcijos taisyklių trūkumus ir teikti pasiūlymus dėl reformų, remiantis Konstitucinių reikalų komiteto darbu ir geriausia kitų parlamentų patirtimi. Įsipareigojame įsteigti tyrimo komitetą, kuris tirtų korupcijos atvejus ir netinkamus ES nepriklausančių šalių veiksmus, kuriais siekiama už pinigus įgyti įtakos Parlamente. Raginame paskirti specialų pirmininko pavaduotoją, kuris būtų atsakingas už sąžiningumą ir kovą su korupcija ir užsienio kišimusi Parlamente. Raginame Komisiją kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl etikos organo įsteigimo. Raginame sustabdyti Kataro interesų atstovų leidimų patekti į pastatus galiojimą, kol per teisminius tyrimus bus gauta svarbios informacijos ir paaiškinimų. Raginame toliau stiprinti Europos prokuratūros ir OLAF pajėgumus ir bendradarbiavimą bei nustatyti bendras kovos su korupcija taisykles, taikomas ES institucijų nariams ir darbuotojams.

2022/12/15

Balsavau už šią rezoliuciją. Pripažįstame Holodomorą ukrainiečių tautos genocidu, nes tai buvo padaryta turint tikslą sunaikinti žmonių grupę ir tikslingai sukėlus tokias gyvenimo sąlygas, kuriomis ji turėjo būti fiziškai sunaikinta. Griežtai smerkiame šiuos totalitarinio sovietinio režimo vykdytus genocido aktus, dėl kurių žuvo milijonai ukrainiečių ir kurie labai pakenkė Ukrainos visuomenės pamatams. Raginame visas šalis, visų pirma Rusijos Federaciją ir kitas po Sovietų Sąjungos žlugimo susikūrusias šalis, atverti savo archyvus, kuriuose laikoma informacija apie dirbtinai sukeltą badmetį Ukrainoje 1932–1933 m. Raginame Rusijos Federaciją, kuri yra tiesioginė Sovietų Sąjungos įpėdinė, oficialiai pripažinti Holodomorą ir atsiprašyti už šiuos nusikaltimus. Raginame visas šalis ir tarptautines organizacijas, kurios dar nepripažino Holodomoro genocidu, tai padaryti. Raginame ES valstybes nares ir trečiąsias šalis didinti informuotumą apie šiuos įvykius ir kitus sovietinio režimo įvykdytus nusikaltimus, įtraukiant istorijos žinias apie juos į švietimo ir mokslinių tyrimų programas, kad panašioms tragedijoms ateityje būtų užkirstas kelias. Raginame visas ES institucijas ir valstybes nares remti akademinę bendruomenę ir pilietinę visuomenę, dirbančią politinių represijų ir totalitarinių nusikaltimų Sovietų Sąjungoje dokumentavimo, mokslinių tyrimų ir švietimo srityje. Raginame atlikti išsamų istorinį ir teisinį sovietinio režimo vertinimą ir surengti skaidrias viešas diskusijas apie jo nusikaltimus.

2022/12/15

Balsavau už šį pranešimą. Raginame Komisiją patikslinti dabartinę DFP, visų pirma sutelkiant dėmesį į karo prieš Ukrainą padarinių šalinimą ir suteikiant ES pakankamų lankstumo galimybių reaguoti į krizes. ES institucijos aiškiai sutaria, jog ES turėtų teikti Ukrainai kuo didesnę humanitarinę, socialinę, ekonominę ir finansinę pagalbą, kartu šalindama sunkius ekonominius ir socialinius krizės padarinius ES ir teikdama reikiamą paramą visiems nukentėjusiems žmonėms. Apgailestaujame, kad, priėmus dabartinę DFP, naujos svarbios politikos iniciatyvos pateikiamos su pasiūlymais perkelti lėšas iš pagrindinių ES programų, politikos sričių ir tikslų arba numatyti naują lėšų panaudojimo paskirtį pagal tas programas, politikos sritis ir tikslus. Manome, kad pasikartojantys perskirstymai nėra perspektyvus būdas finansuoti ES prioritetus ir de facto yra sutartos DFP pakeitimas. Raginame Komisiją atlikti nuodugnią dabartinės DFP veikimo peržiūrą ir kuo greičiau, bet ne vėliau kaip 2023 m. pirmąjį ketvirtį, pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl išsamaus ir plataus užmojo DFP reglamento ir jo priedo tikslinimo. Pabrėžiame, kad dėl DFP tikslinimo neturi būti mažinami iš anksto paskirstyti nacionaliniai finansiniai paketai ar ES programų lėšos. Pabrėžiame, kad reikia tobulinti DFP siekiant užtikrinti pajėgesnį ir lankstesnį ES biudžetą, atitinkantį aukščiausius skaidrumo ir demokratinės atskaitomybės standartus. Todėl prašome padidinti DFP viršutines ribas, padidinti ir pertvarkyti biudžeto lankstumo galimybes.

2022/12/15

Balsavau už šį pranešimą. Pranešimo tikslas yra išsamiai apžvelgti komiteto 2021 m. atliktą darbą, pateikti gautų ir apsvarstytų peticijų statistinę analizę. Pabrėžiame esminį Peticijų komiteto vaidmenį siekiant apsaugoti ir skatinti ES piliečių, gyventojų teises, užtikrinant, kad būtų laiku, veiksmingai, tinkamai ir nediskriminuojant nagrinėjami peticijų pateikėjams susirūpinimą keliantys klausimai ir skundai ir kad peticijų pateikėjai būtų informuojami apie veiksmus, kurių imtasi dėl jų peticijų, ir pažangą, padarytą jas nagrinėjant, ir kad jie būtų nagrinėjami taikant atvirą, demokratinį ir skaidrų peticijų nagrinėjimo procesą. 2021 m. Parlamentas gavo 1392 peticijas (11,5 % mažiau nei 2020 m.). Dauguma peticijų yra susijusios su ES (41,4 %), Ispanija (17 %), Vokietija (9,7 %) Italija (9,2 %), Graikija (5,9 %). Su ES susijusios peticijos taip pat gali būti siejamos su viena ar daugiau valstybių narių, todėl jos registruojamos ir kaip su ES, ir kaip su atitinkama valstybe nare susijusios peticijos. Palyginti su 2020 m., interneto portale peticijas remiančių naudotojų skaičius smarkiai padidėjo. 2021 m. peticijas parėmė 209 tūkst. naudotojų. Peticijų pagrindinės temos apėmė pagrindines teises, aplinkos apsaugą, sveikatą, teisingumą, užimtumą, vartotojų teises, vidaus rinką, transporto paslaugas, išorės santykius bei švietimą. Raginame rengti platesnio masto informuotumo didinimo kampanijas siekiant didinti piliečių žinias apie jų teisę teikti peticijas.

2022/12/15

Balsavau už šią rekomendaciją. Susitarimo tikslas yra sudaryti sąlygas Europolui ir Naujosios Zelandijos kompetentingoms institucijoms keistis asmens duomenimis, siekiant remti ir stiprinti ES valstybių narių ir Naujosios Zelandijos veiksmus ir jų tarpusavio bendradarbiavimą vykdant nusikalstamų veikų, įskaitant sunkius nusikaltimus ir terorizmą, prevenciją ir su jomis kovojant, kartu užtikrinant tinkamas žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, įskaitant privatumą ir duomenų apsaugą, apsaugos priemones. Pirmenybę reikia skirti tarpvalstybiniam visų atitinkamų teisėsaugos institucijų ES keitimuisi informacija ir kartu keitimuisi informacija su pasauliniais partneriais, siekiant užkirsti kelią terorizmui ir su juo kovoti, sužlugdyti organizuotas nusikalstamas struktūras ir kovoti su kibernetiniais nusikaltimais. Šiais tikslais bendradarbiavimas su Naująja Zelandija teisėsaugos srityje yra labai svarbus siekiant padėti ES toliau ginti savo saugumo interesus.

2023/01/17

Balsavau už šią rekomendaciją. Kibernetiniai nusikaltimai ir toliau kelia didelę grėsmę mūsų visuomenei. Nepaisant teisėsaugos ir teisminių institucijų pastangų, kibernetinių išpuolių, įskaitant išpirkos reikalavimo išpuolius, daugėja ir jie tampa sudėtingesni. Visų pirma dėl to, kad internetas neturi sienų, kibernetinių nusikaltimų tyrimai beveik visada yra tarpvalstybinio pobūdžio, tad skirtingų šalių institucijos turi glaudžiai tarpusavyje bendradarbiauti. Taip pat elektroninių įrodymų svarba atliekant baudžiamuosius tyrimus vis didėja. Komisijos vertinimu, prieigos prie elektroninių įrodymų teisėsaugos ir teisminėms institucijoms šiais laikais reikia 85 proc. baudžiamųjų tyrimų, įskaitant kibernetinių nusikaltimų tyrimus, atvejų. Šis pasiūlymas susijęs su sprendimu, kuriuo valstybės narės įgaliojamos dėl ES interesų ratifikuoti Europos Tarybos konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų (Budapešto konvencijos) antrąjį papildomą protokolą dėl glaudesnio bendradarbiavimo ir elektroninių įrodymų atskleidimo. Šio protokolo tikslas yra pateikti bendras taisykles tarptautiniu lygmeniu, kad būtų glaudžiau bendradarbiaujama kovojant su kibernetiniais nusikaltimais ir renkant įrodymus elektronine forma, kurių reikia atliekant baudžiamuosius tyrimus arba vykdant baudžiamąjį procesą.

2023/01/17

Balsavau už šį pranešimą. Kasmet iš vienos valstybės narės į kitą išvežama apie 67 mln. tonų atliekų. Vos 13 proc. ES naudojamų žaliavų išteklių gaunama iš perdirbtų atliekų. Atsižvelgiant į tai, Komisijos pasiūlymas dėl reglamento dėl atliekų vežimo yra vertingas ir ilgai lauktas ES žiedinės ekonomikos veiksmų plano rezultatas. Per valstybių sienas vežamos atliekos gali kelti pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai, ypač jei jos nėra tinkamai kontroliuojamos. Tuo pačiu metu šios atliekos dažnai turi teigiamą ekonominę vertę, ypač kaip antrinės žaliavos, kurios gali pakeisti pirmines medžiagas ir sumažinti priklausomybę nuo jų ir taip prisidėti prie labiau žiedinės ekonomikos. Bendrasis atliekų vežimo reglamento (AVR) peržiūros tikslas yra padidinti aplinkos ir visuomenės sveikatos apsaugos nuo netinkamo tarpvalstybinio atliekų vežimo poveikio lygį. AVR peržiūroje atsižvelgta į raginimus pagal Europos žaliąjį kursą ir Žiedinės ekonomikos veiksmų planą peržiūrėti AVR, siekiant palengvinti atliekų vežimą pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui ES, siekiant užtikrinti, kad ES neperkeltų su atliekomis susijusių savo problemų į trečiąsias šalis, ir kovoti su neteisėtu atliekų vežimu.

2023/01/17

Balsavau už šį pranešimą. Šioje direktyvoje nustatomos kovos su mokesčių vengimu ir slėpimu taisyklės. Šios direktyvos taisyklėmis yra siekiama kovoti su tarpvalstybine mokesčių vengimo ir slėpimo praktika ir sukurti bendrą sistemą, kuri būtų koordinuotai įgyvendinta valstybių narių nacionalinės teisės aktais. Tokių tikslų negalima sėkmingai pasiekti veiksmais, kuriuos kiekviena valstybė narė vykdo veikdama pavieniui. Juridinių asmenų ir struktūrų, neturinčių minimalaus veiklos pagrindo, naudojimas mokesčių vengimo ar slėpimo tikslais paprastai neapsiriboja tik vienos valstybės narės teritorija. Labai svarbus atitinkamų schemų bruožas yra tai, kad jos vienu metu apima daugiau nei vienos valstybės narės mokesčių sistemas. Todėl schema, pagal kurią naudojamas kitoje valstybėje narėje esantis priedangos subjektas, gali daryti poveikį kelioms valstybėms narėms. Priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui priedangos subjektais mokesčių tikslais akivaizdžiai liudija tai, kad nuolatos kyla skandalų dėl piktnaudžiavimo priedangos subjektais visame pasaulyje ir bendrojoje rinkoje.

2023/01/17

Balsavau už šį pranešimą. Darbo tvarkos taisyklės turi būti pakeistos, siekiant jas suderinti su 2017 m. Tarybos reglamentu (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje. Tame reglamente nustatyta, kad tais atvejais, kai Europos prokuratūros atliekami tyrimai yra susiję su asmenims, kuriems privilegijos ar imunitetai taikomi pagal ES teisę, Europos vyriausiasis prokuroras turi pateikti prašymą panaikinti tą privilegiją ar imunitetą. Kadangi Darbo tvarkos taisyklėse tokia galimybė nenumatyta, jos turi būti suderintos su šia nuostata.

2023/01/17

Balsavau už šią rezoliuciją. Mažmeninė prekyba yra labai svarbi ES ekonomikos ekosistema, kurioje sukuriama 11,5 proc. Europos pridėtinės vertės ir tiesiogiai dirba daugiau kaip 29 mln. žmonių. Peticijų komitetas gavo peticiją, kurioje siūloma įsteigti Europos vietos ir mažmeninės prekybos sostinę. Komisija palankiai įvertino peticijos pateikėjo pateiktą pasiūlymą. Šio pasiūlymo tikslas yra skatinti vietos mažmeninę prekybą ir prisidėti prie visuotinio jos ekonominės ir socialinės svarbos supratimo. Raginame Komisiją pateikti pasiūlymą dėl ES veiksmų, kuriais būtų įsteigiama Europos vietos ir mažmeninės prekybos sostinė ir kurių tikslas turėtų būti pabrėžti labai svarbų vietos mažmeninės prekybos vaidmenį iš esmės stiprinant socialinę sanglaudą, skatinant ir saugant Europos miestelių, miestų ir regionų unikalumą ir įvairovę ir padedant vietos įmonėms spręsti dėl nesąžiningos konkurencijos atsirandančius sunkumus. Raginame Komisiją kiekvienais metais sušaukti atrankos komisiją, kurią sudarytų įvairūs suinteresuotieji subjektai (MVĮ, vietos prekybos asociacijų, pilietinių organizacijų atstovai, jaunieji verslininkai, vietos atstovai, Parlamento ir Regionų komiteto nariai). Raginame, kad ši atrankos komisija nustatytų tinkamumo ir atrankos kriterijus, pagal kuriuos būtų galima atsižvelgti į tokius veiksnius kaip geros darbo sąlygos, aplinkos apsauga ar vietos produktų populiarinimas. Atrankos procese turėtų galėti dalyvauti miesteliai ir miestai, neatsižvelgiant į jų gyventojų skaičių. Atrankos komisija turėtų pateikti Komisijai, Parlamentui ir Tarybai iškeltų kandidatūrų ataskaitą.

2023/01/17

Balsavau už šią rezoliuciją. Bendroji rinka buvo ir tebėra pagrindinė priemonė taikai, stabilumui ir klestėjimui Europos žemyne užtikrinti, ji labai prisideda prie Europos vaidmens pasaulinėje arenoje stiprinimo. Pastangos užtikrinti tinkamą bendrosios rinkos veikimą turi būti neatsiejamos nuo pastangų pasiekti pagrindinius ES tikslus, susijusius su darniu vystymusi ir socialine rinkos ekonomika. Raginame Komisiją skirti išteklių problemoms, darančioms neigiamą poveikį bendrajai rinkai, spręsti – šalinti nepagrįstas kliūtis, kurios trukdo vartotojams, darbuotojams ir įmonėms išnaudoti visą bendrosios rinkos potencialą. Reikėtų dėti daugiau pastangų ir pasitelkti Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo darbo grupę (SMET). Raginame Komisiją iki 2023 m. pabaigos pristatyti SMET darbo rezultatus. Siekiant užtikrinti, kad ateinančiais dešimtmečiais ES profesinės paslaugos būtų konkurencingos pasaulio mastu, svarbu veiksmingai pripažinti profesines kvalifikacijas ir pašalinti nepagrįstas laisvo specialistų judėjimo kliūtis. Raginame Komisiją neprarasti budrumo vykdant pažeidimo nagrinėjimo procedūras, kai valstybės narės nesilaiko ES kvalifikacijų pripažinimo teisės aktų. Yra svarbu sukurti veiksmingą muitinės teisinę sistemą ir iki 2025 m. pasiekti vieną iš strateginių ES tikslų suskaitmenizuoti muitinės ir ne muitinės sistemas ir jas susieti tarpusavyje. Norint užtikrinti muitų sąjungos veikimą, reikia pašalinti nacionalines kliūtis, kad būtų užkirstas kelias žalingam prekių judėjimui ir kad ES bendroji rinka būtų apsaugota nuo neteisėtų produktų. Raginame Komisiją įsteigti ES muitinės agentūrą.

2023/01/18

Balsavau už šį pranešimą. Vaizdo žaidimai yra labai novatoriškas skaitmeninis sektorius ES ir šiame sektoriuje Europoje sukurta daugiau kaip 90 000 tiesioginių darbo vietų. Vaizdo žaidimų sektorius daugeliui kultūros kūrėjų (pvz., žaidimų kūrėjams, dizaineriams, rašytojams, muzikos prodiuseriams ir kitiems menininkams) suteikia vis daugiau naujų darbo galimybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama vykdant bet kokią ES veiklą šioje srityje, ypač finansavimo veiklą. Pabrėžiame vaizdo žaidimų sektoriaus svarbą remiant inovacijas Europoje. Šis sektorius padėjo kurti naujas technologijas, pvz., dirbtinio intelekto, virtualiosios ir išplėstinės realybės technologijas. Palankiai vertiname tai, kad pradėtas Parlamento pasiūlytas bandomasis projektas „Europos vaizdo žaidimų bendruomenės vertės suvokimas“, kurio tikslas yra surinkti išsamius duomenis siekiant padėti formuoti politiką, darančią poveikį šiam sektoriui. Tarp problemų, su kuriomis susiduria šis sektorius, yra ir šios: talentų ugdymas ir išlaikymas, sudėtinga ir fragmentiška pasaulinės rinkos reguliavimo sistema, galimybės gauti finansavimą ir vaizdo žaidimų socialinis ir kultūrinis poveikis. Vartotojų apsauga yra labai svarbi siekiant užtikrinti saugią ir patikimą internetinę aplinką vaizdo žaidimams ir žaidėjams. Vartotojų pasitikėjimo didinimas gali paskatinti vaizdo žaidimų pramonės ekonomikos augimą. Raginame Komisiją atliekant ES vartotojų teisės aktų tinkamumo patikrą atsižvelgti į internetinius vaizdo žaidimus žaidžiančių vartotojų apsaugos klausimus, kad ir internete, ir realiame gyvenime būtų užtikrintas vienodas sąžiningumas.

2023/01/18

Balsavau už šį pranešimą. ES atsaką į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą atidžiai stebi daugelis autokratinių šalių visame pasaulyje, ir tai turės lemiamos įtakos apibrėžiant jų elgesį tarptautiniu mastu. ES, siekdama būti patikima veikėja, ir jos valstybės narės turi padidinti savo karinę, politinę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai ir sustiprinti savo gynybą, atremdamos Rusijos grėsmę Europos saugumui. Siekiant sustiprinti ES, kaip patikimos vertybėmis grindžiamos užsienio politikos veikėjos, patikimos tarptautinės partnerės ir patikimos saugumo ir gynybos srities veikėjos, vaidmenį, ES turi patvirtinti sprendimų priėmimo procedūras, padedančias pasiekti šį tikslą, o tose srityse, kuriose jos šiuo metu jau yra prieinamos – jas įgyvendinti. Raginame Komisijos pirmininko pavaduotoją ir ES vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisiją ir valstybes nares teikti pirmenybę spartesniam ir visapusiškam Strateginio kelrodžio įgyvendinimui bendradarbiaujant su panašiai mąstančiais partneriais ir visapusiškai papildant NATO ir jos 2022 m. birželio mėn. strateginę koncepciją, kartu atsižvelgiant į patirtį, įgytą per Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą. Reikia stiprios informavimo kampanijos, išryškinančios Strateginio kelrodžio naudą Europos saugumui ir ES piliečiams. Apgailestaujame dėl to, kad pablogėjo žmogaus teisių ir teisinės valstybės padėtis daugelyje valstybių narių, o tai kenkia ES patikimumui. Raginame ES ir jos valstybes nares rodyti pavyzdį ir griežtai laikytis žmogaus teisių.

2023/01/18

Balsavau už šį pranešimą. Įvyko dramatiškas Europos saugumo pablogėjimas, kurį lėmė Rusijos nepateisinama, neišprovokuota ir neteisėta karinė agresija prieš Ukrainą. Dėl šios padėties ES turi stiprinti savo strateginį savarankiškumą ir bendras pastangas, kad būtų užtikrinti būtini gynybos pajėgumai ir parodytas didesnis noras toliau vieningai veikti ir taip garantuoti saugumą, kurio tikisi ES piliečiai. Raginame ES didinti ir spartinti savo pastangas ir teikti Ukrainai būtiną finansinę, humanitarinę ir karinę pagalbą bei įrangą, įskaitant letalinę įrangą ir sunkiąją ginkluotę, kurių reikia šiam karui laimėti. Palankiai vertiname Tarybos sprendimą įsteigti karinės pagalbos misiją Ukrainai remti, kurios tikslas – stiprinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinius pajėgumus veiksmingai vykdyti karines operacijas, kad Ukraina galėtų ginti savo teritorinį vientisumą laikantis tarptautiniu mastu pripažintų sienų, veiksmingai naudotis savo suverenitetu ir apsaugoti civilius gyventojus. Raginame valstybes nares paspartinti savo karinę pagalbą Ukrainai, ypač ginklų tiekimą, reaguojant į aiškiai nustatytus poreikius. Raginame nustatyti tolesnes sankcijas asmenims, subjektams ir įstaigoms, atsakingiems už įvairius prieš Ukrainą įvykdytus nusikaltimus. Taip pat raginame didinti valstybių narių užmojus investuojant į gynybą ir rengiant bendrus viešuosius pirkimus. Raginame suteikti daugiau finansavimo galimybių Europos gynybos pramonei. Raginame EIB išnagrinėti visas Europos gynybos pramonės finansavimo galimybes peržiūrint savo taisykles.

2023/01/18

Balsavau už šį pranešimą. Esame tvirtai įsipareigoję spręsti žmogaus teisių problemas ES ir visame pasaulyje. Primename ES bei jos valstybių narių pareigą siekti pirmauti pasaulyje propaguojant ir ginant žmogaus teises, pagrindines laisves ir demokratiją paisant pagrindinių ES vertybių. Esame įsitikinę, kad žmogaus teisių, pagrindinių laisvių ir kiekvieno asmens orumo apsauga privalo būti ES išorės politikos kertinis akmuo. Šiuo tikslu primygtinai raginame ES laikytis nuolatinio plataus užmojo įsipareigojimo užtikrinti, kad žmogaus teisių apsauga būtų pagrindinė visų sričių ES politikos dalis, ir didinti ES vidaus ir išorės politikos nuoseklumą šioje srityje. Raginame nacionalinius ir regioninius parlamentus, nacionalines žmogaus teisių institucijas ir pilietinės visuomenės organizacijas bendradarbiauti su valstybių narių lygmens valdžios institucijomis, siekiant prisidėti prie ES išorės žmogaus teisių politikos vykdymo. Raginame į ateityje Tarybos atliekamą bet kurių ES žmogaus teisių gairių peržiūrą ir atnaujinimą įtraukti Parlamentą ir užtikrinti didesnį jų įgyvendinimo skaidrumą. Raginame ES ir jos valstybes nares dėti daugiau pastangų remti demokratiją ir žmogaus teises visame pasaulyje. Atsižvelgdami į tai, raginame ES ir jos valstybes nares tiek individualiai, tiek bendradarbiaujant su bendraminčiais tarptautiniais partneriais užkirsti kelią nepriimtiniems bandymams susilpninti demokratines institucijas bei visuotines žmogaus teises ir susiaurinti pilietinės visuomenės erdvę.

2023/01/18

Balsavau už šią rezoliuciją. Rusijos agresijos nusikaltimas prieš Ukrainą yra aiškus ir neginčijamas JT Chartijos pažeidimas, į kurį tarptautinė bendruomenė negali neatsakyti, siekiant užtikrinti visuotinį saugumą ir taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką. Dar kartą raginame Komisiją, Komisijos pirmininko pavaduotoją ir ES vyriausiąjį įgaliotinį ir valstybes nares remti siekį užtikrinti visapusišką atsakomybę už visus Rusijos ir jos sąjungininkų bei patikėtinių nusikaltimus, įvykdytus jų agresijos karo prieš Ukrainą metu. Skubiai reikia, kad ES ir jos valstybės narės, glaudžiai bendradarbiaudamos su Ukraina ir tarptautine bendruomene, pageidautina per JT, darytų spaudimą įsteigti specialų tarptautinį tribunolą, kuris patrauktų baudžiamojon atsakomybėn Rusijos Federacijos ir jos sąjungininkų politinę ir karinę vadovybę už agresijos prieš Ukrainą nusikaltimą ir rastų teisiškai pagrįstą bendrą sprendimą šiuo klausimu. Manome, kad įsteigus tokį tribunolą būtų užpildyta didelė dabartinės tarptautinės institucinės baudžiamosios justicijos sistemos spraga ir kad tribunolo steigimo procesas turėtų būti grindžiamas Romos statute nustatytais standartais ir principais, taikomais Tarptautiniam baudžiamajam teismui. Raginame ES institucijas ir valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su Ukraina, siekti politinės paramos ir ją didinti JT Generalinėje Asamblėjoje ir kituose tarptautiniuose forumuose, įskaitant Europos Tarybą, ESBO ir G7, kad būtų įsteigtas specialusis tribunolas dėl agresijos prieš Ukrainą nusikaltimo.

2023/01/19

Balsavau už šią rezoliuciją. Smerkiame plačiai paplitusį, žiaurų, tyčinį ir neproporcingą Irano saugumo pajėgų jėgos naudojimą prieš taikius protestuotojus. Smerkiame tai, kad Irano režimas baudžiamąjį procesą ir mirties bausmę naudoja kaip ginklus siekdamas numalšinti kitaip manančius ir nubausti žmones už tai, kad jie naudojasi savo pagrindinėmis teisėmis. Raginame Irano valdžios institucijas nutraukti susidorojimo su savo piliečiais veiksmus ir primename, kad turi būti užtikrinta teisė į taikius susirinkimus. Smerkiame mirties nuosprendžius ir mirties bausmės įvykdymą taikiems Irano protestuotojams. Reikalaujame, kad Irano valdžios institucijos nedelsdamos ir besąlygiškai sustabdytų bet kokius planus vykdyti mirties bausmes ir nesiektų, kad būtų paskelbti kiti mirties nuosprendžiai. Raginame Irano valdžios institucijas nustatyti oficialų mirties bausmės vykdymo moratoriumą siekiant visiškai panaikinti mirties bausmę. Prašome, kad tarptautinė bendruomenė, ES bei jos valstybės narės pasinaudotų visais bendradarbiavimo su Irano valdžios institucijomis veiksmais ir reikalautų nedelsiant nutraukti mirties bausmės vykdymą protestuotojams bei smurtinį susidorojimą su jais ir prašome besąlygiškai paleisti visus asmenis, suimtus už tai, kad naudojosi savo teise į saviraiškos, asociacijų ir taikių susirinkimų laisves. Raginame EIVT ir valstybes nares toliau siekti, kad režimas atsakytų už savo gyventojų žudymą ir šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus. Raginame Irano režimą leisti atlikti tarptautinį, nešališką ir veiksmingą režimo padarytų žmogaus teisių pažeidimų tyrimą.

2023/01/19

Balsavau už šį pranešimą. 2021 m. gruodžio 31 d. bendras EIB grupės balansas buvo 568 mlrd. EUR, o 2021 m. naujos banko pasirašytos paskolos sudarė 65,4 mlrd. EUR. Ši suma atitinka veiklos plane nustatytą tikslą. Didžiausia dalis buvo skirta Italijai, Prancūzijai ir Ispanijai (atitinkamai 15 proc., 13 proc. ir 11 proc. visų pasirašytų paskolų). Transporto, bendrųjų paskolų ir energetikos sektoriams teko didžiausia dalis (atitinkamai 30,2 proc., 18,5 proc. ir 14,8 proc.). Pakartojame savo raginimą EIB didinti investicijas į proveržio inovacijas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos skaitmeninei ir žaliajai pertvarkai. Raginame EIB aktyviai remti projektus, kuriais prisidedama prie teisingos pertvarkos, pvz., susijusius su moksliniais tyrimais, inovacijomis ir skaitmeninimu, MVĮ galimybėmis gauti finansavimą, socialinėmis investicijomis ir įgūdžiais. Raginame EIB laikytis pagal programą „InvestEU“ remiamų ES prioritetų ir užtikrinti tvirtą ES finansinių interesų apsaugą. Esame susirūpinę dėl to, kad dabartinės didelės energijos kainos daro didelę įtaką Europos MVĮ konkurencingumui. Raginame EIB įvertinti, ar dabartinis paramos MVĮ lygis yra pakankamas atsižvelgiant į dideles energijos kainas ir didėjančias žaliavų kainas, ir informuoti Parlamentą apie tai, kaip jis ketina adaptuoti savo veiksmus šiems naujiems iššūkiams įveikti. Raginame EIB aktyviau šalinti pasikartojančius trūkumus, dėl kurių tam tikri regionai ar šalys negali visapusiškai pasinaudoti EIB finansine veikla.

2023/01/19

Balsavau už šį pranešimą. Teigiamai vertiname dokumentą „33-ioji ES finansinių interesų apsaugos metinė ataskaita. Kova su sukčiavimu 2021 m.“. Parlamentas ir jo Biudžeto kontrolės komitetas turėtų atlikti svarbų vaidmenį EGADP valdyme, rengiant reguliarius struktūrinius dialogus, kuriuose Komisija kviečiama aptarti EGADP įgyvendinimą. Turi būti skiriama daug dėmesio ir vykdoma griežta kontrolė siekiant užtikrinti, kad šiomis lėšomis būtų kuo geriau prisidedama prie bendrų ES tikslų įgyvendinimo. Primename, kad ES lėšas valdančios institucijos patiria didesnį spaudimą, bei primename, kad padidėjo naudojamų išteklių kiekis ir su jų valdymu susijusi rizika, nes pandemijos metu buvo nustatytos supaprastintos ir skubios procedūros ir jomis gali būti piktnaudžiaujama. Raginame didinti skaitmeninimo lygį, duomenų sistemų sąveikumą ir suderinti ataskaitų teikimą, stebėseną ir auditą ES ir šiuo tikslu pakartojame savo raginimą Komisijai suderinti apibrėžtis, kad būtų galima gauti palyginamų duomenų visoje ES. Raginame Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisės akto dėl savitarpio administracinės pagalbos tose ES lėšų panaudojimo srityse, kuriose tokia praktika nebuvo numatyta. Raginame Komisiją sukurti kompetentingų institucijų keitimosi informacija sistemą, kurią naudojant būtų galima vykdyti su sandoriais tarp dviejų ar daugiau valstybių narių susijusių apskaitos įrašų kryžminę patikrą, siekiant išvengti tarpvalstybinio sukčiavimo struktūrinių ir investicijų fondų lėšomis ir taip užtikrinti kompleksinį požiūrį į ES finansinių interesų apsaugą.

2023/01/19

Balsavau už šį pranešimą. Mažos apimties, priekrantės ir smulkiosios žvejybos ateitis priklauso ne tik nuo ilgalaikių ir tvarių priemonių, bet ir nuo konkrečių, veiksmingų ir neatidėliotinų priemonių žvejų pelno maržai padidinti, be kita ko, skiriant didesnes kvotas pagal mokslines rekomendacijas. Yra būtina stiprinti šio sektoriaus organizacinius ir komercinius gebėjimus ir profesijos patrauklumą, rengti mokymus ir teikti tikslinę paramą jaunimui bei gerinti veiklos sąlygas ir stiprinti šio sektoriaus padėtį tiekimo grandinėje. Raginame Komisiją, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, EJRŽAF sistemoje nustatyti ir įgyvendinti paramos mažos apimties, smulkiajai ir priekrantės žvejybai skirtus mechanizmus, kurie sudarytų sąlygas spręsti specifines šio sektoriaus segmento problemas. Raginame ES arba valstybių narių lygmeniu įgyvendinti priemones, kuriomis būtų siekiama apsaugoti arba sukurti kilmės vietos rinkas, tokiu būdu skatinant pirmenybę teikti trumpoms tradicinių produktų prekybos grandinėms. Yra svarbu propaguoti ir išsaugoti nedidelio masto žvejyboje sugautos žuvies kokybę, pvz., šviežumą, sezoniškumą, kultūros paveldą ir tvarumą. Raginame labiau remti tokius produktus prekybos mugėse, mažose parduotuvėse ir restoranuose, atsižvelgiant į gyventojų mitybos įpročius, siekiant kuo labiau padidinti vietos žuvininkystės produktų vertę ir skatinti vietos plėtrą. Raginame rengti kampanijas, kuriomis būtų skatinami vietos žuvininkystės produktai, visapusiškai pasinaudojant bendru rinkos organizavimu (BRO) ir BŽP.

2023/01/19

Balsavau už šį pranešimą. Atsižvelgiant į besikeičiančius naudotojų poreikius ir naujus politikos prioritetus bei naujos ekonominės veiklos plėtojimą ES, nacionalinių sąskaitų duomenų perdavimo programą yra būtina atnaujinti. Reglamente (ES) Nr. 549/2013, kuriuo nustatoma peržiūrėta Europos sąskaitų sistema (2010 m. ESS), pateikiama pagrindinė bendrų standartų, apibrėžčių, klasifikatorių ir apskaitos taisyklių sistema, skirta valstybių narių sąskaitoms rengti laikantis ES statistinių reikalavimų, kad būtų galima gauti palyginamus valstybių narių rezultatus. Reglamento A priede yra nustatyta valstybių narių sąskaitų rengimo metodika. Taikant reglamentą jo A priede nustatyta nedidelių teksto neatitikimų ir juos reikėtų ištaisyti. JT Statistikos komisija 49-ojoje sesijoje apsvarstė ir patvirtino peržiūrėtą Individualaus vartojimo išlaidų pagal paskirtį klasifikatorių (2018 m. COICOP) kaip tarptautiniu mastu pripažintą standartą. Reglamente (ES) Nr. 549/2013 (ir A, ir B priede) pateikiamos ankstesnės klasifikatoriaus versijos (1999 m. COICOP) nuorodos ir jas reikėtų atnaujinti. Todėl reglamentas (ES) Nr. 549/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas. Šio reglamento tikslo, t. y. sukurti bendrų statistikos standartų, kuriais vadovaujantis būtų galima rengti suderintus nacionalinių sąskaitų duomenis, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir to tikslo yra geriau siekti ES lygiu.

2023/02/02

Balsavau už šį pranešimą. Šiuo pasiūlymu yra siekiama į ES teisę įtraukti Australinių tunų apsaugos komisijos (CCSBT) priimtas atitinkamas išteklių kontrolės, išsaugojimo ir valdymo priemones. CCSBT yra už australinių tunų išteklių valdymą jų paplitimo rajone atsakinga regioninė žvejybos valdymo organizacija ir turi įgaliojimus priimti privalomas jos kompetencijai priklausančių žvejybos išteklių išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemones. Pasiūlymu yra įgyvendinama CCSBT laimikio dokumentavimo sistema (CDS). Australinių tunų priegauda yra ženklinama naudojant laimikio ženklinimo formas, o prekiaujant australiniais tunais privaloma turėti importo, eksporto ir reeksporto dokumentus. Pasiūlymu taip pat įgyvendinamos CCSBT nuostatos dėl CDS peržiūros ir su šia sistema susijusių tyrimų, taip pat dėl CDS įrašų tvarkymo. Pasiūlymu įgyvendinama pareiga bendradarbiauti teikiant žvejybos laivų duomenis, susijusius su incidentų tyrimu ir bendradarbiavimu, susijusiu su ES žvejybos laivo įtraukimu į neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą (NNN) žvejybą vykdančių laivų CCSBT sąrašą bei reikalavimų nesilaikymo atvejais, apie kuriuos pranešta. Taip pat susijusius su inspektavimų uostuose pažeidimais.

2023/02/02

Balsavau už šį pranešimą. Politinės reklamos paslaugos ES plėtojasi. Technologiniai pokyčiai, visų pirma internetinėje aplinkoje, dėl kurių atsirado galimybių plisti įvairioms naujoms medijoms ir politinės reklamos finansavimo, rengimo, rodymo, sklaidos, publikavimo ir platinimo metodams, lėmė nevienodą padėtį, o su stebėsena ir vykdymo užtikrinimu susiję klausimai tapo sudėtingesni. Kartais neaišku, ar reikalavimai, kurie gali būti nustatyti rinkimų įstatymuose įtvirtintose bendrosiose taisyklėse, taikomi visoms medijoms, įskaitant internetinę aplinką, todėl tai yra dar didesnio politinės reklamos paslaugų teikėjų teisinio neužtikrintumo šaltinis. Dėl bendro augimo ir ypač reikšmingos atitinkamų internetinių paslaugų plėtros ir, atsižvelgiant į nevienodai užtikrinamą ir suskaidytą reglamentavimą, dabar vidaus rinkoje nėra priemonių, kuriomis būtų galima skelbti aukšto skaidrumo lygio politinę reklamą ir taip užtikrinti sąžiningą ir atvirą demokratinį procesą visose valstybėse narėse. Atsižvelgdamos į tokį susirūpinimą dėl reglamentavimo spragų ir nepakankamo skaidrumo, kai kurios valstybės narės ėmėsi intervencinių priemonių, o kitos valstybės narės planuoja jų imtis, tačiau nacionalinio lygmens veiksmais neįmanoma pašalinti tarpvalstybinio vykdymo užtikrinimo spragų. Šiuo pasiūlymu yra siekiama prisidėti prie tinkamo politinės reklamos vidaus rinkos veikimo nustatant suderintas aukšto skaidrumo lygio politinės reklamos ir susijusių paslaugų taisykles. Šios taisyklės bus taikomos politinės reklamos paslaugų teikėjams.

2023/02/02

Balsavau už šį pranešimą. Europos darbo tarybos yra viena iš pagrindinių priemonių siekiant stiprinti demokratiją darbo vietoje, užtikrinti darbuotojų teises, siekiant didinti darbuotojų dalyvavimą ir skatinti vadovybės ir darbuotojų tarpusavio pasitikėjimą. Yra labai svarbu stiprinti Europos darbo tarybas ir jų gebėjimą naudotis savo teisėmis į informaciją ir konsultacijas, didinti Europos darbo tarybų skaičių, kartu atsižvelgiant į skirtingas darbo santykių sistemas valstybėse narėse. Reikia didinti darbuotojų ir vadovybės atstovų informuotumą apie Europos darbo tarybas, šių tarybų matomumą ir galimą jų teikiamą naudą, kurti paskatas, skirtas Europos darbo tarybų plėtrai, platesniam jų naudojimui ir veiksmingam vykdymo užtikrinimui. Raginame Komisiją rinkti duomenis apie įmones, kurioms taikoma Direktyva 2009/38/EB. Raginame Komisiją 2023 m. surengti aukšto lygio konferenciją dėl Europos darbo tarybų svarbos, siekiant sutelkti įmones, kurioms taikoma Direktyva 2009/38/EB, Europos darbo tarybas, įvairių sektorių socialinius partnerius, nacionalines darbo rinkos institucijas, kad šiai temai būtų skirta svarbi vieta politikos darbotvarkėje. Raginame Komisiją remti Europos profesinių sąjungų organizacijas. Raginame valstybes nares remti reprezentatyviausias darbuotojų organizacijas, numatytas pagal nacionalinę teisę ar praktiką, rengti specializuotus mokymus Europos darbo tarybų teisių klausimais, kad jos galėtų tinkamai informuoti savo narius apie Europos darbo tarybų funkcijas, taip pat skirti išteklių informuotumo didinimo kampanijoms.

2023/02/02

Balsavau už šią rezoliuciją. Pakartojame raginimą ES ir valstybėms narėms imtis lyderystės kuriant specialų tribunolą dėl Rusijos agresijos nusikaltimų. Rusija turi atsakyti už karo nusikaltimus, nusikaltimus prieš žmoniją bei agresijos nusikaltimus. Raginime remti Ukrainą karine, finansine, humanitarine, infrastruktūrine ir politine pagalba. Pabrėžiame stabilios finansinės paramos svarbą Ukrainos makroekonominiam stabilumui, kritinės svarbos infrastruktūros atstatymui bei viešųjų paslaugų išlaikymui. Palaikome misiją, kuria yra siekiama apmokyti Ukrainos karines pajėgas ES teritorijoje. ES ir Ukrainos aukščiausio lygio susitikime turi būti prioretizuojamas poreikis sukurti atsigavimo paketą Ukrainai, kuris turi koncentruotis į vidutinio ir ilgojo laikotarpio atsigavimą, rekonstrukciją, ekonomikos stiprinimą bei kitą pagalbą pasibaigus karui. Raginame nustatyti teisinį kelią, kuriuo būtų galima panaudoti užšaldytas Rusijos Centrinio Banko bei oligarchų lėšas siekiant finansuoti Ukrainos atstatymą. Raginame susitikimo metu dirbti dėl Ukrainos prisijungimo prie ES derybų pradžios. Dar kartą patvirtiname įsipareigojimą dėl Ukrainos narystės ES. Raginame valstybes nares priimti 10-tąjį sankcijų paketą, išplėsti sankcionuojamų asmenų sąrašą ir į jį įtraukti ES rinkoje veikiančias Rusijos įmones, tuos, kurie prisidėjo prie priverstinių deportacijų, nelegalių įkalinimų, įtraukti Rusijos žiniasklaidos, kuri skleidžia propagandą, veikėjus. Raginame nedelsiant įgyvendinti visišką iškastinio kuro ir urano importo iš Rusijos embargą. Raginame Komisiją atidžiai stebėti kaip valstybės narės to laikosi. Smerkiame valstybes, kurios padeda apeiti sankcijas.

2023/02/02

Balsavau už šį pasiūlymą. Nusprendžiame, kad specialusis komitetas nuo šiol bus vadinamas „specialiuoju komitetu užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus ES, įskaitant dezinformaciją, ir Parlamento sąžiningumo, skaidrumo ir atskaitomybės stiprinimo klausimais“. Nusprendžiame, kad specialusis komitetas yra atsakingas už tokias užduotis, kaip bendradarbiaujant ir konsultuojantis su nuolatiniais komitetais tikrinti esamus ir planuojamus teisės aktus ir politiką, siekiant nustatyti galimus trūkumus, spragas ir dubliavimąsi, kuriais būtų galima pasinaudoti piktavališkai kišantis į demokratinius procesus. Taip pat glaudžiai bendradarbiaujant su nuolatiniais komitetais ir vadovaujantis specialiojo komiteto INGE 1 darbo praktika, parengti pasiūlymus, kaip pašalinti tokius trūkumus, kad būtų stiprinamas ES teisinis atsparumas, ir kaip pagerinti ES institucinę struktūrą. Glaudžiai bendradarbiauti su kitomis ES institucijomis, valstybių narių valdžios institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis, pilietine visuomene, valstybiniais ir nevalstybiniais partneriais trečiosiose šalyse, siekiant sustiprinti ES veiksmus kovojant su hibridinėmis grėsmėmis ir dezinformacija. Išsamiai ir griežtai stebėti, kaip įgyvendinamas INGE 1 specialiojo komiteto pranešimas, ir įvertinti veiksmus, kurių ėmėsi ES institucijos. Be to, prisidėti prie bendro institucinio atsparumo užsienio šalių kišimuisi, hibridinėms grėsmėms ir dezinformacijai stiprinimo rengiantis 2024 m. Europos Parlamento rinkimams bei nustatyti Parlamento skaidrumo, sąžiningumo, atskaitomybės ir kovos su korupcija taisyklių trūkumus, apsvarstyti kitas vidutinės trukmės ir ilgalaikes priemones ir teikti rekomendacijas dėl reformų.

2023/02/14

Balsavau už šį pasiūlymą. Nusprendžiame įsteigti Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pakomitetį. Nusprendžiame, kad šis pakomitetis bus atsakingas už visuomenės sveikatos klausimus, ypač už programas ir konkrečius veiksmus visuomenės sveikatos, farmacijos ir kosmetikos produktų, bioterorizmo sveikatos aspektų, Europos vaistų agentūros ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro srityse. Nusprendžiame, kad pakomitetis turės 30 narių. Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas išlieka atsakingas už pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų nagrinėjimą ir balsavimas vyksta jame.

2023/02/14

Balsavau už šį pranešimą. Pasiūlymu yra siekiama suteikti Komisijai įgaliojimus įgyvendinimo aktais atitinkamai priimti, iš dalies pakeisti, sustabdyti arba panaikinti kai kurias priemones, numatytas tiek ES ir JK susitarime dėl išstojimo, tiek Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime. Pasiūlyme numatytos priemonės apima priemones, kuriomis kita šalis yra skatinama laikytis arbitražo teismo ar kolegijos priimto sprendimo, kompensacines priemones, taisomąsias priemones, perbalansavimo priemones, atsakomąsias priemones, apsaugos priemones arba įsipareigojimų pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą arba bet kurį papildomąjį susitarimą vykdymo sustabdymą, jei pažeidžiamos tam tikros tokių susitarimų nuostatos arba nesilaikoma tam tikrų sąlygų. Tokias priemones ketinama taikyti laikinai, kol bus pradėta visiškai laikytis susitarimų. Pasiūlyme taip pat išvardijami kriterijai, kuriais remiantis priimami atitinkami įgyvendinimo aktai, įskaitant priemonių, kuriomis JK skatinama laikytis susitarimų, veiksmingumą ir atitinkamų prekių tiekimo ar paslaugų teikimo alternatyvių šaltinių prieinamumą, siekiant išvengti bet kokio neigiamo poveikio galutinės grandies sektoriams, perkančiosioms organizacijoms ar subjektams arba galutiniams vartotojams ES arba tokį poveikį kuo labiau sumažinti. Susitarimų, kuriuos šalys susiderėjo, pasirašė ir ratifikavo, laikymasis turi esminę reikšmę siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi teisiškai privalomų tarptautinių įsipareigojimų ir kad būtų ne tik puoselėjamas šalių tarpusavio pasitikėjimas, bet ir abiejų šalių piliečiams ir įmonėms užtikrinamas tikrumas.

2023/02/14

Balsavau už šį pranešimą. Bendrasis pasiūlymo tikslas yra sukurti saugią ES palydovinio ryšio sistemą, kuria būtų užtikrinamas pasaulinio masto saugių, lanksčių ir atsparių palydovinio ryšio paslaugų teikimas ES ir valstybių narių valdžios subjektams. Palydoviniu ryšiu yra užtikrinama visur esanti aprėptis, kuria papildoma antžeminių tinkle aprėptis. Palydovinis ryšys gali būti priemonė sklandžiam skaitmeniniam ryšiui diegti vietovėse, kuriose nėra antžeminių tinklų (vandenynuose, skrydžių metu arba atokiose vietovėse), kuriose jie buvo sunaikinti (pvz., per potvynius ar miškų gaisrus) arba kuriose negalima kliautis vietos tinklais ryšiui palaikyti (esant krizinei situacijai, diplomatinėms tarnyboms vykdant diplomatines misijas trečiosiose šalyse arba vykdant slaptas vyriausybines operacijas). Vykdant programą turėtų būti sudaromos sąlygos privačiajam sektoriui teikti komercinio palydovinio ryšio paslaugas. Remiantis poveikio vertinimu, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė yra tinkamiausias įgyvendinimo modelis siekiant užtikrinti galimybes siekti programos tikslų. Taip būtų galima remtis esama ES palydovinio ryšio technologine ir infrastruktūros baze ir teikti patikimas ir novatoriškas vyriausybines paslaugas, o privačiojo sektoriaus partneriai galėtų išplėsti programos infrastruktūrą papildomais pajėgumais komercinėms paslaugoms teikti. Be to, taip būtų optimizuojamos diegimo ir veiklos išlaidos, nes būtų dalijamasi vyriausybės ir komercinėms infrastruktūroms bendrų komponentų kūrimo ir diegimo išlaidomis, taip pat veiklos išlaidomis, nes būtų sudaromos sąlygos pajėgumų pasidalijimui dideliu mastu.

2023/02/14

Balsavau už šią rekomendaciją. Pritariame susitarimo sudarymui. Susitarimas yra labai svarbus šaliai ir gali paskatinti ES ir Gajanos prekybos santykius. Tai užtikrins, kad iš Gajanos į ES būtų importuojama tik teisėtai paruošta mediena, skatins tvarią miškotvarkos praktiką ir tvarią prekybą teisėtai pagaminta mediena, gerins miškų valdymą, miškų teisės aktų vykdymo užtikrinimą (įskaitant darbo ir profesinius, sveikatos bei saugos įsipareigojimus), žmogaus teises, skaidrumą, atskaitomybę bei institucijų atsparumą Gajanoje, apsaugos biologinę įvairovę ir prisidės siekiant darnaus vystymosi tikslų. Sėkmingos derybos dėl šio savanoriškos partnerystės susitarimo parodo, kokios svarbios yra ES delegacijos trečiosiose šalyse.

2023/02/14

Balsavau už šį pranešimą. Pritariame, kad derybos dėl ES ir Gajanos miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena savanoriškos partnerystės susitarimo yra baigtos. Susitarimas yra labai svarbus šaliai ir gali paskatinti ES ir Gajanos prekybos santykius. Manome, kad sėkmingos derybos dėl šio savanoriškos partnerystės susitarimo parodo, kokios svarbios yra ES delegacijos trečiosiose šalyse. Tai užtikrins, kad iš Gajanos į ES būtų importuojama tik teisėtai paruošta mediena, skatins tvarią miškotvarkos praktiką ir tvarią prekybą teisėtai pagaminta mediena, gerins miškų valdymą, miškų teisės aktų vykdymo užtikrinimą (įskaitant darbo ir profesinius, sveikatos bei saugos įsipareigojimus), žmogaus teises, skaidrumą, atskaitomybę bei institucijų atsparumą Gajanoje, apsaugos biologinę įvairovę ir prisidės siekiant darnaus vystymosi tikslų. Raginame Komisiją ir ES delegaciją Gajanoje suteikti pakankamai pagalbos stiprinant pajėgumus ir logistinę bei techninę paramą pagal dabartines ir būsimas vystomojo bendradarbiavimo priemones, kad Gajana galėtų vykdyti įsipareigojimus pagal savanoriškos partnerystės susitarimą. Raginame Gajanos vyriausybę gerinti duomenų rinkimą, kad būtų geriau įgyvendinama atsekamumo sistema, toliau siekti panaikinti plačiai paplitusią korupciją bei pašalinti veiksnius, skatinančius neteisėtą medienos ruošą ir miškų alinimą, ypač daug dėmesio skiriant muitinėms ir kitoms valdžios institucijoms, kurios atliks esminį vaidmenį įgyvendinant savanoriškos partnerystės susitarimą ir užtikrinant jo vykdymą.

2023/02/14

Balsavau už šį pranešimą. Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, kaip niekad sustiprėjo poreikis skubiai pereiti prie švarios energijos. Versalio deklaracijoje valstybės narės susitarė kuo greičiau laipsniškai panaikinti priklausomybę nuo Rusijos dujų, naftos ir anglies importo, o Komisijai buvo pavesta pasiūlyti planą „REPowerEU“, kurio pagrindinis tikslas būtų sumažinti ES energetinę priklausomybę. ES nepriklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro įmanoma ir reikėtų pasiekti dar gerokai iki 2030 m. Šiuo tikslu plane „REPowerEU“ numatyti veiksmai, kurių yra imamasi siekiant užtikrinti energijos tiekimo ir laikymo saugumą, papildyti rinkiniu priemonių, padėsiančiu taupyti energiją, įvairinti tiekimą ir spartinti Europos perėjimą prie švarios energijos. Dujų tiekimą galima paįvairinti importuojant daugiau SGD ir daugiau dujų importuojant dujotiekiais ne iš Rusijos tiekėjų, taip pat didinant tvaraus biometano ir vandenilio, pagaminto iš atsinaujinančiųjų išteklių arba kito neiškastinio kuro, kiekį. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai yra tinkama priemonė šiems vis labiau neatidėliojamiems prioritetams įgyvendinti. Pagal šį pasiūlymą valstybių narių planai sudarys strateginę tokių reformų ir investicijų įgyvendinimo sistemą ir taip bus užtikrintos jungtinės visos Europos pastangos kurti atsparesnes, saugesnes ir tvaresnes energetikos sistemas. „REPowerEU“ tikslams pasiekti ypač tinkami daugiašaliai projektai ir tarpvalstybinio pobūdžio priemonės, visų pirma tos, kuriomis siekiama užtikrinti geresnes energijos jungtis tarp valstybių narių ir įvairinti tiekimą.

2023/02/14

Balsavau už šį pranešimą. ES piliečiai, gyvenantys kitoje nei savo kilmės ES valstybėje narėje, turi teisę balsuoti ir būti kandidatais Europos Parlamento ir vietos savivaldos rinkimuose tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės piliečiai. Apskaičiuota, kad tokių valstybės narės pilietybės neturinčių ES piliečių, sulaukusių rinkimų teisės amžiaus, yra 13,3 mln. Nepaisant to, tokių ES piliečių aktyvumas per rinkimus tebėra mažas, o tokių piliečių, kandidatuojančių Europos Parlamento rinkimuose, procentinė dalis yra labai nedidelė. Šie ES piliečiai vis dar susiduria su daugybe kliūčių naudodamiesi savo rinkimų teisėmis per rinkimus į Europos Parlamentą. Siekiant pasinaudoti teise balsuoti didžiausios kliūtys yra sunkumai laiku gauti prieigą prie tikslios informacijos apie tai, kaip balsuoti ir kandidatuoti rinkimuose, sudėtingi rinkėjų registracijos procesai ir išregistravimo iš rinkimų sistemos toje valstybėje narėje, iš kurios kilęs asmuo, padariniai. Norint garantuoti, kad šie ES piliečiai galėtų kuo lengviau balsuoti ir būti kandidatais EP rinkimuose, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad informacija apie judžių piliečių teises balsuoti arba būti kandidatais būtų prieinama visomis ES kalbomis ir pasiektų marginalizuojamas grupes. Turėtų būti šalinamos kliūtys patekti į balsavimo kabinas ir balsavimo vietas, peržiūrėta galimybė balsuoti paštu, naudotis išankstiniu ir elektroniniu balsavimu. Taikomas minimalaus gyvenimo šalyje laikotarpio reikalavimas turėtų būti panaikintas.

2023/02/14

Balsavau už šį pranešimą. ES piliečiai, gyvenantys kitoje nei savo kilmės ES valstybėje narėje, turi teisę balsuoti ir būti kandidatais Europos Parlamento ir vietos savivaldos rinkimuose tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės piliečiai. Apskaičiuota, kad tokių valstybės narės pilietybės neturinčių ES piliečių, sulaukusių rinkimų teisės amžiaus, yra 13,3 mln. Tokiems judiems ES piliečiams tebėra sunkumų naudotis savo rinkimų teisėmis per vietos savivaldos rinkimus. Tarp esamų problemų yra judiems ES piliečiams kylantys sunkumai gauti tikslią informaciją apie tai, kaip naudotis savo turimomis rinkimų teisėmis, sudėtingi registracijos procesai ir išregistravimo iš rinkimų sistemos toje valstybėje narėje, iš kurios kilęs asmuo, padariniai. Šia iniciatyva yra sprendžiami sunkumai judiems ES piliečiams apsunkinantys naudojimąsi savo turimomis rinkimų teisėmis. Yra atnaujinamos, paaiškinamos ir sugriežtinamos esamos taisyklės siekiant užtikrinti, kad jomis būtų palaikomas judžių ES piliečių plataus masto ir įtraukus dalyvavimas vietos savivaldos rinkimuose jų gyvenamosios vietos valstybėje narėje. Yra siekiama suteikti judiems ES piliečiams lygias galimybes naudotis išankstinio balsavimo, elektroninio balsavimo ir balsavimo internetu priemonėmis bei stiprinti demokratinį visos visuomenės dalyvavimą.

2023/02/14

Balsavau už šį pranešimą. Kelių transportas labai prisideda prie ES išmetamųjų teršalų kiekio. 2019 m. jis sudarė daugiau kaip 20 proc. viso išmetamųjų teršalų kiekio. Daugiau kaip 70 proc. kelių transporto išmetamų teršalų tenka lengviesiems automobiliams ir furgonams. Nors kituose sektoriuose išmetamų teršalų kiekis mažėja, transporto išmetamų teršalų kiekis toliau didėja. Kelių transportas ne tik išmeta šiltnamio efektą sukeliančias dujas, bet ir išmeta daug oro teršalų, pavyzdžiui, NOx, SO2 ir smulkių išmetamųjų teršalų. Todėl yra būtina imtis teisėkūros veiksmų, kad transporto sektorius pereitų prie poveikio klimatui neutralumo ir kad būtų sumažintas išmetamų teršalų kiekis. Lengviesiems automobiliams ir furgonams taikomi CO2 standartai pasirodė esą veiksminga priemonė kelių transporto išmetamų teršalų kiekiui mažinti. Nuo šių standartų įsigaliojimo jie buvo paskata automobilių gamintojams daugiau investuoti į netaršių transporto priemonių kūrimą, todėl rinkai pateikiama didesnė netaršių transporto priemonių dalis. Palankiai vertiname standartų sugriežtinimą, siekiant juos suderinti su ES klimato srities užmojais. 2035 m. tikslas uždrausti šiluminių technologijų naudojimą turėtų būti aiškus ženklas rinkai ir suteikti tikrumo dėl investicijų gamintojams, kad jie galėtų toliau kurti netaršias transporto priemones, kad ilgainiui jos taptų patogesnės vartotojams ir įperkamesnės. Be to, reikia toliau investuoti į įkrovimo infrastruktūrą, kad netaršių transporto priemonių pirkimas būtų kuo patrauklesnis.

2023/02/14

Balsavau už šį pranešimą. Nuo tada, kai buvo priimtas reglamentas (ES) 2015/760 dėl Europos ilgalaikių investicijų fondų (ELTIF), kuriame nustatyta Europos alternatyvaus investavimo fondų, vykdančių ilgalaikes investicijas (pavyzdžiui, investuojančių į socialinės ir transporto infrastruktūros projektus, nekilnojamąjį turtą ir MVĮ) reglamentavimo sistema, veiklos leidimai suteikti tik keliems ELTIF. 2021 m. bendras šių fondų grynasis turtas sudarė maždaug 2,4 mlrd. EUR. Iš turimų rinkos duomenų yra matyti, kad ELTIF rinkos segmento plėtra nepadidėjo tiek, kiek tikėtasi, nepaisant ES pastangų skatinti ilgalaikį finansavimą. ELTIF neapėmė investicijų srautų dėl nepakankamo informuotumo ir finansinio švietimo, o, svarbiausia, dėl menko pasitikėjimo ir patikimumo lygio finansų sektoriuje. Peržiūros tikslas yra pasiekti, kad visoje ES ekonomikos ir investuotojų labui būtų aktyviau naudojamasi ELTIF. Tai kartu padėtų toliau plėtoti kapitalo rinkų sąjungą, kurios vienas iš tikslų taip pat yra sukurti palankesnes sąlygas, kad ES įmonės galėtų naudotis stabilesniu, tvaresniu ir įvairesniu ilgalaikiu finansavimu. Siekiant, kad ELTIF taptų prieinamesnis ir populiaresnis pavieniams investuotojams, labai svarbu skatinti nepriklausomą finansinį raštingumą.

2023/02/15

Balsavau už šią rekomendaciją. Pritariame susitarimo sudarymui. Šis susitarimas dėl statuso nepaprastai svarbus ne tik siekiant užtikrinti Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros operatyvinio bendradarbiavimo su trečiosiomis valstybėmis skaidrumą ir atskaitomybę, bet ir siekiant remti Šiaurės Makedonijos valdžios institucijų pastangas ir užtikrinti aiškią bendradarbiavimo jos išorės sienų valdymo srityje sistemą. Susitarimu dėl statuso taip pat turėtų būti užtikrinta pagrindinių teisių apsauga ir jame turėtų būti pabrėžiama būrio narių pareiga visapusiškai gerbti pagrindines teises ir laisves – ypač kai tai susiję su teise pasinaudoti prieglobsčio procedūromis, žmogaus orumu ir kankinimo bei nežmoniško ar žeminančio elgesio draudimu, teise į laisvę, negrąžinimo principu ir kolektyvinio asmenų išsiuntimo draudimu, vaiko teisėmis ir teise į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, atsižvelgiant į susitarimo taikymo sritį. Prasidedant šio susitarimo įgyvendinimo etapui, Parlamentas prašo Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros nedelsiant informuoti Parlamentą apie veiklą, vykdomą įgyvendinant susitarimą dėl statuso, ir primena agentūrai jos pareigą įtraukti bendradarbiavimo su trečiosiomis valstybėmis vertinimą į savo metines ataskaitas.

2023/02/15

Balsavau už šią rekomendaciją. 1994 m. Lenkija, Kinija, Japonija, Korėjos Respublika, Rusija ir JAV pasirašė Konvenciją dėl ledjūrio menkių išteklių centrinėje Beringo jūros dalyje apsaugos ir valdymo (CCBSP). 2004 m. Lenkijai įstojus į ES ledjūrio menkių išteklių centrinėje Beringo jūros dalyje išsaugojimo ir valdymo klausimus sprendžia ES. Tačiau šiuo metu CCBSP nustatyta, kad narėmis gali tapti tik valstybės. Todėl tam, kad ES galėtų tapti susitariančiąją šalimi kaip regioninės ekonominės integracijos organizacija, reikėtų konvenciją iš dalies pakeisti. Tarybos sprendimu Lenkijos Respublika buvo įgaliota derėtis dėl ES interesų dėl dalinio konvencijos pakeitimo, kuriuo būtų sudarytos sąlygos ES dalyvauti kaip visateisei CCBSP šaliai. Lenkijos Respublika pasiūlė dalinį konvencijos pakeitimą, kuriuo būtų sudarytos sąlygos dalyvauti regioninės ekonominės integracijos organizacijoms ir ES tapti CCBSP šalimi. 2016 m. Lenkijos Respublika šį pakeitimą pasiūlė CCBSP depozitarui. 2017 m. depozitaras išsiuntė pakeitimą susitariančiosioms šalims. Pritariame, kad Lenkijos Respublika būtų įgaliota ratifikuoti CCBSP dalinį pakeitimą. ES yra suinteresuota CCBSP dėl to, kad ji imasi atsakomybės užtikrinti jūrų gyvųjų išteklių išsaugojimą ir valdymą. Jei rajone vėl būtų leidžiama žvejoti, ES vaidmuo šioje tarptautinėje organizacijoje būtų propaguoti bendros žuvininkystės politikos principus ir standartus, visų pirma patikimiausiais moksliniais duomenimis ir išteklių išsaugojimu pagrįstų valdymo priemonių priėmimą.

2023/02/15

Balsavau už šią rekomendaciją. 2006 m. buvo pasirašytas Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos bendradarbiavimo susitarimas dėl civilinės pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS). 2007 m. Bulgarija ir Rumunija tapo ES valstybėmis narėmis, o 2013 m. ES nare tapo Kroatija. Priėmus šį sprendimą ES bei jos valstybių narių vardu patvirtinamas Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos bendradarbiavimo susitarimo dėl civilinės pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos protokolas, kuriuo atsižvelgiama į Bulgarijos Respublikos, Kroatijos Respublikos ir Rumunijos įstojimą į ES. Bulgarijos Respublika, Kroatijos Respublika ir Rumunija tampa susitarimo susitariančiosiomis šalimis, o ES įpareigojama pateikti autentišką susitarimo versiją bulgarų, kroatų ir rumunų kalbomis. Tokiam prisijungimui taikoma supaprastinta procedūra, pagal kurią Taryba, vieningai veikdama valstybių narių vardu, ir atitinkamos trečiosios šalys sudaro protokolą. Derybos su Korėja sėkmingai užbaigtos, todėl pritariame GNSS protokolo sudarymui.

2023/02/15

Balsavau už šį pranešimą. Palankiai vertiname Komisijos pasiūlymą dėl Lustų akto ir Lustų bendrosios įmonės. Siekiant užtikrinti sėkmingą skaitmeninę ir žaliąją pertvarką, labai svarbu imtis konkrečių veiksmų siekiant padidinti Europos puslaidininkių ekosistemos saugumą ir stabilumą. Kad ES galėtų pasiekti plataus užmojo politinius ir gamybos tikslus puslaidininkių pramonėje, yra reikalingas didelis ES ir valstybių narių finansavimas. Tai ypač aktualu pasaulinėje rinkoje, kurioje daug investuoja pasauliniai partneriai ir konkurentai. Lustų bendroji įmonė turi siekti tų pačių tikslų kaip programa „Europos horizontas“, spręsdama pasaulinius uždavinius ir Europos pramonės konkurencingumo klausimą. Lustų aktą įgyvendinanti bendroji įmonė visų pirma padėtų sumažinti pramonei būdingą riziką ir neapibrėžtumą, susijusius su investicijomis į mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų veiklą bei naujas technologijas, ir tai bus daroma dalijantis rizika ir užtikrinant investicijų nuspėjamumą. Lustų akto bendrosios įmonės tikslai yra remti didelio masto gebėjimų stiprinimą investuojant į tarpvalstybinius mokslinius tyrimus, sudaryti sąlygas plėtoti pažangiausias ir naujos kartos puslaidininkių technologijas, daug dėmesio skirti startuoliams ir veiklą plečiančioms įmonėms ir didinti gamybos pajėgumus visoje ES. Lustų bendroji įmonė siekia apimti visą lustų vertės grandinę nuo mokslinių tyrimų ir projektavimo, gamybos, surinkimo, pakavimo ir bandymų iki įterptosios taikomosios programos.

2023/02/15

Balsavau už šį pranešimą. Reglamente 2021/1163, kuriuo nustatomos ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančios nuostatos ir bendrosios sąlygos (Europos ombudsmeno statute) nustatyta, kad ombudsmenas priima šio reglamento įgyvendinimo nuostatas pasikonsultavęs su Parlamentu, Taryba ir Komisija. Šiuo metu galiojančios įgyvendinimo nuostatos priimtos 2016 m. ir yra grindžiamos ankstesniu Europos ombudsmeno statutu. Šias nuostatas priėmė tik Europos ombudsmenas, nepasikonsultavęs su trimis institucijomis. Europos ombudsmeno pateiktas įgyvendinimo nuostatų projektas yra grindžiamas šiuo metu galiojančiomis įgyvendinimo nuostatomis su tam tikrais pakeitimais, kuriais jos pritaikomos prie naujojo statuto nuostatų. Siūlome keletą pakeitimų, kad kai kurios nuostatos būtų geriau suderintos su statuto nuostatomis. Taip pat įtraukiame keletą nuorodų, kuriomis yra siekiama užtikrinti skaidrumą. Jos yra susijusios su tam tikra nusistovėjusia ombudsmeno praktika, pavyzdžiui, „strateginio darbo temų“ skelbimu ombudsmeno metiniuose pranešimuose ir jo sprendimo, kuriuo nustatomos gairės, kaip elgtis su piktnaudžiaujamojo pobūdžio pranešimais ir skundais, kurie prilygsta piktnaudžiavimui procesu, paskelbimu ombudsmeno interneto svetainėje.

2023/02/15

Balsavau už šią rezoliuciją. Išreiškiame didelį susirūpinimą dėl prastėjančios buvusio prezidento M. Saakašvilio sveikatos ir kol kas netinkamos Sakartvelo valdžios institucijų reakcijos. Manome, kad elgesys su kaliniais yra Sakartvelo vyriausybės įsipareigojimo laikytis Europos vertybių ir jos europinių siekių, įskaitant ES šalies kandidatės statusą, išbandymas. Dar kartą raginame Sakartvelo valdžios institucijas paleisti buvusį prezidentą M. Saakašvilį iš kalėjimo ir leisti jam tinkamai gydytis užsienyje dėl humanitarinių priežasčių, taip pat siekiant sumažinti politinę poliarizaciją. Atkreipiame dėmesį į neseniai paskelbtą Sakartvelo prezidentės pareiškimą, kuriame visos šalys raginamos išspręsti M. Saakašvilio klausimą, kad šalies pažanga vykdant Europos reformas vėl taptų pagrindiniu politikos klausimu, ir raginame ją pasinaudoti savo konstitucine teise atleisti M. Saakašvilį nuo bausmės. Raginame EVT ir Komisiją aktyviau dalyvauti siekiant užtikrinti, kad buvęs prezidentas M. Saakašvilis būtų paleistas ir jam būtų suteikta galimybė tinkamai gydytis užsienyje. Raginame EIVT ir Komisiją toliau sistemingai stebėti M. Saakašvilio teismo posėdžius, susijusius tiek su jam pateiktais kaltinimais, tiek su jo prašymu perduoti jį užsienio šalims. M. Saakašvilio byla dar labiau išryškina tai, kad svarbu įgyvendinti tikrą teisingumo sistemos reformą. Pabrėžiame, kad vis negerėjanti buvusio prezidento M. Saakašvilio padėtis toliau darys neigiamą poveikį Sakartvelo reputacijai ir trukdys jos perspektyvoms tapti ES šalimi kandidate.

2023/02/15

Balsavau už šį pranešimą. Palankiai vertiname tai, jog 2016 m. Komisija pasiūlė, kad ES prisijungtų prie Stambulo konvencijos, išsamiausios teisiškai privalomos priemonės dėl smurto prieš moteris ir smurto dėl lyties, įskaitant smurtą šeimoje, prevencijos ir kovos su juo tarptautiniu lygmeniu. Palankiai vertiname tai, kad 2017 m. ES pasirašė Stambulo konvenciją. Apgailestaujame dėl to, kad praėjus šešeriems metams ES vis dar neratifikavo konvencijos, nes kelios valstybės narės ES Taryboje atsisakė ją ratifikuoti. 2021 m. ESTT nuomonėje buvo pateiktas atsakymas dėl teisinio netikrumo, atsiradusio dėl ribotos būsimo ES prisijungimo prie tam tikrų Konvencijos nuostatų apimties, būtent dėl nuostatų, susijusių su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, prieglobsčiu ir negrąžinimu, taip pat dėl susirūpinimo dėl Konvencijos ratifikavimo vidaus procedūros. Primygtinai raginame Tarybą veikti vadovaujantis šiuo sprendimu ir daugiau neatidėlioti ES prisijungimo prie Stambulo konvencijos. Pagal ESTT nuomonę Taryba gali ratifikuoti Stambulo konvenciją ES vardu be išankstinio bendro susitarimo. Manome, kad dabar ES galėtų ir turėtų ratifikuoti Konvenciją. Stambulo konvencija turi būti suprantama kaip minimalusis standartas, reikalingas siekiant panaikinti smurtą dėl lyties. Taip pat ES turėtų siekti papildomų teisėkūros ir ne teisėkūros priemonių šioje srityje.

2023/02/15

Balsavau už šią rezoliuciją. Teikiame rekomendacijas Tarybai. Reikia užtikrinti visapusišką Parlamento ir jo Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto dalyvavimą priimant sprendimus dėl ES pozicijos JT Moterų padėties komisijos 67-ojoje sesijoje ir pasirūpinti, kad prieš derybas Parlamentas būtų tinkamai informuotas ir turėtų galimybę susipažinti su ES pozicijos dokumentu. Dar kartą reikia patvirtinti ES tvirtą įsipareigojimą įgyvendinti Pekino veiksmų platformos programą ir vėlesnių peržiūros konferencijų sprendimus, imtis įvairių juose nurodytų veiksmų lyčių lygybės srityje. Reikia užtikrinti, kad ES rodytų tvirtą lyderystę ir laikytųsi vieningos pozicijos dėl moterų ir mergaičių įgalėjimo, atspindint visą jų įvairovę, svarbos ir lyčių lygybės užtikrinimo vykdant skaitmeninę pertvarką. Reikia imtis ryžtingų veiksmų siekiant vieningai pasmerkti dabartinę priešišką reakciją į lyčių lygybę, įskaitant politikos priemones ir bandymus pakenkti moterų teisėms, savarankiškumui ir emancipacijai visose sritys. Reikia remti raginimus standartizuoti moterų teises. Reikia raginti visas JT valstybes nares ir ES užtikrinti tinkamą padalinio „JT Moterys“ finansavimą. Reikia pabrėžti, kad reikia palengvinti ir padidinti moterų prieigą prie informacijos ir švietimo visame pasaulyje, be kita ko, mokslo, technologijų ir ekonomikos srityse, taip gerinant moterų žinias, įgūdžius ir galimybes. Reikia pakartoti, kad reikia didinti moterų ir mergaičių įtrauktį ir dalyvavimą visuomenės gyvenime.

2023/02/15

Balsavau už šį pranešimą. MPR ir IVPR reglamentais yra nustatoma sustiprinta medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos medicinos priemonių reguliavimo sistema. Jais yra siekiama užtikrinti aukšto lygio pacientų ir naudotojų sveikatos apsaugą ir sklandų šių produktų vidaus rinkos veikimą. Reglamentuose nustatyta patikimesnė atitikties vertinimo sistema, kuria siekiama užtikrinti ES rinkai pateikiamų priemonių kokybę, saugą ir veiksmingumą. Nepaisant didelės per pastaruosius kelerius metus padarytos pažangos, bendri atitikties vertinimo (notifikuotųjų) įstaigų pajėgumai tebėra nepakankami, kad jos galėtų atlikti reikalaujamas užduotis. Be to, daugelis gamintojų yra nepakankamai pasirengę iki pereinamojo laikotarpio pabaigos įvykdyti griežtesnius MPR reikalavimus. Tai kelia grėsmę galimybei įsigyti medicinos priemonių ES rinkoje. Pasibaigus pagal direktyvas išduotų sertifikatų galiojimui ir neturint galiojančio pagal MPR išduoto sertifikato, gamintojams nebeleidžiama pateikti šių medicinos priemonių ES rinkai. Tai gali lemti medicinos priemonių stygių, dėl to gali kilti pavojus pacientų saugai. Be to, tikėtina, kad tai turėtų stiprų neigiamą poveikį inovacijoms ir verslo veiklai ES medicinos technologijų sektoriuje. Pakeitimų tikslas yra išsaugoti galimybę pacientams naudotis įvairiomis medicinos priemonėmis, kartu užtikrinant perėjimą prie naujos sistemos. Pereinamasis laikotarpis bus pratęstas laipsniškai, atsižvelgiant į priemonės rizikos klasę, t. y. didesnės rizikos priemonėms – iki 2027 m. gruodžio mėn., o vidutinės ir mažesnės rizikos priemonėms – iki 2028 m. gruodžio mėn.

2023/02/16

Balsavau už šią rezoliuciją. Besikeičiančiame geopolitiniame pasaulyje labai svarbu stiprinti Europos pramonės konkurencingumą siekiant mažinti Europos priklausomybę nuo trečiųjų šalių dėl svarbiausių ir strateginių medžiagų, produktų ir technologijų, siekiant užtikrinti įperkamą, švarią ir saugią energiją jos pramonės šakoms. ES pramonės strategija turėtų sudaryti sąlygas Europos pramonei skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir kartu ginti savo atvirą strateginį savarankiškumą, išsaugoti konkurencingumą pasaulinėje rinkoje, išlaikyti aukštą užimtumo ir kokybiškų darbo vietų lygį Europoje ir stiprinti jos gebėjimą diegti inovacijas ir gaminti Europoje. Šiomis pertvarkos gairėmis turi būti užtikrintas didesnis ilgalaikis tikrumas investuotojams ir reglamentavimo nuspėjamumas ir jos turi būti naudojamos kaip rekomendacijos priimant būsimus politikos veiksmus, kuriais atitinkamai turės būti grindžiami būsimi sprendimai pramonės ir investicijų srityse. Yra svarbu, kad Komisija visapusiškai plėtotų pertvarkos kryptis, nustatydama veiksmus ir paramos priemones. Raginame Komisiją parengti veiksmingą Europos pramonės veiklos perskirstymo, perkėlimo ir į kitas šalis perkeltos veiklos sugrąžinimo strategiją, įvairinant tiekimo grandines ir mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, atsižvelgiant į teigiamą šalutinį poveikį įvairiose valstybėse narėse. Reikia užtikrinti greitas leidimų išdavimo procedūras ir nuspėjamumą, kad būtų galima parengti naujus projektus, kuriais būtų siekiama kuo greičiau naudoti švarius ir atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir pagerinti esamų energijos šaltinių tvarumą.

2023/02/16

Balsavau už šią rezoliuciją. Esame giliai sukrėsti pastaruoju metu iškilusių įtarimų, kad esami ir buvę Parlamento nariai yra susiję su korupcija. Dar kartą smerkiame korupciją ir pareiškiame, kad laikomės visiško bet kokios formos ir lygmens korupcijos netoleravimo politikos. Reikalaujame, kad Parlamentas ir ES institucijos imtųsi griežtų ir neatidėliotinų priemonių. Raginame persvarstyti Parlamento narių veiklos, už kurią gali būti taikomos sankcijos, sąrašą, siekiant padėti jiems geriau vykdyti savo pareigas, kad būtų sukurta tvirta ir matoma sistema, kurios įgyvendinimas būtų užtikrinamas ir kuri būtų atgrasanti. Raginame įpareigoti visus Parlamento narius, akredituotus Parlamento narių padėjėjus ir darbuotojus deklaruoti visus suplanuotus susitikimus su trečiųjų valstybių diplomatiniais atstovais ir trečiaisiais asmenimis, kuriems taikomas Skaidrumo registras. Pakartojame savo raginimą apsvarstyti papildomas apsaugos nuo korupcijos priemones, pvz., Parlamento narių turto deklaravimą kiekvienos kadencijos pradžioje ir pabaigoje. Raginame nedelsiant visapusiškai įgyvendinti visas gruodžio mėn. rezoliucijoje patvirtintas priemones ir reikalavimus. Raginame imtis papildomų, platesnio masto priemonių, visų pirma dėl informatorių apsaugos, stebėsenos, ataskaitų teikimo ir priežiūros. Raginame, kad sprendimai ir priemonės skaidrumo, atskaitomybės ir profesinio sąžiningumo klausimais būtų viešų posėdžių dalis, tokiu būdu principingai užtikrinant atskaitomybę ir priežiūrą. Raginame Komisiją ne vėliau kaip 2023 m. kovo mėn. pateikti pasiūlymą įsteigti nepriklausomą etikos organą.

2023/02/16

Balsavau už šią rezoliuciją. Esame giliai sukrėsti dėl įtariamų korupcijos veiksmų Parlamente ir juos smerkiame. Laikomės visiško bet kokios formos korupcijos netoleravimo politikos. Remiame nepriklausomo etikos organo įsteigimą siekiant atkurti piliečių pasitikėjimą ES institucijomis. Primygtinai raginame Komisiją iki 2023 m. kovo mėn. pabaigos pateikti pasiūlymą įsteigti nepriklausomą Parlamento ir Komisijos etikos organą, kuriame galėtų dalyvauti visos ES institucijos ir agentūros, ir iki vasaros darbo pertraukos užbaigti derybas dėl šio organo struktūros, valdymo, pavadinimo, sudėties, įgaliojimų ir dėl visų kitų galimų klausimų. Reikalaujame, kad nusikalstama veika, institucinių taisyklių pažeidimai ir neetiškas elgesys būtų aiškiai atskirti. Manome, kad naujam ES etikos organui turėtų būti pavestas sutartų užduočių sąrašas – siūlyti Komisijos nariams, Parlamento nariams ir dalyvaujančių institucijų darbuotojams taikytinus atvejus ir taisykles prieš jų kadenciją ar tarnybą, jos metu ir kai kuriais atvejais jai pasibaigus, ir teikti konsultacijas laikantis taikytinų taisyklių. Šis organas turėtų turėti teisę savo iniciatyva pradėti tyrimą ir atlikti tyrimus vietoje bei duomenimis grindžiamus tyrimus, remdamasis informacija, kurią jis surinko arba gavo iš trečiųjų šalių. Šis organas taip pat turėtų turėti galimybę patikrinti finansinių interesų deklaracijų teisingumą. Etikos organas turi apsaugoti informatorius, visų pirma ES pareigūnus, kad jie galėtų išsakyti savo susirūpinimą dėl galimų taisyklių pažeidimų nebijodami atsakomųjų veiksmų.

2023/02/16

Balsavau už šią rezoliuciją. Pagrindinis Ukrainos tikslas yra laimėti karą prieš Rusiją, t. y. išvyti visas Rusijos pajėgas, patikėtinius ir sąjungininkus iš tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos. Manome, kad šis tikslas gali būti pasiektas tik be jokių išimčių užtikrinus nuolatinį, nepertraukiamą ir nuolat didinamą visų rūšių ginklų tiekimą Ukrainai. Raginame rimtai apsvarstyti galimybę tiekti Ukrainai vakarietiškus naikintuvus, sraigtasparnius ir atitinkamas raketų sistemas bei gerokai padidinti amunicijos tiekimą. Raginame ES ir jos valstybes nares nuolat teikti ir didinti paramą sužeistų Ukrainos gynėjų gydymui ir reabilitacijai. Raginame Tarybą toliau vykdyti savo sankcijų Rusijai ir Baltarusijai politiką, kartu stebint, peržiūrint ir didinant jos veiksmingumą ir poveikį. Raginame Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visos sankcijos būtų greitai įgyvendintos ir griežtai vykdomos. Raginame Komisiją ir teisėkūros institucijas baigti kurti teisinį režimą, leidžiantį konfiskuoti ES įšaldytą Rusijos turtą, ir jį naudoti siekiant šalinti įvairias Rusijos agresijos prieš Ukrainą pasekmes, įskaitant šalies atstatymą ir kompensacijas Rusijos agresijos aukoms. Raginame Ukrainą, Komisiją ir Tarybą dėti pastangas, kad šiais metais būtų pradėtos stojimo derybos. Ukrainos narystė ES yra geostrateginė investicija į vieningą ir stiprią Europą ir prilygsta lyderystės, ryžto ir vizijos demonstravimui. Raginame Komisiją bei valstybes nares bendradarbiauti su Ukraina ir tarptautine bendruomene siekiant įsteigti specialųjį tribunolą.

2023/02/16

Balsavau už šį pranešimą. Esame labai susirūpinę dėl karo Ukrainoje ir dėl rimtų, nenuspėjamų ir ilgalaikių jo padarinių Europos ekonomikai ir visuomenei, ypač jo poveikio labiausiai karą jaučiančioms ir pažeidžiamiausioms grupėms – MVĮ ir mažesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams. Suprantame dabartinius iššūkius, neapibrėžtumą ir sudėtingą aplinką, kuri skatina imtis tam tikros pinigų politikos. Išreiškiame didelį susirūpinimą dėl istoriškai aukštos ir didėjančios infliacijos visoje euro zonoje. Džiaugiamės ECB ir jo narių pasiryžimu imtis veiksmų, reikalingų finansiniam stabilumui apsaugoti ir primename, kad pagrindinė ECB užduotis yra kainų stabilumo palaikymas. Pripažįstame, kad ECB galėtų sumažinti kainas, savo pinigų politikos priemonėmis smarkiai sumažindamas bendrą paklausą, tačiau kartu pripažįstame, kad dėl to padidėtų neigiamo poveikio augimui ir užimtumui rizika. Dabartinę infliaciją daugiausia lemia pasiūla, visų pirma energijos ir maisto kainos, kurios šiuo metu daro poveikį pagrindinei infliacijai. O tradicinės pinigų politikos priemonės turi ribotą įtaką sprendžiant infliacijos, kuri daugiausia priklauso nuo pasiūlos, problemą. Raginame ECB apsvarstyti labiau subalansuotą ir laipsnišką politikos koregavimą, atsižvelgiant į didelį netikrumo laipsnį ir raginame labiau pagrįsti bet kokius būsimus politinius sprendimus dėl palūkanų normų. Pabrėžiame, kad ECB teisinis nepriklausomumas yra būtina sąlyga, kad jis galėtų vykdyti savo įgaliojimus.

2023/02/16

Balsavau už šią rezoliuciją. Dviračių transportas turėtų būti pripažintas visaverte transporto rūšimi. Prašome Komisijos parengti specialią Europos dviračių transporto strategiją, siekiant iki 2030 m. padvigubinti dviračiu nuvažiuojamų kilometrų skaičių Europoje. Raginame Komisiją užtikrinti suderintą dviračių transporto duomenų, įskaitant pramonės duomenis, rinkimą. Raginame regionų ir vietos valdžios institucijas imtis konkrečių veiksmų, kad dviračių transportas būtų tinkamai integruotas į judumo mieste sistemas, kartu pripažįstant jo potencialą prisidėti prie geresnio susisiekimo tarp priemiesčių ir miestų centrų, visų pirma dviračių greitkeliais. Raginame valstybes nares ir vietos valdžios institucijas gerokai padidinti investicijas į atskiros dviračių infrastruktūros statybą, į judumo planų tinklus integruoti įperkamų elektrinių dviračių ir dalijimosi dviračiu paslaugų sistemas ir atsižvelgti į dviračių transportą kaip į itin svarbų paskutinės atkarpos sprendimą miestų transporto mazguose. Skatiname kurti dviračių ir kitų transporto rūšių sąveiką (traukiniuose įrengti daugiau vietų dviračiams, stotyse ir judumo mazguose įrengti saugesnes dviračių laikymo aikšteles) ir taip skatinti transporto daugiarūšiškumą. Įgyvendinant Europos politiką ir teikiant paramą turėtų būti deramai atsižvelgiama į sąlygų dviračių transportui sudarymą, kai kuriama ar atnaujinama TEN-T infrastruktūra, įskaitant, jei įmanoma, dviračių takų įrengimą lygiagrečiai su geležinkelio bėgiais ir vidaus vandenų keliais. Raginame valstybes nares sumažinti PVM tarifus, taikomus dviračių ir elektrinių dviračių tiekimui, nuomai ir remontui.

2023/02/16

Balsavau už šią rezoliuciją. Visų rūšių trąšų ir tręšiamųjų produktų pakankamumas yra labai svarbus siekiant aprūpinti ES piliečius maistu ir užtikrinti pasaulinį apsirūpinimo maistu saugumą bei užtikrinti dirvožemio derlingumą ir išvengti dirvožemio nualinimo. Esame susirūpinę dėl precedento neturinčio azoto trąšų kainų padidėjimo, kurį taip pat nulėmė tokie veiksniai kaip aukštos gamtinių dujų kainos ir sutrikdyta prieiga prie dujų išteklių. Tai gali padaryti didelį poveikį žemės ūkio gamybos sąnaudoms ir ES žemės ūkio sektoriaus konkurencingumui. Be to, dėl trąšų nepakankamumo 2022 m. buvo išeikvoti dirvožemyje esantys trąšų atsargų likučiai, o tai gali padaryti didelį poveikį Europos maisto produktų gamybai 2023 m. Palankiai vertiname Komisijos komunikatą dėl trąšų bei jos plataus užmojo tikslą užtikrinti trąšų pakankamumą ir įperkamumą priimtinomis kainomis, kad būtų užtikrintas ES žemės ūkio sektoriaus atsparumas. Komunikate išdėstytos priemonės yra geras atspirties taškas, tačiau šių priemonių toli gražu nepakanka, kad būtų pašalinti trąšų rinkų iškraipymai ir užtikrintas ilgalaikis strateginis savarankiškumas trąšų srityje. Raginame Komisiją parengti ilgalaikę ES trąšų strategiją ir pristatyti ilgalaikę ES tvarių dirvožemio maisto medžiagų strategiją. Raginame nedelsiant imtis holistinių veiksmų siekiant išvengti naujos priklausomybės nuo importuojamų trąšų ar energijos ir energijos nešiklių importo ir užtikrinti pasaulinį apsirūpinimo maistu saugumą skatinant tvarią ir aplinkai atžvalgią maisto produktų gamybą.

2023/02/16

Balsavau už šį pranešimą. Belgija pateikė paraišką dėl finansinės paramos iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) po to, kai 2022 m. Lježo provincijoje buvo atleisti 548 darbuotojai iš bendrovės „TNT Express Worldwide (Euro Hub) SRL“ užsiimančios sandėliavimu ir transportui būdingų paslaugų veikla. Pritariame Komisijai, kad yra tenkinamos EGF reglamente nustatytos sąlygos ir kad Belgija turi teisę pagal šį reglamentą gauti finansinę 1,96 mln. EUR paramą, kuri sudaro 85 proc. visų išlaidų. Didelė dalis buvusių įmonės „TNT Belgium“ darbuotojų priklauso nepalankioje padėtyje esančioms grupėms, nes 60 % atleistų darbuotojų dirbo žemos kvalifikacijos darbą ir beveik pusė jų (47 %) yra vyresni nei 50 metų. Nedarbo lygis Valonijoje (8,7 %) yra 2,8 % punktais didesnis, palyginti su nacionaliniu lygiu, o Lježo provincijos, darbo rinka yra ypač nepalankioje padėtyje, palyginti su kitomis Valonijos provincijomis. Individualiems poreikiams pritaikytas paslaugas, kurias ketinama teikti darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, sudaro informavimas, pagalba ieškant darbo, įskaitant darbo perspektyvų nustatymą kituose atitinkamos valstybės narės regionuose ar kitose valstybėse narėse, profesinis orientavimas ir pagalba įdarbinant, mokymas (inter alia , horizontaliosios kompetencijos, naujos kvalifikacijos įgijimas, kvalifikacijos kėlimas ir stažuotės), perkvalifikavimas, profesinis mokymas, parama ir pagalba verslui kurti, taip pat paskatos ir išmokos.

2023/03/14

Balsavau už šį pasiūlymą. 2020 m. Belgijoje įsisteigusi įmonė „Bayer Agriculture BV“ JAV įsisteigusios įmonės „Bayer CropScience LP“ vardu pateikė Nyderlandų nacionalinei kompetentingai institucijai prašymą leisti pateikti rinkai maisto produktus, maisto sudedamąsias dalis ir pašarus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų aliejinių rapsų MON 9410. 2022 m. EFSA priėmė palankią nuomonę dėl leidimo naudoti genetiškai modifikuotus aliejinius rapsus. Tačiau genetiškai modifikuoti aliejiniai rapsai yra atsparūs herbicidui dicamba . Ne vienu tyrimu yra įrodyta, kad auginant herbicidams atsparias genetiškai modifikuotas kultūras dažniau naudojami papildomi herbicidai, labiausiai dėl to, kad atsirado herbicidams atsparių piktžolių. Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas neatitinka ES teisės, nes jis yra nesuderinamas su reglamento (EB) Nr. 1829/2003 tikslu, pagal kurį yra siekiama nustatyti pagrindą, leidžiantį užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, taip pat aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį, kalbant apie genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus, kartu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą. Prašome Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą ir pateikti komitetui naują projektą. Raginame Komisiją dėl išaugusių papildomų herbicidų kiekių naudojimo ir padidėjusios grėsmės biologinei įvairovei, maisto saugai ir darbuotojų sveikatai neleisti importuoti herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų kultūrinių augalų.

2023/03/14

Balsavau už šį pranešimą. Direktyva 2003/25/EB yra dalinai keičiama siekiant supaprastinti ir racionalizuoti ES keleivinių laivų saugos reguliavimo sistemą. Konkretūs direktyvos peržiūros tikslai yra užtikrinti kuo didesnį derėjimą su neseniai atnaujintais tarptautiniais apgadinto laivo stovumo standartais keleiviniams laivams, dėl kurių susitarta IMO. Taip pat sumažinti painumą ir techninę bei administracinę naštą, atsiradusius pirmiausia dėl dviejų skirtingų apgadintų ro-ro keleivinių laivų neskęstamumo vertinimo sistemų bei sumažinti apibrėžčių ir reikalavimų dviprasmiškumą, jei įmanoma, atsižvelgiant į iš dalies pakeistą direktyvą 2009/45/EB ir panaikinti pasenusias nuostatas dėl nebeaktualių arba nebegaliojančių tarptautinės teisės priemonių. Aiškumo ir nuoseklumo sumetimais šiuo pasiūlymu taip pat atnaujinamos įvairios apibrėžtys ir nuorodos į atitinkamus ES teisės aktus bei SOLAS taisykles.

2023/03/14

Balsavau už šį pranešimą. 2020 m. Parlamentas ir Taryba priėmė Europos klimato teisės aktą. Šia svarbia iniciatyva ES įsipareigoja iki 2030 m. 55 proc. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui. Dėl šio susitarimo yra būtina atnaujinti ES klimato politikos struktūrą. Kertinis šios struktūros elementas yra Pastangų pasidalijimo reglamentas (PPR). Šiuo metu juo reglamentuojama apie 60 proc. ES išmetamų teršalų. Jis apima tiesiogiai išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, susijusį su transporto (išskyrus aviaciją ir ne ES viduje vykdomą laivybą), pastatų, žemės ūkio, pramoninių įrenginių, dujų, kurioms netaikoma ES ATLPS, ir atliekų sektoriais, taip pat su teršalų, nesusijusių su deginimu ir išmetamų vartojant energiją ir produktus, kiekiu. Reglamentas taikomas ir išmetamam CO2, ir didžiajai daliai kitų nei CO2 išmetamų teršalų. Komisijos pasiūlymo tikslas yra peržiūrėti PPR. Reikia imtis pažangesnių veiksmų sektoriuose, kuriems taikomas PPR. Šiuo pasiūlymu nacionaliniai tikslai atnaujinami taip, kad sektorių, kuriems šiuo metu taikomas PPR, ES mastu bendras išmetamųjų teršalų kiekis iki 2030 m. būtų sumažintas 40 proc., palyginti su 2005 m. Valstybės narės prisidės prie šių bendrų ES išmetamo teršalų kiekio mažinimo pastangų, siekdamos išsikeltų tikslų, kurie svyruoja nuo -10 proc. iki -50 proc. Šie nacionaliniai tikslai daugiausia grindžiami BVP vienam gyventojui.

2023/03/14

Balsavau už šį pranešimą. Siūlomu pakeitimu nustatomi tik nedideli, neesminiai LULUCF reguliavimo sistemos pakeitimai pirmuoju reikalavimų vykdymo laikotarpiu (nuo 2021 m. iki 2025 m.). Reikšmingi pokyčiai įvyks prasidėjus antrajam reikalavimų vykdymo laikotarpiui nuo 2026 m. iki 2030 m. Siekiant supaprastinti įgyvendinimą ir reikalavimų laikymąsi, po 2025 m. nebebus taikomos Kioto protokolu paskatintos žemės apskaitos taisyklės, o lankstumo priemonė tarp LULUCF ir „pastangų pasidalijimo“ sektorių bus pakoreguota pagal Europos klimato teisės aktą. Bendras ES tikslas yra 310 mln. CO2 ekvivalento tonų atitinkantis grynasis absorbuojamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris bus paskirstytas valstybėms narėms kaip 2026–2030 m. laikotarpio metiniai nacionaliniai tikslai ir bus grindžiamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitose ir tvarkomos žemės plotuose nurodytu išmetamų ir absorbuojamų dujų kiekiu. Bus įvesta nauja tikslo laikymosi valdymo sistema ir patikslintas žemės naudojimo lankstumo mechanizmas, skirtas valstybių narių įsipareigojimų nesilaikymo rizikai mažinti. Nuo 2031 m. Reglamento taikymo sritis bus išplėsta įtraukiant žemės ūkio sektoriuje išmetamą kitų nei CO2 dujų kiekį, taip pirmą kartą apimant visą žemės sektoriaus sistemą taikant vieną klimato politikos priemonę.

2023/03/14

Balsavau už šį pranešimą. Siekdama išvengti ATLPS sistemos susilpnėjimo dėl apyvartinių taršos leidimų pertekliaus, kuris susikaupė nuo 2009 m., Komisija 2018 m. kaip ilgalaikį sprendimą sukūrė rinkos stabilumo rezervą, kuris jau veikia nuo 2019 m. Direktyva (ES) 2018/410 pakoregavo apyvartinių taršos leidimų perkėlimo į rezervą ir laikino jų panaudojimo iki 2023 m. taisykles. Pasiūlymu yra siekiama išlaikyti laikiną rezervo koregavimą, priimtą direktyva (ES) 2018/410, iki ES ATLPS IV etapo pabaigos, numatytos 2030 m. gruodžio 31 d. Akivaizdu, kad šį laikiną koregavimą reikia pratęsti. Laiku nepratęsus šio koregavimo gali būti žalingai padidintas apyvartinių taršos leidimų perteklius ir tai prieštarautų Europos žaliajame kurse pristatytam ir Klimato teisės akte įteisintam didesniam užmojui. Europa turi žvelgti į priekį savo kovos su klimato kaita kelyje ir stiprinti turimas priemones bei jas padaryti atsparesnėmis išorės veiksniams. Dabar yra ne laikas silpninti ES ATLPS imantis bet kokių atbulinių žingsnių mūsų klimato srities užmojų klausimais. Todėl šiame numatytas laikino koregavimo pratęsimas yra būtinas ir skubus ir yra visiškai suderinamas su pasauliniu Europos vaidmeniu kovoje su klimato kaita.

2023/03/14

Balsavau už šį pranešimą. Pastatuose yra suvartojama 40 % ES energijos, o beveik 75 % bloko pastatų yra neefektyvūs. Nepaisant Europos pastatų ūkio neefektyvumo, kasmet renovuojama tik 0,4–1,2 % namų. Todėl reikia skubiai atlikti plataus užmojo ir esminę mūsų pastatų ūkio renovaciją. Pagrindinė priemonė siekiant šio tikslo – persvarstyti Pastatų energinio naudingumo direktyvą. Persvarstyta Pastatų energinio naudingumo direktyva gali sumažinti energijos nepriteklių bei mūsų priklausomybę nuo iškastinio kuro ir padėti pasiekti mūsų klimato tikslus. Ja turėtų būti skatinamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas pastatuose, skatinama esminė renovacija. Ji turėtų apimti minimalius energinio naudingumo reikalavimus, kad būtų sugriežtinti naujų ir esamų pastatų standartai. Konsultacijas dėl renovacijos teikiančios vieno langelio sistemos turėtų teikti aiškią ir nešališką informaciją, kad vartotojai galėtų imtis veiksmų. Galiausiai, tikslinės paskolos ir dotacijos bus labai svarbios siekiant paskatinti renovacijos bangą. ES renovacijos masto didinimas yra prasmingas tiek ekonominiu, tiek aplinkos apsaugos požiūriu. Siekiant ES poveikio klimatui neutralumo, būtina ne tik stebėti, bet ir mažinti pastatų poveikį klimatui, be kita ko, renkantis statybines medžiagas. Visai netaršūs pastatai turi tapti nauju standartu. Taip užtikrinama, kad namai galėtų būti savarankiški, būtų eksploatuojami naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius ar netgi pagaminti perteklinę energiją kitoms reikmėms.

2023/03/14

Balsavau už šį pranešimą. Duomenys yra pagrindinė skaitmeninės ekonomikos sudedamoji dalis ir pagrindinis išteklius žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai užtikrinti. Pastaraisiais metais žmonių ir automatiškai generuojamų duomenų kiekis didėjo eksponentiškai. Tačiau dauguma duomenų nepanaudojami arba jų verte naudojasi tik palyginti nedaug didelių įmonių. Visapusiškai išnaudoti duomenimis grindžiamų inovacijų potencialą trukdo mažas pasitikėjimas, prieštaringos ekonominės paskatos ir technologinės kliūtys. Todėl tokį potencialą labai svarbu išnaudoti suteikiant galimybes pakartotinai naudoti duomenis ir, laikantis Europos taisyklių bei visapusiškai gerbiant Europos vertybes, pašalinant kliūtis Europos duomenų ekonomikos plėtrai, taip pat atsižvelgiant į tikslą mažinti skaitmeninę atskirtį, kad šiomis galimybėmis galėtų pasinaudoti visi. Prieigos prie duomenų ir jų naudojimo reguliavimas yra pagrindinė būtina sąlyga norint pasinaudoti skaitmeninio amžiaus, kuriame gyvename, teikiamomis galimybėmis. Duomenų aktas padės siekti platesnių politikos tikslų – užtikrinti, kad ES įmonės visuose sektoriuose galėtų diegti inovacijas ir konkuruoti, veiksmingai suteikti asmenims su jų duomenimis susijusių galių ir pasirūpinti, kad įmonės bei viešojo sektoriaus institucijos, spręsdamos pagrindinius politikos ir visuomenės uždavinius, įskaitant uždavinius, susijusius su ekstremaliosiomis ir kitomis išimtinėmis situacijomis, turėtų geresnes sąlygas naudotis proporcingu ir nuspėjamu mechanizmu. Įmonės turės galimybę lengvai perkelti savo duomenis ir kitą skaitmeninį turtą iš vieno konkuruojančio debesijos ir kitų duomenų tvarkymo paslaugų teikėjo pas kitą.

2023/03/14

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname Europos ombudsmenės pateiktą 2021 m. metinį pranešimą ir teigiamai vertiname tai, kad jame puikiai išdėstyti svarbiausi faktai ir skaičiai, susiję su jos darbu 2021 m. Sveikiname E. O’Reilly ir jos tarnybą už puikų darbą ir konstruktyvias pastangas atrasti pusiausvyrą tarp ES institucijų teisės dirbti ir viešojo intereso turėti ES administraciją, kuri dirba laikydamasi aukščiausių profesinio sąžiningumo ir atskaitomybės standartų. Sveikiname juos už atstovaujamosios ir dalyvaujamosios demokratijos stiprinimą, kartu gerinant visuomenės dalyvavimą ES sprendimų priėmimo procese ir šio proceso teisėtumą. Ombudsmenės darbas lėmė teigiamus pokyčius ES institucijose ir įstaigose. Palankiai vertiname puikius ombudsmenės ir Peticijų komiteto ryšius. Tvirtas tarpusavio bendradarbiavimas yra svarbi priemonė didinant ES institucijų demokratinę atskaitomybę. Palankiai vertiname ombudsmenės iniciatyvas, kurių ji ėmėsi siekdama išsiaiškinti, kaip ES institucijos, įstaigos, organai ir agentūros galėtų informuoti piliečius apie visuomenės teisę susipažinti su dokumentais. Pakartojame savo raginimą ombudsmenei tęsti savo darbą siekiant užtikrinti, kad būtų laiku skelbiami visų ES pareigūnų, susijusių su „sukamųjų durų“ reiškinio atvejais, vardai ir pavardės, ir užtikrinti visišką visos susijusios informacijos skaidrumą. Raginame Komisiją sugriežtinti taisykles, susijusias su „sukamųjų durų“ reiškiniu ir interesų konfliktais, bei užtikrinti, kad visose ES institucijose būtų įgyvendinamos griežtos taisyklės. Raginame ombudsmenę toliau bendradarbiauti su nacionaliniais ombudsmenais.

2023/03/14

Balsavau už šį pranešimą. Politikos suderinamumas vystymosi labui yra esminis reikalavimas siekiant išvengti neigiamo ES politikos poveikio neturtingiems ir pažeidžiamiems besivystančių šalių žmonėms ir ieškoti galimybių užtikrinti sinergiją bei jomis pasinaudoti, laikantis darbotvarkės iki 2030 m. principų „nė vieno nepalikti nuošalyje“ ir „pirmiausia tenkinti labiausiai nuošalyje paliktų asmenų poreikius“, taip pat siekiant vystymosi tikslo sumažinti ir ilgainiui panaikinti skurdą. Visos ES institucijos ir valstybės narės privalo laikytis savo politikos suderinamumo vystymosi labui įsipareigojimų visose teisėkūros ir politikos iniciatyvose, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims. Raginame iš esmės reformuoti politikos suderinamumo vystymosi labui įgyvendinimą siekiant užtikrinti, kad poveikis besivystančioms šalims būtų tinkamai nustatytas ir analizuojamas, kad būtų išvengta neigiamo poveikio arba jis būtų kuo labiau sumažintas. Raginame parengti komunikatą, kuriame būtų paaiškintas politikos suderinamumo vystymosi labui įgyvendinimas DVT kontekste ir prie kurio būtų pridėtas per nustatytą laiką įvykdytinas politikos suderinamumo vystymosi labui skirtas veiksmų planas, kuriame būtų pateikta aiški metodika, konkretūs kiekybiniai bei kokybiniai rodikliai, sudarantys sąlygas pasiekti jo tikslus, užduočių paskirstymas, įgaliojimai ir tvarkaraščiai, pagal kuriuos būtų galima įvertinti, kaip ES ir valstybės narės įgyvendina politikos suderinamumą vystymosi labui. Raginame užtikrinti įrodymais pagrįstą pagrindą atskaitomybei, minėtas priemones įtraukiant į naują vystymosi politikos skaidrios stebėsenos ir koordinavimo visoje ES sistemą.

2023/03/14

Balsavau už šią rekomendaciją. Pritariame susitarimo sudarymui. Atsižvelgdama į JK išstojimą iš ES, 2018 m. ES oficialiai pradėjo derybų procesą pagal Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT 1994) XXVIII straipsnį su keliomis Pasaulio prekybos organizacijos narėmis, įskaitant JAV. Pagrindinis derybų principas yra 2017 m. ES ir JK suformuluotas bendras požiūris dėl to, kaip reikėtų paskirstyti kiekybinius įsipareigojimus, nurodytus 28 ES valstybių narių PPO sąraše, į kurį įtrauktos 143 ES žemės ūkio, žuvininkystės ir pramonės produktų PPO tarifinės kvotos. Laikantis šio požiūrio, esamas kiekvienos tarifinės kvotos kiekis po JK išstojimo iš ES būtų visapusiškai išlaikytas, tačiau būtų padalytas dviem atskiroms – 27 ES valstybių narių ir JK – muitų teritorijoms. Atsižvelgiant į daugumą su JAV susijusių tarifinių kvotų, JAV pritarė ES pasiūlytiems paskirstytiems kiekiams. Susitarta dėl kai kurių tarifinių kvotų kiekių pakeitimo, visų pirma siekiant atsižvelgti į naujesnį ataskaitinį laikotarpį ir išvengti komerciniu požiūriu neperspektyvių JK kiekių. Be to, persvarstyta 27 ES valstybėms narėms numatyta JAV ir Kanados konkrečiai šaliai skirtos jautienos tarifinės kvotos dalis ir bus sumažinta erga omnes jautienos tarifinei kvotai taikoma norma.

2023/03/15

Balsavau už šį pranešimą. Siūlomos direktyvos tikslas yra stiprinti vidaus saugumą ES nustatant aiškias taisykles ir procedūras, valstybių narių policijos ir kitų teisėsaugos institucijų tarpvalstybinio keitimosi informacija terminus. Be to, pasiūlymu sustiprinamas Europolo vaidmuo šiame procese, įpareigojant valdžios institucijas naudotis agentūros saugaus keitimosi informacija tinklo taikomąja programa (SIENA), taip pat siųsti Europolui visos informacijos, susijusios su nusikaltimais, patenkančiais į Europolo kompetencijos sritį, kopijas.Palankiai vertiname Komisijos pasiūlymą atnaujinti keitimosi teisėsaugos informacija teisinę sistemą ir suderinti tokio keitimosi taisykles, taip palengvinant ir užtikrinant tinkamą ir greitą keitimąsi informacija. Pritariame įvairiems pasiūlymo elementams, tačiau Parlamentas siūlo keletą pakeitimų ir papildymų siekiant patobulinti tekstą ir padidinti užmojus. Siūlome išplėsti taikymo sritį, kad ji apimtų ne tik sunkius nusikaltimus, bet ir visus nusikaltimus. Komisijos siūlomas laipsniškas požiūris yra pagrįstas, tačiau terminai turėtų būti dar labiau patobulinti ir suskirstyti į penkias kategorijas, atsižvelgiant į prašymo skubumą, nusikaltimo rūšį, prieinamumo lygį (tiesioginė ar netiesioginė prieiga) ir poreikį prašyti teismo leidimo. Pirmenybė turėtų būti teikiama skubiems prašymams, susijusiems su informacija apie sunkų nusikaltimą, su kuriais gali tiesiogiai susipažinti bendras informacinis punktas ir (arba) institucija, į kurią kreipiamasi (aštuonios valandos), o visiems neskubiems prašymams, kuriems reikalingas teismo leidimas, turėtų būti taikomos dešimt dienų terminas.

2023/03/15

Balsavau už šią rezoliuciją. Dar kartą išreiškiame savo solidarumą su Baltarusijos žmonėmis, kurie toliau kovoja už suverenią, laisvą ir demokratinę Baltarusiją, rizikuodami savo laisve ir gyvybe. Toliau reikalaujame, kad valdžios institucijos nedelsdamos nutrauktų represijas prieš Baltarusijos žmones, nedelsdamos ir besąlygiškai paleistų visus politinius kalinius bei visus dėl politinių motyvų savavališkai sulaikytus, areštuotus ar nuteistus asmenis ir panaikintų visus jiems pareikštus kaltinimus. Reikalaujame visiškos jų reabilitacijos ir finansinės kompensacijos jiems už žalą, patirtą dėl neteisėto sulaikymo. Smerkiame A. Pačobuto sulaikymą ir nuteisimą ir A. Bialiackio, V. Stefanovičiaus, Z. Salaujovo ir V. Labkovičiaus nuteisimą, nes šie atvejai rodo režimo pastangas užgniaužti bet kokį pilietinį aktyvumą siekiant ginti žmogaus teises ir bet kokį nepriklausomą žurnalistinį darbą šalyje. Smerkiame daugybę jų teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimų ir raginame juos nedelsiant ir besąlygiškai paleisti. Smerkiame tai, kad Baltarusijos demokratinės opozicijos lyderė ir Jungtinės pereinamojo laikotarpio vyriausybės vadovė S. Cichanouskaja ir kiti Koordinavimo tarybos veikėjai nuteisti už akių. Nepritariame teismo sprendimui, pagal kurį naudojimasis demokratine teise kandidatuoti rinkimuose laikomas „sąmokslu perimti valdžią“. Raginame valstybes nares, priėmusias Baltarusijos demokratinių jėgų veikėjus, užtikrinti jų saugumą ir apsaugą nuo A. Lukašenkos režimo. Pakartojame savo ankstesnius raginimus surengti naujus laisvus ir sąžiningus rinkimus, kuriuos stebėtų ESBO tarptautiniai stebėtojai.

2023/03/15

Balsavau už šią rezoliuciją. ES skurdo mažinimo tikslą artimiausiais metais vargu ar pavyks pasiekti, jei valstybės narės nemodernizuos ir nesustiprins savo socialinės apsaugos sistemų taip, kad būtų skatinama socialinė įtrauktis ir remiami darbingi žmonės, suteikiant jiems galimybes gauti kokybišką darbą. Esame susirūpinę dėl spaudimo, kurį dėl dabartinės pragyvenimo išlaidų krizės patiria palankių sąlygų neturintys asmenys ir namų ūkiai, visų pirma dėl didėjančios infliacijos ir energijos kainų, ir primygtinai raginame valstybes nares didinti tikslinę paramą tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Reikia dėti daugiau pastangų kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi. Raginame valstybes nares laipsniškai didinti minimalių pajamų rėmimą žmonėms, neturintiems pakankamai išteklių, bent iki tokio lygio, kuris atitiktų nacionalinę AROPE ribą arba būtinų prekių ir paslaugų piniginę vertę pagal nacionalines apibrėžtis, arba iki kito panašaus lygio, nustatyto nacionalinėje teisėje ir praktikoje. Raginame skubiai spręsti klausimus, susijusius su sistemų tinkamumu bei aprėptimi ir naudojimusi jomis, reguliariai vertinti savo minimalių pajamų sistemas ir prireikus jas atnaujinti, siekiant užtikrinti, kad paramos lygis būtų tinkamas, atspindėtų nacionalinę AROPE ribą arba būtinų prekių ir paslaugų piniginę vertę ir siekiat kad būtų apsaugota paramos gavėjų perkamoji galia. Minimalių pajamų sistemos turėtų būti nustatomos ir koreguojamos taikant skaidrius procesus, grindžiamus patikima metodika, įtraukiant atitinkamus suinteresuotuosius subjektus.

2023/03/15

Balsavau už šį pranešimą. Rekomenduoja Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir ES vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai imtis veiksmingų priemonių, kad būtų geriau koordinuojama ir integruojama ES užsienio politika ir ES vidaus politikos (migracijos, prekybos, energetikos) išorės aspektas. Rekomenduojame užtikrinti, kad vystomasis bendradarbiavimas, prekybos politika, saugumo ir gynybos politika būtų suderinta ir derėtų su bendrais ES BUSP ir ES BSGP tikslais ir ES integruotu požiūriu į išorės konfliktus ir krizes, taip pat vertybėmis ir principais, kuriais grindžiama ES. Rekomenduojame užtikrinti, kad visais ES išorės veiksmais ir politika būtų prisidedama prie sutartimi grindžiamo įsipareigojimo stiprinti ir remti demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir tarptautinės teisės principus. Rekomenduojame atnaujinti EIVT sprendimą siekiant padidinti EIVT įtaką, sustiprinti ją, tobulinti jos priemones ir padidinti jos teisėtumą. Minėtu EIVT sprendimo atnaujinimu turėtų būti siekiama sustiprinti EIVT savarankiškumą ES požiūriu, sustiprinti jos struktūrą ir padidinti išteklius. Rekomenduojame pateikti pagrįstų pasiūlymų, kaip pasiekti, kad ES, o ne tik valstybės narės, turėtų savo nuolatinę vietą visuose daugiašaliuose forumuose, įskaitant JT Saugumo Tarybą, ir ją užsitikrinti, siekiant sustiprinti ES kaip veikėjos vaidmenį, nuoseklumą ir patikimumą pasaulyje. Rekomenduojame dirbti kartu su bendraminčiais partneriais, kad būtų išspręsta nedemokratinių šalių dominavimo kai kuriuose svarbiausiuose tarptautinių organizacijų organuose problema.

2023/03/15

Balsavau už šį pranešimą. ES ekonomika yra viena iš didžiausią žemynkryptės rizikos poveikį patiriančių išsivysčiusių ekonomikų. Didelių energijos kainų ir infliacijos poveikis lemia namų ūkių perkamosios galios ir pramonės konkurencingumo eroziją. Infliacijos lygis, artėjantis prie ECB tikslinio lygio, bus ilgalaikio tvaraus ekonomikos augimo sąlyga. Tačiau dėl bendros paklausos sumažėjimo ir mažiau palankių finansavimo sąlygų gali smarkiai sumažėti investicijų, taigi ir ekonominis augimas. Nerimaujame, kad gali nukentėti investicijos į atsinaujinančiuosius energijos išteklius, energijos vartojimo efektyvumą, nors šios investicijos reikalingos priklausomybei nuo importuojamo iškastinio kuro mažinti, infliacijai apriboti.Daugelyje valstybių narių valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis pasiekė istorines aukštumas, o tai kartu su didėjančiomis palūkanų normomis lėmė staigų skolos tvarkymo išlaidų padidėjimą. Reikia pakankamų ir nuspėjamų viešųjų pajamų, kad būtų užtikrintas viešųjų finansų tvarumas neatidėliotinų investicijų poreikių ir dažnų ekonominių sukrėtimų metu. Pritariame Europos fiskalinės valdybos analizei, kurioje teigiama, kad sustabdytas Stabilumo ir augimo pakto taikymas sukuria žalingą vakuumą. Raginame skubiai peržiūrėti ES fiskalinę sistemą. Raginame Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant skatinti geresnį fiskalinį koordinavimą. Europos semestras yra glaudžiai susijęs su EGADP įgyvendinimu, nes nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai turi derėti su atitinkamais konkrečios valstybės narės uždaviniais ir prioritetais. Raginame efektyviai stebėti, kaip įgyvendinamos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos.

2023/03/15

Balsavau už šį pranešimą. Greiti ir koordinuoti ES politikos veiksmai COVID-19 pandemijos metu sušvelnino ekonominius sukrėtimus ir apsaugojo gyventojus nuo labiausiai neigiamų krizės padarinių. Tačiau Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą padariniai kelia daug naujų ekonominių, socialinių ir geopolitinių iššūkių ES ekonomikai ir visuomenei, kiti ilgalaikiai socialiniai iššūkiai, pvz., skurdas, socialinė atskirtis, klimato, biologinės įvairovės krizės ir nelygybė ir toliau auga ir šios problemos turi būti sprendžiamos. Pritariame Komisijos ir valstybių narių užmojui glaudžiau koordinuoti ES politikos atsaką siekiant artimiausiu laikotarpiu kuo labiau sušvelninti naštą, kurią Europos namų ūkiai ir įmonės patiria dėl didelių energijos ir maisto produktų kainų, infliacijos, tiekimo grandinės sutrikimų, didėjančio įsiskolinimo ir padidėjusių skolinimosi išlaidų. ES reikia tokio energetikos modelio, kuris užtikrintų visuotinę prieigą prie nuo iškastinio kuro nepriklausomų energijos šaltinių ir kuriuo būtų panaikintas energijos nepriteklius. Socialinės investicijos yra labai svarbios siekiant sudaryti sąlygas tvariam vystymuisi vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, o nacionalinės gerovės sistemos atlieka esminę stabilizavimo funkciją. Reikia ES suverenumo fondo, siekiant užtikrinti, kad visos valstybės narės galėtų lanksčiai spręsti socialines, klimato ir aplinkosaugos problemas. Raginame valstybes nares ir Komisiją teikti pirmenybę kovai su nedarbu. Raginame Komisiją siekti, kad būtų išsamiai stebimas Vaiko garantijų sistemos įgyvendinimas visose valstybėse narėse.

2023/03/15

Balsavau už šį pranešimą. Susitarimas dėl išstojimo sudarė sąlygas tvarkingam JK išstojimui iš ES, iki minimumo sumažinant socialinius ir ekonominius sutrikimus ir išvengiant staigaus lūžio. Derybos dėl jo buvo istorinis, tačiau sudėtingas ir ilgas politinis procesas, kuriam abi šalys skyrė daug politinių, administracinių ir finansinių išteklių. Praėjus trejiems metams nuo susitarimo dėl išstojimo įsigaliojimo, atėjo laikas pirmajai ataskaitai dėl šio beprecedenčio susitarimo, be kita ko, dėl protokolo dėl Airijos ir Šiaurės Airijos, įgyvendinimo. Atsižvelgiant į tai, kad šalių nuomonės iš esmės išsiskyrė, ši ataskaita teikiama nesusitarus dėl susitarimo dėl išstojimo įgyvendinimo jungtinio komiteto pirmosios metinės ataskaitos ir jos nepaskelbus. Įgyvendinimo ataskaitos struktūra atspindi tris pagrindinius susitarimo dėl išstojimo elementus: piliečių teises, protokolą dėl Airijos ir Šiaurės Airijos ir finansinį susitarimą. Pabrėžiame specializuoto piliečių teisių komiteto vaidmenį sudarant palankesnes sąlygas taikyti susitarimo dėl išstojimo antrą dalį ir jo darbo ir ataskaitų dėl teisių gyventi šalyje įgyvendinimo svarbą. Raginame Komisiją ir JK vyriausybę kuo greičiau vėl sukviesti specializuotą komitetą ir toliau kas ketvirtį rengti posėdžius, kol bus visiškai išspręsti visi iškelti klausimai. Ataskaitoje Europos Parlamentas dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą atidžiai stebėti visapusišką susitarimo dėl išstojimo įgyvendinimą, visų pirma kiek tai susiję su piliečių teisėmis ir Airijos ir Šiaurės Airijos protokolu.

2023/03/15

Balsavau už šį pranešimą. Manome, kad ginkluotas konfliktas tarp Armėnijos ir Azerbaidžano dėl Kalnų Karabacho, per daugelį metų sukėlęs labai daug kančių ir didžiulę destrukciją, labai suvaržė viso Pietų Kaukazo regiono socialinę ir ekonominę plėtrą ir stabilumo užtikrinimą. Esame įsitikinę, kad ilgalaikės ir tvarios taikos tarp Armėnijos ir Azerbaidžano kariniu būdu pasiekti negalima, o reikia visapusiško politinio konflikto sureguliavimo laikantis tarptautinės teisės, įskaitant principus, įtvirtintus JT Chartijoje, 1975 m. ESBO Helsinkio baigiamajame akte, visų pirma jėgos nenaudojimo, teritorinio vientisumo ir apsisprendimo principus, ir ESBO Minsko grupės 2009 m. pagrindinius principus ir visus abiejų šalių pasiektus susitarimus, įskaitant 1991 m. Alma Atos deklaraciją. Dar kartą patvirtiname, jog siekiant, kad visapusiška taikos sutartis būtų veiksminga, ji turi apimti nuostatas, kuriomis užtikrinamas Armėnijos suverenios teritorijos vientisumas, Kalnų Karabache ir kitose konfliktų paveiktose vietovėse gyvenančių Armėnijos gyventojų teisės bei saugumas ir greitas bei saugus visų pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų grįžimas į savo namus. Primename, kad pagrindinė konflikto priežastis, t. y. Armėnijos gyventojų Kalnų Karabache padėtis ir saugumas bei buvusio autonominio regiono statusas, tebėra neišspręsta. Raginame tarptautinę bendruomenę ir toliau skirti dėmesį šiam konfliktui, kuris yra viso regiono stabilumo ir saugumo reikalas. Raginame ES aktyviau dalyvauti sprendžiant Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktą.

2023/03/15

Balsavau už šį pranešimą. Manome, kad ginkluotas konfliktas tarp Armėnijos ir Azerbaidžano dėl Kalnų Karabacho, per daugelį metų sukėlęs labai daug kančių ir didžiulę destrukciją, labai pakenkė viso Pietų Kaukazo regiono vystymuisi ir stabilumui ir daro įtaką Europos stabilumui platesniu mastu. Esame įsitikinę, kad tvarios taikos tarp Armėnijos ir Azerbaidžano karinėmis priemonėmis ir grasinant jėgos panaudojimu pasiekti negalima, o reikia visapusiško politinio konflikto sureguliavimo laikantis tarptautinės teisės, įskaitant principus, įtvirtintus JT Chartijoje, 1975 m. ESBO Helsinkio baigiamajame akte įtvirtintus principus, visų pirma tris jėgos nenaudojimo, teritorinio vientisumo ir apsisprendimo principus, ESBO Minsko grupės 2009 m. pagrindinius principus, taip pat visus susitarimus, pasiektus tarp abejų šalių, įskaitant 1991 m. Alma Atos deklaraciją. Dar kartą patvirtiname, jog siekiant, kad visapusiška taikos sutartis būtų veiksminga, ji turi apimti nuostatas, kuriomis užtikrinamas Armėnijos suverenios teritorijos vientisumas, Kalnų Karabache ir kitose konfliktų paveiktose vietovėse gyvenančių Armėnijos gyventojų teisės bei saugumas ir greitas bei saugus visų pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų grįžimas į savo namus. Raginame tarptautinę bendruomenę ir toliau spręsti šį konfliktą, kuris yra susijęs su viso regiono stabilumu ir saugumu. Raginame abi šalis neprarasti įdirbio, susitarti dėl konkrečių tolesnių veiksmų ir užtikrinti saugią ir klestinčią aplinką visų regiono etninių gyventojų labui.

2023/03/15

Balsavau už šį pranešimą. Dėkojame žmogaus teisių gynėjams už drąsų ir itin svarbų darbą ginant žmogaus teises, kovojant už planetą. Palankiai vertiname ES paramos žmogaus teisių gynėjams politikos sistemą, kuri buvo plėtojama per pastaruosius du dešimtmečius ir kurios pagrindas yra ES gairės dėl žmogaus teisių gynėjų. Gairės daro didelį poveikį didinant informuotumą ir supratimą apie žmogaus teisių gynėjų, kaip būtinų ir pagrindinių ES užsienio, žmogaus teisių ir demokratijos rėmimo politikos partnerių, vaidmenį, taip pat sutelkiant ir stiprinant pastangas teikti pirmenybę žmogaus teisių gynėjų apsaugai ir ją integruoti į visus ES išorės veiksmus. Raginame ES toliau stiprinti savo politikos dėl žmogaus teisių gynėjų sistemą, nuolat imantis konkrečių, nuoseklių efektyvių veiksmų, visų pirma palaikant santykius su autoritariniais režimais ir tose vietose, kuriose ES ir jos valstybės narės yra sudariusios asociacijos, prekybos, investicijų ar bendradarbiavimo susitarimus arba kuriose turi svarbių komercinių, energetikos, saugumo, migracijos ar kitų interesų. Raginame Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad jų finansinė parama žmogaus teisių gynėjams būtų derinama su tvariu ES politiniu bendradarbiavimu su trečiosiomis šalimis. Raginame, kad gairės būtų susietos su ES visuotiniu sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimu ir kad dėl sistemingų išpuolių prieš žmogaus teisių gynėjus pagal šį režimą asmenys ir subjektai būtų įtraukiami į sąrašą.

2023/03/16

Balsavau už šį pranešimą. Jungtinės tyrimų grupės (JTG) telkia įvairių šalių prokurorus, policijos darbuotojus ir ikiteisminių tyrimų teisėjus, siekiant koordinuoti tarpvalstybinius tyrimus ir greitai bei sėkmingai užbaigti baudžiamąsias bylas. Tai viena sėkmingiausių tarptautinio teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose priemonių. Tai, jog JTG veikloje tiriant karo nusikaltimus Ukrainoje pirmą kartą dalyvauja Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) prokuroras, rodo, kad tarptautinis koordinavimas ir keitimasis informacija tiriant sunkiausius nusikaltimus ateinančiais metais darysis tik dar svarbesnis. Todėl siūlomos naujos nuostatos, pagal kurias JTG bendradarbiavimo platformos veikloje galėtų dalyvauti tarptautinės teisminės institucijos, visų pirma TBT. Renkant informaciją tapo aišku, kad, sukūrus šią platformą, tarptautinis bendradarbiavimas baudžiamojo persekiojimo už tarptautinius nusikaltimus srityje jau būtų vykęs gerokai sklandžiau – taip pat ir bendradarbiavimo su TBT bei atnaujintų Eurojusto įgaliojimų rinkti, išsaugoti ir analizuoti su karo nusikaltimais susijusius įrodymus požiūriu. Be to, dabartiniai komunikacijos ir keitimosi informacija bei duomenimis JTG būdai neatitinka šiandieninių saugumo reikalavimų, todėl nepaprastai svarbu, kad JTG bendradarbiavimo platformą ES sukurtų kuo greičiau. Taigi tikslas yra užtikrinti, kad platforma nebedelsiant pradėtų veikti kuo greičiau.

2023/03/30

Balsavau už šį pranešimą. Atsižvelgiant į iššūkius, su kuriais šiandien susiduria Europa, kvalifikuota darbo jėga yra itin svarbi siekiant skatinti Europos atsigavimą, kartu užtikrinant sąžiningą pertvarką ir stiprinant ES konkurencingumą pasaulyje. Turėdami atitinkamų įgūdžių, tiek dalykinių, tiek socialinių, žmonės galės visapusiškai dalyvauti darbo rinkoje. Palankiai vertiname Komisijos pasiūlymą 2023-uosius paskelbti Europos įgūdžių metais, kad būtų stiprinamas ES ir jos įmonių konkurencingumas, skatinamos Europos investicijos, propaguojami žmonių siekiai ir į mūsų žemyną pritraukiami talentai. Europos įgūdžių metų veiklos koordinavimui ES lygmeniu itin svarbi Komisijos ir kompetentingų ES agentūrų, daugiausia CEDEFOP, ENISA ir ETF, sąveika. Valstybės narės raginamos skirti pakankamai lėšų iš ESF+, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, Skaitmeninės Europos programų, programos „Europos horizontas“, „Erasmus+“ ir kitų programų, kuriomis gali būti remiamas įgūdžių ugdymas. Visos veiklos ir dalyvavimo galimybių, susijusių su Europos įgūdžių metais, poveikis ir rezultatai turi išlikti ilgam – ir po 2024 m. Be to, Europos įgūdžių metais siekiama paskatinti universitetus derinti savo mokymo programas su darbo rinkos poreikiais, kad būtų sprendžiama darbo rinkos trūkumo problema ir remiamas tvarus augimas. Visoje ES darbdaviai praneša, kad jiems sunku rasti reikiamų įgūdžių turinčių darbuotojų. Taip pat reikia investuoti į mokymąsi visą gyvenimą.

2023/03/30

Balsavau už šį pranešimą. Reglamentu dėl bendros gaminių saugos (BGSR) bus pakeista galiojanti direktyva dėl bendros gaminių saugos (BGSD). Dabartinė direktyva buvo priimta 2001 m., o jos pagrindinės nuostatos bėgant metams buvo papildytos keliais kitais teisės aktais ir sprendimais, todėl sukurta labai sudėtinga ir kartais neaiški teisinė sistema, ypač ekonominės veiklos vykdytojams. Labai svarbu, kad vadinamasis apsauginis tinklas būtų aiškesnis, veiksmingesnis ir geriau parengtas ateities iššūkiams. Palankiai vertiname pagrindinį pasiūlymo siekį supaprastinti galiojančias taisykles, jas atnaujinti ir padaryti nuoseklesnes. Vienas iš pagrindinių BGSD peržiūros tikslų yra tinkamiau spręsti naujus uždavinius, susijusius su naujomis technologijomis, ir užtikrinti gaminių saugą internete. Atnaujintu ir tiksliniu elektroninių prekyviečių taisyklių rinkiniu bus padidintas saugumas, geriau apsaugoti vartotojai ir padedama sudaryti vienodas sąlygas internetiniam ir neinternetiniam sektoriams, sykiu išsaugant mūsų ekonominės veiklos vykdytojų, ypač mažesnių, konkurencingumą. Be to, yra labai svarbu visapusiškai pasinaudoti skaitmeniniais sprendimais, kad būtų modernizuota dabartinė rinkos priežiūros sistema ir padidintas jos veiksmingumas, siekiant padidinti bendrą saugos lygį ES. Atsižvelgiant į tai, ekonominės veiklos vykdytojai turėtų turėti galimybę tam tikrą pagrindinę informaciją (pvz., techninius dokumentus, instrukcijas ir saugos informaciją) pateikti skaitmenine forma, nes dėl to padidės skaidrumas ir atitinkamai produktų sauga, o ekonominės veiklos vykdytojams sumažės biurokratijos.

2023/03/30

Balsavau už šį pranešimą. Šia iniciatyva, nustatant darbo užmokesčio skaidrumo standartus ir taip suteikiant darbuotojams daugiau galimybių naudotis savo teise į vienodą darbo užmokestį, siekiama kovoti su vis dar neadekvačiu pagrindinės teisės į vienodą darbo užmokestį įgyvendinimu ir užtikrinti, kad šios teisės būtų paisoma visoje ES. Direktyvos tikslų yra siekiama užtikrinant darbo užmokesčio skaidrumą organizacijose, lengvinant pagrindinių sąvokų, susijusių su vienodu darbo užmokesčiu taikymą bei stiprinant vykdymo užtikrinimo mechanizmus. Darbo užmokesčio skaidrumas leidžia darbuotojams nustatyti ir įrodyti galimą diskriminaciją dėl lyties. Jis gali atskleisti šališkumą dėl lyties darbo užmokesčio ir pareigų lygio nustatymo sistemose, kuriose moterų ir vyrų darbas vertinamas nevienodai ir šališkai, arba nevertinami tam tikri profesiniai įgūdžiai, kurie paprastai laikomi moteriškais. Kadangi šis šališkumas dažnai yra nesąmoningas, darbo užmokesčio skaidrumas gali padėti didinti darbdavių informuotumą šiuo klausimu ir nustatyti diskriminacinius darbo užmokesčio skirtumus dėl lyties, kurių negalima paaiškinti pagrįstais diskreciniais veiksniais ir kurie neretai yra netyčiniai. Taigi, darbo užmokesčio skaidrumas yra esminis veiksnys, padedantis išsklaidyti abejones dėl vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir panaikinti šališkumą dėl lyties darbo užmokesčio praktikoje. Jis taip pat gali paskatinti keisti požiūrį į moterų darbo užmokestį didinant informuotumą ir diskutuojant apie struktūrinių vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumų priežastis.

2023/03/30

Balsavau už šį pranešimą. Fluorintos dujos yra galingos šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD), kurių visuotinį atšilimą sukeliantis poveikis yra iki 25 000 kartų didesnis nei CO2, ir jos sudaro maždaug 2,5 proc. ES išmetamo ŠESD kiekio. Dėl fluorintų dujų teisės aktų išmetamas šių dujų kiekis mažėja. Europos pastangos sumažinti šių dujų kiekį paskatino tarptautinius veiksmus pagal Monrealio protokolą, priėmus Kigalio pakeitimą. Kai kuriose pramonės šakose sparčiai pereita prie mažo visuotinio atšilimo potencialo (VAP) arba natūralių alternatyvų. Kad laikytųsi tarptautinio Kigalio pakeitimo ir imtųsi veiksmų pagal Europos klimato teisės aktą, 2022 m. Europos Komisija paskelbė persvarstytą pasiūlymą. Komisija siekia kovoti su neteisėta prekyba griežtindama prekybos nuostatas, siekia didinti klimato kaitos užmojus paspartinant laipsnišką hidrofluorangliavandenilių (HFC) atsisakymą ir kai kuriems sektoriams užtikrinti investicijų tikrumą, siūlant pateikimo rinkai apribojimus. Nustačius didelius fluorintų dujų reglamentavimo užmojus bus padidintas ES BVP, užimtumas ir kartu nebus daromas didelis poveikis vartotojų kainoms. Europos gamintojų eksporto galimybės padidės, nes Kigalio pakeitimu bus skatinama pasaulinė klimatui nekenksmingų technologijų paklausa. Be to, plataus užmojo persvarstymas padės šiems sektoriams siekti poveikio klimatui neutralumo.

2023/03/30

Balsavau už šį pranešimą. Ozono sluoksnį ardančios medžiagos (OAM) yra žmogaus pagamintos cheminės medžiagos, kurios po jų išmetimo dažnai pasiekia viršutinę atmosferą ir pažeidžia stratosferos ozono sluoksnį, apsaugantį žemės paviršių nuo pavojingos UV saulės spinduliuotės. Dėl šios žalos atsiranda vadinamoji ozono skylė, kuri daro didelį neigiamą poveikį mūsų sveikatai ir biosferai, o tai savo ruožtu sukelia dideles finansines išlaidas. Be to, OAM taip pat yra galingos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, turinčios didelį visuotinio atšilimo potencialą. Reglamentas (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų yra pagrindinė priemonė ES, skirta OAM. Jo bendras tikslas yra užkirsti kelią OAM išmetimui ir užtikrinti, kad būtų laikomasi Monrealio protokolo. Atlikus vertinimus buvo padaryta išvada, kad nors reglamentas iš esmės atitinka paskirtį, jis galėtų būti geriau suderintas su Europos žaliuoju kursu ir jį būtų galima šiek tiek patobulinti. Atsižvelgiant į tai, pasiūlymu siekiama pakeisti OAM reglamentą, kartu išlaikant griežtą kontrolės lygį, ir suderinti priemones su Europos žaliuoju kursu, įpareigojant papildomai sumažinti išmetamą teršalų kiekį, kiek tai įmanoma patiriant proporcingas sąnaudas, užtikrinti išsamesnę OAM, įskaitant (dar) nekontroliuojamas medžiagas, stebėseną. Taip pat supaprastinti esamas taisykles ir padidinti jų veiksmingumą, kad būtų sumažintos administracinės išlaidos bei padidinti aiškumą ir suderinamumą su kitomis taisyklėmis.

2023/03/30

Balsavau už šią rezoliuciją. Palankiai vertiname Komisijos trečiąją metinę teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, kuri yra Komisijos teisinės valstybės priemonių rinkinio dalis. Manome, kad ataskaita yra žingsnis nuoseklaus ES vertybių, įtvirtintų ES sutartyje, laikymosi mechanizmo link ir kad dabar pagrindinis uždavinys yra veiksmingai ir nuosekliai naudotis esamu priemonių rinkiniu ir apsaugoti šias vertybes bei užtikrinti jų vykdymą. Atkreipiame dėmesį į patobulinimus, palyginti su ankstesnėmis metinėmis ataskaitomis, pvz., konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įtraukimą. Teigiamai vertiname ypatingą dėmesį, skiriamą visuomeninei žiniasklaidai ir priemonėms, kuriomis siekiama užtikrinti žiniasklaidos nuosavybės skaidrumą, įskaitant Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos reitingą, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų įgyvendinimo valstybėse narėse vertinimą, dėmesį politinių partijų finansavimui, lygybės institucijoms, nacionalinėms žmogaus teisių institucijoms ir ombudsmenams, aukšto lygio pareigūnų skyrimo teisingumo sistemoje stebėseną ir didesnį dėmesį teisininko profesijai, įskaitant teisėjus, notarus ir advokatus. Raginame Komisiją aktyviau dalyvauti viešuose debatuose vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis ir daugiau investuoti į informuotumo apie ES vertybes bei taikomas priemones, įskaitant metinę ataskaitą, didinimą, visų pirma tose šalyse, kuriose yra didelių problemų. Manome, kad reikėtų skirti daugiau laiko Komisijos vizitams į šalis. Raginame Komisiją tolesnėse ataskaitose atidžiai stebėti valstybių narių bendradarbiavimo su Europos prokuratūra lygį bei atidžiai stebėti žiniasklaidos padėtį.

2023/03/30

Balsavau už šį pranešimą. Mašinų direktyva sukuriama mašinų pateikimo bendrajai rinkai reguliavimo sistema, pagrįsta SESV 114 straipsniu. Direktyvos tikslai yra užtikrinti laisvą mašinų judėjimą vidaus rinkoje ir užtikrinti aukštą naudotojų ir kitų pažeidžiamų asmenų apsaugos lygį. Direktyva yra laikomasi ES teisės aktų naujojo požiūrio principų. Ji yra sąmoningai suformuluota taip, kad būtų techniniu požiūriu neutrali, o tai reiškia, kad joje nustatyti esminiai sveikatos ir saugos reikalavimai, kuriuos būtina atitikti, ir nenurodoma konkretaus techninio sprendimo dėl atitikties šiems reikalavimams. Techninio sprendimo pasirinkimas yra gamintojų prerogatyva, todėl paliekama vietos naujovėms ir naujų projektų kūrimui. Direktyvos peržiūra yra svarbi siekiant perkeliant teisės aktus į XXI amžių ir skatinant ES ekonomikos inovacijas. 2020 m. Komisija paskelbė Baltąją knygą dėl dirbtinio intelekto ir prie jos pridėtą ataskaitą dėl dirbtinio intelekto, daiktų interneto ir robotikos poveikio saugai ir atsakomybei. Ataskaitoje, kurioje atlikta naujų technologijų poveikio ir iššūkių, kuriuos jos kelia ES saugos teisės aktams, analizė, padaryta išvada, kad dabartiniuose gaminių saugos teisės aktuose esama spragų, kurios turi būti pašalintos, konkrečiai, be kita ko, ir Mašinų direktyvoje. Tai dar aktualiau siekiant tvaraus atsigavimo po COVID-19 pandemijos, nes mašinų sektorius yra svarbi mašinų gamybos pramonės dalis ir vienas iš pramoninių ES ekonomikos ramsčių.

2023/04/18

Balsavau už šį pranešimą. ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS) yra Europos klimato politikos pagrindas. Tose srityse, kuriose ji buvo pradėta taikyti, ypač elektros energijos sektoriuje, dėl jos labai sumažėjo išmetamųjų teršalų kiekis, ypač per pastaruosius trejus metus, kai buvo įgyvendintos svarbios reformos. Kitose srityse, pavyzdžiui, transporto sektoriuje, kur anglies dioksido kainos Europos lygmeniu nebuvo nustatytos, išmetamųjų teršalų kiekis padidėjo. Šiuo pasiūlymu pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinyje siekiama tokių konkrečių tikslų – užtikrinti, kad kiti sektoriai, šiuo metu neįtraukti į ES ATLPS, ekonomiškai efektyviai prisidėtų prie išmetamo teršalų kiekio mažinimo, kuris yra būtinas atsižvelgiant į ES tikslus ir Paryžiaus susitarimo įsipareigojimus, visų pirma įtraukiant jūrų transporto išmetamą teršalų kiekį ir pastatų bei kelių transporto išmetamą teršalų kiekį į ES ATLPS taisykles, kartu užtikrinant sinergiją su kitomis šiems sektoriams skirtomis politikos sritimis. Taip pat spręsti klausimus, susijusius su šios pertvarkos skirstomuoju ir socialiniu poveikiu, peržiūrint aukcionų pajamų naudojimą ir mažo anglies dioksido kiekio finansavimo mechanizmų dydį bei veikimą. Taip pat peržiūrėti rinkos stabilumo rezervą vykdant atitinkamą teisinį įpareigojimą ir svarstant galimus jo struktūros pakeitimus, kad būtų įgyvendinti RSR sprendimo teisiniai tikslai ir išspręsti visi klausimai, galintys kilti padidinus užmojį.

2023/04/18

Balsavau už šį pranešimą. Kad būtų sumažintas išmetamų teršalų kiekis, turi prisidėti visi ekonomikos sektoriai. Todėl direktyva 2003/87/EB iš dalies keičiama, kad į ES apyvartinių taršos leidimų sistemą (ES ATLPS) būtų įtraukta jūrų transporto veikla, siekiant užtikrinti, kad ta veikla sąžiningai prisidėtų prie didesnių ES klimato srities tikslų ir Paryžiaus susitarimo tikslų. Todėl reikia iš dalies pakeisti ir Reglamentą (ES) 2015/757 siekiant atsižvelgti į jūrų transporto veiklos įtraukimą į ES ATLPS. Kad ES arba pasaulio lygmeniu būtų galima taikyti rinka grindžiamas priemones, efektyvumo standartus ar kitas atitinkamas priemones, yra būtina patikima stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistema. Nors anglies dioksidas (CO2) sudaro didžiąją dalį jūrų transporto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nemažą tokių išmetamųjų teršalų dalį sudaro ir metanas (CH4) bei azoto suboksidas (N2O). Išmetamo CH4 ir N2O kiekio įtraukimas į Reglamentą (ES) 2015/757 padėtų išlaikyti aplinkosauginį naudingumą ir paskatintų taikyti gerąją praktiką ir turėtų įsigalioti nuo 2024 m. Bendrosios paskirties krovininiai laivai, kurių bendroji talpa ne didesnė kaip 5 000, bet ne mažesnė kaip 400, sudaro didelę visų bendrosios paskirties krovininių laivų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio dalį. Nuo 2025 m. į Reglamentą (ES) 2015/757 turėtų būti įtraukti tokie bendrosios paskirties krovininiai laivai.

2023/04/18

Balsavau už šį pranešimą. Sėkminga anglies dioksido apmokestinimo politika yra labai svarbi, kad ES galėtų pasiekti savo 2030 m. klimato tikslus ir iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui. Teisingas šiltnamio efektą sukeliančių dujų apmokestinimas reiškia, kad sąskaitą už neigiamą išorinį poveikį, kurį sukelia daug anglies dioksido išskiriančios pramonės šakos, apmoka teršėjas, o ne gamta ir visa visuomenė (principas „teršėjas moka“). Teisingas anglies dioksido apmokestinimas taip pat užtikrina pakankamas paskatas pramonei diegti inovacijas ir investuoti į tvarius sprendimus. Užtikrinimas, kad ES ir trečiųjų šalių įmonės, norėdamos patekti į bendrąją rinką, mokėtų teisingą anglies dioksido kainą, yra visų pirma aplinkos ir klimato tikslas, tačiau jis taip pat duos socialinės ir ekonominės naudos ES ir pasaulyje. Plataus užmojo ir veiksmingas Pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (PADKM) duotų daug naudos klimato kaitos švelninimo politikos srityje. Būtų sustiprintas ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos kainų signalas, jis pakeistų nemokamus apyvartinius taršos leidimus sektoriams, kuriuose esama anglies dioksido nutekėjimo rizikos, ir taip būtų padidintas įrenginių, kuriems iš tikrųjų taikoma sistema, skaičius, jis veiksmingai užtikrintų į ES importuojamų susijusių produktų anglies dioksido apmokestinimą. Galiausiai, toliau padėtų užkirsti kelią anglies dioksido nutekėjimui.

2023/04/18

Balsavau už šį pranešimą. Reglamentas dėl Socialinio klimato fondo yra dalis platesnių Komisijos pastangų siekiant pagal Europos žaliąjį kursą iki 2030 m. sumažinti ES išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 55 proc. (palyginti su 1990 m. lygiu) ir užtikrinti, kad kiekvienas ES pilietis būtų pajėgus įvykdyti šią energetikos pertvarką. Šis fondas yra susijęs su Komisijos pasiūlymu sukurti naują Europos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS 2), kuri būtų taikoma pastatų ir kelių transporto taršai. Iš naujos ATLPS gaunamos pajamos būtų naudojamos finansuoti fondą ir bendrai finansuoti valstybių narių vykdomas Socialinio klimato fondo priemones. Taip pat fondo lėšomis būtų padedama pažeidžiamiems piliečiams, namų ūkiams ir įmonėms, patiriantiems neproporcingai didelį poveikį dėl naujos ATLPS. Nors Socialinis klimato fondas yra susijęs su klimatu, jis turi ir svarbų socialinį aspektą. Yra siekiama padėti, kad ES žalioji pertvarka būtų socialiai teisingesnė. Kovojant su milžiniškais klimato kovos iššūkiais Socialinis klimato fondas yra svarbi priemonė, kad būtų išvengta neproporcingos žalos mažesnes ir vidutines pajamas gaunantiems piliečiams, kuriems kyla energijos nepritekliaus ir su transportu susijusio nepritekliaus rizika, taip remiant ES pastangas tapti ekologiškesne ekonomika įgyvendinant pertvarką, kurioje nė vienas neliktų nuošalyje.

2023/04/18

Balsavau už šį pranešimą. Šis pasiūlymas yra pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio dalis ir turėtų turėti tiesioginį poveikį išmetamųjų teršalų kiekio mažinimui. Aviacija yra vienas iš sparčiausiai augančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo šaltinių. Aviacijai tenka 2–3 proc. viso pasaulyje išmetamo CO2 kiekio, o ilgalaikėse aviacijos veiklos prognozėse numatomas didelis oro eismo intensyvėjimas. Prieš COVID-19 krizę Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) prognozavo, kad iki 2050 m. tarptautinės aviacijos išmetamųjų teršalų kiekis, palyginti su 2015 m., gali padidėti tris kartus. ES lygmeniu aviacijai tenka 3,7 proc. viso išmetamo CO2 kiekio. Reikia konkrečių ir tinkamų priemonių aviacijos išmetamųjų teršalų kiekiui sumažinti, siekiant laikytis ES klimato teisės aktų ir jos įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą. Yra siūloma vienais metais anksčiau, nei siūlo Komisija paspartinti laipsnišką nemokamų ATL panaikinimą ir iki 2026 m. pereiti prie visų leidimų pardavimo aukcione. Vienais metais anksčiau atsisakius nemokamų leidimų aviacijos sektoriui, atsiras papildomų apyvartinių taršos leidimų, kurie bus parduodami aukcionuose laikotarpiu iki 2030 m. Be to, veikdama viena Europa negali įgyvendinti Paryžiaus susitarimo klimato srities įsipareigojimų ir aplinkosaugos tikslų. Yra būtina imtis konkrečių veiksmų, bendradarbiauti pasauliniu lygmeniu ir ES toliau rodyti pavyzdį kovoje su klimato kaita laikantis ES klimato teisės aktų.

2023/04/18

Balsavau už šį pranešimą. ES ir Europos Tarybos, kaip dviejų vienodą tarptautinę padėtį turinčių organizacijų, instituciniai santykiai laikui bėgant iš esmės pasikeitė ir tapo strategine partneryste. Abiejų tarptautinių organizacijų bendradarbiavimas bėgant metams intensyvėja. ES, laikydamasi Gairių dėl Europos Tarybos ir ES santykių, siekia perkelti tuos Europos Tarybos konvencijų ir kitų priemonių aspektus į ES teisę, kurioje ES turi atitinkamą kompetenciją. Manome, kad yra būtina toliau stiprinti ES ir Europos Tarybos institucinį bendradarbiavimą ir suteikti naują postūmį dvišaliam bendradarbiavimui propaguojant ir ginant demokratiją, teisinę valstybę ir pagrindines teises, įskaitant mažumų teises. ES palaipsniui persitvarkius į politinę sąjungą, padaugėjo sričių, kuriose abiejų organizacijų veikla sutampa ir papildo viena kitą. Atsižvelgiant į tai, kad dažnai kompetencijos dubliuojasi, svarbu vengti darbo dubliavimo ar skirtingų standartų. Šiuo atžvilgiu svarbu sukurti tinkamus ES ir Europos Tarybos konsultacijų kanalus, kurie suteiktų galimybę pradiniu etapu koordinuoti normatyvinį darbą, ypač dabartinio ar būsimo susitarimo memorandumo srityse. Institucijų kontaktai visais lygmenimis būtų naudingi abiem organizacijoms, padėtų užtikrinti subalansuotus abiejų organizacijų institucinius santykius ir padidintų Europos Tarybos matomumą. Raginame Komisiją stiprinti bendradarbiavimą ir papildomumą visose su žmogaus teisėmis susijusiose srityse, kuriose Europos Taryba yra parengusi svarbius veiksmus (kovos su diskriminacija, kovos su prekyba žmonėmis, migracijos, teisingumo, lygybės srityse).

2023/04/18

Balsavau už šio pranešimo atmetimą. Pakeitimu Nr. 4 yra užbėgama už akių apibrėžiant anglies dioksido surinkimo sąvoką. Pakeitimu Komisija yra raginama išplėsti sekvestruojamojo ūkininkavimo praktikos apibrėžtį.

2023/04/18

Balsavau už šį pranešimą. Siekiant sustiprinti bendrąją rinką yra būtina vykdyti skaitmeninę pertvarką, kuri padidintų viešųjų paslaugų prieinamumą internetu. E. valdžia turėtų pagerinti viešųjų paslaugų teikimą ir piliečių dalyvavimą, padidinti valdžios institucijų atvirumą ir sukurti duomenimis grindžiamą pagrindą valdžios institucijų atskaitomybei stiprinti. E. valdžia palengvina ryšius su piliečiais, įmonėmis, darbuotojais ir valdžios institucijomis. Palankiai vertiname Europos skaitmeninės tapatybės sukūrimą. Manome, kad e. valdžia turėtų būti viešųjų paslaugų prioritetas, kartu užtikrinant, kad viešosios paslaugos būtų visapusiškai prieinamos visiems. Esame tvirtai įsitikinę, kad tolesnė skaitmeninių viešųjų paslaugų plėtra gali verslininkams, ypač labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, padėti sumažinti administracines kliūtis. Raginame valstybes nares dėti dvigubai daugiau pastangų siekiant toliau skaitmeninti viešąsias paslaugas. Raginame Komisiją rinkti, analizuoti ir skelbti geriausią valstybių narių ir kitų šalių patirtį e. valdžios srityje. Skaitmeninių viešųjų paslaugų teikimas apima asmens duomenų naudojimą, todėl raginame Komisiją ir valstybes nares ypatingą dėmesį skirti žmonių asmens duomenų, visų pirma neskelbtinų duomenų, pvz., medicininių duomenų ar rinkimų sąrašų, apsaugai ir užtikrinti, kad skaitmeninės viešosios paslaugos būtų teikiamos visapusiškai laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento.

2023/04/18

Balsavau už šį pranešimą. ES civilinis krizių valdymas labai prisideda prie tarptautinės taikos ir saugumo ir atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant ES integruotą požiūrį į išorės konfliktus ir krizes. Krizių valdymas – pagrindinis ES bendro saugumo ir gynybos politikos (BSGP) aspektas, visų pirma dėl savo karinių ir civilinių misijų ir veiklos. Pagrindinė 2020 m. grėsmių analizės išvada buvo susijusi su poreikiu stiprinti ES gebėjimą greitai reaguoti į krizes ir didinti bendrą savo pasirengimą. Todėl pabrėžiame civilinių BSGP misijų personalui pavestų užduočių svarbą. Tai reiškia, kad valstybės narės turi skirti atitinkamo profilio darbuotojus siekiant padidinti nacionalinius įnašus į civilines BSGP misijas, o EIVT – įgyvendinti atidžią žmogiškųjų išteklių politika. ES taip pat atlieka svarbų vaidmenį šiuo atžvilgiu kuriant darbo vietas tarptautiniams ir vietos darbuotojams. Raginame valstybes nares pasinaudoti naujuoju susitarimu dėl civilinių BSGP pajėgumų ir juo sustiprinti savo strateginę civilinio krizių valdymo viziją, išaiškinant civilinės BSGP vaidmenį, veiksmingumą ir pridėtinę vertę ir apibrėžiant bendrą civilinio krizių valdymo užmojų lygį. Civilinių BSGP misijų sėkmė labai priklauso nuo atvirumo priimančiosios šalies perspektyvoms ir atsakomybės. Raginame taikyti specialiai pritaikytus metodus, aktyvų priimančiosios šalies vyriausybės, pilietinės visuomenės ir vietos gyventojų dalyvavimą ir bendradarbiavimą su jais. Svarbu vietos lygmeniu užtikrinti atsakomybę už misijos įgaliojimų įgyvendinimą.

2023/04/18

Balsavau už šį pranešimą. Yra atliekami Parlamento darbo tvarkos taisyklių pakeitimai. Pakeitimai apima tai, kad dėl skaidrumo registro būtų susitariama tarpinstituciniu susitarimu, o ne tik Komisijos ir Parlamento susitarimu. Taip pat yra sutrumpinamas laikas dėl klausimų Komisijos nariams valandos įtraukimo į Parlamentinę mėnesinę sesiją. Pirmininkų sueiga galės priimti sprendimą ne vėliau kaip ketvirtadienį iki mėnesinės sesijos. Dabartinėse taisyklėse buvo nustatytas mėnesio laikotarpis. Klausimų valanda taip pat galės būti skirta pateikti klausimus EVT pirmininkui, Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei. Pakeitimai apima ir tai, kad kalbėtojai, kurių pasisakymas numatytas kalbėtojų sąraše, kalba iš centrinės tribūnos. Jei pageidauja, neįgalūs kalbėtojai gali kalbėti iš savo vietų. Visų kitų pasisakymų atveju kalbėtojai kalba iš savo vietų. Be to, mėlynąją kortelę keliantis Parlamento narys ir kalbėtojas negali būti iš tos pačios frakcijos ir jie abu negali būti nepriklausomi Parlamento nariai. Atliekami pakeitimai susiję su kandidatais į Ombudsmeno pareigas bei Ombudsmeno veikla.

2023/04/19

Balsavau už šią rekomendaciją. Pritariame protokolo sudarymui. Po daugiau kaip du dešimtmečius trukusių derybų Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narės 2022 m. birželio mėn. 12-ojoje PPO ministrų konferencijoje sudarė susitarimą dėl žuvininkystės subsidijų. Šia nauja sutartimi pirmą kartą nustatomos privalomos pasaulinės taisyklės, kuriomis siekiama pažaboti vyriausybių žuvininkystės sektoriui teikiamas žalingas subsidijas, nes jos yra pagrindinis veiksnys, lemiantis plataus masto pasaulio žuvų išteklių išeikvojimą. Laikoma, kad 35 proc. visų žuvų išteklių yra peržvejoti. Susitarime nustatomi ne tik principai dėl žalingų žuvininkystės subsidijų, bet į jį įtraukiami ir griežti skaidrumo reikalavimai, kuriais siekiama sustiprinti PPO narių pranešimus apie žuvininkystės subsidijas ir sudaryti sąlygas veiksmingai prižiūrėti, kaip vykdomos susitarime nustatytos pareigos. Susitarime taip pat numatytas žuvininkystės finansavimo mechanizmas, pagal kurį besivystančioms ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims narėms teikiama tikslinė techninė pagalba ir didinami jų pajėgumai siekiant įgyvendinti susitarime nustatytus principus. Susitarimas sudarytas PPO steigimo sutarties (Marakešo sutartis) protokolo forma, į Marakešo sutartį po sutarties dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių įtraukiant susitarimą dėl žuvininkystės subsidijų. Susitarimas dėl žuvininkystės subsidijų įsigalios tuomet, kai jį priims du trečdaliai PPO narių. Todėl yra nepaprastai svarbu, kad visos narės paspartintų ratifikavimo procesą ir susitarimas įsigaliotų kuo greičiau.

2023/04/19

Balsavau už šį pranešimą. Miškai yra naikinami ir alinami nerimą keliančiu greičiu, todėl didėja klimato kaita ir nyksta biologinė įvairovė. Pagrindinė miškų naikinimo ir alinimo priežastis yra žemės ūkio paskirties žemės plėtra, siekiant gaminti tokias prekes kaip galvijai, mediena, alyvpalmių aliejus, sojos, kakava ar kava. Didėjant pasaulio gyventojų skaičiui ir žemės ūkio produktų, ypač gyvūninių produktų, paklausai išaugs žemės ūkio paskirties žemės poreikis ir bus daromas papildomas spaudimas miškams, o klimato pokyčiai paveiks maisto gamybą, todėl reikės pereiti prie tvarios gamybos, kuria nebūtų skatinamas tolesnis miškų naikinimas ir alinimas. ES yra svarbi prekių, siejamų su miškų naikinimu ir alinimu, vartotoja ir joje trūksta konkrečių ir veiksmingų taisyklių, kad būtų sumažintas jos indėlis į šiuos reiškinius. Todėl šia iniciatyva yra siekiama pažaboti miškų naikinimą ir alinimą, kurį lemia ES vartojimas ir gamyba. Tai savo ruožtu turėtų padėti sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir pasaulio biologinės įvairovės nykimą. Šia iniciatyva siekiama kuo labiau sumažinti produktų, kurių tiekimo grandinės susijusios su miškų naikinimu ar alinimu, vartojimą ir padidinti teisėtų ir įtakos miškų naikinimui neturinčių prekių ir produktų paklausą bei prekybą jais ES.

2023/04/19

Balsavau už šį pranešimą. 2021 m. priimtu pasiūlymu iš dalies pakeisti Sprendimą dėl nuosavų išteklių 2020/2053 į ES biudžetą įtraukiamos trys naujos nuosavų išteklių kategorijos. Šie siūlomi nauji nuosavi ištekliai bus pagrįsti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, pasienio anglies dioksido korekciniu mechanizmu ir apima nacionalinį įnašą į ES biudžetą, pagrįstą tarptautinių įmonių likutinio pelno dalimi, perskirstyta valstybėms narėms pagal Tarybos direktyvą dėl visuotinio susitarimo dėl apmokestinimo teisių perskirstymo įgyvendinimo. Šiuo pasiūlymu numatomos papildomos praktinės priemonės, proporcinga ir būtina kontrolė, priežiūros ir peržiūros priemonės, susijusios su papildomais naujais nuosavais ištekliais, siūlomais iš dalies pakeistame sprendime dėl nuosavų išteklių. Pagal Sutarties dėl ES veikimo 311 straipsnio 4 dalį jis papildomas reglamentais, kuriais nustatoma nuosavų išteklių kontrolė ir priežiūra. Siekiant išvengti padėties, kai vieniu metu taikomi keli nuosavų išteklių teikimo reglamentai ir užtikrinti teisinį nuoseklumą pagal ES geresnio reglamentavimo darbotvarkę, nuostatos dėl visų nuosavų išteklių teikimo turėtų būti sujungtos, kai tik bus susitarta dėl šio reglamento.

2023/04/19

Balsavau už šią rezoliuciją. Teisė į nediskriminavimą yra pagrindinė teisė, įtvirtinta ES pagrindinių teisių chartijoje, ES sutartyje ir sutartyje dėl ES veikimo, ir jos turi būti visapusiškai paisoma. Diskriminacija yra draudžiama ES. Labai apgailestaujame dėl to, kad horizontalioji kovos su diskriminacija direktyva Taryboje blokuojama nuo 2008 m. Pakartojame savo ankstesnius raginimus Tarybai skubiai atsisakyti horizontaliosios kovos su diskriminacija direktyvos blokavimo praėjus 15 metų nuo neveikimo. Šį tikslą reikia pasiekti iki šių metų pabaigos. Parlamentas yra pasirengęs priimti direktyvą iki šios Parlamento kadencijos pabaigos. Apgailestaujame, kad Taryba nepaisė daugybės nuolatinių prašymų atsisakyti iniciatyvos blokavimo, taip pat Parlamento rekomendacijų. Raginame Tarybą integruoti šiuos prašymus ir rekomendacijas į savo įgaliojimus ir imtis visų tinkamų kovos su diskriminacija ES veiksmų. Raginame Tarybai pirmininkausiančias valstybes nares rimtai apsvarstyti galimybę suformuoti Tarybos sudėtį, skirtą lyčių lygybės ir lygybės klausimams, siekiant palengvinti aukšto lygmens diskusijas šiais klausimais, taip pat sudaryti sąlygas rengti tinkamas ministrų lygmens diskusijas dėl šios direktyvos teksto. Apgailestaujame, kad Taryboje pagal SESV 19 straipsnį reikalaujamas vienbalsiškumas ir raginame aktyvuoti nuostatą dėl pareigos.

2023/04/19

Balsavau už šią rezoliuciją. Tvirtai remiame Moldovos Respublikos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Griežtai smerkiame pakartotinius Rusijos bandymus destabilizuoti Moldovos Respubliką, jos vyriausybę ir visuomenę, įskaitant naudojimąsi hibridinėmis priemonėmis, energijos tiekimo naudojimą kaip ginklą, pasikartojančius oro erdvės pažeidimus, dezinformacijos kampanijas ir surežisuotus protestus, grasinimą panaudoti jėgą. Raginame Rusijos valdžios institucijas gerbti Moldovos Respublikos nepriklausomybę, suverenumą ir teritorinį vientisumą, nutraukti provokacijas ir bandymus destabilizuoti šalį, išvesti savo karines pajėgas iš Moldovos Respublikos Padniestrės regiono, užtikrinti, kad, prižiūrint tarptautinėms organizacijoms, būtų nedelsiant išvežta ir visiškai sunaikinta visa Kobasnos sandėlyje laikoma amunicija ir įranga, ir paremti taikų ir tvarų Padniestrės konflikto sprendimą laikantis tarptautinės teisės principų ir paisant tarptautiniu lygmeniu pripažintų Moldovos Respublikos sienų. Raginame ES ir jos valstybes nares atidžiai stebėti padėtį Moldovos Respublikoje ir imtis veiksmų siekiant pasipriešinti Rusijos naudojamoms hibridinėms priemonėms. Raginame ES padidinti paramą Moldovos Respublikai suteikiant jai daugiau techninių išteklių, finansinės paramos ir praktinės patirties kovos su dezinformacija, kibernetiniais išpuoliais ir kitais hibridiniais išpuoliais srityje. Raginame Komisiją ir EIVT pagerinti strateginę komunikaciją apie ES Moldovos Respublikoje. Raginame Komisiją ir valstybes nares remti Moldovos Respublikos žiniasklaidos nepriklausomumą ir pastangas didinti visos visuomenės gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir ugdyti kritinės analizės įgūdžius, kad būtų galima pagerinti gyventojų gebėjimą atpažinti dezinformaciją.

2023/04/19

Balsavau už šį pranešimą. Palankiai vertiname Komisijos pirmininko pavaduotojo ir ES vyriausiojo įgaliotinio pasiūlymą, įtvirtintą Strateginiame kelrodyje, kurį patvirtino ES užsienio reikalų ir gynybos ministrai ir kuriam pritarė Europos Vadovų Taryba, sukurti ES greitojo dislokavimo pajėgas (GDP). Yra svarbu, kad ES turėtų būtinas lanksčias, tvirtas ir patikimas priemones, pajėgumus ir vadovavimo bei valdymo struktūrą, kad galėtų veikti veiksmingai ir greitai bei ryžtingai reaguoti, kad užkirstų kelią krizėms ir jas valdytų, kad galėtų įsitvirtinti kaip patikimesnė saugumo ir gynybos veikėja ir tarnauti ES piliečiams, interesams ir vertybėms, įtvirtintoms ES sutartyje, visame pasaulyje ir juos apsaugoti. Manome, kad ES GDP yra labai svarbus elementas siekiant panaikinti spragą tarp ES užmojų lygio ir jos faktinių pajėgumų. ES GDP turėtų atsižvelgti į Strateginiame kelrodyje nustatytus poreikius ir veiklos aplinkos pokyčius. Taip pat yra būtinybė modeliuoti ES GDP, kad būtų atsižvelgta į naujas geopolitines aplinkybes. Visišką operacinį pajėgumą ES GDP turėtų pasiekti vėliausiai iki 2025 m. ES GDP turėtų būti įsteigtas kaip vienas iš ES karinių reagavimo į krizes pajėgumų, turinčių savo teisinį ir institucinį tapatumą, kad būtų galima sukurti ES GDP kaip nuolat veikiančias pajėgas, kurios vykdytų pratybas drauge, sukurti nuolatines pajėgas. ES GDP turėtų turėti ne mažiau kaip 5000 karių.

2023/04/19

Balsavau už šį pranešimą. Šiuo pasiūlymu, kuris apima kriptoturtą, nepatenkantį į galiojančių ES finansinių paslaugų teisės aktų taikymo sritį, taip pat elektroninius pinigus žetonus, siekiama keturių bendrųjų ir susijusių tikslų. Pirmasis tikslas yra teisinis tikrumas. Siekiant vystyti kriptoturto rinkas ES, reikia tvirtos teisinės sistemos, kurioje būtų aiškiai apibrėžta viso kriptoturto, kuriam netaikomi galiojantys finansinių paslaugų teisės aktai, reguliavimo tvarka. Antrasis tikslas yra remti inovacijas. Siekiant skatinti kriptoturto kūrimą ir platesnį paskirstytojo registro technologijos naudojimą, būtina sukurti saugią ir proporcingą sistemą inovacijoms ir sąžiningai konkurencijai remti. Trečiasis tikslas – užtikrinti tinkamą vartotojų ir investuotojų apsaugos lygį ir rinkos vientisumą, atsižvelgiant į tai, kad kriptoturtas, kuriam netaikomi galiojantys finansinių paslaugų teisės aktai, kelia daug tokių pačių pavojų kaip labiau žinomos finansinės priemonės. Ketvirtasis tikslas – užtikrinti finansinį stabilumą. Kriptoturtas nuolat kinta. Nors vieno turto taikymo sritis ir naudojimo galimybės ribotos, kitas gali tapti plačiai pripažintas ir galimai sisteminis, pavyzdžiui, nauja stabilizuotosios virtualiosios valiutos kategorija. Į šį pasiūlymą įtrauktos apsaugos priemonės, skirtos galimai rizikai finansiniam stabilumui ir tvarkingai pinigų politikai, kuri gali kilti dėl stabilizuotosios virtualiosios valiutos, mažinti.

2023/04/20

Balsavau už šį pranešimą. Iki šiol virtualiojo turto pervedimams finansinių paslaugų srities ES teisės aktai nebuvo taikomi, todėl kriptoturto turėtojams kilo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika, nes neteisėtu būdu įgytų pinigų srautai gali judėti kriptoturto pervedimais ir pakenkti finansų sektoriaus vientisumui, stabilumui ir reputacijai, taip pat kelti grėsmę ES vidaus rinkai ir tarptautinei kriptoturto pervedimų plėtotei. Pinigų plovimas, teroristų finansavimas ir organizuotas nusikalstamumas tebėra svarbios problemos, kurias reikėtų spręsti ES lygmeniu. Atsižvelgiant į tai, kad pervedant virtualųjį turtą kyla panaši pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika, kaip ir atliekant bankinius lėšų pervedimus, jiems taip pat privaloma taikyti tokio paties pobūdžio reikalavimus, todėl atrodo logiška naudoti tą pačią teisinę priemonę šioms bendroms problemoms spręsti. Siekiant užkirsti kelią galimam lėšų naudojimui pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tikslais, tokius atvejus išaiškinti ir ištirti, buvo priimtas Reglamentas (ES) 2015/847, kuriuo užtikrinamas visiškas pervedamų lėšų atsekamumas, t. y. informacijos teikimas visoje mokėjimų grandinėje, numatant sistemą, įpareigojančią mokėjimo paslaugų teikėjus atliekant pervedimus teikti informaciją apie lėšų mokėtoją ir gavėją. Taigi būtina Reglamentą (ES) 2015/847 dabar papildyti, kad jis tinkamai apimtų ir virtualiojo turto pervedimus. Kadangi siekiant šio tikslo teks atlikti papildomų reikšmingų pakeitimų, siekiant užtikrinti aiškumą reglamentą dabar reikėtų išdėstyti nauja redakcija.

2023/04/20

Balsavau už šį pranešimą. Pritariame Biuro ir Biudžeto komiteto taikinimo posėdyje pasiektam susitarimui nustatyti 6,06 proc. padidinimą (lyginant su 2023 m. biudžetu), kuris atitinka bendrą 2024 m. sąmatos lygį – 2,3 mlrd. EUR bei sumažinti siūlomus asignavimus 12,2 mln. EUR tokiose biudžeto eilutėse kaip įprastinės kelionės išlaidos, vertimo žodžiu išlaidos, mokymasis ir tobulinimasis, sveikata ir prevencija, pastatų statyba ir patalpų įrengimas, energija, duomenų apdorojimas ir komunikacijos, techninė įranga ir įrenginiai, darbuotojų komandiruočių ir kelionių tarp trijų darbo vietų išlaidos, susirinkimai, kongresai, konferencijos ir delegacijos, išlaidos Parlamentinių tyrimų paslaugoms, leidinių, informavimo ir dalyvavimo viešuose renginiuose išlaidos, Parlamento narių padėjėjų išlaidos. Asignavimai didinami 3,2 mln. EUR tokiose biudžeto eilutėse kaip kiti darbuotojai, rezervas nenumatytoms išlaidoms bei Generalinis sekretoriatas ir frakcijos, siekiant suteikti asignavimų papildomiems Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų institucijos sutartininkams finansuoti. Beveik du trečdaliai biudžeto yra teisės aktais nustatyti įsipareigojimai. Iš 136 mln. EUR padidinimo, palyginti su 2023 m. biudžetu, 120 mln. EUR padidėjimą lėmė teisės aktais nustatyti įsipareigojimai, daugiausia susiję su atlyginimų indeksavimu (62,9 mln. EUR) ir finansiniais įsipareigojimais dėl rinkimų metų (32,9 mln. EUR). Neprivalomų išlaidų padidėjimas – 17 mln. EUR. Manome, kad būtų galima sutaupyti dar gerokai daugiau lėšų, nes rinkimų metais sumažėja Parlamento veiklos apimtis.

2023/04/20

Balsavau už šį pranešimą. Smerkiame 2023 m. Ugandos parlamento priimtą įstatymo projektą, kuriuo sugriežtinamos bausmės ir išplečiama Ugandos teisės aktų, kuriais kriminalizuojamas homoseksualumas ir translytinė tapatybė, taikymo sritis. Įstatymo projekto priėmimas akivaizdžiai pažeidžia Ugandos Konstituciją ir Ugandos tarptautinius įsipareigojimus, kylančius iš Afrikos chartijos ir JT tarptautinės teisės sistemos. Šis įstatymo projektas prieštarauja šalies politiniams įsipareigojimams, susijusiems su darnia plėtra, dėl jo faktiškai kyla didelė rizika žmonių teisėms, sveikatai ir saugai. Nerimaujame, kad tik 2 iš 389 Parlamento narių balsavo prieš įstatymo projektą. Apgailestaujame dėl prezidento Y. Museveni komentarų, kurie dar labiau prisidėjo prie neapykantos retorikos LGBTIQ asmenų atžvilgiu. Nerimaujame dėl neapykantą kurstančių politikų, religinių lyderių, žiniasklaidos atstovų skaičiaus. Manome, kad tai, jog didžioji dalis Ugandos politikų klasės LGBTIQ asmenis verčia atpirkimo ožiais, yra pavojinga tendencija, daranti poveikį demokratijos principams, teisinei valstybei ir tarptautiniu mastu pripažįstamoms žmogaus teisėms. Paskelbus šį įstatymo projektą ES ir Ugandos santykiai bus neišvengiamai apsunkinti ir tokiu atveju ES turės perorientuoti savo politiką. Raginame Ugandos prezidentą nepatvirtinti įstatymo projekto ir kategoriškai atsisakyti ateityje pritarti bet kokiai panašiai iniciatyvai, kuria slopinamos teigiamos iniciatyvos šioje srityje. Raginame Ugandos valdžios institucijas skatinti tolerancijos, pripažinimo ir pagarbos žmogaus teisėms principus ir peržiūrėti visus įstatymus, kuriais kriminalizuojamas homoseksualumas ir translytinė tapatybė.

2023/04/20

Balsavau už šį pranešimą. Tikslinga iš dalies pakeisti reglamentą 2020/2170, kad tam tikriems Jungtinės Karalystės kilmės plieno produktams (kvadrato formos lakštams iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno ir kampuočiams, fasoniniams profiliams ir specialiesiems profiliams iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno, šiuo metu priskiriamiems ES apsaugos priemonių plienui atitinkamai 7 ir 17 produktų kategorijoms), kuriems šiuo metu pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/159 taikomos apsaugos priemonės, būtų galima taikyti ES tarifines kvotas, jei tie produktai iš kitų Jungtinės Karalystės dalių siunčiami tiesiogiai į Šiaurės Airiją ir išleidžiami į laisvą apyvartą Šiaurės Airijoje. Taip pat yra numatoma, kad Komisija, priimdama deleguotuosius aktus, kai tikslinga, gali koreguoti plieno produktų, kuriems taikomos apsaugos priemonės ir kuriems bus galima taikyti ES tarifines kvotas, sąrašą.

2023/05/09

Balsavau už šį pranešimą. Šis pasiūlymas atspindi bendrus sprendimus, kuriais yra siekiama nustatyti, kad naujiems ir naujoviškiems vaistams, teisėtai pateiktiems Šiaurės Airijos rinkai, turi būti taikomas tik pagal JK teisę JK suteiktas galiojantis rinkodaros leidimas. Todėl šių vaistų pateikimas rinkai nebebus reguliuojamas Komisijos suteiktais ES masto leidimais. Ant vaistų, kurie yra tiekiami pacientams Šiaurės Airijoje, pakuočių neturėtų būti ES apsaugos priemonių, kurios ES turi būti nurodytos ant receptinių vaistų pakuočių. Šiuos sprendimus papildo apsaugos priemonės, užtikrinančios, kad nė vienai valstybei narei nebūtų tiekiami jokie Šiaurės Airijos rinkai pateikiami vaistai. Pagal juos numatytas JK pakuočių ženklinimas specialia etikete „UK only“, nuolatinė JK kompetentingų institucijų vykdoma stebėsena, taip pat galimybė Komisijai vienašališkai sustabdyti naujų taisyklių taikymą, jeigu JK nesilaiko savo įsipareigojimų.

2023/05/09

Balsavau už šį pranešimą. Šiuo pasiūlymu atsižvelgiama į Komisijos ir JK sutartus bendrus sprendimus dėl probleminių maisto, augalų, sėklų ir gyvūnų augintinių klausimų, susijusių su Šiaurės Airija ir tais atvejais, kai maisto produktai yra vartojami būtent Šiaurės Airijoje, augalai ir sėklos – naudojami Šiaurės Airijoje, o gyvūnai augintiniai lieka Šiaurės Airijoje. Pasiūlyme nustatytos tam tikrų mažmeninės prekybos prekių, sodinti skirtų augalų, mašinų ir transporto priemonių, naudojamų žemės ar miškų ūkyje, ir sėklinių bulvių siuntų įvežimo į Šiaurės Airiją iš kitų JK dalių, taip pat gyvūnų augintinių vežimo nekomerciniais tikslais specialiosios taisyklės.

2023/05/09

Balsavau už šį pranešimą. Nors Moldova dabar sulaukia paramos, tebesitęsianti energetikos krizė ir karo Ukrainoje padariniai nesiliauja kėlę didelių sunkumų. Remiantis naujausiais TVF įverčiais (2022 m. gruodžio mėn.), palyginti su TVF pirmąja programos peržiūra (2022 m. rugsėjo mėn.), bendras 2023 m. Moldovos išorės finansavimo deficitas padidėjo 430 mln. EUR (apie 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP)). Tai reiškia, kad 2023 m. bendras finansavimo deficitas sieks apie 803 mln. EUR (5 proc. BVP). Šiomis aplinkybėmis, atsižvelgdama į sąžiningo naštos pasidalijimo principą, Komisija pateikia Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą padidinti šiuo metu Moldovai teikiamą makroekonominę finansinę paramą (MFP) 145 mln. EUR, iš jų 100 mln. EUR būtų paskolos, o 45 mln. EUR – dotacijos. Papildoma MFP būtų išmokėta dviem naujomis dalimis, susietomis su papildomomis politikos sąlygomis, gera pažanga įgyvendinant Asociacijos susitarimą ir kuriant išsamią ir visapusišką laisvosios prekybos erdvę bei teigiamais TVF programos įgyvendinimo rezultatais. Su dvejomis naujomis mokėjimų dalimis susietos politikos sąlygos būtų grindžiamos sąlygomis, sutartomis susitarimo memorandume dėl dabartinės MFP. Taip būtų užtikrintas programos taiklumas ir suderinamumas su ES bei Moldovos politikos prioritetais ir Moldovos Vyriausybės darbotvarke.

2023/05/09

Balsavau už šį pranešimą. Atsižvelgdama į tebesitęsiančią Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, dėl to atsiradusį poreikį toliau ekonomiškai remti Ukrainą ir į tai, kad Ukrainai suteiktas ES šalies kandidatės statusas, Komisija pateikė pasiūlymą dėl Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo atnaujinamos prekybos liberalizavimo priemonės ir kuris turėtų būti taikomas vienus metus nuo dabartinių priemonių galiojimo pabaigos dienos (t. y. nuo 2023 m. birželio 6 d.). Laikinai sustabdomas visų esamų muitų taikymas pagal ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo, kuriuo sukuriama išsami ir visapusiška laisvosios prekybos erdvė (IVLPE), IV antraštinę dalį. Ši nuostata taikoma dviejų kategorijų produktams – vaisiams ir daržovėms, kuriems taikoma įvežimo kainų sistema bei žemės ūkio produktams ir perdirbtiems žemės ūkio produktams, kuriems taikomos tarifinės kvotos. Taip pat nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos laikinai yra nerenkami antidempingo muitai, taikomi Ukrainos kilmės importuojamoms prekėms, ir laikinai sustabdomas bendrų importo taisyklių (apsaugos priemonių) taikymas Ukrainos kilmės importuojamiems produktams.

2023/05/09

Balsavau už šį pranešimą. Pritariame susitarimo sudarymui. Atsižvelgdama į JK išstojimą iš ES, 2018 m. ES oficialiai pradėjo derybų procesą pagal Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos XXVIII straipsnį su keliomis PPO narėmis, įskaitant Brazilijos Federacinę Respubliką. Pagrindinis derybų principas – 2017 m. ES ir JK suformuluotas bendras požiūris dėl to, kaip reikėtų paskirstyti kiekybinius įsipareigojimus, nurodytus 28 ES valstybių narių PPO sąraše, į kurį įtrauktos 143 ES žemės ūkio, žuvininkystės ir pramonės produktų PPO tarifinės kvotos. Laikantis šio požiūrio, esamas kiekvienos tarifinės kvotos kiekis po JK išstojimo iš ES būtų visapusiškai išlaikytas, tačiau būtų padalytas dviem atskiroms – 27 ES valstybių narių ir JK – muitų teritorijoms. Brazilija turi derybų teises dėl 31 tarifinių kvotų ir konsultacijų teises dėl 21 tarifinių kvotų. Kiek tai susiję su dauguma Brazilijai aktualių tarifinių kvotų, ji pritarė pirminiams ES pasiūlytiems paskirstytiems kiekiams. Buvo susitarta dėl paukštienai, cukrui, skaldytiems ryžiams, maisto produktams, vaisių sultims ir gyvūnų pašarams taikomų tarifinių kvotų kiekių pakeitimų. Taip pat pakoreguotos jautienai ir fanerai taikomos tarifinės kvotos.

2023/05/09

Balsavau už šį pranešimą. Bendrasis šio reglamento tikslas yra, mažinant dėl iškastinių išteklių energijos gamybos ir suvartojimo ES išmetamo metano kiekį, išsaugoti aplinką ir gerinti jos būklę, kartu palaikant energijos vidaus rinkos veikimą ir užtikrinant energijos tiekimo saugumą ES. Konkretus tikslas yra didinti informacijos apie pagrindinius su ES gaminama ir suvartojama energija susijusio metano išmetimo šaltinius tikslumą. Tikslas yra užtikrinti, kad būtų prieinami konkretaus turto lygmens duomenys ir būtų patikimai nustatomas išmetamas kiekis, taip padidinant matavimo tikslumą – be kita ko, teikiant šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) apskaitos duomenis pagal JT bendrąją klimato kaitos konvenciją – ir padidinant metano kiekiui mažinti tinkamų priemonių aprėptį. Tikslas yra ir užtikrinti, kad būtų toliau veiksmingai mažinamas išmetamas metano kiekis visoje ES energijos tiekimo grandinėje. Pagal šį konkretų tikslą sprendžiama rinkos nepakankamumo, kuris lemia nepakankamą bendrovių išmetamo metano kiekio mažinimą, problema. Be to, tikslas yra gerinti informacijos prieinamumą, siekiant teikti paskatų mažinti išmetamą su į ES importuojama iškastinių išteklių energija susijusio metano kiekį. Kadangi su ES suvartojama iškastinių išteklių energija susijusio metano didžioji dalis išmetama už ES ribų, šiuo konkrečiu tikslu siekiama, didinant rinkos skaidrumą, kurti paskatas mažinti išmetamo metano kiekį šalyse partnerėse.

2023/05/09

Balsavau už šią rekomendaciją. Būtina priimti sprendimo (ES) 2019/1754 pakeitimus, kad valstybės narės, kurios yra Lisabonos susitarimo narės, taip pat galėtų tapti Ženevos akto narėmis, siekiant užtikrinti, kad jos galėtų išsaugoti pirmumo teises, susijusias su kilmės vietos nuorodomis, jau įregistruotomis jų vardu pagal Lisabonos susitarimą.2020 m. Komisija pateikė ieškinį, kuriuo siekė iš dalies panaikinti sprendimą (ES) 2019/1754. Komisija užginčijo Tarybos sprendimą ES Teisingumo Teisme, kaip pirmąjį pagrindą nurodydama tai, kad Taryba pažeidė kompetencijos suteikimo principą ir Komisijos iniciatyvos teisę. Nors Komisija paprašė ES Teisingumo Teismo panaikinti sprendimą (ES) 2019/1754 tiek, kiek juo visoms valstybėms narėms leidžiama prisijungti prie Ženevos akto, ji taip pat paprašė ES Teisingumo Teismo palikti galioti sprendimą septynioms valstybėms narėms, kurios jau yra Lisabonos susitarimo narės. Priešingu atveju tos valstybės narės prarastų pirmumo teises, susijusias su kilmės vietos nuorodomis, jau įregistruotomis jų vardu pagal Lisabonos susitarimą. ES Teisingumo Teismas 2022 m. lapkričio mėn. išvadose dėl esmės visų pirma pripažino, kad išlaikyti kilmės vietos nuorodų, įregistruotų pagal Lisabonos susitarimą septyniose valstybėse narėse, kurios jau yra to susitarimo šalys, apsaugos pirmenybę ir tęstinumą yra būtina, kad būtų apsaugotos dėl šių nacionalinių registracijų įgytos teisės.

2023/05/09

Balsavau už šį pranešimą. Ispanija pateikė paraišką dėl finansinės paramos iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF), nes pagrindinių metalų gamybos ekonomikos sektoriuje iš įmonės „Alu Ibérica LC S.L.“ Galisijos regione po įmonės bankroto per ataskaitinį laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 10 d. iki 2022 m. rugsėjo 10 d. buvo atleisti 303 darbuotojai. Pritariame Komisijai, kad yra tenkinamos EGF reglamente nustatytos sąlygos ir kad Ispanija turi teisę pagal šį reglamentą gauti finansinę 1,28 mln. EUR paramą, kuri sudaro 85 proc. visų išlaidų. Individualiems poreikiams pritaikytas paslaugas, kurias ketinama teikti darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, sudaro šie veiksmai: informavimas, pagalba ieškant darbo, įskaitant darbo perspektyvų nustatymą kituose regionuose ar valstybėse narėse, profesinis orientavimas ir perdarbinimas, mokymas (be kita ko, horizontaliosios kompetencijos, persikvalifikavimas, kvalifikacijos kėlimas ir stažuotės), permokymas, profesinis mokymas, parama ir pagalba verslui kurti, taip pat paskatos ir išmokos, įskaitant mokėjimus už dalyvavimą sutartose reintegracijos priemonėse, įmokos, susijusios su važinėjimu į darbą ir priklausomų asmenų priežiūra. Paslaugų įgyvendinimą koordinuos Galisijos regioninė vyriausybė. Raginame užtikrinti tinkamą galutinio veiksmų įgyvendinimo skaidrumą bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, dalyvaujančiais socialiniame dialoge Galisijoje. Palankiai vertiname tai, kad rengiant mokymo pasiūlymą pirmenybė buvo teikiama įgūdžiams, kurių reikia skaitmenizacijai, robotizavimui ir perėjimui prie žaliosios ekonomikos.

2023/05/09

Balsavau už šį pranešimą. Norint pasiekti plataus užmojo ES ekonominius, aplinkosauginius, skaitmeninius, sveikatos ir visuomeninius tikslus, ES judumo mieste srityje turi būti vadovaujamasi išmaniais, įtraukiais, sveikais, konkurencingais, tvariais, sklandžiais ir daugiarūšiais transporto sprendimais, įskaitant geležinkelius, tvarius miesto ir tarpmiestinius autobusus, važiavimo vienu automobiliu sprendimus ir aktyvų judumą ir mikrojudumą. Šie transporto sprendimai turėtų pagerinti miestų gyvenimo sąlygas ir aplinkos sąlygas ir padidinti pasitenkinimo jomis lygį. Visos naujos priemonės turėtų būti grindžiamos išsamių poveikio vertinimų rezultatais, atsižvelgiant į ekonominius, socialinius padarinius ir poveikį aplinkai, taip pat į įvairius naudotojų judumo poreikius, o įvairių miesto transporto sprendimų aplinkosauginio veiksmingumo vertinimas turėtų būti grindžiamas per gyvavimo ciklą išmetamu teršalų kiekiu ir atitinkamais aplinkos rodikliais. Pabrėžiame, kad žmonės nori rinktis išmanų ir tvarų transportą, visų pirma kasdienėms kelionėms, o pagrindinės pasirinkimo sąlygos yra kaina, prieinamumas ir greitis. Manome, kad, siekiant užsitikrinti būtiną visuomenės palaikymą, yra būtina, kad gyventojai būtų įtraukti ir dalyvautų vietos, regionų, nacionaliniu ir ES lygmeniu kuriant darnaus judumo mieste planus, ir suburti visus suinteresuotuosius subjektus planuojant aukštos kokybės paslaugas, kurios patenkintų visų poreikius ir lūkesčius. Raginame valstybes nares kurti saugias, prieinamas, įtraukias, įperkamas, išmanias, atsparias ir tvarias miestų transporto sistemas bei imtis skubių ir plataus užmojo veiksmų, kad miestai taptų įtraukesni.

2023/05/09

Balsavau už šį pranešimą. Palankiai vertiname Komisijos veiksmų gaires dėl ypatingos svarbos saugumo ir gynybos technologijų. ES turi aktyviau dalyvauti koordinuojant ir palengvinant su saugumu ir gynyba susijusių technologijų plėtrą. Pabrėžiame, kad ES technologinis konkurencingumas pasaulyje labai priklauso nuo mokslinių tyrimų ir plėtros, inovacijų ir gebėjimo greitai perkelti ir diegti naujas technologijas bei mokyti žmones. Pripažįstame, kad reikia skubiai nustatyti ES saugumui ir gynybai itin svarbias technologijas, kartu išlaikant būtiną lankstumą kuriant ir taikant novatoriškas ir perversmines technologijas. Pasiūlymas dėl koordinuoto ES masto strateginio požiūrio į ypatingos svarbos saugumo ir gynybos technologijas yra tinkamas žingsnis pirmyn. Palankiai vertiname Komisijos pasiūlymą panaikinti dabartinį atotrūkį tarp civilinių, gynybos ir saugumo mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų. Raginame Komisiją geriau susieti ES civilines, gynybos ir saugumo programas ir priemones su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma inovacijų srityje. Raginame tikslingiau investuoti į bendrus mokslinius tyrimus ir plėtrą. Tačiau intensyvesni gynybos ir saugumo srities moksliniai tyrimai ir inovacijos neturėtų būti vykdomi civilinių projektų sąskaita. Tačiau apgailestaujame, kad 2020 m. valstybių narių bendros gynybos mokslinių tyrimų ir technologijų išlaidos sudarė tik 1,2 proc. visų gynybos išlaidų, t. y. gerokai mažiau nei 2 proc. norma, dėl kurios susitarta Europos gynybos agentūroje.

2023/05/09

Balsavau už šį pranešimą. Siekiant sudaryti sąlygas valstybių narių administravimo institucijoms taikyti bendro valdymo modelius, būtina kuo bendresnio pobūdžio teisinė sistema, kuri būtų lanksti, suderintų jų vystymosi ir pritaikymo prie skirtingų žvejybos rūšių ir regionų ypatumų kriterijus ir modelius, taip pat sudarytų sąlygas ir skatintų žuvininkystės sektoriaus iniciatyva įgyvendinti tokius modelius. Tiek sektorius, tiek valstybių narių administravimo institucijos turi turėti galimybę naudotis atitinkamomis teisėkūros, administracinėmis, ekonominėmis ir rekomendacijų priemonėmis. Manome, kad reikia stiprinti mokslo pasaulio ryšius, komunikaciją ir keitimąsi žiniomis tiek biologijos, tiek socialinėje ir ekonominėje srityje, įtraukiant žvejus ir kitus šio sektoriaus darbuotojus tiek į duomenų rinkimą, tiek į pagal tuos duomenis atliktų vertinimų rezultatų sklaidą, taip pat įtraukti įvairias administravimo institucijas, kurios galės geriau suprasti, kaip veikia žuvininkystė, ir taip padidinti suinteresuotųjų subjektų, dalyvaujančių žuvininkystės valdyme, pasitikėjimą. Raginame Komisiją peržiūrėti galiojančius vietos ir valstybių lygmens teisės aktus dėl bendro valdymo ir patvirtinti bendrus kriterijus, atsižvelgiant į įvairius šiandien sėkmingai veikiančius modelius, kad būtų nustatyti bendri ir aiškūs teisiniai reikalavimai, tiesiogiai taikomi valstybėse narėse, kad būtų galima įsteigti bendro žuvininkystės valdymo komitetus, kurie užtikrintų įvairių su žuvininkyste susijusių suinteresuotųjų subjektų atstovavimą ir jūrų ekosistemų tvarumą pagal visoms valstybėms narėms bendras Europos taisykles.

2023/05/09

Balsavau už šį pranešimą. ES teritorija apima pusę Viduržemio jūros baseino ir ES privalo aktyviai reaguoti į įvairias politines, socialines, ekonomines ir aplinkos problemas, su kuriomis susiduria Viduržemio jūros regionas. Pabrėžiame tiesioginio ir įvairaus bendradarbiavimo svarbą regioninei taikai, ypač rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje. Apgailestaujame dėl nuolatinio aplinkos būklės blogėjimo Viduržemio jūros baseine, biologinės įvairovės nykimo ir didėjančios oro ir jūrų taršos. Esame susirūpinę dėl didėjančios taršos plastiku ir buitinėmis atliekomis ir raginame dėti istorines pastangas mažinti jų kiekį ir jas valdyti skatinant žiedinę ekonomiką, visų pirma labai urbanizuotose vietovėse ir salų teritorijose, kuriose teritorija ir ištekliai atliekoms saugoti ir apdoroti yra riboti. Raginame valstybes nares, regionus ir atitinkamas valdymo institucijas planuoti ir naudoti sanglaudos lėšas siekiant investuoti į technologijas ir infrastruktūrą, konkrečiai skirtas medžiagoms iš galutinių atliekų regeneruoti žiedinės ekonomikos tikslais. Raginame sukurti bandomąjį nulinės jūrų taršos Viduržemio jūroje projektą ir taip išbandyti pagrindinius Viduržemio jūros makroregioninės strategijos principus įgyvendinant konkretų tikslą. Raginame imtis tvarių aprūpinimo vandeniu priemonių ir laikytis tvaresnio požiūrio siekiant pritaikyti Viduržemio jūros regiono žemės ūkį prie vandens stokos, atsižvelgiant į jo poveikį vandens ekosistemai. Raginame valstybes nares ir Komisiją stebėti vietoves, kurioms gresia pavojus patirti ekologinę nelaimę, ir mažinti poveikį panaudojant sanglaudos fondus.

2023/05/09

Balsavau už šį pranešimą. 2018 m. persvarstytos Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos (AŽPD) perkėlimo į nacionalinę teisę terminas buvo 2020 m. rugsėjo 19 d. Kritikuojame tiek tai, kad kai kurios valstybės narės nėra pasirengusios laiku perkelti AŽPD į nacionalinę teisę, tiek bendrą Komisijos nenorą pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras ir pavėluotą gairių paskelbimą. Raginame šias valstybes nares įgyvendinti šią AŽPD ilgiau nedelsiant. Esame susirūpinę dėl to, kad, kadangi direktyvą vėluojama perkelti į nacionalinę teisę, šiuo metu nėra visiškai įmanoma atlikti visapusišką vertinimą. Primename, kad AŽPD Komisija įpareigojama ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio mėn. pateikti AŽPD taikymo ataskaitą ir valstybės narės privalo iki tos pačios datos pateikti Komisijai ataskaitą apie pažangą, pasiektą užtikrinant prieinamumą. Raginame dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą, apsaugą nuo žalingo turinio arba nepilnamečių apsaugą visose žiniasklaidos priemonėse ar transliavimo kanaluose, atsižvelgiant į AŽPD numatytas galimybes. Raginame valstybes nares užtikrinti, kad įgyvendinant AŽPD būtų galima aiškiai ir lengvai suprasti, ypač galutiniams naudotojams, ar terpėje, kuria naudojamasi, ypač internete, taikoma nepilnamečių apsauga nuo žalingo turinio, plačiosios visuomenės apsauga nuo tam tikro neteisėto turinio ir su turiniu susijusios reklamos apribojimai pagal AŽPD.

2023/05/09

Balsavau už šį pranešimą. Apgailestaujame dėl to, kad daugeliu atvejų ES finansavimo, kurį gauna valstybės narės, sumos nepakanka, kad būtų galima pasiekti visas tikslines grupes visuose regionuose, paskatinti visų mokyklų dalyvavimą ir gauti norimų rezultatų. Siekiant užtikrinti gerai veikiančių programų tęstinumą, dabartinis pagalbos paskirstymas turėtų būti laikomas minimaliu paskirstymo pagrindu ir ateityje. Apgailestaujame dėl to, kad kai kurios valstybės narės ne visiškai išnaudoja turimą biudžetą, daugiausia dėl didelio administracinių ir biurokratinių procedūrų skaičiaus. Raginame Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti rengiantis kitai mokykloms skirtos programos peržiūrai, kad būtų galima įvertinti nacionalinius veiklos rezultatus, atlikti patikimą priežasčių, dėl kurių skiriasi valstybių narių turimo biudžeto panaudojimo mastas, analizę ir pateikti daugiau gairių, pagrįstų geriausia valstybių narių patirtimi. Raginame Komisiją padidinti bendrą vaisių, daržovių, pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo mokyklose programos biudžetą ir apsvarstyti galimybę teisingai perskirstyti lėšas programos dalyviams, kad vienų valstybių narių nepanaudotos sumos būtų perskiriamos kitoms – toms, kurios yra pasirengusios ir pajėgios panaudoti daugiau lėšų, nei joms skirti orientaciniai asignavimai. Padidinus programos biudžetą būtų galima padidinti produktų platinimo kiekvieną savaitę dažnumą ir platinimo per mokslo metus trukmę. Raginame Komisiją įvertinti mokykloms skirtos programos ir esamų sveikų pusryčių iniciatyvų bei reguliaraus maitinimo mokyklose programų sąveikos galimybę.

2023/05/09

Balsavau už šį pranešimą. Palankiai vertiname priimtą standartizacijos strategiją. Manome, kad prioritetinių veiklos sričių klasifikavimas glaudžiai dera su dabartinės sistemos trūkumais ir privalumais, nustatytais per konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais. Veiklos sričių sąrašas galėtų būti toliau plečiamas ir strategijoje reikia daugiau dėmesio skirti standartų taikymui ir įgyvendinimui, ypač MVĮ. Atkreipiame dėmesį į 2022 m. metinės darbo programos standartizacijos srityje priėmimą ir pažangą, ir laukiame 2023 m. ir 2024 m. metinių darbo programų. Manome, kad pagrindinės standartizacijos sistemos savybės tebėra svarbios ir veiksmingos tinkamam vidaus rinkos veikimui ir Europos pramonės konkurencingumui užtikrinti. Darnieji standartai mažina rinkos kliūtis. Standartai yra savanoriška, į rinką orientuota, teisiškai neprivaloma priemonė, kuria nustatomi techniniai reikalavimai ir gairės ir kurią naudojant sudaromos palankesnės sąlygos prekėms ir paslaugoms atitikti ES teisės aktus ir užtikrinama sąžininga konkurencija rinkoje. Pritariame tam, kad Europos standartai būtų rengiami atskaitingai, skaidriai ir įtraukiai, užtikrinant, kad būtų atsižvelgiama į visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant MVĮ ir kitus visuomenės veikėjus, poreikius ir ypatumus. Raginame dėti pastangas siekiant spręsti prieštaringus valstybių narių standartus, dėl kurių gali atsirasti nepagrįstų kliūčių patekti į bendrąją rinką. Raginame Europos standartizacijos organizacijas dėti daugiau pastangų rengiant darniuosius standartus, siekiant sumažinti rinkos susiskaidymą ir taip sumažinti piliečių ir įmonių administracines išlaidas.

2023/05/09

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname Komisijai, kad ES 2021 finansinių metų bendrasis biudžetas yra įvykdytas. Patvirtiname Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomosios įstaigos laikinajai direktorei, kad įstaigos 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Patvirtiname Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomosios įstaigos direktoriui, kad įstaigos 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Patvirtiname Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos direktorei, kad įstaigos 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Patvirtiname Europos inovacijų tarybos ir MVĮ reikalų vykdomosios įstaigos direktoriui, kad įstaigos 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Patvirtiname Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos direktorei, kad įstaigos 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Patvirtiname Europos sveikatos ir skaitmeninės ekonomikos vykdomosios įstaigos direktorei, kad įstaigos 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Patvirtiname Europos mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos direktoriui, kad įstaigos 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Pritariame ES 2021 finansinių metų bendrojo biudžeto sąskaitų uždarymui. Skaidrumas, atskaitomybė ir sąžiningumas yra esminiai etikos principai ES institucijose. Primename Audito Rūmų išvadas ir rekomendacijas bei Parlamento rezoliuciją dėl skaidrumo ir sąžiningumo didinimo ES institucijose įsteigiant nepriklausomą ES etikos organą, kuris atliktų prevencinį vaidmenį didindamas informuotumą ir teikdamas etikos gaires bei atliktų atitikties užtikrinimo ir patariamąjį vaidmenį, nes galėtų teikti rekomendacijas etikos klausimais, įskaitant interesų konfliktus.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname Pirmininkei, kad Europos Parlamento 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Atkreipiame dėmesį į Audito Rūmų metinėje ataskaitoje dėl 2021 finansinių metų biudžeto vykdymo pateiktą konkrečią išvadą dėl Parlamento, būtent dėl klaidų vykdant du mokėjimus, t. y. dėl nedidelės permokos už IT paslaugas, atsiradusios dėl netinkamo sutarties sąlygų taikymo, ir Parlamento atlikto mokėjimo vienai politinei frakcijai. Esame susirūpinę dėl to, kad pagal biuro priimtas vidaus viešųjų pirkimų taisykles ir Parlamento gaires dėl jų taikymo leidžiama taikyti derybų viešųjų pirkimų procedūras didelės vertės sutartims, nors Finansiniame reglamente nustatyta, kad turi būti taikomos atviros arba ribotos viešųjų pirkimų procedūros. Be to, atkreipiame dėmesį į Audito Rūmų išvadą, kad frakcija nesugebėjo visapusiškai laikytis šių vidaus taisyklių, nes, pasak atitinkamos frakcijos, buvo sunku rasti konkurso dalyvį, kuris galėtų atitikti labai konkrečius kriterijus, taikytus skiriant sutartį. Audito Rūmai jau ir anksčiau yra pranešę apie operacijų, susijusių su frakcijų pirkimų procedūromis, trūkumus. Palankiai vertiname tai, kad Parlamentas pritarė Audito Rūmų rekomendacijai peržiūrėti savo gaires dėl to, kaip frakcijos taiko viešųjų pirkimų taisykles, siekiant jas geriau suderinti su Finansiniu reglamentu. Raginame generalinį sekretorių pranešti Biudžeto kontrolės komitetui apie tai, kada bus atliekama tokia peržiūra.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Atidedame savo sprendimo, kuriuo Tarybos generaliniam sekretoriui patvirtinama, kad Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas, priėmimą. Su pasitenkinimu atkreipiame dėmesį į tai, kad Audito Rūmai savo 2021 finansinių metų metinėje ataskaitoje pažymi, jog nenustatė jokių konkrečių su Taryba susijusių problemų. Tačiau labai apgailestaujame dėl to, kad ir vėl Parlamentas turėjo atsisakyti patvirtinti, jog Taryba įvykdė biudžetą, nes Taryba atsisako bendradarbiauti su Parlamentu užtikrinant išsamią, tvarkingą ir tinkamai informacija pagrįstą biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą. Atkreipiame dėmesį į Parlamento prerogatyvą patvirtinti biudžeto įvykdymą pagal SESV 319 straipsnį ir taikomas Finansinio reglamento bei Darbo tvarkos taisyklių nuostatas, laikantis dabartinio aiškinimo ir praktikos, būtent, įgaliojimą patvirtinti biudžeto įvykdymą, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir demokratinė atskaitomybė ES mokesčių mokėtojų atžvilgiu. Beveik dvidešimt metų Parlamentas taiko nusistovėjusią ir pripažintą praktiką, pagal kurią biudžeto įvykdymo patvirtinimas suteikiamas visoms ES institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms. Primename, kad Komisija pareiškė, jog ji neturi galimybių prižiūrėti, kaip vykdomi kitų ES institucijų biudžetai. Komisija ne kartą pareiškė nuomonę, kad Parlamentas tiesiogiai ir toliau turėtų laikytis praktikos, kai biudžeto įvykdymo patvirtinimas suteikiamas kiekvienos ESinstitucijos administracinėms išlaidoms. Raginame Tarybą nedelsiant atnaujinti derybas su Parlamentu siekiant rasti sprendimą pagal dabartinę biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros sistemą.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname ESTT kancleriui, kad ESTT 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. 2021 finansinių metų metinėje ataskaitoje Audito Rūmai nenustatė jokių konkrečių problemų, susijusių su ESTT. Tačiau pažymime, kad metinėje 2021 finansinių metų biudžeto vykdymo ataskaitoje nepateikiama jokia svarbi informacija apie ESTT, ir raginame Audito Rūmus į kitas metines ataskaitas įtraukti išsamius duomenis apie visų reikalavimų, būtinų nuosekliai biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai, įvykdymą. Atkreipiame dėmesį į tai, kad 2021 m. ESTT iš dalies stipriai atsinaujino – į ESTT atvyko dirbti devyni nauji teisėjai ir į Bendrąjį Teismą – penki nauji teisėjai. Pažymime, kad nuo 2022 m. liepos mėn. Bendrasis Teismas turi po du teisėjus iš kiekvienos valstybės narės, o Teisingumo Teismą vis dar sudaro po vieną teisėją iš kiekvienos valstybės narės. Raginame ESTT tęsti analizę, kaip iš naujo suderinti abiejų teismų darbo krūvį. Primygtinai raginame valstybių narių vyriausybes skiriant naujus teisėjus atsižvelgti į poreikį užtikrinti lyčių pusiausvyrą. Atkreipiame dėmesį į ESTT pastangas užtikrinti geografinę pusiausvyrą – institucija skatina valstybių narių, kurioms atstovaujama nepakankamai, atstovus teikti paraiškas dėl darbo, tarpinstituciniame portale skelbia pranešimus apie laisvas darbo vietas ir glaudžiai bendradarbiauja su EPSO. Disbalansas vis dar yra didelis. Raginame ESTT siekti, kad tarp jo darbuotojų būtų užtikrintas tolygesnis atstovavimas valstybėms narėms.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname Audito Rūmų generaliniam sekretoriui, kad Audito Rūmų 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Audito Rūmų metinių ataskaitų auditą atlieka nepriklausomas išorės auditorius, siekiant, kad Audito Rūmams būtų taikomi tie patys skaidrumo ir atskaitomybės principai, kuriuos Audito Rūmai taiko savo audituojamiems subjektams. Su džiaugsmu pažymime, kad išorės auditorius nepranešė apie jokias konkrečias problemas, susijusias su Audito Rūmų auditu. Raginame Audito Rūmus didinti savo indėlį kovojant su sukčiavimu naudojant ES biudžetą, ne tik nustatant trūkumus, dėl kurių ES finansuojamose programose kyla sukčiavimo grėsmė, ir pranešant apie juos, bet ir atsižvelgiant į šiuo metu vykstančias diskusijas dėl ES kovos su sukčiavimu architektūros komponentų ir sustiprinant audito darbą bendradarbiaujant su institucijomis, atsakingomis už sukčiavimo atvejų atskleidimą, reguliariai vertinant jų veiklą ir teikiant biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai grįžtamąją informaciją, reikalingą jos analizei atlikti. Raginame Audito Rūmus nustatyti reikalavimus, būtinus siekiant lengvai ir sąveikiai rinkti, apdoroti ir saugoti duomenis, reikalingus atliekant valstybių narių viešųjų išlaidų auditą. Pakartojame savo raginimą siekti lyčių pusiausvyros ir raginame nacionalines valdžios institucijas pristatyti skirtingų lyčių kandidatus ir taip artėti prie lyčių pusiausvyros tarp Audito Rūmų narių. Primygtinai raginame Audito Rūmus prisijungti prie ES skaidrumo registro, nes tai niekaip nekliudys visiškam nepriklausomumui.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto generaliniam sekretoriui, kad Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Su džiaugsmu pažymime, kad 2021 finansinių metų metinėje ataskaitoje Audito Rūmai nenustatė jokių konkrečių problemų, susijusių su komitetu. Tačiau pažymime, kad metinėje 2021 finansinių metų biudžeto vykdymo ataskaitoje nepateikiama jokia svarbi informacija apie Komitetą, ir raginame Audito Rūmus į kitas metines ataskaitas įtraukti išsamius duomenis apie visų reikalavimų, būtinų nuosekliai biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai, įvykdymą. Susirūpinę atkreipiame dėmesį į žemą biudžeto vykdymo lygį – 90,8 proc., kuris yra daug žemesnis nei iki pandemijos buvęs lygis (98,1 proc. 2019 m. ir 98,7 proc. 2018 m.). Į ES biudžetą grąžinti neįsipareigoti asignavimai yra didžiausi per pastaruosius ketverius metus ir siekia 13,34 mln. EUR. Komitetas mano, jog šis sumažėjimas yra tiesioginė COVID-19 pandemijos pasekmė. Vis dėlto pažymime, kad ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje bendros išlaidos 2021 m. šiek tiek (5 proc.) padidėjo, palyginti su 2020 m., ir Komitetas tokį padidėjimą aiškina veiklos suaktyvėjimu, palyginti su pirmaisiais COVID-19 pandemijos metais. Atkreipiame dėmesį į tai, kad abu rodikliai nurodo priešingas tendencijas. Raginame Komitetą ir RK optimizuoti savo atitinkamų vidaus audito tarnybų veiklos koordinavimą įgyvendinant Komiteto ir RK bendradarbiavimo susitarimą.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname Regionų komiteto generaliniam sekretoriui, kad Regionų komiteto 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Su pasitenkinimu pažymime, kad 2021 finansinių metų metinėje ataskaitoje Audito Rūmai nenustatė jokių konkrečių su komitetu susijusių klausimų. Tačiau pažymime, kad metinėje 2021 finansinių metų ES biudžeto vykdymo ataskaitoje nepateikiama jokios svarbios informacijos apie komitetą, ir raginame Audito Rūmus į kitas metines ataskaitas įtraukti išsamius duomenis apie visų reikalavimų, būtinų nuosekliai biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai, įvykdymą. 2021 m. COVID-19 pandemija turėjo įtakos komiteto veiklai, todėl tam tikrose biudžeto eilutėse buvo sumažintas asignavimų panaudojimas (posėdžių, kelionių ir dienpinigių, vertimo žodžiu, komandiruočių ir pastatų eksploatavimo išlaidos), o kitose biudžeto eilutėse dėl sveikatos krizės reikėjo papildomų išlaidų (medicinos paslaugų ir IT bei vaizdo konferencijų projektų išlaidos). Skaičiuojama, jog atitinkamai sutaupyta daugiau nei 8 mln. EUR lėšų. Raginame Komitetą padėti savo nariams dalyvauti vietos dialoguose su piliečiais Europos klausimais. Pakartojame raginimą komitetui toliau stengtis pasiekti lyčių pusiausvyrą visais hierarchijos lygmenimis. Raginame komitetą toliau imtis veiksmų siekiant užtikrinti tinkamą geografinį visų savo darbuotojų pasiskirstymą, ypatingą dėmesį skiriant vadovybės lygmens darbuotojams. Pakartojame savo raginimą komitetui dar kartą apsvarstyti savo dalyvavimą skaidrumo registre, kuris nėra privalomas regionų ir vietos valdžios institucijoms ir joms atstovaujančioms asociacijoms.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname Europos ombudsmenui, kad jo 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Su pasitenkinimu atkreipiame dėmesį į tai, jog savo 2021 finansinių metų metinėje ataskaitoje Audito Rūmai pažymi, kad nenustatė jokių konkrečių su Ombudsmenu susijusių problemų. Tačiau pažymime, kad metinėje 2021 finansinių metų biudžeto vykdymo ataskaitoje nepateikiama jokia svarbi informacija apie Europos ombudsmeną, ir raginame Audito Rūmus į kitas metines ataskaitas įtraukti išsamius duomenis apie visų reikalavimų, būtinų nuosekliai biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai, įvykdymą. Su pasitenkinimu pažymime, kad laikotarpis, per kurį Ombudsmenas apmoka sąskaitas faktūras ir toliau yra labai trumpas – 11,35 dienų, tačiau sykiu atkakliai raginame įdiegti elektroninių sąskaitų faktūrų sistemą. Palankiai vertiname tai, kad Ombudsmenas yra sudaręs daug įvairių susitarimų dėl paslaugų lygio, ypač su Europos Parlamentu ir Komisija, todėl ši institucija gali sutaupyti pinigų, nes jai nereikia diegti šių paslaugų valdymo struktūrų. Be to, palankiai vertiname tai, kad Ombudsmenas taip pat dalyvauja sudarant tarpinstitucines preliminariąsias sutartis, kas, be kita ko, leidžia jam pasinaudoti mažesnėmis kainomis ir mažina poreikį kurti nuosavas sudėtingas administracines struktūras. Primygtinai raginame Ombudsmeną toliau stengtis užtikrinti subalansuotą geografinį visų valstybių narių piliečių pasiskirstymą tarp savo darbuotojų (ypač vadovybės lygmeniu). Raginame Ombudsmeną ir toliau stengtis užtikrinti subalansuotą lyčių pasiskirstymą.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui, kad priežiūros pareigūno 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Su pasitenkinimu atkreipiame dėmesį į tai, kad savo 2021 finansinių metų metinėje ataskaitoje Audito Rūmai pažymi, kad nenustatė jokių konkrečių su Priežiūros pareigūnu susijusių problemų. Tačiau pažymime, kad metinėje 2021 finansinių metų ES biudžeto vykdymo ataskaitoje nepateikiama jokios svarbios informacijos apie Priežiūros pareigūną, ir raginame Audito Rūmus į kitas metines ataskaitas įtraukti išsamius duomenis apie visų reikalavimų, būtinų nuosekliai biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai, įvykdymą. Palankiai vertiname priežiūros pareigūno paskelbtą 2021 m. metinę ataskaitą. Pažymime, kad 2021 m. priežiūros pareigūnas pasiekė arba viršijo tikslus, nustatytus aštuoniuose iš devynių pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių. Palankiai vertiname tai, kad priežiūros pareigūnas savo atsakymuose į praėjusių metų rezoliuciją dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo nurodo, kad jis nusprendė sustiprinti ex ante kontrolę, naudodamas atitinkamus kontrolinius sąrašus, ir nusprendė vidaus kontrolės koordinatoriaus pareigoms įdarbinti vieną visą darbo dieną dirbantį darbuotoją, kad nuo 2023 m. pirmojo ketvirčio pagerintų vidaus procedūras ir padidintų organizacijos veiksmingumą. Raginame priežiūros pareigūną mažinti mokėjimų vėlavimą naudojant elektroninius sprendimus, kurie prisideda prie to, kad valdžios institucijos taptų skaidresnės ir tvaresnės. Raginame pareigūną sudaryti su darbuotojais neterminuotas darbo sutartis, kad būtų užtikrintas veiklos tęstinumas ir darbo saugumas.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname ES vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, kad Europos išorės veiksmų tarnybos 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Su pasitenkinimu pažymime, kad Audito Rūmai nenustatė jokių reikšmingų probleminių klausimų, susijusių su jų tikrintomis EIVT priežiūros ir kontrolės sistemomis. Pažymime, kad Audito Rūmai paminėjo, jog EIVT mokėjimuose nustatė dvi kiekybiškai įvertinamas klaidas: viena susijusi su tuo, kad nebuvo sudaryta sutartis dėl paslaugų, kurias įsigijo ES delegacija, o kita susijusi su išmokomis darbuotojui, kuris nenurodė jokių pastarojo meto asmeninės padėties pokyčių. Pažymime, kad 2019 m. EIVT patobulino viešųjų pirkimų procesą: ji supaprastino ir modernizavo darbo procedūras ES delegacijose, centralizavo kai kuriuos procesus būstinėje ir sukūrė naujus viešųjų pirkimų dokumentų šablonus, peržiūrėjo taisykles ir sąlygas, kuriomis reglamentuojamas vietos darbuotojų įdarbinimas ES delegacijose ir prieš juos įdarbindama atliko ex ante patikras. Su susirūpinimu pažymi, kad Audito Rūmai penkiose iš dešimties tikrintų viešųjų pirkimų procedūrų nustatė keletą trūkumų, susijusių su tuo, kaip ES delegacijos taikė viešųjų pirkimų taisykles, ir nustatė keletą trūkumų visose aštuoniose tikrintose vietos darbuotojų įdarbinimo procedūrose. Raginame EIVT imtis veiksmų siekiant išspręsti problemas, dėl kurių padaromos nustatytos viešųjų pirkimų klaidos, ir ateityje užkirsti kelią atitinkamų taisyklių pažeidimams.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname Europos profesinio mokymo plėtros centro (CEDEFOP) vykdomajam direktoriui, kad centro 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Pritariame CEDEFOP 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui. Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl centro 2021 finansinių metų metinių ataskaitų nurodo, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog centro metinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos. 2021 m. centras integravo naują apskaitos sistemą ABAC, kurią taip pat naudoja Komisija. Atkreipiame dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad iš 2021 į 2022 m. perkeltų biudžetinių įsipareigojimų galutinės įgyvendinimo datos nebuvo teisingai užregistruotos sistemoje. Apgailestaujame, kad, Audito Rūmų teigimu, šie įsipareigojimai galėjo būti, nesilaikant taisyklių, perkelti į 2022 m. Palankiai vertiname tai, kad centras greitai sureagavo į Audito Rūmų išvadą – atnaujino galutines visų atitinkamų biudžetinių įsipareigojimų įgyvendinimo datas ir panaikino 11 biudžetinių įsipareigojimų, kurių bendra vertė – 45 923 EUR. Primygtinai reikalaujame laikytis biudžeto metinio periodiškumo principo. Pabrėžiame, kad Centras turėtų toliau gerinti savo biudžeto planavimą ir įgyvendinimo ciklus, kad būtų išvengta pernelyg didelio vėlavimo įgyvendinant darbo programas ar viešųjų pirkimų planus. Raginame centrą stiprinti savo vidaus kontrolės mechanizmus, įskaitant vidaus kovos su korupcija mechanizmo sukūrimą.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (EUROFOUND) vykdomajam direktoriui, kad fondo 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Pritariame EUROFOUND 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui. Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl fondo 2021 finansinių metų metinių ataskaitų nurodo, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog fondo metinės sąskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos. Džiaugdamiesi pažymime, kad dėl 2021 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos biudžeto įvykdymo lygis buvo 99,98 proc. einamųjų metų asignavimų. Esame susirūpinę dėl to, kad sumažėjo reali biudžeto perkamoji galia ir veiklos biudžeto dalis nuo 39 proc. 2010 m. iki 28 proc. 2021 m. Besitęsiant šiai tendencijai kils pavojus fondo gebėjimui laiku surinkti pakankamai patikimų duomenų. Susirūpinę pažymime, kad dėl padidėjusių pragyvenimo išlaidų Airijoje fondo veiklos biudžeto dalis nuolat mažėja. Įspėjame, kad toliau tęsiantis šiai tendencijai kils pavojus Fondo gebėjimui išsaugoti ir toliau gerinti savo darbo kokybę. Palankiai vertiname tai, kad Fondas dalijosi savo apskaitos pareigūno paslaugomis su EDI, o tai padėjo šiai institucijai sklandžiai plėstis. Primygtinai raginame fondą užtikrinti lyčių ir geografinę pusiausvyrą įdarbinant darbuotojus. Raginame iš naujo paaiškinti viešųjų pirkimų gairėse nustatytas procedūras ir šablonus. Raginame fondą užtikrinti didesnį skaidrumą ir viešąją atskaitomybę geriau naudojantis žiniasklaidos, socialinių tinklų kanalais.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname ES pagrindinių teisių agentūros direktoriui, kad agentūros 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Pritariame agentūros 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui. Atkreipiame dėmesį į atnaujintą Audito Rūmų nuomonę, kad didelis perkėlimų į kitą laikotarpį lygis yra struktūrinių problemų agentūrai įgyvendinant biudžetą rodiklis ir prieštarauja biudžeto periodiškumo principui. Tai yra pasikartojanti problema. Atkreipiame dėmesį į agentūros atsakymą, kuriame pažymima, kad didelis perkėlimų į kitą laikotarpį lygis daugeliu atvejų atspindi agentūros pagrindinės veiklos, apimančios ne vieną mėnesį trunkančią ar net ir į kitus metus perkeliamą veiklą, pobūdį ir kad agentūros biudžeto vykdymo rezultatas siekia daugiau nei 99 proc. Teigiamai vertiname agentūros pastangas gerinti savo biudžeto planavimą sukuriant asignavimų, kuriuos planuojama perkelti iš vienų metų į kitus, stebėsenos priemonę. Raginame agentūrą toliau stebėti savo perkėlimų lygį ir tobulinti savo įgyvendinimo ciklus. Apgailestaujame, kad agentūros etatų planas nebuvo padidintas nuo 2017 m. ir kad biudžeto padidėjimas daugiausia atspindi indeksavimą atsižvelgiant į infliacijos lygį, jis neatitiko padidėjusio darbo krūvio bei prašymų, pradedant vykdyti naują veiklą teisingumo ir policijos bendradarbiavimo srityse. Be tinkamų finansinių ir personalo išteklių agentūra negalės vykdyti visų jai pavestų užduočių ir visapusiškai įgyvendinti savo naujų įgaliojimų, o dėl to susidariusi padėtis gali daryti poveikį agentūros atliekamo darbo kokybei.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro direktoriui, kad centro 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Pritariame centro 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui. Džiaugdamiesi pažymime, kad dėl 2021 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos biudžeto įvykdymo lygis buvo 100 proc. Centras nustatė 54 veiklos rodiklių metinius tikslus, iš kurių 47 tikslai (87 proc.) buvo pasiekti. Palankiai vertiname tai, kad centras, be veiklos rezultatų rodiklių, pradėjo taikyti kelių rodiklių stebėsenos metodą. Pagal šį metodą stebėsenos veikla sutelkta į penkis pagrindinius epidemiologinius rodiklius. Palankiai vertiname centro pastangas ir pažangą trijose jo veiklos srityse – sveikatos, saugumo ir verslo veiksnių. 2021 m. išleistas pirmasis centro visiškai skaitmeninis pavyzdinis leidinys, kuriame pateikti aštuoni mažieji reagavimo vadovai, skirti pagrindinėms visuomenės sveikatos problemoms narkotikų srityje spręsti, paskelbtas naujas internetinis priemonių rinkinys, kuriuo siekiama tikslų tam tikrose sveikatos srityse, ir specialiosios ataskaitos dėl grėsmių ES, kylančių dėl naujų su narkotikais susijusių pokyčių Afganistane ir Irane, taip pat dėl Balkanų ir pietinių neteisėtos prekybos maršrutų į ES. Atkreipiame dėmesį į centro į klientus orientuotą požiūrį, pastangas užtikrinti, kad produktai būtų tiekiami ir paslaugos teikiamos laiku, ir didesnį centro matomumą internetiniuose kanaluose. Palankiai vertiname centro dalyvavimą su narkotikais susijusiuose mokymo renginiuose ir gebėjimų stiprinimą.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname Europos aplinkos agentūros vykdomajam direktoriui, kad agentūros 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Pritariame agentūros 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui. Su pasitenkinimu pažymime, kad 2021 finansiniais metais vykdant biudžeto stebėseną biudžeto įvykdymo lygis buvo 100 proc. Atkreipiame dėmesį į agentūros pasiekimus tokiose srityse kaip biologinė įvairovė ir ekosistemos, klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos, žmonių sveikata ir aplinka, žiedinė ekonomika ir išteklių naudojimas, tvarumo tendencijos, perspektyvos bei atsakomieji veiksmai ir, visų pirma, atsižvelgiant į konkretų tikslą atlikti vertinimus ir nustatyti rodiklius, kuriais grindžiami ES tvarumo užmojai. Agentūra teikia patikimą ir nepriklausomą informaciją apie aplinką. Palankiai vertiname jos 2021 m. atlikto darbo kokybę. Agentūra naudoja pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, kuriais siekiama kiekybiškai stebėti agentūros veiklos rezultatus, be kita ko, susijusius su jos darbinės veiklos planavimu, metinės darbo programos įgyvendinimu ir finansinių ir žmogiškųjų išteklių valdymu. Pabrėžiame, kad nepakankami agentūrai skiriami ištekliai gali pakenkti institucijų gebėjimui vykdyti įsipareigojimus, susijusius su Europos žaliuoju kursu. Raginame agentūrą imtis konkrečių priemonių siekiant kuo greičiau padidinti lyčių pusiausvyrą visais agentūros hierarchijos lygmenimis ir pateikti ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai. Raginame agentūrą stiprinti savo vidaus kontrolės mechanizmus, įskaitant vidaus kovos su korupcija mechanizmo sukūrimą.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) laikinajai vykdomajai direktorei, kad agentūros 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Pritariame EU-OSHA 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui. Palankiai vertiname tai, kad agentūra užbaigė visus veiksmus, kurių ėmėsi atsižvelgdama į Audito Rūmų pastabas, susijusias su 2018 ir 2019 finansinių metų biudžeto vykdymu. 2021 m. agentūra centralizavo visų savo viešųjų pirkimų valdymo, įskaitant planavimą, viešuosius pirkimus, sutarčių sudarymą ir stebėseną, administracinius išteklius ir ekspertines žinias. Raginame agentūrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai, ar pasiekti laukiami suderinimo ir veiksmingumo rezultatai, ypač susiję su perkėlimų į kitą laikotarpį valdymu. Džiaugdamiesi atkreipiame dėmesį į agentūros veiklą kuriant, renkant ir teikiant patikimą ir aktualią informaciją bei priemones, atliekant tyrimus DSS klausimais, kuriais prisidedama prie ES politikos, skirtos sveikoms ir saugioms darbo vietoms visoje ES skatinti. Raginame agentūrą pagerinti visų joje dirbančių darbuotojų lyčių pusiausvyrą ir informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie bet kokius pokyčius šiose srityje. Raginame Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad, skiriant atstovus į agentūros administracinę valdybą, būtų atsižvelgiama į lyčių pusiausvyrą. Raginame agentūrą išnagrinėti tolesnę sinergiją ir galimybes išplėsti savo veiklą ir sudaryti darbo susitarimus su kitomis ES įstaigomis. Raginame nagrinėti galimybes dalytis ištekliais vykdant sutampančias užduotis su kitomis ES įstaigomis.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname ES bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) administracijos direktoriui, kad agentūros 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Pritariame agentūros 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui. Pažymime, kad, neįskaitant pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių, kuriuos paveikė COVID-19 pandemija, ir pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių, kurie nėra išmatuojami arba kurių neįmanoma įvertinti, agentūra pasiekė tik 36 iš 49 pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių ir 6 iš 6 daugiamečių pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių tikslus. Agentūra toliau stiprino operatyvinį bendradarbiavimą, padidėjo ryšių prokurorų perduodamų bylų skaičius, todėl 2021 m. buvo pradėta tirti 290 naujų bylų. Su pasitenkinimu pažymime, kad agentūra toliau ėmėsi veiksmų, kad padidintų bylų perdavimo tarp agentūros ir Europos teisminio tinklo mastą – 2021 m. Europos teisminiam tinklui perduotos 44 bylos. Su pasitenkinimu pažymime, kad 2021 m. agentūra padėjo vykdyti Europos arešto orderius, susijusius su 480 naujų bylų ir 713 nagrinėjamų bylų, ir sudarė sąlygas taikyti 4262 Europos tyrimo orderius. Nacionaliniai prokurorai iš visos ES ir už jos ribų kreipėsi į agentūrą dėl pagalbos atliekant 10105 tarpvalstybinius nusikalstamų veikų tyrimus. Agentūra padėjo Komisijai pasirengti pradėti derybas dėl ES ir 13 trečiųjų šalių tarptautinių susitarimų dėl keitimosi operatyvine informacija, įskaitant asmens duomenis. 2021 m. agentūros kontaktinių punktų tinklas padidėjo ir apima 60 šalių.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname Europos mokymo fondo laikinajam direktoriui, kad Europos mokymo fondo 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Pritariame fondo 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui. Fondo 2021 m. darbo programa buvo įvykdyta 95,58 proc., o tai yra aukščiausias rodiklis per pastaruosius penkerius metus. Fondas pasiekė visus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, viršydamas išsikeltus tikslus. Atkreipiame dėmesį į pagrindinius fondo 2021 m. pasiekimus, kurie grindžiami trimis strateginiais tikslais: įgūdžių aktualumu ir numatymu, įgūdžių ugdymu ir patvirtinimu, švietimo ir mokymo politikos rezultatais bei kokybe. Pažymime, kad šiuos tikslus fondas įgyvendina pasitelkdamas tris pagrindines paslaugas: žinių centrą, stebėseną bei vertinimą ir politines konsultacijas. Atkreipiame dėmesį į tai, kad nuolat plečiamas fondo kokybės užtikrinimo forumas, kuris suburia 22 šalis partneres dvišalio ir daugiašalio dialogo profesinio rengimo ir mokymo valdymo klausimais platformoje. Fondo veikla padeda pereinamojo laikotarpio ir besivystančioms šalims išnaudoti jų žmogiškojo kapitalo potencialą vykdant švietimo, mokymo ir darbo rinkos sistemų reformą, įgyvendinant ES išorės santykių politiką. Raginame fondą įdarbinimo procedūrose visų pirma atsižvelgti į geografinę pusiausvyrą ir pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie visus tos srities pokyčius. Raginame fondą užtikrinti didesnį skaidrumą ir viešąją atskaitomybę geriau naudojantis žiniasklaidos ir socialinių tinklų kanalais.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname Europos jūrų saugumo agentūros vykdomajai direktorei, kad agentūros 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas. Pritariame agentūros 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui. Nepaisant nuolatinių apribojimų, kuriuos lėmė COVID-19 pandemija, 2021 m. nustatyti tikslai apskritai buvo pasiekti, nes užtikrintas aukštas metinės darbo programos įgyvendinimo lygis. Palankiai vertiname tai, kad trišalis agentūros, EŽKA ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) darbo susitarimas veikė gerai. Manome, kad susitarimas yra ES agentūrų sinergijos pavyzdys, kuris turėtų įkvėpti kitų sričių agentūras. Raginame agentūrą ir toliau dėti pastangas šioje srityje ir manome, kad yra tikslinga stiprinti agentūros, Europos aplinkos agentūros ir Europos žuvininkystės kontrolės agentūros bendradarbiavimą siekiant rinkti duomenis jūrų ekosistemų moksliniams tyrimams. Palankiai vertiname tai, kad agentūra toliau įgyvendina du bendradarbiavimo techninės pagalbos srityje projektus su trečiosiomis šalimis Viduržemio jūros regione (SAFEMEDIV) bei Juodosios ir Kaspijos jūrų regione (BCSEA). Manome, kad šie projektai su trečiosiomis šalimis yra geras bendradarbiavimo siekiant gerinti saugią laivybą, jūrų saugumą ir jūrų aplinkos išsaugojimą pavyzdys. Raginame agentūrą toliau dėti pastangas šioje srityje ir apsvarstyti naujo, panašaus bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis galimybę. Palankiai vertiname tai, kad Agentūra toliau yra pagrindinė Komisijos bei valstybių narių partnerė rengiant saugios laivybos standartus, skaitmeninant ir paprastinant ES laivybą.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname ES aviacijos saugos agentūros vykdomajam direktoriui, kad agentūros finansinių metų biudžetas įvykdytas. Pritariame agentūros 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui. Agentūros veiklos rezultatai buvo geri: jos 2021 m. metinės darbo programos įgyvendinimo lygis siekė 84 proc., o pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių – 76 proc. Palankiai vertiname tai, kad pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai buvo įvykdyti, ir tai, kad agentūra atkreipė dėmesį į priemones, kuriomis galima padidinti agentūros darbo efektyvumą. Vis dėlto rekomenduojame agentūrai atkreipti dėmesį į rodiklius, kurie dar nepasiekti arba yra atsiliekantys, visų pirma į tai, kad ataskaitos apie įvykius tvarkomos laiku ir audito metu nustatyti faktai užbaigiami taisomaisiais veiksmais. Teigiamai vertiname pagrindinius agentūros pasiekimus ir pažangą 2021 m. naujose srityse, susijusiose su žaliaisiais sprendimais ir skaitmeninimu. Raginame skirti pakankamą finansavimą ir numatyti paskatas tolesniems su tvariais aviaciniais degalais susijusiems moksliniams tyrimams ir plėtrai, kad jie taptų veiksmingesni ir įperkamesni, taip pat stiprinti ir atverti jų rinką. Raginame agentūrą, pasitelkiant savo ekspertines žinias ir tinkamus išteklius, dalyvauti bandomajame projekte dėl Europos reaktyvinių degalų standartų ir saugos sertifikavimo įstaigos, vykdomame iš 2023 m. ES biudžeto. Raginame užtikrinti didesnę civilinių ir karinių poreikių sąveiką pagal Karinio mobilumo veiksmų planą supaprastinant procesus ir derinant taisykles.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname Europos maisto saugos tarnybos vykdomajam direktoriui, kad tarnybos 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Pritariame tarnybos 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui. Tarnybos 2021 m. darbo planas buvo įgyvendintas pagal 2020 m. strategiją, kurią dėl pandemijos valdančioji taryba nusprendė pratęsti dar vieniems metams. Atkreipiame dėmesį į tarnybos darbo programos įgyvendinimą ir gerą veiklos rezultatų lygį, susijusį su tarnybos pagrindiniais veiklos rezultatų rodikliais ir rezultatais. Tarnyba peržiūrėjo savo veiklos rezultatų planą ir pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius siekdama juos suderinti su priimta 2027 m. Tarnybos strategija, ir įgyvendino pakeitimus. Palankiai vertiname tarnybos pastangas stiprinti bendradarbiavimą su kitomis ES agentūromis, visų pirma sutelkiant dėmesį į du aspektus: bendradarbiavimą dotacijų ir viešųjų pirkimų poreikių klausimais, kad būtų galima nustatyti bendras viešųjų pirkimų procedūras ir dalytis technologijomis bei ištekliais siekiant pritaikyti bendrus IT sprendimus. Tarnyba vykdė koordinavimo veiklą su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru, Europos cheminių medžiagų agentūra ir Europos vaistų agentūra. 2021 m. tarnyba baigė nagrinėti 704 klausimus pateikdama mokslines nuomones, technines ataskaitas ir pagrindžiamąsias publikacijas (planuoti išnagrinėti 785 klausimai). Raginame tarnybą užtikrinti, kad visi valdymo organų nariai ir patarėjai, jų pakaitiniai nariai ir kiti ekspertai atsakingai pateiktų metines interesų deklaracijas.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro direktoriui, kad centro 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Pritariame centro 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui. 2021 m. centro 2021–2027 m. strategija buvo įgyvendinama lėtai dėl COVID pandemijos ir naujų centrui pavestų įpareigojimų, susijusių su HERA steigimu. Raginame Komisiją centrui skirti reikiamus išteklius, kad jis galėtų įgyvendinti 2021–2027 m. strategijos tikslus ir vykdyti centro įgaliojimus pagal peržiūrėtą reglamentą (EB) Nr. 851/2004. Palankiai vertiname tęstinį centro darbą COVID-19 pandemijos srityje, visų pirma procesų, susijusių su visuomenės sveikatos įvykiais, tobulinimą, remiantis pandemijos metu įgyta patirtimi ir tarptautine lyginamąja analize. Tačiau pažymime, kad kai kurių centro ekstremaliųjų visuomenės sveikatos situacijų plano rezultatų įgyvendinimas buvo atidėtas. 2021 m. pabaigoje dar nebuvo pradėta įgyvendinti 16 proc. centro planuotų rezultatų arba jų įgyvendinimas buvo atidėtas. Centras toliau plėtoja ir įgyvendina naują rodikliais pagrįstą Europos stebėjimo sistemą platformoje „EpiPulse“, kad palaipsniui ES masto stebėsena būtų taikoma COVID-19 ir visoms kitoms ligoms bei sveikatos sutrikimams. Raginame centrą nuolat informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šios sistemos plėtrą. Raginame centrą imtis konkrečių priemonių siekiant kuo greičiau padidinti lyčių pusiausvyrą visais centro hierarchijos lygmenimis ir pateikti ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname ES kibernetinio saugumo agentūros (ENISA) vykdomajam direktoriui, kad agentūros 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Pritariame agentūros 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui. Palankiai vertiname tai, kad pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai buvo įvykdyti, ir tai, kad agentūra atkreipė dėmesį į priemones, kuriomis galima padidinti agentūros darbo veiksmingumą ir efektyvumą. Tačiau rekomenduojame agentūrai atsižvelgti į rodiklius, kurie dar nepasiekti arba kuriuos pasiekti atsiliekama. Pažymime, kad agentūra, bendradarbiaudama su ES kompiuterinių incidentų tyrimo tarnyba ir ES agentūrų tinklu, nagrinėjo galimybę teikiant bendras paslaugas padėti įgyvendinti būsimą ES institucijoms, įstaigoms ir agentūroms skirtą Kibernetinio saugumo reglamentą. Raginame agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie visus pokyčius šioje srityje. Pakartojame savo susirūpinimą, kad tarp agentūros vyresniosios vadovybės atstovų neužtikrinta lyčių pusiausvyra. Raginame agentūrą ir valstybes nares, teikiant kandidatus į vyresniosios vadovybės ar valdančiosios tarybos narius arba skiriant juos, laikytis lyčių pusiausvyros užtikrinimo principo. Audito Rūmų ataskaita pažymi, kad, siekdama nuspręsti, ar tam tikrą paslaugą perduoti išorės paslaugų teikėjui, ar teikti ją savo viduje, agentūra parengė ir naudoja sąnaudų ir naudos analizės metodiką. Ši metodika turi struktūros trūkumų. Agentūra jau ėmėsi būtinų veiksmų šiai problemai spręsti. Raginame agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie visus pokyčius šioje srityje.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname ES geležinkelių agentūros vykdomajam direktoriui, kad agentūros 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Pritariame agentūros 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui. Pripažįstame iššūkius, su kuriais agentūra susidūrė 2021 m. vykdydama biudžetą, be kita ko, susijusius su pastangomis kuo greičiau ir veiksmingiau panaudoti maždaug 1,3 mln. EUR IT saugumo srities biudžetą, kurį 2021 m. gegužės mėn. Komisija skyrė agentūros IT saugumo pajėgumams stiprinti. Giriame agentūrą už tai, kad, nepaisant riboto laikotarpio, ji įvykdė apie 81 proc. šio biudžeto. Atkreipiame dėmesį į tai, kad agentūra praneša apie pastaraisiais metais nuolat patiriamus su biudžetu susijusius apribojimus, nes trūksta darbuotojų naujoms ir išplėstoms užduotims, įtvirtintoms 4-ajame geležinkelių dokumentų rinkinyje, vykdyti. Susirūpinę atkreipiame dėmesį į agentūros atsakymą, kad kiekvienais metais ji turėjo vis labiau mažinti savo veiklos biudžetą, kad galėtų mokėti atlyginimus darbuotojams. Giriame agentūrą už priemones, kurių ji ėmėsi siekdama sušvelninti tokių trūkumų poveikį, pvz., padidindama valandinį įkainį, kurį agentūra taiko su institucijos užduotimis susijusiai veiklai. Agentūros biudžetas tarp transporto agentūrų yra mažiausias, nepaisant aukšto geležinkelių transporto aplinkosauginio veiksmingumo ir kitos naudos. Pakartojame savo paramą tam, kad būtų padidintas agentūros biudžetas, siekiant suteikti jai išteklių, kurių reikia, kad ji veiktų kaip veiksminga institucija ir atliktų savo užduotis.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname ES teisėsaugos mokymo agentūros (CEPOL) vykdomajam direktoriui, kad agentūros 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Pritariame agentūros 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui. 2021 m. Komisija atliko agentūros penkerių metų vertinimą. Palankiai vertiname tai, kad vertinimo ataskaitoje pateiktos bendros teigiamos išvados. Raginame agentūrą įgyvendinti vertinimo ataskaitoje pateiktas rekomendacijas. Buvo priimtas biudžeto pakeitimas, kuriuo agentūros 2021 m. biudžetas buvo sumažintas 800 tūkst. EUR, kurie buvo grąžinti Komisijai. Agentūra paaiškinimo, kad pandemija labai paveikė galimybę per pirmuosius 2021 m. ketvirčius organizuoti teisėsaugos mokymus vietoje ir dėl to didelė lėšų dalis liko nepanaudota. Vis dėlto pabrėžiame, kad agentūra veiksmingai pritaikė savo veiklą ir perėjo prie internetinio mokymo, tokiu būdu užtikrindama savo mokymo programų įgyvendinimą. Teigiamai vertiname tai, kad, nepaisydama su COVID-19 protrūkiu susijusio poveikio, agentūra nenutrūkstamai plėtė savo informavimo veiklą, o mokymų dalyvių skaičius išaugo 17 proc. Palankiai vertiname išskirtinius agentūros rezultatus e. mokymo srityje ir tai, kad 2021 m. pavasarį surengta internetinė CEPOL mokslinių tyrimų ir mokslo konferencija, kurioje dalyvavo daugiau kaip 500 dalyvių. CEPOL mainų programa buvo atidėta iki rugpjūčio mėn. vidurio ir 2021 m. buvo įvykdyta 57 proc. planuotų mainų. Raginame agentūrą geriau pritaikyti savo mokymo metodus prie savo tikslinės auditorijos.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname ES ir pakrančių apsaugos agentūros laikinai pareigas einančiam vykdomajam direktoriui, kad agentūros 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Pritariame agentūros 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui. Audito Rūmai savo specialiojoje ataskaitoje dėl agentūros paramos išorės sienų valdymui nustatė keletą trūkumų, susijusių su agentūros pagrindine veikla, t. y. su padėties stebėsena, rizikos analize, pažeidžiamumo vertinimu, bendromis operacijomis ir skubia pasienio pagalba, grąžinimo operacijomis ir agentūros mokymais. Taip pat nustatė, kad prieš eksponentiškai padidėjant agentūros išlaidoms nebuvo atliktas poreikių ir poveikio vertinimas. Raginame Vidaus audito tarnybą (IAS) įvertinti agentūros išlaidų stebėjimo ir poreikių prognozavimo pagal dotacijų nuostatas mechanizmą, taip pat Frontex grąžinimo paraiškų ir Neteisėtos migracijos valdymo programų (IRMA) sistemų atnaujinimo poveikį jos grąžinimo operacijų finansiniam valdymui. Raginame agentūrą toliau nagrinėti galimybes derinti išteklius ir jais dalytis su kitomis agentūromis, visų pirma su teisingumo ir vidaus reikalų agentūromis, nepaisant galimų jų operatyvinės veiklos skirtumų. Agentūra atidėjo Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 8/2021 1 rekomendacijos dėl keitimosi informacija sistemos ir Europos padėties vaizdo sistemos tobulinimo įgyvendinimo terminą daugiau kaip vieniems metams nuo 2022 m. vidurio iki 2023 m. ketvirtojo ketvirčio. Raginame agentūrą spręsti šį klausimą prioritetine tvarka.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname ES kosmoso programos agentūros vykdomajam direktoriui, kad agentūros 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Pritariame agentūros 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui. Agentūra, be savo pagrindinio biudžeto, toliau valdė didelę dalį deleguoto biudžeto (skirtų asignavimų), visų pirma pagal Europos geostacionarinės navigacinės tinklo sistemos (EGNOS) ir GALILEO eksploatavimo bei programos „Horizontas 2020“ įgaliojimo susitarimus. Be to, 2021 m. agentūra su Komisija pasirašė susitarimą dėl įnašo, kuriuo agentūrai pavedami papildomi programos „Europos horizontas“, „Copernicus“, ES vyriausybinio palydovinio ryšio (GOVSATCOM) ir informuotumo apie padėtį kosmose (SSA) komponentai. Pabrėžiame ES kosmoso programos ir agentūros sukūrimo svarbą. Su pasitenkinimu atkreipiame dėmesį į agentūros, kaip kosmoso ir palydovinės navigacijos, Žemės stebėjimo, junglumo ir kosmoso mokslinių tyrimų ir inovacijų saugumo garanto, indėlį padedant užtikrinti ES piliečių saugumą ir investicijas į ypatingos svarbos infrastruktūrą. Raginame agentūrą ir Komisiją toliau nustatyti galimą ES kosmoso programos komponentų ir būsimų programų sąveiką, pvz., įgyvendinant Saugaus junglumo programą IRIS ir kosmoso eismo valdymo projektą. Raginame agentūrą ir Komisiją kuo labiau išnaudoti ES dvejopo naudojimo kosmoso infrastruktūrą ir stiprinti jos vaidmenį Europos saugumo ir gynybos srityje. Raginame agentūrą dalyvauti įgyvendinant ES kosmoso strategiją saugumo ir gynybos srityje.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname Europos žuvininkystės kontrolės agentūros vykdomajai direktorei, kad agentūros 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Pritariame agentūros 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui. Palankiai vertiname papildomą 4 mln. EUR subsidiją, kurią Komisija skyrė pagal PBS su JK, iš dalies pakeitus agentūrai skirtą biudžetą, siekiant susidoroti su darbo krūviu, padidėjusiu dėl JK išstojimo iš ES, ir visomis galimomis naujų santykių pasekmėmis žuvininkystės kontrolės sistemai. Primename esminį agentūros indėlį įgyvendinant bendros žuvininkystės politikos (BŽP), ypač žuvininkystės kontrolės, tikslus. Po žuvininkystės kontrolės reglamento peržiūros agentūros darbo, susijusio su pagalba, krūvis padidės. Pabrėžiame, kad pastangos vykdyti vis platesnes pareigas nedera su tuo, kad tam nenumatoma pakankamai išteklių, todėl pabrėžia, kad ateinančiais metais agentūrai skiriami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai turi būti pakankami. Kalbant apie kovą su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba, agentūrai tenka svarbus vaidmuo skatinant dažniau ir suderintai taikyti ES kontrolės sistemas, taikomas kovojant su neteisėta žvejyba. Palankiai vertiname tai, kad agentūra tęsia bendradarbiavimą su FRONTEX ir EMSA, siekdama padėti nacionalinėms institucijoms atlikti pakrančių apsaugos funkcijas. Šis bendradarbiavimas yra ES agentūrų sinergijos pavyzdys. Raginame agentūrą toliau dėti pastangas šioje srityje ir manome, kad taip pat yra tikslinga stiprinti agentūros ir Europos aplinkos agentūros bendradarbiavimą.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname Europos cheminių medžiagų agentūros vykdomajai direktorei, kad agentūros 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Pritariame agentūros 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui. Agentūra pasiekė 194 iš 214 darbo programoje nustatytų veiksmų ir rezultatų. Likusių 18 veiksmų ir rezultatų neįgyvendino daugiausia dėl COVID-19 pandemijos, dėl vėlavusio arba mažesnio nei numatyta partnerių dalyvavimo. Palankiai vertiname tai, kad pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai buvo įvykdyti, ir tai, kad agentūra atkreipė dėmesį į priemones, kuriomis galima padidinti agentūros darbo veiksmingumą ir efektyvumą. Tačiau rekomenduojame agentūrai atsižvelgti į rodiklius, kurie dar nepasiekti arba kuriuos pasiekti atsiliekama. Palankiai vertiname tai, kad agentūra sustiprino savo atitikties stebėsenos pastangas ir iš esmės sėkmingai identifikavo reikalavimų neatitinkančias registracijas ir ėmėsi tolesnių veiksmų dėl įmonių, kurios turi paaiškinti pateiktus duomenis. Susirūpinę pažymime, kad, nepaisant šių pastangų, maždaug 40 proc. tokių įmonių vis dar nesilaiko reikalavimų. Vykdymo užtikrinimas bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis yra daug laiko reikalaujantis procesas ir bylas būtų galima išnagrinėti greičiau, jei agentūra turėtų teisėkūros priemonių taisyklių nesilaikančių įmonių registracijos numeriams panaikinti. Reikia spręsti agentūros pajamų iš mokesčių nuspėjamumo trūkumo problemą. Raginame Komisiją pateikti pasiūlymą dėl agentūros valdymo stiprinimo ir jos finansavimo modelio tvarumo didinimo nedelsiant, laikantis Cheminių medžiagų strategijoje tvarumui užtikrinti pareikšto įsipareigojimo.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname Euratomo tiekimo agentūros generalinei direktorei, kad agentūros 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Pritariame agentūros 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui. Džiaugdamiesi pažymime, kad Komisijai patvirtinus 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos taisyklės, kuriomis nustatoma, kaip agentūra turi subalansuoti pasiūlą ir paklausą. Taip pat pateiktos naujos apibrėžtys ir oficialiai išplėsta supaprastintos procedūros taikymo sritis. Atkreipiame ypatingą dėmesį į agentūros darbą su Patariamojo komiteto tiekimo saugumo ir kainų darbo grupe, kuriai 2021 m. buvo suteikti nauji įgaliojimai. Pažymime, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. agentūra savo finansinėse ataskaitose dėl Jungtinės Karalystės akcijų grąžinimo užregistravo atidėjinį irdėl bet kokio mokėjimo, grąžinimo ar atlygio Jungtinei Karalystei vėlesniais laikotarpiais dėl Jungtinės Karalystės narystės nutraukimo bus priimtas bendras sprendimas su Komisija. Raginame agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie visus pokyčius šioje srityje. 2021 m. agentūra atnaujino rizikos vertinimą, apimantį visas agentūros darbo sritis ir jos veiklos bei administracinius procesus, buvo atlikti koregavimai siekiant suderinti taikomas kontrolės priemones su rizika. Raginame agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie visus pokyčius šioje srityje. Raginame agentūrą greičiau parengti savo kibernetinio saugumo politiką, užbaigti ją iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie visus pokyčius.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname ES teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) vykdomajai direktorei, kad agentūros 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Pritariame agentūros 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui. Susirūpinę pažymime, kad vis dar yra aktuali Audito Rūmų pastaba, kurioje pabrėžiama, jog agentūra susiduria su sunkumais dėl vėlavimo atlikti mokėjimus. Pritariame Audito Rūmų nuomonei, kad dėl šio pasikartojančio trūkumo kyla rizika agentūros reputacijai. Atkreipiame dėmesį į agentūros pastangas sumažinti savo mokėjimų vėlavimus. Giriame tai, kad 2021 m. pavėluotų mokėjimų lygis buvo 7,8 proc., palyginti su 32,8 proc. 2020 m. Palankiai vertiname Agentūros įsipareigojimą 2022 m. pasiekti ne daugiau kaip 5 proc. mokėjimų vėlavimo atvejų lygį, be kita ko, kas mėnesį stebint veiklos rezultatų rodiklį ir imantis kitų rizikos mažinimo veiksmų. Su dabartiniu biudžetu susiję asignavimai, perkelti iš 2021 m. į 2022 m., yra palyginti dideli – 15,20 proc. arba 25,7 mln. EUR. Raginame agentūrą toliau stengtis spręsti šį klausimą visapusiškai laikantis metinio periodiškumo principo. Raginame agentūrą tęsti tarpvalstybinį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis kovos su terorizmu srityje. Raginame Agentūrą toliau plėtoti tvirtus ryšius su kitomis ES institucijomis ir ieškoti būdų, kaip vykdant sutampančias užduotis dalytis ištekliais ir darbuotojais su kitoms panašią veiklą vykdančioms agentūroms, visų pirma su CEPOL.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname Europos lyčių lygybės instituto direktorei, kad Instituto 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Pritariame instituto 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui. 2021 m. Institutas įgyvendino 96,62 proc. savo darbo programos ir taip pasiekė 2021–2023 m. bendrajame programavimo dokumente nustatytus tikslus. Pabrėžiame esminį instituto vaidmenį skatinant lyčių lygybę ES, teikiant mokslinius duomenis ir tyrimus. Vykdant šią užduotį, buvo matoma jo didžiulė svarba ir efektyvumas. Todėl pabrėžiame, kad institutui turi būti suteikta pakankamai bei stabilių finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kad jis galėtų vykdyti savo užduotis. Skatiname institutą ir kitas ES agentūras bendradarbiauti. Teigiamai vertiname vykstantį instituto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto bendradarbiavimą. Pabrėžiame, kad Institutas gali vertingai prisidėti prie visų Parlamento komitetų veiklos siekiant geriau integruoti lyčių perspektyvą į visas ES politikos sritis. Pripažįstame instituto specializaciją ir įžvalgas, ypač teikiant duomenis ir vertinant valstybių narių politiką. Dar kartą raginame institutą ateityje užtikrinti lyčių pusiausvyrą institute. Prašome Komisijos ir valstybių narių atsižvelgti į tai, kad svarbu užtikrinti lyčių pusiausvyrą skiriant savo narius į instituto valdymo tarybą. Raginame institutą paskelbti visų valdymo tarybos narių gyvenimo aprašymus ir interesų deklaracijas. Raginame institutą toliau stiprinti savo vidaus kontrolės mechanizmus, įskaitant vidaus kovos su korupcija mechanizmo sukūrimą.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname Europos bankininkystės institucijos vykdomajam direktoriui, kad institucijos 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Pritariame institucijos 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui. Institucija įvykdė 91 proc. savo darbo programos, į kurią įtraukta 21 proc. papildomų užduočių, kurios planuojant iš pradžių nebuvo numatytos. Palankiai vertiname tai, kad 2021 m. institucija toliau plėtojo sinergiją su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, skirdama apskaitos darbuotojus, ir su Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, vykdydama bendrą informacinių technologijų saugumo funkciją. Institucija dalyvauja daugelyje tarpinstitucinių procedūrų, todėl 2021 m. 90 proc. iš 143 preliminariųjų sutarčių buvo sudarytos su kitais ES subjektais. Institucija baigė rengti pertvarkymo galimybių gaires. Tos gairės yra svarbus žingsnis papildant ES teisinę sistemą pertvarkymo srityje, remiantis tarptautiniais standartais ir pasinaudojant geriausia ES patirtimi. Palankiai vertiname reikšmingus organizacinius pokyčius, kurių Institucija ėmėsi 2021 m., siekdama atsižvelgti į jos įgaliojimų ir darbo programos prioritetų perorientavimą, naujai paskirstydama užduotis ir veiklą strateginiuose skyriuose ir padaliniuose; pažymi, kad vykdant reorganizaciją visų pirma užsibrėžta sukurti naujus skyrius, kurie atspindėtų didėjančią tokių temų, kaip skaitmeniniai finansai, aplinkos, socialiniai ir valdymo aspektai, ataskaitų teikimas ir skaidrumas bei kova su pinigų plovimu, svarbą. Raginame instituciją užtikrinti, kad visos viešųjų pirkimų procedūros atitiktų Finansiniame reglamente nustatytus procedūrinius veiksmus.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos vykdomajam direktoriui, kad institucijos 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Pritariame institucijos 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui. 2021 m. institucija užsibrėžė 14 strateginio lygmens veiklos tikslų septyniose pagrindinėse darbo srityse. Institucija pasiekė arba viršijo 12 iš šių tikslų ir šiuo metu siekia dviejų likusių pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių. Institucija 304 produktus ir paslaugas suteikė laiku, dar 35 produktai ir paslaugos šiek tiek vėlavo, o 8 produktai ir paslaugos nebuvo suteikti – dažnai tai lėmė naujas prioritetų išdėstymas dėl politinių sprendimų, COVID-19 poveikis, ryšys su kitomis iniciatyvomis ir išteklių trūkumas. Džiaugdamiesi pažymime, kad 2021 m. institucija paskelbė priežiūros institucijų nepriklausomumo kriterijus, kuriais sprendžiamas priežiūros konvergencijos klausimas tokiose srityse kaip priežiūros praktika ir lūkesčiai pažeidimo atveju. Palankiai vertiname tai, kad parengta Europos sisteminės rizikos vertinimo sistema, pagal kurią institucija ir jos nariai gali parengti nuomonę dėl Europos draudimo rinkos tendencijų ir pokyčių bei galimos sisteminės rizikos. 2021 m. Institucija perskirstė žmogiškuosius išteklius, siekdama remti priežiūros konvergenciją. Šis perskirstymas susijęs su rekomendacija, kurią Audito Rūmai pateikė savo specialiojoje ataskaitoje. Pripažįstame institucijos įdėtas pastangas skaitmeninės pertvarkos srityje siekiant padidinti veiksmingumą, atnaujinant pagrindinę techninę infrastruktūrą, įgyvendinant iniciatyvas, kuriomis skatinamas verslo procesų automatizavimas, ir tobulinant ekstranetą.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos vykdomajai direktorei, kad institucijos 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Pritariame institucijos 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui. Palankiai vertiname tai, kad institucija savo 2021 m. darbo programą užbaigė 91 proc., o dauguma jos pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių buvo pasiekti arba viršyti. 2021 m. buvo pirmieji ištisi metai, kai institucija rinko mokesčius iš trečiųjų valstybių pagrindinių sandorio šalių, ir pirmieji metai, kai ji pradėjo rinkti mokesčius iš pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugyklų, kurie papildė mokesčius iš kredito reitingų agentūrų ir sandorių duomenų saugyklų pagal reglamentus (ES) Nr. 648/2012 ir (ES) 2015/2365. Džiaugdamiesi pažymime, kad institucija patobulino savo mokėjimų valdymo sistemą, siekdama geriau valdyti pavėluotus mokėjimus, atliktus, pavyzdžiui, kredito reitingų agentūrų arba sandorių duomenų saugyklų, ir už tuos mokėjimus sukauptas palūkanas. Primygtinai pabrėžiame, kad reikia nustatyti sistemingas skaidrumo, nesuderinamumo, interesų konfliktų, neteisėtos lobistinės veiklos klausimams skirtas taisykles. Raginame instituciją nustatyti vidaus kovos su korupcija priemones. Raginame instituciją informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šioje srityje padarytą pažangą. Teigiamai vertiname institucijos pastangas siekti sinergijos su kitomis ES agentūromis ir Komisija vykdant bendras viešojo pirkimo procedūras. Raginame instituciją ir toliau siekti sinergijos su kitomis ES įstaigomis.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname ES energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) direktoriui, kad agentūros 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Pritariame agentūros 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui. Remdamiesi Audito Rūmų ataskaita, atkreipiame dėmesį į tai, kad 2019 m. buvo nustatyta, kad kelios konkrečios sutartys pagal preliminariąją IT paslaugų sutartį buvo nustatytos kaip iš dalies netvarkingos ir kad pagal šią preliminariąją sutartį atlikti vėlesni mokėjimai taip pat gali būti paveikti, ir kad 2021 m. susiję mokėjimai sudarė 21534 EUR sumą. Atkreipiame dėmesį į tai, kad atitinkama preliminarioji sutartis nustos galioti 2025 m., ir į agentūros atsakymą, kad ji kiek įmanoma labiau sumažino į kainoraštį neįtrauktų prekių ir paslaugų naudojimą, kad tokios prekės ir paslaugos sudarytų mažiau nei 10 proc. kiekvienos konkrečios sutarties sumos, atsižvelgdama į vykdomos operacinės veiklos tęstinumą. Remdamiesi Audito Rūmų ataskaita, susirūpinę pažymime, kad agentūra į 2022 m. perkėlė 6,6 mln. EUR (29,9 proc.). Agentūra teigia, kad 2021 m. buvo pirmieji metai, kai agentūra rinko mokesčius neturėdama ankstesnės patirties šioje srityje ir ji atsargiai sudarė sutartis dėl savo išteklių ir atidėjo kelių veiklos projektų, kuriuos planuojama padengti mokesčiais, pradžią, kol bus sumokėta pirmoji mokesčių dalis, ir kad dėl to metų pabaigoje iš įsipareigojimų buvo perkelta daug nepanaudotų lėšų.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname BEREC paramos agentūros (BEREC biuro) direktoriui, kad agentūros 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Pritariame agentūros 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui. Palankiai vertiname tai, kad pagrindinės veiklos rezultatų rodikliai buvo įvykdyti, ir tai, kad agentūra atkreipė dėmesį į priemones, kuriomis galima padidinti agentūros darbo efektyvumą ir veiksmingumą. Tačiau rekomenduoja Agentūrai atsižvelgti į pagrindinės veiklos rezultatų rodiklius, kurie dar nepasiekti arba kuriuos pasiekti atsiliekama. Apgailestaujame, kad informacinių technologijų konsultavimo sutarties, kuria remiamas BEREC 2022–2025 m. IRT strategijos rengimas, pasirašymas turėjo būti atidėtas iki 2022 m., nes sutarties dėl tokių paslaugų nebuvo įmanoma pasirašyti. Pažymime, kad Audito Rūmai 2019 finansiniais metais nustatė, jog teisinių paslaugų viešųjų pirkimų procedūra buvo netvarkinga, todėl vėlesni mokėjimai, atlikti pagal šią preliminariąją sutartį, yra netvarkingi ir kad 2021 m. susiję mokėjimai sudarė 4444 EUR. Remdamiesi Audito Rūmų ataskaita, susirūpinę pažymime, kad per vieną viešųjų pirkimų procedūrą, susijusią su IT paslaugomis, agentūra paprašė rangovo pateikti pasiūlymą iš anksto nenurodydama, kokios paslaugos buvo reikalingos, ir neatliko konkrečių sutarčių kainų ex ante patikrų pagal pagrindinę preliminariąją sutartį. Agentūra atsakė, kad ji pagerins procesus susijusius su visų būsimų konkrečių sutarčių kainų patikromis. Raginame agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie visus pokyčius šioje srityje.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname Europos inovacijos ir technologijos instituto direktoriui, kad instituto 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Pritariame instituto 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui. 2021 m. institutas plačiu mastu įgyvendino savo darbo programą, nors ir buvo tam tikro vėlavimo dėl vėlyvo reglamento (ES, Euratomas) 2020/2093 ir Reglamento (ES) 2021/695 priėmimo. Dėl nepakankamų instituto žmogiškųjų išteklių kai kurių prioritetų, t. y. stebėsenos strategijos ir perėjimo prie e. dotacijų, įgyvendinimas buvo atidėtas iki 2022 m. Pažymime, kad, be kitų pagrindinių instituto 2021 m. laimėjimų, pradėta jo iniciatyva „Aukštojo mokslo institucijų (AMI) iniciatyva: inovacijų gebėjimų stiprinimas aukštojo mokslo srityje“, kuri yra pagrindinis 2021–2027 m. SID tikslas. Palankiai vertiname tai, kad vidutinis dotacijos skyrimo laikas sutrumpėjo nuo 187 dienų iki 117 dienų. Palankiai vertiname sąveikos ir bendradarbiavimo su kitomis institucijomis ir įstaigomis plėtojimą. Atkreipiame dėmesį į 2021 m. padarytą pažangą įgyvendinant instituto susitarimo memorandumą su Europos inovacijų taryba (EIC) ir vykdant bendrus projektus, susijusius su žinių ir inovacijų bendrijų startuolių prisijungimu prie EIC spartinimo programos ar Moterų verslumo darbotvarkės populiarinimu. Atkreipiame dėmesį į Instituto bendradarbiavimą su ES teisėsaugos mokymo agentūra tokiose srityse kaip įdarbinimo komisijos ar IT parama. Raginame institutą imtis konkrečių priemonių siekiant kuo greičiau pagerinti lyčių pusiausvyrą visais lygmenimis.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname ES prieglobsčio agentūros vykdomajai direktorei, kad Europos prieglobsčio paramos biuro 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Pritariame biuro 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui. Palankiai vertiname tai, kad biuras įgyvendino 2021 m. metinę darbo programą: 78 proc. jo metinių rodiklių ir 85 proc. jo daugiamečių rodiklių pasiekti arba viršyti, nepaisant nuolatinių iššūkių, kilusių dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos. Palankiai vertiname biurą už tai, kad jis padidino savo techninės ir operatyvinės pagalbos valstybėms narėms mastą, ir kad jis yra pasirengęs sparčiai reaguoti į humanitarinę krizę Afganistane, padidėjusį sieną iš Baltarusijos kertančių prieglobsčio prašytojų skaičių, su karu Ukrainoje susijusias problemas. Atsižvelgdami į tai pažymime, kad 2021 m. biuras su Latvija, Lietuva ir Belgija pasirašė naujus veiklos planus, sukurta ekspertų platforma afganistaniečių saugių kelių klausimais, sustiprinta parama valstybėms narėms įgyvendinant Laikinosios apsaugos direktyvą ir į Moldovą buvo nusiųsti biuro darbuotojai, kurie rėmė savanoriškus perkėlimus į valstybes nares, teikdami informaciją vietoje. Biuras 2021 m. suintensyvino pasirengimą savo naujiems įgaliojimams. Raginame biurą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie naujų reglamento (ES) 2021/2303 nuostatų, susijusių su konsultaciniu forumu, pagrindinių teisių pareigūnu, prieglobsčio pagalbos rezervu, ryšių palaikymo pareigūnų siuntimu į valstybes nares ir trečiąsias šalis, stebėsenos mechanizmu ir skundų nagrinėjimo mechanizmu, įgyvendinimą.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname ES didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros (eu-LISA) vykdomajam direktoriui, kad agentūros 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Pritariame agentūros 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui. Audito Rūmai nustatė mokėjimus, kurių bendra suma siekia 18,11 mln. EUR, iš jų 15,67 mln. EUR suma laikoma neatitinkančia tam tikrų Agentūros finansinio reglamento nuostatų, o 2,44 mln. EUR suma laikoma neatitinkančia atitinkamų preliminariųjų sutarčių nuostatų. Tai sudaro iš viso 6,20 proc. 2021 m. turėtų mokėjimų asignavimų ir viršija auditui nustatytą reikšmingumo ribą. Todėl buvo pateikta sąlyginė nuomonė dėl finansinėse ataskaitose atspindimų mokėjimų teisėtumo ir tvarkingumo. Pritariame Audito Rūmų nuomonei, kad dideli asignavimų perkėlimai į kitą laikotarpį prieštarauja biudžeto metinio periodiškumo principui ir rodo struktūrines biudžeto vykdymo problemas. Agentūra teigia, kad perkėlimai daugiausia buvo susiję su išorės paramos paslaugų teikėjais, su kuriais agentūra sudarė sutartis siekdama spręsti sistemingo darbuotojų trūkumo problemą po to, kai agentūrai buvo pavestos naujos užduotys, o joms vykdyti nebuvo paskirta pakankamai žmogiškųjų išteklių. Šių sutarčių terminas buvo suderintas ne su kalendoriniais metais, o su būtinų teikiamų paslaugų trukme. Raginame Agentūrą spręsti šiuos klausimus. Raginame Komisiją geriau koordinuoti naujų užduočių ir reikalingų išteklių paskirstymą siekiant sumažinti naudojimosi išorės paslaugų teikėjais poreikį.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės direktoriui, kad bendrosios įmonės 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Apgailestaujame, kad Audito Rūmų ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad bendrosios įmonės 2021 finansinių metų metinėse finansinėse ataskaitose pateikta apskaičiuota ITER projekto įgyvendinimo įsipareigojimų įvykdymo bendrų išlaidų sąmata siekia 18,3 mlrd. EUR ir kad pasikeitus pagrindinėms prielaidoms, susijusioms su sąmata ir rizika, gali labai padidėti išlaidos ir gali būti toliau vėluojama įgyvendinti ITER projektą. Pripažįstame, kad programoje „Europos horizontas“ bendrajai įmonei numatyti plataus užmojo tikslai, kuriuos galima pasiekti tik parengus ir įgyvendinus veiksmingus sprendimus, kuriais šalinami vidaus kontrolės sistemų trūkumai ir pasirengiama būsimiems iššūkiams, kylantiems dėl padidėjusios atsakomybės, pvz., žmogiškųjų išteklių valdymo ir planavimo srityje. Atkreipiame dėmesį į tai, kad dėl ypač sudėtingų ir kompleksinių skaičiavimų ir ataskaitų teikimo reikalavimų kyla didelė klaidų rizika, todėl raginame išnagrinėti supaprastinimo galimybes, kai tai įmanoma ir suderinama su esama teisine sistema. Su susirūpinimu pažymime, kad Rusija yra Tarptautinės ITER branduolio sintezės energijos organizacijos (ITER-IO) narė, turinti įsipareigojimus į ITER montavimo vietą Prancūzijoje pristatyti kelis ITER projektams skirtus komponentus ir mokėti ITER-IO metinius įnašus, taigi kyla rizika, kad ITER projektą bus vėluojama įgyvendinti ir padidės jo išlaidos.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrosios įmonės laikinajam vykdomajam direktoriui, kad bendrosios įmonės 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Pritariame bendrosios įmonės 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui. Apgailestaujame dėl to, kad Bendroji įmonė (kaip ir kitos) nurodė, kad pasibaigus vidaus biudžeto ir išteklių planavimo procesui jų vadovybė nebuvo įtraukta į kuruojančio generalinio direktorato ir Biudžeto generalinio direktorato derybų procesą. Apgailestaujame dėl to, kad, kaip teigia bendroji įmonė, jos nebuvo pakankamai informuotos nei apie Komisijos taikomą našumo modelį, pagal kurį nustatomi jų pagal naująją DFP įgyvendinamoms programoms reikalingi žmogiškieji ištekliai, nei apie darbuotojų skaičiaus ribojimo pagrindą, nepaisant to, kad įgyvendintinas biudžetas padidėjo. Palankiai vertiname sklandų perėjimą prie naujo juridinio asmens – bendrosios įmonės SESAR 3 ir pažymime, kad įmonė sukūrė kelis horizontaliuosius koordinavimo mechanizmus, kurie sudarė sąlygas skaidriam ir struktūrizuotam bendradarbiavimui ir rėmėsi kiekvieno organizacijos nario individualiomis ekspertinėmis žiniomis, visų pirma 2021 m. vasario mėn. įsteigė Pereinamojo laikotarpio koordinavimo grupę. Pabrėžiame Bendro Europos dangaus 2+ svarbą ir raginame jį laiku priimti ir įgyvendinti. Pabrėžiame, kad palydovų sistemų naudojimas navigacijai, ryšiams ir sekimui bei visiškas Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų (SESAR) diegimas padės baigti kurti Bendrą skaitmeninį Europos dangų.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname Netaršios aviacijos bendrosios įmonės vykdomajam direktoriui, kad bendrosios įmonės 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Pritariame bendrosios įmonės 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui. Programoje „Europos horizontas“ bendrajai įmonei numatyti plataus užmojo tikslai, kuriuos galima pasiekti tik parengus ir įgyvendinus veiksmingus sprendimus, kuriais šalinami Švariojo vandenilio bendrosios įmonės vidaus kontrolės sistemų trūkumai ir pasirengiama būsimiems iššūkiams, kylantiems dėl padidėjusios atsakomybės, pvz., žmogiškųjų išteklių valdymo ir planavimo srityje. Atsižvelgdami į tai, atkreipiame dėmesį į tai, kad ypač sudėtingi ir sudėtingi skaičiavimai ir ataskaitų teikimo reikalavimai kelia didelę klaidų riziką, todėl raginame išnagrinėti supaprastinimo galimybes, kai tai įmanoma ir suderinama su esama teisine sistema. Vis dar neatlikti tolesni veiksmai, susiję su Audito Rūmų 2020 m. rekomendacija dėl laikinųjų darbuotojų pasitelkimo. Raginame bendrąją įmonę kuo greičiau spręsti šį klausimą, nes tokia padėtis bendrajai įmonei kelia nestabilumą ir didelę riziką. Pažymime, kad bendrosios įmonės mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės neįmanoma įgyvendinti esant tokiam statutinių darbuotojų skaičiui. Remdamasiesi 2021 m. metine veiklos ataskaita pažymime, kad, kalbant apie lyčių pusiausvyrą, Netaršios aviacijos bendrojoje įmonėje, palyginti su ankstesniais metais, programoje dalyvauja mažiau moteriškos lyties projektų koordinatorių, patarėjų ir ekspertų. Apgailestaujame, kad šie skaičiai sumažėjo, todėl raginame dėti daugiau pastangų siekiant lyčių pusiausvyros.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendrosios įmonės vykdomajam direktoriui, kad bendrosios įmonės 2021 finansinių metų yra biudžetas įvykdytas. Pritariame bendrosios įmonės 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui. Programoje „Europos horizontas“ bendrajai įmonei numatyti plataus užmojo tikslai, kuriuos galima pasiekti tik parengus ir įgyvendinus veiksmingus sprendimus, kuriais šalinami vidaus kontrolės sistemų trūkumai ir pasirengiama būsimiems iššūkiams, kylantiems dėl padidėjusios atsakomybės, pvz., žmogiškųjų išteklių valdymo ir planavimo srityje. Atsižvelgdami į tai, atkreipiame dėmesį į tai, kad ypač sudėtingi ir sudėtingi skaičiavimai ir ataskaitų teikimo reikalavimai kelia didelę klaidų riziką, todėl raginame išnagrinėti supaprastinimo galimybes, kai tai įmanoma ir suderinama su esama teisine sistema. Pažymime, kad bendrosiose įmonėse nėra suderintos „administracinių išlaidų“ apibrėžties, kuri yra jos narių finansinių įnašų apskaičiavimo pagrindas ir išankstinė sąlyga, kad tokios išlaidos taptų palyginamos. Atsižvelgdami į tai, raginame priimti bendras gaires, kad visos bendrosios įmonės laikytųsi suderinto požiūrio į tam tikrų administracinių išlaidų kategorijų klasifikavimą. Remiantis metine veiklos ataskaita, moterų skaičius valdyboje padidėjo nuo 20 proc. praėjusiais metais iki 30 proc. 2021 m. pabaigoje. Raginame bendrąją įmonę toliau stengtis užtikrinti lyčių pusiausvyrą valdyboje.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendrosios įmonės vykdomajam direktoriui, kad bendrosios įmonės 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Pritariame bendrosios įmonės 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui. Esame susirūpinę dėl to, kad bendrosios įmonės narių įnašų tikslų pasiekimo lygis yra palyginti žemas. Šį žemą lygį nulemia ilga projektų trukmė, kuri yra būtina dėl bendrosios įmonės mokslinių tyrimų novatoriškų sveikatos sprendimų srityje pobūdžio. Tai nulemia ir projektus įgyvendinančių pasaulinių konsorciumų mastas. Pažymime, kad bendrosiose įmonėse nėra suderintos „administracinių išlaidų“ apibrėžties, kuri yra jos narių finansinių įnašų apskaičiavimo pagrindas ir išankstinė palyginamų sumų nustatymo sąlyga. Atsižvelgdami į tai, raginame priimti bendras gaires, kad visos bendrosios įmonės laikytųsi suderinto požiūrio į tam tikrų administracinių išlaidų kategorijų klasifikavimą. Programoje „Europos horizontas“ bendrajai įmonei numatyti plataus užmojo tikslai, kuriuos galima pasiekti tik parengus ir įgyvendinus veiksmingus sprendimus, kuriais šalinami bendrosios įmonės vidaus kontrolės sistemų trūkumai ir pasirengiama būsimiems iššūkiams, kylantiems dėl padidėjusios atsakomybės, pvz., žmogiškųjų išteklių valdymo ir planavimo srityje. Atsižvelgdami į tai, atkreipiame dėmesį, kad ypač sudėtingi ir sudėtingi skaičiavimai ir ataskaitų teikimo reikalavimai kelia didelę klaidų riziką, todėl raginame išnagrinėti supaprastinimo galimybes, kai tai įmanoma ir suderinama su esama teisine sistema.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname Švariojo vandenilio bendrosios įmonės vykdomajam direktoriui, kad bendrosios įmonės 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Pritariame bendrosios įmonės 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui. Pripažįstame, kad programoje „Europos horizontas“bendrajai įmonei numatyti plataus užmojo tikslai, kuriuos galima pasiekti tik parengus ir įgyvendinus veiksmingus sprendimus, kuriais šalinami Švariojo vandenilio bendrosios įmonės vidaus kontrolės sistemų trūkumai ir pasirengiama būsimiems iššūkiams, kylantiems dėl padidėjusios atsakomybės, pvz., žmogiškųjų išteklių valdymo ir planavimo srityje. Atsižvelgdami į tai, atkreipiame dėmesį į tai, kad ypač sudėtingi ir sudėtingi skaičiavimai ir ataskaitų teikimo reikalavimai kelia didelę klaidų riziką, todėl raginame išnagrinėti supaprastinimo galimybes, kai tai įmanoma ir suderinama su esama teisine sistema. Pažymime, kad bendrosiose įmonėse nėra suderintos „administracinių išlaidų“ apibrėžties, kuri yra jos narių finansinių įnašų apskaičiavimo pagrindas ir išankstinė sąlyga, kad tokios išlaidos taptų palyginamos. Atsižvelgdami į tai, raginame priimti bendras gaires, kad visos bendrosios įmonės laikytųsi suderinto požiūrio į tam tikrų administracinių išlaidų kategorijų klasifikavimą. Raginame bendrąją įmonę toliau gerinti lyčių pusiausvyrą. Apgailestaujame dėl to, kad projektų koordinatorių moterų, pagal programą „Horizontas 2020“ dirbančių Komisijos patariamosiose grupėse, ekspertų grupėse, vertinimo komisijose, kaip atskiros ekspertės ir t. t., procentinė dalis neviršija 33 proc.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname Europos geležinkelių bendrosios įmonės laikinai pareigas einančiam vykdomajam direktoriui, kad bendrosios įmonės 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Palankiai vertiname bendrosios įmonės pastangas toliau plėtoti naujos partnerystės ir esamų ES finansavimo mechanizmų sinergiją, įskaitant projektus, finansuojamus pagal ES programas. Šios pastangos apima veiklą, kurią planuojama vykdyti siekiant skatinti galimas sąsajas su kitomis ES programomis, darbą su valstybėmis narėmis valstybių atstovų grupėje ir diegimo grupės įsteigimą siekiant padėti nustatyti ir suderinti diegimo ir investicijų planus su kitomis ES finansavimo priemonėmis. Yra svarbu tęsti šį darbą siekiant sukurti tvaresnę, patikimesnę ir patrauklesnę geležinkelių sistemą. Palankiai vertiname 2020 m. gruodžio mėn. pradėtą įgyvendinti naują Komisijos darnaus ir išmanaus judumo strategiją, į kurią įtraukti konkretesni geležinkelių sektoriaus orientyrai siekiant stiprinti pažangią ir tvarią ateitį. 82 iniciatyvų veiksmų planas yra pagrindas, kuriuo remiantis ES transporto sistema gali pasiekti savo žaliąją ir skaitmeninę transformaciją ir tapti atsparesne būsimoms krizėms. Pabrėžiame bendrosios įmonės bendradarbiavimo su Europos geležinkelių agentūra svarbą siekiant užtikrinti parengtų projektų sąveiką. Sveikiname bendrąją įmonę dėl jos nuolatinio ir aktyvaus ataskaitų dėl bendrosios įmonės įnašų siekiant JT darnaus vystymosi tikslų teikimo bei dėl indėlio siekiant Komisijos darnaus ir išmanaus judumo strategijoje ir skaitmeninio dešimtmečio programoje išdėstytų tikslų.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname Bazinių skaitmeninių technologijų bendrosios įmonės vykdomajam direktoriui, kad bendrosios įmonės 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Pritariame bendrosios įmonės 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui. Palankiai vertiname Tarybos bendrą požiūrį į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos puslaidininkių ekosistemos stiprinimo priemonių sistema (Lustų aktas). Komisijos pasiūlymu iš dalies pakeisti reglamentą (ES) 2021/2085, bendroji įmonė bus pertvarkyta į būsimą Lustų bendrąją įmonę, kuriai bus suteikti nauji įgaliojimai, susiję su Europos lustų iniciatyvos įgyvendinimu pagal naują 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą (DFP). Pažymi, kad bendroji įmonė rems novatoriškų naujos kartos puslaidininkių technologijų, kurios turėtų sustiprinti ES lustų gamybos pajėgumus, kūrimą. Susirūpinę pažymime, kad 2018–2021 m. visų bendrųjų įmonių laikinųjų darbuotojų vidutinis metinis lygis išliko aukštas ir sudarė apie 11 proc. statutinių darbuotojų. Dėl didelės pagal sutartis dirbančių darbuotojų dalies labai padidėja bendrosios įmonės darbuotojų kaita ir dar labiau destabilizuojama darbuotojų padėtis. Laikinųjų darbuotojų pasitelkimas turėtų išlikti laikinu sprendimu, nes kitu atveju tai galėtų neigiamai paveikti bendrus bendrosios įmonės veiklos rezultatus, pvz., bendrųjų gebėjimų išsaugojimą, neaiškius atskaitomybės kanalus, galimus teisinius ginčus ir mažesnį darbuotojų efektyvumą. Taip pat raginame dėti daugiau pastangų siekiant lyčių pusiausvyros.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės vykdomajam direktoriui, kad Bendrosios įmonės 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Pritariame bendrosios įmonės 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui. Pažymime, kad Audito Rūmai metinių finansinių ataskaitų patikimumo riziką įvertino iki vidutinės dėl to, kad turto pripažinimo ir valdymo procedūros dar nenustatytos, taip pat dėl savo narių nepiniginių įnašų ataskaitų teikimo, sertifikavimo ir patvirtinimo reikalavimų. Susirūpinę pažymime, kad Audito Rūmai bendrosios įmonės biudžeto valdymui keliamai rizikai priskyrė vidutinę kategoriją dėl pastebėtų biudžeto planavimo ir stebėjimo proceso trūkumų ir jos sutarčių bei dotacijų veiksmų sudėtingumo ir daugiamečio pobūdžio. Raginame bendrąją įmonę spręsti šį klausimą būsimame biudžete ir stebėsenos procedūrose. Susirūpinę pažymime, kad bendrajai įmonei vis dar trūksta patikimų nepiniginių įnašų sertifikavimo ir patvirtinimo procedūrų, apie kurias praneša jos privatieji nariai ir dalyvaujančiosios valstybės, ir kad ji yra vienintelė bendroji įmonė, neturinti strateginio įgyvendinimo plano kitų narių įnašams gauti. Raginame bendrąją įmonę informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie veiksmus, kurių imtasi siekiant išspręsti tokio plano nebuvimo problemą.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname Komisijai, kad aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Pritariame šių fondų 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui. Apgailestaujame, kad dėl užsitęsusios COVID-19 situacijos 50 proc. delegacijų Užsachario Afrikoje nepasiekė minimalaus prognozuojamo mokėjimų tikslo (90 proc.). Iš jų labiausiai išsiskyrė Madagaskaras, beveik visiškai uždaręs savo sienas, todėl buvo labai sudėtinga tęsti vykdymą, kaip buvo numatyta iš pradžių. Etiopija, Gvinėja ir Malis dėl politinių krizių, kurios labai paveikė operacijas ir padarė didelį poveikį prognozuojamiems paramos biudžetui mokėjimams. Ramiojo vandenyno ir Karibų valstybėse COVID-19 apribojimai taip pat turėjo įtakos vykdymui. Fidžyje ir Haityje dėl pablogėjusios ekonominės, socialinės ir politinės padėties atsiradę neigiami šalutiniai padariniai turėjo pražūtingą poveikį infrastruktūros projektams. Yra nepriimtina, jog kai kurios tarptautinės organizacijos suteikė tik ribotą prieigą prie dokumentų neleisdamos Audito Rūmams pasidaryti dokumentų kopijų, dėl to buvo trukdoma planuoti ir vykdyti auditą, tai lėmė vėlavimą. Pripažįstame Komisijos pastangas spręsti šią problemą aktyviai bendradarbiaujant su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, dėl kurių operacijų padidėjo klaidų lygis, tiek ieškant praktinių sprendimų, tiek palaikant aukšto lygio dialogą. Raginame Komisiją imtis pastangų stiprinti bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis siekiant užtikrinti, jog Audito Rūmai turėtų išsamią, neribotą ir laiku teikiamą prieigą prie visos būtinos informacijos.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. ES agentūros turi sutelkti dėmesį į užduotis, turinčias aiškią Europos pridėtinę vertę, ir tokių užduočių organizavimas turėtų būti optimizuotas, kad būtų išvengta dubliavimosi, atsižvelgiant į ES mokesčių mokėtojų interesus. Giriame agentūras už jų atsparumą ir pastangas išlaikyti aukštus darbo standartus ir aukštos kokybės rezultatus, nepaisant antraisiais COVID-19 pandemijos metais nustatytų apribojimų. Bendrą 33 decentralizuotų ES agentūrų 2021 m. biudžeto sumą sudarė apie 3,21 mlrd. EUR įsipareigojimų asignavimų. Susirūpinę pažymime, kad galutiniai kai kurių agentūrų biudžetai 6 metus buvo įšaldyti nominaliąja verte, o dėl padidėjusios infliacijos sumažėjo tikroji biudžeto perkamoji galia. Ši besitęsianti tendencija kelia pavojų agentūrų gebėjimui veiksmingai ir laiku vykdyti savo funkcijas. Palankiai vertiname tai, kad Audito Rūmai paskelbė, jog daugeliu atvejų agentūros ėmėsi taisomųjų veiksmų, kad būtų atsižvelgta į ankstesniais metais pateiktas audito pastabas. Raginame visas atitinkamas agentūras toliau dėti pastangas įgyvendinti tolesnius veiksmus dėl Audito Rūmų pastabų, kalbant apie susijusius vykdomus (39) arba neįvykdytus (9) veiksmus, visų pirma, valdymo ir kontrolės sistemų, viešųjų pirkimų procedūrų ir biudžeto valdymo srityse. Raginame Komisiją užtikrinti finansavimą, kuriuo remiamos socialinį dialogą užtikrinti siekiančios ES agentūros. ES agentūros atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant socialinį dialogą su ES institucijomis.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname Europos darbo institucijos vykdomajam direktoriui, kad Institucijos 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Pritariame institucijos 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui. Institucija pradėjo veikti 2019 m., o 2021 m. gegužės mėn. įgijo finansinį savarankiškumą. Galutinai parengus susitarimą dėl būstinės su Slovakijos Respublika 2021 m. rugsėjo mėn. ji pradėjo veikti savo patalpose Bratislavoje. Palankiai vertiname veiklos pradžią ir pabrėžiame, kad tai yra pirmoji biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra. Institucijos veikla yra pradiniame formavimosi etape, todėl suprantame, kad, kol ji pradės veikti visu pajėgumu 2024 m., ateinančiu laikotarpiu reikia toliau plėtoti ir integruoti vidaus procesus. Siekiant užtikrinti tinkamą institucijos veikimą svarbu stiprinti valdymo ir kontrolės sistemas. Reikalaujame laikytis reikalavimo užtikrinti veiksmingas valdymo ir kontrolės sistemas siekiant išvengti galimų interesų konflikto atvejų, ex ante / ex post kontrolės priemonių nebuvimo, netinkamo biudžetinių ir teisinių įsipareigojimų valdymo ir nepranešimo apie problemas išimčių registre. Projektas, skirtas sukurti struktūrizuotą veiklos rezultatų valdymo sistemą, kuri padės parengti nuoseklius pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, iš pradžių planuotas 2021 metams, buvo atidėtas ir šiuo metu įgyvendinamas. Raginame instituciją informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie visus pokyčius šioje srityje. Raginame Instituciją nagrinėti galimybes išplėsti savo darbo tvarką ir dalytis ištekliais vykdant sutampančias užduotis su kitomis ES įstaigomis.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Palankiai vertiname tai, kad narystė ES ir toliau yra Serbijos strateginis tikslas bei tai, kad paskirtas naujas Europos integracijos ministras. Pažanga teisinės valstybės ir pagrindinių teisių, veikiančių demokratinių institucijų, įsipareigojimo puoselėti bendras Europos teises bei vertybes ir santykių su Kosovu normalizavimo ir deeskalavimo srityje lems stojimo proceso dinamiką, kaip nustatyta derybų programoje. Šiuo atžvilgiu pabrėžiame, kad vis dar yra svarbus suderinimas su ES bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP), ypač Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą klausimu. Tikimės, kad Serbijoje bus suformuota nauja tvirta derybų dėl stojimo į ES grupė. Raginame valdžios institucijas parengti gebėjimų stiprinimo planus siekiant stiprinti Serbijos gebėjimus įgyvendinti stojimo į ES procesą. Apgailestaujame dėl to, kad Serbija ir toliau menkai derina savo pozicijas su BUSP, ypač Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą kontekste. Serbija yra viena iš vos kelių Europos šalių, nepritarusių ES sankcijomis Rusijai. Raginame atitinkamas valdžios institucijas nedviprasmiškai įsipareigoti laikytis tarptautinės teisės ir ES vertybių ir laikytis ES ribojamųjų priemonių, taikomų Rusijai. Pakartojame savo poziciją, kad stojimo derybos su Serbija turėtų būti tęsiamos tik tuo atveju, jei šalis sutiks su ES sankcijomis Rusijai ir padarys didelę pažangą vykdydama savo su ES susijusias reformas.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Palankiai vertiname Kosovo paraišką dėl narystės ES, kuri atspindi tęstinę jo piliečių proeuropietišką orientaciją, esminį partijų tarpusavio sutarimą dėl integracijos į ES ir aiškų geopolitinį strateginį pasirinkimą. Raginame valstybes nares suteikti Komisijai įgaliojimus nedelsiant pateikti klausimyną ir parengti nuomonę dėl nuopelnų vertinant šalies paraišką. Raginame Europos institucijas teikti institucinę paramą reformoms, kuriomis gerinamas kasdienis Kosovo piliečių gyvenimas. Palankiai vertiname paramos Kosovo paraiškai dėl narystės ES deklaracijas, pateiktas Austrijos, Kroatijos, Čekijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Italijos, Lietuvos, Nyderlandų ir Švedijos vyriausybių atstovų. Palankiai vertiname ilgai lauktą susitarimą dėl vizų režimo liberalizavimo Kosovo piliečiams, kuris įsigalios ne vėliau kaip 2024 m. Raginame Komisiją ir Tarybą vengti bet kokio tolesnio delsimo. Europos Parlamentas ne kartą ragino valstybes nares Taryboje toliau svarstyti Kosovo, nuo 2018 m. įvykdžiusio visas sąlygas, priėmimą. Apgailestaujame, kad ši trumparegiška blokada Taryboje, kurią paskatino kai kurių valstybių narių vidaus svarstymai, sumenkino plėtros politikos patikimumą, prieštaravo jos nuopelnais grindžiamam požiūriui, padidino pesimizmą ir neigiamą gyventojų požiūrį į ES ir Kosovo stojimo perspektyvą bei sumažino ES politinį svertą remiant reformas šalyje. Raginame valstybes nares, kurios dar nepripažino Kosovo suverenia valstybe nedelsiant tai padaryti ir taip suteikti jam galimybę daryti pažangą kelyje į Europą lygiomis teisėmis su šalimis kandidatėmis.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Pabrėžiame, kad ES bet kokiomis aplinkybėmis visiškai įvykdys savo teisinį įsipareigojimą grąžinti skolinimosi išlaidas, susijusias su ES ekonomikos gaivinimo priemone (EURI). Su didėjančiu susirūpinimu pažymime, kad EURI skolinimosi išlaidoms grąžinti numatytos sumos greičiausiai bus nepakankamos. Reikalaujame, kad Komisija laiku pateiktų ES biudžeto valdymo institucijai išsamią informaciją apie apskaičiavimus, kuriais grindžiamos EURI skolinimosi išlaidų prognozės laikotarpiui iki 2027 m., įskaitant taikytas prielaidas ir naudotus parametrus. Pritariame Tarybos raginimui užtikrinti visišką EURI skaidrumą ir matomumą, o Komisijai – pateikti visą susijusią informaciją, įskaitant apibendrinamąsias biudžeto asignavimų lenteles. Esame susirūpinę, kad, nesiėmus būtinų veiksmų, dėl didėjančių EURI skolinimosi išlaidų gali labai sumažėti ES biudžeto galimybės finansuoti ES prioritetus ir politiką, reaguoti į naujus poreikius. Pabrėžiame, kad šis poveikis papildo didelės infliacijos poveikį ir dėl to mažėja realioji ES biudžeto vertė. Raginame Tarybą nedelsiant priimti būtinus Sprendimo dėl nuosavų išteklių pakeitimus. Raginame skubiai atlikti plataus užmojo DFP peržiūrą. Raginame Komisiją į savo pasiūlymą dėl tos peržiūros įtraukti nuostatas dėl reikiamos struktūros ir finansavimo, kad būtų galima veiksmingai valdyti EURI grąžinimo išlaidas, kartu išsaugant reikiamą programų ir politikos finansavimo lygį ir užtikrinant, kad biudžetas turėtų pakankamai išteklių ir būtų pakankamai lankstus, kad būtų galima patenkinti būsimus poreikius ir reaguoti į krizes.

2023/05/10

Balsavau už šią rekomendaciją. Pritariame konvencijos sudarymui. 2014 m. įsigaliojusi Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) yra pirmas tarptautinio lygmens teisiškai privalomas tarptautinis dokumentas dėl smurto prieš moteris ir mergaites prevencijos ir kovos su juo. Tai pirmasis tarptautinis dokumentas, kuriame teisiškai apibrėžiamas smurtas prieš moteris ir nustatoma išsami teisinių ir politinių priemonių, skirtų tokio smurto prevencijai, aukų rėmimui ir nusikaltėlių patraukimui baudžiamojon atsakomybėn, sistema. Iki 2022 m. rugsėjo mėn. konvenciją pasirašė visos ES valstybės narės, tačiau ratifikavo tik 21. Bulgarija, Čekija, Vengrija, Latvija, Lietuva ir Slovakija dar neratifikavo Stambulo konvencijos. 2016 m. kovo mėn. Komisija pateikė du pasiūlymus dėl Tarybos sprendimų: vieną dėl Konvencijos pasirašymo, o kitą – dėl Konvencijos priėmimo (ratifikavimo) ES vardu. ES Taryboje nuspręsta, kad sprendimo projektą dėl konvencijos pasirašymo ES vardu reikėtų padalyti į du sprendimus, iš kurių vienas būtų skirtas teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose, o kitas – prieglobsčio ir negrąžinimo principo taikymui. Šie du Tarybos sprendimai buvo priimti 2017 m. ES Konvenciją pasirašė. Dabar Taryba paprašė Parlamento pritarimo Konvencijos sudarymui, pateikusi du sprendimų projektus: dėl ES institucijų ir viešojo administravimo bei dėl klausimų, susijusių su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, prieglobsčiu ir negrąžinimo principu.

2023/05/10

Balsavau už šią rekomendaciją. Pritariame konvencijos sudarymui. 2014 m. įsigaliojusi Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) yra pirmas tarptautinio lygmens teisiškai privalomas tarptautinis dokumentas dėl smurto prieš moteris ir mergaites prevencijos ir kovos su juo. Tai pirmasis tarptautinis dokumentas, kuriame teisiškai apibrėžiamas smurtas prieš moteris ir nustatoma išsami teisinių ir politinių priemonių, skirtų tokio smurto prevencijai, aukų rėmimui ir nusikaltėlių patraukimui baudžiamojon atsakomybėn, sistema. Iki 2022 m. rugsėjo mėn. konvenciją pasirašė visos ES valstybės narės, tačiau ratifikavo tik 21. Bulgarija, Čekija, Vengrija, Latvija, Lietuva ir Slovakija dar neratifikavo Stambulo konvencijos. 2016 m. kovo mėn. Komisija pateikė du pasiūlymus dėl Tarybos sprendimų: vieną dėl Konvencijos pasirašymo, o kitą – dėl Konvencijos priėmimo (ratifikavimo) ES vardu. ES Taryboje nuspręsta, kad sprendimo projektą dėl konvencijos pasirašymo ES vardu reikėtų padalyti į du sprendimus, iš kurių vienas būtų skirtas teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose, o kitas – prieglobsčio ir negrąžinimo principo taikymui. Šie du Tarybos sprendimai buvo priimti 2017 m. ES Konvenciją pasirašė. Dabar Taryba paprašė Parlamento pritarimo Konvencijos sudarymui, pateikusi du sprendimų projektus: dėl ES institucijų ir viešojo administravimo bei dėl klausimų, susijusių su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, prieglobsčiu ir negrąžinimo principu.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname Europos vaistų agentūros vykdomajam direktoriui, kad agentūros 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Pritariame agent8ros 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui. Giriame agentūrą už jos reikšmingus pasiekimus 2021 m., tarp kurių yra keturios vakcinos nuo COVID-19 ir penki COVID-19 gydymo būdai, kurie buvo rekomenduoti patvirtinti, 92 nauji žmonėms skirti vaistai ir 12 naujų veterinarinių vaistų, rekomenduotų rinkodaros leidimui gauti, šeši į Prioritetinių vaistų programą (PRIME) įtraukti vaistai, kuriuos rekomenduojama patvirtinti, ir patvirtinta 19 retųjų vaistų. Giriame agentūrą už pažangą, padarytą kuriant visapusiškai veikiančią Klinikinių tyrimų informacinę sistemą ir už tai, kad pradėta įgyvendinti Klinikinių tyrimų ES spartinimo iniciatyva. 2021 m. buvo pasiekti arba viršyti dauguma agentūros darbo krūvio užduočių, pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių, o dauguma nustatytų tikslų buvo įgyvendinami arba pasiekti. Kalbant apie tolesnius veiksmus, susijusius su praėjusių metų pastabomis dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, pažymime, kad, nepaisant pandemijos sukeltų sunkumų, agentūra daro pažangą įgyvendindama naujas veiklos rezultatų valdymo priemones, koncepcijas ir procesus, rengdama išsamią veiklos rezultatų ir plėtros programą, kuri apima pakopinį tikslų nustatymą nuo aukštesnio lygmens iki komandos ar individualaus lygmens ir reguliarią pažangos stebėseną nuolat valdant veiklos rezultatus. Raginame agentūrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai, kai tik šios iniciatyvos bus įtrauktos į agentūros veiklą.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname ES įstaigų vertimo centro direktorei, kad centro 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Pritariame centro 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui. Atkreipiame dėmesį į centro pastangas didinti informuotumą apie daugiakalbystės svarbą agentūrų veiklai, skatinti daugiakalbę komunikaciją siekiant užmegzti ryšį su ES piliečiais. Raginame centrą šioje srityje būti dar aktyvesniam. Laukiame pirmųjų 2021 m. pradėto bandomojo projekto, kuriuo siekiama išanalizuoti agentūrų esamą daugiakalbę praktiką norint parengti daugiakalbystės priemonių rinkinį ir bendras agentūrų kalbų politikos gaires, rezultatų. Raginame visas ES institucijas ir įstaigas vienodai teikti pirmenybę visoms ES kalboms. Atsižvelgdami į pasikartojančias problemas, su kuriomis susiduriama dėl išorės kalbinių paslaugų teikėjų vertimo raštu kokybės, pažymi, kad centras parengė užsakomųjų vertimų kokybės vertinimo ir trūkumų turinčių vertimų tobulinimo sistemą. Palankiai vertiname tai, kad centras parengė konkrečias gaires dėl centro kokybės lūkesčių, pateikė išorės paslaugų teikėjams gaires, kaip spręsti pasikartojančias problemas, ir ėmėsi griežtų priemonių prieš keletą rangovų, kurių dokumentų kokybė buvo nuolat nepatenkinama, todėl kai kuriais atvejais preliminariosios sutartys buvo nutrauktos. Siekiant didesnio efektyvumo centro strategijoje numatyta visapusiškai peržiūrėti darbo tvarką, modernizuoti kai kurias strategines priemones, veiklos modelyje įdiegti ekonominio efektyvumo priemones, užtikrinti tikslesnę informaciją apie faktines centro produktų sąnaudas ir nuolat tobulinti savo darbo srauto valdymo priemonę.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname Europos prokuratūros administracijos direktoriui, kad Europos prokuratūros 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Pritariame Europos prokuratūros 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui. Palankiai vertiname teigiamą Europos Audito Rūmų nuomonę dėl Europos prokuratūros 2021 finansinių metų finansinių ataskaitų patikimumo ir jose atspindimų pajamų ir mokėjimų teisėtumo ir tvarkingumo. Palankiai vertiname Europos prokuratūros pastangas sukurti veiklos struktūrą ir paramos sistemą, kad ji galėtų veikti kaip ES nepriklausoma prokuratūra, visų pirma pastangas įdarbinti darbuotojus centriniu ir decentralizuotu lygmenimis, sukurti specialią bylų valdymo sistemą, įskaitant programinės įrangos įsigijimą ir prieigą prie duomenų bazių medžiagos, reikalingos jos funkcijoms vykdyti, ir intensyvų bendradarbiavimą su atitinkamais partneriais. Manome, kad pirmaisiais Europos prokuratūros operatyvinės veiklos ir administracinio valdymo metais įgyta patirtis atskleidė keletą reglamento (ES) 2017/1939 trūkumų ir kad todėl reikia, kad Komisija laiku imtųsi veiksmų. Raginame Komisiją pradėti aktyvų dialogą su Europos prokuratūra ir nedelsiant pateikti pakankamai išsamų pasiūlymą dėl reglamento (ES) 2017/1939 peržiūros, kuriuo būtų siekiama pašalinti esamus trūkumus, visų pirma vidaus procesuose, susijusiuose su finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais. Prašome Europos prokuratūros laiku informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie priemones, kurių imtasi siekiant pašalinti trūkumus arba galimus naujus nustatytus trūkumus.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Pabrėžiame itin didelę ir augančią ES biudžeto svarbą siekiant pagrindinių ES politikos tikslų, įgyvendinant jos pavyzdines programas ir jai reaguojant į krizes. Atkreipiame dėmesį į įvairius ES kylančius iššūkius, kaip antai, didinti savo atvirą strateginį savarankiškumą, visų pirma pramonės politikos, sveikatos, kosmoso, maisto žaliavų, cheminių medžiagų, atsparumo srityse, panaikinti priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro, skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką nė vieno nepaliekant nuošalyje, kovoti su klimato kaita ir įveikti biologinės įvairovės krizę, įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį, užtikrinti lyčių lygybę, baigti kurti sveikatos sąjungą ir energetikos sąjungą ir finansuoti svarbius bendrus projektus, pvz., bendradarbiavimo gynybos srityje, civilinės saugos ir kosmoso srityse. Komisija pareiškė, jog dėl karo Europoje atsiradę nenumatyti poreikiai gerokai viršija pagal dabartinę daugiametę finansinę programą (DFP) numatytas lėšas. Todėl manome, kad visoms naujoms ES politikos kryptims ir uždaviniams yra būtina numatyti naujas finansines priemones ir papildomus naujus išteklius. Pakartojame, kad siekiant tvirto, patikimo ir atsparaus ES biudžeto finansavimo, yra reikalingas diversifikuotas ir išplėstas nuosavų išteklių rinkinys. Esame įsitikinę, kad gerai parengta ES nuosavų išteklių reforma turi didžiulį potencialą ne tik padidinti ES biudžeto poreikių finansavimą, bet ir pagerinti jos politikos rezultatus, ES ir jos valstybių narių fiskalinę pusiausvyrą ir apskritai padidinti viešųjų finansų vertę.

2023/05/10

Balsavau už šį pranešimą. Šiuo pasiūlymu siekiama sustiprinti vartotojų teises iš dalies pakeičiant dvi direktyvas, kuriomis ES lygmeniu ginami vartotojų interesai. Pasiūlymu siekiama padėti kurti žiedinę, švarią ir žalią ES ekonomiką suteikiant vartotojams daugiau galių priimti pagrįstus sprendimus dėl pirkimo ir taip prisidėti prie tvaresnio vartojimo. Juo taip pat kovojama su nesąžininga komercine veikla, dėl kurios suklaidinti vartotojai nesirenka vartoti tvariai. Be to, juo užtikrinama, kad su vartotojais susijusios ES taisyklės būtų taikomos geriau ir nuosekliau. Tai turi būti pasiekta sudarius palankesnes sąlygas vartotojams dalyvauti žiedinėje ekonomikoje, ypač prieš sutarties sudarymą geriau informuojant vartotojus apie tam tikrų produktų patvarumą ir taisomumą, taip pat stiprinant vartotojų apsaugą nuo nesąžiningos komercinės veiklos, kuri trukdo pirkti tvariai, kaip antai ekologinio manipuliavimo (t. y. klaidinančių ekologiškumo teiginių), greitą nusidėvėjimą lemiančios veiklos (t. y. pirmalaikių prekių gedimų) ir nepatikimų ir neskaidrių tvarumo ženklų ir informavimo priemonių naudojimo.

2023/05/11

Balsavau už šią rezoliuciją. Komisijos sprendimu 2011/891/ES buvo leista teikti rinkai maistą ir pašarus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės 281-24-236 × 3006-210-23. 2020 m. įmonė „Dow AgroSciences Distribution S.A.S.“, įsikūrusi Prancūzijoje, „Dow AgroSciences LLC“, įsikūrusios JAV, vardu pateikė Komisijai prašymą pratęsti leidimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003. 2022 m. EFSA priėmė palankią nuomonę. Tačiau genetiškai modifikuota medvilnė suteikia atsparumą gliufozinato pagrindu pagamintiems herbicidams ir gamina insekticidinius baltymus. Manome, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus. Manome, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas neatitinka ES teisės, nes jis nesuderinamas su reglamento (EB) Nr. 1829/2003 tikslu, pagal kurį siekiama nustatyti pagrindą, leidžiantį užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, taip pat aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį, kalbant apie genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus, kartu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą. Prašome Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą. Raginame Komisiją neleisti importuoti herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų kultūrinių augalų, nes dėl to padidėjo papildomų herbicidų naudojimas, taigi padidėjo grėsmė biologinei įvairovei, maisto saugai ir darbuotojų sveikatai. Tikimės, kad Komisija savo įsipareigojimą pateikti pasiūlymą, kuriuo užtikrinama, kad ES uždraustos pavojingos cheminės medžiagos nebūtų gaminamos eksportui, įvykdys skubiai, kad jį būtų galima priimti dar šią kadenciją.

2023/05/11

Balsavau už šią rezoliuciją. Pakartojame, kokios svarbios yra 2021 m. Porto socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime priimtos išvados. Pakartojame, kad Europos socialinių teisių ramstis yra svarbus kelrodis kuriant socialiai atsakingesnę Europą, ir šiuo atžvilgiu palankiai vertina jo veiksmų planą. Raginame Komisiją ir valstybes nares naudotis socialinėmis inovacijomis kaip pagrindine varomąja jėga sprendžiant socialines ir ekonomines problemas ir primygtinai raginame jas atsižvelgti į Parlamento rekomendaciją, pateiktą jo rezoliucijoje dėl ES socialinės ekonomikos veiksmų plano. Šiuo tikslu Komisijos nustatytų ir Tarybos patvirtintų pagrindinių 2030 m. tikslų užimtumo, įgūdžių ir skurdo mažinimo srityse nepakanka, kad būtų užtikrintas visapusiškas jo įgyvendinimas. Europos socialinių teisių ramstis yra veiksminga priemonė, padedanti užtikrinti, kad Europos projektas būtų patikimas skydas, apsaugantis jos piliečių sveikatą, saugą ir gyvenimo sąlygas. Pabrėžiame, kad socialinis dialogas, demokratija darbe ir teisė į kolektyvines derybas yra labai svarbūs principai įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį ir visoje Europoje užtikrinant aukštynkryptę gyvenimo ir darbo sąlygų konvergenciją. Raginame Komisiją ir Tarybą imtis priemonių siekiant sušvelninti krizių poveikį žmonėms ir valstybių narių darbo rinkoms, kad kuriant kokybiškas darbo vietas būtų išlaikomas aukštas užimtumo lygis ir didelės socialinės įmokos. Raginame Komisiją ir valstybes nares gerinti darbo rinkų veikimą ir skatinti moterų, jaunimo ir pažeidžiamų grupių integraciją į darbo rinką.

2023/05/11

Balsavau už šią rezoliuciją. Pagarba privačiam ir šeimos gyvenimui ir asmens duomenų apsauga yra teisiškai užtikrinamos pagrindinės teisės, numatytos ES sutartyse, ES pagrindinių teisių chartijoje ir Europos žmogaus teisių konvencijoje bei teisės aktuose ir teismų praktikoje. Pabrėžiame, kad sprendimai dėl tinkamumo pagal BDAR yra teisiniai, o ne politiniai sprendimai, ir kad teisės į privatumą ir duomenų apsaugą turėtų būti vertinamos atsižvelgiant ne į komercinius ar politinius interesus. Parlamentas 2021 m. rezoliucijoje paragino Komisiją JAV atžvilgiu nepriimti jokio naujo sprendimo dėl tinkamumo, nebent būtų įgyvendintos reikšmingos reformos, visų pirma nacionalinio saugumo ir žvalgybos tikslais. Manome, kad vykdomasis potvarkis Nr. 14086 nėra pakankamai prasmingas. Šiuo potvarkiu tam tikrais atvejais vykdant signalų žvalgybą leidžiamas masinis duomenų, įskaitant pranešimų turinį, rinkimas. Nors potvarkyje numatytos kelios masinio duomenų rinkimo atveju taikytinos apsaugos priemonės, jame nenumatytas nepriklausomas išankstinis masinio duomenų rinkimo leidimas. Raginame Komisiją tęsti derybas su kolegomis JAV siekiant sukurti mechanizmą, kuriuo būtų užtikrinamas toks lygiavertiškumas ir kuriuo būtų nustatytas tinkamas apsaugos lygis, kurio reikalaujama pagal ES duomenų apsaugos teisę ir ES pagrindinių teisių chartiją taip, kaip jį aiškina ESTT. Raginame Komisiją nepriimti išvados dėl tinkamumo tol, kol nebus visapusiškai įgyvendintos visos šioje rezoliucijoje ir EDAV nuomonėje pateiktos rekomendacijos.

2023/05/11

Balsavau už šią rezoliuciją. Palankiai vertiname Komisijos komunikatą „Stipraus ir tvaraus ES dumblių sektoriaus kūrimas“ ir sutinkame, kad šiame sektoriuje yra neišnaudotų galimybių. Numatoma, jog bendra dumblių paklausa ateinančiais metais didės ir ES galėtų būti papildomai sukurta 85000 darbo vietų, jei būtų pasiektas prognozuojamas dumblių gamybos padidėjimas. Palankiai vertiname tikslą plėtoti valgomųjų ir nemaistinių dumblių naudojimo rinkas ir užtikrinti, kad jie būtų prieinami plačiajai visuomenei. Dumbliai galėtų būti naudojami gyvūnų ir žuvų pašarams, vaistams, pakavimui, kosmetikai ir biokurui. Tačiau sektorius turi vystytis taip, kad nedarytų poveikio jūrų ekosistemų pusiausvyrai, ir turėtų būti vengiama kartoti tas pačias aplinkosaugines klaidas, kurios anksčiau buvo padarytos sausumoje. Raginame sukurti nuoseklesnę šio sektoriaus reglamentavimo sistemą, skatinant valstybes nares įsteigti vieno langelio principu veikiančius centrus, skirtus subjektams, suinteresuotiems pradėti arba plėsti dumblių auginimo veiklą. Raginame Komisiją skirti tinkamą finansavimą ES dumblių sektoriui, o valstybes nares – toliau skatinti dumblių auginimą ir sudaryti palankesnes sąlygas naudoti dumblius kaip maistą ir pašarus ir plėtoti jų gamybą, visų pirma įgyvendinant spartesnius leidimų išdavimo procesus, tačiau nepamirštant kitų auginamų rūšių akvakultūros.

2023/05/11

Balsavau už šį pranešimą. Kovo mėn. ES Taryba susitarė bendromis pastangomis per ateinančius dvylika mėnesių paspartinti Ukrainai skirto vieno milijono artilerijos šaudmenų šovinių pristatymą ir paragino valstybes nares kuo greitesniu būdu bendrais viešaisiais pirkimais iš Europos gynybos pramonės įsigyti Ukrainai skirtų šaudmenų ir raketų. Taip pat paprašė Komisijos pateikti konkrečių pasiūlymų, kaip skubiai remti Europos gynybos pramonės gamybos pajėgumų padidinimą, užtikrinti tiekimo grandinių saugumą, palengvinti veiksmingas viešųjų pirkimų procedūras, reaguoti į gamybos pajėgumų trūkumą ir skatinti investicijas. Šiuo aktu yra nustatomas rinkinys priemonių, kuriomis siekiama skubiai stiprinti Europos gynybos technologinės ir pramoninės bazės (EGTPB) gebėjimą reaguoti ir gebėjimą užtikrinti, kad būtų laiku prieinami ir tiekiami šaudmenys „žemė-žemė“ ir artilerijos šaudmenys bei raketos, visų pirma sukuriant priemonę, kuria gynybos bendrovėms, gaminančioms tam tikrus gynybos produktus visoje vertės grandinėje, būtų teikiama finansinė parama. Taip pat atliekant tam tikrų gynybos produktų, jų sudedamųjų dalių ir kritinės svarbos išteklių inventorizaciją ir nuolatinį stebėjimą, kad būtų nustatyti nuo sklandaus tiekimo itin priklausomi gynybos produktai. Be to, nustatant mechanizmus, principus ir laikinas taisykles, kuriais siekiama sudaryti palankesnes sąlygas valstybėms narėms gauti tam tikrų gynybos produktų. Priemonės įgyvendinimo finansinis paketas laikotarpiui nuo jos įsigaliojimo iki 2025 m. birželio 30 d. yra 500 mln. EUR dabartinėmis kainomis.

2023/06/01

Balsavau už šį pranešimą. Siekiant ES tvarumo tikslų svarbu tai, kaip elgiasi įmonės visuose ekonomikos sektoriuose, nes ES įmonės, ypač didžiosios įmonės, yra priklausomos nuo pasaulinių vertės grandinių. Be to, įmonės yra suinteresuotos žmogaus teisių ir aplinkos apsauga, visų pirma atsižvelgiant į didėjantį vartotojų ir investuotojų susirūpinimą šiomis temomis. Šia direktyva yra nustatomos taisyklės dėl įmonių prievolių dėl realaus ir galimo neigiamo poveikio žmogaus teisėms ir neigiamo poveikio aplinkai, susijusio su jų pačių ir jų patronuojamųjų įmonių veikla, taip pat su veikla, vertės grandinėje vykdoma subjektų, su kuriais įmonė palaiko įtvirtintus verslo santykius. Taip pat nustatoma atsakomybė už šių prievolių pažeidimus. Pagal direktyvą valstybės narės užtikrina, kad įmonės atliktų išsamų patikrinimą žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos srityse. Ši direktyva taikoma įmonėms, kurios paskutiniais finansiniais metais vidutinis įmonės darbuotojų skaičius viršijo 500 ir jos pasaulinė grynoji apyvarta viršijo 150 mln. EUR. Direktyva taikoma ir mažesnėms įmonėms (daugiau nei 250 darbuotojų ir 40 mln. pasaulinė grynoji apyvarta), jei įmonės veikla apima tekstilės ir odos gaminių gamybą ir prekybą, žemės ūkį, miškininkystę, žuvininkystę, maisto produktų gamybą, mineralinių išteklių gavybą ir t.t.

2023/06/01

Balsavau už šį pranešimą. Geografinės nuorodos nurodo produktus, kurių kokybė, savybės ar reputacija dėl gamtos ir žmogaus veiklos veiksnių yra susijusios su jų kilmės vieta. Geografinės nuorodos yra intelektinės nuosavybės teisės, kuriomis siekiama skatinti sąžiningą gamintojų konkurenciją, užkertant kelią nesąžiningam pavadinimų naudojimui ir nesąžiningai bei klaidinančiai praktikai. Geografinės nuorodos garantuoja vartotojams autentiškumą ir išskiria produktą rinkoje, užtikrindamos didesnės vertės pardavimą ir eksportą. Šiuo metu ES geografinių nuorodų registre yra beveik 3 500 vyno, spiritinių gėrimų, žemės ūkio produktų ir maisto produktų pavadinimų. ES sistema yra patikima, tačiau atlikus politikos vertinimą ir poveikio vertinimą nustatyta, kad ją vis dar galima tobulinti, ypač sustiprinant geografinių nuorodų sistemą, kuri yra esminė, siekiant užtikrinti aukštą maisto produktų kokybę ir saugoti visos ES kultūros, gastronomijos ir vietos paveldą. Pasiūlymu siekiama šių bendrųjų tikslų – užtikrinti veiksmingą intelektinės nuosavybės teisių apsaugą ES, įskaitant veiksmingus registravimo procesus, siekiant sąžiningai atlyginti gamintojams už jų pastangas bei didinti geografinių nuorodų naudojimo mastą visoje ES, kad jos būtų naudingos kaimo ekonomikai.

2023/06/01

Balsavau už šią rekomendaciją. Pritariame susitarimo sudarymui. Siekiant stiprinti valstybių narių praktinį bendradarbiavimą prieglobsčio srityje, padėti įgyvendinti bendrą Europos prieglobsčio sistemą ir teikti paramą valstybėms narėms, kurių prieglobsčio ir priėmimo sistemoms tenka ypatingas krūvis, įsteigtas Europos prieglobsčio paramos biuras. Asocijuotųjų šalių dalyvavimas Paramos biuro veikloje yra ne tik logiškas, atsižvelgiant į jų dalyvavimą Dublino sistemoje, bet ir akivaizdžiai naudingas, nes padeda Paramos biurui teikti paramą, kuri apima dalijimąsi geriausia patirtimi ir specialiosiomis žiniomis, nuolatinės ir skubios paramos teikimą, informacijos rinkimą ir analizavimą, taip pat išankstinio perspėjimo ir pasirengimo sistemą. Susitarimo projekte numatomas visapusiškas Islandijos dalyvavimas Paramos biuro veikloje, atstovavimas jai stebėtojo teisėmis be teisės balsuoti Paramos biuro administracinėje valdyboje, metiniai Islandijos finansiniai įnašai į Paramos biuro biudžetą – metinės sumos, apskaičiuojamos pagal jos BVP, kaip visų Paramos biuro veikloje dalyvaujančių valstybių narių BVP procentinė dalis. Be to, Islandija pritarė nuostatoms dėl galimo įnašo padidinimo, jeigu padidinamas ES įnašas.

2023/06/01

Balsavau už šį pranešimą. Pritariame 190 000 EUR sumos mobilizavimui ir tam, kad Komisijos siūlomos priemonės būtų finansuojamos kaip techninė parama. Techninės pagalbos tikslas yra finansuoti technines ir administracines EGF įgyvendinimo išlaidas, pavyzdžiui, pasirengimo, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo, taip pat duomenų rinkimo veiklą, įskaitant institucinių informacinių technologijų sistemas, komunikacijos veiklą ir veiklą, kuria didinamas EGF kaip fondo arba konkrečių projektų matomumas, taip pat kitas techninės pagalbos priemones. 190 000 EUR suma atitinka apytikriai 0,09 proc. EGF 2023 m. numatyto didžiausio metinio biudžeto. Pabrėžiame, kad reikia toliau didinti bendrą informuotumą apie EGF ir jo matomumą. Atkreipiame dėmesį į tai, kad šio tikslo galima siekti su EGF susijusią veiklą propaguojant įvairiuose Komisijos leidiniuose bei garso ir vaizdo įrašuose. Palankiai vertiname tai, kad sukurta EGF skirta interneto svetainė. Raginame Komisiją reguliariai ją atnaujinti ir plėsti, kad būtų padidintas EGF demonstruojamo Europos solidarumo matomumas plačiajai visuomenei ir ES veiksmų skaidrumas. Primename paraiškas teikiančioms valstybėms narėms jų pagrindinį vaidmenį plačiai viešinant EGF finansuojamus veiksmus tiksliniams paramos gavėjams, vietos ir regionų valdžios institucijoms, socialiniams partneriams, žiniasklaidai ir plačiajai visuomenei.

2023/06/01

Balsavau už šį pranešimą. Pritariame susitarimui. Šio susitarimo tikslas yra konsoliduoti geriausią praktiką, kurią Europos Parlamentas ir ECB plėtoja jau daugelį metų. Šis susitarimas gali padėti skatinti nuolatinį supratimą ir veiksmingą bendradarbiavimą ir taip nustatyti bendrą abiejų institucijų bendradarbiavimo praktiką centrinės bankininkystės srityje. ECB metinė ataskaita ir toliau turėtų būti pakankamai išsami, kad būtų galima vesti prasmingą dialogą su Parlamento nariais dėl ECB politikos. Šiuo tikslu ECB į savo metinę ataskaitą ketina įtraukti išsamią savo politikos ir veiklos analizę atsižvelgiant į tų metų ekonomikos, finansinius ir su pinigais susijusius pokyčius. Parlamentas ir ECB numato, kad ECB pirmininkas bent keturis kartus per metus dalyvauja viešajame klausyme ECON komitete. Per klausymą ECB pirmininkas viešai skaito pranešimą ir atsako į EP narių klausimus. ECB ketina kiekvienais metais priimti ECON komiteto delegaciją neoficialioms diskusijoms su ECB vykdomosios valdybos nariais ECB kompetencijai priklausančiais klausimais. Parlamentas ir ECB stengiasi toliau taikyti praktiką, taikomą nuo 2000 m. pradžios, kai ECB pirmininkas atsako į Parlamento narių pateiktus klausimus, į kuriuos atsakoma raštu, ECB kompetencijos srityse. Parlamentas ir ECB siekia sudaryti sąlygas kompetentingiems Parlamento organams tinkamai apsvarstyti ECB nuomones dėl siūlomo ES akto. Šiuo tikslu Parlamentas prireikus turėtų laiku prašyti ECB pateikti nuomonę.

2023/06/01

Balsavau už šį pranešimą. Palankiai vertiname Komisijos komunikatą dėl ES tvarios ir žiedinės tekstilės ekonomikos strategijos ir joje išdėstytą 2030 m. viziją. Pereinant prie tvarios ir žiedinės tekstilės reikia holistinio požiūrio, kuris palaipsniui apimtų visą tekstilės gaminių vertės grandinę. Siekiant užtikrinti perėjimą prie tvarių ir žiedinių verslo modelių ir gaminių, kuriems taikomi aukšti žmonių sveikatos, žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos standartai, svarbu užtikrinti Tekstilės strategijos ir ES pramonės strategijų sąveiką, kartu didinant tekstilės ekosistemų konkurencingumą ir atsparumą. Tekstilės strategija prisideda prie dvejopos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos. Palankiai vertiname tai, kad tekstilės gaminiai pagal Žiedinės ekonomikos veiksmų planą priskirti prioritetinei produktų kategorijai, dėl kurios reikia imtis veiksmų. Yra būtina užtikrinti, kad ES rinkai pateikiami tekstilės gaminiai būtų ilgaamžiai, pakartotinai naudojami, pataisomi, perdirbami, pagaminti naudojant kuo daugiau perdirbtų pluoštų ir juose nebūtų pavojingų medžiagų. Tekstilės gaminiai turėtų pagaminti taip, kad būtų paisoma žmogaus ir socialinių teisių, aplinkos ir gyvūnų gerovės. Raginame Komisiją ir valstybes nares priimti priemones, dėl kurių greitoji mada išnyktų, nes dabartiniai gamybos ir vartojimo mastai yra netvarūs. Palankiai vertiname tai, kad ES tekstilės strategijoje įmonės skatinamos mažinti per metus pagaminamų kolekcijų skaičių. Pabrėžiame, kad reikia priemonių, kuriomis būtų mažinamas pasaulinis pirminių medžiagų naudojimas ir perteklinė tekstilės gaminių gamyba.

2023/06/01

Balsavau už šią rezoliuciją. Pakartojame savo ankstesnėse rezoliucijose dėl Vengrijos pateiktas išvadas, susirūpinimą keliančius klausimus ir rekomendacijas. Smerkiame tyčines ir sistemingas Vengrijos vyriausybės pastangas pakenkti pagrindinėms ES vertybėms. Esame labai susirūpinę dėl to, kad nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento rezoliucijos priėmimo toliau blogėja teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių padėtis Vengrijoje, ypač kai tai susiję su keliais teisės aktais, kurie buvo priimti neskaidriai, nesuteikiant pakankamos galimybės Parlamento diskusijoms bei pakeitimams ir be prasmingų viešų konsultacijų. Esame susirūpinę dėl pasikartojančio ir piktnaudžiaujamo naudojimosi pavojinga padėtimi, piktnaudžiavimo pranešėjų apsauga kenkiant asmenų teisėms ir saviraiškos laisvei, taip pat dėl mokytojų statuso apribojimo ir jų socialinių bei darbo teisių pažeidimų, kurie kelia grėsmę akademinei laisvei. Smerkiame Vengrijos vyriausybės prieš ES nukreiptas komunikacijos kampanijas, kurios yra vyriausybės strategijos nukreipti dėmesį nuo ES sutartyje įtvirtintų vertybių nesilaikymo ir sisteminės korupcijos dalis. Tokios kampanijos dar labiau kenkia ES ir Vengrijos tarpusavio pasitikėjimui ir reikalauja tinkamo Komisijos atsako. Abejojame, kaip Vengrija 2024 m. galės patikimai pirmininkauti Tarybai, nes ji nesilaiko ES teisės ir ES sutartyje įtvirtintų vertybių, taip pat lojalaus bendradarbiavimo principo. Prašome Tarybos kuo greičiau rasti tinkamą sprendimą. Parlamentas galėtų imtis tinkamų priemonių, jei toks sprendimas nebus rastas.

2023/06/01

Balsavau už šį pranešimą. Lyčių lygybė yra pagrindinė ES vertybė ir lyčių aspektas turi būti įtrauktas į visas ES politikos sritis, veiklą ir programas. Apgailestaujame dėl lėtos pažangos siekiant lyčių lygybės ES ir primename, kad smurtas dėl lyties yra lyčių nelygybės priežastis ir pasekmė. Primygtinai reikalaujame, kad ES ir valstybės narės visapusiškai įsipareigotų paspartinti pažangą įgyvendinant lyčių aspekto integravimą ir biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą visose ES politikos srityse, veikloje ir programose. Griežtai smerkiame visų formų smurtą dėl lyties, įskaitant seksualinį smurtą, ir visų formų priekabiavimą, ypač seksualinį priekabiavimą. Pakartojame savo raginimą Komisijai pateikti pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, kuriuo smurtas dėl lyties būtų įvardytas kaip nauja nusikaltimų sritis. Dar kartą patvirtiname ES įsipareigojimą kovoti su smurtu dėl lyties ir palankiai vertiname pasiūlymą dėl direktyvos dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje. Pakartojame savo raginimą ES ir visoms valstybėms narėms skubiai ratifikuoti tarptautiniu mastu pripažintą Stambulo konvenciją dėl smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su juo. Palankiai vertiname FRA visos ES masto tyrimą, kurį planuojama atlikti 2024 m. Yra svarbu dažnai rinkti suskirstytus duomenis apie smurtą dėl lyties, kad būtų galima nustatyti problemos mastą. Raginame Komisiją ir valstybes nares padaryti viską, kas būtina, kad tai taptų realybe.

2023/06/01

Balsavau už šią rezoliuciją. Socialinis dialogas, įskaitant kolektyvines derybas, yra labai svarbi ir naudinga gerai veikiančios socialinės rinkos ekonomikos priemonė, skatinanti ekonominį ir socialinį atsparumą, konkurencingumą, stabilumą ir tvarų bei įtraukų augimą ir vystymąsi. Socialinis dialogas yra pagrindinis demokratijos aspektas rengiant ir įgyvendinant politiką bei teisės aktus, turinčius poveikį tiems, kuriems atstovauja (darbuotojams ir darbdaviams). Socialinis dialogas turi būti apsaugotas siekiant, kad socialiniai partneriai galėtų savarankiškai reguliuoti patys save, užtikrinant visišką teisėtumą ir didelę pažangą kolektyvinių sutarčių aprėpties srityje. Palankiai vertiname Komisijos komunikatą ir pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl socialinio dialogo stiprinimo ES. Reikia toliau remti socialinį dialogą nacionaliniu ir ES lygmenimis ir dėti daugiau pastangų, kad būtų remiama ir skatinama kolektyvinių derybų aprėptis, užkertamas kelias socialinių partnerių narystės ir organizacinio tankio mažėjimui, užtikrinama, kad darbo vietos būtų tinkamai pritaikytos prie darbo pasaulyje vykstančių pokyčių, siekiant išsaugoti kokybiškas darbo vietas. Raginame Komisiją toliau teikti logistinę paramą sektorių socialinio dialogo komitetams ir padidinti savo finansinę, teisinę ir techninę paramą. Raginame Komisiją toliau remti ir atidžiai stebėti sektorių socialinį dialogą siekiant užtikrinti komitetų veiklos suderinimą ir tai, kad socialinis dialogas galėtų svariai prisidėti prie ES politikos.

2023/06/01

Balsavau už šį pranešimą. Rusijos karas Ukrainoje atskleidė Rusijos kišimosi į demokratinius procesus poveikį, o šis kišimasis, prasidėjęs dar seniai prieš šią invaziją ir grindžiamas istorijos perrašinėjimu, tampa dar akivaizdesnis. Reikia plėtoti atvirą ES strateginį savarankiškumą siekiant sumažini kišimosi galimybes, atsirandančias dėl ES strateginių sektorių, kaip antai energetikos, skaitmeninių technologijų ir sveikatos apsaugos sektorių priklausomybės. Remiame Europos Komisijos, Tarybos ir kitų institucijų pastangas šioje srityje, visų pirma įgyvendinant planą „REPowerEU“ ir Europos skaitmeninę darbotvarkę. Dar kartą raginame sukurti koordinuojamą ES strategiją, kurią pasitelkiant būtų kovojama su užsienio kišimusi ir kurioje būtų atsižvelgta į grėsmių sudėtingumą ir daugialypį pobūdį, remiantis išgryninta ir daugiapole geopolitine analize. Manome, kad ši visos visuomenės strategija turėtų apimti priemones, kuriomis būtų geriau užtikrinamas turimų nuostatų dėl užsienio kišimosi vykdymas, sukurtas tyrimų ir strateginių atsakomųjų veiksmų siekiant kovoti su užsienio kišimusi centras ir užtikrintas gebėjimų stiprinimo veiklos finansavimas siekiant kovoti su dezinformacija ir palaikyti demokratinius procesus. Strategijoje turėtų būti nustatyti strateginiai tikslai, reikalingi įgaliojimai ir operatyviniai gebėjimai, pavyzdžiui, dalijimasis informacija apie grėsmes ir techninis priskyrimas, teisėkūros ir diplomatinės priemonės, kaip antai nauji teisės aktai, normos, priemonių rinkiniai, politinė atsakomybė, sankcijos ir kitos atsakomosios priemonės.

2023/06/01

Balsavau už šią rezoliuciją. Esame labai susirūpinę dėl visuotinės grėsmės sveikatai, kurią kelia atsparumas antimikrobinėms medžiagoms (AAM). Dėl AAM ES ir kitur žūsta vis daugiau žmonių. Esame įsitikinę, kad AAM reikia daugialypės ES strategijos, grindžiamos bendros sveikatos koncepcija. Palankiai vertiname Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl ES veiksmų, kuriais siekiama kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms, stiprinimo laikantis bendros sveikatos koncepcijos. Raginame Tarybą priimti rekomendaciją, kurioje būtų atsižvelgta į šią rezoliuciją, siekiant sustiprinti veiksmus srityse, papildančiose teisės aktus pagal siūlomą vaistų dokumentų rinkinį. Kovojant su AAM reikia sėkmingai laikytis trejopo požiūrio, pagal kurį būtų derinamas racionalus antibiotikų naudojimas žmonių ir gyvūnų atžvilgiu, įgyvendinamos geros infekcijų prevencijos ir kontrolės priemonės, ypač sveikatos priežiūros įstaigose, ir skatinami naujų antimikrobinių medžiagų ir antimikrobinių medžiagų alternatyvų moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra. Raginame valstybes nares iki 2024 m. kovo mėn. parengti, paskelbti ir įgyvendinti nacionalinį kovos su AAM veiksmų planą, grindžiamą bendros sveikatos koncepcija ir atitinkantį PSO visuotinio veiksmų plano ir 2016 m. JT Generalinės Asamblėjos aukšto lygio susitikimo dėl AAM deklaracijos tikslus. Raginame reguliariai atnaujinti tokius nacionalinius veiksmų planus. Raginame Komisiją sukurti ES lygmens duomenų apie AAM ir sunaudotą antimikrobinių medžiagų kiekį žmonių sveikatos, gyvūnų sveikatos ir aplinkos srityse duomenų bazę.

2023/06/01

Balsavau už šį pranešimą. Dėl griežtesnių pasaulinių finansinių sąlygų, padidėjusių energijos kainų ir didesnių, nei tikėtasi, valstybės valdomo elektros energijos gamintojo nuostolių Šiaurės Makedonijos vyriausybė 2022 m. pateikė pirminį prašymą dėl makrofinansinės paramos (MFP) ir vėliau atnaujino savo prašymą dėl MFP. Komisija buvo laikinai atidėjusi to pirminio prašymo svarstymą remdamasi tuo, kad 2022 m. ekonomika tebebuvo gana atspari ir kad buvo kitų galimybių išorės finansavimo poreikiams patenkinti. Tačiau atsižvelgdama į tai, kad sunku apibrėžti išorės rinkos finansavimo prieinamumą ir sąnaudas, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikė pasiūlymą suteikti Šiaurės Makedonijai iki 100 mln. EUR makrofinansinės paramos paskolą. Siūloma makrofinansinė parama padėtų Šiaurės Makedonijai padengti dalį 2023 m. likusių šalies išorės finansavimo poreikių, kurie pagal TVF atskaitos scenarijų sudaro 800 mln. EUR. Šia operacija būtų sumažintas ekonomikos trumpalaikis mokėjimų balanso ir fiskalinis pažeidžiamumas ir pademonstruota ES parama šaliai sprendžiant problemas. Tai taip pat būtų svarbus solidarumo ženklas narystės siekiančiai šaliai. Išmoka būtų išmokėta dviem dalimis. Kiekviena išmokos dalis būtų išmokėta su sąlyga, kad bus padaryta pažanga įgyvendinant tam tikras politikos priemones, dėl kurių turi susitarti Komisija ir valdžios institucijos ir kurios turi būti išvardytos susitarimo memorandume, taip pat su sąlyga, kad bus sėkmingai įgyvendinama TVF programa.

2023/06/13

Balsavau už šį pranešimą. Atkreipiame dėmesį į Komisijos pateiktą Taisomojo biudžeto Nr. 1/2023 projektą. Pakartojame, kad, siekiant geriau atsižvelgti į biudžeto valdymo institucijos prerogatyvas, Komisija turėtų pateikti taisomojo biudžeto projektą tik vienu tikslu ir susilaikyti nuo kelių tikslų derinimo viename taisomojo biudžeto projekte. Komisija turėtų pateikti išsamią informaciją apie įvairius siūlomus pakeitimus, pvz., finansines teisės akto pasiūlymo pažymas, kad biudžeto valdymo institucija galėtų tinkamai įvertinti biudžeto pokyčius. Palankiai vertiname tai, kad taisomojo biudžeto projektas atspindi peržiūrėtą finansinę teisės akto pasiūlymo pažymą, remiantis teisės aktų leidėjo sprendimu dėl labiau centralizuoto PADKM valdymo modelio. Toks modelis yra aiškus Europos pridėtinės vertės pavyzdys. Atkreipiame dėmesį į Komisijos vienašalį pareiškimą dėl PADKM žmogiškųjų išteklių finansavimo. Juo remiantis Komisijai reikės papildomų išteklių. Primename, kad ES institucijos turėtų turėti pakankamai darbuotojų ir pakankamai išteklių, kad galėtų vykdyti savo užduotis, ir kad teisės aktų leidėjo pasirinkta struktūra valstybėms narėms apskritai greičiausiai bus pigesnė už Komisijos pasiūlytą decentralizuotą modelį. Palankiai vertiname tai, kad teisės aktų leidėjai pritarė bendram ES interesui užtikrinti tinkamą personalą ir išteklius. Pabrėžiame, kad yra svarbu užtikrinti teisingą ir nuoseklų BDAR taikymą, todėl palankiai vertiname pasiūlymą padidinti asignavimus EDAPP.

2023/06/13

Balsavau už šį pranešimą. Nusprendžiame padaryti Darbo tvarkos taisyklių pakeitimus. Šiuo metu Parlamento pirmininkas perduoda nagrinėti pasiūlymus dėl teisiškai privalomų aktų, gautų iš kitų institucijų arba iš valstybių narių, už atitinkamo klausimo nagrinėjimą atsakingam komitetui. Pakeitimai apie tai, kad tuo pačiu metu kiti komitetai turi būti informuojami apie šių pasiūlymų perdavimą. Taip pat siekiant sutrumpinti konfliktų dėl kompetencijos sprendimo procedūrą, terminas, skirtas pranešti apie tokius konfliktus, sutrumpinamas iki dviejų savaičių. Tuo pačiu tikslu jo pradžia siejama su pasiūlymų perdavimu komitetui pagal 48 straipsnio 1 dalį, o ne su vėlesniu jų paskelbimu plenariniame posėdyje. Trumpo dviejų savaičių termino galima laikytis tik tuo atveju, jei į šį terminą neįskaičiuojamos savaitės, kai Parlamento veikla nevyksta, ir Parlamento išorės veiklai skirtos savaitės.

2023/06/13

Balsavau už šį pranešimą. Atmetame Komisijos pasiūlymą. Komisija pateikė pasiūlymus dėl dviejų priemonių – pasiūlymą dėl Reglamento dėl Europos elektroninių įrodymų baudžiamosiose bylose pateikimo ir saugojimo orderių ir pasiūlymą dėl Direktyvos, kuria nustatomos teisinių atstovų skyrimo įrodymams baudžiamosiose bylose rinkti suderintos taisyklės. Tačiau esama šių dviejų priemonių neatitikimo. Pagal siūlomą direktyvą visos ES valstybės narės privalėtų numatyti teisinį atstovą, net ir tos, kurios nedalyvauja įgyvendinant teisės aktus, priimtus Sutartyje dėl ES veikimo (SESV). Be to, panašu, kad Komisijos pasiūlymu siekiama ne tik numatyti tokį teisinį atstovą taikant siūlomą reglamentą, bet galbūt juo naudotis ir taikant kitas būsimas priemones. Šiuo požiūriu siūloma direktyva viršija tikslą ir kelia rimtų problemų, susijusių su jos teisiniu pagrindu, t. y. SESV 53 ir 62 straipsniais. Todėl įpareigojimas dėl teisinių atstovų skyrimo turėtų būti taikomas tik toms valstybėms narėms, kurios dalyvauja įgyvendinant siūlomą reglamentą.

2023/06/13

Balsavau už šį pranešimą. Pasiūlymas yra orientuotas į konkrečią problemą, kilusią dėl elektroninių įrodymų ir jų tarptautinio aspekto nepastovumo. Juo siekiama bendradarbiavimo mechanizmus pritaikyti prie skaitmeninio amžiaus atsižvelgiant į teismines ir teisėsaugos užtikrinimo priemones, kuriomis siekiama perprasti dabartinius nusikaltėlių bendravimo būdus ir kovoti su šiuolaikinių formų nusikalstamumu. Tokios priemonės priklauso nuo to, ar joms taikomi griežti pagrindinių teisių apsaugos mechanizmai. Šiuo pasiūlymu yra siekiama pagerinti institucijų, paslaugų teikėjų ir nukentėjusių asmenų teisinį užtikrintumą ir išlaikyti aukštą teisėsaugos institucijų prašymų standartą, taip užtikrinant pagrindinių teisių apsaugą, skaidrumą ir atskaitomybę. Juo taip pat pagreitinamas procesas, susijęs su elektroninių įrodymų, kuriuos saugo ir (arba) turi kitoje jurisdikcijoje įsisteigę paslaugų teikėjai, apsaugojimu ir gavimu. Šis dokumentas bus taikomas kartu su dabartinėmis teisminio bendradarbiavimo priemonėmis, kurios vis dar yra aktualios ir kurias gali panaudoti kompetentingos institucijos. Tuo pat metu Komisija dirba, kad sustiprintų dabartinius teisminio bendradarbiavimo mechanizmus, pasinaudodama tokiomis priemonėmis kaip, pvz., saugios greito keitimosi prašymais tarp ES teisminių institucijų platformos sukūrimas ir 1 mln. EUR investicijos, skirtos visų ES valstybių narių specialistų mokymui savitarpio teisinės pagalbos ir bendradarbiavimo klausimais, ypatingą dėmesį skiriant JAV, kuri yra daugiausia prašymų iš ES gaunanti trečioji šalis.

2023/06/13

Balsavau už šį pranešimą. Komisijos pasiūlymu yra siekiama sustiprinti Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro įgaliojimus pertvarkant jį į Europos Sąjungos narkotikų agentūrą. Šiuo tikslu yra numatoma peržiūrėti jo organizacinę struktūrą ir pajėgumus, kad greitai pradėsianti veikti agentūra turėtų reikiamų priemonių ir galėtų veiksmingiau ir laiku nustatyti ir spręsti dabartines ir būsimas problemas, susijusias su narkotikais ES. Palankiai vertiname bendrą plėtojimo tikslą ir manome, kad yra būtina šiai agentūrai skirti daugiau išteklių ir suteikti daugiau galių, kad ji galėtų toliau teikti ES ir jos valstybėms narėms faktinę, objektyvią, patikimą ir Europos lygmeniu palyginamą informaciją apie narkotikus ir narkomaniją bei jų padarinius. Yra svarbu, kad agentūra turėtų sustiprintą stebėsenos ir analizės pajėgumų sistemą, greitesnę ir veiksmingą išankstinio perspėjimo sistemą, skirtą reaguoti į atsirandančias grėsmes ir tendencijas. Kartu su šiais didesniais reagavimo pajėgumais palankiai vertiname papildomus 63 mln. EUR biudžeto asignavimų ir 40 papildomų etatų, kurie padės įgyvendinti persvarstytus įgaliojimus. Ne mažiau svarbi yra agentūrai suteikiama galimybė aktyviau dalyvauti tarptautinio bendradarbiavimo veikloje, kartu akcentuojant ES kovos su narkotikais politikos išorės aspektą ir ES vadovaujamąjį vaidmenį šioje srityje daugiašaliu lygmeniu. Vis dėlto, apgailestaujame, kad pasiūlyme pernelyg daug dėmesio skiriama su teisėsauga, tiekimu, saugumu ir kontrole susijusiems klausimams ir per mažai žalos mažinimui.

2023/06/13

Balsavau už šį pranešimą. ES konkurencijos politika apsaugo rinkos struktūras nuo antikonkurencinio elgesio, kartelių, įtakos rinkoje telkimo, skatina veiksmingas rinkos struktūras, didina vartotojų ir bendrą gerovę, siekiant skatinti inovacijas, išlaikyti sąžiningas ir konkurencingas kainas ir užtikrinti vartotojų pasirinkimą. ES bendrosios rinkos pasaulinė galia ir svarba priklauso nuo jos vidaus konkurencingumo ir vienodų sąlygų. Manome, kad sutartimis pagrįstas konkurencijos taisykles reikia aiškinti atsižvelgiant į platesnes Europos vertybes, kuriomis grindžiama labai konkurencinga ES socialinė rinkos ekonomika. Konkurencijos politika negali būti vykdoma atskirai, kaip savaiminis tikslas, neatsižvelgiant į teisinį, tarptautinį, ekonominį ar politinį kontekstą, be sąveikos ir papildomumo su kitais strateginiais ES politikos tikslais, ar neatsižvelgiant į naują konkurencinę rinkų dinamiką, ir kad ja yra įsipareigojama siekti ES tikslų, įtvirtintų ES sutartyje. Raginame Komisiją užtikrinti, kad reglamentavimo sistema būtų tinkama reaguoti į technologinius pokyčius ir ES skaitmeninio ryšio tikslus, užtikrinant, kad ypatingos svarbos infrastruktūros finansavimas būtų pakankamas ir veiksmingas, nepažeidžiant konkurencijos taisyklių. Palankiai vertiname Bendrojo Teismo sprendimą byloje Sped-Pro (T-791/19), kuriuo patvirtinama, kad teisinės valstybės principo apsauga yra svarbus konkurencijos teisės veiksnys. Palankiai vertiname tai, kad Komisija pranešimo dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo ES konkurencijos teisėje projekte paaiškino, jog atitinkamos rinkos apibrėžtis turėtų būti grindžiama ne tik produkto kaina, bet ir inovacijų lygiu.

2023/06/13

Balsavau už šį pranešimą. Palankiai vertiname akivaizdžią pažangą, padarytą įgyvendinant atokiausiems regionams skirtas ES strategijas. Vis dėlto, apgailestaujame, kad Komisija pagal šią naują strategiją nepakankamai įsipareigojo atokiausiems regionams svarbiose srityse ir didinti jų konkurencingumą, kad būtų sustiprinta ES, kaip svarbaus vandenynų subjekto, pozicija. Raginame įtraukti šią strategiją į galimą daugiametės finansinės programos (DFP) peržiūrą ir rengiant DFP po 2027 m. Pabrėžiame, kad yra būtina skubiai įgyvendinti daugelį šioje strategijoje numatytų priemonių, kurios šiuo krizės laikotarpiu yra ypač svarbios, siekiant užtikrinti tvarų (ekonominį, socialinį, teritorinį ir aplinkosauginį) šių regionų atsigavimą. Apgailestaujame dėl to, kad SESV 349 straipsnis vis dar nėra automatiškai taikomas visose Komisijos teisėkūros iniciatyvose, tačiau pripažįstame, kad yra padaryta tam tikra pažanga, kalbant apie būtinybę atsižvelgti į atokiausių regionų ypatumus. Manome, kad šiuo straipsniu buvo naudojamasi ribotai ir kad jį būtų galima aiškinti naujoviškai ir pozityviau, visų pirma siekiant sukurti ad hoc programas ir konkrečias naujas politikos priemones. Pabrėžiame, kad reikia taikyti 349 straipsnį siekiant padidinti ES, valstybių narių, vietos valdžios institucijų ir privačių bei viešųjų subjektų investicijas atokiausiuose regionuose, vengiant bet kokio neigiamo požiūrio, t. y. konkrečių priemonių, kurios trukdytų išsivystymo trūkumo šalinimo ir skirtumų mažinimo procesą.

2023/06/13

Balsavau už šį pranešimą. Dideli projektai atlieka svarbų vaidmenį kuriant transporto tinklus, nes jais sukuriama didelė socialinė ir ekonominė nauda, kuriamos naujos darbo vietos ir palaikomas užimtumas, didinamas našumas ir konkurencingumas, gerinama infrastruktūra ir daroma įtaka kasdieniam piliečių gyvenimui. Pažymime, kad investicijos į infrastruktūrą daugiau ar mažiau prilygsta investicijoms į žmones ir kad dideli transporto projektai yra realūs ES biudžeto poveikio ir solidarumo pavyzdžiai. Tokio pobūdžio projektų veiksminga stebėsena, kontrolė ir patikimas finansų valdymas – tai vieni iš svarbiausių sėkmingo įgyvendinimo elementų. Palankiai vertiname TEN-T peržiūrą, vykdomą siekiant sukurti veiksmingą, tvarų ir daugiarūšį transporto tinklą visoje Europoje. Valstybių narių transporto tinklų negalima vertinti izoliuotai, nes Europos masto transporto tinklas buvo aiškiai pripažintas vizija ir gaunama nauda neapsiriboja pavieniais nacionaliniais veiksmais. Atkreipiame dėmesį į tai, kad Europos transporto tinklo koridorių plėtra į kaimynines ES nepriklausančias šalis partneres (pvz., Ukrainą, Moldovą, Šiaurės Makedoniją, Albaniją ir kt.) labai pagerintų sklandų TEN-T tinklo veikimą. Raginame skubiai integruoti Bulgariją ir Rumuniją į Šengeno erdvę, nes tai labai pagerintų Šiaurės ir Pietų jungtis Rytų Europoje. Raginame Komisiją remti Ukrainą ir jos pastangas stiprinti geležinkelių jungtis tarp Ukrainos ir ES siekiant ateityje integruoti Ukrainos transporto infrastruktūrą į TEN-T.

2023/06/13

Balsavau už šį pranešimą. Europos piliečių iniciatyva (EPI) yra svarbi ES lygmens dalyvaujamosios demokratijos priemonė, kuri gali privesti prie pasiūlymo dėl ES teisės akto priėmimo. Apgailestaujame, kad bendras galiojančių Europos piliečių iniciatyvų skaičius ir EPI priemonės poveikis ES sprendimų priėmimui tebėra labai menkas. Primename, kad tiek reguliavimo, tiek institucinės sistemos ir EPI priemonės naudojimas turi būti stiprinami gerinant jos matomumą, prieinamumą ir teisinį veiksmingumą. Manome, kad yra svarbu iš esmės sustiprinti piliečių, ypač jaunimo, dalyvavimą demokratiniame ES gyvenime, o EPI gali sustiprinti demokratinę ES dimensiją skatinant aktyvų pilietiškumą. Palankiai vertiname tai, kad persvarstytu EPI reglamentu buvo nustatyta dalinės EPI registracijos galimybė, kaip žingsnis siekiant, kad daugiau EPI būtų priimtinos ir kad institucijų tolesni veiksmai dėl EPI būtų veiksmingesni. Pabrėžiame, kad pritarimo pareiškimų rinkimas internetu yra labai svarbus EPI sėkmės požiūriu. Pripažįstame centrinės internetinės pritarimo pareiškimų rinkimo sistemos privalumus biudžeto ir laiko požiūriu ir palankiai vertina Komisijos atliktus patobulinimus. Palankiai vertiname tai, kad kelios valstybės narės nusprendė sumažinti minimalų amžių, nuo kurio galima remti EPI. Yra svarbu integruoti elektroninės atpažinties (e. ID) sistemas į parašų dėl EPI rinkimą. Raginame jas naudoti, įskaitant tas, kurios buvo išduotos pagal Europos elektroninės atpažinties sistemą, kai ji bus patvirtinta.

2023/06/13

Balsavau už šią rekomendaciją. Pritariame susitarimo sudarymui. PBS yra pirmas dvišalis ES ir Tailando susitarimas, kuriuo pakeičiama 1980 m. Europos ekonominės bendrijos ir Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) valstybių narių bendradarbiavimo susitarimu sukurta dabartinė teisinė sistema. PBS nustatyti teisiškai privalomi ir ES užsienio politikai labai svarbūs įpareigojimai. PBS labai išplečiama tarpusavio veiksmų apimtis keliose srityse, įskaitant teisingumą ir vidaus reikalus, dialogas ekonomikos ir prekybos srityje. Susitarimu stiprinamas bendradarbiavimas politikos srityse apimančiose žmogaus teisių, masinio naikinimo ginklų neplatinimo, kovos su terorizmu, kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, prekybos, migracijos, aplinkos, energetikos, klimato kaitos, transporto, mokslo ir technologijų, užimtumo ir socialinių reikalų, švietimo, žemės ūkio, kultūros ir kitas sritis. Į jį taip pat įtrauktos nuostatos, skirtos ES finansiniams interesams apsaugoti. Susitarimu įsteigiamas jungtinis komitetas, kuris vykdys šalių dvišalių santykių plėtros stebėseną. Į susitarimą įtraukta nevykdymo sąlyga, pagal kurią esminių elementų pažeidimo atveju numatoma galimybė sustabdyti susitarimo taikymą.Politiniu požiūriu susitarimas su Tailandu yra svarbus žingsnis stiprinant ES vaidmenį Pietryčių Azijoje, vadovaujantis bendromis visuotinėmis vertybėmis, tokiomis kaip demokratija ir žmogaus teisės. Juo sudaromos sąlygos stiprinti tų pačių tikslų siekiančių dviejų partnerių politinį, regioninį ir pasaulinį bendradarbiavimą. Įgyvendintas PBS bus politiškai naudingas abiem šalims, jis bus pagrindas ES platesnio masto politiniams interesams skatinti.

2023/06/14

Balsavau už šį pranešimą. Tailandas yra svarbus partneris Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, tapusiame vienu iš ES geopolitinių prioritetų. Dar kartą patvirtiname ES teikiamą svarbą santykiams su Tailandu. Palankiai vertiname PBS sudarymą, kuris suteiks teisinį pagrindą stiprinti ilgalaikius dvišalius politinius ir ekonominius santykius ir bendradarbiauti visuotinį susirūpinimą keliančiais klausimais – tai svarbus žingsnis stiprinant ES vaidmenį Indijos ir Ramiojo vandenynų regione. Išreiškiame viltį, kad PBS sudarymas suteiks tvirtą postūmį glaudesniam ES ir Tailando bendradarbiavimui visų ES ir Tailando piliečių, gyventojų, įmonių ir kitų suinteresuotųjų šalių labui. Raginame visiems ES piliečiams leisti be vizų atvykti į Tailandą. Pritariame tam, kad Tailando piliečiams būtų nustatytas bevizis kelionių į ES režimas. Palankiai vertiname tai, kad Tailandas priėmė nacionalinį verslo ir žmogaus teisių veiksmų planą, pagal kurį jis tapo pirmąja Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalimi, įtraukusia į savo teisę tokį planą. Raginame jį veiksmingai įgyvendinti. Pakartojame savo raginimą Komisijai atsižvelgti į tai, kad prieš sudarant dvišalį ES ir Tailando laisvosios prekybos susitarimą turėtų būti atlikti kruopštūs poveikio tvarumui tyrimai ir išsami galimo ekonominio, socialinio poveikio ir poveikio aplinkai analizė. Raginame Tailandą skatinti tarptautinės teisės laikymąsi, remti Ukrainą ir laikytis aiškios pozicijos prieš Rusijos agresijos karą, taip pat ASEAN formate.

2023/06/14

Balsavau už šią rekomendaciją. Pritariame susitarimo sudarymui. PBS yra pirmas dvišalis ES ir Malaizijos susitarimas, kuriuo pakeičiama 1980 m. Europos ekonominės bendrijos ir ASEAN valstybių narių bendradarbiavimo susitarimu sukurta dabartinė teisinė sistema. PBS nustatyti teisiškai privalomi ir ES užsienio politikai labai svarbūs įpareigojimai. PBS labai išplečiama tarpusavio veiksmų apimtis keliose srityse, įskaitant teisingumą ir vidaus reikalus, dialogas ekonomikos ir prekybos srityje. Susitarimu stiprinamas bendradarbiavimas politikos srityse apimančiose žmogaus teisių, masinio naikinimo ginklų neplatinimo, kovos su terorizmu, kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, prekybos, migracijos, aplinkos, energetikos, klimato kaitos, transporto, mokslo ir technologijų, užimtumo ir socialinių reikalų, švietimo, žemės ūkio, kultūros ir kitas sritis. Į jį įtrauktos nuostatos, skirtos ES finansiniams interesams apsaugoti bei svarbus skyrius dėl bendradarbiavimo prekybos srityje, kuriuo sudaromos sąlygos vykstančioms deryboms dėl laisvosios prekybos susitarimo užbaigti. Susitarimu įsteigiamas jungtinis komitetas, kuris vykdys šalių dvišalių santykių plėtros stebėseną. Į susitarimą įtraukta nevykdymo sąlyga.Politiniu požiūriu susitarimas su Malaizija yra svarbus žingsnis stiprinant ES vaidmenį Pietryčių Azijoje, vadovaujantis bendromis visuotinėmis vertybėmis, tokiomis kaip demokratija, žmogaus teisės. Juo sudaromos sąlygos stiprinti tų pačių tikslų siekiančių dviejų partnerių politinį, regioninį ir pasaulinį bendradarbiavimą. Įgyvendintas PBS bus politiškai naudingas abiem šalims, jis bus pagrindas ES platesnio masto politiniams ir ekonominiams interesams skatinti.

2023/06/14

Balsavau už šį pranešimą. Indijos ir Ramiojo vandenynų regionas tampa vis svarbesnis Europai. Remiame ES strategiją dėl bendradarbiavimo Indijos ir Ramiojo vandenynų regione. Palankiai vertiname partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo su Malaizija sudarymą. Manome, kad šis PBS suteikia tvirtą teisinį pagrindą siekiant toliau stiprinti ilgalaikius dvišalius politinius ir ekonominius santykius ir aptarti regioninius ir pasaulinius klausimus, pvz., demokratijos, žmogaus teisių ir tarptautinio teisingumo skatinimą, tarptautinės masinio naikinimo ginklų neplatinimo, kovos su terorizmu ir kovos su korupcija, sistemos stiprinimą. Moderniame ir į ateitį orientuotame partnerystės ir bendradarbiavimo susitarime turi būti numatyta plataus užmojo sistema, susijusi su bendradarbiavimu kovojant su klimato kaita ir su lyčių lygybės ir moterų teisių skatinimu. Raginame ES įgyvendinant partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą šiuos aspektus taip pat įtraukti į ES ir Malaizijos santykių pagrindą. Raginame Malaizijos valdžios institucijas pakeisti diskriminacinius tautybės ir pilietybės įstatymus, kuriais pažeidžiamos pagrindinės moterų žmogaus teisės, ir imtis veiksmingų priemonių siekiant kovoti su moterų diskriminacija darbo vietoje, įskaitant diskriminaciją įsidarbinimo galimybių, elgesio, motinystės atostogų nebuvimo ir nevienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio srityse. Raginame Malaiziją skatinti tarptautinės teisės laikymąsi, remti Ukrainą ir laikytis aiškios pozicijos, nukreiptos prieš Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, taip pat ASEAN formate.

2023/06/14

Balsavau už šią rekomendaciją. Pritariame protokolo sudarymui. Pagrindinis naujojo protokolo tikslas yra nustatyti atnaujintą sistemą, pagal kurią atsižvelgiama į reformuotos bendros žuvininkystės politikos prioritetus ir jos išorės aspektą. Tai padės tęsti ir stiprinti strateginę ES ir Mauricijaus partnerystę. Naujuoju protokolu šalims bus sudarytos galimybės, atsižvelgiant į abiejų šalių interesus ir vadovaujantis ES teisėje pripažintu biologinių jūrų išteklių išsaugojimo tikslu, glaudžiau bendradarbiauti skatinant darnios žuvininkystės politiką, racionalų Mauricijaus vandenyse esančių žvejybos išteklių naudojimą ir remiant Mauricijaus pastangas plėtoti darnią vandenynų ekonomiką. Šis bendradarbiavimas taip pat padės skatinti deramas darbo žuvininkystės sektoriuje sąlygas. Naujuoju protokolu ES laivams suteikiamos žvejybos Mauricijaus vandenyse galimybės. Tai grindžiama patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir toli migruojančių žuvų išteklius valdančios regioninės žvejybos organizacijos, t. y. Indijos vandenyno tunų komisijos, pateiktomis rekomendacijomis, atitinkamais atvejais neviršijant esamo perviršio. Komisija savo poziciją iš dalies grindė ankstesniojo protokolo (2017–2021 m.) vertinimo ir perspektyvinio vertinimo, kuriuo siekta nustatyti, ar reikėtų sudaryti naują protokolą, rezultatais. Abu vertinimus atliko išorės ekspertai. Protokole numatytos šios žvejybos galimybės – 40 tunus gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų bei 45 dreifuojančiosiomis ūdomis žvejojantys laivai.

2023/06/14

Balsavau už šį pranešimą. Dirbtinio intelekto (DI) reglamentavimo sistema siekiama užtikrinti, kad ES rinkai pateikiamos ir naudojamos DI sistemos būtų saugios, derėtų su dabartiniais pagrindines teises ir ES vertybes reglamentuojančiais teisės aktais. Sistema siekiama užtikrinti teisinį tikrumą, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms ir inovacijoms DI srityje bei gerinti valdymą ir veiksmingą dabartinių teisės aktų, kuriais reglamentuojamos pagrindinės teisės ir DI sistemoms taikytini saugos reikalavimai, vykdymo užtikrinimą. Siekiama palengvinti bendrosios teisėtų, saugių ir patikimų DI prietaikų rinkos plėtrą ir užkirsti kelią rinkos susiskaidymui. Siekiant šių tikslų, pasiūlyme pateikiamas subalansuotas ir proporcingas horizontalusis požiūris į DI reglamentavimą, apimantis minimalius būtinus reikalavimus, kad būtų pašalinta su DI susijusi rizika ir problemos, nepagrįstai neapribojant ir netrukdant technologinės plėtros arba kitaip neproporcingai nepadidinant DI sprendimų pateikimo rinkai išlaidų. Pasiūlymu nustatoma patikima ir lanksti teisinė sistema. Ši sistema yra išsami ir orientuota į ateitį. Ja nustatoma proporcinga reglamentavimo sistema, grindžiama tinkamai apibrėžtu, rizika pagrįstu reglamentavimo metodu, kuriuo nesukuriami nereikalingi apribojimai prekybai, pagal kurį teisinė intervencija pritaikoma prie tų konkrečių situacijų, kuriose yra pagrįsta priežastis susirūpinti arba kai tokį susirūpinimą galima pagrįstai numatyti artimiausioje ateityje. Kartu teisinėje sistemoje numatyti lankstūs mechanizmai, kurie sudaro sąlygas ją dinamiškai pritaikyti prie technologinių pokyčių ir naujų susirūpinimą keliančių situacijų.

2023/06/14

Balsavau už šį pranešimą. Baterijų kūrimas ir gamyba yra Europos strateginiai prioritetai pereinant prie švarios energetikos. Šia iniciatyva yra siekiama modernizuoti baterijas reglamentuojančių ES teisės aktų sistemą. Iniciatyva sprendžiamos trijų grupių glaudžiai susijusios problemos dėl baterijų. Pirmoji grupė yra susijusi su tuo, kad nėra pagrindinių sąlygų, teikiančių paskatų investuoti į tvarių baterijų gamybos pajėgumus. Šios problemos susijusios su neefektyviu bendrosios rinkos veikimu ir pakankamai vienodų sąlygų trūkumu dėl skirtingų reguliavimo sistemų vidaus rinkoje. Pagrindinės to priežastys yra nevienodas Baterijų direktyvos įgyvendinimas ir patikimos bei palyginamos informacijos visoje ES trūkumas. Antroji problemų grupė susijusi su neoptimaliu perdirbimo rinkų veikimu ir nepakankamai uždarais medžiagų ciklais, dėl kurių ES galimybės mažinti su žaliavų tiekimu susijusią riziką yra ribotos. Dabartinėje reglamentavimo sistemoje yra keli trūkumai. Tai yra aiškių ir pakankamai suderintų taisyklių nebuvimas ir Baterijų direktyvos nuostatos, pagal kurias neatsižvelgiama į naujus technologijų ir rinkos pokyčius. Tai mažina perdirbimo veiklos pelningumą ir kliudo investicijoms į naujas technologijas ir į papildomus ateities baterijų perdirbimo pajėgumus. Trečioji problemų grupė susijusi su socialine rizika ir rizika aplinkai, kurios šiuo metu neapima ES aplinkos apsaugos teisės aktai. Tarp šių problemų yra nepakankamas skaidrumas dėl žaliavų tiekimo, pavojingos medžiagos, neišnaudotos galimybės kompensuoti baterijų gyvavimo ciklų poveikį aplinkai.

2023/06/14

Balsavau už šį pranešimą. Atkreipiame dėmesį į žemės ūkio maisto produktų sektoriaus atsparumą per pastarąsias krizes, jo gebėjimą išlaikyti veikiančias maisto tiekimo grandines ir užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą labai sudėtingomis aplinkybėmis. Vis dėlto COVID-19 pandemija ir neteisėta Rusijos invazija į Ukrainą atskleidė struktūrines problemas Europos žemės ūkio sektoriuje ir kelia didelę riziką valstybių narių žemės ūkio rinkoms, ypač toms, kurios geografiniu požiūriu yra arčiausiai karo teritorijų. ES turi stiprinti apsirūpinimo maistu saugumą, strateginį savarankiškumą, žemės ūkio sektoriaus bei visos tiekimo grandinės atsparumą, mažindama priklausomybę nuo importo iš ES nepriklausančių šalių ir įvairindama ypatingos svarbos produktų, pvz., trąšų, pašarų, žaliavų, tiekimo importą. Tiekimo grandinės neturi tapti geopolitinėmis priemonėmis, kuriomis būtų siekiama destabilizuoti apsirūpinimo maistu saugumą pasauliniu lygmeniu ir jį pakirsti, ypač nepalankiausioje padėtyje esančiose ir pažeidžiamiausiose šalyse. Trumpos ir regioninės tiekimo grandinės turėtų būti tvariai stiprinamos. Raginame Komisiją nedelsiant pateikti holistinį strateginį planą ES apsirūpinimo maistu saugumui užtikrinti, kuris galėtų apimti strateginių maisto atsargų naudojimą. Raginame Komisiją konkrečiai įvardyti sektorius, kurie labiausiai nukentėjo dėl krizės, ir imtis visų reikiamų veiksmų, kad jiems galėtų būti teikiama skubi ir apčiuopiamesnė parama. Pabrėžiame kritinę kiaulių ir pieno rinkos padėtį kai kuriose valstybėse narėse ir raginame teikti tiesioginę ir neatidėliotiną finansinę paramą šiems sektoriams.

2023/06/14

Balsavau už šį pranešimą. Yra būtina rengti aukštos kokybės stažuotes, kad būtų lavinami jaunimo įgūdžiai, gerinamos įsidarbinimo galimybės ir taip palengvinamas jų perėjimas į darbo rinką. Stažuotės gali suteikti jaunimui galimybę mokytis ir išbandyti įvairias profesijas siekiant rasti geriausiai jų talentus ir siekius atitinkantį darbą. Tačiau stažuotės yra mokymosi patirtis, kuri neturėtų pakeisti pradedančiųjų lygmens darbo vietų. Raginame Komisiją ir valstybes nares, glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, palengvinti ir pagerinti jaunimo galimybes dalyvauti kokybiškose, apmokamose ir įtraukiose stažuotėse, ypač tiems, kurie yra iš pažeidžiamų šeimų, kad būtų pasiektas ES socialinės sanglaudos ir įtraukties tikslas. Raginame Komisiją į atnaujintą stažuočių kokybės sistemą įtraukti principus, apimančius galimybę gauti tinkamą kompensaciją, atitinkančią pragyvenimo išlaidas, stažuotojų galimybes naudotis socialine apsauga pagal nacionalines sistemas, didesnes stažuotojų iš pažeidžiamų grupių, įskaitant neįgalius stažuotojus, galimybes stažuotis, taikant sąveikinį požiūrį. Taip pat principus apimančius pritaikytas darbo vietas, stažuotės nuotolinės dalies atitiktį kokybės kriterijams, aiškius mokymosi tikslus ir galimybę naudotis tinkama mentoryste ir gauti kvalifikuotų mentorių rekomendacijas, siekiant užtikrinti įgūdžių perdavimą iš kartos į kartą. Be to, pranešimus nusistovėjusiais kanalais apie netinkamą praktiką ir prastas sąlygas stažuočių laikotarpiu, bendradarbiaujant su nacionalinėmis darbo inspekcijomis ir atitinkamomis institucijomis.

2023/06/14

Balsavau už šį pranešimą. Dabartinis vietų paskirstymas Europos Parlamente yra taikomas tik 2019–2024 m. parlamentinei kadencijai, todėl yra būtina priimti naują sprendimą dėl Europos Parlamento sudėties per 2024–2029 m. parlamentinę kadenciją. Yra būtina, kad Europos Vadovų Taryba skubiai priimtų sprendimą dėl Europos Parlamento sudėties, kad valstybės narės galėtų laiku priimti reikiamus nacionalinės teisės aktus, pagal kuriuos jos galėtų surengti rinkimus į 2024–2029 m. kadencijos Europos Parlamentą. Todėl Parlamentas yra įsipareigojęs skubiai pradėti pritarimo procedūrą laikydamasis lojalaus bendradarbiavimo principo.Ateityje yra reikalinga nuolatinė sistema, pagrįsta aiškia matematine formule, pagal kurią Europos Parlamento vietos būtų paskirstytos objektyviai, sąžiningai, tvariai ir skaidriai, laikantis mažėjančio proporcingumo principo. Šiuo etapu Parlamentui nėra politiškai tikslinga siūlyti tokią nuolatinę sistemą, tačiau ją reikia toliau svarstyti ir ji turėtų būti įdiegta likus pakankamai laiko iki Europos Parlamento rinkimų. Raginame Konstitucinių reikalų komitetą per šią kadenciją atnaujinti darbą, susijusį su tokia nuolatine sistema, įskaitant galimybę įtraukti Eurostatą.

2023/06/15

Balsavau už šią rezoliuciją. Pabrėžiame neginčijamą privatumo, teisės į orumą, privataus ir šeimos gyvenimo, saviraiškos ir informacijos laisvės, susirinkimų ir asociacijų laisvės bei teisės į teisingą bylos nagrinėjimą apsaugos svarbą, ypač vis labiau skaitmeniniame pasaulyje, kai vis daugiau mūsų veiklos vyksta internete. Laikomės tvirtos pozicijos, kad šių pagrindinių teisių ir laisvių pažeidimai yra esminiai, kalbant apie pagarbą ES sutartyse ir kituose šaltiniuose nustatytiems bendriesiems teisiniams principams, ir pažymime, kad kyla pavojus pačiai demokratijai, nes šnipinėjimo programų naudojimas politikams, pilietinei visuomenei ir žurnalistams sekti turi atgrasomąjį poveikį ir labai kenkia teisei į taikius susirinkimus, saviraiškos laisvę ir visuomenės dalyvavimą. Griežtai smerkiame tai, kad valstybių narių vyriausybės ir valdžios institucijų ar valstybės įstaigų darbuotojai šnipinėjimo programas naudoja siekdami stebėti, šantažuoti, bauginti opozicijos narius, kritikus ir pilietinę visuomenę, manipuliuoti jais ir diskredituoti juos, panaikinti demokratinę kontrolę ir laisvą spaudą, manipuliuoti rinkimais ir kenkti teisinei valstybei, politiniais tikslais nusitaikant į teisėjus, prokurorus ir teisininkus. Pateikiame raginimus Lenkijai, Vengrijai, Graikijai, Ispanijai ir Kiprui. Laikomės nuomonės, kad prekyba šnipinėjimo programomis ir jų naudojimas turi būti griežtai reglamentuojami. Tačiau teisėkūros procesas gali užtrukti, o piktnaudžiavimą reikia nedelsiant sustabdyti. Raginame patvirtinti šnipinėjimo programų teisėto naudojimo, pardavimo, įsigijimo ir perdavimo sąlygas.

2023/06/15

Balsavau už šią rezoliuciją. Vis daugiau vietų visame pasaulyje klimato kaita daro plataus masto poveikį ekosistemoms, žmonėms, gyvenvietėms, infrastruktūrai, žemės ūkiui bei maisto tiekimo grandinėms. Yra tikslinga pagerbti klimato krizės aukas ir kartu didinti informuotumą apie didėjantį žūčių skaičių, poveikį fizinei ir psichikos sveikatai, didėjančias grėsmes pragyvenimui ir klimato kaitos keliamą humanitarinę krizę, dėl kurios žmonės yra priversti persikelti iš savo namų. Taip pat reikia didinti informuotumą apie konkrečius veiksmus, kurių galima imtis siekiant užkirsti kelią tokioms nelaimėms, joms pasirengti ir į jas reaguoti. Raginame ES jau nuo 2023 m. kasmet minėti ES pasaulinę klimato krizės aukų dieną liepos 15 d. Raginame Tarybą ir Komisiją remti šią iniciatyvą siekiant, kad ją bendrai priimtų visos trys institucijos. Siūlome Tarybai ir Komisijai bendradarbiauti su Parlamentu svarstant klausimus, susijusius su šia metine ES pasaulinės klimato krizės aukų diena, įgyvendinant bendras iniciatyvas, skirtas pasaulinės klimato krizės aukoms Europoje pagerbti, ir pasitelkiant Europos išorės veiksmų tarnybą visame pasaulyje didinant suinteresuotųjų subjektų ir plačiosios visuomenės informuotumą apie konkrečius veiksmus, kurių jie gali imtis, kad padėtų užkirsti kelią šioms nelaimėms ir geriau pasirengtų bei reaguotų į su klimatu susijusias nelaimes.

2023/06/15

Balsavau už šią rezoliuciją. Dar kartą patvirtiname savo nepalaužiamą solidarumą su Ukrainos žmonėmis ir vadovybe bei pakartojame, kad remiame Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą laikantis jos tarptautiniu mastu pripažintų sienų. Palankiai vertiname teigiamus Komisijos ir Tarybos vertinimus siekiant užmegzti sutartinius santykius su Ukraina pagal Konvenciją dėl teismų sprendimų. Remiame Ukrainos prisijungimą prie Konvencijos dėl teismų sprendimų. Konvencija dėl teismų sprendimų palengvina veiksmingą tarptautinį teismų sprendimų civiliniais arba komerciniais klausimais judėjimą, suteikdama teisinį tikrumą ir nuspėjamumą tarpvalstybiniuose sandoriuose dalyvaujančioms šalims ir aiškindama, ar ir kokiu mastu teismo sprendimas bus pripažintas ir vykdomas kitoje jurisdikcijoje.

2023/06/15

Balsavau už šią rezoliuciją. Smerkiame Rusijos įvykdytą Kachovkos užtvankos sugriovimą, kuris sukėlė didelį potvynį, ekologinę katastrofą, ekocidą ir yra karo nusikaltimas. Visi asmenys, atsakingi už tokius karo nusikaltimus, bus patraukti atsakomybėn pagal tarptautinę teisę. Palankiai vertiname tai, kad buvo greitai pradėtas taikyti ES civilinės saugos mechanizmas. Raginame Komisiją ir valstybes nares teikti visą būtiną pagalbą, reikalingą užtvindytoje teritorijoje, visų pirma įrangą ir techniką, skirtą gelbėjimo darbams, geriamąjį vandenį ir maistą. Dar kartą patvirtiname savo pasiryžimą toliau remti Ukrainą, kol bus visiškai atkurtos ir kontroliuojamos jos tarptautiniu mastu pripažintos sienos, taip pat per visą tvaraus Ukrainos atsigavimo ir atstatymo procesą. Tikimės teigiamos Komisijos rekomendacijos, kai bus įvykdyti septyni Komisijos nuomonėje dėl Ukrainos paraiškos dėl narystės ES išdėstyti žingsniai. Raginame Tarybą ir Komisiją nustatyti aiškią stojimo derybų pradžios kryptį, grindžiamą laipsnišku požiūriu, daugiausia dėmesio skiriant apčiuopiamai naudai, kuri būtų teikiama Ukrainos visuomenei ir piliečiams nuo pat proceso pradžios. Raginame Komisiją ir valstybes nares toliau remti Ukrainą, kad jos stojimo į ES derybas būtų galima pradėti šiais metais. Raginame Ukrainą teikti pirmenybę teisinės valstybės stiprinimui, tęsti teisminių institucijų reformą, kovoti su korupcija, nes nuo pažangos šiose srityse priklausys ne tik Ukrainos pažanga kelyje į Europą, bet ir jos atstatymo ir atsigavimo sėkmė.

2023/06/15

Balsavau už šią rezoliuciją. Griežtai smerkiame Nikaragvos režimo plačiai vykdomus sistemingus ir tyčinius žmogaus teisių pažeidimus savo gyventojų atžvilgiu vien dėl politinių priežasčių. Kaip nurodė JT žmogaus teisių ekspertų grupė Nikaragvos klausimais, šie pažeidimai prilygsta nusikaltimams žmoniškumui. Smerkiame režimo taikomą gyventojų nutildymo praktiką ir dar kartą patvirtiname savo solidarumą su Nikaragvos gyventojais ir nuolatinę bei tvirtą paramą jiems. Nors buvo paleisti 222 politiniai kaliniai, tačiau smerkiame Nikaragvos režimo sprendimą juos deportuoti, panaikinti jų pilietybę ir pilietines bei politines teises, įšaldyti jų turtą ir konfiskuoti jų nekilnojamąjį turtą. Primename Nikaragvos valdžios institucijoms, kad pagal tarptautinę teisę draudžiama savavališkai atimti pilietybę. Raginame Nikaragvos valdžios institucijas nedelsiant atšaukti šiuos veiksmus ir nutraukti politiškai motyvuotą disidentų ir žmogaus teisių gynėjų persekiojimą ir represijas prieš juos. Pakartojame savo raginimą nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus savavališkai sulaikytus politinius kalinius, opozicijos aktyvistus, žmogaus teisių ir aplinkos gynėjus, katalikų bažnyčios narius ir žurnalistus, panaikinti jiems taikytas procedūras ir jiems paskelbtus nuosprendžius, taip pat užtikrinti saugų visų pabėgėlių ir ištremtų asmenų grįžimą. Raginame panaikinti nuo 2018 m. priimtus ribojamuosius įstatymus, kuriais nepagrįstai kėsinamasi į pilietinę ir demokratinę erdvę. Raginame Nikaragvos valdžios institucijas puoselėti ir gerbti žmogaus teises ir leisti Nikaragvos žmonėms naudotis savo pilietinėmis ir politinėmis teisėmis.

2023/06/15

Balsavau už šį pranešimą. Pripažįstame, kad žurnalistams ir informatoriams tenka svarbus vaidmuo tiriant ir atskleidžiant galimus mokesčių teisės pažeidimus, korupciją, organizuotą nusikalstamumą, pinigų plovimą. Yra būtina toliau apsaugoti tiriamosios žurnalistikos šaltinių, įskaitant informatorius, konfidencialumą. Palankiai vertiname tai, kad tiriamosios žurnalistikos atstovai atskleidė sudėtingą mokesčių rojų, priedangos įmonių ir banko sąskaitų užsienyje, kurių tikrieji savininkai yra žinomi vieši asmenys, sistemą. Yra svarbu ginti žurnalistų laisvę informuoti viešojo intereso klausimais, nepatiriant brangių teisinių veiksmų grėsmės, įskaitant atvejus, kai jie gauna konfidencialius, slaptus ar riboto naudojimo dokumentus, duomenų rinkinius ar kitą medžiagą, neatsižvelgiant į jų kilmę. Raginame valstybes nares priimti kovos su strateginiais ieškiniais dėl visuomenės dalyvavimo teisės aktus, kuriais būtų kovojama su nacionaliniais ieškiniais dėl visuomenės dalyvavimo. Raginame Komisiją išnagrinėti tolesnius būdus, kaip padidinti žiniasklaidos sektoriui skiriamą finansavimą, įsteigiant specialų nuolatinį tiriamosios žurnalistikos fondą.Neteisėti finansiniai srautai yra pasaulinio valdymo klausimas. Raginame ES parodyti tvirtą politinę valią ir ryžtą kovoje su mokesčių vengimu ir slėpimu, kad būtų apsaugota bendroji rinka. Raginame ES remti besivystančias šalis, kovoti su neteisėtais finansiniais srautais ir bendrovių bei tarptautinių įmonių mokesčių slėpimu ir užtikrinti, kad mokesčiai būtų mokami ten, kur sukuriamas pelnas ir tikroji ekonominė vertė, siekiant sustabdyti mokesčių bazės eroziją ir pelno perkėlimą.

2023/06/15

Balsavau už šį pranešimą. Iki Darnaus vystymosi darbotvarkės ir jos 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimo termino liko tik 6,5 metų, todėl yra labai svarbu, kad ES imtųsi vadovaujamojo vaidmens juos įgyvendinant pasauliniu ir regioniniu lygmenimis. Šia ataskaita yra siekiama prisidėti prie bendrų ES pastangų įgyvendinti DVT ir pateikti keletą rekomendacijų. Įgyvendinimo laikotarpio vidurys yra labai svarbus momentas ES savo užmojus paversti konkrečiomis strategijomis ir veiksmais intensyvinant savo pastangas. Ataskaita taip pat skirta Europos Parlamento delegacijai pasirengti Aukšto lygio politiniam forumui 2023 m. liepos mėn. Ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama DVT įgyvendinimo padėčiai laikotarpio viduryje, valdymo, daugiašališkumo ir partnerysčių klausimams, toliau nagrinėjamas stebėsenos priemonių ir duomenų turimumo klausimas, pateikiamos rekomendacijos dėl finansinės programos ir pateikiama bendra ateities perspektyva.Atkreipiame dėmesį į tai, kad 2023 m. suteikia unikalią galimybę įgyti pagreitį ir imtis skubių permainas skatinančių veiksmų tam, kad mūsų visuomenė tvirtai ir kryptingai siektų DVT. Įspėjame, kad neveiklumo ir dar vienų prarastų metų pasekmes visų pirma patirs pažeidžiamiausi asmenys ir bendruomenės. Raginame visus ES vadovus nedelsiant dėti visas pastangas, kad būtų daroma pažanga, susijusi su ES įsipareigojimais, politika ir finansavimu. Raginame ES ir jos valstybes nares imtis drąsių veiksmų ir užtikrinti pasaulinę lyderystę parodant DVT įgyvendinimo pavyzdį.

2023/06/15

Balsavau už šį pranešimą. Į 2018 m. reglamentą dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo nėra įtrauktos gyvūnų augintinių ėdalo rinkai pritaikytos ženklinimo taisyklės. Pagal galiojančius teisės aktus gyvūnų augintinių ėdalo prekiniame pavadinime neleidžiama nurodyti jokios ekologiškos sudedamosios dalies, jei ne visos sudedamosios dalys pagamintos ekologiškai. Be to, reglamente nenumatyta naudoti Europos ekologinės gamybos logotipo gyvūnų augintinių ėdalo produktams. Palankiai vertiname Komisijos pasiūlymą dėl atskiro reglamento, skirto ekologiško gyvūnų augintinių ėdalo ženklinimui. Manome, kad yra tikslinga gyvūnų augintinių ėdalo ženklinimą suderinti su ekologiško maisto ženklinimu, nes abu ženklai skirti tiems patiems vartotojams. Be to, kadangi ekologiško gyvūnų augintinių ėdalas nėra skirtas žmonėms vartoti, nėra pagrįstos priežasties taikyti griežtesnes gyvūnų augintinių ėdalo ženklinimo taisykles, palyginti su ekologišku maistu. Europos Komisijos skaičiavimais, ekologiško gyvūnų augintinių ėdalo rinkos dalis šiuo metu sudaro apie 5–6 proc. Naujosios ekologiško gyvūnų augintinių ėdalo taisyklės padėtų siekti tikslo, kad iki 2030 m. 25 proc. ES žemės ūkio paskirties žemės būtų naudojama ekologiniam ūkininkavimui. Komisijos pasiūlymas yra viena iš tinkamų priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad ši rinka toliau vystytųsi. Raginame Komisiją ir valstybes nares informuoti apie šį naują reglamentą ir jo tikslus, kad būtų toliau didinama vartotojų paklausa ir pasitikėjimas ekologiškais produktais.

2023/09/12

Balsavau už šį pranešimą. Donorystės būdu iš žmogaus gautos medžiagos (ŽGM) naudojamos atliekant įvairias medicinines procedūras, kurios labai svarbios visoje ES siekiant padėti pacientams pasveikti, o žmonėms susilaukti vaikų. Kiekvienais metais mūsų žemyne atliekama ne mažiau kaip 25 milijonai kraujo perpylimų, 35 tūkst. kamieninių ląstelių transplantacijų ir vienas milijonas pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Kadangi ŽGM terapija kelia etinių klausimų ir remiasi tik savanoriškų piliečių altruizmu, jai reikia skirti ypatingą dėmesį. Pagrindinis uždavinys yra užtikrinti, kad recipientai galėtų naudotis ŽGM paslaugomis, kartu kuo labiau pašalinant riziką donorams. Šiuo pasiūlymų yra prisidedama prie bendro tikslo sukurti stiprios sveikatos Europą, galinčią užtikrinti Europos piliečiams didžiausią sveikatos saugumą pasaulyje, ir būti pasirengusiems reaguoti į galimas būsimas pandemijas. Pasiūlymu yra panaikinama Kraujo direktyva 2002/98/EB ir Audinių ir ląstelių direktyva 2004/23/EB bei jų įgyvendinimo teisės aktai. Juo yra siekiama užtikrinti saugą ir kokybę pacientams, gydomiems naudojant ŽGM, ir visiškai apsaugoti juos nuo su ŽGM susijusios rizikos, kurios įmanoma išvengti, užtikrinti saugą ir kokybę ŽGM donorams ir vaikams, gimstantiems panaudojus donorų kiaušinėlius, spermą ar embrionus, stiprinti priežiūros praktiką ir suteikti galimybę ją suderinti tarp valstybių narių, palengvinti inovatyvios, saugios ir veiksmingos ŽGM terapijos kūrimą, didinti šio sektoriaus atsparumą, mažinant stygiaus riziką.

2023/09/12

Balsavau už šią rekomendaciją. Europos intelektinės nuosavybės tarnyba yra paskiriama kompetentinga institucija, nurodyta Ženevos akto 3 straipsnyje, ir yra atsakinga už Ženevos akto administravimą ES teritorijoje ir už pranešimus bei ryšius su PINO Tarptautiniu biuru pagal Ženevos aktą ir bendrąsias taisykles.2019 m. ES prisijungė prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto ir jos prisijungimas įsigaliojo 2020 m. vasario 26 d. Pats Ženevos aktas įsigaliojo 2020 m. vasario 26 d. Pagal Tarybos sprendimą (ES) 2019/1754 Komisija turi būti Ženevos akto 3 straipsnyje nurodyta kompetentinga institucija, atsakinga už Ženevos akto administravimą ES teritorijoje ir už bendravimą su Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos tarptautiniu biuru pagal Ženevos aktą ir pagal bendrąsias taisykles, priimtas pagal Lisabonos susitarimą ir Lisabonos susitarimo Ženevos aktą. Siekiant ES lygmeniu administruoti amatininkų ir pramonės gaminių geografinių nuorodų registraciją dėl amatininkų ir pramonės gaminių geografinių nuorodų apsaugos, Europos intelektinės nuosavybės tarnyba turėtų atlikti ES kompetentingos institucijos vaidmenį dėl amatininkų ir pramonės gaminių geografinių nuorodų pagal Ženevos aktą.

2023/09/12

Balsavau už šį pranešimą. Šiuo reglamentu yra nustatoma trumpalaikė Europos gynybos pramonės stiprinimo naudojantis bendradarbiaujamaisiais viešaisiais pirkimais akto priemonė. Priemone yra siekiama skatinti Europos gynybos technologinę ir pramoninę bazę (EGTPB), konkurencingumą ir veiksmingumą, kad ES būtų atsparesnė ir saugesnė, visų pirma bendradarbiaujant ir ekonomiškai efektyviai spartinti pramonės prisitaikymą prie struktūrinių ir technologinių pokyčių, įskaitant jos gamybos pajėgumų didinimą taikant technologines inovacijas, ir tiekimo grandinių atvėrimą įtraukiant tarpvalstybines įmones visoje ES, taip didinant EGTPB pajėgumus tiekti valstybėms narėms reikalingus svarbiausius ir skubiausiai reikiamus gynybos produktus. Siekiama skatinti valstybių narių bendradarbiavimą vykdant viešuosius pirkimus gynybos srityje siekiant prisidėti prie solidarumo, sąveikumo ir padėti užkirsti kelią išstūmimo efektui, mažinti susiskaidymą ir didinti viešųjų išlaidų veiksmingumą bei skatinti glaudesnę nacionalinių standartų ir reikalavimų konvergenciją gynybos produktų viešųjų pirkimų srityje, kartu išsaugant produktų konkurencingumą ir įvairovę. Tikslų siekiama dėmesį sutelkiant į EGTPB visoje ES stiprinimą, plėtojimą ir plėtimą laikantis priemonės teisinio pagrindo, kad ji galėtų patenkinti skubiausius ir svarbiausius gynybos produktų poreikius, ypač tuos, kurie išryškėjo ar padidėjo reaguojant į Rusijos karą prieš Ukrainą, ir atsižvelgiant į 2022 m. Komisijos ir vyriausiojo įgaliotinio komunikatą dėl investicijų gynybos srityje spragų analizės ir tolesnių veiksmų bei į Bendrų viešųjų pirkimų gynybos srityje grupės darbą.

2023/09/12

Balsavau už šį pranešimą. Vis didesnis cheminių medžiagų naudojimas gamtos aplinkoje, daugiausia vykdant pramonės, chemijos, farmacijos ir žemės ūkio sektorių bei kitą rinkos skatinamą veiklą, gali lemti cheminę paviršinio ir požeminio vandens taršą. Todėl jis kelia grėsmę žmonių sveikatai ir vandens aplinkai ir daro didelį poveikį buveinių ir biologinės įvairovės nykimui. Pateiktu pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto yra siūloma peržiūrėti Vandens pagrindų direktyvą kartu su dviem antrinėmis direktyvomis – Požeminio vandens direktyva ir Aplinkos kokybės standartų direktyva, siekiant patobulinti ES vandens srities teisės aktus, kad būtų pasiektas bendras tikslas – apsaugoti žmonių sveikatą ir natūralias ekosistemas nuo toksinių teršalų. Kadangi atitinkamų vandens teisės aktų peržiūra yra neatsiejama Nulinės taršos veiksmų plano dalis, esame įsitikinę, kad ji turėtų padėti įgyvendinti nulinės taršos tikslą – sukurti aplinką be toksinių medžiagų ES.

2023/09/12

Balsavau už šį pranešimą. Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvos peržiūra, numatant iki 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį nuo 32 proc. visų energijos sąnaudų padidinti iki 40 proc., yra itin svarbus Europos indėlis į Paryžiaus klimato kaitos susitarimo įgyvendinimą. Šį itin plataus užmojo tikslą galima pasiekti tik taikant inovatyvias technologijas ir taip vykdant labai sparčią atsinaujinančių išteklių energijos plėtrą visose srityse. Šis tikslas yra Europos siekio sustiprinti globalią lyderystę diegiant inovacijas aplinkos technologijų srityje pagrindas. Energetikos pertvarkos projektams visose valstybėse narėse turi būti numatytas didelis teisinis prioritetas ir taikomos pagreitintos planavimo procedūros. Siekiant stabilizuoti tinklus, vis didėjant atsinaujinančių išteklių energijos daliai, yra svarbu, kad ir toliau stiprėtų Europos energijos tinklų integracija ir sujungiamumas. Be to, svarbu, kad vykdant atsinaujinančių išteklių energijos plėtrą būtų plečiamas ir planuojamas energijos tinklas, optimalų iš atsinaujinančių išteklių pagamintos energijos naudojimą užtikrinant ir tuomet, kai kaupiama, pavyzdžiui, naudojant sujungtas baterijas. Jos vartotojams turi būti kur kas suprantamesnės kaupimo savybių, įkrovimo būklės ir nusidėvėjimo požiūriu. Kartu Europos konkurencingumą turime užtikrinti ir diegiant inovacijas. Vandenilio gamyba negali apsiriboti konkrečiais įrenginiais konkrečiuose regionuose konkrečiu laiku. Sudarant H2 pirkimo sutartis ir naudojant kilmės garantijas reikia sukurti modernų, skaitmeninį rinkos ekonomikos veiksmų pagrindą, supaprastinantį vandenilio įsigijimo procedūras.

2023/09/12

Balsavau už šį pranešimą. Direktyva dėl vartojimo kreditų galioja nuo 2008 m. Nuo to laiko kredito produktų rinka smarkiai keitėsi. Skaitmeninimas padidino vartotojų galimybes gauti kreditus, kreditas suteikiamas savo kompiuteryje atlikus vos kelis spustelėjimus. Kredito produktai gali būti sudėtingi, todėl šių produktų reklama turėtų būti griežtai reglamentuojama, kad (netyčia) nebūtų klaidinami vartotojai. Siūloma uždrausti individualizuotą reklamą ir įpareigoti pateikti tik standartizuotus pasiūlymus. Reklamos reikalavimai turėtų būti išplėsti įtraukiant informaciją apie praleistų mokėjimų pasekmes ir dėl to susidarančias išlaidas. Valstybės narės turėtų uždrausti klaidinančią reklamą, kurioje nepakankamai atskleidžiamos paskolos pasekmės, dėl kurios gali atsirasti pernelyg didelis įsiskolinimas ir kurioje daugiausia dėmesio skiriama informacijai apie tai, kaip nesudėtinga gauti. Labai svarbu prieš vartotojams gaunant paskolą išsamiai juos informuoti. Todėl informaciją reikia pateikti kuo aiškiau, tačiau per daug ja neapkraunant. Šiuo tikslu siūloma restruktūrizuoti šiuo metu galiojančią Europos tipinės informacijos apie vartojimo kreditą formą, į kurią būtų įtraukta informacija apie praleistus mokėjimus ir teisė atsisakyti sutarties. Europos vartotojai pernelyg ilgai patiria nepagrįstų ir net juos išnaudojančių su kreditais susijusių išlaidų, o tai labiausiai paveikė pažeidžiamus vartotojus. Bendros kredito kainos metinės normos ir bendros kredito kainos vartotojams viršutinės mokesčių ribos sumažins išlaidas, kurios kartais yra milžiniškos, ir apsaugos vartotojus nuo neįperkamų paskolų.

2023/09/12

Balsavau už šį pranešimą. Palankiai vertiname Komisijos pasiūlymą, kuriuo yra siekiama sukurti pramonės ir amatininkų gaminių geografinių nuorodų (GN) apsaugą. Vis dar trūksta ne žemės ūkio produktų GN, pavyzdžiui, gamtinio akmens, juvelyrinių dirbinių, tekstilės gaminių, nėrinių, stalo įrankių, medienos dirbinių, stiklo dirbinių, porceliano ir baldų, apsaugos ES mastu. Šešiolika valstybių narių sukūrė nacionalines apsaugos sistemas. Remiantis jomis, nacionaliniu lygmeniu buvo galima apsaugoti, pavyzdžiui, Masaelio marmurą ar Murano stiklą. Tačiau galiojančios nacionalinės sistemos pasižymi skirtingomis savybėmis ir pagal jas nesuteikiama apsauga visoje ES. GN yra nustatomos gaminių, kurių savybės yra konkrečiai susijusios su tam tikra gamybos sritimi ir gamintojų praktine patirtimi, intelektinės nuosavybės teisės. Jos daro teigiamą poveikį visam regionui, iš kurio yra kilęs produktas. Jos yra vietos tapatybės ir kultūros paveldo dalis, pritraukia turistus ir padeda kurti darbo vietas. Vienoda sistema ne tik padėtų gamintojams išlikti konkurencingiems nišinėse rinkose, bet ir suteiktų vartotojams geresnę informaciją apie produktų autentiškumą ir paskatintų regionų ekonomiką. Dėl ES masto ne žemės ūkio produktų GN apsaugos ES vidaus prekyba iš viso galėtų padidėti maždaug 4,9–6,6 proc. (37,6–50 mlrd. EUR). Prognozuojama, kad vienoda sistema galėtų padidinti užimtumą regionuose 0,12–0,14 proc. ir visoje ES sukurti 284 tūkst. – 338 tūkst. naujų darbo vietų.

2023/09/12

Balsavau už šį pranešimą. Europos mokyklų sistema (ESS) buvo sukurta XX a. šeštajame dešimtmetyje. Europos institucijos, įskaitant Europos Parlamentą, nusprendė toliau tobulinti šį švietimo modelį. Pagal tarpvyriausybinę konvenciją ESS iki šiol įsteigė 13 Europos mokyklų 6 skirtingose šalyse, kuriose 2022–2023 mokslo metais iš viso mokėsi 28765 mokiniai, bei 22 akredituotas Europos mokyklas. Reikia kritiškai ir išsamiai įvertinti visus ESS aspektus ir reformuoti sistemą, kad ji būtų parengta ateities iššūkiams, būtų išplėsta jos informavimo veikla ir užtikrinta, kad ji veiktų kaip keitimosi gerąja praktika tarp visų švietimo sistemų modelis. Raginame Europos mokyklų valdytojų tarybą atnaujinti ESS misiją, principus ir tikslus, t. y. parengti naują ESS chartiją, kuri būtų pritaikyta XXI amžiui ir kurioje būtų pateikta nauja sistemos vizija ir realistiški tikslai, kurių pagrindu ji galėtų būti vertinama, remiantis ir vidaus, ir išorės ekspertinėmis žiniomis. Raginame pradėti taikyti šią naują ESS chartiją ne vėliau kaip 2024 m. pabaigoje. Raginame Komisiją įvertinti ESS vaidmenį kuriant Europos švietimo erdvę. Raginame Komisiją atlikti labiau integruotą ir aktyvesnį vaidmenį, ypač susiejant ESS ir Europos švietimo erdvę. Pageidaujame, kad Švietimo, jaunimo, sporto ir kultūros generalinis direktoratas aktyviai dalyvautų Komisijos veikloje, susijusioje su ESS.

2023/09/12

Balsavau už šią rezoliuciją. 2017 m. Belgijoje įsisteigusi bendrovė „Monsanto S.A./N.V.“ JAV įsisteigusios bendrovės „Monsanto Company“ vardu pateikė Nyderlandų nacionalinei kompetentingai institucijai paraišką leisti pateikti rinkai maisto produktus, maisto sudedamąsias dalis ir pašarus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87419 arba kurie iš jų sudaryti ar pagaminti. 2022 m. EFSA priėmė palankią nuomonę dėl leidimo išdavimo GM kukurūzams. Šie GM kukurūzai yra išvesti, kad būtų atsparūs dikambos ir gliufozinato pagrindu pagamintiems herbicidams. Tačiau gliufozinatas yra priskiriamas prie toksiškų reprodukcijai medžiagų, todėl atitinka nustatytus paraiškos atmetimo kriterijus. Manome, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus. Manome, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas neatitinka ES teisės, nes jis nesuderinamas su reglamento tikslu, pagal kurį yra siekiama nustatyti pagrindą, leidžiantį užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, taip pat aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį, kalbant apie genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus, kartu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą. Prašome Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą ir pateikti komitetui naują projektą. Raginame Komisiją nesuteikti leidimo herbicidams atspariems genetiškai modifikuotiems kultūriniams augalams, nes dėl to padidėjo papildomų herbicidų naudojimas, taigi padidėjo grėsmė biologinei įvairovei, maisto saugai ir darbuotojų sveikatai.

2023/09/12

Balsavau už šią rezoliuciją. 2016 m. Belgijoje įsisteigusi įmonė „Syngenta Crop Protection S.A./N.V“ Šveicarijoje įsisteigusios įmonės „Syngenta Crop Protection AG“ vardu pateikė Vokietijos nacionalinei kompetentingai institucijai paraišką leisti pateikti rinkai maisto produktus, maisto sudedamąsias dalis ir pašarus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų GA21 × T25 arba kurie iš jų sudaryti ar pagaminti. 2022 m. EFSA priėmė palankią nuomonę dėl leidimo išdavimo GM kukurūzams. Šie GM kukurūzai yra išvesti, kad būtų atsparūs glifosato pagrindu pagamintiems herbicidams ir amonio gliufozinato herbicidams. Tačiau gliufozinatas priskiriamas prie toksiškų reprodukcijai medžiagų, todėl atitinka nustatytus paraiškos atmetimo kriterijus.Manome, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus. Manome, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas neatitinka ES teisės, nes jis nesuderinamas su reglamento tikslu, pagal kurį yra siekiama nustatyti pagrindą, leidžiantį užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, taip pat aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį, kalbant apie genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus, kartu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą. Prašome Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą ir pateikti komitetui naują projektą. Raginame Komisiją nesuteikti leidimo herbicidams atspariems genetiškai modifikuotiems kultūriniams augalams, nes dėl to padidėjo papildomų herbicidų naudojimas, taigi padidėjo grėsmė biologinei įvairovei, maisto saugai ir darbuotojų sveikatai.

2023/09/12

Balsavau už šią rekomendaciją. Nuo 1998 m. ES ir JAV yra strateginės mokslinių tyrimų srities partnerės. 1998 m. įsigaliojo pirmas dvišalis Europos bendrijos ir JAV Vyriausybės susitarimas dėl mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo. Nuo tada jis buvo atnaujintas keturis kartus (2003 m., 2008 m., 2013 m. ir 2018 m.). Dabartinio susitarimo galiojimo pabaiga yra 2023 m. spalio 14 d. Patvirtindamos savo norą pratęsti susitarimo galiojimą, abi šalys apsikeitė raštais. Pratęsto susitarimo turinys bus identiškas dabartinio susitarimo turiniui. Susitarimas sudaromas pradiniam penkerių metų laikotarpiui.ES ryšiai su JAV mokslo, technologijų ir inovacijų srityje yra stipresni nei su bet kuria kita ne Europos šalimi. Palyginti su kitomis neasocijuotosiomis trečiosiomis valstybėmis, JAV programoje „Horizontas 2020“ iki šiol dalyvavo aktyviausiai. Tai atspindi ypatingus ilgalaikius ES ir JAV santykius, kurie ateityje turėtų būti toliau gilinami. Aktyvesnis abiejų pusių bendradarbiavimas gali paskatinti ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir geresnes gyvenimo sąlygas piliečiams abiejose Atlanto pusėse. Pasaulinio masto iššūkiai reikalauja pasaulinio masto sprendimų, todėl svarbu, kad ES ir JAV glaudžiai bendradarbiautų kartu.

2023/09/13

Balsavau už šį pranešimą. Pritariame Komisijos pasiūlymui. Tarybos sprendimo (ES) 2022/2296 priede išdėstytos valstybių narių užimtumo politikos gairės ir toliau taikomos 2023 m., o valstybės narės į jas atsižvelgia įgyvendindamos užimtumo politiką ir reformų programas.Remiantis sutartimi dėl ES veikimo, valstybės narės savo ekonominę politiką ir užimtumo skatinimą vertina kaip bendro intereso reikalą ir savo veiksmus koordinuoja Taryboje. Taryba priima užimtumo gaires ir jos turi atitikti bendras ekonominės politikos gaires. Bendrų ekonominės politikos gairių galiojimo laikotarpis nenustatomas, o užimtumo gairės turi būti rengiamos kasmet. 2022 m. gairės buvo iš dalies pakeistos, kad tekstas būtų suderintas pritaikant naratyvą prie aplinkos po COVID-19 krizės, įtraukiant daugiau elementų, susijusių su teisingumu pereinant prie žaliosios ekonomikos, atsižvelgiant į naujausias politikos iniciatyvas ir įtraukiant politikos elementus, kurie ypač svarbūs atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą. 2023 m. jos vėl perkeliamos, kartu patikslinant konstatuojamąsias dalis, kad būtų atsižvelgta į naujus ES ir nacionalinius tikslus, susijusius su darbo vietomis, įgūdžiais ir skurdo mažinimu, bei naujausias iniciatyvas.

2023/09/13

Balsavau už šį pranešimą. Yra svarbu užtikrinti mokesčių sistemos teisingumą užkertant kelią mokestiniam sukčiavimui, mokesčių slėpimui ir vengimui, stiprinti mokesčių srities administracinį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija. Atsiradus alternatyvioms mokėjimo ir investavimo priemonėms (kriptoturtui ir elektroniniams pinigams), gali sumenkti pastarųjų metų mokesčių skaidrumo pažanga ir kilti didelė mokesčių slėpimo rizika. Europos Audito Rūmų ataskaitoje yra pažymima, kad į keitimosi informacija taikymo sritį nėra įtrauktos kriptovaliutos. Jeigu mokesčių mokėtojas laiko pinigus elektroninėmis kriptovaliutomis, platformos arba kitų elektroninių paslaugų teikėjas, teikiantis portfelio paslaugas tokiems klientams, nėra įpareigotas administratoriams deklaruoti jokių tokių gautų sumų arba pelno mokesčių. Todėl tokiose elektroninėse priemonėse laikomi pinigai lieka didžia dalimi neapmokestinti. Yra akivaizdu, kad reikia tobulinti esamą ES informacijos mainų ir administracinio bendradarbiavimo sistemą. Todėl Komisija įsipareigojo atnaujinti Direktyvą dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje, kad išplėstų jos taikymo sritį, įtraukdama besivystančią ekonomiką, ir sustiprintų administracinio bendradarbiavimo sistemą. Šiame pasiūlyme yra numatoma patobulinti galiojančias direktyvos nuostatas, atsižvelgiant į vidaus rinkoje ir tarptautiniu lygmeniu įvykusius pokyčius. ES yra būtina išplėsti administracinį bendradarbiavimą, kad jis apimtų ir naujas sritis. Tai padės ES mokesčių administratoriams geriau ir veiksmingiau rinkti mokesčius ir neatsilikti nuo naujų pokyčių.

2023/09/13

Balsavau už šį pranešimą. Krizės sąlygomis bendrajai rinkai poveikį gali daryti tiek tai krizei būdingi konkretūs sutrikdymai ir trūkumai, tiek galimi laisvo prekių, paslaugų ir asmenų judėjimo apribojimai ES viduje, kurie gali atsirasti bandant įveikti minėtą krizę. Kilus krizei, kuri daro poveikį bendrosios rinkos tiekimo grandinėms, reikia imtis priemonių bet kokiam nustatytam trūkumui pašalinti ir krizės požiūriu itin svarbių prekių ir paslaugų prieinamumui visoje ES užtikrinti. Šiuo reglamentu yra nustatoma krizių poveikio bendrajai rinkai numatymo, pasirengimo jam ir reagavimo į jį priemonių sistema, siekiant apsaugoti laisvą prekių, paslaugų ir asmenų judėjimą ir užtikrinti, kad bendrojoje rinkoje būtų galima įsigyti strateginės svarbos prekių ir paslaugų bei su krizėmis susijusių prekių ir paslaugų. Tokios priemonės yra patariamoji grupė, konsultuojanti Komisiją dėl tinkamų krizės poveikio bendrajai rinkai numatymo, prevencijos ar reagavimo į jį priemonių, atitinkamos informacijos gavimo, dalijimosi ja ir keitimosi ja priemonės, nenumatytų atvejų priemonės, kuriomis siekiama numatyti ir planuoti. Taip pat priemonės, kuriomis siekiama pašalinti didelių incidentų, dėl kurių dar nesusidarė ekstremalioji bendrosios rinkos situacija, poveikį bendrajai rinkai (bendrosios rinkos budrumas), įskaitant budrumo užtikrinimo priemonių rinkinį, ir priemonės, skirtos reaguoti į bendrosios rinkos ekstremaliąsias situacijas, įskaitant reagavimo į ekstremaliąsias situacijas priemonių rinkinį.

2023/09/13

Balsavau už šią rekomendaciją. Pritariame EVT sprendimo projektui. Palankiai vertiname pasiūlymą dėl vietų paskirstymo 2024–2029 m. Parlamento kadencijos metu. Pagal ankstesnius EVT sprendimus dėl Parlamento sudėties, paskirstant vietas valstybėms narėms buvo atsižvelgta į esminius demografinius pokyčius – pritaikytas proporcingo narių skaičiaus mažinimo principas. Šiuo požiūriu Parlamentas, ypač AFCO komitetas, pakartoja, kad yra įsipareigojęs pasiūlyti nuolatinį skaičiavimo mechanizmą, kurį taikant būtų galima, atsižvelgiant į gyventojų skaičių valstybėse narėse, objektyviai, sąžiningai, tvariai ir skaidriai paskirstyti vietas Parlamente. EVT nusprendė padidinti bendrą Parlamento narių skaičių iki 720, ir šis tampa didesnis už nurodytą Parlamento pasiūlyme (716 Parlamento narių). Papildomos 4 vietos yra numatomos Lenkijai, Belgijai ir Prancūzijai. Apgailestaujame, kad, nepaisydama lojalaus tarpusavio bendradarbiavimo dvasios ir Parlamento 2023 m. birželio mėn. teisėkūros rezoliucijoje dėl Parlamento sudėties išreikšto prašymo, EVT nedelsdama nepranešė Parlamentui, kad ji ketina nukrypti nuo Parlamento pateikto pasiūlymo tiek dėl vietų skaičiaus, tiek dėl to, jog išbraukė pasiūlymą 28 vietas skirti ES masto rinkimų apygardai su sąlyga, kad bus priimtas tos rinkimų apygardos teisinis pagrindas.

2023/09/13

Balsavau už šį pranešimą. Nusprendėme padaryti Darbo tvarkos taisyklių pakeitimus. Pakeitimai apima tai, kad jungtinių grupių ir neoficialių grupių veikla turi būti visiškai skaidri ir jos negali vykdyti veiklos, kuri galėtų būti painiojama su oficialia Parlamento arba jo organų veikla. Tokios grupės negali naudoti Parlamento pavadinimo ar logotipo. Interesų grupių atstovai gali dalyvauti Parlamento patalpose organizuojamoje jungtinės ar neoficialios grupės veikloje tik jei jie yra įsiregistravę skaidrumo registre. Pažeidimo atveju kvestoriai gali laikotarpiui, kuris neviršija likusios Parlamento kadencijos dalies laikotarpio, uždrausti jungtinei grupei naudotis Parlamento infrastruktūra. Pakeičiamos Parlamento narių nuobaudos už šiurkščius 10 straipsnio ir 35 straipsnio pažeidimus. Tarp galimų nuobaudų įtraukiamas draudimas iki vienų metų Parlamento nariui atstovauti Parlamentui tarpparlamentinėse delegacijose, tarpparlamentinėse konferencijose ar kituose tarpinstituciniuose forumuose. Taip pat teisės susipažinti su konfidencialia ar įslaptinta informacija apribojimas iki vienų metų, jei nebuvo laikytasi konfidencialumo reikalavimų. Teisės į dienpinigių išmoką atėmimo bei draudimo dalyvauti visoje arba tam tikroje Parlamento veikloje, nedarant poveikio teisei balsuoti plenariniame posėdyje, laikotarpio viršutinė riba yra pakeliama iki šešiasdešimties dienų. Pakeitimai apima ir tai, kad Parlamento nariai turėtų rengti susitikimus tik su tais interesų grupių atstovais, kurie yra registruoti skaidrumo registre. Parlamento nariai internete turi skelbti informaciją apie visus su Parlamento veikla susijusius suplanuotus susitikimus.

2023/09/13

Balsavau už šį pranešimą. Dabartinės aplinkos oro kokybės (AOK) direktyvos yra grindžiamos 15–20 metų senumo oro kokybės standartais. Palankiai vertiname laiku pateiktą Komisijos pasiūlymą peržiūrėti AOK direktyvas, kuris yra esminis patobulinimas, palyginti su dabartinėmis direktyvomis. 2021 m. PSO, sistemingai peržiūrėjusi naujausius mokslinius įrodymus dėl oro taršos poveikio sveikatai, paskelbė savo naujas oro kokybės gaires. Remiantis prie pasiūlymo pridedamu poveikio vertinimu, grynoji nauda, gaunama suderinus ES ribines vertes su dabartinėmis PSO oro kokybės gairėmis, siektų daugiau kaip 38 mlrd. EUR ir apskaičiuota, kad atitinkamos klimato kaitos švelninimo išlaidos būtų 7 mlrd. EUR 2030 m. Oro tarša yra viena iš svarbiausių vėžio, visų pirma plaučių vėžio, priežasčių. Griežtesni oro kokybės standartai taip pat padėtų siekti 2021 m. paskelbto Europos kovos su vėžiu plano tikslų. Oro kokybės planai yra AOK direktyvos kertinis akmuo, nes jie yra nepaprastai svarbūs siekiant reikalavimų laikymosi ir vykdymo užtikrinimo. Siekiant pagerinti oro kokybę zonose, kuriose viršijamos vertės, reikia parengti ir atnaujinti oro kokybės planus. Šiuo pasiūlymu nustatomas reikalavimas valstybėms narėms iki 2030 m. parengti oro kokybės planus, kuriuose būtų nustatytos priemonės ir politika siekiant laikytis naujų oro kokybės standartų.

2023/09/13

Balsavau už šį pranešimą. Pasiūlymas yra pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio, kuriuo įgyvendinamas tikslas iki 2050 m. 90 % sumažinti bendrą transporto sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, dalis. Aviacija turi atlikti jai priklausantį vaidmenį, tačiau yra reikalingas jos poreikiams pritaikytas požiūris, nes šiame sektoriuje itin sunku sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Aviacijai reikalingi didelio tankio energijos ištekliai, o dėl to, kad nėra tvarių komerciniu požiūriu brandžių orlaivių varymo alternatyvų, šiame sektoriuje vis dar reikia naudoti iškastinį kurą. Todėl yra akivaizdu, kad tvarūs aviaciniai degalai yra labai svarbus oro transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo elementas. Tvarių aviacinių degalų gamybos mastas ES vis dar nedidelis ir jų tiekimas šiuo metu yra labai ribotas. Iš dalies taip yra dėl to, kad dėl didelių gamybos sąnaudų tvarūs aviaciniai degalai yra daug brangesni nei aviacinis žibalas. Tvarių aviacijos degalų paklausa didėja lėtai, nes pavienės oro transporto bendrovės neįstengia padengti šio kainų skirtumo labai konkurencingoje tarptautinėje aviacijos rinkoje. Todėl Komisijos pasiūlymu aviacijos sektoriui nustatomas įmaišymo įpareigojimas, siekiant paskatinti tvarių aviacinių degalų paplitimą rinkoje. Reaguojant į pramonės atstovų išreikštą susirūpinimą dėl pasiūlymu nustatyto privalomo tvarių aviacinių degalų kiekio fizinio tiekimo ir papildymo ES oro uostuose, yra siūlomas lankstumo mechanizmas – pereinamasis laikotarpis.

2023/09/13

Balsavau už šį pranešimą. Pranešime yra teigiama, kad, jei Turkijos vyriausybė iš esmės nepakeis savo kurso, Turkijos stojimo į ES procesas dabartinėmis aplinkybėmis negali būti atnaujintas. Raginame Turkiją visapusiškai įgyvendinti visus EŽTT sprendimus, nes tai yra besąlygiškas įpareigojimas, kylantis iš Turkijos narystės Europos Taryboje. Esame pasibaisėję dėl to, kad Turkijos valdžios institucijos, ypač teisminės institucijos, nuolat nepaiso svarbių EŽTT sprendimų ir jų netaiko. Smerkiame nuolatinį žurnalistų ir nepriklausomos žiniasklaidos baudžiamąjį persekiojimą, cenzūrą ir priekabiavimą prie jų Turkijoje. Esame susirūpinę dėl išpuolių ES prieš Turkijos kilmės žurnalistus ir politinius oponentus. Raginame Turkijos valdžios institucijas leisti pilietinės visuomenės organizacijoms, advokatams ir kitiems teisiniams atstovams bei spaudos atstovams veikti pagal savo pareigas, neviršijant savo kompetencijos ir taikymo srities, ir laisvai užsiimti savo profesine veikla, nes taip apskritai užtikrinama sveikesnė demokratija ir visuomenė. Raginame Turkijos valdžios institucijas remti smurtą patyrusias moteris ir patraukti kaltininkus atsakomybėn. Griežtai smerkiame tai, kad Turkija prezidento dekretu pasitraukė iš Stambulo konvencijos, nes tai yra didelė kliūtis pastangoms propaguoti moterų teises šalyje. Pakartojame savo raginimą Turkijos vyriausybei atšaukti šį nepriimtiną sprendimą ir laikytis tarptautinių sutarčių, paktų ir įsipareigojimų, kurių šalis ji yra. Raginame Turkiją įgyvendinti EŽTT sprendimus ir Europos Tarybos rekomendacijas dėl mažumų nuosavybės teisių apsaugos.

2023/09/13

Balsavau už šį pranešimą. Kuo griežčiausiai smerkiame A. Lukašenkos režimo nuolat vykdomas nesiliaujančias represijas ir sistemingus bei plačiai paplitusius žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant daugybę netinkamo elgesio su politiniais kaliniais ir kitais dėl politinių priežasčių persekiojamais asmenimis, pvz., žurnalistais, žmogaus teisių gynėjais, nepriklausomų profesinių sąjungų aktyvistais ir kt., ir jų kankinimo, taip pat kalinimo neleidžiant susisiekti su išoriniu pasauliu bei jiems teikiamos netinkamos medicinos pagalbos atvejų. Smerkiame spaudimą, daromą baudžiamojon atsakomybėn patrauktiems asmenims, tyčia areštuojant ir nuteisiant jų giminaičius ir panaikinant jų advokatų licencijas. Reikalaujame, kad A. Lukašenkos režimas nutrauktų šią smurto, kankinimo, represijų ir propagandos prieš kitaminčius ir tariamus kritikus spiralę, nedelsiant ir besąlygiškai paleistų visus politinius kalinius, jų šeimos narius ir visus savavališkai sulaikytus asmenis, paskelbtų visuotinę amnestiją visiems nuo 2020 m. dėl politinių priežasčių suimtiems asmenims bei sudarytų sąlygas taikiai perduoti valdžią surengus laisvus ir sąžiningus rinkimus. Raginame Baltarusijos valdžios institucijas nedelsiant nutraukti žiaurų, nežmonišką ir žeminantį kardomąjį kalinimą ir politinių kalinių kalinimo sąlygas, įskaitant atsisakymą suteikti medicinos pagalbą, pagrindines higienos priemones ir galimybę susitikti su advokatais bei šeimos nariais. Taip pat Baltarusijos demokratinės jėgos turėtų dalyvauti su ES rytų partnerystės politika susijusioje veikloje, o jų lyderiai turėtų dalyvauti ES užsienio reikalų tarybos susitikimuose Baltarusijos klausimais.

2023/09/13

Balsavau už šį pranešimą. Bendras šio reglamento tikslas yra pagerinti vidaus rinkos veikimą sukuriant sistemą, kuria būtų užtikrinamas tarptautiniu mastu konkurencingas, saugus, atsparus ir tvarus ES svarbiausiųjų žaliavų tiekimas, be kita ko, skatinant tvarumą, veiksmingumą ir žiediškumą visoje vertės grandinėje. Šiuo reglamentu yra siekiama sustiprinti įvairius strateginių žaliavų vertės grandinės etapus nustatant tikslą iki 2030 m. gerokai padidinti ES pajėgumus kiekvienos strateginės žaliavos atžvilgiu bei siekiama įvairinti strateginių žaliavų importą į ES, siekiant užtikrinti, kad iki 2030 m. metinis kiekvienos strateginės žaliavos sunaudojimo ES kiekis bet kuriuo atitinkamu perdirbimo etapu galėtų būti grindžiamas importu iš kelių trečiųjų šalių, iš kurių nė viena netiektų daugiau kaip 65 proc. metinio ES sunaudojamo kiekio, o pirmenybė turėtų būti teikiama priklausomybės nuo nepatikimų partnerių, kurie nesivadovauja tokiomis pačiomis vertybėmis kaip ES, nesilaiko žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų, mažinimui. Taip pat siekiama gerinti ES gebėjimą stebėti ir mažinti su svarbiausiosiomis žaliavomis susijusią tiekimo riziką tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu, visapusiškai atsižvelgiant į konkurencingumą tarptautiniu mastu bei užtikrinti ES rinkai pateikiamų svarbiausiųjų žaliavų ir produktų, kurių sudėtyje yra svarbiausiųjų žaliavų, laisvą judėjimą, kartu užtikrinant aukšto lygio aplinkos apsaugą ir tvarumą, pagerinant šių žaliavų žiediškumą, patvarumą, taisomumą ir ekonomiškai efektyvų prieinamumą vidaus rinkoje.

2023/09/14

Balsavau už šią rezoliuciją. Palankiai vertiname Komisijos bendradarbiavimą su JAV administracija aukščiausiu lygmeniu. Raginame šalis rasti sprendimus, kaip ištaisyti Infliacijos mažinimo įstatymo diskriminacines nuostatas, kurios daro poveikį ES eksportuotojams į JAV rinką ir kenkia vienodoms sąlygoms. Raginame Komisiją toliau vertinti galimą Infliacijos mažinimo įstatymo poveikį Europos pramonei, jos konkurencingumui, įskaitant prekybos ir investicijų iškraipymus, atsižvelgiant į dabartinius tiekimo grandinių iššūkius ir dideles energijos, transporto ir žaliavų kainas, ir tęsti savo dialogą su JAV sprendžiant šiuos klausimus. Remiame transatlantinį bendradarbiavimą dėl sąžiningos ir įtraukios svarbiausiųjų naudingųjų iškasenų gyvavimo ciklo vertinimo ir gavybos, ženklinimo bei perdirbimo standartizacijos, siekiant stiprinti tvarias vertės ir tiekimo grandines. Raginame Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su JAV siekiant išnagrinėti visą Prekybos ir technologijų tarybos potencialą, glaudžiai bendradarbiauti su kitais strateginiais partneriais siekiant skatinti atsparias, tvarias ir patikimas pasaulines svarbiausiųjų medžiagų vertės grandines ir pasinaudoti šiuo susitarimu kaip galimybe kurti pridėtinę vertę šalyse, kuriose šios svarbiausiosios naudingosios iškasenos išgaunamos, bei bendradarbiauti su jomis, kartu mažinant nepageidaujamą strateginę priklausomybę. Raginame Komisiją pranešti JAV vyriausybei, kad susitarimas dėl svarbiausiųjų naudingųjų iškasenų turėtų būti laikomas tik vienu iš pirmųjų žingsnių siekiant išspręsti visus ES susirūpinimą keliančius klausimus tiek dėl Infliacijos mažinimo įstatymo, tiek apskritai dėl neišspręstų nesutarimų ES ir JAV prekybos santykiuose.

2023/09/14

Balsavau už šį pranešimą. Atsižvelgiant į naujausias darbo jėgos judumo ES viduje tendencijas ir siekiant įveikti įvairias demografines, socialines, ekonomines ir aplinkos problemas, reikia mažinti skirtumus ir užkirsti kelią protų nutekėjimui. ES turi dėti daugiau pastangų, kad būtų pašalintos nuolatinės tarpvalstybinės teisinės ir administracinės kliūtys platesniame sanglaudos kontekste, užtikrindama daug veiksmingesnį pasienio valdžios institucijų bendradarbiavimą ir sukurdama naują veiksmingą priemonę. Nepaisant pastaraisiais dešimtmečiais plėtojamos teritorinės tarpvalstybinės veiklos, kurią ES remia ir sudaro palankesnes sąlygas teisinėmis ir finansinėmis priemonėmis, pasienio regionų piliečiai dažniau susiduria su diskriminacija, neturėdami prieigos prie artimiausių kitoje sienos pusėje teikiamų viešųjų paslaugų arba turėdami mažiau galimybių savo įmonėms. Remiame pastangas įgyvendinti iniciatyvą „b-solutions“, kaip vieną iš Komisijos komunikate „Ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimas ES pasienio regionuose“ siūlomų veiksmų. Pabrėžiame, kad reikia ES masto koordinavimo sistemos, kuria būtų užtikrinta ES sanglauda ir visiems pasienio regionams būtų pateiktas ilgai lauktas sprendimas, leidžiantis jiems pašalinti kliūtis, dėl kurių atitinkamos valstybės narės turi dėti daugiau pastangų ir bendradarbiauti, laikantis subsidiarumo principo. Manome, kad pasiūlymo dėl ECBM pakeitimais turėtų būti siekiama sukurti paprastą ir aiškią koordinavimo sistemą, kuri leistų įvairių lygmenų valdžios institucijoms pašalinti teisines ir administracines kliūtis, kartu išvengiant struktūrų ir institucijų dubliavimosi ir neužkraunant nereikalingos administracinės naštos.

2023/09/14

Balsavau už šį pranešimą. Prostitucijos problemos sprendimo metodai visoje ES skiriasi ir orientuojamasi į tris pagrindinius šios sistemos komponentus pasitelkiant administracinius ar baudžiamuosius teisės aktus: prostitucija užsiimančius asmenis, sekso paslaugų pirkimą (paklausą) ir išnaudojančių trečiųjų šalių (pvz., sąvadautojų) įtraukimą. Atsižvelgiant į tai, kad prostitucijos rinkos ir jos veikėjai veikia tarpvalstybiniu mastu, ES didėjant nacionalinės teisės aktų, reglamentuojančių prostituciją, asimetrijai, daugėja prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais aukų skaičius. Valstybių narių teisės aktų dėl prostitucijos skirtumai sudaro palankias sąlygas organizuotoms nusikalstamoms grupėms ir asmenims. Raginame valstybes nares nustatyti veiksmingas priemones, kuriomis būtų mažinama prostitucijos, taigi, ir prekybos žmonėmis, seksualinio išnaudojimo ir organizuotų nusikalstamų grupių veiklos paklausa. Raginame, kad, naudojant Šiaurės šalių lygybės modeliu pagrįstą požiūrį, galiausiai būtų išnaudojamos visos perspektyvios ir įrodymais pagrįstos priemonės, siekiant sumažinti prekybą žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais. Raginame didinti informuotumą apie tai, jog, atsižvelgiant į didelį asmenų, kurie verčiami užsiimti prostitucija arba yra priversti užsiimti prostitucija, skaičių, žmonėms, norintiems pirkti seksualines paslaugas, kyla didelis pavojus, kad jie pirks išnaudojamų žmonių paslaugas. Raginame valstybes nares imtis skubių priemonių siekiant kovoti su internetine reklama ir ryšių palengvinimu, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai skatinama prostitucija arba siekiama pritraukti pirkėjus. Raginame kompetentingas valstybių narių valdžios institucijas labiau stengtis sustabdyti prekiautojų žmonėmis nebaudžiamumą.

2023/09/14

Balsavau už šį pranešimą. Knygos yra neįkainojamos, nes jos yra mokymosi ir žinių pagrindas. Vaikai skaitydami išsiugdo gebėjimą kritiškai mąstyti, suteikiantį jiems galimybę tapti aktyviais, informuotais piliečiais, galinčiais visapusiškai dalyvauti demokratiniuose procesuose. Jei žmonės nustos skaityti knygas, nustos ir įgyti žinias. Raginame visas valstybes nares pripažinti knygas būtiniausiomis prekėmis ir imtis priemonių nacionaliniu lygmeniu siekiant toliau skatinti skaitymą nuo ankstyvo amžiaus. Taip pat reikia pasiekti subalansuotą knygų ekosistemą išsaugant konkrečius įvairių vertės grandinės dalyvių, pvz., autorių, leidėjų, spausdintojų, platintojų, vertėjų, knygynų ir bibliotekų, vaidmenis. Raginame Komisiją ir valstybes nares padidinti programos „Kūrybiška Europa“ 2028–2034 m. biudžetą, visų pirma daugiau lėšų skiriant knygų sektoriui. Raginame valstybes nares populiarinti įvairius darbus, kurie turi didelę kultūrinę ir visuomeninę vertę, didinant knygų įsigijimui bibliotekose numatytą biudžetą, kad jos galėtų išplėsti turimų knygų asortimentą ir patenkinti savo bendruomenių poreikius. Raginame valstybes nares remti vietos knygynus ir apsaugoti leidėjų investavimo pajėgumus. Pabrėžiame būtinybę remti Europos knygų kūrimą ir vertimą, visų pirma didinant viešąjį finansavimą nacionaliniu ir Europos lygmenimis, kad būtų galima didinti išverstų knygų sklaidą, matomumą ir įvairovę. Raginame Komisiją ir valstybes nares populiarinti kultūrų įvairovę remiant knygų vertimą į regionines, mažumų ir mažiau vartojamas kalbas.

2023/09/14

Balsavau už šį pranešimą. Apgailestaudami atkreipiame dėmesį į vis didesnį galios disbalansą Tarybos ir EVT naudai. Tai kenkia sutartyse nustatytai ES institucinei struktūrai. Manome, kad šiame kontekste reikėtų atkurti pusiausvyrą siekiant demokratinio legitimumo, suteikiant lygiavertes teises Parlamentui. EVT praktika pavesti užduotis Tarybai ir Komisijai peržengia jai sutartimis paskirtą vaidmenį pateikti strategines gaires, todėl prieštarauja tiek sutarčių formuluotei, tiek jų idėjai. Yra būtina paisyti kompetencijos pasidalijimo ir subsidiarumo principo, kaip apibrėžta sutartyse. Parlamentui, kaip vienintelei tiesiogiai renkamai ES institucijai, turėtų būti suteikta bendra tiesioginė teisėkūros iniciatyvos teisė, tyrimo teisė ir visi įgaliojimai dėl biudžeto ir jis, kaip ES piliečiams atstovaujantys rūmai, turėtų būti varomoji jėga nustatant strateginius Europos teisėkūros darbotvarkės prioritetus. Atsižvelgdami į tai, raginame iš dalies pakeisti SESV 225 ir 226 straipsnius. Pakartojame savo ilgalaikius raginimus Tarybai per trumpą laiką pereiti nuo vieningo balsavimo prie balsavimo kvalifikuota balsų dauguma, kai tai įmanoma pagal sutartis, pvz., inicijuojant įvairių sutarčių nuostatų dėl pereigos taikymą ir nuolat iš dalies keičiant sutartis, kad būtų įveiktos teisėkūros kliūtys, sustiprintas ES gebėjimas veikti ir užtikrinta, kad ES sprendimų priėmimas būtų veiksmingesnis, efektyvesnis ir demokratiškesnis. Yra būtina, kad Parlamentas stiprintų savo politinės Komisijos kontrolės funkcijas, numatant ir galimybę teikti siūlymus pareikšti nepasitikėjimą atskirais Komisijos nariais.

2023/09/14

Balsavau už šį pranešimą. Asbestas yra pagrindinė profesinio vėžio priežastis. Ši medžiaga buvo uždrausta Europos lygmeniu 2005 m., tačiau jos vis dar esama daugelyje pastatų ir infrastruktūrų, įskaitant transportą. Pagal žaliąjį kursą ES dalyvauja plataus masto pastatų renovacijos programoje, kuria siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą ir kartu skatinti perėjimą prie švarios energijos. Tačiau kartu dėl šios renovacijos bangos darbuotojams kyla didesnė profesinio vėžio rizika. Todėl Europos Parlamentas paprašė parengti kompleksinę Europos strategiją, apimančią būsto, atliekų tvarkymo ir profesinės sveikatos apsaugos politiką. 2022 m., atsižvelgdama į Europos Parlamento ataskaitą, Komisija komunikate „Ateities be asbesto kūrimas“ pasiūlė strategiją, apimančią asbesto sukeltų ligų diagnozavimo ir gydymo, asbesto atliekų tvarkymo, šios medžiagos atrankinės patikros ir saugaus šalinimo gerinimo priemones. Ši strategija yra geras pirmas žingsnis. Peržiūrėta direktyva dėl asbesto darbe yra pirmasis šios strategijos teisės aktas. Pagrindiniai Komisijos pasiūlymai yra susiję su plaušelių skaičiavimo metodika ir profesinio poveikio ribinėmis vertėmis. Be to, yra siūloma nurodyti taikytinas dulkių plitimo ore prevencijos priemones ir užtikrinti, kad asmeninėms apsaugos priemonėms būtų taikomi privalomi individualaus pritaikymo patikrinimai. Siūloma patikslinti, kad mėginiai turėtų būti imami taip, kad atspindėtų realų darbuotojų patiriamą asbesto veikimą, ir atsižvelgti į skirtingus darbų vykdymo etapus.

2023/10/03

Balsavau už šį pranešimą. ES, susidurdama su tendencija naudotis ne taisyklėmis, bet jėga grindžiama tarptautine prekyba, šiuo metu neturi priemonės, kuria būtų atgrasoma nuo ekonominės prievartos ir prireikus į ją reaguojama, kad būtų apsaugoti teisėti ES ir jos valstybių narių interesai. Ekonominė prievarta gali būti įvairių formų, pvz., Vašingtono grasinimas imtis atsakomųjų veiksmų dėl kelių ES valstybių narių skaitmeninio mokesčio, Kinijos taikoma blokada importui iš Lietuvos, „spontaniški“ Vakarų prekių ženklų boikotai, draudimai Kiniją kritiškai vertinantiems Europos Parlamento nariams, Rusijos draudimas importuoti žemės ūkio prekes iš ES valstybių narių. ES reikia kovos su prievarta priemonės, kad būtų kuo skubiau pašalinta nederama ES teisės spraga. Šios priemonės taikymo priežastys turi būti plačiai apibrėžtos, nepriklausyti nuo valstybės. ES, naudodamasi esamais ginčų sprendimo mechanizmais ir ieškodama pasaulinės bei bendros strategijos, turėtų turėti galimybę greičiau įsikišti tais atvejais, kai valstybė, taikydama prekybai ir investicijoms poveikį darančias priemones arba grasindama jas taikyti, siekia daryti spaudimą ES arba jos valstybėms narėms, kad jos priimtų politinį sprendimą arba jo nepriimtų. Tokios priemonės nebuvimas yra mūsų teisinės sistemos trūkumas, nes pagal tarptautinę teisę leidžiama kovoti su ekonomine prievarta. Vien tokios priemonės buvimas turėtų atgrasomąjį poveikį. Be to, turėtume atsižvelgti į tai, kad mūsų prekybos partneriai jau taiko panašias priemones.

2023/10/03

Balsavau už šį pranešimą. 2019 m. Komisija paskelbė ITS direktyvos įgyvendinimo ataskaitą. Ataskaitoje atkreiptas dėmesys į būtinybę toliau gerinti koordinavimą duomenų prieinamumo srityje, būtinybę atsižvelgti į atsirandančias naujas ITS temas ir iššūkius ir būtinybę visame kelių transporto tinkle turėti daugiau pagrindinių tipų duomenų. 2020 m. Komisija priėmė komunikatą dėl darnaus ir išmanaus judumo strategijos, kuriame siūloma iš esmės pertvarkyti Europos transporto sistemą, kad būtų pasiektas darnaus, išmanaus ir atsparaus judumo tikslas. Būtinas šios pertvarkos veiksnys – skaitmenizacija. Skaitmenizacija padės visai transporto sistemai veikti sklandžiai ir būti efektyvesnei. Dėl jos dar labiau padidės saugos, saugumo, patikimumo ir patogumo lygis. Šiuo pasiūlymu yra siekiama spręsti šias problemas: prietaikų, sistemų ir paslaugų sąveikumo ir (naudojimo) tęstinumo stoką, suinteresuotųjų subjektų veiksmų derinimo ir veiksmingo bendradarbiavimo stoką ir likusius neišspręstus klausimus, susijusius su duomenų, naudojamų teikiant ITS paslaugas, turimumu ir dalijimusi jais. To yra siekiama išplečiant direktyvos taikymo sritį, kad būtų atsižvelgta į naujus ir kylančius uždavinius, ir sudarant sąlygas esmines ITS paslaugas padaryti privalomas visoje ES. Diegiamos ITS paslaugos bus grindžiamos duomenų, reikalingų patikimai informacijai teikti, turimumu, taip užtikrinant, kad kelių sektoriuje būtų galima pasinaudoti skaitmenizacijos teikiama nauda. Šios problemos bus sprendžiamos ir taikant papildomas taisykles, kuriomis būtų užtikrintas geresnis suderinimas su dabartine praktika ir standartais.

2023/10/03

Balsavau už šią rekomendaciją. Palankiai vertiname tai, kad, atlikusi 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP) peržiūrą, Komisija padarė tokią pačią išvadą kaip ir Parlamentas, t. y. kad DFP daro įtaką įvykiai pasaulyje. Po to, kai 2020 m. buvo susitarta dėl DFP, situacija pasikeitė neatpažįstamai, biudžeto lankstumas dėl daugybės krizių yra išeikvotas ir reikia daugiau išteklių siekiant reaguoti į nenumatytas aplinkybes. DFP apima struktūrines problemas, kurias išryškino ekonominiai ir socialiniai pokyčiai, ir dėl to yra būtina skubiai peržiūrėti DFP reglamentą ir jo priedą. Atliekant peržiūrą daugiausia dėmesio turi būti skiriama įvairių Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą padarinių šalinimui, ES atviro strateginio savarankiškumo ir suverenumo stiprinimui ir poreikiui suteikti ES pakankamą lankstumą reaguoti į krizes. Todėl palankiai vertiname Komisijos pasiūlymą dėl tikslinės peržiūros, nes tai pirmas žingsnis teisinga linkme. Tačiau manome, kad yra reikalingas didesnis, tačiau realistiškas užmojų lygis siekiant užtikrinti, kad DFP galėtų padėti geriau spręsti struktūrinius biudžeto uždavinius ir taptų labiau pritaikyta ateities poreikiams. Manome, kad siūloma peržiūra apima tik kai kurias skubiausias dabartinės sistemos susirūpinimą keliančias sritis ir ja nevisiškai atsižvelgiama į visus Parlamento nustatytus poreikius ir uždavinius. Tikimės, kad Komisija ir toliau nuodugniai vertins visus dabartinius ir būsimus poreikius.

2023/10/03

Balsavau už šį pranešimą. Europos žiniasklaidos paslaugų teikėjai vis dažniau patiria trukdymą teikti kokybiškas žiniasklaidos paslaugas (t. y. paslaugas, kuriamas nepriklausomai ir laikantis žurnalistikos standartų) vidaus rinkoje ir kišimąsi į jų redakcinių sprendimų priėmimą. Šią problemą lemia fragmentiškos apsaugos priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią kišimuisi į visų žiniasklaidos priemonių redakcinę nepriklausomybę, ir nevienodos visuomeninės žiniasklaidos nepriklausomumo garantijos. Dėl to vidaus rinkoje išsikraipo konkurencijos sąlygos. Europos žiniasklaidos laisvės aktu yra siekiama pagerinti žiniasklaidos vidaus rinkos veikimą. Šiuo aktu yra siekiama apsaugoti žurnalistus nuo jų sekimo ir užtikrinti aukščiausią jų šaltinių apsaugos lygį, užtikrinti skaidrumą apie žiniasklaidos priemonių savininkus bei rasti teisingą balansą dėl redakcijos nepriklausomumo. Be to yra siekiama visuomeninės žiniasklaidos nepriklausomybės bei užkirsti kelią žiniasklaidos rinkos koncentracijai, kuri į pavojų pastato žiniasklaidos pliuralizmą bei redakcinę nepriklausomybę. Europos žiniasklaidos paslaugų valdybos formavimas užtikrins visišką ES žiniasklaidos reguliacijos politinę nepriklausomybę ir autonomiją. Aktu siekiama ir ES pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnio užtikrinimo – teisės į saviraiškos laisvę ir informaciją, įskaitant informaciją internetu ir apsaugant patikimus žiniasklaidos paslaugų teikėjus nuo labai didelių internetinių platformų.

2023/10/03

Balsavau už šią rezoliuciją. Komisijos įgyvendinimo sprendimu buvo leista teikti rinkai maistą ir pašarus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MIR162. 2021 m. leidimo turėtoja bendrovė „Syngenta Crop Protection NV/SA“ pateikė Komisijai prašymą pagal reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl to leidimo pratęsimo. 2022 m. EFSA priėmė palankią nuomonę dėl leidimo kukurūzams pratęsimo. Šie GM kukurūzai buvo sukurti siekiant gaminti baltymą VIP3a20 (vadinamąjį Bt toksiną), kuris yra toksiškas tam tikriems Lepidoptera būrio kenkėjams.Manome, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus. Manome, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas neatitinka ES teisės, nes jis nesuderinamas su šio reglamento tikslu, pagal kurį siekiama nustatyti pagrindą, leidžiantį užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį, kalbant apie genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus, kartu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą. Raginame EFSA ištirti didelius natūralių Bt toksinų ir sintetinių transgenų genetiškai modifikuotuose augaluose išreikštų Bt toksinų skirtumus ir išplėsti savo rizikos vertinimą, kad būtų visapusiškai atsižvelgta į visą Bt toksinų, genetiškai modifikuotų augalų ir jų sudedamųjų dalių sąveiką ir kombinatorinį poveikį, aplinką, taip pat poveikį sveikatai ir maisto saugai.

2023/10/03

Balsavau už šį pranešimą. Dar kartą patvirtiname ES įsipareigojimą siekti lyčių lygybės transporto srityje, kartu atkreipdami dėmesį į iki šiol padarytą pažangą. Reikia imtis konkrečių priemonių siekiant pagerinti transporto paslaugų saugą, egzistavimą, prieinamumą ir įperkamumą, taip pat užimtumo galimybes ir darbo sąlygas šiame sektoriuje visoms moterims. Lyčių aspekto integravimas į transporto sektorių turi teigiamą poveikį visose srityse, įskaitant socialinę įtrauktį ir užimtumo galimybes. Pabrėžiame lyčių aspekto integravimo transporto srityje svarbą siekiant žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos. Raginame Komisiją, valstybes nares ir vietos valdžios institucijas įtraukti tarpsektorinį lyčių aspektą į transporto ir judumo mieste planavimą ir konsultuotis su visomis moterimis ir mergaitėmis, įskaitant neįgalias moteris, sprendimų priėmimo procesuose, jas į juos įtraukti, siekiant užtikrinti, kad transporto ir miestų planavimas būtų iš tiesų pritaikytas moterų poreikiams. Apgailestaujame dėl to, kad trūksta standartizuotų, pagal lytį ir lytinę tapatybę suskirstytų visų rūšių transporto duomenų ir lyčių analizės. Raginame Komisiją įvertinti, ar į bendrą Europos duomenų erdvę reikėtų įtraukti transporto sektoriaus subjektų dalijimąsi su lytimi susijusiais duomenimis, siekiant pašalinti duomenų spragas transporto srityje ir suteikti informacijos formuojant politiką. Reikia daugiau konsultacijų ir duomenų, kad būtų galima nustatyti moterų įpročius ir poreikius transporto sektoriuje.

2023/10/03

Balsavau už šį pranešimą. Nors tam tikros cheminės medžiagos ir gaminiai gali kelti pavojų žmonių sveikatai arba aplinkai, ne visada jų pavojingumas tinkamai identifikuojamas ir ne visais atvejais apie pavojingumą tinkamai informuojama. Pagrindinė šios problemos priežastis yra pavojingumo vertinimo ir klasifikavimo procedūrų neveiksmingumas. Informavimo apie pavojingumą trūkumai taip pat kenkia vartotojų gebėjimui priimti informacija pagrįstus sprendimus. Europos cheminių medžiagų agentūros klasifikavimo ir ženklinimo inventoriuje yra daug klaidingų arba pasenusių cheminių medžiagų klasifikavimo įrašų. Dabartiniai teisės aktai nepakankamai apsaugo žmones ir aplinką nuo ES bendrojoje rinkoje laisvai judančių cheminių medžiagų keliamų pavojų, todėl reikia pakeitimų, padėsiančių geriau užtikrinti reikalavimų vykdymą. CLP reglamento peržiūros dokumentų rinkiniu yra siekiama užtikrinti, kad visos pavojingos cheminės medžiagos, įskaitant tas, kurios turi endokrininės sistemos ardymo, patvarumo, bioakumuliacijos ir toksiškumo, didelio patvarumo ir didelės bioakumuliacijos, patvarumo, mobilumo ir toksiškumo arba didelio patvarumo ir didelio mobilumo savybių, būtų tinkamai ir vienodai klasifikuojamos visoje ES. Taip pat siekiama veiksmingiau informuoti apie pavojingumą, užtikrinant, kad etiketės būtų prieinamesnės ir suprantamesnės cheminių medžiagų naudotojams, ir numatyti įmonėms daugiau galimybių prisitaikyti, taip sumažinant joms tenkančią administracinę naštą, bet nesumažinant saugos lygio. Be to, siekiama užtikrinti, kad visi atitinkami tiekimo grandinės dalyviai taikytų cheminių medžiagų pavojingumo klasifikavimo ir informavimo apie jų pavojingumą taisykles.

2023/10/04

Balsavau už šį pranešimą. 2022 m. rugsėjo mėn. Italijos centriniai regionai nukentėjo nuo upių potvynių ir poplūdžių, dėl kurių, Italijos valdžios institucijų vertinimu, padaryta bendra tiesioginė žala siekia 837,56 mln. EUR. 2022 m. birželio–liepos mėn. Rumunijos pietrytinė dalis patyrė didelę sausrą, dėl kurios, Rumunijos valdžios institucijų vertinimu, padaryta bendra tiesioginė žala siekia 1,31 mlrd. EUR. 2023 m. vasario mėn. Pietų Turkijoje įvyko smarkūs žemės drebėjimai. Kaip nurodo Komisija, padaryta bendra tiesioginė žala siekia 78,8 mlrd. EUR. 2023 finansinių metų ES bendrajame biudžete iš ES solidarumo fondo mobilizuojami tokie įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai dėl stichinių nelaimių: Rumunijai skiriama 33,9 mln. EUR suma, Italijai skiriama 20,94 mln. EUR suma, Turkijai skiriama 400 mln. EUR suma. Palankiai vertiname šį sprendimą kaip apčiuopiamą ir matomą ES solidarumo su savo piliečiais ir nukentėjusių vietovių regionais Rumunijoje, Italijoje ir Turkijoje išraišką. Pakartojame, kad yra svarbu informuoti visuomenę apie ES solidarumo fondo teikiamą apčiuopiamą naudą siekiant dar labiau padidinti piliečių pasitikėjimą ES priemonėmis ir programomis. Raginame Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų komunikacijos srityje, kad visuomenė būtų geriau informuota apie intervencijas, susijusias su finansavimu iš ESSF. Raginame ES stiprinti savo pastangas kovojant su klimato kaita tiek ES, tiek visame pasaulyje.

2023/10/04

Balsavau už šią rezoliuciją. Raginame Komisiją ir valstybes nares skubiai visapusiškai ir veiksmingai spręsti romų vaikų padėties švietimo srityje klausimą, nustatant tinkamą trumpalaikę ir ilgalaikę politiką, remiamą pakankamu ES ir nacionaliniu finansavimu. Raginame visas valstybes nares iš anksto prisiimti atsakomybę laikytis įsipareigojimų ir vykdyti pareigas pagal ES ir tarptautinę teisę, taip siekiant užtikrinti, kad visi vaikai, įskaitant romų vaikus, galėtų vienodai ir nemokamai naudotis švietimo galimybėmis ir turėtų teisę į mokslą. Apgailestaujame dėl nuolatinės romų vaikų segregacijos specialiosiose mokyklose ir bendrosiose švietimo sistemose. Kai kuriose valstybėse narėse naudojami standartizuoti psichologiniai tyrimai neturėtų būti naudojami siekiant neleisti vaikams patekti į įprastines mokyklas arba atidėti tokį patekimą. Raginame sukurti apsaugos priemones, kad būtų užkirstas kelias šiai praktikai. Raginame valstybes nares išnaikinti nuolatinės romų vaikų segregacijos praktiką, įgyvendinti išsamias segregacijos išnaikinimo strategijas, turinčias aiškius tikslus, pakankamus išteklius ir aiškius bei plataus užmojo tvarkaraščius, priimti įtraukius mokymosi metodus, užtikrinti romų vaikams visapusiškas galimybes dalyvauti mokyklinėje veikloje ir mokyklose įgyvendinti kovos su diskriminacija kampanijas. Švietimo reformos turėtų būti vykdomos glaudžiai bendradarbiaujant su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant romų bendruomenių atstovus, romų tėvus ir romų vadovaujamą pilietinę visuomenę, taip pat su mokymo specialistais.

2023/10/04

Balsavau už šią rezoliuciją. Esame susirūpinę dėl sunkumų, su kuriais gali susidurti autistiški asmenys siekdami įrodyti, kad turi autizmo spektro sutrikimų, visose valstybėse narėse, ir dėl netikrumo, su kuriuo jie susiduria keliaudami ES, nes nacionalinės neįgaliųjų kortelės pripažįstamos ne visose ES šalyse ir nėra užtikrinamos vienodos galimybės gauti tam tikras konkrečias išmokas. Apgailestaujame, kad yra daug autistiškų ES piliečių, kurie neturi negalios pažymėjimo ir turi tik medicininę diagnozę. Dėl to keliaujant ar judant iš vienos ES šalies į kitą kyla didelių sunkumų – šie asmenys negali įrodyti savo būklės ar prašyti jiems reikalingos paramos. Raginame Komisiją atnaujinti pasiūlymą dėl ES vienodo požiūrio direktyvos. Pagal jį valstybėms narėms nedelsiant būtų sudarytos palankios sąlygos daryti pažangą kovojant su diskriminacija visoje ES, visose gyvenimo srityse. Raginame Tarybai pirmininkaujančią valstybę narę pripažinti šią kovos su diskriminacija direktyvą prioritetine ir aptarti ją aukščiausiu politiniu lygmeniu. Primygtinai raginame valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas vaikams ir suaugusiesiems gauti autizmo diagnozę, daugiausia dėmesio skiriant pažeidžiamiems asmenims. Reikia supaprastinti ir pagreitinti diagnostikos sertifikatų išdavimą. Reikalaujame, kad atliekant autistiškų asmenų, neturinčių intelekto sutrikimų, autizmo diagnostiką būtų vykdoma negalios pripažinimo procedūra, be kita ko, siekiant užtikrinti vienodas galimybes naudotis teisėmis ir paslaugomis visose gyvenimo srityse.

2023/10/04

Balsavau už šią rezoliuciją. Pritariame tam, kad būtų baigti rengti ES teisės aktai dėl oro transporto keleivių teisių, siekiant pagerinti keleivių apsaugos ir informavimo standartus, sustiprinti jų teises ir užtikrinti, kad oro vežėjai vykdytų veiklą suderintomis sąlygomis liberalizuotoje rinkoje, taip sudarant palankesnes sąlygas kelionėms. Pagal ESTT sprendimą byloje C-487/12 rankinis bagažas turi būti laikomas būtinu keleivių gabenimo elementu, jei toks bagažas atitinka protingus svorio ir dydžio reikalavimus, ir už jo gabenimą negali būti nustatomas kainos priedas. Raginame valstybes nares užtikrinti, kad būtų paisoma šio sprendimo, ir siekti skaidrumo dėl bet kokių mokesčių už rankinį bagažą atskleidimo pateikiant informaciją apie skrydžio kainas ir tvarkaraščius, kad būtų sustiprinta vartotojų apsauga. Raginame Komisiją pateikti konkrečių politikos priemonių, kad būtų integruotas ESTT sprendimas, pagal kurį už rankinį bagažą neturi būti nustatomas kainos priedas. Reikia apibrėžti protingų svorio ir dydžio reikalavimų taikymo sritį, konkrečius reikalavimus bei spręsti oro transporto bendrovių taikomų bagažo standartų sudėtingumo klausimą persvarstant Reglamentą (EB) Nr. 1008/2008. Raginame į šio reglamento peržiūrą įtraukti pasiūlymus, kuriais būtų sprendžiami klausimai, susiję su paslėptų išlaidų atsiradimu, kad būtų galima reglamentuoti galutinės kainos sudėtį. Paslėptos papildomos išlaidos riboja galimybę palyginti skirtingų oro transporto bendrovių pasiūlymus. Tai varžo keleivių galimybes priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl geriausio pasiūlymo.

2023/10/04

Balsavau už šį pranešimą. ES yra suinteresuota bendradarbiauti su Šveicarija, kaip bendraminte partnere, tarptautiniais taikos, saugumo, žmogaus teisių ir gynybos klausimais, visų pirma reaguojant į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą. Šveicarija savanoriškai prisijungia prie ES sankcijų Rusijai atsižvelgdama į kiekvieną konkretų atvejį. Raginame Šveicariją toliau vykdyti savo įsipareigojimą laikytis tarptautinėmis taisyklėmis grindžiamos tvarkos, atidžiai ir nuosekliai taikyti bei įgyvendinti visas priimtas ES ribojamąsias priemones ir užkirsti kelią jų apėjimui, kaip Komisija numatė ES valstybėms narėms. Raginame Šveicariją iš dalies pakeisti savo teisės aktus, kad būtų galima konfiskuoti Rusijos turtą. Raginame Šveicariją prisijungti prie Darbo grupės Rusijos elito, įgaliotinių ir oligarchų klausimams. Raginame bendradarbiauti su ES Turto įšaldymo ir areštavimo darbo grupe siekiant koordinuoti ir išnagrinėti teisėtus būdus konfiskuoti turtą, įskaitant Šveicarijoje laikomus Rusijos centrinio banko rezervus, laikantis tarptautinės teisės, ir aktyviai dalyvauti tarptautinių forumų diskusijose dėl įšaldyto turto panaudojimo Ukrainai atstatyti. Raginame Šveicariją ir ES toliau bendradarbiauti socialiniais ir humanitariniais klausimais, laikantis ES integruoto požiūrio, ir žmogaus teisių bei demokratijos klausimais, be kita ko, įgyvendinant ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje ir ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą. Palankiai vertiname intensyvesnes konsultacijas užsienio politikos klausimais ir tai, kad Šveicarija siekia glaudesnio bendradarbiavimo su ES bei NATO.

2023/10/04

Balsavau už šį pranešimą. Palankiai vertiname tai, kad baigtos derybos dėl ES ir Uzbekistano tvirtesnio partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, kuriuo sukuriama nauja, moderni ir plataus užmojo dvišalių santykių tvirtinimo sistema. Susitarime daug dėmesio skiriama bendroms vertybėms, demokratijai, teisinei valstybei, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei darniam vystymuisi. Jis sukuria pagrindą tvirtesniam bendradarbiavimui užsienio ir saugumo politikos srityje, be kita ko, tokiais klausimais kaip regioninis stabilumas, skaitmeninis junglumas, tarptautinis bendradarbiavimas ir konfliktų prevencija. Pabrėžiame, kad yra svarbu stiprinti ES ir Uzbekistano bendradarbiavimą, ypač atsižvelgiant į pastarojo meto geopolitinius įvykius, pvz., Rusijos karą prieš Ukrainą. Atkreipiame dėmesį į plataus užmojo reformas, planuojamas pagal 2022–2026 m. naujo Uzbekistano vystymosi strategiją, kuria siekiama realių pokyčių šalyje socialinio ir ekonominio vystymosi, veiksmingo administravimo, labiau nepriklausomos teismų sistemos ir pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms srityse. Palankiai vertiname kovos su korupcija sistemos tobulinimo priemones ir raginame valdžios institucijas toliau dėti pastangas ir jas stiprinti šioje srityje, atsižvelgiant į Antrojo tarptautinio kovos su korupcija forumo išvadas. Raginame į reformų darbotvarkę įtraukti religijos ir spaudos laisvių, įskaitant galimybę naudotis laisvu, atviru internetu ir žiniasklaida, garantijas. Palankiai vertiname tai, kad vyriausybė ir Uzbekistano gyventojai aktyviau teikė Ukrainai pagalbą maistu ir medicinos pagalbą. Raginame juos toliau teikti pagalbą Ukrainai.

2023/10/04

Balsavau už šį pranešimą. Investuotojams gali būti brangu ir sudėtinga nustatyti teigiamą obligacijomis grindžiamų investicijų poveikį aplinkai ir palyginti įvairias rinkoje esančias žaliąsias obligacijas. Kadangi nėra bendrų aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos apibrėžčių, emitentams neaišku, kuri ekonominė veikla gali būti teisėtai laikoma žaliąja. Tokiomis sąlygomis emitentams gali kilti rizika, kad bus padaryta žala reputacijai dėl galimų kaltinimų ekologiniu manipuliavimu, ypač perėjimo sektoriuose. Be to, jie gali patirti papildomų išlaidų dėl nevienodos išorės vertinimo praktikos. Šios kliūtys gali turėti įtakos projektų, turinčių didelį poveikį klimatui ir aplinkai, pelningumui, todėl gali sumažėti tokių investavimo galimybių pasiūla ir trukdoma siekti ES aplinkos tikslų. Šiuo pasiūlymu yra siekiama pašalinti šias kliūtis nustatant aukštos kokybės žaliųjų obligacijų standartą. Tai turėtų padidinti investuotojų gebėjimą nustatyti aukštos kokybės žaliąsias obligacijas ir jomis pasitikėti, palengvinti šių aukštos kokybės žaliųjų obligacijų išleidimą patikslinant žaliosios ekonominės veiklos apibrėžtis ir sumažinant galimą riziką emitentų reputacijai perėjimo sektoriuose ir standartizuoti išorės vertinimo praktiką bei didinti pasitikėjimą išorės vertintojais nustatant savanorišką registracijos ir priežiūros tvarką. Pasiūlymu nustatoma sistema, skirta visiems žaliųjų obligacijų emitentams, įskaitant viešojo ir privačiojo sektorių emitentus.

2023/10/05

Balsavau už šį pranešimą. ES nuo 1971 m. pagal bendrąją lengvatinių muitų tarifų sistemą (BLS) besivystančioms šalims taiko prekybos lengvatas. Dabartinė sistema yra grindžiama Reglamentu (ES) Nr. 978/2012 ir yra taikoma iki 2023 m. gruodžio 31 d. 2021 m. Komisija priėmė pasiūlymą dėl Reglamento dėl bendrosios muitų tarifų lengvatų sistemos taikymo. Naujas reglamentas įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d. ir juo būtų panaikintas reglamentas (ES) Nr. 978/2012. 2022 m. Parlamentas patvirtino komiteto sprendimą pradėti tarpinstitucines derybas dėl šio dokumento, remdamasis Tarptautinės prekybos komiteto priimtu pranešimu. Tarpinstitucinės derybos pradėtos 2023 m. sausio 31 d. Įprasta teisėkūros procedūra vis dar vyksta, tačiau, nepaisant septynių trilogo derybų raundų, ji dar nebaigta ir kyla pavojus, kad naujuoju reglamentu dar nebus galima naudotis 2023 m. gruodžio 31 d., kai dabartinė BLS sistema nustos galioti. Todėl Komisija pateikė pasiūlymą pratęsti Reglamento (ES) Nr. 978/2012 galiojimą ketveriems metams, siekdama užtikrinti sistemos veikimo tęstinumą po 2023 m. gruodžio 31 d. ir suteikti pakankamai laiko tam, kad teisėkūros procedūra būtų užbaigta. Šiuo pasiūlymu keičiama tik reglamento (ES) Nr. 978/2012 taikymo data, pratęsiant ją iki 2027 m. gruodžio 31 d. Jei derybos dėl peržiūros bus užbaigtos sėkmingai, šis reglamentas bus panaikintas.

2023/10/05

Balsavau už šį pranešimą. Dabartinė direktyva 2002/65/EB dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis buvo priimta 2002 m., kai vartotojų naudojimasis finansinėmis paslaugomis ir skaitmenine aplinka buvo visai kitoks nei dabar. Užuot naudojęsi fakso aparatais, vartotojai šiandien gali naudotis internetu ar mobiliosiomis programėlėmis savo telefonuose, sudarydami sutartis nuotoliniu būdu, o ateityje gali naudotis kitomis technologinėmis ryšio priemonėmis. Pasiūlymu yra siekiama supaprastinti ir modernizuoti teisės aktų sistemą panaikinant galiojančią Nuotolinės prekybos finansinėmis paslaugomis direktyvą ir kartu įtraukiant atitinkamus vartotojų teisių aspektus, susijusius su nuotoliniu būdu sudaromomis finansinių paslaugų sutartimis, į horizontaliai taikomos Vartotojų teisių direktyvos taikymo sritį. Bendras teisės akto tikslas lieka nepakitęs – skatinti finansinių paslaugų teikimą vidaus rinkoje, kartu užtikrinant aukštą vartotojų apsaugos lygį. Tikslo siekiama penkiais būdais – visišku suderinamumu (vienodas vartotojų apsaugos lygis visoje bendrojoje rinkoje), ikisutartine informacija (vartotojui aiškiai ir supratamai pateikiama pagrindinė informacija), teise atsisakyti sutarties (prekiautojas privalo pateikti sutarties atsisakymo mygtuką), sąžiningumu internete (vartotojas visada turi turėti galimybę bendrauti su prekiautojui atstovaujančiu asmeniu) ir vykdymo užtikrinimu (sugriežtinamos su finansinių paslaugų teikimu susijusios vykdymo užtikrinimo taisyklės).

2023/10/05

Balsavau už šį pranešimą. Miesto nuotekų valymo direktyvos tikslas yra apsaugoti aplinką nuo neigiamo iš miesto šaltinių ir konkrečių pramonės sektorių išleidžiamų nuotekų poveikio. Valstybės narės privalo užtikrinti, kad nuotekos iš visų aglomeracijų, kuriose gyvena daugiau kaip 2000 gyventojų, būtų surenkamos ir valomos laikantis ES būtiniausių standartų. 2019 m. buvo baigtas išsamus direktyvos vertinimas pagal reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą, kuriuo patvirtinta, kad įgyvendinus šią direktyvą pavyko gerokai sumažinti išmetamą teršalų kiekį. Poveikis ES ežerų, upių ir jūrų kokybei yra akivaizdus ir apčiuopiamas. Tačiau vertinimo metu buvo nustatytos trys pagrindinės likusių uždavinių grupės, kuriomis remiantis buvo apibrėžtos poveikio vertinimo problemos. Uždaviniai apima likusią taršą iš miesto šaltinių. Direktyvoje daugiausia dėmesio skiriama taršai iš buitinių šaltinių, kuri surenkama ir tvarkoma centralizuotuose įrenginiuose. Mažiau dėmesio skiriama kitiems miestų taršos šaltiniams, kurie šiuo metu tampa dominuojantys. Kiti uždaviniai yra direktyvos suderinimas su Europos žaliuoju kursu bei nepakankamas ir nevienodas valdymo lygis. Vertinimas ir EBPO tyrimai parodė, kad tvarkymo subjektų veiklos rezultatai ir skaidrumo lygis labai skiriasi. Direktyvos peržiūra yra vienas iš Nulinės taršos veiksmų plano rezultatų. Pagrindinis tikslas yra ekonomiškai efektyviai spręsti minėtus uždavinius, kartu išlaikant direktyvą kuo paprastesnę, kad būtų užtikrintas tinkamas jos reikalavimų įgyvendinimas ir vykdymas.

2023/10/05

Balsavau už šią rezoliuciją. Kuo griežčiausiai smerkiame iš anksto suplanuotą, nepagrįstą Azerbaidžano karinį puolimą prieš Kalnų Karabacho armėnus. Raginame nedelsiant visiškai nutraukti prieš šiame regione likusius gyventojus nukreiptą smurtą. Šis puolimas yra grubus tarptautinės teisės ir žmogaus teisių pažeidimas ir akivaizdus 2020 m. trišalio pareiškimo dėl ugnies nutraukimo ir Azerbaidžano įsipareigojimų, prisiimtų derybose, kurioms tarpininkavo ES, pažeidimas. Puolimas yra surengtas Kalnų Karabache esant didelio masto humanitarinei krizei, kurią sukėlė Azerbaidžano pastaruosius devynis mėnesius vykdoma Lačino koridoriaus blokada, pažeidžiant Baku įsipareigojimus ir teisiškai privalomus Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimus. Primename Azerbaidžanui, kad prievartos veiksmų naudojimas siekiant iškraustyti civilius gyventojus iš teritorijos gali būti prilygintas nusikaltimui žmoniškumui ir galbūt patenka į JT Konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį taikymo sritį. Raginame ES institucijas ir valstybes nares nedelsiant pasiūlyti Armėnijai visą būtiną pagalbą, kad ji galėtų spręsti pabėgėlių antplūdžio iš Kalnų Karabacho ir dėl to kilusios humanitarinės krizės problemas. Raginame ES ir jos valstybes nares priimti tikslines sankcijas, kurios būtų taikomos atskiriems Azerbaidžano vyriausybės nariams, atsakingiems už daugybę ugnies nutraukimo susitarimo pažeidimų ir žmogaus teisių pažeidimus Kalnų Karabache. Raginame ištirti Azerbaidžano pajėgų smurto atvejus, kurie gali prilygti karo nusikaltimams.

2023/10/05

Balsavau už šią rezoliuciją. Dar kartą patvirtiname savo įsipareigojimą siekti Moldovos Respublikos narystės ES ateityje ir pripažįstame, kad jos vieta yra ES. Tai būtų geostrateginė investicija į vieningą ir stiprią Europą. Pakartojame savo raginimą Komisijai ir EVT iki 2023 m. pabaigos pradėti stojimo į ES derybas su Moldovos Respublika. Yra svarbu tęsti šalies reformų procesą ne tik siekiant politinio narystės ES tikslo, bet visų pirma siekiant apčiuopiamai pagerinti gyventojų, ypač pažeidžiamiausių grupių, gyvenimo lygį ir suteikti jaunesnėms kartoms patrauklias gyvenimo ir darbo perspektyvas šalyje. Palankiai vertiname plačią Moldovos Respublikos visuomenės paramą jos Europos integracijai. Raginame ES ir jos valstybes nares padidinti finansinę ir techninę pagalbą Moldovos Respublikai, kad būtų palengvintas šalies greitos ir veiksmingos integracijos į ES procesas. Raginame Komisiją skubiai išmokėti kitą Moldovos Respublikai teikiamos makrofinansinės paramos dalį ir 2023 m. persvarstant daugiametę finansinę programą nustatyti papildomas lėšas Moldovai. Todėl palankiai vertiname EVT sprendimą padidinti makrofinansinę paramą Moldovai. Raginame Komisiją užtikrinti, kad visi jos būsimi reikalavimai išliktų aiškūs ir tikslūs, ir vengti nustatyti šalims kandidatėms perkeliamus tikslus. Pabrėžiame, kad Komisijos bendradarbiavimas su valdžios institucijomis ankstyvuoju politikos ir reformų rengimo etapu ir jos teikiama techninė pagalba sudarys Moldovos Respublikai sąlygas išlaikyti reformų, reikalingų stojimui į ES, spartą ir kokybę.

2023/10/05

Balsavau už šią rezoliuciją. Palankiai vertiname Komisijos naująją Europos strategiją dėl vaikams geresnio interneto. Skaitmeniniai įgūdžiai ir gebėjimai, įskaitant gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, turėtų būti pripažįstami privalomais įgūdžiais ir turėtų būti įtraukti į mokyklų mokymo programas visoje ES. Raginame ES ir jos valstybės narės skirti daugiau investicijų į švietimą ir mokymą, kad būtų užtikrintas įvairių amžiaus grupių vaikų skaitmeninis raštingumas, įskaitant jų apsaugą nuo (internetinių) tarpusavio patyčių mokyklose ir už jų ribų, atsižvelgiant į naujus technologinius pokyčius. Pakartojame savo raginimą ES imtis aktyvesnių veiksmų siekiant užtikrinti vaikų saugumą internete ir didinti informuotumą apie seksualinę prievartą prieš vaikus, įskaitant ryšių su vaikais mezgimą internete (vaikų viliojimą internetu), ir užkirsti jiems kelią. Raginame Komisiją, koordinuojant veiksmus su Europos švietimo erdve, parengti Europos kovos su patyčiomis ir patyčiomis kibernetinėje erdvėje mokyklose strategiją, kurioje būtų nustatytas duomenų rinkimo gerinimo priemonių rinkinys, ir bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis pasiūlyti reikiamus sprendimus. Strategijoje valstybės narės turėtų būti raginamos skirti visus reikiamus išteklius karštųjų linijų, pagalbos linijų ir saugesnio interneto centrų pajėgumams stiprinti ir savo mokyklose rengti ir įgyvendinti prasmingas prevencijos bei informuotumo didinimo kampanijas, kurios teiktų apčiuopiamų rezultatų, ir kad tai turėtų būti svarbi švietimo įstaigų ir jų ankstyvojo ugdymo programų dalis.

2023/10/05

Balsavau už šį pranešimą. ŪADT yra labai vertingas mikroekonominių ir apskaitos duomenų, kasmet renkamų iš daugiau kaip 80 tūkst. ES ūkių, šaltinis. Jis suteikia galimybę reguliariai vertinti ūkių ekonominę ir finansinę padėtį. Iš esmės tai nėra statistinė priemonė, nes tinklas grindžiamas imtimis, tačiau jis tapo gerai žinomas daugeliui viešojo sektoriaus sprendimus priimančių asmenų, mokslininkų ir žemės ūkio organizacijų. Komisija siekia sustiprinti ŪADT pereidama prie ŪTDT, į kurį įtraukiami aplinkos ir socialiniai aspektai, siekiant jais papildyti pirminį dėmesį ekonomikai. Šis žingsnis yra strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ dalis ir atitinka BŽŪP raidą. Šiuo metu daugumoje valstybių narių ūkių ataskaitų procentinė dalis yra patenkinama ir Parlamentas nemano, kad būtų pagrįsta nustatyti privalomą dalyvavimą. Jei dalyvavimas bus suvokiamas kaip suvaržymas, tai turės neigiamą poveikį duomenų kokybei. Parlamentas pritaria tam, kad būtų skatinama teikti paskatas, pvz., teikti finansinę paskatą, konsultacinę grįžtamąją informaciją gavus ūkių ataskaitas ir taip sudaryti sąlygas ūkiams pamatyti, remiantis įvairiais kriterijais, kaip jie atrodo, palyginti su kitais to paties regiono ar sektoriaus subjektais ES lygmeniu. Neturėtume pamiršti, kad ŪTDT bus naudingas tik tuo atveju, jei sprendimus priimantys asmenys gaus informacijos, grindžiamos iš visos ES per ilgą laiką surinktais kintamaisiais. Tai reiškia, kad renkamų duomenų sąrašas neturėtų būti dažnai keičiamas.

2023/10/17

Balsavau už šį pranešimą. Kylant temperatūrai ir ilgėjant sausros laikotarpiams, ES didėja miškų gaisrų rizika – jie vis dažnesni ir intensyvesni. 2022 m. miškų gaisrų sezonas ES buvo beprecedentis. Bendras miškų gaisrų, apimančių daugiau kaip 30 hektarų, skaičius ES buvo daugiau kaip 2 700, sudegė 786 tūkst. hektarų. Kaip matyti iš pastarojo meto ES civilinės saugos mechanizmo aktyvavimo, miškų gaisrai kelia daug problemų visos Europos mastu – jie alina ne tik Viduržemio jūros regioną, bet ir tokias šalis kaip Čekija, Vokietija ir Slovėnija. Pasiūlymu siekiama iš dalies pakeisti 2013 m. Parlamento ir Tarybos sprendimą dėl ES civilinės saugos mechanizmo, pagal kurį ES remia, koordinuoja ir papildo valstybių narių veiksmus civilinės saugos srityje, siekdama užkirsti kelią ir pasirengti gamtinėms ir žmogaus sukeltoms nelaimėms ES ir už jos ribų ir į jas reaguoti. Pakeitimo tikslas yra užtikrinti, kad kol pradės veikti nuolatinis Europos miškų gaisrų gesinimo iš oro parkas, ES, naudodamasi „rescEU“ pereinamuoju laikotarpiu sukurtais pajėgumais, galėtų toliau teikti skubią paramą su miškų gaisrais kovojančioms valstybėms narėms. Konkrečiai šiuo pasiūlymu siekiama pratęsti 35 straipsnyje nurodytą pereinamąjį laikotarpį ir jo pabaigos datą perkelti iš 2025 m. sausio 1 d. į 2027 m. gruodžio 31 d. Ši data suderinta su dabartinės daugiametės finansinės programos (DFP) pabaiga.

2023/10/17

Balsavau už šį pranešimą. Nepatvirtiname Tarybos generaliniam sekretoriui, kad EVT ir Tarybos 2021 finansinių metų biudžetas yra įvykdytas. Labai apgailestaujame, kad ir 2021 finansiniais metais Taryba buvo vienintelė ES institucija, atsisakiusi bendradarbiauti su Parlamentu vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, o tai verčia Parlamentą atsisakyti patvirtinti biudžeto įvykdymą. Atkreipiame dėmesį į Parlamento prerogatyvą patvirtinti biudžeto įvykdymą pagal SESV 319 straipsnį ir taikomas Finansinio reglamento bei Darbo tvarkos taisyklių nuostatas, laikantis dabartinio aiškinimo ir praktikos, būtent, įgaliojimą patvirtinti biudžeto įvykdymą, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir demokratinė atskaitomybė ES mokesčių mokėtojų atžvilgiu. Beveik dvidešimt metų Parlamentas taiko nusistovėjusią ir pripažintą praktiką, pagal kurią biudžeto įvykdymo patvirtinimas suteikiamas visoms ES institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms. Primename, kad Komisija pareiškė, jog ji neturi galimybių prižiūrėti, kaip vykdomi kitų ES institucijų biudžetai. Atkreipiame dėmesį į ne kartą išsakytą Komisijos nuomonę, kad Parlamentas tiesiogiai ir toliau turėtų taikyti praktiką, kai biudžeto įvykdymo patvirtinimas suteikiamas kiekvienos ES institucijos administracinėms išlaidoms. Raginame Tarybą nedelsiant atnaujinti derybas su Parlamentu siekiant rasti sprendimą pagal dabartinę biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros sistemą, jei ji nori parodyti ES piliečiams, kad atsakingai vertina tinkamą biudžeto kontrolę ir skaidrumą, sykiu atsižvelgiant į atitinkamus Parlamento ir Tarybos vaidmenis biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūroje.

2023/10/17

Balsavau už šį pranešimą. Ukrainos priemonė galėtų patenkinti tiek trumpalaikius atkūrimo poreikius, tiek vidutinės trukmės Ukrainos atstatymo ir modernizavimo poreikius. Priemonė sukurta kaip lanksti priemonė, pritaikyta prie precedento neturinčių iššūkių remti kariaujančią šalį, kartu užtikrinant lėšų nuspėjamumą, skaidrumą, atskaitomybę. Priemonė grindžiama trimis ramsčiais. Pirmasis ramstis apima finansinę paramą Ukrainai negrąžintinos paramos ir paskolų forma. Kad ši parama būtų išmokėta, Ukrainos vyriausybė parengs planą, kurį patvirtins ES. Šis planas apims Ukrainos šalies atkūrimo, atstatymo, modernizavimo viziją, reformas, kurių ji ketina imtis rengdamasi ES narystei. Lėšos bus skiriamos atsižvelgiant į plano įgyvendinimą. Daug dėmesio bus skiriama viešojo administravimo reformai, geram valdymui, teisinei valstybei, patikimam finansų valdymui, įskaitant didelį dėmesį kovai su korupcija ir sukčiavimu, taip pat kitoms reformoms ir derinimui su ES acquis , kurie sudarytų pasirengimo narystei ir ekonomikos modernizavimo pagrindą. Lėšos bus išmokamos atsižvelgiant į šių sąlygų įvykdymą. Antrasis ramstis – tai Ukrainos investicijų programa, kuria numatoma pritraukti privačiąsias ir viešąsias investicijas į Ukrainos atkūrimą ir atstatymą, prisidedant prie plano įgyvendinimo. Pagal trečiąjį ramstį teikiama techninė pagalba ir kitos paramos priemonės, įskaitant ekspertinių žinių apie reformas sutelkimą, dotacijas savivaldybėms ir kitų formų dvišalę paramą, kuri paprastai teikiama narystės siekiančioms šalims pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę ir kuria prisidedama siekiant plano tikslų.

2023/10/17

Balsavau už šį pranešimą. ES turi užtikrinti struktūriškesnį atsaką į savo pramonės sektorių investicijų poreikius. Reikia užtikrinti, kad pramonės ateitis būtų kuriama Europoje, o bendrai Europos pramonės politikai reikalingas bendras Europos finansavimas. Todėl reikia sukurti Europos strateginių technologijų platformą (STEP). Ši platforma turėtų padėti išsaugoti Europos pranašumą ypatingos svarbos ir besiformuojančių technologijų, susijusių su žaliąja ir skaitmenine pertvarka, srityse: nuo technologijų, susijusių su kompiuterija, įskaitant mikroelektroniką, kvantinę kompiuteriją ir dirbtinį intelektą, iki biotechnologijų ir biotechnologijomis pagrįstos gamybos bei poveikio klimatui neutralizavimo technologijų. STEP bus sudarytos reikiamos sąlygos veiksmingiau, efektyviau ir tikslingiau naudoti esamų ES fondų lėšas ir kartu bus padedama užtikrinti vienodas sąlygas bendrojoje rinkoje. Ši platforma padės nukreipti turimas lėšas atitinkamiems projektams ir paspartinti įgyvendinimą tam tikrose srityse, kurios bus laikomos itin svarbiomis Europos lyderystei. Pasirinkimas supaprastinti esamas priemones ir geriau jas išnaudoti, o ne sukurti naują priemonę, atitinka EVT raginimą ir turi privalumų. Visų pirma, laiko atžvilgiu. Sukurti naują priemonę užtruktų ne mažiau kaip 12–18 mėnesių, o esamas priemones galima sujungti daug greičiau. Tai būtų neginčijamas privalumas ES finansavimo gavėjams, nes jie turėtų galimybę greičiau pasinaudoti ES finansavimo teikiama nauda. Pritaikius esamas priemones padidėtų galimybės derinti įvairius finansavimo šaltinius ir taip būtų užtikrinamas veiksmingesnis išteklių naudojimas.

2023/10/17

Balsavau už šį pranešimą. Pasiūlymo tikslai yra panaikinti BŽP ir kitų sričių ES politikos spragas, supaprastinti teisės aktų sistemą, sumažinti nereikalingą administracinę naštą, padidinti žvejybos duomenų ir informacijos, visų pirma, laimikio duomenų, prieinamumą, patikimumą ir išsamumą ir užtikrinti keitimąsi ir dalijimąsi tokia informacija bei pašalinti kliūtis, dėl kurių stringa reikalavimų laikymosi ir vienodo požiūrio į veiklos vykdytojus kultūros formavimasis valstybių narių viduje ir tarp jų. Pasiūlyme pateikiamos tokios nuostatos, kaip inspektavimo proceso, inspektoriaus pareigų, kapitonų bei operatorių pareigų vykdant inspektavimą patikslinimas ir įpareigojimas naudoti elektroninę inspektavimo ataskaitų teikimo sistemą. Taip pat naujas BŽP taisyklių pažeidimų, kuriuos dėl jų pobūdžio reikėtų laikyti sunkiais, sąrašas, naujas detalus ir išsamus kriterijų, pagal kuriuos sunkiais laikomi kiti BŽP taisyklių pažeidimai, sąrašas ir nuostatos dėl privalomų administracinių sankcijų ir minimalaus baudų lygio už sunkius BŽP taisyklių pažeidimus. Be to, patikimesnė ir išsamesnė žuvininkystės duomenų sistema, numatant visišką perkrovimo ir iškrovimo deklaracijų skaitmeninimą, taikomą visiems ES žvejybos laivams, visiems laivams taikoma elektroninė atsekamumo sistema, naujos žvejybos produktų svėrimo procedūros ir sugriežtintos mėgėjų žvejybos laimikių registravimo taisyklės bei geresnis ES kilmės arba importuotų žvejybos ir akvakultūros produktų atsekamumas. Taip pat nuostatos dėl nuotolinių elektroninių stebėjimo priemonių, patobulintas pranešimų apie prarastus žvejybos įrankius teikimas, persvarstyti EFCA įgaliojimai.

2023/10/17

Balsavau už šį pranešimą. Apgailestaujame dėl to, kad Kinijos institucijoms trūksta skaidrumo, kalbant apie Kinijos tolimojo plaukiojimo žvejybos laivyno laivų skaičių. Esame susirūpinę dėl to, kad, nesant patikimų oficialių duomenų, įvairūs Kinijos tolimosios žvejybos laivyno dydžio įverčiai svyruoja nuo 2 900 iki 16 966 laivų. FAO primygtinai reikalauja skaidrumo, pripažindama, kad reikia tikslesnių duomenų apie tai, kokiuose rajonuose sužvejotas Kinijos tolimosios žvejybos laimikis, ir išskaidyti duomenis apie laimikius pagal rūšis. Apgailestaujame dėl to, kad Kinijos priimtos vadinamosios kontrolės taisyklės taikomos tik jos tolimojo plaukiojimo žvejybos laivynui, kuris sudaro nedidelę jos laivyno dalį. Raginame Komisiją skatinti Kinijos vyriausybę ir padėti jai įgyvendinti tolimosios žvejybos standartus, siekiant pereiti prie tausios žvejybos būdų. Esame susirūpinę dėl to, kad kai kurias ginčijamų Pietų Kinijos jūros vandenų dalis Kinija laiko savo vidaus vandenimis, todėl šiame rajone veiklą vykdantys Kinijos žvejybos laivai nepriskiriami prie jos tolimosios žvejybos laivyno. Įtampa didėja, nes Kinija bando įtvirtinti savo dominavimą šiame regione vykdydama savo veiklą. Raginame Komisiją remti inovacijas ir mokslinius tyrimus, kuriais siekiama kurti atviroje jūroje plaukiojančių laivų stebėsenos, sekimo ir geografinės vietos nustatymo priemones, remiant tarptautinių iniciatyvų, kuriomis siekiama koordinuoti duomenų sistemas ir teikti išsamius, tikslius duomenis ir skaidrią informaciją apie žvejybos laivų buvimo vietą, valstybę ir veiklą, įgyvendinimą.

2023/10/17

Balsavau už šį pranešimą. Komisija, rengdama 2024 m. biudžeto projektą, aiškiai atkreipė dėmesį į programos apribojimus po trejų precedento neturinčių krizių metų ir pabrėžė, kad dėl reglamento buvo susitarta visiškai kitokiomis geopolitinėmis ir ekonominėmis aplinkybėmis. Pažymime, kad, nepaisant Komisijos pasiūlymo patikslinti DFP, Taryba nusprendė suformuluoti savo poziciją dėl 2024 m. biudžeto, darydama prielaidą, kad programa nesikeis. Labai apgailestaujame dėl to, kad, nepaisant drastiškų apribojimų, Taryba nusprendė biudžeto svarstymui taikyti įprastinės veiklos metodą, ir BP numatyti įsipareigojimų asignavimai sumažinami 772 mln. EUR, o mokėjimų asignavimai – 515 mln. EUR pagal DFP išlaidų kategorijas tokiu būdu, kad sumažinamas ES poveikis, gebėjimas veikti ir vaidmuo pasauliniu mastu, ir neatsižvelgiama į sudėtingas ekonomines, socialines aplinkybes. Manome, kad Tarybos siūlomas lėšų mažinimas nėra pateisinamas, yra nepagrįstas objektyviu poreikių ar lėšų panaudojimo pajėgumų vertinimu ir daugeliu atvejų prieštarauja bendriems politiniams užmojams, politiniams susitarimams. Nusprendžiame į visas eilutes, kurių lėšas Taryba sumažino, vėl įrašyti biudžeto projekte numatytus asignavimus. Primename savo ilgalaikę poziciją, kad nauji politikos prioritetai ar užduotys turėtų būti finansuojami naujomis lėšomis ir kad ES institucijos, įstaigos ir decentralizuotos agentūros turi turėti pakankamai darbuotojų ir atitinkamus išteklius, kad galėtų vykdyti savo įgaliojimus. Apgailestaujame, kad dėl dabartinės biudžeto padėties Komisijai teko DFP laikotarpiu perskirstyti dideles lėšų sumas.

2023/10/18

Balsavau už šį pranešimą. Palankiai vertiname Komisijos pateiktą Taisomojo biudžeto Nr. 3/2023 projektą. Patvirtiname Tarybos poziciją dėl Taisomojo biudžeto Nr. 3/2023 projekto. Taisomojo biudžeto Nr. 3/2023 projekto bendro poveikio išlaidų sumoms įsipareigojimų asignavimai padidėja 54,8 mln. EUR ir mokėjimų asignavimai sumažėja 190,9 mln. EUR. Atkreipiame dėmesį į tai, kad dėl nuosavų išteklių, išskyrus pagrįstus BNP, sumos padidėjimo BNP pagrįstas įnašas sumažėja 4,4 mlrd. EUR, palyginti su TBP Nr. 2/2023. Pakartojame savo nuomonę, kad valstybės narės turėtų pasinaudoti savo BNP pagrįstų įnašų sumažinimu, kad padidintų ES biudžeto, veiksmų ir programų finansavimą, be kita ko, siekdamos reaguoti į Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą padarinius, spręsti klimato kaitos problemą ir padėti europiečiams bei MVĮ didelės infliacijos sąlygomis. Primygtinai raginame Tarybą patvirtinti naujausius Komisijos pasiūlymus dėl nuosavų išteklių, kad būtų padidinti ES biudžeto nuosavi ištekliai. ES yra prašoma daugiau nuveikti vis daugiau sričių, įskaitant gynybą, sveikatą ir klimatą, atitinkamai nedidinant šioms užduotims skirto ES biudžeto.

2023/10/18

Balsavau už šios rezoliucijos atmetimą. Iš dalies keičiant Deleguotąjį reglamentą (ES) 2021/2139 siekiama nustatyti papildomus techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis tam tikra ekonominė veikla laikytina svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos ir ar tokia ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos kitiems aplinkos tikslams. Šia rezoliucija yra pareiškiamas prieštaravimas dėl Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 ir yra pareiškiama, kad jis negali įsigalioti. Rezoliucijoje prašoma Komisijos pateikti naują deleguotąjį aktą, kuriame būtų atsižvelgta į tai, kad Deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 I priedas turėtų būti iš dalies pakeistas įtraukiant mažataršį transportą. Teigiama, kad svaraus prisidėjimo kriterijai neturėtų būti taikomi tik visai netaršiam transportui, o turėtų apimti ir mažataršį transportą, kaip tai daroma jūrų sektoriuje. Taip pat prašoma, kad I priedo 3.21 skirsnio „Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo“ b ir c punktai turėtų būti išbraukti, o išperkamoji nuoma turėtų būti tinkama mažai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetančiam transportui finansuoti. Teigiama, kad tokios finansavimo priemonės, kaip išperkamoji nuoma, turėtų priklausyti tik nuo ekonominių parametrų, susijusių su vadyba ar veikla, o ne nuo parametrų, susietų su ES aplinkos ir klimato politika.

2023/10/18

Balsavau už šios rezoliucijos atmetimą. Šia rezoliucija yra pareiškiamas prieštaravimas dėl 2023 m. liepos mėn. Komisijos deleguotojo reglamento, kuriuo Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES papildoma tvarumo atskaitomybės standartais, ir teigiama, kad šis Deleguotasis reglamentas negali įsigalioti. Rezoliucijoje yra teigiama, kad Deleguotuoju reglamentu dėl didelio informacijos apie tvarumą teikimo standartų sudėtingumo įmonėms yra užkraunama didelė administracinė našta, aiškiai parodoma, kad dauguma Europos tvarumo atskaitomybės standartų neatitinka naudotinų pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių (PVRR) ir todėl jis neatitinka Komisijos tikslo sukurti išmatuojamus ir palyginamus, ypač tarp įmonių, standartus, kurie suteiktų pridėtinės vertės duomenų teikėjams ir duomenų naudotojams, valdantiems dvejopą pertvarką. Taip pat yra teigiama, kad iš įmonių reikalaujama suteikti didelių išteklių, o tai yra našta, ypač mažesnėms įmonėms, kadangi informacijos apie tvarumą teikimo standartai yra sudėtingi ir jų yra daug bei prieštaraujama Komisijos ketinimui 25 proc. sumažinti biurokratizmą ir ataskaitų teikimo prievoles, atsižvelgiant į konkurencingumo ES viduje ir už ES ribų problemas. Yra prašoma Komisijos pateikti naują deleguotąjį aktą, kuriame būtų atsižvelgta į tai, kad Komisija turėtų gerokai sumažinti informacijos apie tvarumą teikimo standartų sudėtingumą, naudodama suprantamą kalbą ir nustatydama iš anksto nustatytus kiekybinius pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius kiekvienam atitinkamam vienetui, kad būtų galima nustatyti išmatuojamus ir palyginamus, ypač tarp įmonių, standartus.

2023/10/18

Balsavau už šį pranešimą. Palankiai vertiname ilgalaikį Juodkalnijos įsipareigojimą siekti integracijos į ES, grindžiamą tvirta visuomenės parama. Derybų pažanga ir bendras jų tempas priklauso nuo to, ar bus įvykdyti tarpiniai teisinės valstybės kriterijai. Buvo atidaryti visi 33 peržiūrėti skyriai, tačiau apgailestaujame dėl to, kad per pastaruosius šešerius metus nebuvo uždarytas nė vienas iš jų, taip lėtinant Juodkalnijos pažangą, darant neigiamą poveikį teigiamam jos įdirbiui ir labiausiai pažengusios narystės ES kelyje Vakarų Balkanų šalies statusui. Patvirtiname, kad plėtros proceso tempas tebėra susijęs su atskirų šalių gebėjimu atitikti stojimo kriterijus, tačiau jis taip pat priklauso nuo Vakarų Balkanų šalių ir ES politinių lyderių įsipareigojimo. Apgailestaujame dėl bet kokių Juodkalnijos valdančio politinio elito pakartotinių atidėliojimų ir nenoro daryti pažangos ES derybose. Apgailestaujame dėl to, kad didelė politinė įtampa ir poliarizacija, nesugebėjimas susitarti nacionalinių interesų klausimais ir dialogo tarp partijų trūkumas pavėlino su ES susijusių reformų pažangą ir panardino Juodkalniją į gilią politinę ir institucinę krizę. Dėl to Juodkalnijos stojimo į ES procesas sustojo ir prarastas svarbus postūmis padaryti didelę pažangą. Raginame Prezidentą, naujai išrinktą parlamentą ir vyriausybę sutelkti dėmesį į pagrindines reformas, reikalingas, kad šalis galėtų daryti pažangą integracijos į ES srityje, užtikrinti jų tinkamą ir savalaikį įgyvendinimą, vengti gilinti politinę poliarizaciją.

2023/10/18

Balsavau už šį pranešimą. 2022 m. Komisija pristatė savo pasiūlymą dėl vizų išdavimo procedūros skaitmeninimo. Pasiūlymo tikslas yra sudaryti galimybę teikti prašymus išduoti vizą internetu, naudojantis ES prašymų išduoti vizą platforma, ir vizos įkliją pakeisti skaitmenine viza. Remiantis juo, bus supaprastintos ir suderintos procedūros, susijusios su bendra vizų politika. Be to, bus suderinti kelionės ir atvykimo reikalavimai bei patikrinimai kertant sieną Šengeno erdvėje, įgyvendinant skaitmeninimą ir diegiant sąveikumo sistemą pasienyje. Vizų išdavimo procedūros skaitmeninimas yra proga patobulinti prašymų išduoti vizą pateikimo procesą, sumažinti išlaidas ir naštą suinteresuotiesiems subjektams, sykiu sustiprinant Šengeno erdvės saugumą. Vizų išdavimo proceso skaitmeninimas atitinka naujausius teisės aktus, susijusius su sienų valdymui skirta IT aplinka, padeda didinti Šengeno erdvės saugumą. Vizų išdavimo procedūros skaitmeninimas yra teigiamas pokytis turint galvoje dabartinę padėtį, kai fragmentiška nacionalinė praktika, susijusi su prašymų išduoti vizą proceso valdymu, neigiamai veikia ES vizų politikos veikimą ir suvokimą, kad ES yra vienas geografinis subjektas. Parlamentas dar labiau patobulina ir sustiprina Komisijos pasiūlymą. Kadangi naujoji sistema bus visiškai skaitmeninė, pasiūlymu derėtų sustiprinti apsaugos priemones, taikytinas neįgaliesiems, spręsti klausimus dėl skaitmeninio raštingumo bei prieigos prie interneto. Be to, yra svarbu kelti ir kalbos prieinamumo klausimus, susijusius su ES prašymų išduoti vizą platforma bei procedūra.

2023/10/18

Balsavau už šį pranešimą. 2022 m. Komisija pristatė savo pasiūlymą dėl vizų išdavimo procedūros skaitmeninimo. Pasiūlymo tikslas yra sudaryti galimybę teikti prašymus išduoti vizą internetu, naudojantis ES prašymų išduoti vizą platforma, ir vizos įkliją pakeisti skaitmenine viza. Remiantis juo, bus supaprastintos ir suderintos procedūros, susijusios su bendra vizų politika. Be to, bus suderinti kelionės ir atvykimo reikalavimai bei patikrinimai kertant sieną Šengeno erdvėje, įgyvendinant skaitmeninimą ir diegiant sąveikumo sistemą pasienyje. Vizų išdavimo procedūros skaitmeninimas yra proga patobulinti prašymų išduoti vizą pateikimo procesą, sumažinti išlaidas ir naštą suinteresuotiesiems subjektams, sykiu sustiprinant Šengeno erdvės saugumą. Vizų išdavimo proceso skaitmeninimas atitinka naujausius teisės aktus, susijusius su sienų valdymui skirta IT aplinka, padeda didinti Šengeno erdvės saugumą. Vizų išdavimo procedūros skaitmeninimas yra teigiamas pokytis turint galvoje dabartinę padėtį, kai fragmentiška nacionalinė praktika, susijusi su prašymų išduoti vizą proceso valdymu, neigiamai veikia ES vizų politikos veikimą ir suvokimą, kad ES yra vienas geografinis subjektas. Parlamentas dar labiau patobulina ir sustiprina Komisijos pasiūlymą. Kadangi naujoji sistema bus visiškai skaitmeninė, pasiūlymu derėtų sustiprinti apsaugos priemones, taikytinas neįgaliesiems, spręsti klausimus dėl skaitmeninio raštingumo bei prieigos prie interneto. Be to, yra svarbu kelti ir kalbos prieinamumo klausimus, susijusius su ES prašymų išduoti vizą platforma bei procedūra.

2023/10/18

Balsavau už šią rezoliuciją. Kuo griežčiausiai smerkiame rugsėjo mėn. įvykdytą pasibjaurėtiną ir niekingą teroristinį išpuolį prieš Kosovo policijos pareigūnus, kurį Banjskoje surengė gerai organizuota sukarinta Serbijos grupuotė ir per kurį žuvo Kosovo policijos pareigūnas, o du jo kolegos buvo sužeisti. Raginame visas dar to nepadariusias ES valstybes nares pasmerkti išpuolį. Palankiai vertiname Kosovo policijos bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais, EULEX ir KFOR, reaguojant į išpuolį. Primygtinai raginame visas šalis imtis veiksmų padėčiai šiaurinėje Kosovo dalyje deeskaluoti ir vengti bet kokios retorikos ar veiksmų, kurie dar labiau padidintų įtampą. Raginame nustatyti visas išpuolio faktines aplinkybes ir atidžiai stebime Kosovo valdžios institucijų vykdomus tyrimus. Raginame ES padėti Kosovo valdžios institucijoms atlikti tyrimą, be kita ko, padedant EULEX. Raginame Kosovo valdžios institucijas atskleisti visus su incidentu susijusius įrodymus. Raginame Kosove veikiančias tarptautines institucijas, įskaitant EULEX, tuos įrodymus įvertinti. Raginame Serbiją visapusiškai bendradarbiauti atliekant tyrimus ir, laikantis įstatymų, patraukti atsakomybėn už išpuolį atsakingus asmenis, kurie dabar gyvena Serbijoje, įskaitant jų ekstradiciją į Kosovą. Raginame Serbiją susilaikyti nuo bet kokio tolesnio eskalavimo, kuris pažeidžia Kosovo Respublikos konstitucinę tvarką, ir užkirsti kelią bet kokio pobūdžio ginklų kontrabandai per sieną. Raginame Serbiją ir Kosovą susilaikyti nuo vienašališkų veiksmų, galinčių pakenkti taikai ir stabilumui regione.

2023/10/19

Balsavau už šią rezoliuciją. Smerkiame teroristinės grupuotės „Hamas“ teroristinius išpuolius prieš Izraelį ir reiškiame paramą Izraelio valstybei ir jos žmonėms. Pakartojame, kad teroristinė grupuotė „Hamas“ turi būti sunaikinta. Raginame nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus teroristinės grupuotės „Hamas“ paimtus įkaitus ir grąžinti mirusių įkaitų kūnus. Įkaitų ėmimas yra tarptautinės teisės pažeidimas ir karo nusikaltimas. Raginame pareikalauti asmenų, atsakingų už teroro aktus ir tarptautinės teisės pažeidimus, atsakomybės. Pripažįstame Izraelio teisę į savigyną, įtvirtintą tarptautinėje teisėje, ir jos ribojimą, ir pabrėžiame, kad dėl šios priežasties Izraelio veiksmai turi griežtai atitikti tarptautinę humanitarinę teisę. Smerkiame iš Libano ir Sirijos į Izraelį paleistų raketų atakas. Raginame tose šalyse veikiančią organizaciją „Hezbollah“ ir Palestinos karines grupuotes susilaikyti nuo bet kokių agresijos aktų prieš Izraelį.Yra svarbu atskirti Palestinos žmones ir jų teisėtus siekius nuo teroristinės organizacijos „Hamas“ ir jos vykdomų teroro aktų. Esame labai susirūpinę dėl sparčiai blogėjančios humanitarinės padėties Gazos Ruože. Raginame atverti humanitarinės pagalbos Gazos Ruožo civiliams gyventojams koridorius ir užtikrinti, kad jie nuolat veiktų. Raginame tarptautinę bendruomenę toliau teikti ir didinti humanitarinę pagalbą šio regiono civiliams gyventojams. Pakartojame, kad ES privalo toliau teikti jiems humanitarinę pagalbą. Raginame Egiptą ir Izraelį bendradarbiauti su tarptautine bendruomene kuriant humanitarinius koridorius į Gazos Ruožą.

2023/10/19

Balsavau už šią rezoliuciją. Reiškiame pagarbą Dafnei Karuanai Galicijai praėjus šešeriems metams po jos nužudymo ir padėką už jos labai svarbų darbą atskleidžiant korupcijos, organizuoto nusikalstamumo, mokesčių sukčiavimo ir pinigų plovimo atvejus bei siekiant, kad tokioje neteisėtoje veikloje dalyvaujantys asmenys būtų patraukti atsakomybėn. Griežtai smerkiame žurnalistų kriminalizavimą, išpuolius prieš juos ir jų žudymą už jų atliekamą darbą.Reiškiame pagarbą visiems per pastaruosius kelerius metus Europoje nužudytiems žurnalistams. Esame labai susirūpinę dėl to, kad nuo 2022 m. Parlamento rezoliucijos, priimtos penktųjų nužudymo metinių proga, padaryta nedidelė pažanga šiuo metu vykstančiuose teismo procesuose dėl Dafnės Karuanos Galicijos nužudymo. Iki šiol buvo priimti tik trys žemo lygio apkaltinamieji nuosprendžiai ir tikrasis nužudymo organizatorius dar nėra nuteistas. Raginame Maltos valdžios institucijas paspartinti teismo procesus siekiant užtikrinti, kad būtų vykdomas teisingumas. Dar kartą raginame nedelsiant užbaigti pagrindinių nužudymo motyvų tyrimą ir baudžiamuosius teismo procesus bei patraukti visus bet kuriuo lygmeniu žmogžudystėje dalyvavusius asmenis baudžiamojon atsakomybėn. Pakartojame savo raginimą visapusiškai ir nuolat įtraukti Europolą visais nužudymo tyrimo ir visų susijusių tyrimų aspektais. Raginame ES institucijas ir valstybes nares užtikrinti žurnalistų ir žiniasklaidos specialistų saugumą ir apsaugą. Raginame ES institucijas ir valstybes nares nedelsiant laikytis Parlamento rekomendacijų dėl žurnalistų apsaugos.

2023/10/19

Balsavau už šį pranešimą. Raginame Komisiją skubiai pateikti išsamią plataus užmojo ES baltymų strategiją, kuri apimtų tvarią visų rūšių baltymų, ypač augalinių ir gyvūninių baltymų, gamybą ir vartojimą ES ir kuria būtų nustatytos veiksmingos priemonės siekiant trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu padidinti atvirą Europos savarankiškumą baltymų srityje. Pirmenybė turėtų būti teikiama baltyminių augalų ir augalinių baltymų gamybai. Manome, kad ES baltymų strategija turėtų būti grindžiama strateginės ir tvarios ES baltymų gamybos ir prekybos srautų vizija, atitinkančia mūsų poreikius ir reikalavimus, veiksmų planu, skirtu ES augalinių baltymų gamybai ir vartojimui didinti. Taip pat geresnėmis sąlygomis tvaresnei tiek augalinių, tiek gyvūninių baltymų gamybai ES, maistui ir pašarams skirtų tvarių baltymų sistemų kūrimu. Be to, holistiniu požiūriu, kuris būtinai apimtų ūkininkus ir visą maisto vertės grandinę, atsižvelgiant į žiedinės ekonomikos principus bei konkrečiais moksliškai pagrįstais politikos veiksmais, skirtais tvariai pagamintų baltymų plėtrai, inovacijoms ir moksliniams tyrimams. Raginame skubiai patvirtinti sistemą, pritaikytą naujiems veisimo metodams, kad būtų galima sparčiau vystyti naujas ir stiprias augalų veisles, įskaitant baltyminius augalus. Raginame atlikti daugiau mokslinių tyrimų ir išvesti kultūrinių augalų veisles, kurios suteiktų papildomų baltymų šaltinių ir jų gamybos ciklas būtų trumpas, ir jos būtų tinkamos tarpiniams pasėliams taikant dabartinę sėjomainą.

2023/10/19

Balsavau už šį pranešimą. Kartų kaita yra labai svarbi socialiniam, ekonominiam ir aplinkosauginiam kaimo vietovių tvarumui, ES apsirūpinimo maistu saugumui ir kaimo kraštovaizdžio išsaugojimui, o ypač žemės ūkio ateičiai, įskaitant darnaus ūkininkavimo sistemų įvairovę ir tradicinius šeimos ūkininkavimo modelius. Mažas kartų kaitos mastas žemės ūkyje yra didesnės demografinio nuosmukio tendencijos dalis, tačiau jis yra bendra ES šiame sektoriuje ir visai visuomenei kylanti problema, ypač aštri atokiose žemės ūkio vietovėse. Raginame valstybes nares parengti nuoseklias ir ilgalaikes strategijas, kuriomis būtų skatinama kartų kaita ir didinamas darbo žemės ūkyje patrauklumas, derinant įvairias viena kitą papildančias priemones (pvz., finansinę paramą, paramą įsisteigimui, platesnes mokesčių lengvatas ir paskatas, ypač susijusias su žemės perdavimu, tinkamas pensijas ir socialinę apsaugą). Raginame valstybes nares gerinti ES politikos ir nacionalinės bei regioninės politikos ir strategijų sąsajas. Raginame Komisiją skatinti valstybes nares dalytis geriausia patirtimi ir novatoriškomis idėjomis ir, rengiant jauniesiems ūkininkams skirtas priemones, daugiausia dėmesio skirti efektyvumo didinimui, supaprastinimui, prieinamumui ir biurokratijos mažinimui. Raginame valstybes nares sukurti mechanizmus, kurie palengvintų perėjimą į pensiją, konkrečiai, priešpensines sistemas, ir remti abiem pusėms naudingą ūkių perdavimą jauniesiems ūkininkams. Raginame Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad įmonės, investiciniai fondai negalėtų nesąžiningai konkuruoti su jaunaisiais ūkininkais dėl galimybės naudotis žeme.

2023/10/19

Balsavau už šį pranešimą. Šis pasiūlymas padės užtikrinti, kad ES įmonės visuose sektoriuose galėtų diegti inovacijas ir konkuruoti, veiksmingai suteikti asmenims su jų duomenimis susijusių galių ir pasirūpinti, kad įmonės bei viešojo sektoriaus institucijos, spręsdamos pagrindinius politikos ir visuomenės uždavinius, įskaitant uždavinius, susijusius su ekstremaliosiomis ir kitomis išimtinėmis situacijomis, turėtų geresnes sąlygas naudotis proporcingu ir nuspėjamu mechanizmu. Įmonės turės galimybę lengvai perkelti savo duomenis ir kitą skaitmeninį turtą iš vieno konkuruojančio debesijos ir kitų duomenų tvarkymo paslaugų teikėjo pas kitą. Norint dalytis duomenimis ekonomikos sektoriuose ir tarp jų, reikia procedūrinių ir teisėkūros priemonių sąveikumo sistemos, kad būtų stiprinamas pasitikėjimas ir didinamas veiksmingumas. Sukūrus bendras Europos duomenų erdves, skirtas strateginiams ekonomikos sektoriams ir viešojo intereso sritims, bus prisidėta prie tikros duomenų vidaus rinkos, kurioje sudaromos sąlygos dalytis duomenimis ir juos naudoti įvairiuose sektoriuose. Todėl šiuo reglamentu prisidedama prie šių valdymo sistemų ir infrastruktūros kūrimo, taip pat prie dalijimosi duomenimis už duomenų erdvių ribų.

2023/11/09

Balsavau už šį pranešimą. Viena iš pavyzdinių 2020 m. Komisijos priimto kapitalo rinkų sąjungos (KRS) veiksmų plano iniciatyvų yra iki 2024 m. sukurti Europos bendrą prieigos punktą (ESAP). ESAP padės siekti KRS tikslų, nes suteiks ES masto prieigą prie kapitalo rinkoms, finansų paslaugoms ir tvariam finansavimui aktualios subjektų skelbiamos informacijos, visų pirma informacijos apie jų ekonominę veiklą ir produktus. ESAP teikiama prieiga prie šios informacijos bus veiksminga ir nediskriminacinė. Informacija apie subjektų veiklą ir produktus yra svarbi kapitalo teikėjams priimant sprendimus. ESAP padės tolesnei finansinių paslaugų ir kapitalo rinkų integracijai bendrojoje rinkoje, veiksmingesniam kapitalo pasiskirstymui visoje ES ir, padidinus mažesnių nacionalinių kapitalo rinkų ir ekonomikos matomumą, jų plėtros skatinimui. Be to, ESAP informaciją savanoriškai galės skelbti ir nebiržinės įmonės, kaip antai mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ). Tai pagerins jų galimybes pritraukti kapitalo. Šis pasiūlymas yra įtrauktas į dokumentų rinkinį, kurį taip pat sudaro pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo sukuriamas Europos bendras prieigos punktas, ir pasiūlymas dėl direktyvos, kuria iš dalies keičiamos tam tikros direktyvos. Tam tikrus reglamentus yra būtina iš dalies pakeisti, kad būtų pasiekti šie tikslai prisidėti prie bendrosios rinkos integracijos, ypač kiek tai susiję su informacijos, kuri turi būti pateikta ESAP, rinkimu.

2023/11/09

Balsavau už šį pranešimą. Viena iš pavyzdinių 2020 m. Komisijos priimto kapitalo rinkų sąjungos (KRS) veiksmų plano iniciatyvų yra iki 2024 m. sukurti Europos bendrą prieigos punktą (ESAP). ESAP padės siekti KRS tikslų, nes suteiks ES masto prieigą prie kapitalo rinkoms, finansų paslaugoms ir tvariam finansavimui aktualios subjektų skelbiamos informacijos, visų pirma informacijos apie jų ekonominę veiklą ir produktus. ESAP teikiama prieiga prie šios informacijos bus veiksminga ir nediskriminacinė. Informacija apie subjektų veiklą ir produktus yra svarbi kapitalo teikėjams priimant sprendimus. ESAP padės tolesnei finansinių paslaugų ir kapitalo rinkų integracijai bendrojoje rinkoje, veiksmingesniam kapitalo pasiskirstymui visoje ES ir, padidinus mažesnių nacionalinių kapitalo rinkų ir ekonomikos matomumą, jų plėtros skatinimui. Be to, ESAP informaciją savanoriškai galės skelbti ir nebiržinės įmonės, kaip antai mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ). Tai pagerins jų galimybes pritraukti kapitalo. Šis pasiūlymas yra įtrauktas į dokumentų rinkinį, kurį taip pat įeina pasiūlymas dėl direktyvos, kuria iš dalies keičiamos tam tikros direktyvos, ir pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo iš dalies keičiami tam tikri reglamentai. ESAP visų pirma yra orientuotas į tokius naudotojus kaip investuotojai, finansų analitikai ir rinkos tarpininkai, t. y. turto valdytojai, konsultantai ar duomenų apibendrintojai. Naudojimasis ESAP teikiama informacija gali dominti ir kitų rūšių naudotojus.

2023/11/09

Balsavau už šį pranešimą. Viena iš pavyzdinių 2020 m. Komisijos priimto kapitalo rinkų sąjungos (KRS) veiksmų plano iniciatyvų yra iki 2024 m. sukurti Europos bendrą prieigos punktą (ESAP). ESAP padės siekti KRS tikslų, nes suteiks ES masto prieigą prie kapitalo rinkoms, finansų paslaugoms ir tvariam finansavimui aktualios subjektų skelbiamos informacijos, visų pirma informacijos apie jų ekonominę veiklą ir produktus. ESAP teikiama prieiga prie šios informacijos bus veiksminga ir nediskriminacinė. Informacija apie subjektų veiklą ir produktus yra svarbi kapitalo teikėjams priimant sprendimus. ESAP padės tolesnei finansinių paslaugų ir kapitalo rinkų integracijai bendrojoje rinkoje, veiksmingesniam kapitalo pasiskirstymui visoje ES ir, padidinus mažesnių nacionalinių kapitalo rinkų ir ekonomikos matomumą, jų plėtros skatinimui. Be to, ESAP informaciją savanoriškai galės skelbti ir nebiržinės įmonės, kaip antai mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ). Tai pagerins jų galimybes pritraukti kapitalo. Šis pasiūlymas yra įtrauktas į dokumentų rinkinį, kurį taip pat sudaro pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo sukuriamas Europos bendras prieigos punktas, ir pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo iš dalies keičiami tam tikri reglamentai. Tam tikrus reglamentus yra būtina iš dalies pakeisti, kad būtų pasiekti šie tikslai prisidėti prie bendrosios rinkos integracijos, ypač kiek tai susiję su informacijos, kuri turi būti pateikta ESAP, rinkimu.

2023/11/09

Balsavau už šį pranešimą. Centriniai vertybinių popierių depozitoriumai (CVPD) valdo infrastruktūrą, kurioje galima atsiskaityti už vertybinius popierius. Atlikdami savo vaidmenį išleidžiant vertybinius popierius ir sudarydami sąlygas užbaigti vertybinių popierių sandorius, CVPD atlieka esminį vaidmenį finansuojant ekonomiką. CVPD taip pat atlieka svarbų vaidmenį centriniams bankams įgyvendinant pinigų politiką. Šiuo metu ES veiklos leidimus turi 26 CVPD. 2014 m. reglamentu dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo ES ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų (CVPDR) buvo siekta padidinti atsiskaitymo saugumą ir veiksmingumą, pateikti bendrus reikalavimus ES veikiantiems CVPD. Yra būtina reguliariai peržiūrėti CVPDR, siekiant užtikrinti, kad jį įgyvendinant ir toliau būtų siekiama jo tikslų, o įgyvendinama sistema, kai įmanoma, taptų proporcingesnė ir veiksmingesnė. CVPDR peržiūra yra vienas svarbiausių 2020 m. kapitalo rinkų sąjungos (KRS) veiksmų plano veiksmų, kuriuo siekiama sukurti veiksmingesnę poprekybinę aplinką ES. Atsparios ir veiksmingos atsiskaitymo rinkos ES turėtų geriau integruoti poprekybinę infrastruktūrą ir padidinti ES CVPD ir apskritai ES finansų rinkų konkurencingumą.

2023/11/09

Balsavau už šį pranešimą. 2011 m. Reglamentu (ES) Nr. 691/2011 dėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų nustatyta bendra Europos aplinkos ekonominių sąskaitų rinkimo, rengimo, perdavimo ir vertinimo sistema. Reglamentas apima šešis modulius: į orą išmetamų teršalų sąskaitų, su aplinka susijusių mokesčių pagal ekonominės veiklos rūšį, šalies ūkio medžiagų srautų sąskaitų, aplinkos apsaugos išlaidų sąskaitų, aplinkosauginių ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų sąskaitų ir fizinių energijos srautų sąskaitų. Reglamento 10 straipsnyje yra nurodyti nauji moduliai, kurie gali būti įdiegti vėliau, remiantis Komisijos pasiūlymais. Šiuo pasiūlymu įdiegiami trys nauji aplinkos sąskaitų moduliai, jau numatyti pagal 10 straipsnį: miškų sąskaitų, ekosistemų sąskaitų, taip pat aplinkosaugos subsidijų ir panašių pervedimų sąskaitų. Ekosistemų sąskaitose biologinės įvairovės ir gamtinio kapitalo aspektai susiejami su pagrindiniais ekonominiais klausimais dėl išteklių paskirstymo ir tvarumo. Miškų sąskaitose konkrečiai kiekybiškai vertinamas miškų plotas ir jo dalis, kuri gali būti naudojama medienos ruošai, sekami jų pokyčiai bėgant laikui. Aplinkosaugos subsidijų ir panašių pervedimų sąskaitose nurodomos ir kiekybiškai vertinamos šalių vidaus fiskalinės politikos priemonės ir ne ES ištekliai, kuriais palaikant žaliąjį kursą remiama atitinkama ekonominė veikla ir produktai, kuriais saugoma aplinka ir tausojami gamtiniai ištekliai. Pagrindinis pasiūlymo tikslas yra išplėsti Europos aplinkos ekonominių sąskaitų aprėptį, kad būtų teikiama geresnė informacija, aktuali pagal Europos žaliąjį kursą.

2023/11/09

Balsavau už šį pranešimą. 2023 m. kovo mėn. Komisija pateikė pasiūlymą iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) 2019/833, kuriuo į ES teisę perkeltos Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos (NAFO), kurios susitariančioji šalis nuo 1979 m. yra ES, priimtos išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonės (CEM). Šio pasiūlymo tikslas yra į ES teisę perkelti 2022 m. rugsėjo mėn. vykusiame 43-iajame NAFO metiniame susitikime priimtus išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonių pakeitimus, įsigaliojusius 2022 m. gruodžio 1 d. ir nuo to laiko tebetaikomus.NAFO yra regioninė žvejybos valdymo organizacija (RŽVO), atsakinga už žvejybos išteklių valdymą šiaurės vakarų Atlante. NAFO išsaugojimo ir valdymo priemonės taikomos tik NAFO reguliuojamam atviros jūros rajonui ir, jei nenumatyta kitaip, visiems žvejybos laivams, naudojamiems arba skirtiems naudoti verslinės žvejybos veiklai, susijusiai su žvejybos ištekliais. Pagal NAFO konvencijos nuostatas NAFO komisija, kurios nariai yra visos susitariančiosios šalys, yra atsakinga už išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonių priėmimą. NAFO konvencijoje teigiama, kad NAFO komisijos priimtos išsaugojimo priemonės yra privalomos ir susitariančiosios šalys privalo jas įgyvendinti. NAFO komisija savo metiniuose susitikimuose priima naujas priemones, priimdama sprendimus, apie kuriuos vykdomasis sekretorius praneša susitariančiosioms šalims. ES sutartyje yra nustatyta, kad ES griežtai laikosi tarptautinės teisės. Tai apima ir NAFO išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonių laikymąsi.

2023/11/09

Balsavau už šį pranešimą. 2022 m. ES Teisingumo Teismas (ESTT) byloje C-181/20 pripažino Direktyvos 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮ atliekų direktyva) 13 straipsnio 1 dalį iš dalies negaliojančia, nes ji nepagrįstai taikoma atgaline data, kiek tai susiję su įpareigojimu gamintojams finansuoti fotovoltinių plokščių, pateiktų rinkai 2005 m. rugpjūčio 13 d.–2012 m. rugpjūčio 13 d., atliekų surinkimo, apdorojimo, naudojimo ir aplinką tausojančio šalinimo išlaidas. Pasiūlymu yra siekiama iš dalies keisti EEĮ atliekų direktyvos 12 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis, 13 straipsnio 1 dalį ir 15 straipsnio 2 dalį, kaip to reikalaujama ESTT bylos C-181/20 sprendime. Šios nuostatos yra susijusios su didesnės gamintojo atsakomybės principu – pagrindiniu EEĮ atliekų direktyvos principu, kuris buvo įtvirtintas jau pirmoje šios srities Direktyvoje 2002/96/EB ir kurį taikant įgyvendinamas Sutartyje dėl ES veikimo įtvirtintas principas „teršėjas moka“. Atsižvelgiant į ESTT sprendimą yra būtina laikytis netaikymo atgaline data principo ir paisyti ekonominės veiklos vykdytojų atitinkamų interesų, susijusių su laikotarpiu, kai EEĮ atliekų direktyva dar nebuvo taikoma fotovoltinėms plokštėms ir kitiems naujai į jos taikymo sritį įtrauktiems produktams.

2023/11/09

Balsavau už šią rekomendaciją. Pritariame susitarimo sudarymui. Pirmasis ES ir Madagaskaro Respublikos žvejybos partnerystės susitarimas buvo pasirašytas 2007 m. Paskutinis šio partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolas baigė galioti 2018 m. Nuo tada partnerystės susitarimas yra vadinamasis neaktyvus susitarimas. Tai reiškia, kad su šalimis sudaryti bendradarbiavimo žuvininkystės srityje susitarimai yra taikomi, tačiau nėra įgyvendinimo protokolo, kuris būtų taikomas. Todėl ES laivams Madagaskaro vandenyse žvejoti buvo draudžiama. 2022 m. ES ir Madagaskaras pasiekė susitarimą, kuriuo yra siekiama atkurti ir pagerinti ES ir Madagaskaro partnerystę ir prisidėti prie gero žvejybos valdymo. Juo yra siekiama suteikti galimybę ES laivams patekti į Madagaskaro žvejybos zoną ir joje žvejoti tunus ir jiems giminingų rūšių žuvis, kurių išteklius valdyti įgaliota Indijos vandenyno tunų komisija (IOTC). Pagal susitarimą ir protokolą bus teikiama sektorinė parama neteisėtos žvejybos stebėsenai ir kovai su ja, smulkiosios žvejybos sektoriui, moksliniam ir techniniam bendradarbiavimui siekiant užtikrinti tausų žvejybos išteklių naudojimą, tinkamą jūrininkų mokymą, žvejybos išteklių valdymą ir išsaugojimą bei mokslinį bendradarbiavimą. Sektorinė parama nėra skirta Madagaskaro žvejybos laivynui remti. Be to, susitarimas ir protokolas prisidės prie Madagaskaro žvejybos ekonomikos, nes skatins augimą ir deramas darbo sąlygas vykdant su žvejyba susijusią ekonominę veiklą. Siūlomas naujas susitarimas apima ketverių metų laikotarpį nuo laikino taikymo pradžios datos.

2023/11/09

Balsavau už šį pranešimą. Siūloma nustatyti naujus nuosavus išteklius, kad ES būtų suteikti reikiami ištekliai, visų pirma atsižvelgiant į naujas biudžeto išlaidas, susijusias su pagal priemonę NGEU pasiskolintų finansavimo lėšų grąžinimu ir su Socialiniu klimato fondu. Siūloma, kad 30 % pajamų, gautų iš aukcionuose parduotinų apyvartinių taršos leidimų, atiteks ES biudžetui. Siūlomi ir nauji įmonių pelnu pagrįsti nuosavi ištekliai. Šis nacionalinis įnašas būtų apskaičiuojamas remiantis ESS turimais statistiniais duomenimis apie bendrą likutinį perteklių finansų ir ne finansų sektoriuose. Šie duomenys yra pakankamai patikimi ir suderinti, kad jais būtų galima remtis kaip tarpiniu įmonių pelno rodikliu ir tinkamu pagrindu nustatant nacionalinį įnašą. Bus taikomas 0,5 % pareikalavimo tarifas. Komisijos teigimu, sukūrus tinkamą verslo apmokestinimo sistemą, šis įnašas galiausiai galėtų būti pakeistas tikrais mokesčiais grindžiamais nuosavais ištekliais.Tikimasi, kad bendros šio atnaujinto krepšelio pajamų sąmatos, kai sistema veiks visu pajėgumu, generuos apie 45 mlrd. EUR (dabartinėmis kainomis) pajamų per metus. To iš esmės pakaktų NGEU išlaidoms refinansuoti, nors didelė jų dalis ir būtų skirta Socialiniam klimato fondui remti. Tačiau šis dokumentų rinkinys neturėtų būti suprantamas kaip ilgalaikės visuotinės nuosavų išteklių sistemos reformos, kuri turėtų sudaryti galimybes ES užsitikrinti papildomų priemonių savo plataus užmojo politikai įgyvendinti ir didesniam finansiniam savarankiškumui pasiekti, pabaiga.

2023/11/09

Balsavau už šį pranešimą. Rekomenduojame Tarybai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir ES vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai parengti ir įgyvendinti ryžtingesnius ir veiksmingesnius ES veiksmus, kuriais būtų skatinama ir saugoma teisė dalyvauti. Rekomenduojame pabrėžti esminį ryšį tarp teisės dalyvauti tikruose rinkimuose ir kitų pagrindinių laisvių, nes be jų neįmanoma veiksmingai naudotis teise dalyvauti tikruose rinkimuose. Pabrėžiame itin svarbų teisinės valstybės vaidmenį šioje srityje. Rekomenduojame kovoti su naratyvu, kurį skatina autokratiniai ir neliberalūs režimai, kad jie turi savo piliečių įgaliojimus po tikrų rinkimų. Rekomenduojame šiuo atžvilgiu parengti išsamią ES visuotinę strategiją, skirtą kovoti su priemonėmis, kurias šie režimai naudoja rinkimams įteisinti, kaip antai, netikri stebėtojai ir šešėlinės rinkimų stebėjimo grupės. Rekomenduojame užtikrinti, kad ši strategija apimtų ne vien dialogą ir ES susirūpinimo pareiškimus ir kad ja būtų siekiama pagerinti demokratijos ir teisinės valstybės standartus atitinkamose šalyse. Rekomenduojame kovoti su autokratinių ir neliberalių režimų pastangomis šalies viduje kurti klaidingą suvokimą apie suklastotų rinkimų tikrumą bei ypatingą dėmesį skirti autokratinių ir neliberalių režimų su rinkimų klastojimu susijusiam piktnaudžiavimui informacinėmis ir ryšių technologijomis bei dirbtiniu intelektu, nes jie tą vis dažniau vykdo siekdami padaryti neigiamą įtaką dalyvavimui skleisdami propagandą ir dezinformaciją bei ribodami prieigą prie informacijos apie opozicijos idėjas ir kandidatus.

2023/11/09

Balsavau už šią rezoliuciją. ES sankcijomis siekiama strategiškai susilpninti Rusijos ekonominę ir pramoninę bazę, karinį pramoninį kompleksą, kad susilpnėtų Rusijos pajėgumas tęsti karą, vykdyti išpuolius prieš civilius gyventojus ir pažeisti Ukrainos teritorinį vientisumą. Siekiama, kad būtų apsunkinta Rusijos prieiga prie karinių technologijų ir sudedamųjų dalių ir kad šios sankcijos būtų nukreiptos prieš Rusijos politinį, ekonominį elitą, siekiant susilpninti jo paramą režimui. Tarptautinių sankcijų veiksmingumas priklauso nuo jas priėmusių valstybių tvirtumo, sanglaudos, bendradarbiavimo, sąžiningumo ir įsipareigojimų laikymosi. Raginame valstybes nares aiškiai identifikuoti jų jurisdikcijos srityje laikomą Rusijos užsienio turtą, kuriam taikomos sankcijos, ir užtikrinti, kad būtų veiksmingai panaikinta Rusijos subjektų prieiga prie jo. Reikia darnesnio požiūrio į informacijos apie įšaldyto turto vietą ir dydį teikimą ir didesnio skaidrumo šiuo klausimu. Raginame ES ir jos valstybes nares ES lygmeniu stiprinti ir centralizuoti sankcijų įgyvendinimo priežiūrą ir sukurti sankcijų apėjimo prevencijos ir stebėsenos mechanizmą, siekiant apriboti Rusijos gebėjimą apeiti sankcijas. Raginame valstybių narių valdžios institucijas glaudžiau bendradarbiauti tiriant sankcijų pažeidimo bei apėjimo atvejus ir parodyti, kokios bus pasekmės už tokius pažeidimus, dinamiškai ir ryžtingai užkertant kelią ES sankcijų pažeidimams ir vykdant baudžiamąjį persekiojimą už juos. Raginame ES institucijas susitarti dėl direktyvos dėl nusikalstamų veikų apibrėžties ir sankcijų už ES ribojamųjų priemonių pažeidimus.

2023/11/09

Balsavau už šį pranešimą. Šiuo pasiūlymu nustatoma sistema, kuria užtikrinamos bendros ES institucijų, įstaigų ir agentūrų kibernetinio saugumo taisyklės ir priemonės. Juo siekiama toliau didinti visų subjektų atsparumą ir reagavimo į incidentus pajėgumus. Jis atitinka Komisijos prioritetus užtikrinti, kad Europa prisitaikytų prie skaitmeninio amžiaus, ir kurti perspektyvią žmonėms tarnaujančią ekonomiką. Be to, saugaus ir atsparaus viešojo administravimo užtikrinimas yra skaitmeninės visos visuomenės pertvarkos kertinis akmuo. Pasiūlymu modernizuojama esama CERT-EU teisinė sistema ir atsižvelgiama į pastaraisiais metais pasikeitusią ir aktyvesnę institucijų, įstaigų ir agentūrų skaitmenizaciją bei į kintančią grėsmių kibernetiniam saugumui padėtį. Nuo COVID-19 krizės pradžios abu pokyčiai tapo dar labiau akivaizdūs, o incidentų skaičius toliau didėja ir iš įvairių šaltinių vykdomi išpuoliai tampa vis sudėtingesni. Pasiūlymu CERT-EU iš ES institucijų, įstaigų ir agentūrų kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybos pervadinama į Kibernetinio saugumo centrą, atsižvelgiant į pokyčius valstybėse narėse ir visame pasaulyje, kur daugelis CERT pervadintos kibernetinio saugumo centrais, tačiau dėl pavadinimo atpažinimo paliekamas trumpasis pavadinimas „CERT-EU“.

2023/11/21

Balsavau už šį pranešimą. ES nuo 1997 m. yra Tarptautinės konvencijos dėl Atlanto tunų apsaugos susitariančioji šalis. Konvencija nustatoma regioninio bendradarbiavimo, kuriuo siekiama išsaugoti ir valdyti tunų ir tunams giminingų rūšių žuvų išteklius Atlanto vandenyne ir gretimose jūrose, sistema, tuo tikslu įsteigiant Tarptautinę Atlanto tunų apsaugos komisiją (ICCAT). ICCAT turi įgaliojimus priimti sprendimus jos kompetencijai priklausančių žvejojamų išteklių išsaugojimo ir valdymo srityje, kurie yra privalomi susitariančiosioms šalims. Tos rekomendacijos iš esmės yra skirtos ICCAT konvencijos susitariančiosioms šalims, tačiau jomis taip pat nustatomos veiklos vykdytojų pareigos. ICCAT rekomendacijos įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo jų priėmimo, o ES jas privalo kuo greičiau įgyvendinti savo teisėje. Šiuo pasiūlymu yra nustatoma ES paprastųjų tunų laimikio dokumentavimo programa, kuria siekiama įgyvendinti ICCAT priimtas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, susijusias su paprastųjų tunų laimikio dokumentavimo sistema ir privalomu elektroninės paprastųjų tunų laimikio dokumentavimo sistemos naudojimu, kad būtų galima nustatyti visų paprastųjų tunų kilmę.

2023/11/21

Balsavau už šį pranešimą. Kai atsiranda vartojimo prekių trūkumų, vartotojai dažnai nemėgina jų taisyti, vietoje to jas išmeta anksčiau laiko, nors jas būtų galima pataisyti ir naudoti ilgesnį laiką. Taip nutinka, kai vartotojai renkasi pakeitimą, o ne pataisymą pagal Prekių pardavimo direktyvoje numatytą teisinę garantiją ir kai nustojus galioti teisinei garantijai vartotojai yra atgrasomi nuo pataisymo dėl neoptimalių taisymo galimybių ir sąlygų. Tokiomis aplinkybėmis atnaujintų prekių naudojimas taip pat yra ribotas, dėl to lieka neišnaudota kitų vartotojų galimybė pakartotinai panaudoti prekes. Dėl vartotojų įsigytų pataisomų prekių išmetimo anksčiau laiko daugėja atliekų, išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir kuriama didesnė vertingų išteklių paklausa naujų prekių gamyboje. Galimų pataisyti vartotojų įsigytų prekių išmetimo anksčiau laiko problema egzistuoja visoje ES ir apima plačią šių prekių įvairovę. Konferencijos dėl Europos ateities prašymai apima raginimą suteikti teisę į remontą. Šis pasiūlymas dėl prekių taisymo skatinimo yra Komisijos atsako į šį raginimą dalis. Siekiant skatinti tvarų vartojimą, šia direktyva yra siekiama skatinti vartotojų įsigyjamų galimų pataisyti prekių su trūkumais taisymą ir pakartotinį naudojimą, kai teisinė garantija apima taisymą ir kai jo neapima. Šiuo pasiūlymu prisidedama prie Komisijos žaliosios pertvarkos prioriteto, visų pirma Europos žaliojo kurso ir jo tvaraus vartojimo tikslo.

2023/11/21

Balsavau už šį pranešimą. Šiuo pasiūlymu įgyvendinamas Komisijos komunikate dėl žaliojo kurso pramonės plano nustatytas tikslas stiprinti Europos poveikio klimatui neutralizavimo technologijų gamybos ekosistemą. Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktu siekiama atsižvelgti į šiuos pagrindinius veiksnius, skatinančius investicijas į poveikio klimatui neutralizavimo technologijų gamybą: didinti investicijų tikrumą, politikos sutelkimą ir koordinavimą nustatant aiškius tikslus ir stebėsenos mechanizmus, mažinti administracinę naštą, susijusią su poveikio klimatui neutralizavimo technologijų gamybos projektų rengimu, be kita ko, supaprastinant administracinius reikalavimus ir palengvinant leidimų išdavimą, sukuriant apribotą bandomąją reglamentavimo aplinką ir užtikrinant prieigą prie informacijos. Taip pat sudaryti palankesnes sąlygas patekti į rinkas taikant konkrečias priemones, susijusias su viešąja paklausa, taikant viešųjų pirkimų procedūras ir aukcionus, bei taikant programas, kuriomis remiama vartotojų privačioji paklausa. Be to, sudaryti palankesnes sąlygas anglies dioksido surinkimo ir saugojimo projektams, be kita ko, didinant galimybes naudotis CO2 saugyklomis, remti inovacijas, be kita ko, kuriant apribotą bandomąją reglamentavimo aplinką, gerinti įgūdžius, reikalingus kokybiškoms darbo vietoms kurti poveikio klimatui neutralizavimo technologijų srityje bei koordinuoti poveikio klimatui neutralizavimo pramonės partnerystes.

2023/11/21

Balsavau už šį pranešimą. 2020 m. Komisija Žiedinės ekonomikos veiksmų plane paskelbė, kad parengs veiksmingą anglies dioksido absorbavimo sertifikavimo sistemą, kurią taikant bus sertifikuojamas absorbuotas anglies dioksido kiekis ir taip skatinama diegti anglies dioksido absorbavimo praktiką ir didinti anglies dioksido žiediškumą, visapusiškai atsižvelgiant į biologinės įvairovės išsaugojimo ir nulinės taršos tikslus. Pagrindiniai šios iniciatyvos tikslai yra užtikrinti, kad ES absorbuojamas anglies dioksido kiekis atitiktų aukštos kokybės kriterijus, ir sukurti sertifikavimą reglamentuojančią ES sistemą, kad, patikimai ir darniai visoje ES taikant ES kokybės sistemos kriterijus ir užtikrinant jų laikymąsi, būtų išvengta ekologinio manipuliavimo. Šie veiksmai yra būtini siekiant paskatinti anglies dioksido absorbavimo srityje imtis veiksmų ir parengti būsimą šios srities politiką, atsižvelgiant į poreikį absorbuoti šimtus milijonų tonų CO2 per metus. Tai padės siekti Europos klimato teisės akte nustatyto 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslo ir Europos žaliojo kurso komunikate nustatytų kitų aplinkos tikslų.

2023/11/21

Balsavau už šį pranešimą. Šiuo pasiūlymu siekiama trijų konkrečių tikslų. Pirmasis – ekonomiškai efektyviai mažinti sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį, laikantis ES klimato srities tikslų ir kartu prisidedant prie ES energetinio saugumo didinimo. Atsižvelgiant į tai, kad sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 normų poveikis išmetamų teršalų kiekio mažinimui nėra tiesioginis, ir į transporto priemonių parko atnaujinimo dinamiką, svarbu anksti imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas ilgalaikio tikslo įgyvendinimas. Antrasis konkretus tikslas – suteikti naudos Europos vežėjams ir naudotojams, kurių dauguma yra MVĮ, nes vis plačiau naudojamos efektyviau energiją vartojančios transporto priemonės. Dėl sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 normų gamintojai turi didinti visai netaršių transporto priemonių pasiūlą, kad vartotojai galėtų pigiau įsigyti visai netaršių modelių transporto priemones ir ženkliai sutaupyti energijos jas naudodami, tokiu būdu sumažindami bendras tokių transporto priemonių eksploatavimo sąnaudas. Trečiasis konkretus tikslas – stiprinti ES pramonės pirmavimą technologijų ir inovacijų srityje nukreipiant investicijas į visai netaršias technologijas. Nors automobilių sektoriui pavyko sukurti pažangias transporto priemonių su vidaus degimo varikliais technologijas, juos gaminti ir pardavinėti visame pasaulyje, jis turi vis labiau nukreipti investicijas į visai netaršias technologijas, kad taptų pirmaujančiu sektoriumi visame pasaulyje pereinant prie visai netaršaus judumo.

2023/11/21

Balsavau už šį pranešimą. Pagal pasidalijamojo valdymo principą Komisijai tenka galutinė atsakomybė už ES biudžeto vykdymą, o valstybės narės turi sukurti veiksmingas nacionalines ES finansuojamų programų valdymo ir kontrolės sistemas, laikydamosi taikytinų taisyklių, kad užkirstų kelią bet kokiems pažeidimams ar sukčiavimo atvejams, susijusiems su ES išlaidomis, juos nustatytų ir ištaisytų ir pateiktų Komisijai pagrįstą patikinimą, kad ES ištekliai naudojami laikantis patikimo finansų valdymo principo. Raginame Komisiją prisidėti prie vieno bendro audito principo supratimo gerinimo, siekiant vienodesnio šio modelio aiškinimo ir įgyvendinimo visose valstybėse narėse. Prašome Komisijos toliau paprastinti ES fondams ir programoms taikomas taisykles ir reikalavimus, kartu užtikrinant pusiausvyrą kalbant apie būtinus auditus bei patikrinimus ir programavimo laikotarpių tęstinumą, taip pat valstybių narių kompetentingoms institucijoms pateikti daugiau paaiškinimų dėl jų įgyvendinimo. Raginame valstybes nares naudoti supaprastinto išlaidų apmokėjimo metodus, kad esant kompleksiškoms ES taisyklėms būtų galima tinkamai veikti ir būtų sumažintas klaidų lygis, kartu daugiausia dėmesio skiriant politikos tikslų įgyvendinimui. Raginame Komisiją ir valstybes nares, viena vertus, sumažinti perteklinį reglamentavimą ir, kita vertus, atidžiai stebėti, ar nevėluojama įgyvendinti Europos teisės aktų ar juos perkelti į nacionalinę teisę ir ar tai nevyksta fragmentuotai ar nevisapusiškai, nes tai trikdo suderinimą, lemia iškraipymus ES ir taikomi prieštaringi Europos lėšų panaudojimo standartai.

2023/11/21

Balsavau už šį pranešimą. Kultūros ir kūrybos sektorių specialistai yra labai svarbūs Europos integracijos procesui, o juose vykdomu darbu prisidedama prie bendruomenių jungimo, Europos tautų tapatybės kūrimo, Europos kultūrų įvairovės ir visuotinio dialogo skatinimo. Raginame valstybes nares siekti įgyvendinti 1980 m. UNESCO rekomendaciją dėl menininko statuso, kurią jos visos yra pasirašiusios. Iš įgyvendinimo ataskaitų galima matyti, jog reikia daugiau nuveikti, kad būtų laikomasi rekomendacijos. Raginame valstybes nares, kurios dar nėra nustačiusios specialaus statuso menininkams ir kitiems kultūros ir kūrybos sektorių specialistams, tai padaryti, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas kultūros ir kūrybos specialistams gauti tinkamą socialinę apsaugą, atitinkančią būtiniausius standartus pagal 2019 m. Tarybos rekomendaciją dėl darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos galimybių. Raginame valstybes nares panaikinti esamas socialinės apsaugos galimybių spragas, ypač atsižvelgiant į kultūros ir kūrybos sektorius. Raginame valstybes nares, kuriose jau esama „menininko statuso“, nuolat stebėti jo tinkamumą ir prireikus jį patobulinti, atsižvelgiant į tas pačias aplinkybes, užtikrinant, kad ji būtų taikoma visiems kultūros ir kūrybos sektorių specialistams, ypač savarankiškai dirbantiems asmenims, ir pritaikyti ją prie naujų iššūkių, kuriuos sukėlė skaitmenizacija ir COVID-19 pandemija. Giriame tas valstybes nares, kurios pastaraisiais metais atliko tokią peržiūrą ir pritaikymą.

2023/11/21

Balsavau už šį pranešimą. Įstodamos į ES valstybės narės sutiko laikytis visos ES teisės, įskaitant ESTT praktiką ir ES sutarties 2 straipsnyje nurodytas joms visoms bendras ES vertybes bei principus, kurių jos įsipareigojo visada paisyti. Tai apima ir viršenybės principą, kuris yra itin svarbus siekiant užtikrinti nuoseklų ES teisės taikymą visoje ES ir garantuoti ES piliečių lygybę prieš įstatymą. Esminę reikšmę siekiant laikytis ES teisės viršenybės principo turi tinkamas ES teisės ir ESTT praktikos įgyvendinimas, todėl raginame Komisiją, kaip sutarčių sergėtoją, metinę ES teisės taikymo stebėsenos ataskaitą papildyti ESTT praktikos įgyvendinimo padėties analize, įskaitant ESTT sprendimų laikymosi valstybėse narėse rezultatų suvestinę. Taip pat raginame Komisiją inicijuoti atitinkamas procedūras dėl valstybių narių, kurios neįgyvendina ES teisės, įskaitant pažeidimo nagrinėjimo procedūras. Primename Komisijos pareigą atidžiai stebėti nacionalinių teismų sprendimus, susijusius su ES teisės viršenybe, ir nuolat informuoti Parlamentą apie bet kokius veiksmus, kurių imtasi reaguojant į juos. Raginame Komisiją, atsižvelgiant į sutartyse nustatytą jos atsakomybę Parlamento atžvilgiu, pateikti išsamią informaciją apie bet kokius galimus konfliktus. Raginame Komisiją, reaguojant į nacionalinių konstitucinių ar aukščiausiųjų teismų sprendimus, kuriais kvestionuojamas viršenybės principas ir taip pažeidžiama ES teisė, tais atvejais, kai kitų formų dialogas neveikia, pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą pagal SESV 258 straipsnį.

2023/11/21

Balsavau už šią rezoliuciją. Primename IPCC 6-osios vertinimo ataskaitos išvadas, kad norint, kad visuotinis atšilimas neviršytų 1,5 °C ar netgi 2 °C, reikia imtis skubių, nuodugnių ir nuolatinių klimato kaitos švelninimo veiksmų. Norint, kad visuotinis atšilimas neviršytų 1,5 °C, iki 2030 m. pasaulyje išmetamas ŠESD kiekis turi būti sumažintas 43 proc., palyginti su 2019 m. lygiu. Primygtinai raginame tarptautinę bendruomenę dėti bendras pastangas siekiant šio tikslo, ir raginame išsivysčiusias šalis ir pagrindines teršėjas rodyti pavyzdį. Pakartojame pagal Glazgo klimato paktą prisiimtus įsipareigojimus ir reiškiame susirūpinimą dėl to, kad padaryta nedidelė pažanga siekiant sparčiau švelninti klimato kaitą. Raginame Komisiją ir valstybes nares iki konferencijos pasinaudoti visais diplomatiniais kanalais, siekiant įtraukti visas šalis į jų trumpalaikių, vidutinės trukmės ir ilgalaikių klimato tikslų ir susijusios politikos stiprinimo procesą ir plėsti jų NDC siekiant užtikrinti, kad, vadovaujantis Glazgo klimato paktu, temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5 °C. Pritariame COP28 pasauliniam tikslui iki 2030 m. tris kartus padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekį ir du kartus padidinti energijos vartojimo efektyvumą, kartu kuo greičiau apčiuopiamai laipsniškai atsisakyti iškastinio kuro, be kita ko, sustabdant visas naujas investicijas į iškastinio kuro gavybą. Pakartojame raginimą Komisijai, valstybėms narėms ir kitoms šalims narėms bendradarbiauti siekiant parengti sutartį dėl iškastinio kuro neplatinimo.

2023/11/21

Balsavau už šį pranešimą. Raginame Komisiją ir valstybes nares gerokai padidinti ir užtikrinti tvarias ir tinkamas viešąsias investicijas į politiką, darančią tiesioginį ir netiesioginį poveikį vaikų gyvenimui, užtikrinant visuotines, įtraukias ir įperkamas kokybiškas viešąsias paslaugas, pvz., priežiūrą, ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugas, švietimą, sveikatos priežiūrą, socialines paslaugas, vandens prieinamumą ir sanitarijos paslaugas, taip pat visuotinę prieigą prie deramo būsto, energijos, transporto, maisto, kultūrinės ir laisvalaikio veiklos, lengvą ir nemokamą prieigą prie žaliųjų erdvių, kurias papildytų veiksmingi tiksliniai sprendimai, visų pirma pažeidžiamiausiems asmenims. Raginame Komisiją ir valstybes nares visais lygmenimis stiprinti mechanizmus, užtikrinančius prasmingą, saugų ir įtraukų vaikų, šeimų, globėjų ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą rengiant, įgyvendinant, stebint ir vertinant su vaikais susijusią politiką. Pabrėžiame daugiadalykio požiūrio svarbą, kad visi susiję suinteresuotieji subjektai bendradarbiautų rengdami integruotą strategiją, kuri padėtų kovoti su nelygybe vaikystėje, teikiant vaikų apsaugos ir šeimos gerovės paslaugas. Pažymime, kad tam reikės struktūrinių investicijų ir veiksmingo ES ir nacionalinių fondų viešųjų lėšų panaudojimo. Socialinės įtraukties politika turi sudaryti sąlygas bendram vaikų vystymuisi ir išnaudoti kiekvieno vaiko potencialą, kiek tai susiję su jų fizine sveikata ir gerove, socialiniais įgūdžiais, emociniu tobulėjimu, bendravimo įgūdžiais, bendrosiomis žiniomis ir kognityviniu bei kalbiniu tobulėjimu.

2023/11/21

Balsavau už šią rezoliuciją. Raginame likusias valstybes nares (Austriją ir Latviją) skubiai priimti savo nacionalinius vaiko garantijų sistemos veiksmų planus. Raginame valstybes nares užtikrinti visapusišką savo nacionalinių veiksmų planų įgyvendinimą ir juos peržiūrint atsižvelgti į dabartinę raidą ir konkrečią padėtį nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis. Raginame valstybes nares nustatyti dar platesnio užmojo kovos su vaikų skurdu tikslus, nustatant konkrečias tikslines priemones, kuriomis visiems vaikams, ypač tiems vaikams, kuriems labiausiai reikia pagalbos (pvz., dėl karo Ukrainoje perkeltiems vaikams, benamiams ar labai prastomis būsto sąlygomis gyvenantiems vaikams, neįgaliems ar psichikos sveikatos problemų turintiems vaikams, migrantų ar etninių mažumų kilmės vaikams) būtų užtikrinta galimybė naudotis pagrindinėmis paslaugomis nuo pat mažumės. Priimti nacionaliniai veiksmų planai tarpusavyje labai skiriasi, o tai gali pakenkti bendram vaiko garantijų sistemos tikslui pasiekti didesnę socialinę konvergenciją ES. Apgailestaujame, kad į kai kuriuos nacionalinius veiksmų planus neįtraukti išmatuojami tikslai ar konkretūs uždaviniai, o tai kelia didelį susirūpinimą dėl veiksmingai įgyvendinamų priemonių kokybės. Raginame valstybes nares sukurti nacionalinę duomenų rinkimo, stebėsenos ir vertinimo sistemą, kuri būtų taikoma rengiant nacionalinius veiksmų planus ir apimtų dalyvaujamuosius mokslinių tyrimų metodus ir suskirstytų duomenų rinkimą nacionaliniu ir subnacionaliniu lygmenimis, kad būtų galima kurti įrodymais grindžiamą politiką, stebėti pažangą, geriau nustatyti galimus nacionalinių veiksmų planų trūkumus.

2023/11/21

Balsavau už šį pranešimą. Primename Komisijai, valstybėms narėms, nacionalinėms agentūroms ir savanorių organizacijoms, kad reikia įgyvendinti ir plėtoti Europos solidarumo korpuso programą laikantis jai nustatytų priemonių ir veiklų, kartu padedant supaprastinti procedūras ir didinti programos matomumą. Raginame Komisiją ir nacionalines agentūras stiprinti reguliarų keitimąsi geriausia patirtimi, gerinti bendrą programos procedūrų suvokimą, stiprinti bendradarbiavimą ir geriau populiarinti programą. Visi atitinkami suinteresuotieji subjektai turėtų dalyvauti reguliariose konsultacijose dėl klausimų, priskiriamų jų kompetencijai. Yra svarbu užtikrinti, kad ištekliai būtų prieinami įvairioms organizacijoms. Rekomenduojame atgaivinti praktiką reguliariai sušaukti žinių turinčių ir patyrusių suinteresuotųjų subjektų patariamąją tarybą, kurioje dalyvautų ir jaunimo organizacijos ir kurią koordinuotų Europos solidarumo korpuso išteklių centras. Raginame Komisiją, valstybes nares, nacionalines agentūras ir dalyvaujančias organizacijas padėti didinti informuotumą apie programą ir atskiras jos paprogrames, toliau stiprinti jos prekės ženklą ir informuoti daugiau jaunimo organizacijų ir jaunuolių, ypač nepalankiausioje padėtyje esančių visuomenės narių. Raginame Komisiją teikti paramą nacionalinėms agentūroms ir teikti ekspertines žinias bei gaires, kad jos galėtų populiarinti programą. Šiuo atžvilgiu svarbus vaidmuo tenka veiksmingai komunikacijai, tikslinėms paramos priemonėms, reguliariai stebėsenai ir ataskaitų teikimui. Didesnę komunikaciją ir didesnį informuotumą apie programą turi papildyti didesnis biudžetas, kad būtų galima įtraukti naujus pareiškėjus ir išvengti žemų sėkmės rodiklių.

2023/11/21

Balsavau už šį pranešimą. Dar kartą raginame Komisiją ir valstybes nares visapusiškai naudotis Ungurių reglamentu kaip pagrindinės ungurių išteklių valdymo ir atkūrimo politikos dokumentu, užtikrinant holistinį ir nuoseklų požiūrį, kuris apima ir visapusišką priemonių įgyvendinimą kitose svarbiose srityse, nesusijusiose su žvejyba. Valstybėms narėms reikia geriau įgyvendinti Ungurių reglamentą ir imtis papildomų sustiprintų veiksmų, siekiant užtikrinti, kad reglamentas būtų visapusiškai taikomas. Dar kartą patvirtiname Ungurių reglamento tikslą atkurti upinių ungurių išteklius iki 40 proc., palyginti su neliečiamos gamtos sąlygomis, ir jo pagrindinį tikslą – sumažinti mirtingumą, kad būtų sudarytos sąlygos ištekliams atsikurti. Rekomenduoja sutelkti dėmesį į trumpalaikį pasiekiamą mirtingumo tikslą, kad būtų pasiektas ilgalaikis biomasės tikslas. 40 proc. tikslas greičiausiai nebus pasiektas dėl buveinių nykimo problemos, kurią reikia spręsti, tačiau tai yra standartas nustatant mirtingumo mažinimo tikslą. Raginame įsteigti specialią ungurių ekspertų grupę, užtikrinant visapusišką ir subalansuotą atstovavimą visiems suinteresuotiesiems subjektams, kurią sudarytų valstybių narių ir žvejybos sektoriaus atstovai, žvejai mėgėjai, vandens išteklių valdytojai, hidroelektrinių įmonės, pilietinės visuomenės organizacijos ir kiti susiję subjektai. Siūlome, kad pagrindinis šio organo uždavinys būtų konsultuoti Komisiją dėl Ungurių reglamento įgyvendinimo, teikti valstybėms narėms grįžtamąją informaciją apie jų ungurių išteklių valdymo planus, keistis informacija tarp įvairių subjektų ir įvertinti įgyvendinimo pažangą nacionaliniu ir Europos lygmenimis.

2023/11/21

Balsavau už šį pranešimą. Patvirtiname Tarybos poziciją dėl taisomojo biudžeto projekto. Reiškiame susirūpinimą dėl įgyvendinant ITER padarytos pažangos. Raginame Komisiją išsamiai informuoti Parlamentą apie pokyčius ir jų poveikį ES finansiniam įnašui, išsamiau paaiškinti priežastis, dėl kurių stipriai vėluojama įgyvendinti šią programą. Reiškiame susirūpinimą dėl vėlavimų įgyvendinant programas pagal dabartinę DFP ir dėl to mažinamų mokėjimų asignavimų. Raginame valstybes nares paspartinti įgyvendinimą, kad būtų užtikrintas visų turimų asignavimų panaudojimas. Dabartinės DFP laikotarpio pabaigoje reikia vengti mokėjimų krizės. Atsižvelgdami į tai primename savo pasiūlymą atliekant DFP tikslinimą iš dalies pakeisti bendros maržos priemonę siekiant panaikinti metinę mokėjimų asignavimų viršutinę ribą, kad būtų galima pasinaudoti šia priemone. Komisija pasiūlė sumažinti PMIF skirtų mokėjimų asignavimų sumą dėl to, kad vis dar analizuojamos kelios didelės vertės sąskaitos faktūros ir dar neįvykdyti kai kurie tam tikrų projektų mokėjimo sąlygų reikalavimai. Toks vėlavimas kelia didelių problemų, nes PMIF turi būti lankstus siekiant reaguoti migracijos srautų atveju. Raginame Komisiją paspartinti procesą, kad būtų galima visapusiškai remti valstybes nares, kai jos susiduria su dideliais migracijos srautais. ES turėtų ryžtingai reaguoti į sparčiai didėjančius poreikius, visų pirma susijusius su humanitarine pagalba. Raginame Komisiją įvertinti biudžeto galimybes siekiant jau 2023 m. teikti paramą parengiant kitą taisomojo biudžeto projektą arba perkeliant lėšas.

2023/11/22

Balsavau už šį pranešimą. Pritariame bendram projektui. Pavedame Pirmininkei paskelbti, kad 2024 finansinių metų ES bendrasis biudžetas yra galutinai priimtas. Programos „Erasmus+“ finansavimas padidinamas 60 mln. EUR, visų pirma siekiant, kad programa būtų prieinamesnė mažiau galimybių turintiems asmenims. Kūrybiškai Europai skirtas finansavimas padidinamas 3 mln. EUR. Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės „Globali Europa“ finansavimas padidinamas 150 mln. EUR, iš kurių 100 mln. EUR skiriama pietinės kaimynystės šalims , o 50 mln. EUR skiriama rytinės kaimynystės šalims. Humanitarinės pagalbos finansavimas yra padidinamas 250 mln. EUR. ITER finansavimas sumažinamas 120 mln. EUR., o programos “Europos Horizontas” padidinamas 85 mln. EUR. EUAA agentūrai įsipareigojimų asignavimai padidinami 1 mln. EUR siekiant 10 papildomų sutartininkų etatų išlaidoms padengti. Frontex agentūros įsipareigojimų asignavimai sumažinami 15 mln. EUR. Parlamentas primena, kad pagal reglamentą 2022/2463 palūkanų subsidija, susijusi su Ukrainai skirta makrofinansine parama+, turėtų būti finansuojama savanorišku valstybių narių įnašu ir kad iš ES biudžeto gali būti prisidedama atsižvelgiant į turimus išteklius. Atsižvelgdamas į tai, Parlamentas pabrėžia, kad laikinas asignavimų įtraukimas į biudžeto eilutę 14 07 01 yra vienkartinė išimtis ir nėra precedentas būsimoms biudžeto procedūroms.

2023/11/22

Balsavau už šį pranešimą. Belgija pateikė paraišką dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) finansinės paramos įmonei „Makro Cash & Carry Belgium NV“ atleidus 1 431 darbuotoją mažmeninės prekybos sektoriuje. Pritariame Komisijai, kad yra tenkinamos EGF reglamente nustatytos sąlygos ir kad Belgija turi teisę pagal šį reglamentą gauti finansinę 2,83 mln. EUR paramą, kuri sudaro 85 proc. visų išlaidų, siekiančių 3,33 mln. EUR ir apimančių prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų išlaidas (3,23 mln. EUR) ir parengiamosios, valdymo, informavimo ir viešinimo, kontrolės ir ataskaitų teikimo veiklos išlaidas (93,5 tūkst. EUR).Prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas, kurias ketinama teikti darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims apima informacinės paslaugos, profesinis orientavimas ir pagalba įdarbinant, mokymas, perkvalifikavimas ir profesinis mokymas, parama ir pagalba verslui kurti, taip pat paskatos ir išmokos. Palankiai vertiname tai, kad ypatingas dėmesys bus skiriamas pažeidžiamiems asmenims, patiriantiems psichologinę įtampą ar turintiems įsiskolinimą, arba pažeidžiamiems asmenims su negalia, pasitelkiant specialistus, kurie specializuojasi padėti šioms grupėms. 421 darbuotojas bus tikslinis paramos gavėjas (tai atitinka buvusių įmonės darbuotojų Valonijoje skaičių). Flandrijos regioninės valdžios institucijos mano, kad, atsižvelgiant į padėtį regiono darbo rinkoje, be jau esamos paramos, iš EGF bendrai finansuojama parama buvusiems „Makro“ darbuotojams Flandrijoje nėra būtina.

2023/11/22

Balsavau už šią rekomendaciją. Pasiūlymo tikslas yra supaprastinti oficialiojo leidinio paskelbimą ir supaprastinti piliečiams prieigą prie jo nekeičiant autentiškumo principo. Remiantis reglamentu (ES) Nr. 216/2013, ES oficialusis leidinys skelbiamas elektroniniu pavidalu. Pagal reglamentą tik elektroniniu pavidalu paskelbtas oficialusis leidinys yra autentiškas ir turi teisinę galią. Oficialiojo leidinio elektroninio leidimo autentiškumą, vientisumą ir nekeičiamumą galima užtikrinti įvairiomis organizacinėmis ir techninėmis priemonėmis, kurios suteikia panašių saugumo garantijų. Laikui bėgant šios priemonės gali keistis. Siekiant, kad kiekvieną kartą pradėjus taikyti naują metodą ar technologiją arba pakeitus technines charakteristikas nereikėtų keisti reglamento, siūloma performuluoti reglamento nuostatą, kad ji būtų bendresnė. Nepaisant to, kad oficialusis leidinys yra iš esmės nekeičiamas, atsiranda atvejų, kai iš oficialiojo leidinio yra būtina pašalinti tam tikrą informaciją jau po jos paskelbimo. Tokia informacija šalinama taikant ES duomenų apsaugos teisės aktus ar remiantis ES Teisingumo Teismo sprendimais. Siekiant teisinio tikrumo, toks autentiškumo taisyklių nesilaikymo atvejis turėtų būti reglamentuojamas.

2023/11/22

Balsavau už šią rekomendaciją. Pagal Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1896 73 straipsnio 3 dalį aplinkybėmis, kuriomis reikia siųsti Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų nuolatinių pajėgų sienų valdymo būrius į trečiąją valstybę, kurioje būrių nariai naudosis vykdomaisiais įgaliojimais, ES turi sudaryti susitarimą dėl statuso su atitinkama trečiąja valstybe pagal sutarties 218 straipsnį. Dar 2021 m. Juodkalnijos vidaus reikalų ministerija informavo EIVT, kad ji nori pradėti derybas dėl susitarimo dėl statuso, grindžiamo reglamentu (ES) 2019/1896, pagal kurį taip pat leidžiama vykdyti bendras operacijas prie sienų, kurios nėra sienos su ES, kad agentūra galėtų atsiųsti pajėgas prie visų šalies sienų. ES ir Juodkalnijos susitarimas yra skirtas Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros Juodkalnijoje vykdomos operacinės veiklai. Per Juodkalniją driekiasi Vakarų Balkanų migracijos maršrutas, kuriam būdingi dideli neteisėtos migracijos į ES srautai tiek sausuma, tiek per Adrijos jūrą. Neteisėti migrantai yra organizuotų nusikalstamų grupių, neteisėtai gabenančių žmones, taikinys ir kyla didelis pavojus, kad bus pažeistos jų žmogaus teisės. Dėl didelio neteisėtai atvykusių asmenų ir prieglobsčio prašymų skaičiaus kai kurios ES valstybės narės patiria didelį spaudimą.

2023/11/22

Balsavau už šią rekomendaciją. Pritariame susitarimo sudarymui. 2018 m. Taryba suteikė įgaliojimus pradėti derybas su Naująja Zelandija dėl laisvosios prekybos susitarimo. Derybos dėl laisvosios prekybos susitarimo buvo užbaigtos 2022 m., o susitarimas pasirašytas 2023 m. liepos mėn. Susitarimu apsaugomos 163 Europos maisto produktų geografinės nuorodos ir visas ES vynų ir spiritinių gėrimų geografinių nuorodų sąrašas. Juo pasiektas aukštas muitų tarifų liberalizavimo lygis – įsigaliojus susitarimui bus liberalizuota 100 proc. Naujosios Zelandijos muitų tarifų eilučių. Į susitarimą įtrauktas specialus skyrius dėl Māori prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo, pabrėžiant, jog svarbu, kad visi piliečiai galėtų pasinaudoti susitarimo teikiamomis galimybėmis. Atskiru skyriumi dėl skaitmeninės prekybos sudaromos palankesnės sąlygos tarpvalstybiniams duomenų srautams ir užtikrinamas skaitmeninės prekybos sandorių nuspėjamumas bei teisinis tikrumas. Mažosioms ir vidutinėms įmonėms skirtu skyriumi joms suteikiama galimybė iš susitarimo gauti maksimalios naudos. Šiame susitarime pritaikytas ir naujasis ES požiūris į prekybą ir darnų vystymąsi, taip užtikrinant veiksmingą pagrindinių Tarptautinės darbo organizacijos ir Paryžiaus susitarimo standartų įgyvendinimą. Taip pat šis susitarimas yra esminis elementas, kad ES galėtų sustiprinti savo poziciją, vaidmenį ir svarbą Indijos ir Ramiojo vandenynų regione. Po to, kai buvo sudaryti susitarimai su Japonija, Singapūru, Pietų Korėja ir Vietnamu, šiuo susitarimu toliau siekiama ES tikslo sukurti ES prekybos susitarimų tinklą regione.

2023/11/22

Balsavau už šį pranešimą .Šis susitarimas yra svarbus dvišaliams ES ir Naujosios Zelandijos santykiams ir taisyklėmis bei vertybėmis grindžiamos prekybos skatinimui, laikantis Europos žaliojo kurso. Be to, jis duos daugiau naudos nei vien tik ekonominė nauda. Palankiai vertiname tai, kad susitarimas yra išsamus, ekonomiškai subalansuotas ir iki šiol plačiausio užmojo ir pažangiausias ES prekybos susitarimas, kiek tai susiję su jo prekybos ir darnaus vystymosi skyriumi. Susitarime pirmą kartą pritaikytas naujasis ES požiūris į prekybą ir darnų vystymąsi ir į susitarimą įtraukti precedento neturinčio lygio aplinkosaugos ir darbo srities įsipareigojimai, siekiant veiksmingai įgyvendinti šalių ratifikuotas pagrindines TDO konvencijas ir Paryžiaus susitarimą. Tais atvejais, kai šiurkščiai pažeidžiamas Paryžiaus susitarimas arba pagrindiniai TDO standartai, kaip kraštutinę priemonę galima taikyti prekybos sankcijas. Susitarime numatytas aukštas muitų tarifų liberalizavimo lygis ir įsigaliojus susitarimui bus panaikinta 100 proc. ES eksportui taikomų Naujosios Zelandijos muitų tarifų, o po septynerių metų bus panaikinta 98,5 proc. ES muitų tarifų, taikomų Naujosios Zelandijos prekybai. Palankiai vertiname tai, kad ES ir Naujoji Zelandija abipusiškai atvers savo viešųjų pirkimų rinkas labiau, nei jau numatyta PPO sutartyje dėl viešųjų pirkimų. ES įmonėms bus leista pateikti pasiūlymus Naujosios Zelandijos centrinės valdžios ir centrinei valdžiai pavaldžių subjektų rengiamuose konkursuose tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir vietos įmonėms.

2023/11/22

Balsavau už šį pranešimą. Šis pasiūlymas kartu su kitais 2 pasiūlymais yra teisės aktų rinkinio dalis. Teisės aktų rinkiniu siekiama trijų pagrindinių tikslų. Pirma, modernizuoti prievoles teikti PVM ataskaitas, nustatant skaitmeninių ataskaitų teikimo reikalavimus, kuriais bus standartizuota informacija, kurią apmokestinamieji asmenys turi pateikti mokesčių institucijoms apie kiekvieną sandorį elektroniniu formatu. Kartu bus reikalaujama tarpvalstybinių sandorių atveju naudoti elektronines sąskaitas faktūras. Antra, spręsti platformų ekonomikos problemas, atnaujinant platformų ekonomikai taikomas PVM taisykles, kad būtų sprendžiamas vienodo požiūrio klausimas, aiškiau išdėstant šiems sandoriams taikomas paslaugų teikimo vietos nustatymo taisykles ir stiprinant platformų vaidmenį PVM rinkimo srityje, kai jos sudaro sąlygas teikti trumpalaikės būsto nuomos ar keleivių vežimo paslauga. Galiausiai, vengti daugkartinės PVM registracijos ES ir gerinti įdiegtos nuotolinės prekybos prekėmis atveju mokėtino PVM deklaravimo ir mokėjimo priemonės veikimą , nustatant bendrą registraciją PVM tikslais. Kitaip tariant, tobulinti ir plėsti esamą vieno langelio principu grindžiamą sistemą (OSS) ir (arba) vieno langelio principu grindžiamą importo sistemą (IOSS) ir atvirkštinio apmokestinimo sistemą, siekiant kuo labiau sumažinti atvejų, kai apmokestinamasis asmuo privalo registruotis kitoje valstybėje narėje, skaičių.

2023/11/22

Balsavau už šį pranešimą. Šis pasiūlymas kartu su kitais 2 pasiūlymais yra teisės aktų rinkinio dalis. Teisės aktų rinkiniu siekiama trijų pagrindinių tikslų. Pirma, modernizuoti prievoles teikti PVM ataskaitas, nustatant skaitmeninių ataskaitų teikimo reikalavimus, kuriais bus standartizuota informacija, kurią apmokestinamieji asmenys turi pateikti mokesčių institucijoms apie kiekvieną sandorį elektroniniu formatu. Kartu bus reikalaujama tarpvalstybinių sandorių atveju naudoti elektronines sąskaitas faktūras. Antra, spręsti platformų ekonomikos problemas, atnaujinant platformų ekonomikai taikomas PVM taisykles, kad būtų sprendžiamas vienodo požiūrio klausimas, aiškiau išdėstant šiems sandoriams taikomas paslaugų teikimo vietos nustatymo taisykles ir stiprinant platformų vaidmenį PVM rinkimo srityje, kai jos sudaro sąlygas teikti trumpalaikės būsto nuomos ar keleivių vežimo paslauga. Galiausiai, vengti daugkartinės PVM registracijos ES ir gerinti įdiegtos nuotolinės prekybos prekėmis atveju mokėtino PVM deklaravimo ir mokėjimo priemonės veikimą , nustatant bendrą registraciją PVM tikslais. Kitaip tariant, tobulinti ir plėsti esamą vieno langelio principu grindžiamą sistemą (OSS) ir (arba) vieno langelio principu grindžiamą importo sistemą (IOSS) ir atvirkštinio apmokestinimo sistemą, siekiant kuo labiau sumažinti atvejų, kai apmokestinamasis asmuo privalo registruotis kitoje valstybėje narėje, skaičių.

2023/11/22

Balsavau už šį pranešimą. Šiuo pasiūlymu yra siekiama dar labiau pritaikyti ES PVM sistemą – išplečiama prekių, kurioms taikoma IOSS (vieno langelio principu grindžiama importo sistema), specialios procedūros ir tvarka dėl tiekėju laikomo asmens, aprėptis panaikinant 150 EUR ribą, kuri šiuo metu riboja nuostatų taikymą ir veiksmingumą. Taigi, IOSS galėtų būti naudojama deklaruojant ir pervedant PVM, mokėtiną už visas nuotoliniu būdu į ES importuojamas prekes, neatsižvelgiant į jų vertę, tačiau neįskaitant akcizais apmokestinamų produktų, kuriems ši sistema ir toliau netaikoma. Šis pasiūlymas sumažins įmonėms tenkančias reikalavimų laikymosi išlaidas ir sudarys vienodas sąlygas internetu veiklą vykdantiems pardavėjams. Be to, išplėtus IOSS ir atitinkamai sumažinus vietos PVM registracijų skaičių, valdžios institucijos turės daugiau laiko ir išteklių dėmesiui į kovą su sukčiavimu sutelkti arba pagalbai sąžiningiems prekybininkams reikalavimų laikymosi srityje teikti. Galiausiai, panaikinus 150 EUR atleidimo nuo muito ribą, reforma būtų naudinga kovai su piktnaudžiavimu atleidimu nuo muitų, užkertant kelią sukčiautojams nuvertinti prekes, taip išvengiant muitų praradimo ir PVM pajamų sumažėjimo. Atlikus šiuos pakeitimus apmokestinamiesiems asmenims dar labiau sumažės poreikis registruotis PVM mokėtojais daugiau nei vienoje valstybėje narėje.

2023/11/22

Balsavau už šį pranešimą. Pasiūlymu yra siekiama mažinti pesticidų naudojimo keliamą riziką ir poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai. Pasiūlymu yra siekiama mažinti cheminių pesticidų, visų pirma tų, kuriuose yra pavojingesnių veikliųjų medžiagų, naudojimą ir riziką, daugiau taikyti ir geriau užtikrinti integruotąją kenkėjų kontrolę (IKK) ir kenkėjų kontrolei daugiau naudoti mažiau pavojingas ir nechemines alternatyvas vietoj cheminių pesticidų. Siekiama gerinti stebėsenos duomenų prieinamumą, įskaitant duomenis apie pesticidų paskleidimą, naudojimą ir jų keliamą riziką, ir sveikatos ir aplinkos būklės stebėseną. Taip bus užtikrintas geresnis pažangos vertinimo pagrindas. Taip pat siekiama pagerinti teisinių nuostatų įgyvendinimą, taikymą ir vykdymo užtikrinimą visose valstybėse narėse, padidinant politikos veiksmingumą ir efektyvumą. Siekiama skatinti diegti naujas technologijas, kaip antai tiksliojo ūkininkavimo metodus pasinaudojant kosmoso duomenimis ir paslaugomis (įskaitant geografinės vietos nustatymą), bendram pesticidų naudojimui ir jų keliamai rizikai mažinti. Pasiūlymu dėl reglamento dėl tausiojo augalų apsaugos produktų naudojimo norima pakeisti TPND, reglamentuojant pesticidų naudojimą, ir pasiekti geresnį suderinamumą su Europos žaliojo kurso ir strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslais.

2023/11/22

Balsavau už šį pranešimą. Kaip įsitikinta Konferencijoje dėl Europos ateities, žmonės ir pilietinės visuomenės organizacijos visoje ES ragina imtis ryžtingų veiksmų, susijusių su atliekų prevencija, pakuočių atliekų tvarkymu ir pakuočių žiediškumu naudojant daugiau perdirbtųjų medžiagų. Diegiama žiedinė ekonomika pakuočių sektoriuje padės atsieti ekonominę plėtrą nuo gamtos išteklių naudojimo, pasiekti poveikio klimatui neutralumo tikslą iki 2050 m. ir stabdyti biologinės įvairovės nykimą, taip pat sumažės strateginė ES ekonomikos priklausomybė nuo daugelio medžiagų. Tai gali turėti ir teigiamą poveikį užimtumui, konkrečiai socialinės ekonomikos srityje, nes būtų kuriama daugiau kokybiškų „žaliųjų“ darbo vietų. Šia iniciatyva atnaujinama pakuotes ir pakuočių atliekas reglamentuojančių ES teisės aktų sistema, suteikiant tinkamą paramą valstybėms narėms ir įmonėms pasiekti atliekų mažinimo tikslus. Šios paramos forma – suderinta reglamentavimo sistema, kuria remiamos investicijos, mažinamos atliekos ir skatinamas aukštos kokybės grąžinamasis perdirbimas ir kuri bus vienodai taikoma visose ES valstybėse narėse. Šiuo reglamentu yra nustatomi pakuotėms per visą jų gyvavimo ciklą taikomi aplinkosauginio tvarumo ir ženklinimo reikalavimai, kuriuos jos turi atitikti, kad jas būtų galima pateikti rinkai, taip pat didesnės gamintojo atsakomybės ir pakuočių atliekų surinkimo, apdorojimo bei grąžinamojo perdirbimo reikalavimai.

2023/11/22

Balsavau už šį pranešimą. Veiksmingas ES administravimas yra ypač svarbus viešajam interesui, o taisyklių ir procedūrų perteklius ar stoka gali lemti netinkamą administravimą, kuris taip pat gali atsirasti dėl to, kad taisyklės ir procedūros prieštarauja vienos kitoms, yra nenuoseklios ar neaiškios. Tinkamai struktūriškai apibrėžtos ir nuoseklios administracinės procedūros padeda užtikrinti veiksmingą administravimą ir tinkamai įgyvendinti teisę į gerą administravimą. Vystantis ES kompetencijai, piliečiai vis dažniau tiesiogiai susiduria su ES administravimo institucijomis ir turi teisę iš šių institucijų tikėtis aukšto lygio skaidrumo, veiksmingumo, greito vykdymo ir reagavimo. Prašome Komisijos skubiai pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl reglamento dėl atviros, veiksmingos ir nepriklausomos ES administracijos ir raginame Komisiją apsvarstyti pasiūlymą dėl reglamento, pridėtą prie Parlamento 2016 m. rezoliucijos, kaip atskaitos tašką, arba pateikti naują pasiūlymą, kuris būtų privalomas ES institucijoms. Prašome Komisijos atsižvelgti į skaitmeninimo pažangą ir jo poveikį ES administracijai ir administracinėms procedūroms. Manome, kad ES pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintos piliečių teisės, pvz., teisė į gerą administravimą ir teisė susipažinti su dokumentais, yra ne statiškos, o kintančios, ir technologinė pažanga, pvz., skaitmeninimas, turėtų padėti geriau ir veiksmingiau įgyvendinti šias teises. Apgailestaujame, kad Komisija iki šiol neatsižvelgė į Parlamento prašymus ir nepateikė pasiūlymo.

2023/11/22

Balsavau už šį pranešimą. Pakartojame savo raginimą iš dalies keisti ES sutartį ir SESV. Raginame Tarybą nedelsiant ir be svarstymo pateikti Europos Vadovų Tarybai šioje rezoliucijoje išdėstytus ir pateiktus pasiūlymus. Raginame Europos Vadovų Tarybą kuo greičiau sušaukti konventą pagal įprastą peržiūros procedūrą, numatytą ES sutartyje. Yra svarbu reformuoti sprendimų priėmimo procesą ES, kad būtų tiksliau atspindėta dviejų rūmų sistema, suteikiant daugiau galių Europos Parlamentui. Raginame Parlamentui suteikti teisėkūros iniciatyvos teisę, visų pirma teisę priimti, iš dalies pakeisti ar panaikinti ES teisę, ir tapti vienu iš teisės aktų leidėjų priimant daugiametę finansinę programą. Raginame pakeisti Tarybos ir Parlamento vaidmenis skiriant ir tvirtinant Komisijos pirmininką, kad būtų tiksliau atspindėti Europos Parlamento rinkimų rezultatai. Siūlome sudaryti galimybę Komisijos pirmininkui pasirinkti savo narius remiantis politiniais prioritetais, kartu užtikrinant geografinę ir demografinę pusiausvyrą. Raginame Europos Komisiją pervadinti Europos vykdomąja institucija. Reikalaujame stiprinti ES gebėjimą veikti gerokai padidinant sričių, kuriose sprendimai dėl veiksmų priimami kvalifikuota balsų dauguma, skaičių ir taikant įprastą teisėkūros procedūrą. Siūlome nustatyti išimtinę ES kompetenciją aplinkos ir biologinės įvairovės srityse, taip pat vedant derybas dėl klimato kaitos. Siūlome stiprinti ir reformuoti ES sutarties 7 straipsnyje nustatytą procedūrą, susijusią su teisinės valstybės apsauga, panaikinant vienbalsiškumą, nustatant aiškų tvarkaraštį ir paverčiant ESTT pažeidimų arbitru.

2023/11/22

Balsavau už šį pranešimą. Pagal susitarimą dėl statuso su Mauritanija FRONTEX pirmą kartą būtų įgaliota vykdyti vykdomuosius įgaliojimus trečiosios valstybės, kuri nesiriboja su ES valstybe nare ir nėra geografiškai įsikūrusi Europoje, teritorijoje. FRONTEX dislokavimas Mauritanijoje, laikantis ES acquis, gali turėti teigiamą poveikį pagarbai pagrindinėms teisėms. Reiškiame didelį susirūpinimą dėl pagrindinių teisių padėties Mauritanijoje, ypač migrantų ir pabėgėlių, ir manome, kad galimai sudarius ES ir Mauritanijos susitarimą dėl statuso, pagal kurį numatoma galimybė FRONTEX naudotis Mauritanijoje vykdomaisiais įgaliojimais, galėtų kilti didelis pavojus, kad bus padaryta pagrindinių teisių ar tarptautinės apsaugos įsipareigojimų pažeidimų, o šie pažeidimai yra rimti ir, panašu, tęsis. Primename FRONTEX teisinę pareigą laikytis ES teisės siekiant užtikrinti, kad vykdant operacijas būtų visapusiškai gerbiamos pagrindinės teisės. Susitarime dėl statuso, pagal kurį FRONTEX dislokuoti būrių nariai galėtų vykdyti užduotis naudodamiesi vykdomaisiais įgaliojimais pagal specialų veiklos planą, turi būti numatytos būtinos garantijos ir poveikio švelninimo priemonės, kad būtų laikomasi ES ir tarptautinės teisės ir principų bei pagrindinių teisių apsaugos, laikantis Reglamento (ES) 2019/1896. Tipinio susitarimo dėl statuso nuostatos turi būti pagerintos, kad būtų atsižvelgta į šiuos rimtus susirūpinimą keliančius klausimus, dėl kurių gali atsirasti didelių atsakomybės spragų pagrindinių teisių pažeidimų atveju, kurios turėtų būti tinkamai pašalintos.

2023/11/22

Balsavau už šį pranešimą. Tam, kad būtų užtikrintas bendras požiūris į šiuolaikinių technologijų naudojimą tarpvalstybinio teisminio bendradarbiavimo ir teisės kreiptis į teismą srityse, šia iniciatyva yra siekiama užtikrinti, kad elektroninės ryšio priemonės tarpvalstybinio pobūdžio bylose būtų prieinamos valstybių narių teisminėms ir kitoms kompetentingoms institucijoms, įskaitant atitinkamas TVR agentūras ir ES įstaigas, ir kad jos jas naudotų, kai tokia komunikacija numatyta ES teisinio bendradarbiavimo teisminėse priemonėse. Siekiama fiziniams ir juridiniams asmenims bei teismams ir kompetentingoms institucijoms sudaryti sąlygas naudoti elektronines ryšio priemones tarpvalstybinio pobūdžio bylose, išskyrus bylas, kurioms taikomi dokumentų įteikimo reglamentai. Taip pat siekiama sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybinio pobūdžio civilinių ir baudžiamųjų bylų šalims dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime naudojant vaizdo konferenciją ar kitas nuotolinio ryšio technologijas kitais nei įrodymų rinkimo civilinėse ir komercinėse bylose tikslais. Siekiama užtikrinti, kad dokumentai nebūtų atmetami arba nebūtų atsisakoma pripažinti jų teisinės galios vien dėl to, kad jie yra elektroniniai (nedarant poveikio teismų įgaliojimams spręsti dėl jų kaip įrodymų galiojimo, priimtinumo ir įrodomosios galios pagal nacionalinę teisę) bei užtikrinti elektroninių parašų ir spaudų galiojimą ir priėmimą tarpvalstybinio teisminio bendradarbiavimo ir teisės kreiptis į teismą srityse naudojant elektronines ryšio priemones.

2023/11/23

Balsavau už šį pranešimą. Suderintomis skaitmenizacijos taisyklėmis siekiama geriau užtikrinti teisę kreiptis į teismą, padidinti ryšių srautų, neatsiejamų nuo teisminių ir kitų kompetentingų institucijų bendradarbiavimo ES tarpvalstybinio pobūdžio bylose, veiksmingumą ir atsparumą. Siūlomame reglamente numatyta, kad kompetentingų institucijų, dalyvaujančių teisminiame bendradarbiavime civilinėse, komercinėse, baudžiamosiose bylose, rašytinė komunikacija turi vykti naudojantis skaitmeninių ryšių kanalu, taikant pagrįstas išimtis. Siekiant užtikrinti, kad komunikacija būtų vykdoma vienodai pagal visų ES teisės aktų civilinėse, komercinėse, baudžiamosiose bylose taikymo sritį, tam tikras nuostatas, kuriomis jau reglamentuojama komunikacija, reikia suderinti su tikslu užtikrinti „standartiškai skaitmeninį“ keitimąsi informacija. Pakeitimų tikslas yra užtikrinti teisinį tikrumą tokiais atvejais, kai esamomis nuostatomis komunikacija gali būti reglamentuojama kitaip nei siūlomu reglamentu. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikri susiję teisės aktai yra pamatiniai sprendimai ir direktyvos, tikslinga juos iš dalies pakeisti priimant direktyvą, kurioje taip pat nustatyti perkėlimo į nacionalinę teisę aspektai. Kadangi Pamatiniai sprendimai 2003/577/TVR ir 2006/783/TVR toliau taikomi ne tik tarp valstybių narių, kurioms Reglamentas (ES) 2018/1805 nėra privalomas, bet ir tarp bet kurios valstybės narės, kuriai Reglamentas (ES) 2018/1805 nėra privalomas (visų pirma Airijos), ir bet kurios valstybės narės, kuriai Reglamentas (ES) 2018/1805 yra privalomas, šiuo pasiūlymu taip pat siūlomi šių pamatinių sprendimų pakeitimai, jei Airija nuspręstų taikyti skaitmenizacijos reglamentą.

2023/11/23

Balsavau už šį pranešimą. Palankiai vertiname ES kosmoso strategijoje pasiūlytų rekomendacijų išvadas ir plataus užmojo tikslus saugumo ir gynybos srityje, kuriomis atsižvelgiama į didelius Europos kosmoso srities subjektų lūkesčius. Raginame skubiai ir veiksmingai imtis rekomenduojamų veiksmų, laikantis pagrindinio ES atviro strateginio savarankiškumo principo. Pripažįstame, kad kosmoso sistemos ir palydovai yra ypatingos svarbos infrastruktūra, kurią reikia saugoti ir stiprinti. Dėl padidėjusios kosminių šiukšlių keliamos rizikos, taip pat grėsmių kosmose ir kosmoso sistemose, tiek antžeminėse, tiek esančiose kosmose, yra būtina didinti Europos kosmoso infrastruktūros, tiekimo grandinės sistemų ir paslaugų atsparumą. Palankiai vertiname strategijoje pateiktą pasiūlymą parengti metinį įslaptintą grėsmių kosmose analizės dokumentą, kad ES ir valstybės narės kartu sužinotų apie šių grėsmių mastą ir veiksmus, kurių reikia imtis, kad jos būtų veiksmingai šalinamos. Raginame nustatyti specialias priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad krizės metu paslaugas teikiančios privačios kosmoso bendrovės būtų laikomos privačiais subjektais, teikiančiais viešąsias paslaugas, siekiant užkirsti kelią bet kokiam kosmoso paslaugų, visų pirma palydovinio ryšio, teikimo sustabdymui ar pablogėjimui. Raginame Komisiją į naujuosius kosmoso teisės aktus įtraukti registracijos, atsakomybės ir aplinkosaugos standartų klausimus. Raginame Europos lygmeniu įvertinti ir griežčiau stebėti militarizavimo riziką, įskaitant ypač opius klausimus, pvz., prieigą prie kosmoso ar operacijas orbitoje.

2023/11/23

Balsavau už šį pranešimą. Peticijų komitetas kasmet teikia pranešimą apie savo svarstymų rezultatus. Šio pranešimo tikslas yra išsamiai apžvelgti komiteto 2022 m. atliktą darbą ir pateikti gautų ir apsvarstytų peticijų statistinę analizę, apžvelgti kitą Parlamento veiklą, pavyzdžiui, pranešimų ir nuomonių priėmimą, klausymų organizavimą ir komiteto santykius su kitomis ES institucijomis. 2022 m. Parlamentas gavo 1217 peticijų (12,6 proc. mažiau nei 2021 m.). 2022 m. sumažėjo peticijų rėmėjų skaičius – fiksuoti 27927 rėmėjai, o 2021 m. – 217876 rėmėjai. Daugiau nei 79 proc. peticijų buvo pateikta prisijungus prie Peticijų interneto portalo, beveik 21 proc. peticijų buvo pateikta paštu. 2022 m. gauta daugiau peticijų išorės santykių klausimais. Šį padidėjimą daugiausiai lėmė tai, kad pateikta daug peticijų dėl klausimų, susijusių su Rusijos invazija į Ukrainą. Jos susijusios ne tik su saugumu, bet ir su humanitarine pagalba, sankcijomis, maisto tiekimo saugumu, karine ir finansine parama Ukrainai, konfliktų sprendimu, vizų politika, energijos tiekimu, Ukrainos integracija į ES. 2022 m. Komitetas gavo daug peticijų pagrindinių teisių klausimais, įskaitant peticijas dėl privalomų priemonių, kuriomis siekiama sustabdyti COVID-19 plitimą, poveikio teisinei valstybei ir demokratijai. 2022 m. aplinkosaugos klausimai ir toliau piliečiams kėlė didelį susirūpinimą, o Komitetas jiems skyrė daug dėmesio. Remiantis peticijomis aplinkos apsaugos klausimai buvo aptariami visuose Komiteto posėdžiuose.

2023/11/23

Balsavau už šį pranešimą. Sudarius prekybos ir bendradarbiavimo susitarią (PBS) yra sušvelninamos neigiamos JK išstojimo iš ES pasekmės ir nustatoma bendradarbiavimo sistema, kuri turėtų būti tvirtos ir konstruktyvios būsimos partnerystės pagrindas, išvengiant didžiausią trikdomąjį poveikį turinčių „Brexit’o“ be susitarimo scenarijaus elementų ir užtikrinant teisinį tikrumą piliečiams ir įmonėms. PBS yra vienas plačiausio užmojo ir išsamiausių prekybos susitarimų, kuriuos ES yra sudariusi su trečiąja valstybe, tačiau akcentuojame, kad jis nepakeičia ir negali pakeisti narystės ES ir atitinkamos galimybės patekti į bendrąją rinką ir muitų sąjungą. Yra svarbu kuo anksčiau įvertinti ir spręsti galimas Susitarimo dėl išstojimo ir PBS taikymo problemas, kad būtų išvengta tolesnio vėlavimo juos taikant.Teigiamai vertiname Vindzoro sistemą ir pabrėžia ypatingą Šiaurės Airijos padėtį dėl jos išskirtinės padėties, nes ji turi prieigą ir prie ES, ir prie JK vidaus rinkų. Raginame nedelsiant įgyvendinti Vindzoro sistemą siekiant užtikrinti ilgalaikį tikrumą ir nuspėjamumą Šiaurės Airijos įmonėms bei žmonėms, apsaugoti visos salos ekonomiką, apsaugoti Didžiojo penktadienio susitarimą visais jo aspektais, užtikrinti sklandžią prekybą ir bendradarbiavimą, taip pat apsaugoti bendrosios rinkos ir muitų sąjungos vientisumą bei užtikrinti sklandų Susitarimo dėl išstojimo ir PBS įgyvendinimą. Raginame Didžiosios Britanijos vyriausybę siūlant naujus įstatymus ar kitus teisės aktus atsižvelgti į specifines Šiaurės Airijos aplinkybes.

2023/11/23

Balsavau už šį pranešimą. Raginame Komisiją ir valstybes nares gerokai padidinti humanitarinės pagalbos biudžetą (nemažinant vystymosi biudžeto), kad būtų galima patenkinti humanitarinius poreikius, kurie yra rekordiškai dideli. Dar kartą raginame valstybes nares skirti fiksuotą 0,7 proc. savo bendrųjų nacionalinių pajamų dalį oficialiai paramai vystymuisi (OPV). Atsižvelgdami į tai, pritariame 2023 m. Tarybos išvadoms, kuriose valstybės narės yra raginamos 10 proc. savo OPV skirti humanitarinėms operacijoms, ir raginame skubiai jas įgyvendinti, užtikrinant, kad skirtos lėšos būtų naudojamos veiksmingai, efektyviai ir daugiausia dėmesio skiriant ilgalaikiams tvariems sprendimams, glaudžiai konsultuojantis ir bendradarbiaujant su humanitarinės pagalbos partneriais. Raginame valstybes nares nustatyti plataus užmojo tikslus ir parengti veiksmų gaires, kaip palaipsniui didinti OPV, kad būtų pasiektas 10 proc. tikslas. Raginame ES vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją skatinti valstybes nares nenukreipti ir nemažinti humanitarinės pagalbos. Pažymime, kad panaikinti finansavimo trūkumą yra pasaulinė atsakomybė, todėl pakartojame, kad reikia užtikrinti labiau subalansuotą finansavimo struktūrą ir plėsti humanitarinių išteklių bazę skatinant aktyvesnį netradicinių ir naujų valstybių donorių, turinčių didelį ekonominį potencialą, dalyvavimą ir sutelkiant privatų finansavimą, kartu su stebėsenos mechanizmais, visapusiškai laikantis humanitarinių humaniškumo, neutralumo, nešališkumo ir nepriklausomumo principų. Paramos teikėjų bazės plėtrai visame pasaulyje prireiks daug diplomatinių ir politinių ES pastangų.

2023/11/23

Balsavau už šį pranešimą. Žalioji pertvarka turėtų suteikti galimybę dirbantiems žmonėms kurti daugiau ir geresnių darbo vietų, kuriose būtų užtikrintas stabilus užimtumas, teisingas darbo užmokestis ir deramos darbo sąlygos, į kiekvieną proceso etapą įtraukiant darbuotojus ir profesines sąjungas. Pereinant prie neutralaus ŠESD balanso nebus teisingumo, jeigu visas dėmesys bus skiriamas tik įgūdžiams ir sukuriamų darbo vietų skaičiui, o dirbančiųjų skurdas ir nelygybė, ekonominis nesaugumas ir mažų garantijų darbas toliau augs. Būtini pokyčiai turėtų sudaryti sąlygas aukštynkryptei konvergencijai ir nepakenkti kokybiškam užimtumui. Be to, viešoji parama įmonėms visada turėtų būti teikiama su sąlyga, kad bus gerbiamos darbuotojų teisės. ES ir valstybės narės gali turėti stiprų skatinamąjį poveikį, užtikrindamos, kad įmonės, gaunančios ES paramą, pagerintų savo siūlomas darbo sąlygas ir investuotų į tvarias darbo vietas. Yra akivaizdu, kad nei viešasis, nei privatusis sektoriai negali būti pasyvūs kalbant apie pertvarkos darbo rinkos aspektą. Kad būtų įgyvendinta teisinga pertvarka, kiekviena įmonė turi iš anksto numatyti pokyčius reguliavimo ir investicijų požiūriu. Paskatų sistema turėtų skatinti kokybiškų ir tvarių darbo vietų kūrimą, o pirmenybė turėtų būti teikiama teigiamą poveikį aplinkos ir socialiniu požiūriu darančioms investicijoms.

2023/11/23

Balsavau už šį pranešimą. Palankiai vertiname Komisijos komunikatą „Specialistų potencialo išnaudojimas Europos regionuose“, kuris yra pirmasis svarbus Europos įgūdžių metų rezultatas, ir jo bendrą tikslą skatinti, išlaikyti ir pritraukti specialistus, kad visi regionai taptų dinamiškomis vietomis. Palankiai vertiname kaip mechanizmą pateiktas strategijas siekiant išvengti ekonominės, socialinės, teritorinės ir lyčių nelygybės tarp piliečių, kuriuos paveikė žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Primename, kad naujiems uždaviniams spręsti reikia naujų lėšų, ir prašome papildyti sanglaudos politiką naujais biudžeto ištekliais, kad būtų galima spręsti naujus uždavinius. Yra labai svarbu įgyvendinti atsparumo kaimo vietovėms koncepciją, kuri turi apimti demografinio poveikio, viešųjų paslaugų artumo ir prieinamumo, kokybiškų darbo vietų kūrimo, poveikio švietimo ir mokymo sistemai ir poveikio lytims kaimo vietovėse rengiant ES politiką vertinimą. Yra svarbu skatinti skaitmeninį švietimą ir mokymą laikantis 2030 m. ES skaitmeninių tikslų, siekiant pagerinti bendrą skaitmeninių įgūdžių ir kompetencijų lygį, kad būtų padidintos jaunimo užimtumo galimybės ir atgaivintos kaimo vietovės. Raginame Komisiją į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas įtraukti sanglaudos padėtį NUTS 2 lygmeniu valstybėse narėse, kad būtų galima stebėti atsiliekančių regionų konvergencijos lygį siekiant ES vidurkio, ir esamos politikos analizę, kuria būtų galima paaiškinti padėtį ir galimas priemones regioniniams skirtumams panaikinti.

2023/11/23

Balsavau už šią rezoliuciją. 2023 m. birželio mėn. Parlamentas priėmė rekomendaciją Tarybai ir Komisijai atlikus su programos „Pegasus“ ir lygiaverčių šnipinėjimo programų naudojimu susijusių galimų pažeidimų ir netinkamo administravimo taikant ES teisę tyrimą, į kurią įtraukti pasiūlymai dėl teisėkūros ir ne teisėkūros veiksmų ES lygmeniu siekiant reguliuoti šnipinėjimo programų naudojimą ir kurios tikslas – apsaugoti ES teisę ir ES pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintas teises. Labai apgailestaujame dėl to, kad Komisija nesiima vykdymo užtikrinimo priemonių ir tolesnių teisėkūros veiksmų, susijusių su 2023 m. birželio mėn. Parlamento rekomendacija. Įspėjame, kad negalima ignoruoti grėsmių, kurias žmonėms ir demokratijai ES kelia piktnaudžiavimas šnipinėjimo programomis. Raginame Komisiją laikytis lojalaus ES institucijų bendradarbiavimo principo ir laikytis Pagrindų susitarime ir Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytų įsipareigojimų. Primygtinai raginame Komisiją nedelsiant pateikti priemonių planą, skirtą užkirsti kelią piktnaudžiavimui šnipinėjimo programomis ES, pasinaudojant visomis turimomis teisėkūros ir ne teisėkūros priemonėmis, numatytomis ES sutartyse. Primename savo raginimą Komisijai iki 2023 m. lapkričio 30 d. įvertinti, ar Kipras, Graikija, Vengrija, Lenkija ir Ispanija įvykdė rekomendacijoje nustatytas konkrečias sąlygas.

2023/11/23

Balsavau už šią rezoliuciją. Apdulkintojų populiacijų mažėjimas kelia grėsmę žmonių gerovei, žemės ūkio našumui, apsirūpinimo maistu saugumui ir apskritai gamtai. Laukinių ir kontroliuojamų apdulkintojų atliekamas apdulkinimas yra itin svarbus žemės ūkio srityje. 4,5 mlrd. EUR metinė ekosisteminių paslaugų apdulkinimo vertė ES rodo tik faktiškai naudojamos paslaugos vertę ir lemia vaisių ir daržovių derlių. Palankiai vertiname persvarstytą ES iniciatyvą dėl apdulkintojų (Naują apdulkintojų politikos kursą) ir pabrėžiame, kad Komisija, valstybės narės ir regionų bei vietos subjektai turi skubiai imtis konkrečių veiksmų, kad apdulkintojų populiacijos mažėjimo problema būtų išspręsta kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki 2030 m. Pripažįstame pirmosios ES iniciatyvos dėl apdulkintojų reikšmę. Raginame Komisiją įtraukti iniciatyvos rezultatus į būsimą Biologinės įvairovės strategiją, įskaitant kitas pagrindines ekosistemines paslaugas, kurias teikia vabzdžiai. Pabrėžiame, kad reikia šalinti visus pagrindinius apdulkintojų populiacijų mažėjimo veiksnius. Sveikiname Europos piliečių iniciatyvą „Saugokime bites ir ūkininkus“. Manome, kad aplinką tausojantis žemės ūkis yra tvarios sveiko maisto gamybos pagrindas ir piliečių reikalavimai turi būti greitai ir veiksmingai perkelti į būsimą politiką.

2023/11/23

Balsavau už šį pranešimą. Subsidiarumo ir proporcingumo principai yra fundamentalūs principai, neatskiriami nuo ES veiklos veiksmingumo. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, ypatingas dėmesys šiems principams buvo suteiktas juos įtvirtinus ES sutartyje. Subsidiarumo ir proporcingumo ataskaitos tikslas yra išanalizuoti, kaip Europos institucijos ir jų partneriai taiko šiuos principus, kad būtų patenkinti piliečių ir nacionalinių institucijų lūkesčiai.Palankiai vertiname priemonę, kuria siekiama padėti nacionaliniams parlamentams veiksmingiau vykdyti savo vaidmenį, kai nacionaliniai parlamentai gali pateikti pagrįstas nuomones. Ši priemonė davė teigiamų rezultatų. Prašome Komisijos įvertinti galimybę šį laikotarpį dar pratęsti. Pažymime, kad nuomonių ir pagrįstų nuomonių skaičiaus 2007–2022 metais tendencija rodo, kad nacionaliniai parlamentai vis dažniau prašo platesnio politinio dialogo ir aktyvesnio dalyvavimo diskusijose dėl ES politikos. Raginame toliau tobulinti Tarpparlamentinės ES informacijos mainų sistemos platformą, kuri sudaro palankesnes sąlygas valstybių narių nacionaliniams parlamentams ir Europos Parlamentui elektroniniu būdu keistis su ES susijusia informacija, papildant ją veiksminga nacionalinių parlamentų nariams skirta pranešimų sistema. Raginame nacionalinius parlamentus savo galutinėse pagrįstose nuomonėse, kurios siunčiamos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pirmininkams, atsižvelgti į įstatymų leidžiamąją galią turinčių regionų parlamentų pagrįstas nuomones, ypač tais atvejais, kai gali būti daromas poveikis išimtinei regioninei kompetencijai. Pakartojame savo raginimą suteikti Europos Parlamentui teisę inicijuoti politikos pasiūlymus.

2023/11/23

Balsavau už šį pranešimą. Palankiai vertiname Komisijos 2020, 2021 ir 2022 m. ataskaitas dėl ES teisės taikymo stebėsenos. Šios ataskaitos yra labai svarbios siekiant užtikrinti tinkamo ES teisės perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo tikrinimą. Jos sudaro sąlygas ES teisės aktų leidėjams nustatyti galimas problemas ir taisomąsias priemones. Pažymime, kad beveik pusė Komisijos pradėtų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų dėl netinkamo ES teisės taikymo arba nacionalinių taisyklių neatitikties ES teisei yra susijusios su aplinka, užimtumu, transportu ir judumu arba bendrąja rinka. Bendras Komisijos pradėtų naujų pažeidimų nagrinėjimo bylų skaičius sumažėjo nuo 903 bylų 2020 m. iki 551 bylos 2022 m. Daug mažesnis pažeidimų, susijusių su bendrąja rinka, nagrinėjimo bylų skaičius kelia nerimą. Raginame Komisiją išsamiau paaiškinti, kokiu būdu ji teikia pirmenybę sunkiems ES teisės pažeidimams, ir patikslinti savo atrankos kriterijus. Rekomenduojame Komisijai sutrumpinti dialogo laikotarpį, patvirtinti trumpesnį ir aiškesnį pažeidimų nagrinėjimo procedūrų tvarkaraštį ir nevengti bylinėjimosi, nes tai labai svarbu siekiant nutraukti valstybių narių daromus ES teisės pažeidimus ir užtikrinti ES piliečių apsaugą, taip pat užtikrinti reguliavimo konvergenciją visoje bendrojoje rinkoje. Raginame Komisiją toliau stebėti, kaip taikomi ES teisės aktai, ir spręsti teritorinių tiekimo suvaržymų antikonkurencinio poveikio problemą, siekiant sukurti visapusiškai veikiančią bendrąją rinką ir išnaudoti jos potencialią naudą vartotojams.

2023/11/23

1389 Written explanations of Vilija BLINKEVIČIŪTĖ

ParlTrack - 2011-2024